Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0b6539f-e6cb-4e5c-b282-5ccb1185cf8c Generato dall'IA

Court acquits defendant on appeal because prosecutor and victim did not appeal the original conviction.

Numero d'incarto f0b6539f-e6cb-4e5c-b282-5ccb1185cf8c
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The Court of Appeal acquitted the defendant, reversing the first-instance conviction for assault. Although the defendant argued he caused physical pain, the court noted that only the prosecutor and victim could appeal to worsen the charge, and neither did so. Consequently, the court lacked the legal basis to independently find new facts regarding physical injury and declared the defendant not guilty.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalis; Asmuo, kurio padėtį apeliacinė instancijos teismas gali pabloginti, tik tuo atveju, kai yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovų skundai.

Parole chiave

Generato dall'IA
criminal appeal procedure worsening of conviction right to appeal acquittal on appeal physical injury element

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 3 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 5 dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-201-810/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54034-2017-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.4.6.5.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės, sekretoriaujant Ingai Mieldažytei, Dianai Vorvul, dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei, nuteistajam D.

Č., jo gynėjui advokatui RamÅ«nui GudaÅ¡iui, nukentėjusiajam K. V., specialistui J. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. Č. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 120 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėms, per mėnesį iÅ¡dirbant nemažiau po 20 valandų.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuspręsta panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ . Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡Ä nuspręsti palikti byloje, kirvį „Fiskars“ ir svertį – konfiskuoti ir sunaikinti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. D. Č. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 17 d. apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini), miÅ¡ke, tarpusavio konflikto metu, automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiame D. Č., tyčia pastÅ«mė ranka į krÅ«tinę automobilio vidurinėje eilėje ant sėdynės sėdintį K. V. ir sugriebęs jam už rankovės iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, bei sudavė du kartus kirvio pentimi į deÅ¡inę kojÄ , tuo padarydamas jam deÅ¡inės blauzdos sumuÅ¡imÄ , ir sukėlė nukentėjusiajam K. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad nukentėjusiojo K. V. teisme duoti parodymai iÅ¡ esmės neatitinka faktinių tyrimo metu surinktų duomenų, laikė juos nukentėjusiojo siekiu savo darbdaviui padėti iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įraÅ¡as, specialisto iÅ¡vada, Kauno klinikų pateiktuose dokumentuose užfiksuota informacija, policijos pareigÅ«nų, liudytojų A. R. ir V. Ž. parodymai, automobilio „Volkswagen Transporter“ apžiÅ«ros protokolas, daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokolas. Å ių įrodymų apylinkės teismui pakako padaryti iÅ¡vadai, kad D. Č. kaltė padarius jam inkriminuotÄ veikÄ yra įrodyta, ji teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. Č. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat praÅ¡o atnaujinti įrodymų tyrimÄ . Ä® teismo posėdį Å¡aukti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertÄ J. V., praÅ¡yti jo pateikti paaiÅ¡kinimus dėl suraÅ¡ytos specialisto iÅ¡vados apie nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mechanizmÄ , pateikti jam daiktinį įrodymÄ â€“ kirvį, ir papraÅ¡yti paaiÅ¡kinti, ar bÅ«tent Å¡iuo kirviu buvo sužalota nukentėjusiojo koja.

Taip pat praÅ¡o Å¡aukti į teismo posėdį ir apklausti nukentėjusįjį K. V., kadangi pirmosios instancijos teismas esmingai pažeidė jo apklausos tvarkÄ , darė jam neleistinÄ psichologinį poveikį, siekiant iÅ¡gauti kaltinimo aplinkybes atitinkančius parodymus. 3.1. Anot nuteistojo, apylinkės teismas, nagrinėdamas bylÄ , padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nulėmusių neteisingo nuosprendžio priėmimÄ . Teismo iÅ¡vados, turinčios esminę reikÅ¡mę nusikalstamos veikos privalomų požymių konstatavimui, nepagrįstos visapusiÅ¡ku ir neÅ¡aliÅ¡ku reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, jos akivaizdžiai prieÅ¡tarauja iÅ¡tirtiems bylos įrodymams.

Vertindamas įrodymus bei padarydamas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių ir apelianto kaltės, teismas buvo akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kas, kadangi įrodymus vertino selektyviai, akcentavo tik apelianto kaltę pagrindžiančius įrodymus, o jo teisinę padėtį lengvinančius įrodymus ignoravo. Visas neaiÅ¡kias situacijas ir aplinkybes teismas tendencingai vertino D. Č. nenaudai, tuo pažeisdamas in dubio pro reo principÄ ir teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Be to, kvalifikuodamas jo veiksmus, ir paskirdamas neproporcingai griežtÄ bausmę, teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 3.2.

D. Č. skunde pažymi, jog apklausiamas teisme jis paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ atvažiavo į miÅ¡kÄ (duomenys neskelbtini), rado darbuotojus A. R., V. Ž. ir K. V.. K. V. buvo girtas, todėl liepė jam nedirbti. Nukentėjusysis pradėjo šūkauti, nuėjo į automobilį „Volkswagen Transpoter“, atsisėdo, pradėjo reikalauti pinigų kelionei, reikalavo vežti jį namo, jis duoti pinigų atsisakė, kilo konfliktas. D. Č. stovint prie pat automobilio, K. V. mojosi jam trenkti, bet nepataikė.

D. Č., paėmęs abiem rankom nukentėjusiajam už krÅ«tinės, iÅ¡traukė jį iÅ¡ automobilio. Kadangi nukentėjusysis prieÅ¡inosi, įvyko susistumdymas. D. Č. tvirtina norėjęs nukentėjusįjį atstumti, bet jis vis tiek puolė, taikė su deÅ¡inės rankos kumščiu apeliantui į veidÄ , bet jis iÅ¡sisuko, įvyko susistumdymas ir nukentėjusysis nugriuvo, tuo viskas pasibaigė. Anot apelianto, po Å¡io įvykio K. V. jo atsiprašė, sakė, kad pats prisidirbo, sakė, kad jam skauda kojÄ , bet kodėl – nesakė.

Tyrėja siÅ«lė jam ir K. V. susitaikyti, sakė, kad tuomet bylÄ nutrauks. Apeliantas teigia sutikęs, kadangi ir taip su K. V. buvo susitaikę, iÅ¡ to suprato, kad jis atsisako savo skundo, Tyrėja aiÅ¡kino, kad bÅ«tų geriau, jei D. Č. apklausos protokole nurodytų, kad visiÅ¡kai prisipažįsta, tada bÅ«tų paprasčiau nutraukti bylÄ . Teismas jo parodymų, nors jie atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1-4 dalyse apibrėžtÄ Ä¯rodymų sÄ vokÄ , įrodymais nepripažino, jų nepatikrino ir neįvertino pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, jo gynybinę pozicijÄ tiesiogiai susiejo su jo parodymų patikimumo ir kaltės vertinimu, ir tai pažodžiui įraÅ¡yta skundžiamo nuosprendžio 6 puslapyje „kaltinamojo pozicija laikytina jo gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės“.

Toks kaltinamojo parodymų vertinimas prieÅ¡tarauja BPK 20 straipsnio normoms ir pažeidžia kaltinamojo teisę į gynybÄ . 3.3. Skunde taip pat kritikuojamas nukentėjusiojo apklausos atlikimas. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog teismas nesuteikė nukentėjusiajam galimybės laisvai iÅ¡dėstyti savo paaiÅ¡kinimus. Po kiekvieno iÅ¡tarto žodžio ar frazės posėdžio pirmininkas nukentėjusįjį pertraukinėdavo, neleido jam užbaigti minties, užduodavo jam atsakymÄ menančius klausimus, kÄ imperatyviai draudžia nukentėjusiojo apklausos tvarka.

