Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f104f084-9f09-41e6-b407-d3c7e10d1fd1 Generato dall'IA

Appeal dismissed for failure to prove insolvency facts; creditor's burden of proof not met without evidence.

Numero d'incarto f104f084-9f09-41e6-b407-d3c7e10d1fd1
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The Court of Appeal dismissed the creditor's appeal to declare the company bankrupt for non-payment of taxes. The creditor failed to provide evidence proving the company's insolvency in August 2014, relying solely on the administrator's refusal to supply documents. The court ruled that the creditor bore the burden of proof and could not shift this obligation to the administrator without demonstrating specific efforts to obtain the evidence.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Procedure Code Art. 337; Civil Procedure Code Art. 168: The party asserting a fact bears the burden of proof; failure to provide evidence results in a negative assessment of that fact.

Parole chiave

Generato dall'IA
burden of proof insolvency declaration tax liability failure to prove negative inference administrative cooperation civil procedure code

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Procedure Code Art. 337
Civil Procedure Code Art. 168

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Lithuanian Court of Appeal, 2015-07-23, e2-1466-464/2015
Lithuanian Court of Appeal, 2012-04-25, e2-1140-823/2018
European Court of Human Rights, Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Civilinė byla Nr. 2-1721-798/2018 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00752-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5;3.4.3.11. LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 13 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D. S. (buvusi L. L.) atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos (kreditorės) D.

S. praÅ¡ymÄ pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „LV Turizmo centras“ bankrotÄ tyčiniu, suinteresuotas asmuo N. L.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Juridinių asmenų registro tvarkytojo vieÅ¡ai teikiamais duomenimis atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB arba bendrovė) „LV Turizmo centras“ buvo įregistruota 2011 m. lapkričio 5 d.; nuo 2011 m. lapkričio 22 d. bendrovės vadovė buvo N. L., akcininkė 2011-11-22–2013-05-22 laikotarpiu V.

S.. Bendrovės įstatinis kapitalas buvo 140 000,00 Lt, kuris 2011-11-25–2011-12-27 padidintas 130 000,00 Lt piniginiais įnašais. 2014 m. lapkričio 14 d. neeilinio akcininkų susirinkimo protokolo duomenimis 1120 bendrovės akcijų priklausė A. L. ir 280 akcijų – V. S..

2. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ atsakovei BUAB „LV Turizmo centras“; bankroto administratore paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“, kuri 2018 m. kovo 21 d. nutartimi pakeista administratore (teisių perėmėja) UAB „Verslo administratorių centras“. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

3. PareiÅ¡kėja (kreditorė) D. S. kreipėsi į atsakovės bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ su praÅ¡ymu pripažinti BUAB „LV Turizmo centras“ bankrotÄ tyčiniu ir inicijuoti tyrimÄ dėl mokesčių panaudojimo, pateikiant informacijÄ Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI), kadangi atsakovės vadovė veikė aplaidžiai, nes laiku neinicijavo bankroto procedÅ«ros. Bendrovėje buvo veikiama susijusių asmenų. UAB „LV Turizmo centras“ direktorės sutuoktinis A.

L. įnešė įstatinio kapitalo dalį, tačiau 2014 m. rugpjūčio 7 d. atsakovės vadovė ir jo sutuoktinė sugrÄ Å¾ino 93 000,00 Lt. Å iais veiksmais buvo dar labiau pabloginta nemokios bendrovės finansinė padėtis ir apribotos kitų kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkės turtÄ . Atsakovė sudarė su UAB „Palmeto grupė“ 2013 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį nepasidomėjusi, ar įmonė neturi teisinių problemų; 2014 m. rangovė darbus vykdė netinkamai, tačiau atsakovė vis tiek vykdė mokėjimus.

II.Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi netenkino pareiškėjos D. S. prašymo dėl atsakovės BUAB „LV Turizmo centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreipimosi į VMI dėl tyrimo atlikimo.

5. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 3 dalies 2 punkto. Teismas nustatė, kad bendrovei bankroto byla buvo iškelta 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi ne dėl bendrovės nemokumo, o dėl negalėjimo atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ir neketinimo vykdyti savo pradelstus įsipareigojimus. 2014 m. rugpjūčio 7 d. išmokant kreditoriui A. L. 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur) bendrovė buvo moki. Teismas pažymėjo, kad aukštesnės eilės bendrovės kreditorių nebuvo ir nėra, yra tik trečios eilės įmonės kreditoriai.

Procentine iÅ¡raiÅ¡ka pagal įsiskolinimų dydį pareiÅ¡kėjui buvo padengta didesnė dalis bendrovės įsiskolinimo, nei iÅ¡mokėta skolos dalis procentine iÅ¡raiÅ¡ka A. L.. Kadangi tuo metu paramos sutartis, sudaryta atsakovės su Nacionaline mokėjimo agentÅ«ra nebuvo nutraukta (sprendimas nutraukti sudarytÄ sutartį ir susigrÄ Å¾inti suteiktÄ paramÄ priimtas 2015 m. vasario 27 d.), todėl 2014 m. rugpjūčio mėn. atsakovė neturėjo pagrindo grÄ Å¾inti suteiktÄ paramÄ ar jos dalį Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai. 2014 m. rugpjūčio 7 d. bendrovė neturėjo pradelstų įsiskolinimų kreditorei N. L..

