DĖL ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2009 M. GEGUŽĖS 29 D. SPRENDIMO NR. T-163 „DĖL SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖs taryba

SPRENDIMAS

DĖL ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2009 M. GEGUŽĖS 29 D. SPRENDIMO NR. T-163 „DĖL SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2017 m. rugsėjo 21 d. Nr. T-171

Zarasai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 2 dalimi, Zarasų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

Pakeisti Seniūnaičių sueigos nuostatus, patvirtintus Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-163 „Dėl seniūnaičių sueigos nuostatų patvirtinimo“ ir juos išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

Savivaldybės meras Nikolajus Gusevas

PATVIRTINTA

Zarasų rajono savivaldybės

tarybos 2017 m. rugsėjo 21d.

sprendimu Nr. T-171

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS NUOSTATAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Zarasų rajono savivaldybės seniūnaičių sueigos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja Zarasų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) seniūnaičių sueigos ir išplėstinės seniūnaičių sueigos kompetenciją, organizavimo bei sprendimų priėmimo tvarką.

2. Seniūnaičių sueiga yra Savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų seniūnaičių susirinkimas.

3. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra Savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų seniūnaičių ir seniūnijų aptarnaujamųjų teritorijų veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas.

4. Seniūnaičiai seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenėms rūpimus klausimus svarsto ir sprendimus priima seniūnaičių sueigoje.

5. Šiais Nuostatais privalo vadovautis Savivaldybės seniūnijų seniūnaičiai, tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai, kurie išplėstinėje seniūnaičių sueigoje turi sprendimo priėmimo teisę.

6. Savivaldybės seniūnijos neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti.

7. Seniūnaičiai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu ir kitais teisės aktais, Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimais ir šiais Nuostatais.

8. Seniūnaičių veikla grindžiama kolegialumo, demokratijos, teisėtumo ir viešumo principais.

9. Seniūnaičiai už savo veiklą atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.

II SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS

KOMPETENCIJA

11. Seniūnaičių sueiga aptaria ir priima sprendimus

11.1. dėl seniūnijos metinio veiklos plano projekto;

11.2. dėl seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos;

11.3. dėl kitų teisės aktais seniūnaičių sueigos kompetencijai priskirtų klausimų.

12. Išplėstinė seniūnaičių sueiga aptaria ir priima sprendimus

12.1. dėl seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumo;

12.2. dėl viešųjų paslaugų teikimo ar jų panaikinimo seniūnijoje;

12.3. dėl seniūnaičių delegavimo į Savivaldybės etikos ir antikorupcijos komisijas;

12.4. dėl kitų seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenėms svarbių klausimų.

III SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGA

PIRMASIS SKIRSNIS

PIRMOJI SENIŪNAIČIŲ SUEIGA

13. Pirmąją naujai išrinktų seniūnaičių sueigą organizuoja seniūnas per 15 dienų nuo galutinių seniūnaičių rinkimų rezultatų seniūnijoje patvirtinimo ir paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse. Sueiga yra vieša.

14. Apie pirmosios sueigos datą, laiką, vietą seniūno siūlomus svarstyti klausimus, seniūnas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sueigos praneša seniūnaičiams, taip pat paskelbia šią informaciją seniūnijos skelbimų lentoje ir Savivaldybės interneto svetainėje.

15. Pirmajam sueigos posėdžiui, kol bus išrinktas sueigos pirmininkas, pirmininkauja seniūnas. Jis nėra sueigos narys, neturi balso teisės.

16. Pardedant posėdį seniūnas skelbia naujai išrinktų seniūnaičių registraciją. Sueiga tęsiama, jei užsiregistruoja daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių. Jeigu nedalyvauja daugiau kaip pusė išrinktų seniūnaičių, seniūnas nustato ir paskelbia pakartotinės sueigos datą. Kita sueiga turi būti sušaukta ne vėliau kaip per 15 dienų. Apie pakartotinai šaukiamą pirmąją seniūnaičių sueigą informuojama Nuostatų 14 punkte nustatyta tvarka.

17. Pasibaigus registracijai seniūnas

17.1. supažindina sueigos dalyvius su seniūnaičių rinkimų rezultatais;

17.2. supažindina sueigos dalyvius su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, šiais Nuostatais;

17.3. aptaria sueigos organizavimo tvarką;

17.4. aptaria sueigos pirmininko rinkimų eigą;

17.5. supažindina sueigos dalyvius su kitais aktualiais darbotvarkės klausimais.