Uždavinėdamas klausimus posėdžio pirmininkas rodė nepagarbÄ nukentėjusiajam, pateikdavo nekorektiÅ¡kus ir nesuderinamus su apklausa palyginimus. Pavyzdžiui, pateikus klausimÄ nukentėjusiajam, kiek jis prieÅ¡ įvykį buvo iÅ¡gėręs alkoholio, ir nukentėjusiajam atsakius „normaliai“, posėdžio pirmininkas paklausė „kiek tas normaliai?“ ir tuoj pat palygino save: „man tai, pavyzdžiui, 50 gramų -viskas, normalu, o JÅ«s? LitrÄ , du, 10 gramų - kiek iÅ¡gėrėt?“.

Nukentėjusiajam baigus teikti paaiškinimus, posėdžio pirmininkas privalėjo suteikti teisę užduoti klausimus nukentėjusiajam, prokurorei bei kaltinamojo gynėjui, tačiau jis tuoj pat pradėjo garsinti nukentėjusiojo apklausų, atliktų ikiteisminio tyrimo metu, protokolus, cituoti atskiras jų frazes, versdamas nukentėjusįjį atsakyti, kodėl tuose protokoluose užrašytas vienoks ar kitoks žodis ar frazė, nors tie atskiri žodžiai ar padrikos frazės neturi esminės reikšmės nustatant įvykio aplinkybes.

Posėdžio pirmininkas pacitavo trumpÄ iÅ¡raukÄ iÅ¡ protokolo, pakeltu balsu primygtinai privertė nukentėjusįjį prieiti prie jo, parodė protokolÄ ir, baksnodamas į jį pirÅ¡tu, pradėjo klausinėti, ar čia jo paraÅ¡as, ar taip paraÅ¡yta. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad čia tyrėja taip užrašė. Po to atvertė kitÄ nukentėjusiojo apklausos protokolÄ , vėl perskaitė trumpÄ frazę, vėl privertė jį prieiti prie stalo, priėjus rodė paraÅ¡Ä ir klausė, ar čia jo paraÅ¡as.

Nukentėjusiajam atsakius, kad taip, ir mėginant kažkÄ paaiÅ¡kinti, posėdžio pirmininkas jo visiÅ¡kai nesiklausė, atvertė kitÄ protokolÄ ir vėl pakarojo tÄ pačiÄ procedÅ«rÄ . Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia teisės nukentėjusiojo apklausos metu posėdžio pirmininkui cituoti atskiras frazes ar žodžius iÅ¡ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no suraÅ¡ytų protokolų, baksnoti į juos pirÅ¡tu ir praÅ¡yti paaiÅ¡kinti apklausiamÄ asmenį, kodėl jis pasakė vienÄ ar kitÄ Å¾odį ar frazę, reikalauti pateikti iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus tuo klausimu.

Akivaizdu, kad nukentėjusiajam buvo daromas psichologinis spaudimas, siekiant iÅ¡ jo iÅ¡gauti kaltinimo aplinkybes patvirtinančius parodymus, grasinant jam baudžiamÄ ja atsakomybe. Å iame kontekste nuteistasis taip pat atkreipia dėmesį, jog nukentėjusysis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, jog po suduotų smÅ«gių į kojÄ , norėdamas nueiti į Å¡alį, jis neiÅ¡laikė pusiausvyros ir koja užkliuvo už žemės grumstų, krito ant žemės, krisdamas ir griÅ«damas ant Å¡ono tÄ pačiÄ kojÄ trenkė į maÅ¡inos slenkstį, pajuto didesnį skausmÄ , tačiau posėdžio pirmininkas Å¡ios jo parodymų dalies teisiamajame posėdyje neperskaitė, necitavo, baksnodamas pirÅ¡tu nukentėjusiajam nerodė. 3.4.

Svarbu pažymėti, kad nukentėjusysis teisiamajame posėdyje taip ir nepatvirtino, kad D. Č. jam kirviu sudavė į kojÄ . Å ios aplinkybės taip pat tiesiogiai nepatvirtino ir įvykį matę liudytojai V. Ž. ir A. R.. IÅ¡ teismo posėdžio metu nukentėjusiojo duotų parodymų matyti, kad jis ikiteisminio tyrimo metu buvo klaidinamas dėl proceso eigos ir kitų galimų pasekmių. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nesinaudojo atstovo paslaugomis, jis neturi elementarių teisinių žinių, jo apklausų metu nebuvo daromas vaizdo ir garso įraÅ¡as, todėl tyrėjai nebuvo jokių kliūčių tendencingai užraÅ¡yti jo parodymus apklausų protokoluose.

Be to, objektyviai nustatyta, kad įvykio metu K. V. buvo labai girtas, kÄ patvirtino jis pats, liudytojai A. R. ir V. Ž.. Atvykę į Kauno klinikas policijos pareigÅ«nai nukentėjusiajam nustatė apie 1,5 promilės neblaivumÄ ir tuoj pat iÅ¡ jo paėmė raÅ¡ytinį pareiÅ¡kimÄ , nors įstatymas draudžia atlikti proceso veiksmus su neblaiviu ar apsvaigusiu asmeniu. Anot D. Č., vėlesnių apklausų metu nukentėjusysis taip pat bÅ«davo neblaivus. Jis tai žino, kadangi pats, papraÅ¡ytas tyrėjos, veždavo jį į apklausas.

Tyrėjos I. G. parodymai, jog nukentėjusysis į apklausas visada atvykdavo blaivus, vertintini kritiÅ¡kai, kadangi tai yra jos gynybinė versija, siekiant iÅ¡vengti drausminės atsakomybės. Be to, tokių tyrėjos parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Tyrėja nukentėjusiojo blaivumo netikrino, jo apklausų metu nedarė vaizdo ar garso įrašų, taip pat nukentėjusysis nebuvo pristatytas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Akivaizdu, kad proceso veiksmai, atlikti su visiÅ¡kai neblaiviu asmeniu, negali bÅ«ti pripažinti teisėtais, todėl jų rezultatai neturi jokios teisinės reikÅ¡mės. Å ias aplinkybes objektyviai patvirtina ir nukentėjusiojo elgesys bylos nagrinėjimo teisme metu.

Patikrinimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis į 2018 m. gegužės 9 d. teismo posėdį atvyko neblaivus, todėl teismas bylos nagrinėjime paskelbė pertraukÄ . Ä® vėlesnius teismo posėdžius nukentėjusysis, apskritai, neatvyko. Be to, pagal BPK 276 straipsnio nuostatas ir teismų praktikÄ parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, nėra savarankiÅ¡ki įrodymai. Taigi teismas, nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvÅ«s bylos įrodymai, pripažindamas teisingais ir patikimais, esmingai pažeidė BPK 301 straipsnio 2 dalį. 3.5.

IÅ¡vadÄ , kad nuteistasis kirvio pentimi du kartus sudavė nukentėjusiajam į deÅ¡inę kojÄ , anot nuteistojo, teismas padarė neiÅ¡tyręs visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis teigė, kad D. Č. jam kirviu sudavė du ar tris kartus į deÅ¡inės kojos blauzdÄ Å¾emiau kelio. Tačiau jis nei karto nenurodė, iÅ¡ kurios pusės į blauzdÄ buvo suduota - ar iÅ¡ priekio, ar iÅ¡ nugaros pusės, iÅ¡ kairės ar deÅ¡inės pusės. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje diagnozuota deÅ¡inės kojos sumuÅ¡imas.

DeÅ¡inės kojos blauzda palei čiurnÄ apraÅ¡yta patinusi ir skausminga. DeÅ¡inėje blauzdoje jokių iÅ¡orinių sužalojimų neapraÅ¡yta, o tik akcentuojamas patinimas be tikslios lokalizacijos ir čiurnos sÄ nario judesių skausmingumas. Blauzdos sumuÅ¡imas padarytas paveikus apatinę blauzdos dalį kietu buku daiktu. Tiksliau pasakyti apie žalojusį daiktÄ ir trauminį poveikių skaičių iÅ¡ turimų duomenų negalima. Taigi, specialisto iÅ¡vada visiÅ¡kai paneigia nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad D.