Nors kreditorei UAB „Nouble group“ 2014 m. rugpjūčio mėn. įsipareigojimų terminas buvo suėjęs, tačiau, teismo vertinimu, dalies skolos sumos nesumokėjimas Å¡iai kreditorei neturėjo įtakos bankroto bylos iÅ¡kėlimui. Taip pat, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pagal 2014 m. rugsėjo 30 d. BUAB „LV Turizmo centras“ balanso duomenis, bendrovė turto turėjo 247 079,00 Lt (71 559,02 Eur) vertės. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog bendrovė turėjo pagrindÄ manyti, kad jos turto pakanka atsiskaityti su visais kreditoriais.

Tik bankroto bylos pabaigoje paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad dėl objektyvių priežasčių sudėtinga parduoti bendrovei priklausantį pastatÄ , nes žemė, ant kurios stovi bendrovės pastatas, nepriklauso bendrovei, tačiau Å¡i aplinkybė nepatvirtina, kad BUAB „LV Turizmo centras“ valdymo organai tyčia siekė iÅ¡vengti įsipareigojimų vykdymo kreditoriams. Taip pat teismas nustatė, kad su UAB „Palmeto grupė“ sudaryta sutartis konkurso pagrindu, dėl to atsakovė turėjo pagrindÄ manyti, kad UAB „Palmeto grupė“ vykdys savo įsipareigojimus ir negalėjo bei neturėjo numatyti, kad UAB „Palmeto grupė“ ateityje bus iÅ¡kelta bankroto byla.

Tai, kad BUAB „LV Turizmo centras“ atliko mokėjimus, patvirtina jos sÄ Å¾iningÄ sutarties vykdymÄ su teisėtais lÅ«kesčiais, jog UAB „Palmeto grupė“ kuo operatyviau atliks darbus pagal rangos sutartį. Todėl teismas atmetė pareiÅ¡kėjos nurodytÄ aplinkybę, kad atsakovė, mokėjusi avansu UAB „Palmeto grupė“, neracionaliai ir neekonomiÅ¡kai naudojo bendrovės lėšas bei tai sÄ lygojo jos privedimÄ prie bankroto tyčia.

6. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto. 2014 m. lapkričio 14 d. bendrovės akcininkų susirinkimo metu akcininkai nutarė kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. BUAB „LV Turizmo centras“ direktorė 2014 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Todėl teismas neturėjo pagrindo daryti iÅ¡vados, kad bendrovės vadovė vilkino bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ar sudarė nenaudingus sandorius.

7. Dėl kreipimosi į VMI dėl tyrimo atlikimo. Teismo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu ir byloje nenustačius, kad BUAB „LV Turizmo centras“ buvo netinkamai naudojamos iÅ¡ Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros gautos paramos lėšos (panaudotos statytam pastatui), aplaidžiai vedama buhalterinė apskaita ar nebuvo mokami mokesčiai valstybei, nėra pagrindo kreiptis į VMI dėl tyrimo atlikimo. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 8. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja D. S. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti atsakovės BUAB „LV Turizmo centras“ bankrotÄ tyčiniu.

9. Nurodo Å¡iuos atskirojo skundo motyvus: 9.1. pirmosios instancijos teismas nevertino, kad buvo pažeisti valstybės interesai, kadangi paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentÅ«ra nebuvo nutraukta. Apeliantės nuomone bendrovės negalimumo atsiskaityti su kreditoriais situacija egzistavo iki kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas netyrė aplinkybių:

i) ar 2014 m. rugpjūčio mėnesį buvo tinkamai vykdomi įsipareigojimai Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai ir ii) ar nebuvo susiklosčiusi situacija, sÄ lygojusi sutarties nutraukimÄ ne 2015 m., o 2014 m. rugpjūčio mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo informuota apie tikrÄ faktinę finansinę bendrovės bÅ«klę, jos galimybes įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, taip pat ir pagal suteiktos paramos sÄ lygas. 9.2. Teismas nevertino, kad nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo bendrovė nevykdė jokių naujų projektų ar veiklos, kuri bÅ«tų papildomai lėmusi jos galimumÄ atsiskaityti kreditoriais.

Apeliantės vertinimu akivaizdu, kad faktinis negalimumas vykdyti įsipareigojimus kreditoriams egzistavo jau 2014 m. rugpjūčio mėnesį (kai buvo atliktas mokėjimas A. L.). 9.3. Teismas, pasisakydamas dėl UAB „Nouble group“ finansinio reikalavimo, pripažino, kad atsakovė turėjo pradelstų prievolių, tačiau nevertino priežasčių, kodėl buvo vykdomas atsiskaitymas A. L., kuriam mokėjimai nebuvo pradelsti. Apeliantės nuomone tyčinio bankroto kriterijus atitinka aplinkybes, kai skirtas prioritetas susijusiam asmeniui – direktorės vyrui atliktas mokėjimas, kurio atlikti nebuvo privaloma ir paneigus pirmumo teisę į mokėjimÄ UAB „Nouble group“. 9.4.

Teismas neįvertino aplinkybių, jog bendrovei esant faktinėje nemokumo bÅ«senoje (negalėjo atsiskaityti su kreditoriais) susiję asmenys bendrovės nuostolingumÄ dar labiau blogino. Tai yra direktorė N. L., veikusi iÅ¡vien su sutuoktiniu A. L., paneigusi kitų kreditorių interesus, suteikė prioritetÄ asmeniniams interesams, saugant savo (Å¡eimos) lėšas. Žinodamas faktÄ apie neiÅ¡vengiamÄ bendrovės bankrotÄ A. L. gavo 93 000,00 Lt., dėl to buvo apribotos kitų kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkės turtÄ .

