Court dismisses criminal appeal but awards civil damages and legal fees to the victim.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court dismissed the criminal appeal against the defendant's conviction for dangerous driving causing minor health damage. While the criminal liability was upheld based on the causal link between the traffic violation and the victim's injury, the civil claim was partially satisfied. The court ordered the defendant to pay the victim 8,500 LTL in non-pecuniary damages, 1,969.03 LTL in pecuniary damages, and 500 LTL for the victim's legal fees, while also awarding 2,000 LTL to the victim for their own legal costs.
Regesto Legislator
Generato dall'IALietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas 281 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos Baudžiamasis procesas 106 str. 2 d.; Lietuvos Respublikos Baudžiamasis kodeksas 75 str.; Lietuvos Respublikos Baudžiamasis procesas 326 str. 1 d. 1 p.; Lietuvos Respublikos Baudžiamasis procesas 332 str.: A court may uphold a criminal conviction while separately awarding civil damages and legal fees to the victim, provided the criminal act caused the harm and the victim's legal expenses are substantiated.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
PraneÅ¡Äjas Linas PauliukÄnasPraneÅ¡Äjas L. PauliukÄnas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-5-557/2012TeisÄjas A. B.                      Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00930-2007-6                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              1.2.25.4.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.7.;
                                                                                                KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 23 d. KlaipÄdaKlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino PauliukÄno, teisÄjų Remigijaus PreikÅ¡aiÄio ir Rasos ValentinienÄs, sekretoriaujant Danutei KlimaÅ¡auskaitei, Aistei Å eibelytei,   dalyvaujant prokurorei Alicijai PetkeviÄiÅ«tei,   nuteistajam V.
S. ir jo gynÄjai Danguolei Žilinskienei,nukentÄjusiajam V. Ž. ir jo įgaliotajam atstovui adv. Mindaugui Kepeniui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ dÄl TauragÄs rajono apylinkÄs teismo 2010 m. lapkriÄio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal BK 281 str. 1 d. laisvÄs atÄmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 75 str., bausmÄs vykdymas atidÄtas 1 metams, įpareigojant nuteistÄ jÄ per šį laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinÄios bausmÄs vykdymo atidÄjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.Nuosprendžiu iÅ¡ dalies patenkintas nukentÄjusiojo V.
Ž. civilinis ieÅ¡kinys, ir nukentÄjusiajam V. Ž. priteista iÅ¡ nuteistojo V. S. 8500 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo, o iÅ¡ UAB DK âPZU Lietuvaâ 1969,03 Lt turtinÄs ir 1726,40 Lt neturtinÄs žalos atlyginimo. IÅ¡ nuteistojo V. S. taip pat priteista V. Ž. 2000 Lt iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti.IÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , teisÄjų kolegijanustatÄ:V. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. TauragÄje, Gedimino g., ties parduotuve âSuper Netoâ, vairuodamas automobilį âAudi 80â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 75 ir 172 punktų reikalavimus, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greiÄio, neatsižvelgÄ Ä¯ važiavimo sÄ lygas, meteorologines sÄ lygas, taip pat į eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, artÄdamas prie nereguliuojamos pÄsÄiųjų perÄjos ir privalÄdamas sulÄtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kuriÄ eismo juostÄ perÄjoje įÄjusį pÄsÄiÄ jį, nepraleido per pÄsÄiųjų perÄjÄ Äjusio V.
Ž. ir jį partrenkÄ. Eismo įvykio metu V. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas - deÅ¡inio Å¡launikaulio diafizÄs lūžimas su Å¡oniniu ir iÅ¡ilginiu poslinkiu, deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ataugos lūžimas su poslinkiu, deÅ¡inio blauzdikaulio lūžimas.Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, jog nuosprendis yra neteisÄtas ir nepagrįstas, kadangi jis nepadarÄ nusikaltimo, už kurį yra nuteistas. 2007 m. gruodžio 7 d. apie 17 val. Gedimino g.
įvyko eismo įvykis, kurio metu jis savo vairuojamu automobiliu partrenkÄ V. Ž., kuris Äjo ne per pÄsÄiųjų perÄjÄ . Tuo metu buvo jau sutemÄ, gatvÄse buvo įjungtas apÅ¡vietimas, taÄiau meteorologinÄs sÄ lygos buvo prastos, nes smulkiai lijo. Jis važiavo po darbo į namus, tuo metu vienoje iÅ¡ pagrindinių TauragÄs miesto gatvių buvo didelis eismo intensyvumas. Jo vairuojamo automobilio greitis buvo tikrai mažas, kadangi prie netoli parduotuvÄs âSuper netoâ esanÄios pÄsÄiųjų perÄjos buvo sustojÄs praleisti pÄsÄiuosius ir pradÄjÄs vÄl važiuoti.
TodÄl greitis buvo labai mažas, taÄiau tiksliai jo nurodyti negali, kadangi į spidometrÄ tuo metu nežiÅ«rÄjo. PradÄjus važiuoti ir pravažiavus pÄsÄiųjų perÄjÄ , pavažiavus labai maÅ¾Ä atstumÄ pamatÄ, kad gatvÄje iÅ¡ kairÄs pusÄs yra žmogus. Jis pradÄjo stabdyti savo vairuojamÄ automobilį, taÄiau iÅ¡vengti Å¡io žmogaus kliudymo buvo nebeįmanoma ir kaire automobilio puse jį kliudÄ. Po smÅ«gio nukentÄjusysis buvo nublokÅ¡tas į Å¡onÄ , o jis pavažiavo į priekį gal kokius penkis metrus ir gatvÄs deÅ¡inÄje pusÄje sustojo.
Po smÅ«gio iki sustojimo pavažiavo tikrai labai maÅ¾Ä kelio atkarpÄ , kadangi jo vairuojamo automobilio greitis buvo mažas. DÄl menko gatvÄs apÅ¡vietimo ir oro sÄ lygų ne pÄsÄiųjų perÄja einanÄio asmens iÅ¡ toliau jis nepastebÄjo, jį pamatÄ tokiu atstumu, kad savo vairuojamo automobilio iki jo sustabdyti nebeturÄjo techninÄs galimybÄs.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai rÄmÄsi nukentÄjusiojo V. Ž. parodymais. Eismo įvykio metu nukentÄjusysis V.
Ž. buvo stipriai apsvaigÄs (jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis), todÄl jis ne viskÄ gali prisiminti. Be to, neabejotina, kad tik dÄl stipraus apsvaigimo jis Äjo ne per netoliese buvusiÄ pÄsÄiųjų perÄjÄ , o už jos (nuteistojo važiavimo kryptimi). Teismas taip pat nepagrįstai rÄmÄsi nenuosekliais liudytojo A. Ž. parodymais. Pirminiuose parodymuose liudytojas A. Ž. absoliuÄiai nieko nenurodÄ, kad jis buvo sužalotas. Teisminio nagrinÄjimo metu jis parodÄ, kad eismo įvykio metu jam buvo sužalota ranka, taÄiau tÄ aplinkybÄ patvirtinanÄių įrodymų nepateikÄ.
Pirmiausia, liudytojas A. Ž. nepateikÄ med. specialisto iÅ¡vados, patvirtinanÄios jo sužalojimo buvimÄ , be to, jo tokių parodymų nepatvirtino eismo įvykio vietoje buvÄs policijos pareigÅ«nas R. M., greitosios pagalbos vairuotojas V. D. ar kt. asmenys. Jis buvo blaivus ir gerai žino, kad automobiliu kliudÄ vienÄ Å¾mogų, o ne du. Be to, techniÅ¡kai ir nebÅ«tų įmanoma kliudyti du vienas paskui kitÄ einanÄius asmenis (taip teigia ÄjÄ nukentÄjusysis ir liudytojas). Vadinasi, liudytojas A.
Ž. duoda nenuoseklius parodymus, tokiu bÅ«du norÄdamas pasunkinti jo padÄtį. Pirmosios instancijos teismas neatkreipÄ dÄmesio į tÄ aplinkybÄ, kad nukentÄjusysis V. Ž. ir liudytojas A. Ž. yra broliai, dÄl kurių kaltÄs buvo sukeltas eismo įvykis, todÄl norÄdamas, kad jo brolis gautų atitinkamos materialinÄs naudos, duoda broliui palankius parodymus.Policijos pareigÅ«nai ir greitoji medicinos pagalba buvo iÅ¡kviesti nedelsiant ir apžiÅ«rima eismo įvykio vieta. Jis nuo pat pradžių nuosekliai nurodÄ, kad nÄra kaltas dÄl eismo įvykio, kadangi pÄsÄiÄ jį partrenkÄ ne pÄsÄiųjų perÄjoje ir jo einanÄio per gatvÄ iÅ¡ toliau nematÄ dÄl buvusių blogų oro sÄ lygų ir apÅ¡vietimo.
AtvykÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ , policijos pareigÅ«nai galÄjo tuo metu surasti ir apklausti įvykio vietoje buvusius asmenis, nes judÄjimas buvo didelis ir žmonių eismo įvykio vietoje buvo daug. Jo automobilis po eismo įvykio nebuvo sužalotas, taÄiau jį policijos pareigÅ«nai galÄjo apžiÅ«rÄti, jis galÄjo jį palikti policijos komisariate. TaÄiau jo automobilis nebuvo apžiÅ«rÄtas ir nebuvo nustatyta, kad jis nebuvo sugadintas. Akivaizdu, kad jeigu bÅ«tų buvÄs didesnis greitis, tai po sÄ lyÄio su nukentÄjusiuoju bÅ«tų buvÄs ir didesnis smÅ«gis, ko pasÄkoje turÄjo atsirasti automobilio sužalojimai, taÄiau jų neatsirado, vadinasi, greitis buvo mažas ir smÅ«gis buvo nestiprus.