18. Posėdžio darbotvarkę, į kurią privalomai įtraukiamas klausimas dėl nuolatinio sueigos pirmininko išrinkimo, sudaro seniūnas, tvirtina sueiga. Teisę siūlyti įtraukti į pirmojo posėdžio darbotvarkę svarstytinus klausimus turi seniūnaičiai ir seniūnaitijų gyventojai. Gyventojai (ne mažiau kaip trys) klausimus raštu pateikia seniūnijai ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki sueigos. Siūlyti papildyti darbotvarkę posėdžio metu turi teisę seniūnas ir (ar) seniūnaitis (-čiai).

19. Sueigos pirmininkas renkamas atviru balsavimu, paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirto po lygiai, sueigos pirmininku skiriamas vyresnis pagal amžių asmuo.

20. Išrinkus sueigos pirmininką, jis perima pirmininkavimą posėdžiui. Sueiga tęsiama vadovaujantis Nuostatų 27–30 punktuose nustatyta tvarka.

ANTRASIS SKIRSNIS

KITOS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS

21. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.

22. Sueigą inicijuojantys seniūnaičiai ar seniūnas ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki sueigos praneša suinteresuotiems asmenims apie sueigos datą, laiką ir vietą, taip pat paskelbia šią informaciją Savivaldybės interneto svetainėje, seniūnijos skelbimų lentoje ir, esant galimybei, seniūnaitijų centruose, kitose seniūnijos gyvenamųjų vietovių skelbimų lentose.

23. Sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė seniūnijos seniūnaičių.

24. Sueigai pirmininkauja pirmoje sueigoje išrinktas sueigos pirmininkas. Jis pirmininkauja sueigoms visos seniūnaičių kadencijos laikotarpiu. Tuo atveju, kai pirmininku išrinktas seniūnaitis dėl objektyvių priežasčių negali dalyvauti sueigoje, jai vadovauja vyriausias pagal amžių sueigoje dalyvaujantis seniūnaitis.

25. Sueigos pirmininkas

25.1. skelbia sueigos pradžią ir pabaigą;

25.2. tikrina, ar sueigoje yra kvorumas;

25.3. paskelbia sueigos darbotvarkę;

25.4. stebi, kad sueigos metu būtų laikomasi šių Nuostatų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

25.5. suteikia žodį seniūnaičiams, seniūnui, kitiems sueigoje dalyvaujantiems asmenims;

25.6. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;

25.7. pagal svarstymo rezultatus formuluoja klausimus balsavimui, vadovaudamasis šiais Nuostatais, nustato ir skelbia balsavimo tvarką, skelbia atviro balsavimo rezultatus.

26. Sueigos darbotvarkės projekto sudarymas ir paskelbimas

26.1. Sueigos darbotvarkės projektą sudaro sueigos iniciatorius ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki sueigos;

26.2. Klausimai į sueigos darbotvarkės projektą įtraukiami seniūnaičių, seniūno, seniūnijos gyventojų siūlymu 18 punkte nustatyta tvarka;

26.3. Sueigos darbotvarkės projekte nustatoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai ir į sueigą kviečiami asmenys;

26.4. Parengtą sueigos darbotvarkės projektą pasirašo sueigos pirmininkas (jam negalint –vyriausias pagal amžių seniūnaitis), darbotvarkė patvirtinama sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma posėdžio pradžioje. Siūlyti koreguoti sueigos darbotvarkę, įtraukti papildomus klausimus iki jos patvirtinimo turi teisę seniūnas ir (ar) seniūnaitis (-čiai);

26.5. Sueigos darbotvarkės projektas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki sueigos paskelbiamas seniūnijos skelbimų lentoje ir, esant galimybei, seniūnaitijų centruose, kitose seniūnijos gyvenamųjų vietovių skelbimų lentose. Sueigos darbotvarkės projektas gali būti skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje.

27. Sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas.

28. Patvirtintos darbotvarkės klausimus sueigoje pristato pirmininkas arba klausimų rengėjai. Pristatant svarstomą klausimą išdėstoma jo esmė, nurodoma galima sprendimų įtaka Savivaldybės ir seniūnijos veiklai bei biudžetui.

29. Sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus paprastai pirmiausia išklausomas svarstomas klausimas ir seniūnaičių bei seniūno nuomonės. Nuomonę gali pareikšti ir kiti sueigos dalyviai. Negalintys sueigoje dalyvauti seniūnaičiai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti viešai paskelbiama sueigoje.

