Legislator Giurisprudenza & Legislazione
A-520-808-13 Generato dall'IA

VAT overturned lower court ruling due to defendant's mental health preventing participation, remanding for retrial.

Numero d'incarto A-520-808-13
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione
Esito del giudizio Parzialmente accolto (Partially Allowed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The Supreme Administrative Court partially allowed the appeal by annulling the first-instance judgment and remanding the case for a new trial. The defendant, a mentally unstable individual, could not participate in the first-instance hearing due to his condition, which the court deemed a significant reason for his absence. Consequently, the court held that the lower court failed to properly address the procedural defect and the need for a fresh hearing to ensure a fair trial.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis; 141 straipsnio 2 dalies 7 punktas; 53 straipsnio 2 dalis: When a party's mental health prevents participation in a hearing, the court must remand the case to ensure procedural fairness and allow for new evidence or arguments.

Parole chiave

Generato dall'IA
mental health procedural fairness remand for retrial administrative appeal participation rights

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis
Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 7 punktas
Administracinių bylų teisenos įstatymo 53 straipsnio 2 dalis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės.

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A62 – 3592/2011

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00092-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)

.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei

dalyvaujant pareiškėjui Gintarui Korotkovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2011 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. (1.2)-SP3-059N (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jam nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, taip pat prašė priteisti 9 999 litų neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2-3).

Nurodė, kad Tarnyba nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. jam teikė antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 41-1-711-07 (Tarnybos sprendimas Nr.(1.2)-SP1-01491). Tačiau antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtam advokatui A. M., pranešus, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas yra neperspektyvus, Tarnyba Sprendimu jos teikimą nutraukė. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o atsakovo pozicija, kad tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas yra neperspektyvus, suvaržo jo teises į gynybą, užkerta jam kelią gauti baudžiamosios bylos dokumentų kopijas, inicijuoti baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei apriboja galimybes kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT), pateikiant peticiją. Pareiškėjo nuomone, tokiais neteisėtais Tarnybos veiksmais mažinamas jo pasitikėjimas Lietuvos valstybe, todėl jam padaryta 9 999 litų neturtinė žala.

Atsakovas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 16-17).

Pažymėjo, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. (1.2)-SP1-01491 pagrindu pareiškėjui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba baudžiamojoje byloje Nr. I-92-184/2009 (ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 41-1-711-07). Pareiškėjas, gavęs neskundžiamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria buvo atmestas jo kasacinis skundas, dar pageidavo inicijuoti baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei peticija kreiptis į EŽTT. Advokatas, teikęs pagalbą pareiškėjui, išsamiai susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, nustatė, kad nėra pagrindų atnaujinti bylos nagrinėjimą, kaip ir nėra pagrindo kreiptis į EŽTT, nes, jo nuomone, jokių duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu būtų pažeistos žmogaus teisės, numatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir EŽTK, Konvencija) bei jos papildomuose protokoluose, nėra.

Nurodė, jog, priimant Sprendimą, buvo vadovautasi Lietuvos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 23 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įpareigojančioms advokatą, teikiantį antrinę teisinę pagalbą, paaiškėjus aplinkybėms, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, nedelsiant apie tai pranešti Tarnybai, kuri ir priima atitinkamus sprendimus.

Nesutiko su pareiškėjo išsakyta pozicija, kad Sprendimu jam buvo padaryta neturtinė žala. Akcentavo, jog Tarnyba jokių neteisėtų veiksmų neatliko, antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukė vadovaudamasi VGTPĮ nuostatomis bei efektyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis principais.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 27-30).

Nurodė, jog Sprendimas iš esmės yra grindžiamas advokato A. M. atsakovui pateikta 2011 m. kovo 18 d. išvada apie pareiškėjo atstovavimo byloje neperspektyvumą, aptariant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus, bei analizuojant bylos medžiagą EŽTK požiūriu.

Konstatavo, jog teismui pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1-92-184-2009 duomenys patvirtina, kad pareiškėjas savo teise paduoti kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas, pasinaudojo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartimi jo kasacinis skundas atmestas (baudžiamosios bylos 12 t., b. l. 362-365). Todėl nei pareiškėjas, nei jo gynėjas nebegali paduoti kasacinio skundo šioje byloje.