NukentÄjusysis susižalojo po smÅ«gio griÅ«damas ant kietos asfalto dangos.Pirmosios instancijos teismas pasielgÄ neobjektyviai, kai vertindamas liudytojo Z. M. parodymus, jais rÄmÄsi kaip patikimu įrodymų Å¡altiniu. Liudytojas Z. M. važiavo jo automobilyje, jis jį veÅ¾Ä po darbo į namus. IÅ¡ karto po eismo įvykio Z. M. buvo apklaustas policijos pareigÅ«nų ir davÄ parodymus nurodydamas, kad jis nepastebÄjo, kokioje vietoje buvo partrenktas nukentÄjusysis, t.y. prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ ar už pÄsÄiųjų perÄjos, taip pat atsakÄ Ä¯ kitus policijos pareigÅ«no klausimus.
Apklaustas teisme, liudytojas Z. M. davÄ visiÅ¡kai kitokius parodymus, detalizuodamas tokias aplinkybes, kurios nebuvo žinomos net ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas Z. M., teisme apklaustas praÄjus beveik trims metams po eismo įvykio parodÄ, kad pamatÄs žmogų, šūktelÄjo âstok, žmogus pareinaâ, po to buvo smÅ«gis, âiÅ¡ tokio smÅ«gio per stogÄ perlÄkÄ..., o tas antras per rankas gavoâ. Liudytojas Z. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu du kartus, tokių aplinkybių nenurodÄ.
Jis visuomet kalbÄjo, tik kad matÄ vienÄ Å¾mogų, staiga pasirodžiusį prieÅ¡ V. S. vairuojamÄ automobilį. TaÄiau teisme jis pakeitÄ parodymus ir nurodÄ, kad matÄs jau du asmenis ir net tai, kad automobiliu V. S. kliudÄ antrojo asmens rankÄ . Tai akivaizdi melagystÄ, siekiant patvirtinti nukentÄjusiojo ir liudytojo A. Ž. parodymus. Liudytojas Z. M. tyÄia pakeitÄ parodymus teisme ir buvo įtakojamas nukentÄjusiojo arba liudytojo, tokiu bÅ«du norÄdamas pakenkti jam ir padÄti nukentÄjusiajam, siekianÄiam iÅ¡ jo materialinÄs naudos.
Byloje nebuvo nustatyta ir ta aplinkybÄ, kad nukentÄjusysis V. Ž. bÅ«tų âperskridÄs per jo vairuojamÄ automobilįâ. Jis pÄsÄiÄ jį V. Ž. kliudÄ kairiÄ ja automobilio dalimi ir nuo smÅ«gio jis buvo nublokÅ¡tas link gatvÄs vidurio, o ne perskrido per automobilį. NukentÄjusiojo perskridimo per automobilį fakto nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Be to, liudytojo Z. M. kategoriÅ¡ki parodymai apie liudytojo A. Ž. tariamai sužalotÄ rankÄ akivaizdžiai yra susitarimas tarp Å¡ių liudytojų duoti bÅ«tent tokius parodymus ir tokiu bÅ«du klaidinti teismÄ .
Analizuojant liudytojo Z. M. parodymus matyti, kad jis teisme pasimetÄ atsakinÄdamas į klausimus, kadangi davÄ neteisingus parodymus ir juose susimaiÅ¡Ä. Liudytojo Z. M. buvo paklausta, kodÄl jis pakeitÄ parodymus ir ar tiesÄ sakÄ apklausiamas iÅ¡ karto po eismo įvykio. Liudytojas Z. M. teisme parodÄ, kad nežinÄ s, kada jis meluoja, nežinÄ s ar tiesÄ sakÄs policijos pareigÅ«nams, taÄiau į klausimÄ , kada jis geriau atsiminÄ eismo įvykio aplinkybes jis pasakÄ, kad niekuomet nieko neatsiminÄ, t.y. nei po įvykio, nei jį apklausiant teisme.
Tokį neatsiminimÄ motyvavo tuo, kad eismo įvykio metu buvo iÅ¡gÄrÄs. Kadangi liudytojo Z. M. parodymai yra nenuoseklÅ«s, tarpusavyje vieni kitiems prieÅ¡tarauja, be to, jis pats nurodo, kad įvykio aplinkybių neatsiminÄ nei po eismo įvykio, nei jį apklausinÄjant teisme, todÄl tokie liudytojo Z. M. parodymai turÄjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai.Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojo V. D. teisminio nagrinÄjimo metu nurodytos aplinkybÄs, kad po eismo įvykio nukentÄjusysis buvo prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ (važiuojant nuo miesto link viaduko), ir jis greitosios med. pagalbos automobilį buvo pastatÄs prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ ir, prieÅ¡ paimant nukentÄjusį asmenį nuo gatvÄs, iki pÄsÄiųjų perÄjos tikrai nebuvo privažiavÄs, tuo tarpu policijos pareigÅ«no R.
M. parodymus, kuriuose pastarasis teigia matÄs, kad greitosios med. pagalbos automobilis buvo užvažiavÄs ant pÄsÄiųjų perÄjos, nurodo kaip aplinkybÄ, kuria grindžia nuosprendį.Pirmosios instancijos teismas jo parodymus dÄl automobilio sustabdymo prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ vertina kritiÅ¡kai ir remiasi specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodytas stabdymo kelias 29,6 m važiuojant 40 km/h greiÄiu. TaÄiau teismas neatkreipÄ dÄmesio, kad jo vairuojamo automobilio tikslus važiavimo greitis nebuvo nustatytas ir Å¡iuo metu jo nebeįmanoma nustatyti.
TodÄl nesant konkreÄių duomenų apie jo vairuoto automobilio tikslų važiavimo greitį, nÄra galimybÄs nustatyti ir jo automobilio stabdymo kelio. Antra vertus, jo automobilis po eismo įvykio sustojo 17,80 m atstumu nuo ženklo â534â. Taigi, jeigu jis bÅ«tų važiavÄs 40 km/h greiÄiu, tai jo vairuoto automobilio stabdymo kelias turÄjo bÅ«ti 29,6 m, o tuo tarpu jis sustojo už 17,8 m. Vadinasi, akivaizdu, kad jo vairuojamo automobilio greitis niekaip negalÄjo bÅ«ti 40 km/h, jis realiai toks ir nebuvo, nes jis buvo tik pradÄjÄs važiuoti po to, kai sustojo prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ , ir važiavo labai lÄtai.
Pirmosios instancijos teismas pažeidÄ BPK normų reikalavimus ta prasme, kad neiÅ¡kvietÄ ir teisminio nagrinÄjimo metu neapklausÄ specialisto, atlikusio eismo įvykio tyrimÄ . Nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, todÄl yra neteisÄtas, nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas.Teismo posÄdyje nuteistasis ir jo gynÄja praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti. ProkurorÄ, nukentÄjusysis ir jo atstovas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas. BK 281 str. 1 d. numato baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonÄ pažeidÄ kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles, jeigu dÄl to įvyko eismo įvykis, dÄl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Å iame straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonÄs eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 281 str. 1 d., bÅ«tina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų nurodytų požymių buvimÄ . NagrinÄjamoje byloje apylinkÄs teismas nustatÄ, kad eismo įvykio kilimÄ nulÄmÄ bÅ«tent nuteistojo V.
S. veiksmai. Teismas konstatavo, jog nuteistojo padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su avarijos kilimu bei jos pasekmÄmis, t. y. nukentÄjusiojo nesunkiu sveikatos sutrikdymu. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarÄ remdamasis nukentÄjusiojo V. Ž., liudytojo A. Ž. parodymais teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo Z. M. parodymais teisme, specialisto iÅ¡vadomis, kitais byloje surinktais įrodymais. GinÄydamas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dÄstytÄ Ä¯rodymų vertinimÄ apeliantas teigia, jog jis nepažeidÄ Kelių eismo taisyklÄse numatytų reikalavimų, kadangi ne jo, o nukentÄjusiojo V.
Ž. veiksmai (pastarasis bÅ«damas neblaivus Äjo ne per netoliese buvusiÄ pÄsÄiųjų perÄjÄ , o už jos) sukÄlÄ BK 281 str. 1 d. numatytus padarinius, o apeliantas Å¡ių padarinių iÅ¡vengti neturÄjo realių galimybių, kadangi dÄl menko gatvÄs apÅ¡vietimo ir oro sÄ lygų ne pÄsÄiųjų perÄja einanÄio asmens iÅ¡ toliau jis nepastebÄjo, jį pamatÄ tokiu atstumu, kad savo vairuojamo automobilio iki jo sustabdyti nebeturÄjo techninÄs galimybÄs. Siekiant motyvuotai atsakyti į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus, apeliacinÄs instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ .
Tuo tikslu apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje buvo apklausti specialistai V. PaÄebutas ir D. Jucius, nuteistasis V. S. bei nukentÄjusysis V. Ž. Specialistas V. PaÄebutas apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad įvykio vietos apžiÅ«ros metu nebuvo nustatyti faktiniai duomenys, kur įvyko pÄsÄiojo kliudymas. Remiantis parodymais buvo dvi galimos versijos ir jas jis tyrÄ abi, tiek nuteistojo, tiek asmens, kuris buvo partrenktas. Klausimas, kuria vieta automobilis partrenkÄ Å¾mogų, sprÄstas nebuvo, susidÅ«rimo mechanizmo paaiÅ¡kinti negali, kadangi bylai, kuri buvo pakliuvusi pas jį, trÅ«ko kai kurių duomenų.Specialistas D.
