Legislator Giurisprudenza & Legislazione
2019-12-04 Nr. AB-22764-3-65-3-00060-2018-4 Generato dall'IA

Court dismisses appeal upholding gun license revocation based on past conviction despite statute of limitations.

Numero d'incarto 2019-12-04 Nr. AB-22764-3-65-3-00060-2018-4
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Data della decisione
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the applicant's appeal, upholding the lower court's decision to revoke his firearm license. The applicant argued that his conviction from 1995 was a youthful mistake and that the statute of limitations had expired, claiming he had served his sentence and maintained good conduct. The court ruled that while the criminal penalty may have expired, the fact of the conviction remains a permanent part of the applicant's biography and is legally relevant for assessing his reputation and suitability for a firearm license.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 471 straipsnis; Lietuvos Respublikos ginklų įstatymas 17 straipsnis: The expiration of a criminal penalty does not erase the fact of conviction, which remains a relevant factor for assessing an individual's reputation and eligibility for firearm licenses.

Parole chiave

Generato dall'IA
firearm license revocation statute of limitations criminal conviction record reputation assessment administrative appeal public safety good conduct

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 471 straipsnis
Lietuvos Respublikos ginklų įstatymo 17 straipsnis
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnis

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-658-556/2019
nutarimams bei naujausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai šios kategorijos bylose (pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-658-556/2019, 2018 m.
2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-625-525/2018
A-658-556/2019, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-625-525/2018; 2017 m.
2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-584-552/2017
A-625-525/2018; 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-584-552/2017; 2016 m.
2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2300-575/2016

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Administracinė byla Nr. A-2384-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00060-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 36

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 18-IL-50-00073-e „Dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Atsakovas ginčijamu sprendimu panaikino pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, nors anksčiau toks leidimas buvo išduotas. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos nuostatos, kadangi buvo nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 1995 m. vasario 27 d. nuosprendžiu. Leidimas turėti ir nešiotis ginklą yra susijęs su pareiškėjo tiesioginėmis pareigomis, todėl panaikinus leidimą pareiškėjas praras darbą ir negalės rūpintis šeima. Pareiškėjas nusikaltimą padarė prieš 23 metus, tai buvo jaunystės klaida, nusikaltimas nesmurtinis. Pareiškėjas yra doras, sąžiningas Lietuvos Respublikos pilietis, nėra daugiau baustas nei baudžiamąja, nei administracine tvarka. Nuo 1992 m. iki 2011 m. savanoriavo Krašto apsaugos savanorių pajėgose, visą tą laiką pareiškėjui buvo patikėti įvairiausi ginklai, jis ne kartą skatintas padėkos raštais, vardinėmis padėkomis už pavyzdingą tarnybą.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė:

3.1. 2018 m. vasario 6 d. gavus papildomos informacijos ir atlikus patikrinimus nustatyta, kad pareiškėjas Rokiškio rajono apylinkės teismo 1995 m. vasario 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 271 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 471 straipsniu nuosprendžio vykdymas atidėtas dvejiems metams. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas grupėje.

3.2. Panevėžio AVPK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, priėmė ginčijamą sprendimą. Pareiškėjui leidimai turėti ir nešiotis ginklą panaikinti, nes atsakovas nelaikė pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos asmeniu dėl įsiteisėjusio Rokiškio rajono apylinkės teismo 1995 m. vasario 27 d. nuosprendžio.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Rokiškio rajono apylinkės teismo 1995 m. vasario 27 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 271 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo be baudos, nuosprendžio vykdymą atidedant dvejiems metams. Rokiškio rajono apylinkės teismas minėtu nuosprendžiu konstatavo, kad pareiškėjas nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas grupėje. Nusikaltimo padarymo metu (1994 m. spalio 30 d.) vagystė, numatyta BK 271 straipsnio 2 dalyje, buvo priskiriama apysunkiems nusikaltimams, už kuriuos maksimali laisvės atėmimo bausmė buvo numatyta iki 6 metų, pagal galiojantį BK už tokį pat nusikaltimą numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (nuo 2014 m. spalio 4 d. galiojusi įstatymo redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, vertino, kad pareiškėjo pripažinimas padarius atitinkamą BK numatytą veiką yra jo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra teisiškai reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nuteisimo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį faktas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto (bei 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto) taikymo požiūriu yra pakankamas ir tinkamas pagrindas panaikinti jam išduotus leidimus ginklams.

8. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi norma ir ji nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui, kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kokį nors kitą elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą, jei yra nustatomas kuris nors iš 40 straipsnio 1 dalyje išvardytų atvejų. Nustatęs, jog pareiškėjas neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijų (18 straipsnio 2 dalies 2 punktas), atsakovas turėjo įstatymo nustatytą pareigą panaikinti išduotus leidimus nešiotis (laikyti) B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš ginčijamo sprendimo teksto matyti, jog jis grindžiamas tik Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsniu, reglamentuojančiu teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus. Tuo tarpu leidimų nešiotis ir leidimų laikyti ginklus, šaudmenis panaikinimą reglamentuoja Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnis, todėl atsakovas turėjo remtis ir šia teisės norma.

10. Vertindamas Sprendimo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, teismas nurodė, kad iš byloje surinktos medžiagos (ginčijamo sprendimo, skundo, patikslinto skundo) galima daryti išvadą, jog pareiškėjas suprato, kad Sprendimu yra panaikinami leidimai turėti (nešiotis) ginklą, kokiais motyvais remiantis priimtas toks sprendimas ir kokias pasekmes toks sprendimas sukėlė, taip pat, kokia Sprendimo apskundimo tvarka. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir į tai, kad Sprendime įvardintos aplinkybės ir teisinis reglamentavimas, sudarantis pagrindą turimus leidimus panaikinti, teismas sprendė, jog ta aplinkybė, kad pačiame Sprendime buvo nurodytos ne tos teisės normos, laikytina formalaus pobūdžio akto trūkumu, kuris neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl nurodytų priežasčių teismas pripažino ginčijamą sprendimą teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundą atmetė.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo:

11.1. Pirmosios instancijos teismas, formaliai taikydamas įstatymo nuostatas, neatsižvelgė į protingumo ir žmogiškumo principus, neįvertino aplinkybės, jog nusikalstama veika, dėl kurios pareiškėjas buvo nuteistas, padaryta prieš 23 metus, pareiškėjas bausmę atliko, iš savo klaidų pasimokė. Pareiškėjas labai išgyvena, kad jaunystėje padaryta klaida turės įtakos visam jo gyvenimui, profesinei karjerai.

11.2. Leidimas turėti ir nešioti ginklą yra siejamas su tiesioginėmis pareiškėjo pareigomis (apsaugos darbuotojas), todėl leidimo panaikinimas sudaro pagrindą pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų. Rokiškio rajone, kuriame gyvena pareiškėjas, sudėtinga gauti darbą, pareiškėjas neturi aukštojo išsilavinimo, todėl įsidarbinimo galimybės yra ribotos. Šeimoje auga dvi nepilnametės dukros, sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis minimalus, todėl pareiškėjui netekus darbo šeimai atsirastų didelės finansinės problemos.

11.3. Pareiškėjui 2001 m. išduotas Karinis liudijimas, jis buvo ir yra Lietuvos patriotas, daug metų savanoriavo Krašto apsaugos savanorių pajėgose (nuo 1992 m. iki 2011 m.), ruošėsi į karo misiją užsienyje, tačiau nepraėjo paskutinio atrankos etapo. Visą tą laiką pareiškėjui būdavo patikėti įvairiausi ginklai, ginklų sandėlio saugojimas ir pan. Pareiškėjas ne kartą skatintas padėkos raštais, vardinėmis padėkomis už pavyzdingą tarnybą. Su ginklais visada elgėsi ypatingai atsakingai, atsargiai, savo pareigas atlikdavo nepriekaištingai, nei karto nebuvai pažeidęs ginklų naudojimo (nešiojimo) tvarkos.

12. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2018 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 18-IL-50-00073-e „Dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis sutinka, todėl iš naujo jų nekartoja.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 1995 m. vasario 27 d. nuosprendis, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 271 straipsnio 2 dalyje, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, buvo tinkamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Akcentuotina, kad šios nutarties 5 punkte nurodytų faktinių aplinkybių, kuriomis buvo grindžiamas pirmosios instancijos teismo ir atsakovo skundžiami sprendimai, pareiškėjas neginčija.

18. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) (išdėstyta nauja įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2011 m. kovo 1 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai taikė Įstatymo nuostatas, galiojusias pareiškėjo prašymo padavimo metu.

19. Pagal Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Pagal bylos duomenis pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. neturėjo leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus, todėl konstatuotina, jog pareiškėjas šios Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos neatitinka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos, taikytina ne nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Įstatymo redakcija, o prašymo nagrinėjimo metu galiojusi Įstatymo redakcija ir tai nepažeidžia lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principo.

20. Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį Įstatymą, o kuriuo – nelaikytinas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie nėra nepriekaištingos reputacijos.

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl leidimų išduoti ir turėti ginklus išdavimo sugriežtinimo, yra išaiškinęs, kad leidimų ginklams turėti ir išduoti tvarkos nustatymas, jos pakeitimas (tuo pačiu ir sugriežtinimas) yra įstatymų leidėjo kompetencija, kurią įgyvendinant, kartu su žmogaus teisių ir laisvių apsauga, turi būti maksimaliai užtikrintas ir viešasis interesas, t. y. visuomenės saugumas bei viešoji tvarka. Šių, asmens individualių ir viešojo, interesų suderinamumas yra pasiekiamas, atsižvelgiant į daugelį visuomeninių ir socialinių faktorių, siekiant nustatyti tarp jų (skirtingų interesų) tam tikrą pusiausvyrą. Tai suponuoja, kad įstatymų leidėjas nėra saistomas savo jau nustatytos leidimų turėti ginklus tvarkos, o, atsižvelgdamas į tam tikrus aplinkybių ar tam tikrų tendencijų pakitimus, gali nustatyti kitokią, kai kuriais aspektais griežtesnę, aptariamų leidimų išdavimo tvarką (žr. 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012, kurioje, be kita ko, buvo remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrininiais išaiškinimais, pateiktais 1997 m. vasario 13 d., 2001 m. balandžio 12 d. ir 2012 m. balandžio 12 d. nutarimuose).

22. Pirmosios instancijos teismo išvados neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. ir 2016 m. vasario 2 d. nutarimams bei naujausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai šios kategorijos bylose (pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-658-556/2019, 2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-625-525/2018; 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-584-552/2017; 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2300-575/2016 ir kt.), pagal kurią teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo biografijos dalimi ir faktu, kuris Įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Taigi pareiškėjo teistumas už atitinkamą BK numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, yra asmens biografijos faktas, kuris Įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant jo reputaciją, keliamą grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

23. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su leidimo turėti ginklą būtinumu darbo funkcijoms atlikti, pažymi, kad asmens teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu, todėl valstybė kontroliuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, nustato griežtus reikalavimus subjektams, norintiems gauti leidimus nustatytų kategorijos ginklams įsigyti, laikyti, nešioti ir naudoti. Neišdavimas (šiuo atveju panaikinimas) leidimų pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai. Akcentuotina, kad pareiškėjo nurodomas lūkestis turėti ginklą dėl galimybės dirbti apsaugos darbuotoju ir taip išlaikyti šeimą negali būti iškeltas aukščiau visuomenės saugumo tikslo.

24. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė