Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f1373eaa-e205-4b1a-9d25-80f9fbf4a9a8 Generato dall'IA

Court dismisses tax appeal, ruling non bis in idem does not bar separate tax penalties for unpaid taxes.

Numero d'incarto f1373eaa-e205-4b1a-9d25-80f9fbf4a9a8
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the taxpayer's appeal against tax assessments and penalties imposed by the tax authority and the Tax Dispute Commission. The taxpayer argued that imposing both tax penalties and administrative fines violated the constitutional principle of non bis in idem, claiming double punishment for the same offense. The court rejected this, holding that the principle only prohibits repeated criminal prosecution and does not prevent the application of distinct administrative sanctions for the same tax violation.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis; Lietuvos Respublikos baudžiamoji teisė; non bis in idem principas taikomas tik baudžiamajai atsakomybei, o ne administracinei.

Parole chiave

Generato dall'IA
non bis in idem tax penalties administrative fines double jeopardy tax dispute commission tax liability constitutional principle

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamoji teisė
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniai
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132-133 straipsniai

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Konstitucinio Teismo 2000-02-10 nutarimas
Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimas
LVAT 2013-02-28 nutartis Nr. A442-703/2013
ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (LVAT 2013-02-28 nutartis Nr. A442-703/2013).

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-2551-643/2017 Proceso Nr. 3-61-3-00528-2017-8 Procesinio sprendimo kategorija 12.1., 12.2.1., 12.2.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 25 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė, dalyvaujant atsakovo atstovui D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R.

Å . (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas panaikinti: Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Vilniaus AVMI) 2016-07-07 sprendimÄ Nr.  (4.65)FR0682-434, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI) 2016-10-18 sprendimÄ Nr. 68-307 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (MGK) 2017-01-24 sprendimÄ Nr. S-22(7-270/2016). PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Vilniaus AVMI 2016-05-05 Patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-324 (Aktas) pareiÅ¡kėjui apskaičiavo 37 354,32 Eur GPM ir 10 507,12 Eur PSD įmokų.

Vilniaus AVMI 2016-07-07 sprendimu Nr. (4.65) FR0682 - 434 (Vilniaus AVMI sprendimas) AktÄ patvirtino ir papildomai apskaičiavo 37 354,32 Eur GPM ir 10 507,12 Eur PSD įmokų, 23 332,00 Eur GPM delspinigių, 7062,00 Eur PSD įmokų delspinigių ir paskyrė 3 735,00 Eur GPM ir 1 051 Eur PSD įmokų baudas. VMI 2016-10-18 sprendimu Nr. 68-307 (VMI sprendimas) patvirtino Vilniaus AVMI sprendimÄ . MGK 2017-01-24 priėmė sprendimÄ Nr. S-22(7-270/2016) (MGK sprendimas), kuriuo pakeitė VMI sprendimÄ , t. y. vietoj nurodymo pareiÅ¡kėjui sumokėti į valstybės biudžetÄ 37 354,32 Eur GPM ir 10 507,12 Eur PSD įmokų bei su Å¡iais mokesčiais susijusias sumas pareiÅ¡kėjui nurodė sumokėti į biudžetÄ 37 350,85 Eur GPM ir 10 506,84 Eur PSD įmokų bei su Å¡iais mokesčiais susijusias sumas.

Skundžiamuose sprendime konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas pateiktose gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose už 2008-2011 metus gautų pajamų nedeklaravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMÄ®) nustatyta tvarka, nuo jų neapskaičiavo ir nesumokėjo į biudžetÄ pajamų mokesčio, tuo pažeisdamas GPMÄ® 25 straipsnio ir 27 straipsnio nuostatas. PareiÅ¡kėjo vertinimu, tokie teiginiai yra nepagrįsti, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais teikė mokesčių administratoriui metines pajamų mokesčio deklaracijas, deklaravo pajamas iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , tinkamai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius valstybei.

Be to, pareiÅ¡kėjas mokestinio patikrinimo metu aktyviai bei geranoriÅ¡kai bendradarbiavo su mokestinį patikrinimÄ atlikusia Vilniaus AVMI. PareiÅ¡kėjas pateikė VMI 2008-2011 metų pajamų ir iÅ¡laidų skirtumÄ 848 523 Lt (245 749,25 Eur) sumai sudarančių lėšų (ginčo pajamų) Å¡altinį pagrindžiančius juridinę galiÄ turinčius dokumentus ir kitus objektyvius įrodymus, tačiau į tai MGK neatsižvelgė. Skundžiami spendimai yra neteisėti ir turi bÅ«ti panaikinti, kadangi mokesčių administratorius nepagrindė bÅ«tinybės mokestinės prievolės dydį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ , nes nėra bÅ«tinų įstatyme įtvirtintų sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo mokėtino mokesčio dydį buvo galima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, ir pareiÅ¡kėjas tinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ir kitus dokumentus.

PareiÅ¡kėjas pateikė ginčo sumos Å¡altinį pagrindžiančius juridinę galiÄ turinčius dokumentus ir kitus objektyvius įrodymus, į kuriuos nei mokesčių administratorius, nei MGK, priimdami skundžiamus sprendimus, visiÅ¡kai neatsižvelgė bei netinkamai juos vertino. Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjui apskaičiuotas mokestis ir su juo susijusios sumos yra nepagrįstos, o mokestinė prievolė negali atsirasti. PareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriui 2015-02-24 paaiÅ¡kinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo Å¡altinius ir jų pagrindimÄ (forma FR0698), 2016-02-08 paaiÅ¡kinime, raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose bei skunduose apie ne banke turimas pinigines lėšas ne kartÄ nurodė, kad turi 90 000 Lt santaupų iÅ¡ uždarbių Armėnijoje, Spitako mieste Å¡alinant žemės drebėjimo pasekmes, uždarbių Rusijoje, po krizės grįžus į LietuvÄ , prekybos GariÅ«nuose, tačiau ginčijamuose sprendimuose konstatuota, kad ginčo medžiagoje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjo gautų pajamų dydį iÅ¡ aptartų pareiÅ¡kėjo vykdytų veiklos sferų.

Tokie teiginiai prieÅ¡tarauja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytoms faktinėms aplinkybėms, realiai egzistavusiai situacijai bei pareiÅ¡kėjo pateiktiems įrodymams. Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-387/2014, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡teisintas dėl inkriminuoto neteisėto praturtėjimo, 2014-11-21 nutartyje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas „dirbo ir gaudavo pajamas nuo 1990 metų. Apeliantas paaiÅ¡kino, kad jis nuo pat savo darbo pradžios taupė lėšas - dirbo mÅ«rininku Armėnijoje, uždirbo kapitalÄ , paskui prekiavo Maskvoje, kur irgi buvo geras uždarbis (pirko prekes Lenkijoje ir pardavinėjo Maskvoje).

Po krizės grįžo į LietuvÄ , pradėjo prekiauti GariÅ«nuose. Anot R. Å ., tuo metu turėjo nemažai santaupų. Bankuose jų nelaikė, viskas buvo grynais pinigais, valiuta. 2003, 2004, 2005 m. verslo liudijimÄ Ä—mė motinos vardu, o po 2006 metų - jau savo vardu. Visada mokėdavo mokesčius, paÅ¡alpų neprašė, savo pragyvenimui užsidirbdavo pats. Apeliantas pažymėjo, kad tiek jis pats, tiek jo tėvai turėjo santaupų. Po brolio mirties tėvai dažnai jam dovanodavo nemažas pinigų sumas." Teismas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo minėti parodymai nėra paneigti.

Atvirkščiai, juos iÅ¡ dalies patvirtina bylos medžiaga: R. Å . darbo knygelės kopija, kuri patvirtina, kad R. Å . pradėjo dirbti mÅ«rininku nuo 1990-01-08; R. Å . tėvų pasiraÅ¡yti dovanojimo raÅ¡teliai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu specialistės R. K., kuri surašė AktÄ , duoti paaiÅ¡kinimai dėl R. Å . turėtų santaupų bei pajamų, buvo atmesti. AnalogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ padarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2015-07-14 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-942/2015.

LAT nurodė „[...] jis dirbo ir gaudavo pajamas nuo 1990 m., t. y. dirbo mūrininku Armėnijoje, prekiavo Lenkijoje, Rusijoje bei Lietuvoje; tiek jis pats, tiek ir jo tėvai turėjo santaupų; po brolio mirties tėvai dažnai jam dovanojo nemažas pinigų sumas. [...] Taigi apeliacinės instancijos teismas visiškai pagrįstai teigia, kad [...] R. Š. parodymai dėl galimybių turėti pajamų iki 2006 m. sausio 1 d. nėra paneigti." Be to, pareiškėjo gautas dideles pinigų sumas patvirtina pridedami dokumentai R.

Š. tėvų piniginių lėšų dovanojimo ir turto pardavimo sutartys, Taupomoji knygelė. Minėti įrodymai buvo pateikti VMI bei turėjo būti žinomi MGK, tačiau į juos buvo visiškai neatsižvelgta. Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių laikinųjų pinigų (talonų) keitimo į litus. Pareiškėjo naudai pripažino, jog jis iki 1993-06-21 galėjo turėti ne daugiau kaip 3100 Lt santaupų. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo argumentu, nurodo, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1990-01-08 dirbo mūrininku Armėnijoje, Spitako mieste, šalinant 1988 metais įvykusio žemės drebėjimo padarinius.

PareiÅ¡kėjas už darbÄ Armėnijoje gavo atlygį rubliais, kadangi Armėnijoje Sovietų SÄ jungos rublių banknotai galiojo iki 1993 m. lapkričio. Po darbo Armėnijoje pareiÅ¡kėjas prekiavo Maskvoje. Tokios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. PareiÅ¡kėjas neturėjo poreikio už darbÄ Armėnijoje gautÄ atlygį rubliais keisti į tuometinėje Lietuvoje galiojusiÄ laikinÄ jÄ valiutÄ - talonus, o vėliau talonus keisti į litus. Taigi, pareiÅ¡kėjas objektyviai neturi galimybės pateikti dokumentus, pagrindžiančius laikinųjų pinigų (talonų) keitimÄ Ä¯ litus, kadangi pareiÅ¡kėjas talonų neturėjo, jų nekeitė, nes tuo metu, t.y. iki 1998 metų uždarbiavo užsienyje.

Mokesčių administratorius visiÅ¡kai nepagrįstai nevertino pareiÅ¡kėjo gautų pajamų prekiaujant Maskvoje, remdamasis tuo, kad anksčiausia užfiksuota pareiÅ¡kėjo Lietuvos Respublikos sienos kirtimo data už Europos SÄ jungos valstybių ribų - 2006-03-19. Muitinės duomenimis pareiÅ¡kėjas įvežtų ir (ar) iÅ¡vežtų prekių nedeklaravo. PareiÅ¡kėjas pažymi tai, kad įsiteisėjusias teismų sprendimais patvirtinta, jog pareiÅ¡kėjas Maskvoje prekiavo iki Rusijos krizės, t.y. iki 1998 metų.

IlgÄ laikÄ Lietuvos Respublikos piliečių vykimas į ne Europos SÄ jungos Å¡alis buvo bevizis, todėl sienų kirtimas nebuvo fiksuojamas. Lietuva į Europos SÄ jungÄ Ä¯stojo tik 2004 m. gegužės 1 d., t.y. kai pareiÅ¡kėjas jau neužsiėmė prekyba Maskvoje. Tokiu bÅ«du, duomenys, kuriais rėmėsi VMI bei MGK vertinant pareiÅ¡kėjo turėtas santaupas, negali bÅ«ti pagrindu visiÅ¡kai nepripažinti pareiÅ¡kėjo santaupų iÅ¡ uždarbio prekiaujant Maskvoje. Nuo pareiÅ¡kėjo pajamų gavimo dirbant Armėnijoje, Spitako mieste Å¡alinant žemės drebėjimo pasekmes praėjo daugiau nei 28 metai, o nuo pajamų gavimo dirbant Rusijoje - daugiau nei 10 metų.