Č. jam kirviu sudavė į blauzdÄ Å¾emiau kelio. Atstumas nuo kelio sÄ nario iki čiurnos sÄ nario vidutiniÅ¡kai apie 40-50 centimetrų. Jeigu kirviu bÅ«tų suduota žemiau kelio, akivaizdu, kad toje vietoje bÅ«tų užfiksuotas patinimas ir bÅ«tų konstatuotas ne čiurnos sÄ nario, o kelio sÄ nario judesių skausmingumas. Å ios aplinkybės, nuteistojo nuomone, visiÅ¡kai paneigia teismo iÅ¡vadas, kad nukentėjusysis sužalojimus patyrė nuo kirviu suduotų smÅ«gių žemiau kelio, ir patvirtina jo parodymus apie tai, kad jis čiurnÄ susižalojo į automobilio slenkstį, griuvinėdamas ant žemės. Siekiant paÅ¡alinti Å¡iuos prieÅ¡taravimus ir neaiÅ¡kumus, buvo praÅ¡oma iÅ¡kviesti į posėdį teismo medicinos ekspertÄ , suraÅ¡iusį specialisto iÅ¡vadÄ , tačiau teismas, nepateikdamas jokių teisinių motyvų ir argumentų, gynėjo praÅ¡ymÄ atmetė.

Tokiu bÅ«du teismas atsisakė vykdyti pareigÄ nustatyti tikrÄ sias bylos aplinkybes, apsiribojo tik prokuroro kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis ir jomis pagrindė apkaltinamÄ jį nuosprendį. 3.6. Nuteistojo skunde taip pat pažymima, jog į 2018 m. spalio 15 d. teismo posėdį neatvyko nukentėjusysis, dėl ko jo gynėjas prašė bylos nenagrinėti. Teismas, atmesdamas tokį gynėjo praÅ¡ymÄ , nurodė, kad nukentėjusysis tinkamai informuotas apie teismo posėdį, jo interesus atstovauja prokuratÅ«ra.

Tai netinkami, formalÅ«s ir prieÅ¡taraujantys teisės normoms motyvai. Pirma, nukentėjusysis turi pareigÄ dalyvauti bylÄ nagrinėjant teisme, duoti teisingus parodymus. Antra, prokuroras yra neÅ¡aliÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalyvis, jis atstovauja valstybę, jis turi pareigÄ vienodai užtikrinti ir nukentėjusiojo ir kaltinamojo procesines teises, bet jokiu bÅ«du negali atstovauti nukentėjusįjį. Nukentėjusysis gali turėti savo atstovÄ advokatÄ , ir tik advokatas gali tinkamai atstovauti nukentėjusįjį, bet advokatas negali prisiimti visų nukentėjusiojo procesinių pareigų. 3.7.

Teismas nemotyvuodamas sprendimų atmesti abu aukščiau paminėtus gynėjo praÅ¡ymus, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymÄ . Pažymėtina, jog bylÄ nagrinėjęs teisėjas Lietuvos Respublikos Prezidentės dekretu buvo atleistas iÅ¡ teisėjo pareigų nuo 2018 m. lapkričio 1 d., taigi, akivaizdu, kad teismas 2018 m. spalio 15 d. teismo posėdyje atsisakė tenkinti gynėjo praÅ¡ymus tik dėl to, jog prieÅ¡ingu atveju nebÅ«tų spėjęs iÅ¡nagrinėti Å¡ios baudžiamosios bylos.

Teisėjas bylÄ nagrinėjo formaliai, aplaidžiai, atmestinai ir Å¡aliÅ¡kai, neiÅ¡tyrė ir neįvertino konflikto priežasčių, nukentėjusiojo neblaivumo ir elgesio apsvaigus nuo alkoholio, sprendimus priiminėjo nesigilindamas į bylos esmę ir reikÅ¡mingas aplinkybes, negaiÅ¡o laiko jų argumentavimui ir motyvavimui apkaltinamajame nuosprendyje. 3.8. Apeliantas taip pat pažymi, jog 2017 m. lapkričio 10 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Å¡ioje byloje buvo nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsniu.

Nesutikdamas su tokiu nutarimu, D. Č. padavė skundÄ aukÅ¡tesniajam prokurorui, praÅ¡ydamas prokuroro nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. AukÅ¡tesnysis prokuroras skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, panaikino nutarimÄ , tačiau nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, atsisakė. Byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, nors to skundu nebuvo praÅ¡oma. Taigi, toks sprendimas buvo priimtas peržengiant apelianto skundo ribas, buvo pabloginta jo teisinė padėtis, kas prieÅ¡tarauja universaliam baudžiamosios teisės principui – non reformatio in peius. 3.9.

Skunde teigiama ir tai, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad veikÄ D. Č. padarė tiesiogine tyčia, tačiau tokia iÅ¡vada nemotyvuota. Atsižvelgiant į tai, kad teismas neanalizavo konflikto priežasčių ir nenustatė iniciatoriaus, jis nenustatė ir privalomųjų subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – kaltės, motyvo ir tikslo. Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių privalomųjų veikos požymių, veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 3.10.

Be to, BK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tik esant nukentėjusiojo skundui. Nukentėjusiojo skundas baudžiamojo proceso teisėje suprantamas kaip nukentėjusiojo kaltinimas, t. y. reikalavimas taikyti kaltininkui baudžiamÄ jį įstatymÄ ir jį nubausti. Tokiu atveju lemiamÄ reikÅ¡mę turi nukentėjusiojo reikalavimas, o prokuroras byloje tik palaiko nukentėjusiojo kaltinimÄ . Nesant nukentėjusiojo reikalavimo kaltinti, bylos procesas negali vykti.

Toks teisinis reglamentavimas suteikia nukentėjusiajam teisę bet kuriuo proceso metu atsisakyti savo reikalavimo. Nei baudžiamajame kodekse, nei baudžiamojo proceso kodekse nėra tiesioginių normų, ribojančių tokiÄ nukentėjusiojo teisę. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo K. V. pozicijos, tiek priimant iÅ¡ jo pareiÅ¡kimÄ , tiek viso proceso metu jis neiÅ¡reiÅ¡kė tiesioginio reikalavimo traukti D. Č. baudžiamojon atsakomybėn ir jį nubausti. Tai reiÅ¡kia, kad jis atsisakė savo skundo ir reikalavimo ginti savo teises baudžiamojo poveikio priemonėmis.

Jis piktybiÅ¡kai neatvykdavo į teismo posėdžius (arba atvykdavo girtas). Jis neatvyko ir į paskutinį teisiamÄ jį posėdį, kuriame buvo sakomos baigiamosios kalbos, savo baigiamosios kalbos nepasakė ir neiÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijos dėl bylos iÅ¡sprendimo teisme. Pirmosios instancijos teismas į tai visiÅ¡kai neatsižvelgė. Anot D. Č., nesant byloje aiÅ¡kiai suformuoto ir iÅ¡reikÅ¡to nukentėjusiojo K. V. skundo, visiÅ¡kai atitinkančio BK 140 straipsnio 4 dalies esmę, teismas neteisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir nepagrįstai nuteisė jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

4. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundÄ atmesti. Nukentėjusysis nurodė nuteistajam pretenzijų neturintis bei sutiko su nuteistojo apeliaciniu skundu.

5. Nuteistojo D. Č. apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebÅ«tų naikinami ir keičiami. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibÅ«dina pavojingÄ veikÄ kaip tam tikrÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali bÅ«ti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimÄ neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

8. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , remiantis byloje esančiais įrodymais, turi bÅ«ti nustatyta, kad bÅ«tent jo neteisėti veiksmai (muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmÄ , nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

9. D. Č. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2017 m. spalio 17 d. apie 09.00 val. (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, tarpusavio konflikto metu, automobilyje „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiame D. Č., tyčia pastÅ«mė ranka į krÅ«tinę automobilio vidurinėje eilėje ant sėdynės sėdintį K. V. ir sugriebęs jam už rankovės iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, bei sudavė du kartus kirvio pentimi į deÅ¡inę kojÄ , tuo padarydamas jam deÅ¡inės blauzdos sumuÅ¡imÄ , ir sukėlė nukentėjusiajam K. V. nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

10. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo D. Č. apeliacinį skundÄ , įvertinusi pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, taip pat pati atlikusi dalinį įrodymų tyrimÄ bei vadovaudamasi iÅ¡ nekaltumo prezumpcijos kylančiu in dubio pro reo principu, numatančiu, jog visos abejonės, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl D. Č. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo D. Č. pagal BK 140 straipsnio 1dalį iÅ¡teisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

11. Kaltinamasis D. Č. apklausiamas pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje neigė kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, paaiÅ¡kino, kad 2017 m. spalio 17 d. atvažiavęs į miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini) kaime, rado darbuotojus A. R., V. Ž. ir K. V.. Pamatė, kad K. V. yra girtas, todėl liepė jam nedirbti. Tuomet K. V. pradėjo reikalauti pinigų kelionei, atsisėdo į automobilį ir liepė vežti jį namo, dėl ko įvyko konfliktas. K. V. mojosi trenkti jam, bet nepataikė.