Jucius apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad pÄsÄiojo sÄ lyÄio su automobiliu mechanizmas buvo sprendžiamas kompleksinio tyrimo metu, taÄiau remiantis vien tik sužalojimais nebuvo galima nustatyti konkretaus sÄ lyÄio mechanizmo. Atliekant tyrimÄ buvo praÅ¡oma tyrimui pateikti automobilį âAudi 80â, V. Ž. įvykio metu vilkÄtus drabužius ir avÄtÄ avalynÄ, taÄiau nei vienas iÅ¡ minÄtų objektų nebuvo pateiktas, todÄl atliekant tyrimÄ buvo remtasi jo specialiom žiniom ir atrinkto tokio pat modelio automobilio apžiÅ«ra ir buvo duota tikÄtina iÅ¡vada, kad V.
Ž. deÅ¡inysis blauzdikaulis lūžo jam sÄ lyÄiaujant su automobilio âAudi 80â priekiniu buferiu, o deÅ¡inio alkÅ«nkaulio ataugos lūžimas bei muÅ¡ta žaizda kaktoje atsirado po smÅ«gio į deÅ¡inÄ kojÄ griÅ«vant ir atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ , tikÄtina važiuojamosios dalies pavirÅ¡ių. Ant automobilio nebuvo jokių pÄdsakų ar sugadinimų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti sÄ lyÄio mechanizmÄ su patrenktu pÄsÄiuoju, o ir patikslinus sužalojimus, jų iÅ¡sidÄstymÄ , susidarymo kryptį, bÅ«tų galima duoti tik tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ .
Atliekant tyrimÄ nebuvo duomenų, kad vairuotojas visiÅ¡kai buvo sustojÄs prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ . Tyrimas atliktas preziumuojant, kad vairuotojas važiuoja 40 km/h ar 50 km/h greiÄiu. Nuteistasis V. S. apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, jog prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ jis buvo sustojÄs 3 - 4 m atstumu, automobilį buvo visiÅ¡kai sustabdÄs, kadangi praleido žmones, o jam pradÄjus važiuoti, į gatvÄ iÅ¡Äjo nukentÄjusysis. Automobilį sustabdÄ, pravažiavÄs partrenkimo vietÄ 4-5 metrus.
AnksÄiau jo niekas neklausÄ, ar jis buvo sustojÄs prieÅ¡ perÄjÄ praleisti žmonių, jo tik klausÄ, kokiu greiÄiu važiavo. Kadangi nagrinÄjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo patikrinta nuteistojo versija, jog prieÅ¡ įvykį jis buvo pilnai sustabdÄs automobilį, praleisdamas perÄja Äjusius pÄsÄiuosius (buvo sustojÄs 3 - 4 metrų atstumu prieÅ¡ ant asfalto pažymÄtÄ perÄjos ženklinimÄ ), be to, liko neiÅ¡aiÅ¡kintos įvykio aplinkybÄs â nukentÄjusiojo V.
Ž. partrenkimo mechanizmas bei su kuria automobilio vieta sÄ lyÄiaujant lūžo nukentÄjusiojo Å¡launikaulis, buvo nutarta paskirti kompleksinÄ eismo įvykio â teismo medicininÄ ekspertizÄ, siekiant iÅ¡tirti ir nustatyti minÄtas aplinkybes. Ekspertiniam tyrimui buvo pateikta baudžiamoji byla, 2011-05-13 papildomas kelių eismo įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, 2011-05-13 VÄ® âTauragÄs regiono keliaiâ pažyma Nr. 2.15-300, nukentÄjusiojo V. Ž. rentgenogramos bei jo gydimo stacionare istorijos Nr. 9338 ir Nr. 15523, taip pat ekspertų papildomai buvo apžiÅ«rÄtas nukentÄjusysis V.
Ž. Atlikus tyrimÄ , atsižvelgus į nukentÄjusiojo V. Ž. sužalojimų padarymo mechanizmÄ , jų lokalizacijÄ bei automobilio âAudi 80â konfigÅ«racijÄ , 2011-09-13 ekspertizÄs akte Nr. 11K-216(11) konstatuota, jog:
1. TikÄtina, kad V. Ž. deÅ¡inysis Å¡launikaulis lūžo V. Ž. smÅ«giÅ¡kai sÄ lyÄiavus su automobilio variklio dangÄio priekiniu kraÅ¡tu;
2. TikÄtina, kad nagrinÄjamo įvykio metu V. Ž. buvo partrenktas automobilio âAudi 80â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi, V. Ž. esant įstrižai priekiu ir deÅ¡iniuoju Å¡onu į automobilį. TikÄtina, kad V. Ž. deÅ¡inysis blauzdikaulis lūžo nuo smÅ«ginio sÄ lyÄio su automobilio priekinio buferio apvalkalo priekiniu pavirÅ¡iumi, o deÅ¡inysis Å¡launikaulis lūžo nuo smÅ«ginio sÄ lyÄio su automobilio variklio dangÄio priekiniu kraÅ¡tu, tikÄtina, kad susidÅ«rimo metu V.
Ž. nuo partrenkimo vietos ir paties automobilio buvo bloÅ¡kiamas į priekį automobilio judÄjimo prieÅ¡ įvykį kryptimi, o deÅ¡iniojo alkÅ«nkaulio ataugos lūžimas ir muÅ¡ta žaizda kaktoje atsirado V. Ž. atsitrenkiant į kietÄ pagrindÄ , tikÄtina, po susidÅ«rimo su automobiliu krentant ant važiuojamosios dalies (2 t., b.l. 117-120). Eismo įvykių ekspertizÄs metu buvo sudaromos mastelinÄs schemos ir eismo įvykių tyrimo programa âPC-Crash 8.0â modeliuojamas automobilio âAudi 80â judÄjimas.
Atlikus tyrimÄ , 2011-09-13 ekspertizÄs akte Nr. 11K-345(11) pateikta iÅ¡vada:
1. Jeigu prieÅ¡ įvykį automobilis âAudi 80â buvo sustojÄs 3 m atstumu neprivažiavÄs pÄsÄiųjų perÄjos horizontalaus kelio ženklinimo linijų, tai pajudÄjÄs nuo Å¡ios vietos iÅ¡naudojant visÄ variklio galiÄ automobilis âAudi 80â galÄjo pasiekti ne didesnį nei apie 30,4 km/h greitį ir vairuotojui dar automobilio įsibÄgÄjimo momentu reagavus stabdyti, stabdomas sustoti vietoje, kurioje jis aptiktas įvykio vietos apžiÅ«ros metu. Esant tokiam automobilio judÄjimui 5 m atstumu prieÅ¡ sustojimo po įvykio vietÄ automobilis âAudi 80â jau bÅ«tų buvÄs stabdomas ir važiavÄs apie 25,5 km/h greiÄiu;
2. Jeigu prieÅ¡ įvykį automobilis âAudi 80â buvo sustojÄs 4 m atstumu neprivažiavÄs pÄsÄiųjų perÄjos horizontalaus kelio ženklinimo linijų, tai pajudÄjÄs nuo Å¡ios vietos iÅ¡naudojant visÄ variklio galiÄ automobilis âAudi 80â galÄjo pasiekti ne didesnį nei apie 30,6 km/h greitį ir vairuotojui dar automobilio įsibÄgÄjimo momentu reagavus stabdyti, stabdomas sustoti vietoje, kurioje jis aptiktas įvykio vietos apžiÅ«ros metu. Esant tokiam automobilio judÄjimui 5 m atstumu prieÅ¡ sustojimo po įvykio vietÄ automobilis âAudi 80â jau bÅ«tų buvÄs stabdomas ir važiavÄs apie 25,5 km/h greiÄiu <...> DÄl akto tiriamojoje dalyje nurodytų duomenų trÅ«kumo negalima sprÄsti, ar nurodytoje situacijoje automobilio vairuotojas V.
S. vairuojamÄ automobilį stabdÄ savalaikiai ir ar jo veiksmai turÄjo įtakos nagrinÄjamo įvykio kilimui (2 t., b.l. 121-127). Specialistas D. Jucius apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad eismo įvykių tyrimo programa buvo modeliuojamas greiÄiausias įmanomas automobilio judÄjimas tame atstume, kad automobilis sustotų toje vietoje, kur buvo aptiktas po įvykio. Tai buvo pats greiÄiausias įmanomas įsibÄgÄjimo pagreitis, atliekant tai su automobilio kopija. Pagal grafikus matyti, kad automobiliui net nebuvo perjungiama antra pavara.
IÅ¡eina taip, kad automobilis judÄjo didžiausiu greiÄiu pirma pavara ir, vairuotojui dar neprireikus jungti antros pavaros, vairuotojas reagavo į kliÅ«tį ir sustojo toje vietoje, kur buvo aptiktas eismo įvykio metu. EkspertizÄs akto 6 lape 2 pastraipoje yra paminÄta, kad jeigu pradÄjÄs važiuoti automobilis bÅ«tų įsibÄgÄjÄs iÅ¡naudojant ne visÄ variklio galiÄ (lÄÄiau), tai pÄsÄiasis bÅ«tų nuÄjÄs didesnį atstumÄ nei paskaiÄiuotas. Patvirtintos optimalaus judÄjimo metodikos nÄra, tai priklauso nuo kiekvieno vairuotojo vairavimo stiliaus.
PÄsÄiojo judÄjimo greitis buvo priimamas pagal neblaivių pÄsÄiųjų vidutinį, didžiausiÄ ir mažiausiÄ judÄjimo greitį, einant normaliu tempu, kad bÅ«tų galima apskaiÄiuoti, kokį atstumÄ nuÄjo pÄsÄiasis, jeigu automobilis važiavo didžiausiu greiÄiu. Atlikus kompleksinÄ ekspertizÄ pavyko nustatyti pakankamai detalų pÄsÄiojo partrenkimo mechanizmÄ , bet kadangi pateiktoje medžiagoje pateikti duomenys, jog automobilis neapgadintas ir jokių pÄdsakų ant jo nÄra, negalima pasakyti, kuria automobilio priekinÄs dalies dalimi pÄsÄiasis buvo partrenktas, dÄl to tas pÄsÄiojo įveiktas atstumas svyruoja per visÄ automobilio plotį.