PareiÅ¡kėjas tokį ilgÄ laikÄ dokumentų, susijusių su prekių vežimo, pinigų įvežimo, deklaravimo ir kitų su pajamų gavimu susijusių dokumentų nesaugojo ir objektyviai neturėjo galimybės juos pateikti mokesčių administratoriui bei MGK. PareiÅ¡kėjas nesutinka su sprendimuose konstatuotomis iÅ¡vadomis, kad V. D. ir jo sutuoktinės pareiÅ¡kėjui suteikta 100 000 Lt paskola pagal 2007-11-12 paskolos sutartį yra formalaus pobÅ«džio. V. D. 2007-11-12 paskolino pareiÅ¡kėjui 100 000 Lt.

Tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai - 2007-11-12 Paskolos sutartis. Todėl mokesčių administratoriaus bei MGK nurodyti teiginiai, kad neva V. D. negalėjo paskolinti piniginių lėšų R. Å ., yra nepagrįsti. V. D. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju bei įspėtas dėl atsakomybės ir pareigos duoti teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo apklausoje liudytojas V. D. nurodė, kad jis paskolino R. Å . 100 000 Lt, investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ Bulgarijoje. Be to, iki pinigų atvežimo V.

D. siÅ«lė R. Å . investuoti į nekilnojamÄ jį turtÄ Lenkijoje, tačiau R. Å . pasakė, kad Bulgarijoje geresnės sÄ lygos. Kaip paaiÅ¡kino V. D., jis pinigines lėšas paskolai turėjo notarine sutartimi dovanotas jo tėvo E. D.. Minėta dovanojimo sutartis mokesčių administratoriui buvo pateikta bei MGK apie jÄ buvo žinoma. Be to, kaip paaiÅ¡kino V. D., jis pinigines lėšas paskolai turėjo pardavus butÄ (duomenys neskelbtini) už 200 000 Lt, kuris buvo pirktas už 89 000 Lt. Tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai - V.

D. 2012-06-05 PaaiÅ¡kinimas Vilniaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Skundžiamuose sprendimuose taip pat nurodyta, kad paskolos sandorio realumÄ paneigia ir tai, kad 2007-11-12 paskolos sutartis sudaryta V. D. nenaudingomis sÄ lygomis, kurios paskolų davėjui neužtikrina operatyvaus ir sklandaus galimai paskolintų lėšų grÄ Å¾inimo. Paskolos sutartyje nenumatytas grÄ Å¾inimo terminas, nenumatytas palÅ«kanų mokėjimas, paskolų grÄ Å¾inimas neužtikrintas jokiomis garantijomis (įkeitimu, laidavimu ar kitomis paskolų grÄ Å¾inimo prievolių įvykdymÄ užtikrinančiomis priemonėmis), nenumatytas paskolos suteikimo tikslas, sutartis nepatvirtinta notariÅ¡kai.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad paskolos sutartis atitinka tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ , 100 000 Lt suma buvo realiai perduota pareiÅ¡kėjui, o sandorio sÄ lygos yra suderintos tarp pareiÅ¡kėjo ir V. D.. Be to, paskolos sutartis, dovanojimo sutartis bei V. D. liudytojo apklausos protokolas yra tiesioginiai įrodymai, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas gavo 100 000 Lt sumÄ , kaip paskolÄ , kuri turi bÅ«ti vertinama kaip pareiÅ¡kėjo gautos pajamos. Be to, minėtos aplinkybės nustatytos ir vertinant 2008-01-09 paskolos sutartį, sudarytÄ tarp I.

Å . (paskolos davėjo) ir R. Å . (paskolos gavėjo), bei 2008-01-09 paskolos sutartį, sudarytÄ tarp J. N. (paskolos davėjo) ir R. Å . (paskolos gavėjo). Tačiau, mokesčių administratorius, remdamasis vien tuo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas I. Å . 2012-04-24 iÅ¡davė teismo įsakymÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ R. Å ., o J. N. - 2012-04-20 teismo įsakymÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ R. Å ., pripažino, kad pagal minėtas paskolos sutartis R. Å . gavo viso 100 000 Lt sumÄ iÅ¡ minėtų asmenų, ir Å¡ias pinigines lėšas vertino kaip pareiÅ¡kėjo gautas pajamas.

Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjo naudai pripažįstama, jog statyba vykdyta ūkio būdu ir pareiškėjas statyboms patyrė 339 913,20 Lt išlaidų. Su tokiais teiginiais pareiškėjas sutinka tik iš dalies, t.y. sutinka dėl statybos pripažinimo ūkio būdu. Statybos leidimas vienbučio gyvenamojo namo statybai, (duomenys neskelbtini), buvo išduotas 2010-05-19 dviem statytojams: R. Š. ir N. P.. Tai reiškia, kad ginčo gyvenamasis namas buvo statomas nuo 2010 metų gegužės mėnesio.

Tokias aplinkybes tai pat patvirtina pridedami dokumentai - antstolio D. K. 2013-11-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 174/13/148. Akte nepagrįstai konstatuota, kad neva namas pastatytas per 2011 metus ir pareiškėjas 2011 metais patyrė 339 913,20 Lt gyvenamojo namo statybų (duomenys neskelbtini), išlaidų. Baudžiamoje byloje paskirtos teismo ekspertizės akte Nr. 13-42 nurodyta, kad ekspertui pavesta nustatyti, kiek lėšų buvo išleista pastato statymui iki būklės, užfiksuotos 2011-12-15 ir 2012-02-10 namo apžiūrų metu.

Ekspertizės akte pažymėta, kad tyrimui nebuvo pateikta jokių duomenų apie statytojo samdytÄ darbo jėgÄ , sumokėtÄ darbo užmokestį ir socialinio draudimo mokesčius. Todėl priimama, kad statytojas nesamdė darbo jėgos, nemokėjo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo mokesčių - Å¡ios iÅ¡laidos lygios nuliui. Å iame akte taip pat nustatyta statybos darbų vidutinė rinkos kaina skirtingu laikotarpiu, statybÄ vykdant Å«kio bÅ«du, o bÅ«tent: 2010-12-11 iÅ¡ viso 330 517,25 Lt, o 2011-11-11 - 339 913,20 Lt.

Teismo eksperto raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, atlikti teismo nutarties pagrindu ir pateikti byloje, patvirtina, kad namÄ statant Å«kio bÅ«du, statybos kaina sumažėtų iki 238 582,79 Lt. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina R. Å . paaiÅ¡kinimai, kad namo statybai buvo iÅ¡leista apie 200 000 Lt. Taigi, gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statyboms priskaičiuota neva iÅ¡leista suma - 339 913,20 Lt visiÅ¡kai nepagrįsta, kadangi R. Å . tokių iÅ¡laidų nepatyrė. Namas buvo statomas Å«kio bÅ«du, dėl ko namo statybai buvo iÅ¡leista apie 200 000 Lt.

Be to, iÅ¡laidų namo statybai priskyrimas tik 2011 metų laikotarpyje, yra nepagrįstas. Tiek mokesčių administratorius, tiek MGK nepagrįstai nurodė, kad už prekes, pažymėtas prekių ženklais „Adidas", „Nike", „Puma", R. Å . neva sumokėjo 180 000 JAV dolerių (470 610 Lt) sumÄ bei jÄ Ä¯vertinto kaip R. Å . patirtas iÅ¡laidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-418/2012 nustatyta, kad R. Å ., naudodamasis A. D. kompiuteriu ASUS (duomenys neskelbtini) pokalbių programa SKYPE, tris kartus užsakė prekes, gabentas konteineriais, iÅ¡ Kinijos Liaudies Respublikoje gyvenančių asmenų.

Tačiau, PareiÅ¡kėjas už prekes neatsiskaitė ir liko skolingas 180 000 JAV dolerių Kinijos piliečiui J. B., (duomenys neskelbtini), gyvenančiam Pekine. Å i skola nėra grÄ Å¾inta. Skolos grÄ Å¾inimo terminas iki 2018-08-12. Tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai - skolos raÅ¡telis ir J. B. paso kopija. Tuo tarpu, 470 610 Lt sumos priskyrimas R. Å . iÅ¡laidoms yra nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Už įgytas (konteineriais gabentas) prekes R. Å . neatsiskaitė iki Å¡iol. Tokias aplinkybes patvirtina tai, jog jokių pavedimų ar piniginių lėšų gabenimo į Kinijos RespublikÄ nėra ir negali bÅ«ti.

Akivaizdu, kad bendrininkų grupėje buvo daroma nusikalstama veika. Tai konstatavo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai. Nusikalstamos veikos darymo metu vykdomi susitarimai, o jų sÄ lygos neatitinka įprastos civilinių sandorių praktikos, kaip ir Å¡iuo konkrečiu atveju, dėl prekių konteineriais gabenimo, ko pasekoje turėjo bÅ«ti gautos pajamos ir atsiskaityta su prekių pardavėjais. Kadangi pareigÅ«nai nutraukė tokius veiksmus ir gabentos prekės nebuvo realizuotos, už įgytas prekes liko neatsiskaityta.

Skundžiamuose sprendime nurodyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007-08-27 iki 2010-10- 05 už poilsines keliones apmokėjo 51 833,33 Lt. Su tokiais teiginiais pareiškėjas nesutinka ir nurodo, kad jam nepagrįstai priskirtos išlaidos, kurias patyrė kiti asmenys, tame tarpe ir N. P. vaikai, kuriuos išlaikė jų tėvas, o ne pareiškėjas. Pareiškėjas nepatyrė ir negalėjo patirti 13 059 Lt išlaidų kelionių agentūrai UAB ,,Astrida". 13 059 Lt suma minėtai kelionių agentūrai sudarė už 6 (šešis) asmenis.

Nepagrįstas ir nelogiškas skaičiavimas šešių asmenų išlaidas už kelionę priskiriant vienam pareiškėjui, ko realiai nebuvo ir negalėjo būti. R. Š. kelionių agentūrai UAB ,,Astrida" 2008 metais patyrė viso 2176,50 Lt (630,36 EUR) išlaidų. Tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai - 2008-04-30 Turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. 2008-39. Be to, pareiškėjas nepatyrė ir negalėjo patirti 17 269,94 Lt išlaidų kelionių agentūrai UAB ,,Astrida". 17 269,94 Lt suma minėtai kelionių agentūrai sudarė už 5 (penkis) asmenis.

R. Å . kelionių agentÅ«rai UAB ,,Astrida" 2009 metais patyrė viso 3 453,98 Lt (1 000,34 EUR) iÅ¡laidų. Tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai - 2009-06-01 Turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr.KN022918. Visi kiti kartu į minėtÄ kelionę vykę asmenys kiekvienas padengė savo iÅ¡laidas individualiai. L. Å . iÅ¡laidas dengė jos seneliai - R. Å . ir J. Å .. Å eimos nusistovėjusi tradicija buvo vaikaičiams jų gimtadienių, Kalėdų proga dovanoti pinigų, kurie buvo skirti atostogoms, įskaitant keliones į užsienį.

