Legislator Giurisprudenza & Legislazione
f0acf0f0-d519-4eae-bcdf-796ccded60b5 Generato dall'IA

Court dismisses appeal to enforce custody agreement when parents disagree on child visitation rules.

Numero d'incarto f0acf0f0-d519-4eae-bcdf-796ccded60b5
Autorità giudiziaria
Giurisdizione Lituania (LT)
Esito del giudizio Respinto (Dismissed)

Sintesi Legislator

Generato dall'IA

The court dismissed the appellant's appeal, upholding the first-instance court's refusal to issue an enforcement order for the custody agreement. The first-instance court correctly identified that the parents remain in conflict regarding the child's visitation schedule, necessitating a new judicial determination rather than automatic enforcement. Consequently, the appellate court ruled that the lower court properly prioritized the child's best interests by requiring further investigation into the visitation arrangement.

Regesto Legislator

Generato dall'IA

Civil Procedure Code Art. 376; Civil Code Art. 3.170(4): When parents disagree on child visitation rules established by a court, the court must determine the appropriate arrangement to protect the child's best interests.

Parole chiave

Generato dall'IA
child visitation enforcement parents disagreement best interests of child custody agreement dispute enforcement order refusal

Disposizioni normative citate

Generato dall'IA
Civil Procedure Code Art. 185
Civil Procedure Code Art. 263(1)
Civil Procedure Code Art. 320
Civil Procedure Code Art. 338
Civil Procedure Code Art. 337(1)(1)
Civil Procedure Code Art. 376
Civil Code Art. 3.170(4)

Giurisprudenza citata

Generato dall'IA
Civil case No. 2-3250-983/2017

Ti chiedi come si applica questa sentenza alla tua fattispecie?

Analizza questa decisione insieme alla legislazione federale e cantonale, ai commentari e alla giurisprudenza successiva in Legislator AI.

Apri in Legislator →

Testo completo

Civilinė byla Nr. 2S-2428-803/2017Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00940-2013-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3. 3.5.14.; 3.5.26. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Petkuvienė,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo A.

V. praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-1420-213/2013 pagal pareiÅ¡kėjų A. V. ir A. V. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė1.             Apeliacinėje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje Nr. 2-1420-213/2013 dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaiku, teisėtumo ir pagrįstumo.2.             Trakų rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ Nr. 2-1420-213/2013 pagal pareiÅ¡kėjų A.

V. ir A. V. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, 2013 m. birželio 6 d. sprendimu nutraukė santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sudarytÄ tarp A. V. (Å¡iuo metu – (duomenys neskelbtini)) ir A. V., kurioje patvirtinta, kad Å¡alys susitarė, jog nepilnamečio vaiko A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bus su motina A. V.. Taip pat buvo susitarta, kad A. V. sÅ«naus A. V. iÅ¡laikymui iki pilnametystės mokės po 200 Lt kiekvienÄ mėnesį.

Taip pat buvo susitarta, kad nepilnametis sÅ«nus A. V. su tėvu A. V. susitinka Å¡eÅ¡tadieniais ir sekmadieniais ir galės likti minėtomis dienomis nakvoti.3.             PareiÅ¡kėjas A. V. kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl bendravimo tvarkos civilinėje byloje Nr.2-1420-213/2013, kurioje Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta Å¡alių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. PraÅ¡yme nurodė, kad buvusi sutuoktinė A.

V. nesilaiko tarpusavio susitarimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė4.             Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .5.             Teismas iÅ¡ A. K. (buvusios (duomenys neskelbtini)) paaiÅ¡kinimų nustatė, kad nepilnametis vaikas gyvena su ja ir Å¡iuo metu ji yra pasikreipusi į teismÄ dėl priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui A. V. dydžio padidinimo ir minimalaus bendravimo su vaiku nustatymo, kuriuo A.

K. sieks apriboti A. V. teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku.6.             Teismas konstatavo, jog tarp Å¡alių yra nesutarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatytos ir patvirtintos teismo sprendimu pasekmių dėl santuokos nutraukimo sutartyje.7.             Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl bendravimo tvarkos su vaiku, o Å¡io ginčo sprendimÄ teismine tvarka yra iniciavusi A. K., padarė iÅ¡vadÄ , kad vykdomasis raÅ¡tas neiÅ¡duotinas, nes neiÅ¡tyrus visų aplinkybių dėl bendravimo tvarkos, bÅ«tų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai.III.