NÄra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima nustatyti pÄsÄiojo partrenkimo vietÄ . Esant tokiai situacijai, pÄsÄiasis nuÄjo ne mažesnį nei 5,5 m atstumÄ . Esant didžiausiam įsibÄgÄjimui ir jei automobilis buvo 3 m atstumu sustojÄs prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ , pÄsÄiasis galÄjo nueiti nuo 4,34 m iki 5,48 m atstumÄ . Gautųsi, kad vairuotojui pradedant judÄti pÄsÄiasis jau galÄjo bÅ«ti automobilio judÄjimo krypties pusÄje. TaÄiau, jei automobilis buvo sustojÄs 4 m atstumu, pÄsÄiasis galÄjo nueiti nuo 4,47 m iki 5,64 m atstumu.
Tokiu atveju pÄsÄiasis galÄjo bÅ«ti tiek vairuotojo važiuojamosios dalies pusÄje, tiek prieÅ¡prieÅ¡inÄje pusÄje. Vienas svarbiausių trÅ«kstamų duomenų, norint nustatyti, ar V. S. stabdÄ automobilį savalaikiai, yra automobilio ir pÄsÄiojo tarpusavio iÅ¡sidÄstymo padÄtys. Jei automobilis buvo sustojÄs ir judÄjo įsibÄgÄjimo rÄžimu, pÄsÄiÄ jį jis turÄjo pamatyti dar įsibÄgÄdamas, todÄl labai svarbu, kur buvo automobilis ir kur pÄsÄiasis. Yra tiriamos dvi versijos.
Pirmoji, kuriÄ nurodo nukentÄjusysis, kad Äjo per pÄsÄiųjų perÄjÄ , kita versija, kuriÄ nurodo nuteistasis - kad nukentÄjusysis Äjo už pÄsÄiųjų perÄjos. Atliekant abiejų situacijų analizÄ, reikalingi visi ekspertizÄs akte 7 lape nurodyti duomenys. Atliekant kompleksinÄ ekspertizÄ pats automobilis apžiÅ«rai nebuvo pateiktas, buvo naudojamas standartinÄs modifikacijos tų paÄių gamybos metų automobilis, jo priekinÄs dalies konfigÅ«racija atitiko sužalojimų iÅ¡sidÄstymÄ ir tuo pagrindu buvo duota iÅ¡vada.
Nei pÄdsakų, nei sugadinimų ant automobilio nÄra, kad bÅ«tų galima teigti, jog nukentÄjusysis buvo užkritÄs ant variklio dangÄio, dÄl to tikÄtina, kad jis buvo bloÅ¡kiamas į priekį. NÄra duomenų, ar pÄsÄiasis krito į automobilio priekį, ar nukritÄs ant važiuojamosios dalies galÄjo slysti važiuojamosios dalies pavirÅ¡iumi. Tik atlikus papildomÄ tyrimÄ galima paskaiÄiuoti, kokiu atstumu jis galÄjo bÅ«ti bloÅ¡kiamas. Pagal susidÅ«rimo sÄ lyÄio mechanizmÄ visi duomenys rodo, kad nukentÄjusysis buvo bloÅ¡kiamas automobilio judÄjimo kryptimi į priekį, duomenų, kurių pagrindu galÄtų tvirtinti, kad jis buvo bloÅ¡kiamas į prieÅ¡ingÄ pusÄ, nÄra.
NukentÄjusysis V. Ž. apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, jog matÄ, kaip automobilis atvažiavo nuo viaduko pusÄs, jam pasirodÄ, kad automobilis buvo toli. Jis Äjo per pÄsÄiųjų perÄjÄ ir jį stipriai nusviedÄ, nuo pÄsÄiųjų perÄjos nusviestas buvo gerokai. TÄsiant įrodymų tyrimÄ , apeliacinÄs instancijos teisme buvo nutarta atlikti eksperimentÄ . Eksperimento metu buvo siekiama nustatyti, prieÅ¡ kiek metrų automobilio vairuotojas V. S., važiuodamas automobiliu âAudi 80â, galÄjo pamatyti per gatvÄ Äjusį nukentÄjusįjį tiek nukentÄjusiojo nurodytoje vietoje (per pÄsÄiųjų perÄjÄ ), tiek nuteistojo nurodytoje vietoje (13 metrų atstumu nuo kelio ženklo 534).
Eksperimentas atliktas įvykio vietoje esant tamsiam paros laikui, prie dirbinio apÅ¡vietimo, oro temperatÅ«rai 2 laipsniai Å¡ilumos, apsiniaukus, Å¡lapiai kelio dangai, eksperimento atlikimui buvo panaudotas automobilis âAudi 80â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eksperimento metu buvo atliekami du bandomieji važiavimai:
1. Automobiliu âAudi 80â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant artimom žibintų Å¡viesom, buvo važiuojama TauragÄs m. Gedimino g. nuo viaduko link parduotuvÄs âIkiâ, kuri yra toje paÄioje pusÄje, link kur judÄjo automobilis, ir stebima, kada galima pastebÄti pÄsÄiųjų perÄjoje stovintį žmogų. PastebÄjus pÄsÄiųjų perÄjoje žmogų, automobilis sustabdytas ir iÅ¡matuotas atstumas nuo automobilio priekio iki žmogaus, kuris stovi pÄsÄiųjų perÄjoje. IÅ¡matavus atstumÄ nustatyta, kad pÄsÄiųjų perÄjoje žmogų buvo galima pastebÄti prieÅ¡ 77 metrus.
2. Automobiliu âAudi 80â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant artimom žibintų Å¡viesom, buvo važiuojama TauragÄs m. Gedimino g. nuo viaduko link parduotuvÄs âIkiâ, kuri yra toje paÄioje pusÄje, link kur judÄjo automobilis, ir stebima, kada galima pastebÄti stovintį žmogų važiuojamosios dalies viduryje 13 metrų atstumu nuo kelio ženklo 534 (automobilio âAudiâ važiavimo kryptimi). PastebÄjus važiuojamosios dalies viduryje 13 metrų atstumu nuo kelio ženklo â534â stovintį žmogų, automobilis sustabdytas ir iÅ¡matuotas atstumas nuo automobilio priekio iki žmogus, kuris stovi važiuojamosios dalies viduryje 13 metrų atstumu nuo kelio ženklo â534â.
IÅ¡matavus atstumÄ nustatyta, kad važiuojamosios dalies viduryje 13 metrų atstumu nuo kelio ženklo â534â žmogų buvo galima pastebÄti prieÅ¡ 62 metrus (3 t., b.l. 19-22). Nuteistasis V. S. apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje pripažino, kad eksperimentas buvo atliktas panaÅ¡iomis į buvusias įvykio metu sÄ lygas - automobilis buvo tokios pat markÄs, gatvÄs apÅ¡vietimas buvo įjungtas toks pat, kelio danga taip pat buvo drÄgna, skyrÄsi tik tai, kad eksperimento metu nebuvo dulksnos, kuri buvo įvykio metu.Specialistas D.
Jucius apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje paaiÅ¡kino, kad remiantis eksperimento duomenimis, automobilio vairuotojas turÄjo objektyviÄ galimybÄ ne pÄsÄiųjų perÄjoje buvusį pÄsÄiÄ jį pamatyti 62 metrų atstumu. Eksperimento metu automobilis važiavo ir pamaÄius pÄsÄiÄ jį jis buvo stabdomas. Ä®vertinant vairuotojo reakcijos laikÄ , per kiek jis pamatÄ pÄsÄiÄ jį, automobilio sustabdymui reikalingÄ atstumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai galima tvirtinti, kad atstumas, kuriuo vairuotojas pamatÄ ne perÄjoje esantį žmogų, buvo didesnis negu 62 metrai.
Å is atstumas yra ženkliai didesnis nei tas, kuris buvo reikalingas 40 km/h ar 50 km/h greiÄiu važiuojanÄio automobilio sustabdymui įvykio vietoje buvusiomis kelio sÄ lygomis. Techniniu požiÅ«riu, esant Å¡iems duomenims, galima remtis eksperto V. PaÄebuto atlikto tyrimo duotos iÅ¡vados 2 dalimi, kad automobilio vairuotojas turÄjo techninÄ galimybÄ savalaikiai stabdyti vairuojamÄ automobilį, jį sustabdyti neprivažiuodamas pÄsÄiojo judÄjimo per keliÄ vietos ir iÅ¡vengti pÄsÄiojo partrenkimo.
Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-394(09) atstumai buvo nustatyti atsižvelgiant į įvykio metu buvusias kelio sÄ lygas ir automobilio sustabdymui reikalingÄ atstumÄ . Ä®vertinus visa tai buvo nustatyta, jog norint, kad automobilis sustotų vietoje, kurioje jis aptiktas po įvykio, automobilio vairuotojas, važiuodamas 40 km/h greiÄiu, stabdymui turÄjo reaguoti 1,78 m atstumu ar didesniu, o jeigu važiavo 50 km/h greiÄiu, tai stabdyti vairuojamÄ automobilį turÄjo reaguoti 11,28 m arba didesniu atstumu neprivažiavÄs deÅ¡inÄje kelio pusÄje esanÄio pÄsÄiųjų keliÄ Å¾yminÄio ženklo, ir tai reiÅ¡kia, kad automobilio vairuotojas reagavo stabdyti dar neprivažiavÄs pÄsÄiųjų perÄjos.