Tokias aplinkybes patvirtina UAB „Astrida" 2010-11-09 raÅ¡tas, kuriame pažymėta, kad tik už vienÄ kelionę į TurkijÄ 2010-10-05 buvo atliktas mokėjimas kortele 4 319,00 Lt sumai. Už visas kitas keliones buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, R. Å . gavus grynuosius pinigus iÅ¡ kitų kartu keliavusių asmenų. Tokiu bÅ«du, PareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos mokestinio patikrinimo laikotarpiu už poilsines keliones yra viso 9 949,48 Lt (2 881,57 Eur): 2008 metais - 2 176,50 Lt (630,36 Eur); 2009 metais - 3 453,98 Lt (1 000,34 Eur) ir 2010 metais - 4 319,00 Lt (1 250,87 Eur).

Skundžiamuose sprendimuose nurodyta, kad kratos, atliktos pareiÅ¡kėjo namuose, metu rasti ir paimti 79 000 Lt priklauso pareiÅ¡kėjui R. Å . ir priskiriami pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidoms. PareiÅ¡kėjas su tokiu vertinimu nesutinka. Vilniaus apygardos teismas 2012-03-15 nuosprendyje konstatavo, kad kratos metu faktiÅ¡kai rastų 79 000 Lt priklauso R. Å . tėvui R. Å .. Todėl nuosavybės teisių apribojimas 79 000 Lt sumai naikintinas, o pinigai grÄ Å¾intini jų teisėtam savininkui R. Å .. Å ie pinigai buvo saugomi Lietuvos Kriminalinės policijos biure.

Kriminalinės policijos biuras minėtas pinigines lėšas grÄ Å¾ino teisėtam jų savininkui – R. Å .. Tokias aplinkybes patvirtina pridedami dokumentai - Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2012-04-20 Kasos iÅ¡laidų orderis Nr. 38-IO-9D. Nors Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad kratos, atliktos R. Å . namuose, metu rasti ir paimti 79 000 litų priklauso R. Å ., tačiau minėtų pinigų kilmė - R. Å . sutaupytos piniginės lėšos, kurios perduotos jo sÅ«nui R. Å .. PareiÅ¡kėjas nesutinka ir su paskaičiuotomis vidutinėmis statistinėmis vartojimo iÅ¡laidomis.

Nurodo, kad MGK pripažino, jog vidutiniai statistinių vartojimo išlaidų dydžiai, kuriuose į traukti viešbučiai ir restoranai, sumuojami su atostogų išlaidomis, į kurias taip pat į traukti viešbučiai ir restoranai. Nors ši aplinkybė nustatyta MGK, tačiau pareiškėjo vidutinės statistinės vartojimo išlaidos MGK sprendimu sumažintos tik formaliai: 2007 m. - 24,63 Lt, 2008 m. - 25,95 Lt, 2009 m. - 31,95 Lt. Akivaizdu, kad 24-32 Lt suma nėra pakankama net vienai nakvynei viešbutyje apmokėti, o pareiškėjo vidutinės statistinės vartojimo išlaidos sumažintos tik formaliai, minimaliai, visiškai nevertinant nebandant nustatyti realiai patirtų pareiškėjo išlaidų viešbučiams bei restoranams, kurios, kaip konstatuota MGK sprendime, nepagrįstai sudvigubintos.

Be to, visiÅ¡kai neatsižvelgiama į tai, kad pareiÅ¡kėjas visada prekiavo įvairiais drabužiais, įskaitant ir sportinius, avalyne, todėl akivaizdu, kad tokiems daiktams įsigyti jis nepatyrė jokių papildomų iÅ¡laidų ir atskirai tokių daiktų niekada nėra pirkęs. Be to, maistÄ R. Å . ginčo laikotarpiu gamino mama, dėl ko buvo ženkliai taupoma, todėl paskaičiuotos vidutinės statistinės iÅ¡laidos nepagrįstos. Grindžiant skaičiavimais teiginį, kad mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir/ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas, be teisėto pagrindo į R.

Å . iÅ¡laidas įtraukti vidutiniai statistinių vartojimo iÅ¡laidų dydžiai, t. y. įrodant pagrindÄ apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ taikomi ne objektyvÅ«s, pagrįsti duomenys, o orientaciniai iÅ¡laidų dydžiai, kurie dar papildomai sumuojami su R. Å . atsiskaitymais per bankÄ . Patikrinimo metu nebuvo renkami jokie duomenys, leidžiantys nustatyti realias R. Å . patirtas iÅ¡laidas. Toks pajamų ir iÅ¡laidų nustatymas ginčo laikotarpiu negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu bei atitinkančiu protingumo ir teisingumo kriterijus, ypač atsižvelgiant į mokesčių administratoriaus nustatytus iÅ¡laidų ir pajamų skirtumų dydžius.

PareiÅ¡kėjas pažymi, kad tas pats pareiÅ¡kėjo turtas buvo tyrimo objektas tiek baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo iÅ¡teisintas dėl nepagrįsto praturtėjimo pagal BK 1891 straipsnį, tiek atliekant mokestinį patikrinimÄ , kurio metu nustatyta mokestinė nepriemoka ir paskaičiuoti delspinigiai bei paskirta bauda. Tokiu bÅ«du, buvo pažeistas non bis in idem principas. VMI atsiliepime nurodė su skundu nesutinkantis ir prašė skundÄ atmesti. Nurodė, kad mokesčių administratorius atliko pareiÅ¡kėjo Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos užduotį dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00057-11 pagal požymius dėl neteisėto praturtėjimo.

Vilniaus apygardos teismo 2012-03-15 nuosprendžiu pareiÅ¡kėjas nuteistas už tai, kad vykdė privalomų pateikti muitinei daiktų – prekių, pažymėtų „Adidas“, „Nike“, „Puma“ - įvežimÄ iÅ¡ Latvijos Respublikos į Lietuvos RespublikÄ , iÅ¡vengiant muitinės kontrolės procedÅ«ros, naudojant muitinės apgaulę pagal BK 1991 straipsnį, taip pat pagal BK 22 straipsnį (pasikėsinimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ ). Taip pat 2012-03-15 nuosprendžiu buvo panaikintas pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės apribojimas į jo namuose kratos metu rastus ir paimtus 79 000 Lt.

Tačiau Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-05 nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 2012-03-15 nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta panaikinti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ jo namuose rastus ir paimtus 79 000 Lt ir juos grÄ Å¾inti jų savininkui R. Å ., ir paliktas nuosavybės teisės apribojimas į pareiÅ¡kėjo namuose rastus ir paimtus 79 000 Lt pripažinus, kad kratos metu rasti ir paimti pinigai priklauso pareiÅ¡kėjui. Be to, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendis, kuriuo pareiÅ¡kėjas pripažintas kaltu padarius septynias nusikalstamas veikas dėl dokumentų klastojimo (pateisinant parduodamų prekių GariÅ«nų turgavietėje įsigijimÄ suklastotais įsigijimo dokumentais), tačiau iÅ¡teisintas dėl nepagrįsto praturtėjimo pagal BK 1891 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos aukščiausiasis teismas 2014-11-25 ir 2015-07-14 nutartimis, paliko 2014-06-04 nuosprendį nepakeistÄ . Vykdant 2013-05-21 pavedimÄ tikrinti Nr. 83-37 atliktas mokestinis patikrinimas. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo 2008 - 2011 m. patirtos iÅ¡laidos grynaisiais virÅ¡ijo gautas pajamas 848 523 Lt. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo didžiausiÄ dalį patirtų iÅ¡laidų tikrinamuoju laikotarpiu sudarė patirtos iÅ¡laidos nekilnojamajam turtui Bulgarijoje, nekilnojamajam turtui (žemės sklypui ir gyvenamajam namui) (duomenys neskelbtini), taip pat prekių įsigijimui iÅ¡ Kinijos, kratos metu rastai ir paimtai 79 000 Lt sumai.

PareiÅ¡kėjui neįrodžius patirtų iÅ¡laidų Å¡altinių, mokesčių administratorius apskaičiavo pareiÅ¡kėjui mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ GPM bei PSD įmokas bei su Å¡iomis sumomis susijusius delspinigius ir baudas. Mokesčių administratorius patikrinimo metu mokesčius apskaičiavo vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsniu, nustačius, jog nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu bÅ«du, t. y. nustačius, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas ir pareiÅ¡kėjui neįrodžius pajamų Å¡altinių pagrįstumo, Mokesčio bazė apskaičiuota mokesčių administratoriaus pagal savo pasirinktÄ Ä¯vertinimÄ .

Pažymėjo, jog Mokesčių administravimo įstatymo (MAÄ®) 70 straipsnio 1 dalies nuostatos reglamentuoja tik mokestinės prievolės dydžio nustatymÄ , bet nėra skirtos nustatyti mokestinės prievolės atsiradimo pagrindus. Mokesčių administratorius atliko pareiÅ¡kėjo pajamų mokestinį tyrimÄ , kurio metu buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo 2008 - 2011 metų iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas, o identifikavus mokesčių slėpimo požymius pradėtas mokestinis patikrinimas. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas, todėl mokesčių administratorius, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjo 2008 - 2011 metų laikotarpio mokesčio bazę, vadovavosi Taisyklių 14-17 punktuose pateiktu iÅ¡laidų metodu, t. y. lyginant pareiÅ¡kėjo patirtas asmenines iÅ¡laidas su faktiÅ¡kai turėtomis (gautomis) pajamomis.

Å is iÅ¡laidų metodas yra taikomas tada, kai turima informacija (duomenys) apie pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas, o vertinimas atliekamas lyginant mokėtojo asmenines iÅ¡laidas su per atitinkamÄ laikotarpį deklaruotomis pajamomis. Tais atvejais, kai nėra galimybių nustatyti konkrečių iÅ¡laidų sumų, vertinimui atlikti gali bÅ«ti naudojami statistiniai duomenys ar duomenys iÅ¡ kitų, Taisyklių X dalyje nurodytų, informacijos Å¡altinių. Mokesčių administratorius turi parinkti tokius informacijos ir duomenų Å¡altinius, kurių pagrindu atliktas vertinimas leistų kuo tiksliau nustatyti mokestinės prievolės dydį (Taisyklių 16 p.).

Mokesčių administratorius, pagal įvertinimÄ apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjo GPM bazę, naudojosi Taisyklių 29 punkte nustatytais informacijos Å¡altiniais, t.y. surinkta informacija iÅ¡ komercinių bankų apie pareiÅ¡kėjo gautas pajamas ir patirtas iÅ¡laidas, VMI informacinės duomenų bazės duomenimis (gautas pajamas, turimÄ VÄ® „Registrų centras“ informacijÄ apie pareiÅ¡kėjo vardu registruotÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , turimÄ VÄ® „Regitra“ informacijÄ apie transporto priemones) bei įvertinusi kitÄ patikrinimo metu surinktÄ informacijÄ .

VMI pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas savo skundo argumentus grįsdamas Vilniaus apygardos teismo 2014-11-21 nutartimi, cituoja Å¡ioje nutartyje teismo pateikiamus paties pareiÅ¡kėjo parodymus, tačiau ne teisėjų kolegijos padarytas iÅ¡vadas ar pateiktÄ situacijos aiÅ¡kinimÄ . Taip pat pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjas, cituodamas nutarties vietas, pateikia situacijÄ taip, kad bÅ«tų palanki jam. Akcentavo, kad Å¡ioje nutartyje teisėjų kolegija, vertindama pareiÅ¡kėjo pajamų ir patirtų iÅ¡laidų dydžius, vertina nustatytas aplinkybes sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ pagal Baudžiamojo kodekso 1891 straipsnį.