Teismas neatsižvelgė ir į kitas aplinkybes: atsakovė sudarė su rangove UAB „Palmeto grupė“ 2013 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį, dėl kurios netinkamo vykdymo reiškė pretenzijas 2013–2014 metais, tačiau nesiėmė realių veiksmų dėl tolesnio šios sutarties tinkamo įgyvendinimo; atsakovė atliko ir 2014 sausio–kovo mėnesiais mokėjimus UAB „Palmeto grupė“; prieš sudarydama rangos sutartį nepasidomėjo, ar rangovė turėjo teisinių problemų, taip pat ir areštuoto turto nuo 2013 m. rugsėjo 27 d.

Apeliantės nuomone atsakovės vadovė buvo aplaidi ar galimai sÄ moningai veikė bendrovės nenaudai. 9.5. Byloje nėra nustatyta, jog tik bankroto bylos pabaigoje įmonei tapo žinoma, kad realizuoti nekilnojamÄ jį turtÄ sudėtinga. PrieÅ¡ingai, bankroto bylos kėlimas tik patvirtina, kad iki bankroto bylos iniciavimo buvo žinoma ir suvokiama apie pastato nelikvidumÄ , nes atsakovei negalėjo bÅ«ti nežinoma, jog statinys statomas ant jai nepriklausančio žemės sklypo. 9.6. Faktas, kad bendrovei nenaudingas mokėjimas A.

L. atliktas 2014 m. rugpjÅ«tį, o bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2014 m. gruodį, pagal rugsėjo mėn. finansinius duomenis, vertintina tik kaip bendrovės vadovės pareigos savalaikiai iniciuoti bankroto bylÄ vilkinimas. Nepagrįsto vilkinimo tikslas buvo galimai nuslėpti neteisėtus arba nesÄ Å¾iningus sandorius su susijusiais asmenimis – A. L.. 9.7. Pirmosios instancijos teismas netenkino apeliantės praÅ¡ymo kviesti ir apklausti posėdyje atsakovo vadovę N. L. ir jos sutuoktinį A. L., todėl apeliantė abejoja teismo Å¡aliÅ¡kumu.

Kadangi buvo užkirstas kelias iÅ¡klausyti atsakovės pozicijÄ , skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu grÄ Å¾intinas pirmosios instancijos teismui objektyviai ir neÅ¡aliÅ¡kai nagrinėti iÅ¡ naujo. Akcentuoja, jog atsakovės atstovas negalėjo nurodyti dėl kokių priežasčių 2018 m. rugpjūčio 7 d. N. L. iÅ¡mokėjo savo vyrui A. L. 93 000,00 Lt ir kodėl N. L. 2018 m. rugpjūčio 4 d. iniciavo klausimÄ dėl jos atleidimo iÅ¡ bendrovės vadovės pareigų.

Taip pat nepaaiÅ¡kino, ar A. L. buvo žinoma apie bendrovės įsipareigojimus, turto likvidumÄ ir pan. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo įpareigoti atsakovę pateikti duomenis apie 2014 m. rugpjūčio mėnesio faktinę bendrovės finansinę bÅ«klę ir įsipareigojimus.

10. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovė BUAB „LV Turizmo centras“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Verslo administratorių centras“, praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistÄ .

11. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus: 11.1. Apeliantė skundu siekia pakartotinio faktinių aplinkybių įvertinimo, nenurodant jokių pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų. Tai sudaro pagrindÄ skundÄ atmesti. A. L. buvo paskolinęs bendrovei lėšas, jam 2014 m. rugpjūčio 7 d. atliktas tik dalinis skolos mokėjimas. Bankroto byloje yra patvirtintas kreditoriaus A. L. finansinis reikalavimas dėl negrÄ Å¾intos likusios paskolos dalies. Pažymi, kad apeliantės interesas nebuvo pažeistas, nes jos finansinis reikalavimas buvo padengtas didesne apimtimi (66,67 proc.), nei kreditoriaus A.

L. (51,67 proc.). 11.2. Dėl klausimo, kodėl N. L. 2018 m. rugpjūčio 4 d. iniciavo klausimÄ dėl jos atleidimo iÅ¡ bendrovės vadovės pareigų, paaiÅ¡kina, kad Å¡is klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡keltas, todėl negali bÅ«ti keliamas ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliantę atstovauja advokatas, kuris atliko visų atsakovės dokumentų patikrinimÄ ir teikė į bylÄ Ä¯rodymus. Jokių kreipimųsi dėl papildomų dokumentų pateikimo administratorius negavo. Todėl atskirojo skundo teiginiai, kad teismas neįpareigojo pateikti duomenų apie 2014 m. rugpjūčio mėnesio faktinę bendrovės finansinę bÅ«klę ir įsipareigojimus, yra deklaratyvÅ«s. Taip pat yra deklaratyvÅ«s teiginiai ir dėl bendrovės veiklos bei projektų nevykdymo bei dėl kreditorės UAB „Noble group“ reikalavimo ir mokėjimo termino nesuėjimo kreditoriui A.