Pažymėjo, jog prašyme suteikti teisinę pagalbą, taip pat teismui nėra nurodyta, kokiomis iš esmės naujomis aplinkybėmis pareiškėjas grindžia reikalingumą atnaujinti baudžiamąją bylą (BPK 443 str. 1 d.), todėl teismas darė išvadą, kad nėra įvykdyta viena iš būtinųjų sąlygų, keliamų naujai paaiškėjusiai aplinkybei, jog ja remiantis būtų galima atnaujinti procesą. Be to, pareiškėjas antrinės teisinės pagalbos poreikį ir baudžiamosios bylos atnaujinimo būtinybę iš esmės grindė analogiškais argumentais, kuriais rėmėsi kasaciniame skunde ir dėl kurių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė 2010 m. gruodžio 7 d. nutartyje.

Nurodė, kad EŽTK 35 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjas turi teisę kreiptis į EŽTT, kai pagal visuotinai pripažintus tarptautinės teisės principus buvo panaudotos visos valstybės vidaus teisinės gynybos priemonės, ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas pačioje valstybėje, tačiau ši teisė nėra absoliuti, nes kreipiantis į minėtą teismą privalu nurodyti EŽTK pažeidimą, jį pagrįsti (EŽTK 34 str.). Pareiškėjas savo skunde nenurodė, kokios EŽTK įtvirtintos teisės, nagrinėjant minėtą baudžiamąją bylą, buvo pažeistos, taip pat teismui nepateikė jokių duomenų apie EŽTK nuostatų pažeidimą jo atžvilgiu. 2010 m. rugpjūčio 9 d. prašyme pareiškėjas apie kreipimąsi į EŽTT net neužsiminė. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos Nr. 41-1-711-07 medžiagą, akivaizdžių EŽTK nuostatų pažeidimų pareiškėjo atžvilgiu nenustatė.

Panevėžio apygardos administracinis teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo pageidaujamas baudžiamosios bylos atskirų dokumentų kopijų gavimas nėra tiesioginė antrinė teisinė pagalba. Advokatas, paskirtas teikti antrinę teisinę pagalbą, susipažįsta su reikalinga baudžiamosios bylos medžiaga tiek, kiek jam reikia, jog tinkamai atstovautų asmenį, tačiau nėra įpareigotas daryti dokumentų kopijas ir perduoti jas atstovaujamam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje nenustatyta, kad atsakovas veikė neteisėtai ar ne taip, kaip turėjo, todėl valstybės civilinė atsakomybė bei pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą neatsirado.

III. Pareiškėjas G. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (b. l. 36).

Nurodo, jog byla buvo išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant, taip buvo pažeistos jo teisės. Teismo posėdyje pareiškėjas negalėjo dalyvauti, nes 2011 m. birželio 9 d. buvo uždarytas į laisvės atėmimo vietos ligoninės psichiatrijos skyrių gydymui. Pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, jog jis yra suimtas, tačiau teismas neišsiaiškino, dėl ko jis nebuvo pristatytas į teismo posėdį. Ligoninės skyrius, Šiaulių tardymo izoliatorius ar Panevėžio VPK VTB konvojavimo viršininkas, pareiškėjo nuomone, turėjo pranešti pirmosios instancijos teismui, dėl ko jis nebuvo pristatytas į teismo posėdį.

Prašo išreikalauti su šiais veiksmais susijusius duomenis.

Atsakovas Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 42-43).

Nurodo, jog pareiškėjo aptartos aplinkybės, susijusios su jo sveikatos būkle bei suvaržytomis teisėmis dalyvauti teismo posėdyje bei teikti paaiškinimus, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio taikymo požiūriu. Tarnybos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas, nusprendęs nagrinėti bylą pareiškėjui nedalyvaujant, pažeidė procesines teisės normas. Bylos aplinkybės neatitinka ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies teismo sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagrindo (apie posėdį pareiškėjui pranešta tinkamai). Pažymi, jog pareiškėjas, žinodamas teismo posėdžio laiką, neprašė Panevėžio apygardos administracinio teismo atidėti bylos nagrinėjimą. Tačiau ir toks prašymas atidėti bylos nagrinėjimą ABTĮ 80 straipsnio taikymo požiūriu nėra teismui privalomas, t. y. savaime neįpareigoja teismo tenkinti tokį prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą, teismas turi išsamiai išnagrinėti prašymo priežastis ir motyvuotai nuspręsti, ar proceso šalies nedalyvavimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Realizuodamas ABTĮ 80 straipsnyje numatytą teisę spręsti dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, teismas, be kita ko, privalo atsižvelgti ir į šalių lygiateisiškumo, proceso operatyvumo principus, taip pat į tai, ar prašymą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo pateikusi šalis iki prašymo atidėti bylos nagrinėjimą aktyviai naudojosi savo teisėmis pateikti įrodymus, papildomus rašytinius paaiškinimus, nes priešingu atveju, būtų sudaromos prielaidos piktnaudžiauti bylos nagrinėjimo atidėjimo teise.