Nagrinėdama pareiÅ¡kėjo pajamų ir iÅ¡laidų dydžius Å¡iuo aspektu, teisėjų kolegija taip pat pateikia teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustos specialistės paaiÅ¡kinimus, kuriuose ji pažymi, kad nesant duomenų apie pareiÅ¡kėjo gautas pajamas, tokia iÅ¡vada negali bÅ«ti patikima. Taip pat pažymima, kad nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai, maksimaliai tiksliai nustatyti asmens pajamas ir iÅ¡laidas už visÄ darbinės veiklos laikotarpį, kadangi nagrinėjama norma sudaro pagrindÄ patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie yra sukaupę ir disponuoja neproporcingai dideliu pagal jų pajamas turtu.

Tai įrodo, kad priimant nutartį baudžiamajame procese, minėtos aplinkybės aiškinamos Baudžiamojo kodekso nuostatų prasme, tačiau taip pat įrodo, kad šioje byloje nėra nustatytos pareiškėjo gautos pajamos (jų dydžiai). Be to, minėtoje pareiškėjo atžvilgiu priimtoje 2014-11-21 nutartyje, teisėjų kolegija pažymi, jog prekės, pažymėtos svetimais prekių vardais, būdavo konfiskuojamos. Už konteineriuose atgabentas sporto prekes, dėl kurių nepateikimo muitinės kontrolei R.

Å . buvo nuteistas 2012-03-15 nuosprendžiu, apelianto sumokėta pinigų suma (180 000 JAV dolerių), atliekant R. Å . Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , apskritai buvo įtraukta į jo turėtų iÅ¡laidų sumÄ . O atsižvelgiant į tai, kad R. Å . buhalterinėje apskaitoje laikotarpiu nuo 2006-01-20 iki 2008-05-01 apskaityti J. M. firmos ir A. M. įmonės vardu suraÅ¡yti apskaitos dokumentai dėl prekių už 68 983 Lt įsigijimo bei jų pardavimo už 1 112 120 Lt, pastaroji suma buvo iÅ¡minusuota iÅ¡ R.

Å . individualios veiklos pagal verslo liudijimÄ gautų pajamų. Taigi darytina iÅ¡vada, kad dėl įvykdytų nusikalstamų veikų R. Å . ne tik kad negavo neteisėtų pajamų, bet patyrė pakankamai dideles iÅ¡laidas. Nei Vilniaus AVMI, nei VMI neginčija aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjas dirbo ar prekiavo minėtomis prekėmis, tačiau byloje nėra įrodymų, o 2014-11-21 nutartimi taip pat nėra nustatytų gautų pajamų dydžių. Todėl darytina iÅ¡vada, kad nesant pagrįstų įrodymų, mokesčių administratorius pagrįstai nevertino pareiÅ¡kėjo nurodytų pajamų kaip realiai gautų.

PareiÅ¡kėjas įrodymų, kurie įrodytų patirtas kitokio dydžio iÅ¡laidas, nepateikė, tik bandė paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiavimus, todėl atsakovas neturi pagrindo kitaip vertinti Vilniaus AVMI iÅ¡ objektyvių Å¡altinių nustatytų aplinkybių. Mokesčių mokėtojas, norėdamas paneigti mokesčių administratoriaus apskaičiuotÄ konkretų mokestį, privalo pateikti pagrįstus argumentus ir juos pagrindžiančius naujus įrodymus, sÄ lygojančius nustatyto mokesčio dydžio neteisingumÄ .

Vietos mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė savo pareigas apskaičiuojant mokesčius, nes pareiÅ¡kėjo nustatyto turto vertė ir/ar asmeninės iÅ¡laidos per atitinkamÄ laikotarpį buvo didesnės už deklaruotas pajamas, ginčo apmokestinamų pajamų dydį nustatė, taikydamas Taisyklėse numatytÄ iÅ¡laidų metodÄ , kuris, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, tenkino protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo sÄ lygas.

Tuo tarpu pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių argumentų dėl mokesčių administratoriaus nustatytų tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjo patirtų iÅ¡laidų dydžių. Inspekcija akcentuoja, kad mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimÄ , nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiÅ¡kinimų, kontrargumentų teikimu, t. y. mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei padarė mokesčių administratorius.

Pasisakant dėl grynųjų lėšų likučio nustatymo mokestinio laikotarpio pradžiai, mokesčių administratorius, siekdamas įvertinti, kokiomis sumomis tikrinamuoju laikotarpiu pareiškėjo išlaidos viršijo pajamas, atliko detalius skaičiavimus bei pateikė juos Akto 4 priede. Vilniaus AVMI neginčija Vilniaus apygardos teismo 2014-11-21 sprendimu konstatuojamų aplinkybių, tačiau pažymi, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jos pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini.

Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi jų esmė bei tikslai. Baudžiamajame procese sprendžiamas galbūt nusikalstamas veikas padariusių asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimas, o mokestiniame procese sprendžiamas pareiškėjos apmokestinimo klausimas.

Todėl pareiga sumokėti mokesčius ir pareiga atsakyti už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ nėra susijusios tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu. Baudžiamosios bylos baigtis nagrinėjamu atveju nedaro įtakos pareiÅ¡kėjo apmokestinimo klausimams, nes mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma pagrindžia apskaičiuotų mokestinių sumų pagrįstumÄ . Mokesčių administratorius neginčija fakto, jog pareiÅ¡kėjas dirbo Armėnijoje ar prekiavo Rusijoje, tačiau byloje nėra duomenų, įrodančių gautų pajamų dydį.

Dėl Å¡ios priežasties mokesčių administratorius neturi pagrindo pareiÅ¡kėjo įvardijamÄ sumÄ priskaičiuoti prie jo gautų pajamų. Mokestinius ginčus sprendžiančios institucijos įprastai dėl pateiktų sandorių tikrumo priima sprendimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis ne tik įstatymu, bet ir teisingumo, protingumo kriterijais, todėl konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Vilniaus AVMI nepripažino gautų pajamų iš užsienio vadovaudamasis aplinkybių visuma, o ne atskiru argumentu dėl ES sienos kirtimo. Ši aplinkybė vertinta tik kaip sudėtinė visų įrodymų apie gautų pajamų užsienyje dalis. Nesant kitų įrodymų (prekių vežimo, pinigų įvežimo, deklaravimo ir pan.) nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo nurodytų ginčo sumų kaip gautų.

PareiÅ¡kėjo ir V. D. paskolinius santykius, mokesčių administratorius vertino mokesčių įstatymo prasme (mokestine prasme). Buvo atlikti V. D. ir jo sutuoktinės operatyvÅ«s patikrinimai, kurių metu atlikus jų pajamų ir iÅ¡laidų analizę nustatyta, kad V. D. ir jo sutuoktinė neturėjo finansinių galimybių paskolinti 100 00 Lt. Taip pat nustatyta, kad paskolos sutartis suraÅ¡yta atbuline data, t. y., V. D. liudijimu, buvo pasiraÅ¡yta 2010 metais, kad piniginės lėšos skolintos 2007 metais; paskola suteikta grynais pinigais; pagal skolinimo sutartį paskolos suteikimo tikslas sutartyje nenurodytas; pagal skolinimo sutartį palÅ«kanos už suteikiamÄ paskolÄ nenumatytos; paskolos sutartyje paskolos grÄ Å¾inimo terminas nenumatytas; paskola suteikta be įkeitimo ar garantijos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti sutarties sudarymÄ bei faktiÅ¡kÄ lėšų perdavimÄ , nėra.

Vilniaus AVMI pagrįstai konstatavo, jog sutartyse nurodytos lėšos nebuvo perduotos, sutartys buvo sudarytos ne patvirtinti iš tikrųjų įvykusius faktus, o siekiant padėti pareiškėjui pagrįsti pajamų šaltinius ir išvengti mokestinės prievolės. Atsakovas pažymi, kad 2014-06-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažindamas, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statyba buvo vykdoma ūkio būdu bei vertinimo ataskaitos ir ekspertizės akto pagrindu spręsdamas dėl realių statybos išlaidų, teismas vis dėlto nepripažino, kad namas buvo pastatytas paties kaltinamojo R.

Å . bei jo artimųjų fiziniu darbu, pastariesiems už Å¡ių darbų atlikimÄ neapmokant. Taip pat Å¡ioje nutartyje teismas konstatavo, kad statyba prasidėjo po 2010-05-19, kuomet buvo iÅ¡duotas statybos leidimas. Iki bÅ«klės, užfiksuotos 2012-02-11, namo apžiÅ«ros metu, namas buvo statomas du statybos sezonus. ApžiÅ«ros metu aptikta statybų stadija tiek vizualiai, tiek pagal specialisto iÅ¡vadÄ (joje nurodoma, jog namo baigtumas buvo 75 procentai) byloja apie tai, kad statyba vyko sklandžiai, nepertraukiamai, pakankamai kokybiÅ¡kai.

Akivaizdu, kad namui statyti buvo neiÅ¡vengiamas darbo jėgos samdymas, nes atskiras statybos darbų rūšis galėjo atlikti tik atitinkamos kvalifikacijos specialistai (mÅ«rininkai, stogdengiai, elektrikai, santechnikai ir t.t.), todėl nerealus ir neįtikinamas yra kaltinamojo R. Å . teigimas, jog visi Å¡ie darbai buvo atlikti už dykÄ . Teismas nusprendė, kad Å«kio bÅ«du vykdytų statybų kaina virÅ¡ijo 339 913,20 Lt (2011-11-11) ir laiko, kad reali statybos iÅ¡leistų pinigų suma, įskaičius apytiksles samdytos darbo jėgos apmokėjimo iÅ¡laidas, laikotarpiu nuo 2010-12-11 iki 2011-11-11 buvo ne mažesnė nei 400 000 Lt.

Atsižvelgiant į Å¡ias teismų nuosprendyje padarytas iÅ¡vadas bei įvertinus ginčo byloje turimus parodymus Vilniaus AVMI patikrinimo metu konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas statyboms pagal statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) patyrė 339 913,20 Lt iÅ¡laidų, t.y. mokesčių mokėtojo naudai statyba pripažįstama Å«kio bÅ«du. Ä®vertinus ginčo byloje esančiÄ medžiagÄ konstatuota, kad Vilniaus AVMI pagrįstai namo statybų iÅ¡laidų sumai priskyrė 339 913,20 Lt sumÄ , o vadovaudamasi objektyvumo ir protingumo kriterijais bei nesant juridinę galiÄ turinčių dokumentų, patvirtinančių Å¡ių iÅ¡laidų patyrimÄ , Vilniaus AVMI pareiÅ¡kėjo naudai pripažino mažesnę sumÄ nei 2014-06-04 nuosprendžiu konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Teismo ekspertas S. M. nustatė tokias nekilnojamojo turto vertes statant namÄ Å«kio bÅ«du, t. y. 2010-12-11 - 330517,25 Lt, 2011-11-11 – 339913,20 Lt. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-04 nuosprendyje konstatavo, kad reali statybos iÅ¡leistų pinigų suma, įskaitant apytiksles samdytos darbo jėgos apmokėjimo iÅ¡laidas (kadangi laikyta, kad PareiÅ¡kėjas negalėjo vienas atlikti visų statybos darbų) laikotarpiu nuo 2010-12-11 iki 2011-11-11 buvo ne mažesnė nei 400 000 Lt. Atsižvelgiant į nustatytas turto vertes, Vilniaus AVMI patikrinimo metu mokesčių mokėtojo naudai vertino 339 913,20 Lt statybos kainÄ ir priskyrė Å¡ias iÅ¡laidas 2011 m., kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių apie statybÄ ir iÅ¡ kurių mokesčių administratorius galėtų nuspręsti, kokiÄ dalį statybų iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjas patyrė 2010 m.