Jis paėmė K. V. už krÅ«tinės abiem rankom, iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, po ko įvyko susistumdymas. Susistumdymo metu K. V. pargriuvo ant Å¡ono. SmÅ«gių jam (K. V.) nesudavė. K. V. pačiam atsistojus, jis (D. Č.) iÅ¡ automobilio iÅ¡sitraukė medžio vertimo svirtį ir pagÄ sdindamas ja pamojavo, tačiau K. V. nekliudė. K. V. ėmė jam grasinti. Kaltinamasis taip pat parodė, jog K. V. krÅ«tinę galėjo užgauti suimant už jos, neigė K. V. mušęs kirviu (b. t. 2, b. l. 158-159). 11.1.

Pirmosios instancijos teisme buvo pagarsinti D. Č. 2017 m. spalio 10 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei duoti parodymai, jog, atvykus į miÅ¡ko kirtimo darbų vietÄ ir kalbantis su K. V., pastebėjo, kad jis yra neblaivus, liepė jam važiuoti namo. K. V. įlipo į automobilį, kuriuo jis buvo atvykęs, ir pareiÅ¡kė, kad niekur neis. Supykęs dėl tokio jo elgesio, jis (D. Č.) automobilyje K. V. du kartus sudavė rankos kumščiu į krÅ«tinę, vėliau medžio vertimo svirtimi, gulėjusia automobilyje po K.

V. kojomis, sudavė į deÅ¡inės kojos žemiau blauzdos priekinės dalies pavirÅ¡ių. Po to K. V. iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ automobilio ir nuėjo į miÅ¡kÄ . Suprato, kad savo veiksmais K. V. sukėlė fizinį skausmÄ ir dėl to labai gailisi (b. t. 2, b. l. 70-71). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, D. Č. paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu tokius parodymus davė patartas apklausÄ atlikusios tyrėjos L. Č. (b. t. 2, b. l. 158). 11.2. Apylinkės teismas taip pat pagarsino ir 2018 m. vasario 22 d. ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei D.

Č. duotus parodymus, jog 2017 m. spalio 17 d. apie 9.00 val. K. V. buvo akivaizdžiai girtas, todėl jis (D. Č.) neleido jam eiti dirbti į miÅ¡kÄ . K. V. pradėjo nervuotis ir pykti, įsėdęs į automobilį reikalavo pinigų – 20 eurų, kelionei. Jis liepė K. V. lipti lauk ir eiti namo. K. V. Å¡oko iÅ¡ automobilio ir griebė jį už atlapų bei smÅ«giavo rankos kumščiu į galvÄ , tačiau nepataikė, nes buvo nustumtas. Tada K. V. vėl įlipo į automobilį ir sėdėjo.

Jis (D. Č.) liepė jam iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir eiti namo. Automobilio tarpduryje K. V. ir jis vienas kitam kibo į atlapus, susistumdė. Tada jis iÅ¡ automobilio paėmė medžio vertimo svirtį ir ja pamojavo, norėdamas K. V. pagÄ sdinti. K. V. nustÅ«mė į Å¡alį ir automobilį užrakino. K. V. Å¡aukė, jog paraÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ policijoje. Jam K. V. sakė, kad blauzdÄ susižeidė krisdamas iÅ¡ automobilio (b. t. 2, b. l. 75-77). Å ios apklausos metu duotus parodymus D. Č. patvirtino, papildomai nurodė, jog matė kaip K.

V. dešinė koja, traukiant jį iš automobilio, užkliuvo už automobilio bėgelio. Teigė, jog šių aplinkybių apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kadangi parodymus tyrėja rašė taip, kad jie būtų nuoseklūs pareiškime nurodytoms aplinkybėms (b. t. 2, b. l. 158-159).

12. Pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis K. V. parodė, jog įvykio dienÄ turėjo dirbti pas D. Č. miÅ¡ke. TÄ dienÄ nuo 6.00 val. pradėjo gerti degtinę, buvo iÅ¡gėręs apie butelį. Atvažiavęs patikrinti, D. Č. pasakė, kad iÅ¡gėręs jis negali dirbti. Jis paprašė D. Č. pinigų tam, kad galėtų grįžti namo. Po to, kai paprašė pinigų, jie su D. Č. pradėjo stumdytis. Prasidėjus ginčui, jis sėdėjo automobilyje. D. Č. jį stÅ«mė du kartus automobilyje, po to iÅ¡tempė iÅ¡ automobilio.

Å alia automobilio buvo kirviai. Kirvį D. Č. rankoje matė. Taip pat atsimena, kad su viena ranka jis (D. Č.) jį (K. V.) iÅ¡traukė iÅ¡ automobilio, o su kita ranka sudavė su kirviu. Jis (K. V.) krito po susistumdymo ir užsigavo krisdamas į slenkstį (b. t. 2, b. l. 106-108). 12.1. Apklausiant nukentėjusįjį pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. V. parodė, jog jis 2017 m. spalio 17 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Apie 9 val. į vietÄ atvyko ir D. Č., kuris pamatęs jį pagiringÄ , neleido eiti dirbti. Dėl to jis supyko, pareikalavo, kad D. Č. duotų jam pinigų keliui, tačiau D. Č. nesutiko. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis (K. V.) sėdėjo automobilio vidurinėje eilėje. Ginčo metu D. Č., stovėdamas lauke, atidarė automobilio dureles ir ranka sudavė jam į krÅ«tinę, nustumdamas jį atgal, tuo metu jam suskaudo krÅ«tinę. D. Č. į krÅ«tinę nesmÅ«giavo, bet jam suskaudo.

D. Č. stumtelėjimas jam į krÅ«tinę buvo netikėtas, jis buvo atsipalaidavęs, todėl galvos pakauÅ¡iu atsitrenkė į automobilio vidinę sienelę ir dėl to patyrė fizinį skausmÄ . Galvoje žaizdų nebuvo, sumuÅ¡imų, gumbų nejautė, tik susitrenkė galvÄ . Kai D. Č. atstÅ«mė jį atgal, stvėrė už rankovės ir staigiu judesiu iÅ¡traukė jį iÅ¡ automobilio. Abu susistumdė. Tada D. Č. pagriebė Å¡alia automobilio buvusį „Fiskars“ kirvį ir jo bukuoju galu sudavė du kartus jam į deÅ¡inės kojos blauzdÄ Å¾emiau kelio.

Jam skaudėjo, jautė stiprų skausmÄ , koja sumuÅ¡imo vietoje patino (b. t. 2, b. l. 3-8). Pagarsinus Å¡iuos parodymus, K. V. paaiÅ¡kino, jog Å¡iuo metu įvykio aplinkybes jis pamena geriau, kadangi tÄ dienÄ jis buvo neblaivus. Taip pat parodė, jog su D. Č. apie įvykį nelabai kalbėjo (b. t. 2, b. l. 106-108).

