Court dismissed parole appeal, ruling past crimes and prior parole do not prove current law-abiding behavior. The court held that positive factors alone are insufficient to justify non-isolation. The court emphasized that individual risk assessment requires more than just the inmate's desire for release. The court found the lower court's decision was legally sound and well-motivated. The court rejected the argument that previous conduct should be ignored. The court stated that personal characteristics must be evaluated individually. The court concluded that the inmate failed to meet parole conditions. The court affirmed the lower court's refusal to grant parole. The court maintained that risk reduction is not enough for release.
Sintesi Legislator
Generato dall'IAThe court dismissed the convicted person's appeal against the district court's refusal to confirm the parole commission's decision. The applicant argued he met all statutory requirements and cited positive rehabilitation factors, while the state contended his past crimes and prior parole indicate a lack of current law-abiding behavior. The court ruled that past criminal history and previous parole status are relevant only to define the offender's personality, not as direct grounds for denying parole, and that positive factors alone are insufficient to prove the inmate will not reoffend.
Regesto Legislator
Generato dall'IALietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys; Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktas, 9 dalis: Pastarieji nusikaltimai ir ankstesnis lygtinis paleidimas vertinami kaip asmeninės savybės, o ne kaip tiesioginis paleidimo atsisakymo pagrindas, jei rizikos mažinimas nesudaro pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų.
Parole chiave
Generato dall'IADisposizioni normative citate
Generato dall'IATesto completo
Bylos Nr. 1S-444-319/2016Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01083-2009-1                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                                    2.5.19(S)                                                                                        KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 5 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ pirmininkaujanÄiojo Rimo Å virino, teisÄjų Svetlanos JurgaitienÄs ir Albino AntanaiÄio, nerengiant teismo posÄdžio, iÅ¡nagrinÄjusi nuteistojo A.
G. skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2016-03-03 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos MarijampolÄs pataisos namuose (toliau â Komisija) nutarimÄ dÄl A. G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t Ä : A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teistas 2010-12-22 KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, trejiems metams laisvÄs atÄmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirta bausmÄ subendrinta su 2010-08-20 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinÄ bausmÄ paskirta â 7 metai 6 mÄnesiai laisvÄs atÄmimo. Pagal 2015-05-18 KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo nutartį BK 178 straipsnio 1 dalis perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta bausmÄ - 30 parų areÅ¡to, galutinÄ bausmÄ nepakeista. BausmÄs pradžia - 2010-02-03, bausmÄs pabaiga - 2017-08-03. 2016-02-10 Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam A.
G. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skundžiama nutartimi teismas atsisakÄ tvirtinti Komisijos nutarimÄ dÄl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. G..Skunde nuteistasis A. G. praÅ¡o taikyti jam lygtinį paleidimÄ . Nurodo, kad jis nuosekliai įgyvendino visus įstatymo apibrÄžtus reikalavimus, kuriuos jam teikÄ PN administracija. Nurodo, kad jis turi du paskatinimus, aktyviai dalyvavo programose, galiojanÄių nuobaudų neturi, todÄl, nuteistojo teigimu, jau negaliojanÄių nuobaudų vertinimas prieÅ¡tarauja įstatymams.
Taip pat nuteistasis teigia, kad teismo sprendimas prieÅ¡tarauja teisÄs principui, nes jame buvo vertinti jo ankstesnis teistumai, lygtinis paleidimas, kaip veiksmai, kurie turÄs neigiamÄ motyvacijÄ jo elgesio korekcijai. Skunde teigiama, kad BVK aiÅ¡kiai apibrÄžia lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygas ir principus, nurodo, kad lygtiniu paleidimu nepanaikinama bausmÄ, o tik izoliacija, suteikiama teisÄ asmeniui į laisvÄ su tam tikrais apribojimais. Nurodo, kad įstatymas nenumato, jog asmuo, kuris jau anksÄiau buvo teistas ir lygtinai paleistas, praranda teisÄ bÅ«ti lygtinai paleistas ir teigia, kad jis remiasi įstatymuose numatytomis normomis ir turi teisÄ praÅ¡yti taikyti lygtinį paleidimÄ ir jam lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas.
Mano, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti pakeistas ir pritaikytos įstatyminÄs priemonÄs, leidžianÄios jam toliau taisytis laisvÄje. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta. Nuteistojo A. G. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau â BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvÄs atÄmimo bausmÄ pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikÄ Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.
IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinÄ arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis yra atlikÄs minimaliÄ Ä¯statymo nustatytÄ paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs dalį, kas sudaro formalų pagrindÄ priimti sprendimÄ dÄl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, taikant jam lygtinį paleidimÄ .
TaÄiau, kaip minÄta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tinos sÄ lygos â individualiame socialinÄs reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Å iuo atveju, kai nuteistojo A. G. nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinÄ (82 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruoÅ¡Äs gyvenimo tikslų siekti tik teisÄtomis priemonÄmis.Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinÄs reabilitacijos planÄ nuteistasis vykdo, dalyvavo socialinÄs reabilitacijos programose, galiojanÄių nuobaudų neturi.
AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, minÄtos aplinkybÄs rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, taÄiau, vertinant galimybÄ, ar įmanoma A. G. toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenÄs, bet prižiÅ«rimÄ , svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumÄ , kadangi aukÅ¡Äiau nurodytos nuteistÄ jį teigimai apibÅ«dinanÄios aplinkybÄs negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgiant į nuteistojo elgesį atliekant bausmÄ, asmenybÄs ypatumus, jam nustatytus kriminogeninius veiksnius.IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ didinantys kriminogeniniai veiksniai yra jo ankstesni smurtiniai nusikaltimai, nuostatos, mÄ stymas ir elgesys, emocinÄ gerovÄ, piktnaudžiavimas alkoholiu bei gyvenimo sÄ lygos.