L.. 11.3. Bankroto administratorius nesupranta, kokiu pagrindu apeliantė teigia, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. bendrovė buvo nemoki. PrieÅ¡ingai, iÅ¡keldamas bankroto bylÄ atsakovei, teismas iÅ¡ 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso nustatė, kad BUAB „LV Turizmo centras“ buvo moki. Å is prejudicinis faktas pakartotinai neįrodinėjamas. 11.4. Apeliantė kvestionuoja paskolos grÄ Å¾inimo sandorį, kuriuo joks turtas nebuvo perleistas, todėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies nuostata netaikoma. Akcentuoja, kad bendrovė turėjo prievolę A.

L. ir dalinis paskolos sugrÄ Å¾inimas bendrovės finansinės padėties nepablogino, nes lėšos sumažėjo prievolės kreditoriui apimtimi ir bendrovė po mokėjimo liko mokia. Bankroto administratoriaus ataskaitoje yra iÅ¡vieÅ¡inti sandoriai, nurodyti apeliantės skunde, ji nesiėmė jokių veiksmų juos ginčyti. 11.5. Pirmosios instancijos teismas nebuvo Å¡aliÅ¡kas, nereiÅ¡kė savo iÅ¡ankstinės nuomonės ir sudarė apeliantei visas galimybes naudotis procesinėmis teisėmis. A. L. nebuvo įtrauktas į bylÄ suinteresuotu asmeniu ir jo paaiÅ¡kinimai nėra reikÅ¡mingi nagrinėjamai bylai.

Todėl nėra pagrįsto pagrindo grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

12. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo N. L. praÅ¡o skundÄ atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

13. Nurodo, jog apeliantė atskiruoju skundu pateikė argumentus, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teisme. Teismas skundžiamos nutarties 12 punktu įvertino atliktus mokėjimus bei jų eiliÅ¡kumÄ . Atliktu mokėjimu A. L. kreditorių interesai nebuvo pažeisti. Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra sutartį su atsakove nutraukė 2015 m. vasario 27 d., todėl bendrovei kilo pareiga grÄ Å¾inti gautÄ paramÄ po 2015 m. vasario 27 d. Kreditorė Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra nesikreipė į bendrovę dėl savo, kaip kreditorės, interesų pažeidimo.

Bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „LV Turizmo centras“ metu bendrovė buvo moki. Apeliantė Å¡ios aplinkybės raÅ¡ytiniais įrodymais nepaneigė. UAB „Palmeto grupė“, nors ir vėluodama, tačiau pastatė pastatÄ ; su rangove buvo delsiama nutraukti rangos teisinius santykius, kadangi nuo jų buvimo priklausė paramos gavimas. Administratorius iÅ¡analizavo bendrovės sandorius per 36 mėnesių laikotarpį ir nenustatė sandorių prieÅ¡taravimo bendrovės veiklos principams. Po mokėjimo atlikimo A.

L. UAB „LV Turizmo centras“ netapo nemokia. Taip pat suinteresuotas asmuo nesutinka su skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, suteikęs šalims visas teises naudotis savo procesinėmis teisėmis (taip pat ir teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus bei atsikirtimus), buvo šališkas. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl bylos ribų 14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl atskirojo skundo netenkinimo 15.

Nustatyta, jog Nacionalinė mokėjimų agentūra ir UAB „LV Turizmo centras“ buvo sudariusios 2012 m. spalio 10 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (veikiančios ar naujai įsteigtos labai mažos įmonės plėtra) veiklos srities „Ne žemės ūkio veikla“ sutartį dėl 529 148,00 Lt (iki 65 proc.) visų tinkamų kompensuoti projekto išlaidų (toliau – ir paramos sutartis) (t. 1, b. l. 167–172); vėlesniais susitarimais buvo keičiama paramos išmokėjimo tvarka.

Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra 2015 m. vasario 27 d. nutraukė paramos sutartį ir pareikalavo grÄ Å¾inti atsakovės faktiÅ¡kai gautÄ paramÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartimi patvirtintas BUAB „LV Turizmo centras“ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , taip pat ir kreditorės Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros 16 637,57 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

16. Taigi, bendrovė už gautas paramos lėšas (16 637,57 Eur) vykdė projektÄ â€“ statė pastatÄ (gyvenamÄ jį namÄ ) ant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso L. L. (apeliantei) ir kuris 2013 m. gegužės 7 d. turto nuomos sutartimi buvo iÅ¡nuomotas UAB „LV Turizmo centras“ (bendrovė sumokėjo apeliantei 6 950,88 Eur nuomos mokestį). Å iam projektui vykdyti UAB „LV Turizmo centras“ ir UAB „Palmeto grupė“ buvo sudariusios 2013 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį dėl pastato (gyvenamojo namo) statybos.

Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ bankroto administratorius, dėl susiklosčiusių tarp UAB „LV Turizmo centras“ ir UAB „Palmeto grupė“ teisinių santykių, paaiÅ¡kino, kad nuo tinkamo prievolių pagal konkurso pagrindu sudarytÄ statybos rangos sutartį su UAB „Palmeto grupė“ vykdymas priklausė finansavimo (paramos) galimas iÅ¡ Nacionalines mokėjimų agentÅ«ros, todėl dėl rangovės netinkamai atliktų darbų buvo reiÅ¡kiamos pretenzijos, o už tinkamai atliktus darbus buvo vykdomi mokėjimai.