13. Liudytoja L. Č. apklausiama pirmosios instancijos teisme parodė, jog atliekant ikiteisminį tyrimÄ jai teko apklausti D. Č.. D. Č. buvo apklaustas laikantis BPK reikalavimų, buvo iÅ¡aiÅ¡kintos jo teisės dėl gynėjo, gynėjo jis nereikalavo. D. Č. viskÄ prisipažino, apklausa buvo trumpa, parodymai užraÅ¡yti pagal jo pasakojimÄ , su jais D. Č. susipažino. Taip pat parodė, kad susitaikyti su nukentėjusiuoju D. Č. pasiÅ«lė, nes pastarasis pripažino savo kaltę, pretenzijų nukentėjusysis neturėjo, tai buvo logiÅ¡kiausias sprendimas (b. t. 2, b. l. 135).

14. Liudytojas A. R. apklausiamas pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dienÄ kartu su V. Ž. ir D. Č. turėjo kirsti miÅ¡kÄ . K. V., tiek bÅ«damas namuose, tiek važiuodamas į kirtavietę, vartojo alkoholį, buvo iÅ¡gėręs. D. Č., priėjęs prie jų automobilio ir pamatęs, jog K. V. girtas, liepė lipti jam iÅ¡ automobilio, neleido dirbti. K. V. prašė duoti pinigų kelionei namo, D. Č. pasakė, kad neduos, tada K. V. D. Č. smogė, uždavė per petį. K. V. tuo metu dar buvo automobilyje.

Išlipęs iš automobilio, K. V. pradėjo necenzūriniais žodžiais D. Č. plūsti, jie susiginčijo, pradėjo stumdytis. K. V. nebuvo nugriuvęs, smūgių jam D. Č. nesudavė, į automobilį niekas neatsitrenkė (b. t. 2, b. l. 155-156). 14.1. Apklausiant A. R. pirmosios instancijos teisme taip pat buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad D. Č. pamatęs, jog K. V. yra neblaivus, neleido jam dirbti ir liepė eiti namo, dėl ko tarp vyrų kilo žodinis konfliktas.

K. V. įlipo į automobilį ir atsisėdo ant vidurinės sėdynės, pareikalavo D. Č. pinigų kelionei. Tada D. Č. iÅ¡traukė iÅ¡ minėto automobilio K. V. ir konfliktas vyko Å¡alia automobilio. Vyrai susistumdė. Automobilyje ant grindų buvo padėti du kirviai. Tada D. Č. nuo grindų pasiėmė vienÄ kirvį ir kirvio pentimi sudavė apie tris kartus K. V. per deÅ¡inę kojÄ , žemiau kelio, blauzdos vietoje. Tuo konfliktas baigėsi. Jis nematė, kad D. Č. trenktų K. V. į krÅ«tinę (b. t. 2, b. l. 22-23) Po Å¡ių parodymų pagarsinimo A.

R. paaiÅ¡kino, kad kirviu D. Č. gal ir sudavė 2 ar 3 kartus į kojÄ K. V., kai jie buvo iÅ¡lipę iÅ¡ maÅ¡inos. Nurodė, jog matė, kaip D. Č. kirviu mostelėjo K. V., prašė vadovautis jo ankstesniais parodymais (b. t. 2, b. l. 155-156).

15. Liudytojas V. Ž. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ K. V. buvo iÅ¡gėręs. Tai pamatęs D. Č. pasakė, kad neleis K. V. dirbti, dėl ko pastarasis prieÅ¡taravo. Prasidėjo žodinis konfliktas. K. V. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Jis matė kaip D. Č. ir K. V. susistumdė. Taip pat matė, kad K. V. buvo nugriuvęs. Nugriuvo, nes jį stumtelėjo. Nematė, ar K. V. bÅ«nant automobilyje kažkuris kažkuriam sudavė (b. t. 2, b. l. 156-157). 15.1. Apylinkės teismas teismo posėdyje taip pat pagarsino V.

Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog įvykio dienÄ tarp D. Č. ir K. V. kilo žodinis konfliktas dėl K. V. girtumo. D. Č. iÅ¡traukė K. V. iÅ¡ automobilio, nes pastarasis nelipo lauk. Prie automobilio abu vyrai ginčijosi. D. Č. liepė K. V. eiti namo. K. V. paprašė D. Č. pinigų kelionei. Vyrai susistumdė. Matė, kad K. V. krito ant žemės. Yra įsitikinęs, kad K. V. krito ne dėl girtumo, o dėl stumdymosi su D. Č.. Automobilyje buvo du dideli kirviai ir vienas mažas kirvis.

D. Č. iÅ¡ automobilio iÅ¡traukė vienÄ kirvį. Jis matė D. Č. su kirviu rankoje. Kai D. Č. laikė kirvį rankoje, K. V. gulėjo ant žemės (b. t. 2, b. l. 27-28). Pagarsinus V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis paaiÅ¡kino, kad K. V. gal iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, o gal D. Č. jį iÅ¡traukė. Gal D. Č. ir buvo paėmęs kirvį, bet kad suduotų, nematė. Taip pat parodė, kad įvykį geriau prisiminė ikiteisminio tyrimo metu (b. t. 2, b. l. 156-157).

16. PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, kad K. V. parodė, jog 2017 m. spalio 17 d. apie 9 val. jis nelegaliai dirbo (duomenys neskelbtini), miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini), pas darbdavį D. Č.. D. Č. pradėjo ant jo Å¡aukti, kad jis yra iÅ¡gėręs ir trenkė jam du kartus į krÅ«tinę. Paskui trenkė jam tris kartus kirvio buku galu į deÅ¡inę kojÄ Å¾emiau kelio ir taip sukėlė jam fizinį skausmÄ (b. t. 1, b. l. 28-29).

17. Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įraÅ¡o apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad 2017 m. spalio 17 d. 13.26 val. į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambinęs K. V. nurodė, jog prieÅ¡ porÄ valandų (duomenys neskelbtini) kaimo miÅ¡ke D. Č. jam kirviu du ar tris kartus trenkė per kojÄ , koja sulaužyta (b. t. 1, b. l. 37-40). 18. 2018 m. sausio 15 d. - sausio 16 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, jog V. Putvinskio g. 14, Kaunas, apžiÅ«rėtas automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio salone ant automobilio grindų, be kitų daiktų, rasti du kirviai „Fiskars“ bei svertis, kurie apžiÅ«ros metu paimti (b. t. 1, b. l. 82-89). 19. 2018 m. sausio 16 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu užfiksuota, jog V.

Putvinskio g. 14, Kaunas, apžiÅ«rėti du kirviai ir svertis. Svertis yra juodos spalvos metalo su oranžinės plastmasės rankena sutvirtinta metaliniu varžtu. Svertis turi „U“ formos pilnavidurį keturių briaunų kraÅ¡tÄ , pritvirtintÄ prie metalinio iÅ¡riesto pagrindo, ant kurio per vidurį pritvirtinta metalinė „S“ formos detalė su užsukimu. Rankena – 19 cm ilgio ir 1,5 cm pločio (per vidurį). Pirmasis kirvis yra juodos spalvos, metalinis, su atsilupusia oranžinės spalvos rankena.

Kirvio ilgis – 72 cm, kirvio penties ilgis (trumpiausia dalis) – 5 cm ir 2,4 cm pločio, kirvio aÅ¡menys per plačiausiÄ vietÄ â€“ 8 cm, aÅ¡menų ilgis – 8 cm. Antrasis kirvis yra juodos spalvos, su atsilupusia oranžinės spalvos rankena. Kirvio ilgis – 72 cm, kirvio penties ilgis (trumpiausia dalis) – 4,7 cm ir 2,4 cm pločio, kirvio aÅ¡menys per plačiausiÄ vietÄ â€“ 8 cm pločio, aÅ¡menų ilgis – 8 cm (su pentimi) (b. t. 2, b. l. 96-98). 20. 2018 m. sausio 17 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti iÅ¡ daiktų ar kitų objektų kolekcijos protokolu nustatyta, jog K.

V. iÅ¡ jam parodytų trijų tos pačios rūšies daiktų – kirvių, atpažino kirvį pažymėtÄ Nr. 2, kaip kirvį, kuriuo D. Č. sužalojo jam kojÄ (b. t. 1, b. l. 102-106).