Atskirojo skundo argumentai8.             Atskiruoju skundu apeliantas (pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. Nurodo, kad:8.1             byloje nėra duomenų apie netinkamÄ pareiÅ¡kėjui nustatytų įpareigojimų vykdymÄ , t.y. pareiÅ¡kėjas sÅ«nui mokėjo iÅ¡laikymÄ , nuolat bendraudavo su vaiku. Tuo tarpu A. K., nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, pati nurodė, kad neleidžia pareiÅ¡kėjui bendrauti su vaiku, t.y. ji neneigė, kad nevykdo sudarytos taikos sutarties ir neleidžia bendrauti su vaiku teismo patvirtinta tvarka. 8.2             teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis yra galiojanti, todėl turi bÅ«ti vykdoma.

Aplinkybė, jog A. K. kreipėsi dėl didesnio iÅ¡laikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos pakeitimo, nereiÅ¡kia, jog jos praÅ¡ymai bus tenkinti. 8.3             teismas atsisakymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡ esmės grindė motyvu, jog bus pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, tačiau vertino tik A. K. iÅ¡sakytÄ subjektyviÄ pozicijÄ ir neatsižvelgė į vaiko nuomonę. Teismask o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosByloje nustatyta, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. sprendimu nutraukė santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) administracijos CMB (įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp A.

V. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)), ir A. V. (iki santuokos (duomenys neskelbtini)), turinčių nepilnametį vaikÄ , abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sÄ lygomis:

1. Šalys susitaria, kad po santuokos nutraukimo sūnaus A. V., gim (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta bus su motina A. V..

2. Å alys susitaria, kad pareiÅ¡kėjas A. V., sÅ«naus iÅ¡laikymui iki pilnametystės mokės po 200 Lt kiekvienÄ mėnesį pervesdamas į A. V., sÄ skaitÄ .

3. Šalys susitaria, kad nepilnametis sūnus A. V. su tėvu susitinka šeštadieniais ir sekmadieniais, galės likti minėtomis dienomis nakvoti.

4. Santuokos metu įgytÄ turtÄ Å¡alys susitarė pasidalinti taip: 4.1. PareiÅ¡kėjai nuosavybės teise atitenka automobilis FORD KA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 4.2. PareiÅ¡kėjui nuosavybės teise atitenka automobilis BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Å alys patvirtina, kad daugiau jokio kito tiek nekilnojamojo, tiek kilnojamojo registruotino bei neregistruotino turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių ar įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris bÅ«tų dalintinas nutraukiant santuokÄ neturi, o namų apyvokos daiktus pasidalino, kai pradėjo gyventi atskirai ir dėl to jokių pretenzijų vienas kitam neturi.

6. Å alių susitarimu po iÅ¡tuokos pareiÅ¡kėja A. V. pasilieka dabartinę pavardę – (duomenys neskelbtini), pareiÅ¡kėjas A. V. pasilieka pavardę – (duomenys neskelbtini).Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas A. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl to, kad A. K. (buv. (duomenys neskelbtini)) nevykdo sutarties sÄ lygos dėl bendravimo su sÅ«numi.Trakų rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodekso) 646 straipsnio 3 dalimi, 2017 m. rugpjūčio 25 d. priėmė nutartį ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo atmetė, motyvuodamas dar neiÅ¡nagrinėto ginčo dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos, keitimo faktu, tai yra aplinkybe, jog A.

K. yra inicijavusi teisminį ginÄÄ dėl galiojančios bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo ir minimalios tėvo ir sÅ«naus bendravimo tvarkos nustatymo. Pirmos instancijos teismo nutartyje nurodyta, jog A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad sÅ«nus bijo savo tėvo, pareiÅ¡kėjas sÅ«naus akivaizdoje jai sudavė per veidÄ , ko pasekoje jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir pareiÅ¡kėjo A. V. atžvilgiu buvo pradėtas baudžiamasis procesas. BÅ«tent dėl nurodytų aplinkybių, bei siekdama apsaugoti vaiko interesus, A.

K. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama pakeisti galiojančiÄ pareiÅ¡kėjo ir sÅ«naus bendravimo tvarkÄ .Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismai nustato bendravimo su vaikais tvarkÄ tokiÄ , kokia ji galima pagal esamÄ situacijÄ , kai sprendžiama dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, tuo atveju kai ginčo dėl bendravimo tvarkos su vaiku, tarp Å¡alių nėra, teismas tvirtina Å¡alių siÅ«lomÄ bendravimo su vaiku tvarkÄ .Å iuo atveju sprendžiant ar pirmos instancijos teismas priėmė teisingÄ nutartį, atsižvelgiama į bylos, kurioje praÅ¡oma iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , specifiÅ¡kumÄ , tai yra į aplinkybę, jog vykdomÄ jį raÅ¡tÄ praÅ¡omÄ iÅ¡duoti Å¡eimos byloje.