Pagal ekspertizÄs aktÄ Nr. 11K-345(11), jei automobilis buvo sustojÄs neprivažiavÄs pÄsÄiųjų perÄjos horizontalaus kelio ženklinimo, tai iki sustojimo po įvykio automobilio vairuotojas nuvažiavo tiktai apie 24-25 m atstumÄ . Remiantis eksperimento duomenimis, jeigu įvykis įvyko ne pÄsÄiųjų perÄjoje, tai vairuotojas turÄjo objektyviÄ galimybÄ pamatyti pÄsÄiÄ jį neprivažiuodamas 62 m atstumu. Remiantis nustatytu matomumu ir automobilio įveiktais atstumais akivaizdu, kad automobilio vairuotojas V.
S. pagal jo iÅ¡keltÄ sustojimo prieÅ¡ perÄjÄ versijÄ dar nepradÄdamas važiuoti turÄjo objektyviÄ galimybÄ matyti važiuojamojoje dalyje esantį pÄsÄiÄ jį asmenį, nes matomumas buvo ženkliai didesnis negu automobilis nuvažiavo atstumÄ . Å i aplinkybÄ visiÅ¡kai paneigia nuteistojo versijÄ , neva jis buvo sustojÄs prieÅ¡ais pÄsÄiųjų perÄjÄ praleisti kitų perÄja Äjusių pÄsÄiųjų, o nukentÄjusysis Äjo per gatvÄ už pÄsÄiųjų perÄjos - patikimai nustaÄius, kad sustojimo prieÅ¡ perÄjÄ atveju nuteistajam buvo matoma jo nurodoma nukentÄjusiojo Äjimo per gatvÄ vieta, iÅ¡ nuteistojo nurodomos versijos sektų, jog jis vairuojamu automobiliu nukentÄjusįjį partrenkÄ tyÄia, t. y. sustabdÄs automobilį prieÅ¡ perÄjÄ ir matydamas už perÄjos įžengiantį į gatvÄ nukentÄjusįjį, pradÄjo važiuoti, didino greitį ir stabdÄ automobilį tik po kontakto su pÄsÄiuoju, kas yra visiÅ¡kai neįtikinama.
Taigi, apeliacinio proceso metu specialistų atlikti tyrimai bei atlikto eksperimento metu gauti duomenys visiÅ¡kai paneigia apelianto argumentÄ , jog bÅ«tent nukentÄjusiojo V. Ž. veiksmai sukÄlÄ BK 281 str. 1 d. numatytus padarinius, o jis dÄl menko gatvÄs apÅ¡vietimo ir oro sÄ lygų ne pÄsÄiųjų perÄja einanÄio asmens iÅ¡ toliau nepastebÄjo, jį pamatÄ tokiu atstumu, kad savo vairuojamo automobilio iki jo sustabdyti nebeturÄjo techninÄs galimybÄs. EkspertizÄs bei eksperimentas buvo skirti tam, kad bÅ«tų paÅ¡alinti byloje likÄ neaiÅ¡kumai.
Ekspertizių atlikimui buvo pateikta visa baudžiamosios bylos bei reikalinga papildoma medžiaga, tyrimus atliko kvalifikuoti ekspertai, abejoti ekspertizÄs iÅ¡vadų teisingumu, ekspertų naudotomis metodikomis ir jų kompetencija kolegija neturi pagrindo. PažymÄtina ir tai, jog eksperimento atlikimui taip pat buvo pateikta visa baudžiamosios bylos medžiaga, eksperimentas atliktas laikantis nustatytų sÄ lygų: toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, panaudojant analogiÅ¡kos markÄs ir modelio autoįvykyje dalyvavusiam automobiliui automobilį, tokiu pat metų bei paros laiku (gruodžio 7 d., apie 17.10 val.
â 17.25 val.), esant tamsiam paros laikui, prie dirbinio apÅ¡vietimo, apsiniaukus, Å¡lapiai kelio dangai, pÄsÄiojo vaidmenį atliekanÄiam eksperimento dalyviui vilkint tamsios spalvos rÅ«bais. Nors, kaip nurodÄ nuteistasis V. S., eksperimento metu nebuvo dulksnos, kuri buvo įvykio metu, Å¡i aplinkybÄ nÄra lemiama, kad duotų pagrindÄ abejoti eksperimento metu gautais rezultatais. Nuteistasis V. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 15-16) nurodÄ, jog jis važiavo 40 km/h â 50 km/h greiÄiu, pÄsÄiasis Äjo per gatvÄ, o ne pÄsÄiųjų perÄja.
AplinkybÄs, kad buvo sustojÄs prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ , apklausiamas pirmÄ kartÄ , V. S. nenurodÄ. Tokias paÄias aplinkybes, kad V. S. važiavo apie 40 km/h greiÄiu ir pravažiavus pÄsÄiųjų perÄjÄ prieÅ¡ pat automobilį iššoko vyriÅ¡kis, ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ ir liudytojas Z. M., apklausiamas pirmÄ kartÄ (1 t., b.l. 13-14). Apklausiamas vÄliau minÄtas liudytojas nurodÄ, jog V. S. važiavo apie 50 km/h â 60 km/h greiÄiu, privažiavus perÄjÄ ir jau važiuojant per jÄ staiga pamatÄ, kad nuo parduotuvÄs âSuper netoâ ateina du vyrai, V.
S. stabdÄ automobilį ir jis pajuto, kad į automobilio kairÄs pusÄs Å¡onÄ atsitrenkÄ pirmas ÄjÄs žmogus. NegalÄjo nei patvirtinti, nei paneigti, kad vyriÅ¡kiai Äjo per perÄjÄ ar už jos (1 t., b.l. 30-31, 32-33). Liudytojas A. Ž. bei nukentÄjusysis V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu nurodÄ, jog jie Äjo pÄsÄiųjų perÄja, V. S. automobilis prie pÄsÄiųjų perÄjos sustojÄs nebuvo, jis važiavo apie 60 km/h greiÄiu (1 t., b.l. 17-18, 25-26, 28-29). Esant dviem versijom, jog iki nukentÄjusiojo partrenkimo V.
S. važiavo apie 40 km/h â 50 km/h greiÄiu, prie pÄsÄiųjų perÄjos sustojÄs nebuvo, pÄsÄiÄ jį jis partrenkÄ einantį pÄsÄiųjų perÄjoje, bei esant analogiÅ¡kai situacijai, taÄiau skirtingai pÄsÄiojo partrenkimo vietai - pÄsÄiajam einant už pÄsÄiųjų perÄjos, byloje buvo atliktas tyrimas ir pateikta 2009-02-21 specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-31 (1 t., b.l. 86-91), kurioje konstatuota, jog: jei pÄsÄiojo V. Ž. partrenkimas įvyko nereguliuojamoje pÄsÄiųjų perÄjoje, prieÅ¡ įvykį 40 km/h greiÄiu judanÄiam automobiliui âAudi 80â partrenkimo momentu nuo prieÅ¡prieÅ¡ines eismo juostas skirianÄios kelio ženklinimo linijos važiuojant didesniu nei apie 2,7 m atstumu (o prieÅ¡ įvykį važiuojant 50 km/h greiÄiu â didesniu nei 3,1 m), tai techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu buvo automobilio âAudi 80â vairuotojo V.
S. veiksmai â artÄdamas prie nereguliuojamos pÄsÄiųjų perÄjos nepraleido jo judÄjimo krypties važiuojamosios dalies puse nereguliuojama pÄsÄiųjų perÄja Äjusio V. Ž. ir jį partrenkÄ. Siekiant įvertinti situacijÄ , jei nukentÄjusysis buvo partrenktas ne pÄsÄiųjų perÄjoje, o V. S. iki partrenkimo važiavo apie 40 km/h â 50 km/h greiÄiu ir prie pÄsÄiųjų perÄjos nesustojo, minÄtoje specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad jeigu pÄsÄiasis V.
Ž. per važiuojamÄ jÄ dalį Äjo ne pÄsÄiųjų perÄja, keldamas grÄsmÄ eismo saugumui ir sudarydamas kliÅ«tį automobilio âAudi 80â judÄjimui, tai techniniu požiÅ«riu tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu buvo pÄsÄiojo V. Ž. veiksmai â esant matomumo zonoje pÄsÄiųjų perÄjai per važiuojamÄ jÄ dalį Äjo ne perÄjÄ , keldamas grÄsmÄ eismo saugumui ir sudarydamas kliÅ«tį automobilio âAudi 80â judÄjimui. Å iuo atveju, jei automobilio âAudi 80â vairuotojas važiuodamas 40 km/h greiÄiu turÄjo objektyviÄ galimybÄ ne pÄsÄiųjų perÄja per važiuojamÄ jÄ dalį einantį ir kliÅ«tį jo automobilio judÄjimui sudarantį pÄsÄiÄ jį V.
Ž. pastebÄti didesniu nei 29,6 m atstumu neprivažiuodamas pÄsÄiojo Äjimo per važiuojamÄ jÄ dalį vietos (o važiuodamas 50 km/h greiÄiu â didesniu nei 40,9 m atstumu), tai vairuotojo V. S. veiksmai â turÄdamas objektyviÄ galimybÄ iÅ¡ didesnio nei reikalingas stabdymui atstumo pastebÄti kliÅ«tį jo automobilio judÄjimui sudariusį V. Ž. savalaikiai nestabdÄ ir partrenkÄ pÄsÄiÄ jį â techniniu požiÅ«riu buvo priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu.