Atsakovė negalėjo numatyti, kad UAB „Palmeto grupė“, kuri iš dalies įvykdė sutartinius įsipareigojimus – pastatė statinį, ateityje (beveik po metų laiko) bankrutuos.

17. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-111-730/2018 iškelta bankroto byla UAB „Palmeto grupė“; BUAB „LV Turizmo centras“ bankroto byloje buvo patvirtintas ir kreditorės UAB „LV Turizmo centras“ 27 339,31 Eur dydžio reikalavimas; 2018 m. kovo 2 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu pripažinta BUAB „Palmeto grupė“ veiklos pabaiga dėl bankroto ir patvirtinti likę nepatenkinti kreditorių finansiniais reikalavimai, taip pat ir kreditorės UAB „LV Turizmo centras“ 27 339,31 Eur dydžio reikalavimas. Taigi, atsakovės rangovė rangos teisinių santykių eigoje (bendrovės vykdomo projekto eigoje) bankrutavo ir BUAB „LV Turizmo centras“ reikalavimas bankroto byloje liko nepatenkintas.

18. UAB „LV Turizmo centras“ ir A. L. (bendrovės akcininkas ir vadovės sutuoktinis) buvo sudarę 2013 m. rugsėjo 2 d. beprocentinę paskolos sutartį be tikslaus skolos grÄ Å¾inimo termino, kuria A. L. paskolino bendrovei 180 000,00 Lt (52 131,60 Eur) (t.1, b. l. 182). Bendrovė 2014 m. rugpjūčio 7 d. A. L. grÄ Å¾ino 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur) dalį skolos.

19. IÅ¡ nustatytų aplinkybių visumos konstatuotina, jog bendrovės veikloje dalyvavo tam tikrais ryÅ¡iais (giminystės, Å¡eimyniniais ir pan.) susiję asmenys – A. L. (BUAB „LV Turizmo centras“ vadovės sutuoktinis ir vienas iÅ¡ akcininkų) buvo paskolinęs lėšas bendrovei, o D. S. buvo iÅ¡nuomojusi žemės sklypÄ gyvenamajam namui statyti, todėl akivaizdu, kad jie turėjo teisėtų lÅ«kesčių, kurie verslui nepasisekus liko pilnai nepateisinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantei aplinkybės dėl bendrovės pasirinkto verslo modelio – rangos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu (UAB „Palmeto grupė“) pagrindu, už paramos lėšas statyti pastatÄ ant trečiajam asmeniui (apeliantei) priklausančio žemės sklypo, bendrovei mokant apeliantei nuomos mokestį, – buvo žinomos arba turėjo bÅ«ti žinomos.

Todėl BUAB „LV Turizmo centras“ likvidavimo metu teigti, jog tik BUAB „LV Turizmo centras“ vadovė turėjo domėtis su kokia įmone sudarė rangos sutartį ir pastatas nelikvidus, nes bankroto proceso eigoje yra apsunkintas jo realizavimas, nes statinys pastatytas ant trečiajam asmeniui priklausančio žemės sklypo, yra nepagrįsti.

20. Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta tyčinio bankroto sÄ voka. Tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu ar neveikimu) ir (ar) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Tyčinio bankroto požymiai, jų nustatymo tvarka ir teisiniai padariniai įtvirtinti Ä®BÄ® 20 straipsnyje.

21. Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės (Å¡iuo atveju įstaigos) bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, nurodytus Ä®BÄ® 20 straipsnyje. Ne bet kokie veiksmai, apibrėžti Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iÅ¡ esmės pablogino nemokios įmonės padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

22. Apeliantė teigia, kad 2014 m. rugpjūčio 7 d. bendrovė buvo nemoki, tačiau jos vadovė bankroto bylos neinicijavo ir 2014 m. rugpjūčio 7 d. sugrÄ Å¾inusi kreditoriui (savo sutuoktiniui) A. L. 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur) dalį skolos dar labiau pablogino bendrovės finansinę padėtį.

23. Pripažįstant bankrotÄ tyčiniu svarbus bendrovės nemokumo fakto nustatymas, t. y. teismas turi nustatyti momentÄ , kada bendrovė tapo faktiÅ¡kai nemokia (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.).

24. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi (dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „LV Turizmo centras“) padarytomis išvadomis, jog 2014 m. rugpjūčio 7 d. išmokant kreditoriui A. L. 93 000,00 Lt (26 934,66 Eur) bendrovė buvo moki, o bankroto byla iškelta dėl bendrovės negalėjimo atsiskaityti su savo kreditoriais ir neketinimo vykdyti savo pradelstus įsipareigojimus.

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo yra suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).

26. Aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

27. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjančiam bylÄ teismui privalomÄ reikÅ¡mę turi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės, tačiau tai nevaržo teismo kitaip negu ankstesnėje byloje aiÅ¡kinti taikytinÄ nagrinėjamoje byloje įstatymÄ ar kitaip teisiÅ¡kai kvalifikuoti ankstesnėje byloje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-639/2013).

28. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, paneigiantys Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. įsiteisėjusia nutartimi nustatytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina iÅ¡vada, jog apeliantei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismui nepateikus raÅ¡ytinių įrodymų, kurie leistų nustatyti bendrovės nemokumo momentÄ 2014 m. rugpjūčio 7 d. (grÄ Å¾inant kreditoriui A. L. dalį paskolos sumos), teismas remiasi jam prieinamais įrodymais ir, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, neturi pagrindo nesiremti minėta teismo įsiteisėjusia nutartimi nustatytu BUAB „LV Turizmo centras“ mokumo faktu 2014 m. rugpjūčio 7 d. iÅ¡mokant kreditoriui A. L. 26 934,66 Eur, kaip prejudicine aplinkybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018).