21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 2 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog K. V. 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje diagnozuotas deÅ¡inės kojos, krÅ«tinės ir galvos sumuÅ¡imas. DeÅ¡inės kojos blauzda palei čiurnÄ apraÅ¡yta patinusi ir skausminga. Objektyvių traumos žymių (sužalojimų) krÅ«tinėje neapraÅ¡yta. DeÅ¡inėje blauzdoje jokių iÅ¡orinių sužalojimų neapraÅ¡yta, o tik akcentuotas patinimas be tikslios lokalizacijos ir čiurnos sÄ nario judesių skausmingumas.

Blauzdos sumuÅ¡imas padarytas paveikus apatinę blauzdos dalį kietu buku daiktu. Tiksliau pasisakyti apie žalojusį daiktÄ ir trauminių poveikių skaičių iÅ¡ turimų duomenų negalima. DeÅ¡inės blauzdos sumuÅ¡imÄ iÅ¡ pateiktų duomenų galima vertinti tik nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medikai nė vienos iÅ¡ sužalotų sričių neaprašė taip, kad iÅ¡ sužalojimo apibÅ«dinimo bÅ«tų galima daryti kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas dėl traumos laiko. DeÅ¡inės blauzdos sumuÅ¡imai gali bÅ«ti padaryti tiek paÅ¡alinės jėgos veikimu, tiek be jos veikimo (b. t. 1, b. l. 77-78).

22. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme, siekiant paÅ¡alinti visas abejones dėl D. Č. kaltės padarius jam inkriminuotÄ , BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , buvo atliktas įrodymų tyrimas, dar kartÄ apklaustas nukentėjusysis K. V., taip pat apklaustas Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 2 d. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. (duomenys neskelbtini) pateikęs specialistas J. V..

23. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis K. V. nurodė, jog įvykio dienÄ , ryte, miÅ¡ke, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo iÅ¡gėręs, dėl ko į įvykio vietÄ atvykęs D. Č. liepė jam nedirbti, važiuoti namo. Tuo metu jis buvo autobusiuke, sėdėjo vidurinėje sėdynėje, o D. Č. buvo lauke, prie autobusiuko durelių, iÅ¡ keleivio pusės. IÅ¡ pradžių jis iÅ¡ autobusiuko nelipo, D. Č. paprašė pinigų, jų D. Č. nedavė, dėl to susistumdė.

Jam būnant automobilyje, smurto veiksmų nebuvo. Jis buvo išgėręs ir jų nelabai atsimena. Lipdamas šonu iš autobusiuko, jis nuslydo ir trenkėsi į automobilio slenkstį dešine koja, ties čiurna. Kiek pamena, iš autobusiuko išlipo pats. Išlipus jie (K. V. ir D. Č.) susistumdė. Susistumdymo jis nelabai prisimena. Kiek pamena, jam smūgiai nebuvo suduoti. Įvykio metu buvo apsiavęs trumpais guminiais batais. Sužalota vieta jais nebuvo dengiama. Nurodė, jog įvykio aplinkybes šiuo metu atsimena geriau, nei įvykio metu.

Pamena, kad, paskambinęs į BendrÄ jį pagalbos centrÄ sakė, jog susižalojo kojas, kad negali paeiti ir jam reikalinga greitoji pagalba. Nuvykęs pas medikus sakė tÄ patį. Medicinos darbuotojams, galbÅ«t, bÅ«damas iÅ¡gėręs ir susinervinęs, kažkiek melavo, tačiau, kÄ galėjo meluoti, nepamena. Nukentėjusysis taip pat teigė, jog tuo metu pyko ant D. Č., kadangi Å¡is nedavė pinigų parvažiuoti. Nurodė, jog atsimena kirvius, buvusius prie automobilio. Jis manė, kad jam buvo suduota kirviu, kadangi taip jam sakė A.

R. tÄ pačiÄ dienÄ miÅ¡ke, nurodęs, jog matė kaip D. Č. rankoje turėjo kirvį, tačiau pats nepamena, jog D. Č. sudavė jam kirviu. Su A. R. kalbėjo tÄ pačiÄ dienÄ miÅ¡ke bei praėjus kelioms dienoms nuo įvykio, gal buvo paėjusi savaitė.

24. Apeliacinės instancijos teisme apklausiamas specialistas J. V. patvirtino savo pateiktÄ iÅ¡vadÄ , nurodė, jog joje nukentėjusiajam diagnozuotas girtumas, deÅ¡inės kojos, krÅ«tinės ir galvos sumuÅ¡imai. Pasiteiravus specialisto, kokie objektyvÅ«s duomenys patvirtina Å¡ių sužalojimų buvimÄ , pastarasis paaiÅ¡kino, jog krÅ«tinės traumos nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys – medicininiuose dokumentuose nėra nurodoma, kad traumuota vieta skausminga ar bÅ«tų riboti žmogaus kvėpavimo judesiai.

Galvos sumuÅ¡imÄ patvirtinta kompiuterinės tomografijos rezultatai, iÅ¡ kurių konstatuotas nosies kaulų lūžis, o nosis yra galvos dalis. Duomenų, jog Å¡is lūžis yra senas, nėra pateikta. Medicininiuose dokumentuose dėl kojos sumuÅ¡imo minima tai, kas nėra bÅ«dinga normaliai bÅ«senai – ji patinusi, skausminga, judesiai per čiurnos sÄ narį ženkliai riboti dėl skausmo. Tai yra traumos iÅ¡raiÅ¡kos apibÅ«dinimas, nors, kuo Å¡i trauma reiÅ¡kiasi iÅ¡oriÅ¡kai, kokia konkreti jos lokalizacija, nenurodyta.

Esant tokiam funkciniam apribojimui, bent minimalios iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos – odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos, kažkoks skausmingas patinimas, turėjo bÅ«ti. 6 iÅ¡vados punktas atspindi, kad įvyko traumuojantys kontaktai nosies ir kieto buko daikto bei kojos ir kieto buko daikto. Tai gali bÅ«ti statinis aplinkos objektas. Žmogus gali užkliÅ«ti, trenktis. Medikų pateiktas traumos apraÅ¡ymas yra per skurdus, kad bÅ«tų galima iÅ¡detalizuoti ir kažkokiÄ teigiamÄ aplinkybę paneigti kaip neįmanomÄ .

Pasiteiravus specialisto, ar nukentėjusysis galėjo patirti kojos sumuÅ¡imÄ lipdamas iÅ¡ autobusiuko, koja atsitrenkęs į jo slenkstį, specialistas paaiÅ¡kino, jog įprastai vyrauja deÅ¡inės rankos dominavimas, t. y. pirmiausia žmogus kelia lauk deÅ¡inę kojÄ , pinasi kairė koja, neįsivaizduojamas mechanizmas kaip pagrįžti atgal. Žmogus tokiu bÅ«du galėtų susižaloti kojÄ tik tuo atveju, jeigu kojos iÅ¡ viso nelaiko, jam nuslysta kairė koja, o deÅ¡inė yra ant užpakalinio pavirÅ¡iaus.

Tačiau medikai taip supainiojo, kad neįmanoma nieko pagrįsti. 24.1. Uždavus specialistui klausimÄ , ar konstatuotas kojos sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas suduodant smÅ«gius kirvio pentimi, specialistas nurodė, jog sužalojimo ir funkcinio ribotumo trikdžio ženklų gydytojas neapibrėžė, pats mechanizmas nėra atspindėtas, atspindint konkretų trauminės vietos kontaktÄ . Akcentuotas skausmas čiurnoje, nenurodoma, kurioje pusėje yra patinimas. ApraÅ¡ymas yra neiÅ¡samus, per daug kintamųjų, kad galima bÅ«tų absoliučiai kategoriÅ¡kai detalizuoti mechanizmÄ .