30. Darbotvarkės klausimui pristatyti paprastai skiriama iki 5 minučių, seniūnaičio ar seniūno nuomonei pareikšti – iki 5 minučių (kitų sueigos dalyvių nuomonei pareikšti – iki 3 minučių). Kiekvienu darbotvarkės klausimu seniūnaičiai ir seniūnas turi teisę kalbėti ne daugiau kaip 2 kartus (neskaitant klausimų, replikų, nuomonės dėl procedūrų pareiškimo, pasiūlymų nutraukti diskusijas ar atidėti svarstomą klausimą), kiti sueigos dalyviai – 1 kartą. Prireikus sueigos pirmininkas sueigos pritarimu gali nustatyti kitokią klausimo pristatymo ar nuomonės pareiškimo tvarką.

31. Stebėtojų teisėmis sueigos posėdžiuose gali dalyvauti Savivaldybės tarybos nariai, Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, seniūnijos gyventojai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys. Sueiga yra atvira visuomenės informavimo priemonių atstovams.

IV SKYRIUS

IŠPLĖSTINĖ SENIŪNAIČIŲ SUEIGA

32. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise turi teisę dalyvauti tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotų bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai.

33. Kiekviena seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikianti bendruomeninė organizacija gali deleguoti į išplėstinę seniūnaičių sueigą po vieną atstovą dvejiems metams. Sprendimas dėl atstovo delegavimo pateikiamas tos seniūnijos seniūnui. Prireikus bendruomeninė organizacija gali deleguotą asmenį atšaukti arba pakeisti kitu, tačiau apie tai bendruomeninės organizacijos pirmininkas privalo raštu arba elektroniniu paštu informuoti seniūną ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki išplėstinės sueigos. Taip pat deleguotas atstovas gali būti atšaukiamas ir savo paties prašymu.

34. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.

35. Išplėstinę seniūnaičių sueigą organizuoja seniūnas savo, seniūnaičio (-ių) arba seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų iniciatyva.

36. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja ne mažiau kaip po pusę seniūnijos seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų.

37. Išplėstinei seniūnaičių sueigai pirmininkauja po seniūnaičių rinkimų pirmoje seniūnaičių sueigoje išrinktas sueigos pirmininkas. Jeigu dėl objektyvių priežasčių sueigos pirmininkas negali dalyvauti išplėstinėje sueigoje, jai vadovauja vyriausias pagal amžių seniūnijos seniūnaitis, dalyvaujantis išplėstinėje sueigoje.

38. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės projekto sudarymas ir paskelbimas

38.1. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkę sudaro seniūnijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki išplėstinės sueigos. Klausimai į darbotvarkę įtraukiami seniūno, seniūnaičių, seniūnijos gyventojų ir bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymu18 punkte nustatyta tvarka;

38.2. Darbotvarkės projekte nustatoma darbotvarkės klausimų svarstymo eilės tvarka, nurodomi pranešėjai ir kviečiami į išplėstinę seniūnaičių sueigą asmenys;

38.3. Parengtas išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės projektas suderinamas su sueigos pirmininku. Seniūnija suderintą darbotvarkę ir, esant reikalui, medžiagą svarstomais klausimais ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki išplėstinės sueigos elektroninėmis priemonėmis ar kitais būdais pateikia visiems seniūnaičiams, bendruomeninių organizacijų atstovams ir įrašytiems į išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkę asmenims;

38.4. Darbotvarkė patvirtinama išplėstinėje sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir bendruomeninių organizacijų atstovų balsų dauguma posėdžio pradžioje. Siūlyti koreguoti darbotvarkę, įtraukti papildomus klausimus iki jos patvirtinimo turi teisę seniūnas, seniūnaitis (-čiai), deleguotas bendruomeninės organizacijos atstovas (-ai).

38.5. Išplėstinės seniūnaičių sueigos darbotvarkės projektas ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki išplėstinės sueigos paskelbiamas seniūnijos skelbimų lentoje ir, esant galimybei, seniūnaitijų centruose, kitose seniūnijos gyvenamųjų vietovių skelbimų lentose. Išplėstinės sueigos darbotvarkės projektas gali būti skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje.

39. Išplėstinėje sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta išplėstinėje sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.

40. Patvirtintos darbotvarkės klausimus išplėstinėje sueigoje pristato pirmininkas arba klausimų rengėjai. Pristatant svarstomą klausimą išdėstoma jo esmė, nurodoma galima sprendimų įtaka Savivaldybės ir seniūnijos veiklai bei biudžetui.