29. Ä®BÄ® 4 straipsnio 4 punktu (redakcija, galiojusi bendrovės bankroto proceso inicijavimo metu), buvo nustatyta, kad įmonės vadovas (Ä®BÄ® 5 straipsnio 3 dalis) gali pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Taip pat Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis nustatė, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tiek pagal buvusį reglamentavimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.), tiek pagal esamÄ reglamentavimÄ (nuo 2016 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį) įmonės vadovui ar kitiems asmenims pagal kompetencijÄ nustatyta ne tik teisė, bet ir pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiÅ¡kai yra nemoki bei jie nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Tokios pareigos pažeidimas gali bÅ«ti vertinamas kaip tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis požymis pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

30. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi konstatuota, jog BUAB „LV Turizmo centras“ vadovė pripažino faktinę aplinkybę, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Apeliantės teiginys, jog kreditorė Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra nebuvo informuota apie bendrovės negalėjimÄ vykdyti prisiimtų įsipareigojimų pagal paramos sutartį, atmetamas kaip nepagrįstas. IeÅ¡kinio dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo teismui metu (2014 m. lapkričio 26 d.) Nacionalinė mokėjimų agentÅ«ra nebuvo UAB „LV Turizmo centras“ kreditorė (paramos sutartis nutraukta 2015 m. vasario 27 d.).

Taigi, bendrovės vadovė iÅ¡ 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenų nustatė, kad bendrovė negalės įvykdyti visų prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams ir Å¡ie nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 4 straipsnio 4 punktas, 5 straipsnio 3 dalis, 8 straipsnio 1 dalis), t. y. tinkamai įvykdė Ä®BÄ® įstatyme jai nustatytÄ pareigÄ . Dėl to nėra teisėto pagrindo pripažinti BUAB „LV Turizmo centras“ bankrotÄ tyčiniu pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ .

31. Pažymėtina ir tai, kad vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitÄ , stebėti bendrovės finansinę padėtį (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Akcininkai neturi pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi, todėl pareiga inicijuoti bankroto bylÄ jiems gali kilti tik tuo atveju, jei jie faktiÅ¡kai žino apie nemokumÄ . Nenustačius, kad akcininkas faktiÅ¡kai žinojo apie įmonės nemokumÄ , nėra pagrindo nustatyti neteisėtus veiksmus nevykdant pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).

32. Taigi, BUAB „LV Turizmo centras“ akcininkai neturėjo pareigos domėtis finansine bendrovės padėtimi. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog vienam iÅ¡ bendrovės akcininkų A. L. 2014 m. rugpjūčio 7 d. (dalies paskolos grÄ Å¾inimo metu) galėjo bÅ«ti nežinoma arba buvo žinoma, kad bendrovė negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (CPK 178 straipsnis). Å iuo atveju akcininkai A. L. ir V. S. sprendimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „LV Turizmo centras“ priėmė 2014 m. lapkričio 14 d. ir šį sprendimÄ grindė 2014 m rugsėjo 30 d. balansu. Todėl, pagal byloje esamus įrodymus, galima konstatuoti, jog nuo Å¡ios datos (2014-11-14) A. L. sužinojo apie pablogėjusiÄ bendrovės finansinę padėtį.

33. Vien prievolės kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Bankroto bylos neinicijavimas reiÅ¡kia įmonės skolų didinamÄ ir įsipareigojimų kreditoriams didėjimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). O nemokios įmonės atveju Å¡is esminis pabloginimas reiÅ¡kia reikÅ¡mingos turto dalies iÅ¡ įmonės išėmimÄ , kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017).

34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad BUAB „LV Turizmo centras“ turi tik trečios eilės kreditorius: N. L. 1 026,10 Eur, L. L. (dabar D. S.) 6 035,68 Eur, A. L. 25 196,94 Eur, UAB „Noble Group“ 1 752,20 Eur ir Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra 16 637,57 Eur. 2014 m. nebuvo suėjęs įsipareigojimų vykdymo terminas kreditorėms Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai (sprendimas nutraukti sudarytÄ sutartį ir susigrÄ Å¾inti suteiktÄ paramÄ priimtas 2015 m. vasario 27 d.) ir N. L., tačiau bendrovė turėjo pradelstÄ Ä¯sipareigojimÄ kreditorei UAB „Nouble group“. 2014 m. buvo dengiami įsipareigojimai kreditoriams:

A. L. buvo iÅ¡mokėta 93 000 Lt (26 934,66 Eur), apeliantei D. S. 24 000,00 Lt (6 950,88 Eur). 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, t. y. po dalies skolos sumokėjimo A. L. bendrovė buvo faktiÅ¡kai moki, nes turėjo 247 079,00 Lt vertės turto, o pradelsti įsipareigojimai sudarė 110 630,00 Lt. Todėl nėra pagrindo teigti, kad dalies skolos sumokėjimas A. L. reiÅ¡kia bendrovės skolų ir įsipareigojimų kreditoriams didėjimÄ . PrieÅ¡ingai, A. L. ir apeliantei grÄ Å¾intomis skolos dalimis bendrovės įsipareigojimai minėtiems kreditoriams sumažėjo.

35. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apygardos teismu, kad procentine išraiška pagal įsiskolinimų dydį kreditoriams A. L. (skola iš viso 52 131,60 Eur) ir D. S. (skola iš viso 10 426,32 Eur), didesnė skolos dalis (6 950,88 Eur) buvo padengta kreditorei D. S., nei kreditoriui A. L. (26 934,66 Eur). Taigi, 2014 m. buvo atsižvelgiama į kreditorių interesus ir apeliantės reikalavimas buvo prioretizuotas didesne apimtimi, nei kreditoriaus A. L..

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Å iuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga veikti akcininkų interesais. Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų –kreditorių interesų reikÅ¡mė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

37. Nagrinėjamos bylos atveju BUAB „LV Turizmo centras“ nemokumas 2014 m. nėra konstatuotas, todėl kreditorių interesai nevyravo ir bendrovės vadovė neturėjo imperatyvios pareigos atsiskaitymus kreditoriams (kreditorei UAB „Noble Group“) atlikti nustatyto eiliškumo tvarka.

38. Dėl apeliantės nurodytų aplinkybių, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. iki bankroto bylos iškėlimo (2014 m. gruodžio 16 d.) bendrovė jokių naujų projektų ir veiklos nevykdė, pažymėtina, jog po 2014 m. rugsėjo 30 d. balanso sudarymo vadovė sužinojo aplinkybes apie bendrovės turimo turto / lėšų ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams santykį. Naujų projektų pradėjimas bendrovei nuo 2014 m rugsėjo mėn. pab. negalint vykdyti turėtų įsipareigojimų, buvo rizikingas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrovės sprendimas nepradėti naujų verslo projektų buvo teisingas ir pagrįstas.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

39. Apeliantės teiginiai, kad buvo pažeisti valstybės interesai, kadangi paramos sutartis su Nacionaline mokėjimo agentÅ«ra nebuvo nutraukta nuo 2014 m. yra nepagrįsti, kadangi kreditorė Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra įtraukta į BUAB „LV Turizmo centras“ kreditorių ir jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir nagrinėjamojoje byloje tarp Å¡alių nėra ginčo dėl paramos sutarties nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo. Pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstami pagrindai, kada kreditorius gali tiesiogiai nukreipti savo reikalavimÄ Ä¯ juridinio asmens vadovÄ , – kai žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), taip pat Ä®BÄ® 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aiÅ¡ku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Nagrinėjamojoje byloje nėra pareikÅ¡to reikalavimo atlyginti žalÄ kreditorei Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai CK normų ir / arba Ä®BÄ® 8 straipsnio pagrindu.

40. Taip pat atmetami nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad bendrovės vadovė ir jos sutuoktinis 2014 m. žinojo faktÄ apie neiÅ¡vengiamÄ bendrovės bankrotÄ , todėl tokius N. L. veiksmus (dalies skolos sugrÄ Å¾inimÄ sutuoktiniui) galima pripažinti kaip nuostolingų ar ekonomiÅ¡kai nenaudingų bendrovei sandorių sudarymÄ . Pirma, apie bendrovės negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais faktÄ BUAB „LV Turizmo centras“ vadovei tapo žinoma 2014 m. rugsėjo 30 d. (sudarius 2014 m. sausio 1 d.–2014 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio balansÄ ), o akcininkui A.

L. – 2014 m. lapkričio 14 d. (neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu). Antra, su 2017 m. spalio 6 d. atsiliepimu yra pateikta bankroto administratoriaus ataskaita (t. 1, b.l. 179–183), kuria konstatuota, jog bankroto administratorius tyrė 2013 m. rugsėjo 2 d. paskolos sutartį, sudarytÄ su A. L., 2012 m. spalio 10 d. paramos sutartį, sudarytÄ su Nacionaline mokėjimų agentÅ«ra bei 2013 m. gegužės 27 d. statybos rangos sutartį, sudarytÄ su UAB „Palmeto grupė“ ir nenustatė, kad Å¡iomis sutartimis atsakovė pažeidė kreditorių interesus arba padarė žalÄ bendrovei / jos kreditoriams.

Klaipėdos apygardos prokuratÅ«roje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-02030-14 nutrauktas; atsakovės bankroto byloje yra patvirtintas kreditorės Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros finansinis reikalavimas. Minėta ataskaita buvo patvirtinta 2015 m. balandžio 27 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kurio apeliantė įstatymų nustatyta tvarka neskundė. Taigi, nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m rugsėjo mėn. (pareiÅ¡kimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo teismui datos), t. y. beveik per du su puse metų, apeliantė neabejojo administratoriaus sprendimu, jog patikrinus sandorius nėra prielaidų bendrovės bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

Administratorius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad paaiÅ¡kėjus aplinkybei, jog atsakovės turto neužteks visiems bankroto byloje patvirtintiems kreditorių reikalavimams patenkinti bei jam atsisakius bendrovės turtÄ perleisti apeliantei už 1,00 Eur, buvo inicijuota byla dėl BUAB „LV Turizmo centras“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BUAB „LV Turizmo centras“ bankroto procesas negali bÅ«ti vilkinimas, nes bendrovės likvidavimo procedÅ«ros yra suėjusios ir apeliantė įstatymo nustatyta tvarka neginčijo nei Å¡ioje byloje aptariamų sandorių nei kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo patvirtinta administratoriaus ataskaita ir per du su puse metų nekėlė tyčinio bankroto klausimo.