Atsakovas pažymi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00057-09 nurodyta, kad R. Å . sumokėjo 180 000 JAV dolerių. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nuosprendžiu buvo sumokėta pareiÅ¡kėjo, o pareiÅ¡kėjas nei baudžiamojoje byloje, nei patikrinimo metu nepateikė juridinę galiÄ turinčių dokumentų, kurie įrodytų, jog pareiÅ¡kėjas nepatyrė arba kad nurodytÄ sumÄ patyrė bendrai su kitu asmeniu, nėra. Tik teikdamas pastabas dėl Akto, pareiÅ¡kėjas pateikė skolos raÅ¡telį, kurį mokesčių administratorius įvertino kritiÅ¡kai.

Atsakovas akcentuoja, kad Vilniaus AVMI patikrinimo metu nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjo vardu buvo patirtos (apmokėtos) 51 833,35 Lt iÅ¡laidos (17 185,41 Lt (2007 m.) +13 059 Lt (2008 m.) + 1 7269,94 Lt (2009 m.) + 4 319 Lt (2010 m.)) už poilsines keliones, Å¡ias patirtas iÅ¡laidas priskyrė atitinkamais metais patirtoms iÅ¡laidoms. Pažymi, kad pagal GPMÄ® 8 straipsnio 5 dalį gyventojai priskirti savo patirtas iÅ¡laidas pagal kaupimo principÄ gali tik tada, jeigu vykdo individualiÄ veiklÄ ir yra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba naudoja veikloje ilgalaikį turtÄ .

PrieÅ¡ingu atveju, gyventojui taikomas pinigų principas, t. y. tiek gautos pajamos, tiek patirtos iÅ¡laidos priskiriamos pagal faktinį jų apmokėjimÄ , nesvarbu, kuriuo laikotarpiu jos yra susidariusios. To paties principo laikosi tiek mokesčių administratorius, tiek ir teismai taikydami MAÄ® 70 straipsnį bei apskaičiuodami mokesčių mokėtojams gautas pajamas bei patirtas iÅ¡laidas pagal savo įvertinimÄ . Remiantis tuo, mokesčių administratorius priskyrė pareiÅ¡kėjo patirtas iÅ¡laidas ne tada, kada buvo sudaryta turizmo paslaugų sutartis bei kada jos buvo užsakytos, bet tada, kada jos faktiÅ¡kai buvo apmokėtos.

Byloje nėra nustatyta, kad už vaikų kelionės iÅ¡laidas, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, bÅ«tų apmokėję kiti asmenys (seneliai). PareiÅ¡kėjas mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes ginčija tik nepagrįstais paaiÅ¡kinimais, tačiau nepateikia jokių patvirtinančių įrodymų. Nors pagal Vilniaus apygardos teismo 2012-03-15 nuosprendį buvo panaikintas apribojimas į pareiÅ¡kėjo namuose rastÄ 79 000 lt sumÄ , kurių savininku laikomas R. Å . (pareiÅ¡kėjo tėvas), tačiau dėl Å¡io nuosprendžio Lietuvos apeliaciniame teisme priimta 2012-07-05 nutartis, kuria konstatuota, kad kratos, atliktos nuteistojo namuose, metu rasti ir paimti 79 000 Lt priklauso nuteistajam R.

Å .. Vadovaujantis Å¡ia nutartimi paliktas galioti nuosavybės teisės apribojimas į pareiÅ¡kėjo namuose rastus ir paimtus 79 000 Lt. Atsakovas nurodo, kad Akto 34 puslapyje konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo pateiktoje Brangaus turto deklaracijoje nurodytas įsigytas butas (duomenys neskelbtini), įsigytas už 94 800 Lt pagal 2000-03-30 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.ML 15-1803. Pajamų Å¡altinis – tėvo R. Å . ir motinos J. Å . 90000 Lt (45000 Lt + 45000 Lt) dovanotos piniginės lėšos. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo metu vertinant 1994 – 2007 metų pajamų Å¡altinius bei patirtas iÅ¡laidas, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo pajamos minėtu laikotarpiu sudarė 187720 Lt, iÅ¡ jų: 97720 Lt pajamos iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ ; 2000 m. tėvų J.

Å . ir R. Å . gyventojui dovanotos 90000 Lt (45000 Lt + 45000 Lt) piniginės lėšos pagal Brangaus turto deklaracijos duomenis. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas pirko „Adidas“, „Nike“, „Puma“ drabužius, t. y. sportinius drabužius. Todėl jo teiginys neva jis nepirko kitų rÅ«bų vertinamas kritiÅ¡kai. Taip pat vertinama kritiÅ¡kai ir dėl to, kad nustačius neteisėtÄ veikÄ , prekės (dalis prekių) buvo konfiskuotos, todėl nėra pagrindo manyti, jog pareiÅ¡kėjas prekybai įsigytas prekes naudojo ir savo reikmėms.

Dėl statistinių vartojimo išlaidų pažymėtina, kad 1994 m. - 2009 m. laikotarpiu pareiškėjo patirtos faktinės vartojimo išlaidos, apmokėtos banko pavedimais, yra mažesnės už vidutines metines statistines vartojimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėjo piniginių lėšų nekilnojamajam turtui Bulgarijoje įsigyti, ½ dalies žemės sklypui (duomenys neskelbtini), įsigyti, nekilnojamojo turto statyboms (duomenys neskelbtini) bei už poilsines keliones apmokėti ir vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio 3 dalyje įteisintais protingumo ir teisingumo kriterijais vartojimo išlaidų apskaičiavimui naudojamos vidutinės statistinės vartojimo išlaidos vienam asmeniui.

Laikotarpiu nuo 1994-01-01 iki 2007-12-31 nustatytos 120,92 Lt išlaidos, patirtos banko operacijomis ir apskaičiuotos 86 550,28 Lt vidutinės statistinės vartojimo išlaidos, kurios vertinamos kaip patirtos išlaidos grynais pinigais, viso – 86 671,20 Lt (4479,60 Lt (1994 m.) + 4479,60 Lt (1995 m.) + 4479,60 Lt (1996 m.) + 4966,80 Lt (1997 m.) + 5600,40 Lt (1998 m.) + 5634 Lt (1999 m.) + 5316 Lt (2000 m.) +5421,60 Lt (2001 m.) + 5533,20 Lt (2002 m.) + 6513,60 Lt (2003 m.) + 6892,80 Lt (2004 m.) + 8082 Lt (2005 m.) + 8916 Lt (2006 m.) + 10356 Lt (2007 m.) išlaidų.

Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 nustatyta 38 335,02 Lt iÅ¡laidų, patirtų banko operacijomis ir apskaičiuota 14 222,84 Lt (9 844,06 Lt (2008 m.) + 4 378,78 Lt (2009 m.)) vidutinių statistinių vartojimo iÅ¡laidų, kurios vertinamos kaip iÅ¡laidos grynaisiais pinigais, viso – 52 557,86 Lt (10 719,60 Lt (2008 m.) + 8 847,60 Lt (2009 m.) + 20 750 Lt (2010 m.) + 12 240,66 Lt (2011 m.)) piniginių vartojimo iÅ¡laidų. Laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2009 m., kai atsiskaitymai per bankÄ vartojimo iÅ¡laidų dydžiai buvo mažesni už vidutines statistines vartojimo iÅ¡laidas, skirtumas iki jų buvo vertinamas kaip iÅ¡laidos grynaisiais.

Tuo tarpu 2010-2011 m., kai faktinės iÅ¡laidos per bankÄ buvo didesnės, buvo skaičiuojamos banke patirtos iÅ¡laidos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundÄ atmesti atsiliepime iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu. Skundas atmestinas IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad: Vilniaus AVMI 2016-05-05 patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR0680-324 (Aktas) (MGK bylos I tomas, b.l. 16-60) R. Å . papildomai apskaičiuota 37 354,32 Eur GPM už 2008-2011 metus ir 10 507,12 Eur PSD įmokų už 2009 metus. 2016-07-07 Vilniaus AVMI sprendimu Nr. (4.64)FR0682-434 (Vilniaus AVMI sprendimas) (MGK bylos I tomas, b.l. 62-78) Aktas buvo patvirtintas ir pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuota 37 354,32 Eur GPM, 10 507,12 Eur PSD įmokų, 23 332 Eur GPM delspinigių, 7 062 Eur PSD įmokų delspinigių bei paskirtos 3 735 Eur GPM ir 1 051 Eur PSD įmokų baudos.

VMI 2016-10-18 sprendimu Nr. 68-307 (VMI sprendimas) (MGK bylos I tomas, b.l. 79-88) Vilniaus AVMI sprendimas buvo patvirtintas. MGK 2017-01-24 sprendimu Nr. S-22(7-270/2016) (MGK bylos IX tomas, b.l. 121-137) pakeitė VMI 2016-10-18 sprendimÄ Nr. 68-307, t.y. vietoje nurodymo pareiÅ¡kėjui sumokėti į valstybės biudžetÄ 37 354,32 Eur GPM ir 10 507,12 Eur PSD įmokų bei su Å¡iais mokesčiais susijusias sumas pareiÅ¡kėjui nurodyta sumokėti į biudžetÄ 37350,85 Eur GPM ir 10 506,84 Eur PSD įmokų bei su Å¡iais mokesčiais susijusias sumas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVMI 2016-07-07 sprendimo Nr. (4.65)FR0682-434, VMI 2016-10-18 sprendimo Nr. 68-307 ir MGK 2017-01-24 sprendimo Nr. S-22(7-270/2016) teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėjas nesutikimÄ su skundžiamais sprendimais grindžia tokiomis argumentų grupėmis: dėl MAÄ® 70 straipsnio nuostatų taikymo; dėl 90 000 Lt santaupų; dėl sandorio su V. D.; dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos iÅ¡laidų; dėl 180 000 JAV dolerių priskyrimo patirtoms iÅ¡laidoms; dėl patirtų iÅ¡laidų už poilsines keliones; dėl kratos metu rastų grynųjų pinigų; dėl faktinių ir vidutinių statistinių vartojimo iÅ¡laidų ir dėl non bis in idem principo pažeidimo.

Dėl 90 000 Lt santaupų PareiÅ¡kėjo mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2011-12-31 metu mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad nenustatyta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimÄ dėl tikrinamojo laikotarpio pradžioje turėtų 90 000 Lt santaupų iÅ¡ uždarbių, įskaitant uždarbį Armėnijoje, Spitako mieste, Å¡alinant žemės drebėjimo pasekmes bei uždarbį Rusijoje iki Rusijos krizė. Nesutikdamas su tokia mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, pareiÅ¡kėjas skunde teismui teigia, kad Vilniaus apygardos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-387/2014 konstatavo aplinkybę, jog pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai apie nuo 1990 metų gautas pajamas Armėnijoje, Rusijoje ir iÅ¡ prekybos GariÅ«nuose, nėra paneigti ir iÅ¡ dalies patvirtinti R.

Å . darbo knygelės kopija, R. Å . tėvų pasiraÅ¡ytais dovanojimo raÅ¡teliais. TokiÄ pat iÅ¡vadÄ padarė ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2015-07-14 nutartyje Nr. 2K-306-942/2015. PareiÅ¡kėjo vertinimu, Å¡ios teismų iÅ¡vados turi privalomÄ jÄ galiÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jo gautas dideles pinigų sumas patvirtina dokumentai: piniginių lėšų dovanojimo ir turto pardavimo sutartys, taupomoji knygelė, tačiau Å¡ių įrodymų nei mokesčių administratorius, nei MGK nevertino ir juos neatsižvelgė.