Nuteistasis apibÅ«dinamas kaip lengvatikis, lengvai pasiduodantis kitų manipuliacijoms, dalyvauti kriminalinÄje veikloje, savo veikos ir nusikalstamo elgesio ryšį menkino, manÄ, kad neturi kito pasirinkimo, turi akivaizdžios manipuliacinio elgesio patirties, apklausos metu sÄ moningai pateikia klaidinanÄiÄ gyvenimo istorijÄ , nutylÄdamas nenaudingus faktus. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis motyvuotas dirbti, nes atlikdamas bausmÄ, dirbo, mokÄsi, įgijo ne vienÄ specialybÄ. TaÄiau vertinant jo gyvenimo pobÅ«dį prieÅ¡ bausmÄs atlikimÄ , t.y. laisvÄje, nurodyta, kad laisvÄje niekada legaliai nedirbÄs, pats nuteistasis pripažino, kad paskutinio metu buvo priklausomas tik nuo pajamų už daromus nusikaltimus.
Nors pataisos įstaigoje jis dirbo, taÄiau dÄl daromų vidaus tvarkos pažeidimų buvo atleistas iÅ¡ darbo, turi priteistų ieÅ¡kinių, kurių padengta tik maža dalis. Teigia, kad alkoholio nevartoja ir nusikaltimams tai įtakos neturÄjo, nes juos darÄ nebÅ«damas girtas, taÄiau viena iÅ¡ jam skirtų nuobaudų buvo už alkoholinių surogatų vartojimÄ , paskutiniai jo padaryti nusikaltimai susijÄ su alkoholio vartojimu.Skunde nuteistais nurodo, kad teismas neteisÄtai vertino jo jau negaliojanÄias nuobaudas.
AukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad skundžiamoje nutartyje dÄl Å¡ios aplinkybÄs paminÄjimo jokių įstatymo pažeidimų nepadaryta. Kai nuteistajam anksÄiau skirtos nuobaudos nebegalioja, negalima konstatuoti, kad jis turi nuobaudų, taÄiau ta aplinkybÄ, kad jis per visÄ bausmÄs laikÄ buvo pažeidÄs vidaus tvarkos taisykles, už kÄ buvo nubaustas, vertinama analizuojant nuteistojo asmenybÄ, jo elgesio ypatumus. Juk sprendžiant klausimÄ dÄl galimybÄs taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , negali bÅ«ti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybÄs, tokiÄ galimybÄ parodo jo elgesys per visÄ bausmÄs atlikimo laikÄ .
Kaip jau minÄta, individualaus socialinÄs reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinÄs reabilitacijos programose, galiojanÄių nuobaudų neturÄjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Komisijos nutarimo priÄmimo metu nuteistasis galiojanÄių nuobaudų neturÄjo, jis per laikotarpį nuo praeito jo praÅ¡ymo svarstymo iki paskutiniojo svarstymo nepažeidÄ nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, todÄl buvo konstatuota, kad jis vykdo socialinÄs reabilitacijos plane numatytas priemones.
TaÄiau, kad A. G. elgesys bausmÄs atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir tendencingai nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme rodo jo anksÄiau padarytų vidaus tvarkos pažeidimų ir paskatinimų eiga: nuteistasis du kartus buvo paskatintas, taÄiau po jų už vidaus tvarkos pažeidimus jam buvo skirtos 7 nuobaudos, daugiau paskatinimų nebuvo. Taigi, Å¡ios aplinkybÄs rodo, kad A. G. elgesys pataisos namuose nesitaisÄ, o tik blogÄjo. Režimo reikalavimų pažeidimai rodo, jog nuteistasis, net ir bÅ«damas laisvÄs atÄmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklÄms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.
Sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose. Nelaikytina teisÄs normų pažeidimu nuteistojo elgesio ir gyvenimo bÅ«do iki bausmÄs atlikimo įvertintinas, taÄiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvÄs atÄmimo bausmÄs atlikimo metu. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad teismas jo ankstesnius teistumus, jam taikytÄ lygtinį paleidimÄ ir paties nuteistojo elgesį bei požiÅ«rį į jam taikytas priemones, vertino ne kaip lygtiniam paleidimui svarbiÄ aplinkybÄ, o kaip aplinkybes, apibÅ«dinanÄias nuteistojo asmenybÄ.
TodÄl kaip nepagrįsti atmestini ir nuteistojo skundo argumentai dÄl jo diskriminavimo ir nukrypimo nuo įstatymo taikymo. PažymÄtina ir tai, kad kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam bÅ«dingomis savybÄmis, kriminogeniniais veiksniais, todÄl kiekvienas nagrinÄjamas lygtinio paleidimo klausimas iÅ¡ esmÄs yra individualus.Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, jog Komisijos nutarime iÅ¡dÄstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, taÄiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų â jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Byloje esanÄių teigiamai charakterizuojanÄių nuteistÄ jį aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad A. G. toliau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenÄs, o paties nuteistojo nuomonÄ ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimÄ .Kolegija konstatuoja, kad MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2016-03-03 nutartis yra teisÄta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Komisijos nutarimÄ priežastys yra motyvuotos, todÄl nÄra pagrindo jÄ keisti ar naikinti nuteistojo A.
G. skunde nurodytais argumentais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A. G. skundÄ atmesti ir palikti galioti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2016-03-03 nutartį.Å i nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priÄmimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Rimas Å virinas TeisÄjai                                                                                                                  Svetlana JurgaitienÄ                                                                                                                                 Albinas Antanaitis