Specialistas taip pat nurodė, jog įvykio metu nukentėjusysis turėjo bÅ«ti apie 3 promilių girtumo, sunku suprasti kokia buvo jo koordinacija. Dėl Å¡ių priežasčių 6 iÅ¡vados punkte jis neapsiėmė kategoriÅ¡kai tvirtinti, jog nustatyti sužalojimai yra neįmanomi be paÅ¡alinės jėgos tiesioginio veikimo. Kojos trauma gali bÅ«ti buka trauma, kuri yra traumuojanti jėga paties žmogaus kÅ«no masės ir koordinacijos sutrikimais dėl kojos, o nosimi reikėjo į kažkÄ atsimuÅ¡ti – turėjo atsimuÅ¡ti objektas į nosį, nosis į objektÄ arba du objektai susitikti erdvėje.

Specialistas taip pat nurodė, jog jokių objektyvių duomenų, be nukentėjusiojo parodymų, kad bÅ«tų galima nustatyti, ar tyčia pastumiant ranka į krÅ«tinę ir du kartus kirvio pentimi suduodant į deÅ¡inę kojÄ nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , nėra. Tokias atvejais reikia vertinti anestezinę bÅ«senÄ , kiekvienas fizinis poveikis, dedamas žingsnis į suvokimÄ kur mes padėjom kojÄ veda per maÅ¾Ä skausmo sukėlimÄ . Gydytojas nurodė, kad deÅ¡inė čiurna yra skausminga ir sutinusi, reiÅ¡kiasi kilo endogeninis skausmas dėl patinimo, kur veržiasi audiniai.

SmÅ«gis kirvio pentimi į kojÄ , blauzdÄ , maÅ¾Ä ploto vienetÄ sveikam žmogui, kuris neturi jokių apribojimų, dėl kurių kojų jutimas bÅ«tų sutrikęs, sukelia skausmÄ , kadangi tai yra riboto pavirÅ¡iaus koncentruotas svorio veikimas. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo girtumÄ , kuris turėjo bÅ«ti arti 3 promilių, kai žmogus adekvačiai nesiorientuoja aplinkoje bei savo kÅ«no schemoje, kurį laikÄ jis galėjo nejausti stipraus kritinio skausmo.

25. Nuteistasis vėlesnės apklausos, atliktos ikiteisminio tyrimo metu, taip pat bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neneigė, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir nukentėjusiojo K. V. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu D. Č. buvo suėmęs nukentėjusiajam už krÅ«tinės, abu konflikto dalyviai susistumdė, susistumdymo metu K. V. krito, tačiau tvirtino, jog nukentėjusiajam jokių smÅ«gių nesudavė, kirvio pentimi į deÅ¡inės kojos blauzdÄ nesmÅ«giavo, nors iÅ¡ automobilio buvo iÅ¡sitraukęs medžio vertimo svirtį, tačiau ja tik pamojavo, norėdamas pagÄ sdinti nukentėjusįjį.

Tokios pačios pozicijos apeliantas laikėsi ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog tokiÄ D. Č. pozicijÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tik jo gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Nors apeliacinės instancijos teisme apklausiamas nukentėjusysis nurodė nepamenantis, jog įvykio metu D. Č. bÅ«tų sudavęs jam smÅ«gius kirvio pentimi, paaiÅ¡kino, jog, duodamas ankstesnius parodymus, tvirtino, kad apeliantas sudavė jam smÅ«gius į deÅ¡inę blauzdÄ Å¾emiau kelio, kadangi taip jam sakė A.

R., matęs kaip D. Č. rankoje turėjo kirvį, tačiau tokiais nukentėjusiojo parodymais, apygardos teismo manymu, nėra pagrindo vadovautis, kadangi jie prieÅ¡tarauja jo patiems iÅ¡ karto po įvykio tretiesiems asmenims duotiems paaiÅ¡kinimams, liudytojo A. R. parodymams bei raÅ¡ytiniams bylos įrodymams. Be to, kaip matyti, nukentėjusiojo parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, proceso eigoje jie kito, nurodant naujas aplinkybes, kurios galėtų padėti apeliantui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kas leidžia daryti prielaidÄ , jog nukentėjusysis galėjo duoti atitinkamus parodymus, papraÅ¡ytas D.

Č.. Pavyzdžiui, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu nukentėjusysis nenurodė, kad įvykio vietoje, apskritai, krito, antrosios apklausos metu tikino kritęs, kadangi koja užkliuvo už žemės grumstų, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme parodė, jog krito lipdamas iÅ¡ autobusiuko ir trenkėsi į automobilio slenkstį deÅ¡ine koja, bÅ«tent ties čiurna. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusiojo versija, kad, duodamas ankstesnius parodymus, jis tvirtino, jog D. Č. sudavė jam smÅ«gius į deÅ¡inę blauzdÄ Å¾emiau kelio, kadangi taip jam sakė A.

R., dar bÅ«nant miÅ¡ke, buvo iÅ¡kelta tik apeliacinės instancijos teisme, tuo tarpu apylinkės teisme nukentėjusysis tvirtino su A. R. apie įvykio aplinkybes kalbėjęs vėliau, po dienos ar kitos, o ne iÅ¡ karto po tarp jo ir D. Č. įvykusio konflikto. 25.1. Apelianto skunde pagrįstai teigiama, jog V. Ž. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nepatvirtino, kad D. Č. sudavė smÅ«gius kirvio pentimi nukentėjusiajam į kojÄ , tačiau negalima sutikti, jog Å¡ios aplinkybės nepatvirtino ir liudytojas A.

R.. Nors pastarasis, duodamas paaiÅ¡kinimus teisme, iÅ¡ pradžių nurodė, jog D. Č. jokių smÅ«gių nukentėjusiajam konflikto metu nesudavė, tačiau pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog D. Č. įvykio metu nuo autobusiuko grindų paėmė vienÄ kirvį ir kirvio pentimi sudavė apie tris kartus K. V. per deÅ¡inę kojÄ , žemiau kelio, blauzdos vietoje, liudytojas paaiÅ¡kino, kad kirviu D. Č. galėjo suduoti K. V. du ar tris kartus į kojÄ , nurodė, jog matė kaip D.

Č. kirviu mostelėjo K. V. bei prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui duotų parodymų liudytojas A. R. nepaneigė, prieÅ¡ingai, prašė jais vadovautis, apygardos teismas nemato jokių kliūčių remtis jais nagrinėjamu atveju. Be to, kaip jau minėta, be liudytojo A. R. parodymų, jog įvykio metu nukentėjusiajam D. Č. sudavė smÅ«gius į kojÄ kirvio pentimi, patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateiktame garso įraÅ¡e užfiksuoto pokalbio turinys, iÅ¡ kurio matyti, jog 2017 m. spalio 17 d. 13.26 val.

į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambinęs K. V. nurodė, jog prieÅ¡ porÄ valandų (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke D. Č. jam kirviu du ar tris kartus trenkė per kojÄ , bei medicininiuose dokumentuose užfiksuota informacija, kad atvykęs į gydymo įstaigÄ nukentėjusysis medicinos darbuotojoms paaiÅ¡kino, jog darbdavys kirviu jam sudavė į blauzdÄ . Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusysis įvykio metu, skambindamas Bendrajam pagalbos centrui bei atvykęs į gydymo įstaigÄ , buvo neblaivus (gydymo įstaigoje nukentėjusiajam alkotesteriu nustatytas 1,21 promilių girtumas, K.

V. nurodė po įvykio alkoholio nevartojęs, taigi įvykio metu nukentėjusiojo neblaivumo laipsnis, kaip nurodė specialistas, galėjo bÅ«ti apie 2,5-3 promilės), tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, jog nukentėjusysis klaidingai suvokė visas įvykio aplinkybes ir jo tÄ pačiÄ dienÄ po įvykio medicinos darbuotojams nurodyta aplinkybė, jog D. Č. jam kirviu sudavė į deÅ¡inės kojos blauzdÄ , neatitiko realios konflikto eigos. Juo labiau, kad šį faktÄ , kaip jau minėta, patvirtino liudytojas A.

R.. Be to, ikiteisminio tyrimo metu K. V. atpažino kirvį, kuriuo jam D. Č. sudavė į deÅ¡inės kojos blauzdÄ . Å is kirvis buvo rastas ir paimtas automobilio „Volkswagen Transporter“, kuriame prasidėjo nuteistojo ir nukentėjusiojo konfliktas, salone.

26. Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija laiko įrodyta aplinkybe tai, kad D. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje K. V. sudavė du kartus kirvio pentimi į deÅ¡inę kojÄ . Tačiau pažymėtina, jog vien smurtinių veiksmų panaudojimo fakto konstatavimas nėra pagrindas asmens kaltei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pagrįsti, kadangi tokie veiksmai turi bÅ«ti priežastiniu ryÅ¡iu susiję su nukentėjusiojo asmens patirtu fiziniu skausmu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å ioje byloje D. Č. nuteistas už tai, kad nežymiai sutrikdė sveikatÄ , taigi esminės aplinkybės, nustatytinos byloje yra tai, ar nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ir ar jis padarytas D. Č. veiksmais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, iÅ¡naudojus visas įrodinėjimo priemones, nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių Å¡ias esmines aplinkybes.

27. Pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatyta, jog K. V. 2017 m. spalio 17 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje diagnozuotas dešinės kojos, krūtinės ir galvos (nosies kaulų lūžis) sumušimas. Specialisto išvadoje nurodyta, jog nosikaulių lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dešinės blauzdos sumušimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

D. Č. pateiktame kaltinime nežymus sveikatos sutrikdymas yra siejamas bÅ«tent su deÅ¡inės blauzdos sumuÅ¡imu, atsiradusiu sudavus nukentėjusiajam du kartus kirvio pentimi į deÅ¡inę kojÄ . Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodoma, jog objektyvių traumos žymių (sužalojimų) krÅ«tinėje neapraÅ¡yta, neapraÅ¡yti ir jokie iÅ¡oriniai požymiai deÅ¡inėje blauzdoje, tik akcentuotas patinimas be tikslios lokalizacijos ir čiurnos sÄ nario judesių skausmingumas. Tiksliau pasisakyti apie žalojusį daiktÄ ir trauminių poveikių skaičių, traumos laikÄ iÅ¡ turimų duomenų negalima.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje specialistas J. V. paaiÅ¡kino, kad krÅ«tinės traumos nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys – medicininiuose dokumentuose nėra nurodoma, kad traumuota vieta skausminga ar bÅ«tų riboti žmogaus kvėpavimo judesiai, tuo tarpu, medicininiuose dokumentuose dėl kojos sumuÅ¡imo minima tai, kas nėra bÅ«dinga normaliai bÅ«senai – ji patinusi, skausminga, judesiai per čiurnos sÄ narį ženkliai riboti dėl skausmo, tačiau kuo Å¡i trauma pasireiÅ¡kė iÅ¡oriÅ¡kai, kokia yra konkreti jos lokalizacija, nenurodyta.

Specialistas patvirtinti, jog nukentėjusiajam K. V. konstatuotas kojos sumuÅ¡imas galėjo bÅ«ti padarytas suduodant smÅ«gius kirvio pentimi, negalėjo, kadangi medicininiuose dokumentuose pateiktas traumos apraÅ¡ymas nėra pakankamai iÅ¡samus, norint detalizuoti sužalojimo mechanizmÄ . Specialistas taip pat pažymėjo, jog medicininiuose dokumentuose akcentuotas skausmas čiurnoje, kurioje kojos pusėje yra patinimas nenurodoma.

28. Ä®vertinusi tÄ aplinkybę, jog nukentėjusysis bei liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog K. V. kirvio pentimi į deÅ¡inę blauzdÄ buvo suduota žemiau kelio, tuo tarpu K. V. medicininiuose dokumentuose nurodoma, jog skausminga ir patinusi yra bÅ«tent nukentėjusiojo deÅ¡inės kojos čiurna, diagnozuotas čiurnos sumuÅ¡imas, taip pat specialisto iÅ¡vados turinį bei jo apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, jog nagrinėjamu atveju iÅ¡ medicininių dokumentų nėra galimybės nustatyti konkretaus K.

V. deÅ¡inės kojos sužalojimo mechanizmo, netgi sužalojimo laiko, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, prieÅ¡ingai nei nustatyta skundžiamame nuosprendyje, byloje esančių įrodymų nepakanka iÅ¡vadai, kad nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs deÅ¡inės blauzdos sumuÅ¡imu, yra priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su D. Č. veiksmais, kai jis nukentėjusiajam sudavė du kartus kirvio pentimi į deÅ¡inę kojÄ . Å iÄ apygardos teismo iÅ¡vadÄ tik dar labiau sustiprina tas faktas, kad nukentėjusysis į įvykio vietÄ atvyko jau neblaivus, kÄ patvirtina jo paties bei liudytojų A.

R. ir V. Ž. parodymai, o po D. Č. kirvio pentimi suduotų smÅ«gių, kas įvyko apie 9.00 val., į BendrÄ jį pagalbos centrÄ dėl kojos skausmo kreipėsi tik 13.27 val. Laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 13.27 val. nukentėjusysis, bÅ«damas neblaivus (9.00 val., specialisto paaiÅ¡kinimu, jo neblaivumas galėjo bÅ«ti nuo 2,5 iki 3 promilių), kaip pats nurodo, nuo įvykio vietos nuėjo apie 3 kilometrus. Taigi, neatmetama galimybė, jog bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, nukentėjusysis galėjo čiurnÄ susižaloti kitomis nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, t. y. dar iki atvykstant į (duomenys neskelbtini) esantį miÅ¡kÄ ar eidamas nuo įvykio vietos iki vietos, kurioje sulaukė Greitosios medicinos pagalbos.

29. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).

Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1d., BPK 44 str. 6d.) taikymÄ baudžiamajame procese.

30. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, jog bÅ«tent nuteistojo fizinis kontaktas su nukentėjusiuoju nežymiai sutrikdė jam sveikatÄ , abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Akivaizdu, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas formaliai pasirėmęs specialisto iÅ¡vadoje konstatuota aplinkybe, jog K. V. buvo diagnozuotas deÅ¡inės kojos sumuÅ¡imas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, tačiau visiÅ¡kai neatsižvelgęs į kituose specialisto iÅ¡vados punktuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, priėmė procesinį sprendimÄ , kuris nėra pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, taip pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Nagrinėjamos bylos kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog pagal BK 140 straipsnio 1 dalį asmuo gali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir už tai, kad muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ . Å iuo atveju nustatyta, kad D. Č. K. V. pastÅ«mė ranka į krÅ«tinę, sudavė jam du kartus kirvio pentimi į deÅ¡inę kojÄ , kas galimai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Tačiau D. Č. skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nuteistas už tai, kad aukščiau nurodytais veiksmais sukėlė K.

V. fizinį skausmÄ . Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog smurtiniais veiksmais apeliantas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , t. y. inkriminuojant jam naujÄ nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – padarinius, iÅ¡ esmės bÅ«tų didinama D. Č. pareikÅ¡to kaltinimo apimtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, reikÅ¡tų jo teisinės padėties pabloginimÄ . Tuo tarpu BPK 320 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai.

Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundÄ pateikė tik pats nuteistasis, todėl teisėjų kolegija, neturėdama jokio juridinio pagrindo spręsti klausimÄ , ar kaltinime nurodytais D. Č. veiksmais nukentėjusiajam nebuvo sukeltas fizinis skausmas, plačiau dėl to nepasisakys.

32. Priimant D. Č. atžvilgiu naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teisėjų kolegija taip pat nemato prasmės pasisakyti dėl visų jo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

33. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naujÄ nuosprendį iÅ¡ naujo iÅ¡spręstini D. Č. paskirtos kardomosios priemonės bei daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 3 dalimi, Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡as paliekamas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 5 dalimi, kirvis „Fiskars“ ir svertis, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate, grÄ Å¾inami teisėtam savininkui – D.

Č.. Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, naikinama. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – D. Č. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: - Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡Ä palikti saugoti byloje; - kirvį „Fiskars“ ir svirtį, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate, grÄ Å¾inti D. Č.. Å is Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Edita Dambrauskienė ArÅ«nas PaÅ¡tuolis Jurga Vasiliauskienė