Teismas, vertindamas pareiÅ¡kėjo argumentus, atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės apie darbÄ Armėnijoje, Rusijoje buvo vertintos tiek mokestinio patikrinimo metu, tiek sprendžiant mokestinį ginÄÄ . Tai, kad mokesčių administratorius ir MGK nustatytas faktines aplinkybes vertino ne taip, kaip jas vertina pareiÅ¡kėjas, nereiÅ¡kia, kad jos nebuvo vertintos, ar į jas nebuvo atsižvelgta, kaip teigia pareiÅ¡kėjas skunde teismui. Visų pirma, verta pažymėti, kad byloje nėra ginčijamas pareiÅ¡kėjo darbo Armėnijoje ir Rusijoje faktas.

Ginčijamais sprendimais konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių duomenų apie santaupas. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo pateiktus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai sutapatina darbo ir iÅ¡ jo gaunamų pajamų faktÄ su santaupomis. MAÄ® 67 straipsnyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 56 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Aiškinant šias proceso teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra nurodęs, kad, nagrinėjant mokestinius ginčus teisme, bendrosios įrodinėjimo taisyklės, numatytos ABTĮ 56 straipsnio 4 dalyje, yra taikytinos atsižvelgiant ir į MAĮ 67 straipsnio nuostatas.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant ABTÄ® 56 straipsnio 4 dalies ir MAÄ® 67 straipsnio nuostatas, administracinėse byloje dėl mokestinių ginčų įrodinėjimo pareiga tenka ne tik mokesčių administratoriui, bet ir mokesčių mokėtojui. Mokesčių mokėtojas, siekdamas paneigti mokesčių administratoriaus mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , privalo ne tik nurodyti savo abejones dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bet ir pateikti tokias abejones pagrindžiančius įrodymus (LVAT 2016-03-29 nutartis Nr. eA-606-442/2016).

PareiÅ¡kėjas 90 000 Lt santaupų realumÄ Ä¯rodinėja Vilniaus apygardos teismo 2014-11-21 nutartimi Nr. 1A-731-387/2014 (MGK bylos II tomas, b.l. 65-70) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-14 nutartimi Nr. 2K-306-942/2015 (MGK bylos II tomas, b.l. 37-40). PareiÅ¡kėjas cituoja baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teismų iÅ¡vadÄ , kad nėra paneigta galimybė, jog pareiÅ¡kėjas galėjo turėti pajamų iki 2006-01-01. Vertinant šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ bÅ«tina pažymėti, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjÄ teismai nei viename teismo procesiniame dokumente nėra konstatavę pareiÅ¡kėjo turėtų santaupų fakto ir tuo labiau santaupų dydžio.

Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde cituoja teismų procesinių dokumentų tam tikras iÅ¡traukas, tačiau tokiu citavimu nėra atskleidžiamas teismų padarytų iÅ¡vadų kontekstas. IÅ¡ į bylÄ pateiktų anksčiau minėtų teismų procesinių dokumentų turinio akivaizdu, kad dalį pareiÅ¡kėjo argumentų apie teismų padarytas iÅ¡vadas, sudaro ne teismų iÅ¡vados, o paties pareiÅ¡kėjo parodymų, duotų nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , citavimas. Teismai procesiniuose dokumentuose konstatavo tik iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo parodymai apie darbÄ Armėnijoje, Rusijoje ir GariÅ«nuose ir turėtas santaupas nėra paneigti, o tikimybė negali bÅ«ti pagrindu sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės pagal BK 1891 straipsnį klausimÄ .

Teismai taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad „nesant duomenų apie R. Å . darbovietes ir jo gautas pajamas nuo darbinės veiklos pradžios iki tiriamojo laikotarpio (2006-01-01), tokia iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma patikima. Nustatant galimo neteisėtai įgyto turto dydį, svarbu dokumentaliai, maksimaliai tiksliai, nustatyti asmens pajamas ir iÅ¡laidas už visÄ darbinės veiklos laikotarpį<...>. Taigi, tiksliai nenustačius ir neapskaičiavus asmens turėtų pajamų, neįmanoma atsakyti į klausimÄ , ar pagal jas asmens disponuojamas turtas yra neproporcingai didelis.“.

Taigi, tokios teismų procesiniuose dokumentuose nurodytos iÅ¡vados tik patvirtina, jog baudžiamoje byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kad pareiÅ¡kėjÄ galima bÅ«tų patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 1891 straipsnį. Tačiau tuo pačiu teismai konstatavo ir kitÄ , reikÅ¡mingÄ mokestinio ginčo nagrinėjimui, aplinkybę, kad ir baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta duomenų apie pareiÅ¡kėjo santaupas ir/ar jų dydį. Jokių objektyvių duomenų apie santaupas ir jų dydį pareiÅ¡kėjas nepateikė ir nagrinėjant mokestinį ginÄÄ .

Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, kad jis tokių duomenų pateikti negalintis dėl to, jog nuo jo darbo Armėnijoje praėjo daugiau nei 28 metai, o nuo darbo Rusijoje – daugiau nei 10 metų, sutiktina, su mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui nepateikus turto deklaracijos pagal Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymÄ , jis prarado galimybę turėtas pajamas ir/ar santaupas pagrįsti. TokiÄ mokesčių administratoriaus iÅ¡vada yra pagrįsta, be kita ko, ir LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimais.

O LVAT 2010-12-31 nutartyje Nr. A575-1852/2010 pažymėjo, kad „<...> kad vadovaujantis Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuolatinis Lietuvos gyventojas privalo deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 d. turimÄ turtÄ , t. y. pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ar kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma virÅ¡ija 50 000 Lt. Pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas Å¡io įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, Å¡iuo turtu negali bÅ«ti grindžiami kito turto įsigijimo Å¡altiniai.“ Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad pareiÅ¡kėjas vienkartinės gyventojo 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (FR0593) nepateikė ir piniginių lėšų nedeklaravo.

Remiantis, be kita ko, ir anksčia paminėtu LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimu darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad net jeigu pareiÅ¡kėjas 2003-12-31 ir bÅ«tų turėjęs atitinkamÄ piniginių lėšų sumÄ , tačiau nustačius, kad ji nebuvo deklaruota, pareiÅ¡kėjas negalėti nurodyta pinigų suma įrodinėti jo patirtoms iÅ¡laidoms pagrįsti reikalingo pajamų Å¡altinio. Tiek mokesčių administratorius, tiek MGK pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiÅ¡kėjo pozicija dėl turėtų santaupų yra nenuosekli. 2012-01-19 apklausiamas įtariamuoju baudžiamoje byloje Nr. 381-00057-11 pareiÅ¡kėjas nurodė, kad 2007 m. pabaigoje turėjo sukaupęs apie 30 000 Lt, o 2015-02-24 paaiÅ¡kinimuose mokesčių administratoriui nurodė, kad turėjo 90 000 Lt santaupų.

Tai tik patvirtina, kad nėra objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo turėtas santaupas ir/ar jų dydį tikrinamo laikotarpio pradžioje (iki 2008-01-01). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir remdamasis anksčiau teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius, prieÅ¡ingai, nei skunde teismui teigia pareiÅ¡kėjas, įvertino visas pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ir padarė teisėtas ir pagrįstas iÅ¡vadas apie tai, kad nenustatyta jokių objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo tikrinamojo laikotarpio pradžioje turėtus 90 000 Lt santaupų.

Dėl sandorio su V. D. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas, grįsdamas 2009-01-01 dienai turėtų 190 000 Lt santaupas, be 90 000 Lt sumos iš sutaupyto uždarbio rėmėsi ir 2007-11-12 100 000 Lt paskolos sutartimi, sudaryta su V. D.. Mokesčių administratoriaus vertinimu šie pinigai pareiškėjui realiai nebuvo paskolinti, o pateikta paskolos sutartis (MGK bylos II tomas, b.l. 190) vertintina kaip fiktyvi mokesčių teisės prasme. Mokesčių administratorius, įvertinęs pareiškėjo mokestinio patikrinimo ir V.

D. operatyvaus patikrinimo metu surinktus duomenis konstatavo: paskolos sutartis suraÅ¡yta atbuline data; paskola suteikta grynais pinigais, paskolos suteikimo tikslas sutartyje nenurodytas, palÅ«kanos nenumatytos, paskolos grÄ Å¾inimo terminas nenumatytas, paskola suteikta be įkeitimo ar kitokios garantijos, liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti sutarties sudarymÄ bei faktiÅ¡kÄ lėšų perdavimÄ , nėra. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė nei objektyvių įrodymų, nei kitaip pagrįstų argumentų, kurie paneigtų Å¡ias mokesčių administratoriaus konstatuotas aplinkybes.

PareiÅ¡kėjas skunde teismui teigia, kad pati paskolos sutartis ir V. D. apklausos protokolas yra tiesioginiai įrodymai, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad R. Å . gavo 100 000 Lt paskolÄ , kuri turėtų bÅ«ti vertinama kaip pareiÅ¡kėjo gautos pajamos. Dėl įrodymų vertinimo, kai, remiantis įvairiais civiliniais sandoriais, įrodinėjamas (grindžiamas) mokesčių mokėtojo gautų pajamų realumas, LVAT 2007-03-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-301/2007 („Administracinė jusrisprudencija“, 2007, Nr.

11) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo dalykas Å¡iuo atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo perduotos ar nebuvo perduotos, t.y. gautos ar negautos pajamos. Å ios aplinkybės turėtų bÅ«ti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iÅ¡ kurių galima daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes (pvz.: mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimÄ ; asmenų, iÅ¡ kurių pajamos neva gautos, paaiÅ¡kinimai apie tai, kad lėšos perduotos ar neperduotos; kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimÄ , parodymai).

Ä®statymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais, t.y. įrodymais, daugiareikÅ¡miai susijusias su įrodinėjimo dalykÄ sudarančiomis aplinkybėmis (pvz.: įrodymai apie tai, kokiomis lėšomis galėjo disponuoti asmuo, iÅ¡ kurio galėjo bÅ«ti gautos pajamos; įrodymai apie gautų lėšų panaudojimo aplinkybes ir pan.) (pvz. LVAT 2015-03-02 nutartis Nr. A690-556/2015 ir kt.). Taigi, kaip pripažįstama LVAT praktikoje, iÅ¡vados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumÄ darytinos sistemiÅ¡kai bei kompleksiÅ¡kai įvertinus visus tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktÄ .

Vien atskirų formalių įrodymų (pvz. paprasta raÅ¡ytine ir netgi notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiÅ¡ka pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia iÅ¡vada darytina ir atsižvelgiant į MAÄ® 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ , pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose virÅ¡enybė teikiama Å¡ių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai iÅ¡raiÅ¡kai.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nagrinėjamu atveju nepateikė pakankamų ir neginčijamų įrodymų, kurie pagrįstų 100 000 Lt gavimo iÅ¡ V. D. faktÄ . Pabrėžtina, kad bÅ«tent pareiÅ¡kėjui tenka pareiga pateikti įrodymus, kad atitinkamo dydžio pajamas realiai gavo konkrečiu nurodytu bÅ«du iÅ¡ nurodyto pajamų Å¡altinio. Kaip yra konstatavęs LVAT savo praktikoje (pvz.: 2016-02-08 nutartis Nr. A-145-602/2016), pasirinkdamas gauti pajamas grynaisiais pinigais (dėl ko Å¡ių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡uose) ir Å¡ių pajamų nedeklaruodamas, pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima visÄ rizikÄ dėl jam tenkančios įrodinėjimo naÅ¡tos.