Pagal Civilinio proceso kodekso 376 straipsnį teismas Å¡eimos byloje privalo bÅ«ti aktyvus, kad užtikrintų vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ , pirmiausia – nepilnamečių vaikų, labiausiai socialiai pažeidžiamų Å¡eimos narių, interesus. Aktyvus teismo vaidmuo yra ypač reikalingas tais atvejais, kai sprendžiami klausimai, kurių iÅ¡sprendimas tiesiogiai turės įtakos tolesnei vaiko raidai – jo gyvenimo sÄ lygoms, jį supsiančiai socialinei aplinkai, jo teisėms į bendravimÄ su tėvais, kitais Å¡eimos nariais, taip pat kitiems vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-29 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-141/2011). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ , remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-315-272/2017, pripažino A. V. kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 140 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. V. paskyrė laisvės apribojimÄ 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nesiartinti prie nukentėjusiosios A.

V. (duomenys neskelbtini) arčiau nei 20 metrų, per 3 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar valstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 19  d. Apkaltinamajame nuosprendyje užfiksuota, jog nusikaltimas dėl kurio padarymo pareiškėjas A. V. buvo pripažintas kaltu, buvo padarytas 2017 m. birželio 7 d. šalių nepilnamečio sūnaus A.

V. akivaizdoje, kuris minėtoje baudžiamojoje byloje buvo apklaustas kaip liudytojas. Teismas sprendžia, jog nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjo ir sūnaus bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis, matyti, kad bendravimo su vaiku pakeitimo tvarka A. K. inicijuota būtent po 2017 m. birželio 7 d. įvykio, kurio metu A. K. nukentėjo nuo buvusio sutuoktinio sūnaus akivaizdoje.Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, o šiuo atveju ir dėl vykdomojo rašto dėl bendravimo tvarkos su vaiku išdavimo.

Å is kriterijus grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus. Å eimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip vieÅ¡Ä jį interesÄ , kurį turi ginti valstybė (Civilinio proceso kodekso 9 straipsnis).

Visų pirma, tai susiję su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat bÅ«tina sėkminga vaiko raida, užtikrinančia geresnę visos visuomenės ateitį. VieÅ¡ojo intereso, taigi ir vaiko interesų apsauga apima teisės aktuose įtvirtintas prevencines priemones bei jų įgyvendinimÄ , siekiant iÅ¡saugoti esamas socialiai reikÅ¡mingų vaiko poreikių tenkinimo galimybes, sudaryti sÄ lygas tolesnei plėtotei ir užkirsti keliÄ vaiko interesų pažeidimams.

Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma įvertinti vaiko poreikius. Vaiko teisių konvencija, įtvirtindama prioritetinį vaiko interesų principÄ , nustato jį užtikrinti turinčias vaiko teises, taip pat vaiko teisę nuolat bendrauti su tėvais ar vienu iÅ¡ jų, su kuriuo buvo iÅ¡skirtas, iÅ¡skyrus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dali Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, bei nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų prioritetiniu gynimo principu Å¡eimos santykių bylose (Civilinio proceso kodekso 376 straipsnis) apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡iuo atveju, akivaizdžiai matyti, kad yra nesutarimas tarp Å¡alių dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytos ir patvirtintos teismo nutartimi taikos sutartyje. Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 4 dalis numato, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikÄ ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkÄ nustato teismas. Esant Å¡alių nesutarimams dėl teismo nustatytos bendravimo tvarkos, A.

K. kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismÄ dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, praÅ¡ydama teismo nustatyti minimaliÄ pareiÅ¡kėjo ir vaiko bendravimo tvarkÄ , nes mano, kad taikos sutartimi patvirtinta vaiko ir tėvo bendravimo tvarka prieÅ¡tarauja vaiko interesams. Å ioje situacijoje, siekiant užtikrinti ir apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus teismas privalo nustatyti kokia vaiko ir pareiÅ¡kėjo bendravimo tvarka vaikui yra tinkama. IÅ¡ Trakų rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-3250-983/2017, medžiagos matyti, jog pareiÅ¡kėjo ir jo buvusios sutuoktinės santykiai yra konfliktiÅ¡ki, todėl teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar vaikui iÅ¡ tiesų kenkia tiesioginis bendravimas su tėvu, kaip minėtoje civilinėje byloje nurodo A.

K., jei kenkia – kuo ir dėl kokių priežasčių, kas Å¡ias priežastis lemia, ar vaikui kenkia bendravimas su tėvu per psichologÄ , jei taip – kuo ir dėl kokių priežasčių. Nagrinėjamoje situacijoje vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra teisinga ir pagrįsta, užtikrinanti nepilnamečio vaiko interesų apsaugÄ .Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, teismo nutartį motyvavo.

Ä® esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis, 338 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                               Rūta Petkuvienė