Apeliacinio proceso metu atlikus eksperimentÄ , buvo nustatyta, jog važiuojamosios dalies viduryje 13 metrų atstumu nuo kelio ženklo â534â žmogų buvo galima pastebÄti prieÅ¡ 62 metrus (3 t., b.l. 19-22). Akivaizdu, jog tai dvigubai didesnis atstumas, negu reikia automobilio sustabdymui važiuojant įvykio metu buvusiomis sÄ lygomis 40 km/h greiÄiu, ir daugiau nei 20 m didesnis atstumas, jei automobilis bÅ«tų važiavÄs 50 km/h greiÄiu. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje specialistas D.
J. taip pat patvirtino, jog remiantis eksperimento duomenimis, automobilio vairuotojas turÄjo objektyviÄ galimybÄ pÄsÄiÄ jį pamatyti didesniu nei 62 metrų atstumu ir Å¡is atstumas buvo ženkliai didesnis nei tas, kuris buvo reikalingas 40 km/h ar 50 km/h greiÄiu važiuojanÄio automobilio sustabdymui įvykio vietoje buvusiomis kelio sÄ lygomis. Darytina iÅ¡vada, jog V. S., važiuodamas leistinu mieste (t. y. nevirÅ¡ijanÄiu 50 km/h) greiÄiu, turÄjo objektyviÄ galimybÄ tiek pÄsÄiųjų perÄja, tiek ir ne pÄsÄiųjų perÄja per važiuojamÄ jÄ dalį einantį ir kliÅ«tį jo automobilio judÄjimui sudarantį pÄsÄiÄ jį V.
Ž. pastebÄti laiku, savalaikiai stabdyti vairuojamÄ automobilį, jį sustabdyti neprivažiuodamas pÄsÄiojo judÄjimo per keliÄ vietos ir iÅ¡vengti pÄsÄiojo partrenkimo. Ä®tariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (1 t., b.l. 76-80, 81) užfiksuota, jog V. S. nurodÄ, kad nukentÄjusįjį einantį gatve pamatÄ 10,5 m atstumu nuo pÄsÄiųjų perÄjos ženklo stulpelio, o jo automobilis po eismo įvykio nuo pÄsÄiųjų perÄjos ženklo stulpelio buvo nutolÄs 17,8 m atstumu.
Siekiant nustatyti, ar galÄjo automobilis âAudi 80â, važiavÄs 40 km/h â 50 km/h greiÄiu, sustoti 17,8 m atstumu nuo pÄsÄiųjų perÄjos ženklo stulpelio, jei stabdyti pradÄjo po pÄsÄiojo, einanÄio už pÄsÄiųjų perÄjos apie 10,5 m atstumu, patrenkimo, buvo atliktas tyrimas ir pateikta 2009-12-21 specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-394(09) (1 t., b.l. 143-145), kurioje konstatuota: jeigu prieÅ¡ įvykį automobilis âAudi 80â važiavo 40 km/h greiÄiu, tai jo vairuotojas stabdyti reagavo 1,78 m ar didesniu atstumu neprivažiavÄs deÅ¡iniojo kelio pusÄje esantį pÄsÄiųjų perÄjÄ Å¾ymintį kelio ženklÄ âpÄsÄiųjų perÄjaâ, o jeigu prieÅ¡ įvykį automobilis âAudi 80â važiavo 50 km/h greiÄiu, tai jo vairuotojas stabdyti reagavo apie 11,28 m ar didesniu atstumu neprivažiavÄs deÅ¡inÄje kelio pusÄje esantį pÄsÄiųjų perÄjÄ Å¾ymintį kelio ženklÄ âpÄsÄiųjų perÄjaâ.
Tuo paneigta nuteistojo pirminÄ versija, jog važiuodamas 40 km/h â 50 km/h greiÄiu pÄsÄiÄ jį pamatÄ už pÄsÄiųjų perÄjos apie 10,5 m atstumu ir pradÄjo stabdyti, kadangi atsižvelgiant į įvykio metu buvusias kelio sÄ lygas, važiuojant 40 km/h â 50 km/h greiÄiu ir norint sustoti 17,8 m atstumu nuo pÄsÄiųjų perÄjos ženklo stulpelio, stabdyti automobilį reikÄjo 1,78 m - 11,28 m ar didesniu atstumu neprivažiavus deÅ¡inÄje kelio pusÄje esanÄio pÄsÄiųjų perÄjÄ Å¾yminÄio kelio ženklo âpÄsÄiųjų perÄjaâ, o ne už jo.
Tai apeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje patvirtino ir specialistas D. J.. Nuteistasis V. S. apklausiamas įtariamuoju praÄjus metams po įvykio bei akistatos metu su nukentÄjusiuoju (1 t., b.l. 64-66, 67-68) nurodÄ naujas įvykio aplinkybes - tai, jog jis buvo sustojÄs prie pÄsÄiųjų perÄjos, o kai įvyko eismo įvykis, jis važiavo maždaug 40 km/h greiÄiu. AplinkybÄ, kad buvo sustojÄs prie pÄsÄiųjų perÄjos, V. S. nurodÄ ir pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu bei savo apeliaciniame skunde, kuriame pažymÄjo, jog buvo sustojÄs prie netoli parduotuvÄs âSuper netoâ esanÄios pÄsÄiųjų perÄjos praleisti pÄsÄiuosius, o kai pradÄjo važiuoti iki nukentÄjusiojo partrenkimo jo greitis buvo labai mažas.
ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdyje nurodÄ papildomai, jog jis buvo sustojÄs 3 â 4 metrų atstumu nuo pÄsÄiųjų perÄjos. Kaip jau minÄta, atlikus įrodymų tyrimÄ apeliacinÄs instancijos teisme, yra paneigta ir Å¡i nuteistojo versija.Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiÅ¡koje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis neįvyktų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-03-24 âTeismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgaâ).
AukÅ¡Äiau aptartais įrodymais patikimai nustatyta, kad net ir tuo atveju, jei pÄsÄiasis per gatvÄ bÅ«tų ÄjÄs ne per pÄsÄiųjų perÄjÄ , kaip teigia nuteistasis, o už jos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vis dÄlto ne nukentÄjusiojo padarytas pažeidimas, o vairuotojo V. S. veiksmai â atsiradus kelyje kliÅ«Äiai, kuriÄ nuteistasis galÄjo pastebÄti ir kilus grÄsmei eismo saugumui, savalaikiai nestabdÄ ir tokiu bÅ«du nesiÄmÄ priemonių iÅ¡vengti susidÅ«rimo su kilusia kliÅ«timi, nekeliant pavojaus kitiems eismo dalyviamsâ bÅ«tų buvÄ tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiais padariniais.
Taigi ir Å¡iuo atveju, jeigu nuteistasis V. S. bÅ«tų laikÄsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o nukentÄjusysis V. Ž. ir bÅ«tų jas pažeidÄs, vienareikÅ¡miai eismo įvykis nebÅ«tų įvykÄs, o nuteistojo V. S. padaryti Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai bÅ«tų buvÄ tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu bei jo pasekmÄmis â nukentÄjusiojo V. Ž. nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Vienok kolegija laiko, jog apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinÄjamu atveju nukentÄjusysis buvo partrenktas pÄsÄiųjų perÄjoje.Kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nepagrįstai rÄmÄsi nukentÄjusiojo V.
Ž. parodymais, kadangi eismo įvykio metu nukentÄjusysis V. Ž. buvo stipriai apsvaigÄs, jis ne viskÄ gali prisiminti. Nors įvykio metu nukentÄjusysis V. Ž. buvo neblaivus (1 t., b.l. 10), taÄiau jam nustatytas ribinis tarp vidutinio ir sunkaus girtumo laipsnis leidžia teigti, kad nukentÄjusiojo protavimo ir gebÄjimo orientuotis aplinkoje galimybÄs tokio laipsnio girtumo nebuvo esmingai apribotos. PažymÄtina, kad jis nuo pat pradžių teigÄ, jog buvo partrenktas pÄsÄiųjų perÄjoje, kÄ patvirtina iÅ¡raÅ¡o kopija iÅ¡ V.
Ž. ligos istorijos (1 t., b.l. 48-49), kurioje gydytojas V. S. D. 2007-12-07 18.00 val. užfiksavo, jog ligonio žodžiais jį automobilis partrenkÄ einant per perÄjÄ . Ir vÄliau nukentÄjusysis V. Ž. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2007-12-11 (1 t., b.l. 25-26), tiek teisiamojo posÄdžio metu davÄ analogiÅ¡kus parodymus, kad jis su broliu A. Ž. Äjo bÅ«tent per pÄsÄiųjų perÄjÄ . Apeliacinio proceso metu nukentÄjusysis savo parodymų nekeitÄ. Å iuos nukentÄjusiojo parodymus patvirtino iÅ¡ karto po eismo įvykio apklaustas liudytojas A.
Ž. (1 t., b.l. 17-18). Pastarasis tokias paÄias aplinkybes nurodÄ ir apklausiamas 2008-11-13 (1 t., b.l. 28-29) bei apylinkÄs teismo posÄdžio metu. NukentÄjusiojo bei liudytojo A. Ž. parodymai nuo pat įvykio pradžios buvo nuoseklÅ«s ir nekito, todÄl netikÄti, kad nukentÄjusysis V. Ž. buvo partrenktas bÅ«tent pÄsÄiųjų perÄjoje, nÄra pagrindo. PažymÄtina ir tai, jog nukentÄjusysis tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 25-26), tiek teismo posÄdžio metu nurodÄ smulkias įvykio aplinkybes, jog įvykio metu lijo, buvo prietema, jis Äjo apie vienÄ metrÄ priekyje nuo brolio, brolis jam Äjo iÅ¡ deÅ¡inÄs, priekyje jų Äjo dvi moterys, kÄ patvirtina liudytojo A.
Ž. parodymai, todÄl abejoti nukentÄjusiojo gebÄjimu prisiminti įvykio aplinkybes nÄra pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklÅ«s ir kintantys. Jis savo parodymus bylos tyrimo ir nagrinÄjimo metu keitÄ, pradžioje nenurodÄ, jog buvo sustojÄs prie pÄsÄiųjų perÄjos, teigÄ važiavÄs 40 km/h â 50 km/h greiÄiu. VÄliau savo parodymus pakeitÄ, nurodydamas, jog prie pÄsÄiųjų perÄjos buvo visiÅ¡kai sustojÄs praleisti perÄja Äjusių pÄsÄiųjų, o jo greitis iki pÄsÄiojo partrenkimo buvo labai mažas, važiuoti 40 km/h greiÄiu negalÄjo.
Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad neva liudytojo A. Ž. parodymai nenuoseklÅ«s, nes pirminiuose parodymuose jis nenurodÄ, kad buvo sužalotas, o tik teisminio nagrinÄjimo metu parodÄ, kad eismo įvykio metu jam buvo sužalota ranka, taip norÄdamas pasunkinti jo padÄtį ir norÄdamas, kad brolis gautų materialinÄs naudos, duoda broliui palankius parodymus. PažymÄtina, jog liudytojas A. Ž. apie tai, kad jam automobilio kairÄs pusÄs veidrodÄliu buvo kliudyta deÅ¡inÄ plaÅ¡taka, nurodÄ dar ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 28-29).
Nors apeliantas teigia, jog tokių A. Ž. parodymų niekas nepatvirtina, pastarasis nepateikÄ med. specialisto iÅ¡vados, patvirtinanÄios jo sužalojimų buvimÄ , pažymÄtina, jog Å¡ioje byloje V. S. nebuvo kaltinamas liudytojo A. Ž. sužalojimu ir jis už tai nÄra nuteistas, todÄl galimo liudytojo A. Ž. kliudymo automobiliu faktas iÅ¡eina už Å¡ios bylos įrodinÄjimo dalyko ribų. Kadangi A. Ž. į medikus nesikreipÄ, Å¡is kliudymas galimai buvo labai menkas. Nors liudytojas ir nurodÄ Ä¯vykio metu buvusiÄ aplinkybÄ, susijusiÄ su juo, tai nuteistojo padÄties niekaip nesunkina.
Vien ta aplinkybÄ, kad liudytojas A. Ž. yra nukentÄjusiojo V. Ž. brolis, neduoda pagrindo abejoti pastarojo parodymais, kadangi jų parodymai sutampa, nuo pat pradžių buvo nuoseklÅ«s ir nekito, liudytojas iki įvykio V. S. nepažinojo ir apkalbÄti jį neturi jokio pagrindo. Be to, nepagrįstas V. S. argumentas, jog dÄl brolių Ž. kaltÄs buvo sukeltas eismo įvykis, kadangi aukÅ¡Äiau aptartų įrodymų visuma neginÄijamai patvirtina, jog ne dÄl pastarųjų, o bÅ«tent dÄl V. S. kaltÄs kilo eismo įvykis.
Apeliantas skunde nurodo, kad liudytojas Z. M. teismo posÄdžio metu davÄ visiÅ¡kai kitokius parodymus, nei ikiteisminio tyrimo metu, nurodÄ aplinkybes, kurios ikiteisminio tyrimo metu nebuvo žinomos, tokiu bÅ«du norÄdamas pakenkti jam ir padÄti nukentÄjusiajam, todÄl tokie liudytojo Z. M. parodymai turÄjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Atkreiptina, jog liudytojas Z. M., prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, aplinkybÄ, kad šūktelÄjo, jog eina žmogus, bei tai, jog iÅ¡ paskos ÄjÄs žmogus deÅ¡ine ranka atsitrenkÄ Ä¯ automobilį, jau buvo nurodÄs ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 30-31), o ne tik teismo posÄdžio metu, praÄjus trims metams po įvykio.
Abejoti liudytojo Z. M. parodymais Å¡ioje dalyje nÄra pagrindo, kadangi jie sutampa su nukentÄjusiojo bei liudytojo A. Ž. parodymais. Apeliantas pagrįstai nesutinka su liudytojo Z. M. nurodyta aplinkybe, kad nukentÄjusysis V. Ž. âperskrido per jo vairuojamÄ automobilįâ, kadangi 2011-09-13 ekspertizÄs akte Nr. 11K-216(11) konstatuota, jog tikÄtina, kad susidÅ«rimo metu V. Ž. nuo partrenkimo vietos ir paties automobilio buvo bloÅ¡kiamas į priekį automobilio judÄjimo prieÅ¡ įvykį kryptimi (2 t., b.l. 117-120).
Specialistas D. J. taip pat nurodÄ, jog pagal susidÅ«rimo sÄ lyÄio mechanizmÄ visi duomenys rodo, kad nukentÄjusysis buvo bloÅ¡kiamas automobilio judÄjimo kryptimi į priekį, duomenų, kurių pagrindu galÄtų tvirtinti, kad jis buvo bloÅ¡kiamas į prieÅ¡ingÄ pusÄ, nÄra. TaÄiau pažymÄtina, jog nukentÄjusiojo partrenkimo mechanizmas (ar jis buvo bloÅ¡kiamas į priekį, ar į Å¡onÄ , ar per automobilio viršų) bet kuriuo atveju neturi esminÄs įtakos vertinant nuteistojo veiksmus ir V.
S. teisinÄs padÄties Å¡i liudytojo Z. M. nurodyta aplinkybÄ nesunkina. Liudytojas galimai netiksliai apibÅ«dino partrenkimo mechanizmÄ , kadangi jam ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l.
30) atrodÄ, jog nukentÄjusysis ânuskridoâ per kapotÄ . Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino liudytojo V. D. teisminio nagrinÄjimo metu nurodytos aplinkybÄs, kad po eismo įvykio nukentÄjusysis buvo prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ (važiuojant nuo miesto link viaduko), ir jis greitosios med. pagalbos automobilį buvo pastatÄs prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ ir, prieÅ¡ paimant nukentÄjusį asmenį nuo gatvÄs, iki pÄsÄiųjų perÄjos tikrai nebuvo privažiavÄs. Vienok Å¡i liudytojo V.
D. nurodyta aplinkybÄ neįrodo, kad pÄsÄiasis buvo partrenktas ne pÄsÄiųjų perÄjoje. NukentÄjusysis, kaip konstatuota 2011-09-13 ekspertizÄs akte Nr. 11K-216(11) (2 t., b.l. 117-120), buvo bloÅ¡kiamas į priekį automobilio judÄjimo prieÅ¡ įvykį kryptimi, todÄl akivaizdu, jog po įvykio nukentÄjusysis jau buvo ne ant pÄsÄiųjų perÄjos, o prieÅ¡ jÄ (važiuojant nuo miesto link viaduko). Liudytojas A. Ž. apklausiamas iÅ¡ karto po įvykio taip pat nurodÄ, jog jo brolis V.
Ž. nuo smÅ«gio apie 10 m ânulÄkÄâ į priekį (1 t. b.l. 17-18), tai jis patvirtino ir teismo posÄdžio metu. V. S. skunde nurodÄ, jog atvykÄ Ä¯ eismo įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nai galÄjo tuo metu surasti ir apklausti įvykio vietoje buvusius asmenis, nes judÄjimas buvo didelis ir žmonių eismo įvykio vietoje buvo daug. TaÄiau liudytojo apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti liudytojo policijos pareigÅ«no R. M. parodymai (1 t., 74-75) patvirtina, jog policijos pareigÅ«nui R.
M. nuvykus į įvykio vietÄ , tik vienas vyriÅ¡kis prie jo priÄjo ir pasakÄ, kad Äjo kartu per pÄsÄiųjų perÄjÄ , daugiau niekas nepasakÄ, kad matÄ Ä¯vykį. Nepagrįstas V. S. skundo argumentas, jog po eismo įvykio jo automobilis nebuvo apžiÅ«rÄtas ir nebuvo nustatyta, kad jis nesugadintas. Byloje esantis protokolas apie transporto priemonÄs apžiÅ«rÄ ir techninÄs bÅ«klÄs patikrinimÄ (1 t., b.l. 5-6) patvirtina, jog automobilis âAudi 80â, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apžiÅ«rÄtas 2007 m. gruodžio 7 d. 17.20 val.
â 17.40 val., t.y. iÅ¡ karto po eismo įvykio, iÅ¡orinių sugadinimų požymių nenustatyta. TaÄiau aplinkybÄ, kad automobilis nebuvo apgadintas, neduoda pagrindo sutikti su apeliantu, jog nukentÄjusysis susižalojo po smÅ«gio griÅ«damas ant kietos asfalto dangos, kadangi 2009-07-24 ekspertizÄs akte Nr. 11K-137(09) (1 t., b.l. 123-124) bei 2011-09-13 ekspertizÄs akte Nr. 11K-216(11) (2 t., b.l. 117-120) konstatuota, jog tikÄtina, kad V. Ž. deÅ¡inysis Å¡launikaulis lūžo V. Ž. smÅ«giÅ¡kai sÄ lyÄiavus su automobilio variklio dangÄio priekiniu kraÅ¡tu, deÅ¡inysis blauzdikaulis lūžo nuo smÅ«ginio sÄ lyÄio su automobilio priekinio buferio apvalkalo priekiniu pavirÅ¡iumi, o deÅ¡inysis Å¡launikaulis lūžo nuo smÅ«ginio sÄ lyÄio su automobilio variklio dangÄio priekiniu kraÅ¡tu, t. y. esant tokio pobÅ«džio kontaktui, automobilio sužalojimai nebÅ«tinai turÄjo atsirasti.
Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas jo parodymus dÄl automobilio sustabdymo prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ vertino kritiÅ¡kai ir rÄmÄsi specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodytas stabdymo kelias 29,6 m važiuojant 40 km/h greiÄiu. Kadangi jis sustojo už 17,8 m, vadinasi, akivaizdu, kad jo vairuojamo automobilio greitis niekaip negalÄjo bÅ«ti 40 km/h. Kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, specialisto iÅ¡vada rÄmÄsi pagrįstai.
Atkreiptina, jog automobilio greitį iki pÄsÄiojo partrenkimo savo pirminiuose parodymuose buvo nurodÄs pats nuteistasis. ApylinkÄs teismas, remdamasis specialisto iÅ¡vada, padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilį V. S. pradÄjo stabdyti apie 5 m iki pÄsÄiųjų perÄjos, kadangi specialisto paskaiÄiuotas stabdymo kelias (40 km/h greiÄiu važiuojanÄio automobilio âAudi 80â sustabdymui buvo reikalingas 23 m ar didesnis atstumas (1 t., b.l. 143-145) visiÅ¡kai sutampa su liudytojo Z. M. parodymais, kad jis prieÅ¡ perÄjÄ suÅ¡uko: ,,žmogusâ ir vairuotojas stabdÄ, o automobilis sustojo už 17,80 m už kelio ženklo â534â.Apeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį taip pat nurodo, jog jis negalÄjo iÅ¡vengti nukentÄjusiojo partrenkimo, kadangi įvykio metu buvo blogos oro sÄ lygos, tamsu, intensyvus eismas, blogas matomumas, drÄgna.
ApeliacinÄs instancijos teismas negali sutikti su tokia apelianto pozicija. PažymÄtina, kad vairuotojas, vairuodamas transporto priemonÄ, turi įvertinti ir atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, vietovÄs reljefÄ , kelio ir transporto priemonÄs bÅ«klÄ, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galÄtų sustabdyti transporto priemonÄ iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulÄtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dÄl susidariusių aplinkybių, ypaÄ kai yra blogas matomumas.
Apie pÄsÄiųjų buvimÄ ar nebuvimÄ pÄsÄiųjų perÄjoje vairuotojas sprendžia atidžiai stebÄdamas keliÄ . V. S., pats matydamas ir suprasdamas, jog oro ir kelio sÄ lygos prastos, artÄdamas prie nereguliuojamos pÄsÄiųjų perÄjos privalÄjo bÅ«ti itin atidus ir dÄmesingas. TaÄiau nuteistojo neatidumas ir neapdairumas lÄmÄ, jog jis neįvertino savo važiavimo greiÄio, nepastebÄjo pÄsÄiojo įžengimo momento į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, nors pagal eksperimento rezultatus turÄjo tam visas galimybes, o kai pastebÄjo, nebespÄjo sustabdyti automobilio.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, jog partrenkÄs žmogų pÄsÄiųjų perÄjoje ar jos zonoje vairuotojas negali teisintis, kad buvo nepalankios oro sÄ lygos, nepakankamas matomumas ar jam matomumÄ užstojo kita eismo juosta važiavusi ar sustojusi maÅ¡ina ir panaÅ¡iai (pvz., kasacinÄ nutartis 2K-416/2010). Tokios praktikos laikomasi iki Å¡iol.Aptartų įrodymų pagrindu kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai faktinių duomenų, patvirtinanÄių V. S. kaltÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 1 d.
BÅ«tent vairuotojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi, kÄ patvirtina byloje esanÄios specialistų iÅ¡vados, ekspertizių aktai, atliktas eksperimentas, specialistų paaiÅ¡kinimai, nukentÄjusiojo bei liudytojų parodymai. Nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad dÄl įvykio kaltas nukentÄjusysis ir kad iÅ¡vengti jo kliudymo buvo neįmanoma, teisiÅ¡kai nepagrįsti ir prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog nukentÄjusysis V.
Ž. nuteistojo vairuojamo automobilio buvo partrenktas pÄsÄiųjų perÄjoje. Byloje surinkti įrodymai paneigia nuteistojo aiÅ¡kinimÄ tiek dÄl vairuojamo automobilio sustabdymo prieÅ¡ perÄjÄ , tiek ir dÄl nukentÄjusiojo Äjimo per gatvÄ ne perÄja, o už jos ribų. Nustatyta, jog vairuotojas, bÅ«damas atidus, turÄjo galimybÄ Ä¯Å¾engiantį į pÄsÄiųjų perÄjÄ pÄsÄiÄ jį pamatyti iÅ¡ anksto ir atitinkamai reaguoti. Nors pÄstieji, kirsdami nereguliuojamÄ pÄsÄiųjų perÄjÄ , privalo įvertinti atstumÄ iki artÄjanÄių transporto priemonių ir jų greitį bei pradÄti eiti per pÄsÄiųjų perÄjÄ tik įsitikinÄ, kad tai daryti yra saugu, taÄiau pÄsÄiųjų perÄjoje pirmenybÄ teikiama pÄstiesiems.NustaÄius, kad pÄstysis kirto kelio važiuojamÄ jÄ dalį leistinoje vietoje â pÄsÄiųjų perÄjoje, o automobilio vairuotojas turÄjo techninÄ galimybÄ savalaikiai stabdydamas sustabdyti vairuojamÄ automobilį neprivažiuodamas pÄsÄiojo Äjimo per keliÄ vietos ir iÅ¡vengti pÄsÄiojo partrenkimo, vairuotojo V.
S. kalti veiksmai yra priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykiu. Bylos įrodymais neginÄijamai nustatyta, kad jei apeliantas bÅ«tų laikÄsis Kelių eismo taisyklių 75, 172 punktų (Kelių eismo taisyklÄs, galiojusios nuo 2003-04-01 iki 2008-09-01, Žin., 2003, Nr. 7-263) reikalavimų, saugaus eismo taisyklių, visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, artÄdamas prieÅ¡ pÄsÄiųjų perÄjÄ sulÄtinÄs greitį, laiku pamatÄs į pÄsÄiųjų perÄjÄ Ä¯Å¾engusį nukentÄjusįjį ir savalaikiai stabdÄs automobilį, autoįvykis nebÅ«tų kilÄs ir susidÅ«rimo su nukentÄjusiuoju bÅ«tų buvÄ iÅ¡vengta, taÄiau kilÄ padariniai buvo dÄsningas apelianto veiksmų rezultatas.
Aptarti įrodymai besÄ lygiÅ¡kai patvirtina, jog V. S., jeigu jis bÅ«tų elgÄsis tiek dÄmesingai ir atsargiai, kiek to reikalauja Kelių eismo taisyklÄs, įvykio metu buvusiomis kelio ir eismo sÄ lygomis galÄjo ir turÄjo sustoti ties pÄsÄiųjų perÄja ir praleisti tuo metu perÄja judÄjusį pÄsÄiÄ jį. V. S. veikoje yra neatsargi kaltÄ, pasireiÅ¡kusi nusikalstamu nerÅ«pestingumu â kai kaltininkas nesuvokia daromos veikos pavojingumo (t. y. kad pÄsÄiųjų perÄja, prie kurios jis artÄja pasirinktu greiÄiu, juda žmogus ir dÄl to reikia mažinti greitį ar stabdyti), nenumato, kad dÄl jo veikos gali kilti pavojingi padariniai (jis nespÄs laiku sustabdyti automobilio ir kliudys žmogų, kuriam sužalos sveikatÄ ), nors turi ir gali tai suvokti, numatyti ir iÅ¡vengti kilusių padarinių.
TeisÄjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktus įrodymus ar laikyti, kad vertinant įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidÄ BPK 20 str. 5 d. nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyrÄs ir iÅ¡analizavÄs bylos aplinkybes, atlikÄs įrodymų, kuriais buvo grindžiamas V. S. kaltinimas, tyrimÄ konstatavo, kad V. S. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų rezultatas buvo priežastiniame ryÅ¡yje su kilusiomis pasekmÄmis â kito žmogaus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todÄl teismas padarÄ pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V.
S. veika atitinka BK 281 str. 1 d. Tuo bÅ«du nuteistojo V. S. kaltÄ dÄl kelių transporto eismo saugumo pažeidimo neginÄijamai įrodyta ir abejonių nekelia. Kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nuteistojo kaltÄs klausimu, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti Å¡ių iÅ¡vadų pagrįstumu ir nuteistojo kaltÄs klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas. ApeliacinÄs instancijos teismo posÄdžio metu nukentÄjusiojo V. Ž. atstovas adv. M. Kepenis pateikÄ pinigų priÄmimo kvitÄ (2 t., b.l. 104), patvirtinantį nukentÄjusiojo V.
Ž. turÄtas 500 Lt iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo apeliacinio proceso metu kaip nukentÄjusiojo atstovas, paslaugoms apmokÄti ir praÅ¡Ä jas priteisti nukentÄjusiojo naudai iÅ¡ nuteistojo. BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinÄs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisÄ nusprÄsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turÄtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentÄjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokÄti.
Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinÄ padÄtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Å i byla apeliacine tvarka buvo nagrinÄjama pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuris yra atmetamas. NukentÄjusiojo atstovas rengÄ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , dalyvavo apeliacinÄs instancijos teismo posÄdžiuose, todÄl nukentÄjusiojo turÄtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti dydis yra pagrįstas, ir apeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 str. 2 d., iÅ¡ nuteistojo V.
S. nukentÄjusiojo V. Ž. naudai priteisia 500 Lt turÄtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisÄjų kolegijanutaria:nuteistojo V. S. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo V. S. nukentÄjusiojo V. Ž. naudai priteisti 500 Lt turÄtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti. TeisÄjų kolegijos pirmininkas                                       Linas PauliukÄnas TeisÄjai                                                    Remigijus PreikÅ¡aitis Rasa ValentinienÄ