Kaip ginčijamuose sprendimuose mokesčių administratoriaus pažymėta ir patvirtinta raÅ¡ytiniais bylos įrodymais (pvz. operatyvaus patikrinimo ataskaitos (MGK bylos II tomas, b.l. 186-189, bylos tomas III, b.l. 9-12) V. D. neturėjo finansinių galimybių paskolinti pareiÅ¡kėjui 100 000 Lt pagal 2007-11-12 skolinimo sutartį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad paskolos suteikimo sÄ lygos yra ypač nenaudingos paskolos davėjui. Tokios paskolos suteikimas nėra pateisintas jokiais verslo ar kitais poreikiais.

Sandoris akivaizdžiai nepaaiÅ¡kinamas ekonomine logika, nes įprastinėmis rinkos sÄ lygomis nebÅ«tų sudaromas. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas paskolos gavimo realumÄ Ä¯rodinėja iÅ¡skirtinai pačiu skolos dokumentu, kuris anksčiau aptartų motyvų ir suformuotos teismų praktikos pagrindu nelaikytinas pakankamu įrodymu, ir paties V. D. paaiÅ¡kinimais, kurie yra prieÅ¡taringi ir netikslÅ«s (V. D. negalėjo nurodyti nei tikslių sandorio sudarymo aplinkybių, nei kodėl 2007-11-12 paskolos sutartis pasiraÅ¡yta tik 2010 metais (MGK bylos I tomas, b.l. 108-110)) darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius pagrįstai aptariamos 100 000 Lt sumos nevertino pareiÅ¡kėjo pajamomis.

Mokesčių administratoriaus teisę nevertinti sandoriu sukeliamų mokestinių teisinių pasekmių, reglamentuoja MAÄ® 69 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojo sandoris ir/ar Å«kinė operacija sudaromi turint tikslÄ gauti mokestinę naudÄ , t.y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtinÄ mokesčio sumÄ arba visiÅ¡kai iÅ¡vengti mokesčio mokėjimo ir pan., mokesčio administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principÄ .

Tokiu atveju mokesčio administratorius neatsižvelgia į formaliÄ mokesčių mokėtojo veiklos iÅ¡raiÅ¡kÄ , bet atkuria iÅ¡kreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimÄ ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuota 339 913,20 Lt iÅ¡laidų namo statybai suma, nurodo, kad Å«kio bÅ«du statytam gyvenamajam namui jis iÅ¡leido apie 200 000 Lt.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad namas buvo statomas nuo 2010 metų. Namas buvo statomas palaipsniui. Kadangi pareiÅ¡kėjo rankomis atliekami darbai užtruko, per vienerius – 2011 metus, namo nebuvo galimybės pastatyti. PareiÅ¡kėjo vertinimu, jo argumentus dėl mažesnių iÅ¡laidų patvirtina baudžiamojoje byloje pateiktas ekspertizės aktas. Pažymėtina, kad ginčo tarp Å¡alių dėl aplinkybės, jog ginčo gyvenamasis namas buvo statomas Å«kio bÅ«du nėra. Å iÄ aplinkybę pareiÅ¡kėjo naudai įvertino ir mokesčių administratorius.

Teismas nagrinėjamu atveju pritaria atsakovo pastebėjimui, kad pareiÅ¡kėjas skunde teismui cituoja atskirus, t.y. iÅ¡ konteksto iÅ¡imtus, ir atsietai pateiktus teismų procesinių sprendimų (nuosprendžių) fragmentus. Nagrinėjamų faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėję teismai, įvertinę ir pareiÅ¡kėjo cituojamÄ statybos eksperto iÅ¡vadÄ , konstatavo „<...> Pripažindamas, kad gyvenamojo namo esančio (duomenys neskelbtini) statyba buvo vykdoma Å«kio bÅ«du bei, vertinimo ataskaitos bei ekspertizės akto pagrindu spręsdamas dėl realių statybos iÅ¡laidų, teismas, vis dėlto, nepripažįsta, kad namas buvo pastatytas paties kaltinamojo R.

Å . bei jo artimųjų fiziniu darbu, pastariesiems už Å¡ių darbų atlikimÄ neapmokant. Statyba prasidėjo po 2010-05-19, kuomet buvo iÅ¡duotas statybos leidimas. Iki bÅ«klės, užfiksuotos 2012-02-11 namo apžiÅ«ros metu, namas buvo statomas du statybos sezonus. ApžiÅ«ros metu aptikta statybų stadija tiek vizualiai, tiek pagal specialisto iÅ¡vadÄ (joje nurodoma, jog namo baigtumas buvo 75 procentai) byloja apie tai, kad statyba vyko sklandžiai, nepertraukiamai, pakankamai kokybiÅ¡kai. Akivaizdu, kad namui statyti buvo neiÅ¡vengiamas darbo jėgos samdymas, nes atskiras statybos darbų rūšis galėjo atlikti tik atitinkamos kvalifikacijos specialistai (mÅ«rininkai, stogdengiai, elektrikai, santechnikai ir t.t.), todėl nerealus ir neįtikinamas yra kaltinamojo R.

Å . teigimas, jog visi Å¡ie darbai buvo atlikti už dykÄ . Teismas sprendžia, kad Å«kio bÅ«du vykdytų statybų kaina virÅ¡ijo ekspertizės akte nurodytas kainas - 330,517,25 Lt (2010-12-11) ir 339 913,20 Lt (2011-11-11) ir laiko, kad reali statybos iÅ¡leistų pinigų suma, įskaičius apytiksles samdytos darbo jėgos apmokėjimo iÅ¡laidas, laikotarpiu nuo 2010-12-11 iki 2011-11-11 buvo ne mažesnė nei 400 000 Lt.<...>“ (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-04 nuosprendis Nr. 1-129 -506/2014, Vilniaus apygardos teismo 2014-11-21 nutartis Nr. 1A-731-387/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201507-14 nutartis Nr. 2K-306-942/2015).

Teismo vertinimu, nesant juridinę galiÄ turinčių dokumentų, patvirtinančių objektyvų iÅ¡laidų dydį, mokesčių administratoriaus sprendimas 339 913,20 Lt statybos kainos priskirti pareiÅ¡kėjo 2011 metais patirtoms iÅ¡laidoms atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus (MAÄ® 8 str. 3 d.). Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, pareiÅ¡kėjas nei mokesčių administratoriui nei teismui nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių apie statybÄ , iÅ¡ kurios mokesčių administratorius ir/ar teismas galėtų nuspręsti, kokiÄ dalį statybos iÅ¡laidų pareiÅ¡kėjas patyrė 2010 metais.

Atsižvelgtina ir į tai, kad dalį statybos išlaidų pripažinus pareiškėjo patirtomis 2010 metais, padidėtų pareiškėjo mokėtinų delspinigių suma, todėl mokesčių administratoriaus išvados dėl 2011 metams priskirtų išlaidų pareiškėjo teisių nepažeidžia. Dėl 180 000 JAV dolerių priskyrimo patirtoms išlaidoms Pareiškėjas nesutinka ir su mokesčių administratoriaus paskaičiuotomis 180 000 JAV dolerių dydžio išlaidomis prekių įsigijimui Kinijoje.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad už įsigytas (konteineriais gabentas) prekes jis nėra atsiskaitęs iki Å¡iol, kÄ , jo vertinimu, patvirtina į bylÄ pateiktas skolos raÅ¡telis. Be to, akcentuoja, kad prekes ketino įsigyti kartu su A. D., kuris taip pat yra nuteistas už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl, pareiÅ¡kėjo vertinimu, visa 180 000 JAV dolerių suma pareiÅ¡kėjui priskirta nepagrįstai. Teismas pažymi, kad minėti pareiÅ¡kėjui argumentai (beveik pažodžiui) buvo suformuluoti ir skunde, adresuotame MGK.

Dėl Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų MGK pasisakė ypač detaliai, o pareiÅ¡kėjas skunde teismui nepateikė nei vieno MGK iÅ¡vadas paneigiančio ir/ar naujo argumento. MGK ginčijamame sprendime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nei baudžiamojo proceso metu, nei mokesčių administratoriaus vykdytų kontrolės veiksmų metu nepateikė jokių prekių įsigijimÄ pagrindžiančių dokumentų, kurie tuo pačiu patvirtintų tiek pareiÅ¡kėjo patirtų iÅ¡laidų dydį, tiek pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, jog Å¡ias iÅ¡laidas jis patyrė kartu su kitais asmenimis.

Tokių duomenų pareiÅ¡kėjas nepateikė ir teismui. MGK, be kita ko, rėmėsi ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teismų procesiniuose dokumentuose konstatuotomis aplinkybėmis, jog pareiÅ¡kėjas pripažino, kad iÅ¡ Kinijos pristatytos prekės priklausė jam, o A. D. rÅ«pinosi jų pristatymu, už kÄ pastarajam pareiÅ¡kėjas sumokėdavo. MGK savo sprendimÄ pagrindė ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusių teismų iÅ¡vada, jog už ginčo prekes buvo sumokėta 180 000 JAV dolerių.

Dėl pareiÅ¡kėjo pateikto J. B. skolos raÅ¡telio, kaip įrodymo, jog pareiÅ¡kėjas nėra patyręs 180 000 JAV dolerių iÅ¡laidų, o tokiÄ sumÄ yra skolingas, MGK nurodė, kad Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai vertintini kritiÅ¡kai dėl prieÅ¡taringumo. TokiÄ iÅ¡vadÄ MGK pagrindė nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis - pareiÅ¡kėjas 2009-08-05 apklaustas įtariamuoju nurodė, kad prekes įsigydavo iÅ¡ skirtingų pardavėjų, taip pat pažymėjo, jog užsisakęs prekes visada už jas sumokėdavo grynaisiais pinigais jam prekes pardavusiam asmeniui Kinijoje.

Jei neturėdavo dalies pinigų, grįžęs į LietuvÄ , nesumokėtÄ dalį perduodavo A. D., kuris bankiniu pavedimu pervesdavo pardavėjui. PareiÅ¡kėjui nepateikus teismui jokių kontrargumentų dėl MGK sprendimo iÅ¡vadų ir nepateikus jokių objektyvių tokias iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų, teismas pritaria tiek mokesčių administratoriaus, tiek MGK sprendimams, kuriais 180 000 JAV dolerių suma pripažinta pareiÅ¡kėjo patirtomis iÅ¡laidomis prekėms įgyti. Dėl patirtų iÅ¡laidų už poilsines keliones Ginčijamais sprendimais konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo vardu buvo apmokėtos tokios kelionių iÅ¡laidos: 2007 m.

– 17185,41 Lt, 2008 m. – 13059 Lt, 2009 m. - 17269,94 Lt ir 2010 m. - 4319 Lt. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus paskaičiuotomis 51833,33 Lt iÅ¡laidomis poilsinėms kelionėms apmokėti, nurodo, kad dalį Å¡ių iÅ¡laidų patyrė kiti asmenys, tame tarpe ir N. P. vaikai, kuriuos iÅ¡laikė jų tėvas, o ne pareiÅ¡kėjas. Už į kelionę vykusiÄ L. Å . mokėjo jos seneliai R. Å . ir J. Å .. IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas sutinka patyręs 2 881,57 Eur (9 949,48 Lt) iÅ¡laidų perkant keliones per ginčo laikotarpį (2008-2010).