Trečia, byloje požymių, kurie rodytų, kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai BUAB „LV Turizmo centras“ valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, nenustatyti. Å iuo atveju susiklostė situacija, kai bendrovei vystant projektÄ iÅ¡ paramos lėšų rangovė bankrutavo, su kita rangove projekto vykdymas nepratęstas ir parama nutrÅ«ko. Debitorinis reikalavimas iÅ¡ bankrutavusios (pasibaigusios) rangovės neatgautas, gautos paramos lėšos kreditorei negrÄ Å¾intos.

Dalinis skolų sugrÄ Å¾inimas kreditoriams bendrovės finansinės padėties nepablogino, nes sugrÄ Å¾intomis lėšomis sumažėjo prievolės kreditoriams A. L. bei apeliantei; po atlikto mokėjimo A. L. bendrovė 2014 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡liko faktiÅ¡kai mokia, tačiau neturėjo apyvartinių lėšų likusius įsipareigojimus kreditoriams įvykdyti.

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai iÅ¡samiai turėtų bÅ«ti iÅ¡tirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant Å¡alių rungimosi principÄ , sudarant galimybę, etc (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

Taigi tik pirmosios instancijos teisme atskleidus bylos esmę ir jÄ iÅ¡nagrinėjus pirmiau nurodytais naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, pagal byloje jau esančius ir teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis, pagal pateiktus apeliacinius skundus galėtų patikrinti tokio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260, 263, 301, 320 straipsniai). Klausimas dėl N. L. 2018 m. rugpjūčio 4 d. inicijuoto atleidimo iÅ¡ bendrovės vadovės pareigų nebuvo iÅ¡keltas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡io klausimo irgi nepasisako.

42. Taip pat apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes netenkino apeliantės praÅ¡ymo teismo posėdyje apklausti L. (vadovę ir jos sutuoktinį), į dalį klausimų apeliantės atstovui atsakė iki procesinio sprendimo priėmimo. Taip pat teismas nepagrįstai netenkino D. S. praÅ¡ymo įpareigoti atsakovę pateikti dokumentus apie bendrovės 2014 m. rugpjūčio mėn. finansinę bÅ«klę. Su Å¡iais teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pirma, bylos duomenimis apeliantė pirmosios instancijos teisme nesinaudojo CPK 66, 68 straipsnių jai suteikta teise pareikÅ¡ti teisėjui nuÅ¡alinimÄ .

Todėl vien tik tos aplinkybės, jog ji nesutinka su bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teisėjo (teismo) procesiniu sprendimu, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teisėjas priėmė apeliantei nepalankiÄ nutartį, nesudaro pagrindo spręsti apie Å¡io teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ bei neobjektyvumÄ . Ä®rodymų, pagrindžiančių pirmosios instancijos teismo teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ apeliacinės instancijos teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Antra, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teismas savo iÅ¡ankstinės nuomonės nepareiÅ¡kė ir D.

S. procesinių teisių neapribojo. Suinteresuotam asmeniui N. L. ir atsakovei BUAB „LV Turizmo centras“ nebuvo užkirsta galimybė dalyvauti procese; atsakovę atstovauja advokatas. Akcentuotina ir tai, kad Å¡iuo atveju bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui, todėl bendrovės mokumo / nemokumo faktas yra įrodinėjamas dokumentais, o ne Å¡alių paaiÅ¡kinimais ar liudytojų parodymais. Trečia, esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl bÅ«tent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi bÅ«ti pateikti visi Å¡alių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, t. y. visi nurodyti faktai iÅ¡samiai turėtų bÅ«ti iÅ¡tirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant Å¡alių rungimosi principÄ , sudarant galimybę (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179, 185 straipsniai;

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013). Taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai Å¡ių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymÄ (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012).

Taigi teismas, tokio pobÅ«džio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principų bei įrodymų sÄ sajumo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Bankroto administratorius atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodo, kad jokių kreipimųsi dėl papildomų dokumentų pateikimo negavo. Atskirajame skunde nėra nurodytos dokumentų negavimo iÅ¡ administratoriaus / negalėjimo pateikti apeliacinės instancijos teismui priežastys.

Teismas neturi bÅ«ti aktyvesnis už pačiÄ Å¡alį, jei Å¡i nededa pastangų gauti įrodymus, bet, nurodydama tik deklaratyvius nesutikimo su prieÅ¡ingos Å¡alies argumentais teiginius, įrodinėjimo naÅ¡tÄ siekia perkelti teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1466-464/2015). Å iuo atveju apeliantei kilo pareiga įrodyti bendrovės nemokumo 2014 m. rugpjūčio mėn. aplinkybes, atitinkamai pateikti Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

Minėti įrodymai nepateikti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, todėl procesinis sprendimas priimamas tos Å¡alies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo pareiga (negatyvusis įrodinėjimo pareigos aspektas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-823/2018). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 43. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau iki atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme suinteresuotam asmeniui nepriteisiamos. Dėl bylos procesinės baigties 44. Šioje nutartyje išdėstytais motyvais nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais naikinti pagrįstos bei teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

45. Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimÄ negali bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas pateikti iÅ¡samų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ ; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi bÅ«ti pakankami atsakyti į esminius Å¡alies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas Antanas Rudzinskas