Tarnybos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus aiškino ir taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, teisėtumo ir pagrįstumo bei neturtinės žalos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą Tarnybos sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, pareiškėjo skundą atmetė.

Kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 27, 36), pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė rašytinio proceso tvarka, pareiškėjui nedalyvaujant teismo posėdyje. Būtent šia aplinkybe pareiškėjas ir grindžia savo apeliacinį skundą, nurodo, jog į teismo posėdį 2011 m. birželio 15 d. atvykti negalėjo, nes 2011 m. birželio 9 d. buvo uždarytas Laisvės atėmimo vietos ligoninės Psichiatrijos skyriuje, todėl bylą išnagrinėjus jam nedalyvaujant, buvo suvaržytos jo teisės ir teisėti interesai.

Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad uždaras laiškas su teismo šaukimo į teismo posėdį šaknele buvo įteiktas 2011 m. gegužės 16 d. (b. l. 21). Pareiškėjas 2011 m. birželio 9 d. buvo uždarytas Laisvės atėmimo vietos ligoninės Psichiatrijos skyriuje. Duomenų, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (2011 m. birželio 15 d.) būtų buvęs paleistas iš Psichiatrijos skyriaus, byloje nėra. Šių aplinkybių administracinės bylos šalys neginčija.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas nutartimi gali atidėti bylos nagrinėjimą, jeigu į posėdį neatvyko proceso šalis, kai teismas nusprendžia, kad be jų negalima nagrinėti bylos, arba kai būtina išreikalauti naujus įrodymus ir kitais reikiamais atvejais. Pagal to paties įstatymo 141 straipsnio 2 dalies 7 punktą, bylos išnagrinėjimas, nesant nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jei toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, yra pripažįstamas teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

Nors šioje byloje pareiškėjui apie pirmosios instancijos teismo posėdį yra pranešta, tačiau turi būti įvertinta ir tai, kad pareiškėjo laisvė buvo apribota, šio apribojimo priežastis buvo emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl svarbios priežasties, jo sveikatos būklė galėjo įtakoti jo gebėjimą pasirūpinti tinkamu savo interesų atstovavimu administracinėje byloje, galimybę įgyvendinti jam suteiktą teisę pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje (ABTĮ 53 str. 2 d.). Tuo labiau, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjas pateikė naujų duomenų (informaciją dėl pareiškėjo pareiškimo Europos Žmogaus Teisių Teisme pateikimo, savarankiško kasacinio skundo surašymo), kuriuos būtina įvertinti pirmosios instancijos teisme, nes jie gali turėti įtakos teismo vertinimui dėl pareiškėjo atstovavimo pagal Tarnybos sprendimą Nr. (1.2)-SP1-01491 neperspektyvumo (VGTPĮ 23 str. 1 d. 9 p.).

Dėl anksčiau paminėtų priežasčių, taip pat siekiant užtikrinti pareiškėjui, kaip vienai iš administracinės bylos šalių, suteiktas teises, garantuoti teisingo teismo sprendimo priėmimą, Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi išsprendus ginčą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys netektų teisės į vieną iš dviejų ginčą nagrinėjančių teismo grandžių procedūrų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vykdydamas teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str.), teismas privalo išspręsti tarp proceso šalių kilusį ginčą iš esmės. Teismo išspręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, neįvertintų duomenų, palikta neaiškumų, darančių išnagrinėtą bylą iki galo neišspręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp šalių šaltiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikišimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 53 straipsnio 2 dalimi, 81 straipsniu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Antanas Ablingis Romanas Klišauskas Ričardas Piličiauskas