Priešingai nei skunde teismui teigia pareiškėjas, tiek mokesčių administratorius, tiek MGK minėtus pareiškėjo argumentus dėl kelionių išlaidų dalies priskyrimo kitiems asmenims vertino ir dėl jų pasisakė ginčijamuose sprendimuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo prie skundo teismui pridėtos turizmo paslaugų sutartys tepatvirtinta, kad pareiškėjas į keliones vyko ne vienas, tačiau jokiu būdu neįrodo pareiškėjo teiginio, kad už kitus sutartyse nurodytus asmenis mokėjo tretieji asmenys (pvz. seneliai ar pan.).

PrieÅ¡ingai, paties pareiÅ¡kėjo pateikta UAB ASTRIDA 2010-11-09 pažyma patvirtinta, kad už turizmo paslaugas apmokėjo pareiÅ¡kėjas. Jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų Å¡ias pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas į bylÄ nepateikta, todėl mokesčių administratorius neturėjo pagrindo jas vertinti kitaip, nei įvertino ginčijamuose sprendimuose. Dėl kratos metu rastu grynųjų pinigų PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, kad pas jį namuose kratos metu paimti 79 000 Lt priklauso jam pačiam (pareiÅ¡kėjui), nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas 2012-03-15 nuosprendyje konstatavo faktÄ , kad minėta pinigų suma priklauso pareiÅ¡kėjo tėvui R.

Å .. Be to, pareiÅ¡kėjas nurodo, jog pinigai R. Å . Lietuvos kriminalinės policijos biuro buvo sugrÄ Å¾inti, kaip teisėtam savininkui. Å is pareiÅ¡kėjo argumentas atmetamas, kaip visiÅ¡kai nepagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas 2012-07-05 nutartimi Nr. 1A-418/2012 Vilniaus apygardos teismo 2012-03-15 nuosprendį pakeitė: panaikino nuosprendžio dalį, kuria nuspęsta panaikinti R. Å . nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ jo namuose rastus ir paimtus 79 000 litų ir juos grÄ Å¾inti jų savininkui R.

Å ., ir paliko galioti nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ R. Å . namuose rastus ir paimtus 79 000 Lt Vilniaus Teritorinės muitinės civiliniam ieÅ¡kiniui užtikrinti iki nuosprendis bus įvykdytas. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad kratos metu rastos ir paimtos 100 litų ir 500 litų kupiÅ«ros į apyvartÄ yra iÅ¡leistos vėliau negu R. Å . pardavė savo butÄ 2000-08-02. Kratos, kai buvo rasti ir paimti pinigai, metu dalyvavęs R. Å . nepareiÅ¡kė pastabų, kad rasti pinigai priklauso ne jam, todėl įvertinęs visumÄ kitų įrodymų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kratos, atliktos R.

Å . namuose, metu rasti ir paimti 79 000 Lt priklauso bÅ«tent R. Å .. Esant įsiteisėjusiai Lietuvos apeliacinio teismo 2012-07-05 nutarčiai Nr. 1A-418/2012 pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, kad pinigai (79000 Lt) Lietuvos kriminalinės policijos biuro R. Å . 2012-04-20 buvo sugrÄ Å¾inti, vertintina kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga nagrinėjamų aplinkybių kontekste. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remiantis įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Nr. 1A-418/2012 darytina iÅ¡vada, kad mokesčių administratorius 79 000 Lt 2009-08-04 kratos paimtus iÅ¡ R.

Å . pagrįstai vertino kaip 2009 m. patirtas iÅ¡laidas grynaisiais pinigais. Dėl faktinių ir vidutinių statistinių vartojimo iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus iÅ¡vadomis, jog jo iÅ¡laidos per tiriamÄ jį laikotarpį buvo didesnės nei pajamos, nurodo, jog mokesčių administratorius be teisėto pagrindo į jo iÅ¡laidas įtraukė 14 222,84 Lt dydžio vidutines statistines vartojimo iÅ¡laidas. MGK sprendimu pakoregavo, t.y. sumažino vidutines statistines vartojimo iÅ¡laidas: 2007 m.

– 10331,37 Lt (vietoj patikrinimo metu apskaičiuotų 10356 Lt), 2008 m. – 10693,65 Lt (vietoj patikrinimo metu apskaičiuotų 10 719,60 Lt), 2009 m. – 8 815,65 Lt (vietoj patikrinimo metu apskaičiuotų 8 847,60 Lt). Skundu teismui pareiškėjas nesutinka ir su sumažinta vidutinių vartojimų išlaidų suma, tačiau pastebėtina, kad pareiškėjas viso mokestinio ginčo nagrinėjimo metu nėra pateikęs objektyvių duomenų, paaiškinimų ir/ar skaičiavimų apie realiai patirtas vartojimo išlaidas.

IÅ¡ ginčijamų sprendimų ir kitos bylos medžiagos matyti, kad mokesčių administratorius vidutines statistines vartojimo iÅ¡laidas pareiÅ¡kėjui apskaičiavo tik už tuos laikotarpius, kai objektyviais duomenimis buvo nustatyta, jog pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos patirtos banko operacijomis buvo akivaizdžiai mažesnės nei vidutinės statistinės vartojimo iÅ¡laidos. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, kai pareiÅ¡kėjo faktinės iÅ¡laidos per bankÄ buvo didesnės, vidutinės statistinės vartojimo iÅ¡laidos jam nebuvo apskaičiuotos.

MGK nuomone, pareiÅ¡kėjui nepateikus duomenų apie patirtas vartojimo iÅ¡laidas, mokesčių administratorius pagrįstai iÅ¡laidas vertino pagal pareiÅ¡kėjo kredito įstaigų pateiktus duomenis bei Statistikos departamento skelbiamÄ informacijÄ . PareiÅ¡kėjas ir teismui nepateikė jokių pagrįstų argumentų ir/ar įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima kitaip paskaičiuoti pareiÅ¡kėjo vartojimo iÅ¡laidas. MAÄ® 67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiÅ¡kėjo pareiga, nesutinkant su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis sumomis, pagrįsti, kodėl jo neteisingos.

Pareiškėjo skundo teismui argumentai, jog jis prekiavo įvairias drabužiais, įskaitant ir sportinius, avalyne, todėl tokiems daiktams įsigyti jis jokių papildomų išlaidų nepatyrė nelaikytini tinkamais ir pakankamais įrodymais MAĮ 67 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo prasme. Dėl MAĮ 70 straipsnio nuostatų taikymo Pareiškėjas, ginčydamas sprendimus, teigia, kad mokesčių administratorius neturėjo pagrindo mokestinės prievolės apskaičiuoti, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi.

MAÄ® 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitÄ , saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančiÄ mokėti mokesčio sumÄ mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamÄ Ä¯vertinimÄ , atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, turimÄ informacijÄ ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimÄ esant dviem bÅ«tinoms sÄ lygos, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti Å¡ioje teisės normoje įtvirtintÄ elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas (1) apskaičiuoti mokesčius, (2) bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, (3) tvarkyti apskaitÄ , (4) saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (LVAT 2014-10-13 nutartis Nr. A-438-1219/2014).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius patikrinimo metu nustatęs, jog nėra galimybės mokesčių bazės apskaičiuoti įprastu bÅ«du, t.y. nustačius, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas ir pareiÅ¡kėjui neįrodžius pajamų Å¡altinių pagrįstumo, ir vadovaudamasis MAÄ® 70 straipsniu mokesčio bazę apskaičiavo pagal savo pasirinktÄ Ä¯vertinimÄ . PareiÅ¡kėjas, ginčydamas mokesčių administratoriaus ir MGK sprendimus, teigia, kad jis teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais teikė VMI metines pajamų mokesčio deklaracijas, deklaravo pajamas iÅ¡ veiklos pagal verslo liudijimÄ , tinkamai apskaičiavo ir sumokėjo mokesčius valstybei.

Be to, mokestinio patikrinimo metu aktyviai ir geranoriÅ¡kai bendradarbiavo ir pateikė 2008-2011 metų pajamų ir iÅ¡laidų skirtumÄ 848 523 Lt sumai sudarančių lėšų (ginčo pajamų) Å¡altinį pagrindžiančius juridinę galiÄ turinčius dokumentus ir kitus objektyvius įrodymus. Vertinant Å¡iuos pareiÅ¡kėjo argumentus, dar kartÄ pažymėtina, kad MAÄ® 67 straipsnio 1 dalis nustato, jog mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas.

Å io straipsnio 2 dalyje numatyta, kad mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas sprendžia, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju surinko pakankamai duomenų tam, kad pagrįstų pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, t. y. įvykdė MAÄ® 67 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ .

Remiantis anksčiau Å¡iame teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais paneigus pareiÅ¡kėjo argumentus (įrodymus) dėl 2008-2011 metų pajamų ir iÅ¡laidų skirtumÄ 848 523 Lt sumai sudarančių lėšų (ginčo pajamų) Å¡altinio objektyvumo, darytina iÅ¡vados pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių ir/ar pakankamų įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima paneigti mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas. Dėl non bis in idem principo pažeidimo PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad tas pats jo turtas buvo tyrimo objektas tiek baudžiamojoje byloje, kurios jis buvo iÅ¡teisintas dėl nepagrįsto praturtėjimo pagal 1891 straipsnį, tiek atliekant mokestinį patikrinimÄ , kurio metu nustatyta mokestinė nepriemoka ir paskaičiuoti delspinigiai bei paskirta bauda.

Tokiu bÅ«du, pareiÅ¡kėjo vertinimu, buvo pažeistas non bis in idem principas. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog niekas negali bÅ«ti baudžiamas už tÄ patį nusikaltimÄ antrÄ kartÄ . Å i Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000-02-10 nutarimas), tačiau, kaip ne kartÄ oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiÅ¡kiantis, kad asmuo negali bÅ«ti baudžiamas antrÄ kartÄ už tÄ patį teisės pažeidimÄ (Konstitucinio Teismo 2009-06-08 nutarimas).

Taigi Å¡is konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtÄ Konstitucinio Teismo praktikÄ non bis in idem principas, drausdamas antrÄ kartÄ bausti už tÄ patį teisės pažeidimÄ , nereiÅ¡kia, kad už teisės pažeidimÄ asmeniui apskritai negali bÅ«ti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Å is principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vienÄ , bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės Å¡akos normomis) sankcijų už tÄ patį pažeidimÄ , pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomÄ bausmę arba pagrindinę ir papildomÄ administracinę nuobaudÄ , ar galimybės už tÄ pačiÄ veikÄ bausti skirtingus asmenis.

Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje taip pat pabrėžė, kad EŽTK, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Pastaruoju aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes:

1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio EŽTK prasme;

2) ar asmuo buvo baudžiamas už tÄ patį teisės pažeidimÄ (pažeidimo tapatumas);

3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai;

4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (LVAT 2013-02-28 nutartis Nr. A442-703/2013). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas dėl neteisėto praturtėjimo buvo iÅ¡teisintas, t.y. jam nebuvo paskirta kriminalinio pobÅ«džio sankcija. Taigi Å¡iuo atveju nėra jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčijamais mokesčių administratoriaus sprendimais pareiÅ¡kėjui apskaičiavus mokestinę nepriemokÄ , delspinigius (MAÄ® 96 str.) ir paskyrus baudÄ (MAÄ® 139 str.), bÅ«tų buvęs pažeistas non bis in idem principas.

Atsižvelgiant į byloje iÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų nustatytas faktines aplinkybes, remiantis teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tiek mokesčių administratoriaus, tiek MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiÅ¡kėjo skundo ir Å¡iuos sprendimus naikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjo R.

Å . skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Margarita Stambrauskaitė