41. Išplėstinėje sueigoje svarstant atskirus darbotvarkės klausimus paprastai pirmiausia išklausomas svarstomas klausimas ir seniūnaičių, deleguotų bendruomeninių organizacijų atstovų bei seniūno nuomonės. Nuomonę gali pareikšti ir kiti išplėstinės seniūnaičių sueigos dalyviai. Negalintys sueigoje dalyvauti seniūnaičiai ir deleguoti bendruomeninių organizacijų atstovai gali raštu pateikti svarstomais klausimais savo nuomonę, kuri turi būti viešai paskelbiama sueigoje.

42. Darbotvarkės klausimui pristatyti paprastai skiriama iki 5 minučių, seniūnaičio, bendruomeninės organizacijos atstovo ar seniūno nuomonei pareikšti – iki 5 minučių (kitų sueigos dalyvių nuomonei pareikšti – iki 3 minučių). Kiekvienu darbotvarkės klausimu seniūnaičiai, bendruomeninių organizacijų atstovai ir seniūnas turi teisę kalbėti ne daugiau kaip 2 kartus (neskaitant klausimų, replikų, nuomonės dėl procedūrų pareiškimo, pasiūlymų nutraukti diskusijas ar atidėti svarstomą klausimą), kiti išplėstinės sueigos dalyviai – kartą. Prireikus sueigos pirmininkas išplėstinės sueigos pritarimu gali nustatyti kitokią klausimo pristatymo ar nuomonės pareiškimo tvarką.

43. Stebėtojų teisėmis išplėstinės seniūnaičių sueigos posėdžiuose gali dalyvauti Zarasų rajono savivaldybės tarybos nariai, Zarasų rajono savivaldybės administracijos tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, seniūnijos gyventojai, bendruomeninių ir religinių bendruomenių atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys. Išplėstinė seniūnaičių sueiga yra atvira visuomenės informavimo priemonių atstovams.

V SKYRIUS

SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS IR IŠPLĖSTINĖS SENIŪNAIČIŲ SUEIGOS SPRENDIMAI IR PROTOKOLAI

44. Sueigos ir išplėstinės sueigos sprendimai surašomi protokole, kurį pasirašo sueigai pirmininkavęs asmuo ir sueigos sekretorius. Sueigos ir išplėstinės sueigos sekretoriaus pareigas atlieka seniūno paskirtas seniūnijos darbuotojas.

45. Sueigos ir išplėstinės sueigos sprendimai priimami atviru balsavimu balsų dauguma, kuri paprastai nustatoma pirmininkaujančiam asmeniui paklausus: „Ar yra prieštaraujančiųjų?“. Jeigu prieštaraujančiųjų nėra, pirmininkaujantis asmuo paskelbia: „Priimta“. Jeigu yra bent vienas prieštaraujantysis, balsų daugumai nustatyti balso teisę turintys dalyviai pakelia rankas. Šiuo atveju balsus skaičiuoja sueigos sekretorius. Jeigu suskaičiuojama balsų dauguma, sueigos pirmininkas paskelbia: „Priimta“, jeigu daugumos nėra – „Nepriimta“. Taip pat skaičiuojama, kas balsavo „prieš“ ar „susilaikė“. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininkaujančio seniūnaičio balsas.

46. Protokole nurodoma sueigos ar išplėstinės sueigos data, protokolo eilės numeris, dalyviai, svarstomų klausimų eilės numeris ir pavadinimas, klausimą pateikęs pranešėjas, kalbėtojai ir pateikiamas priimtas sprendimas, nurodomi balsavimo rezultatai (taip pat pažymima, kas balsavo „už“, „prieš“ ar „susilaikė“), įrašoma dalyvių atskiroji nuomonė.

47. Sueigų protokolai saugomi seniūnijoje Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

48. Sueigos ir išplėstinės sueigos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau atitinkamos Savivaldybės institucijos privalo juos įvertinti. Sueigų sprendimus atitinkamai institucijai pateikia tos seniūnijos seniūnas. Jeigu sueigos ar išplėstinės sueigos sprendimų vertinimas yra Savivaldybės tarybos kompetencija, jie vertinami ir sprendimas priimamas artimiausiame Savivaldybės tarybos posėdyje; jeigu sprendimų vertinimas yra administracijos direktoriaus kompetencija, administracijos direktorius priima dėl jų sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo. Savivaldybės institucijos privalo nurodyti savo sprendimų priėmimo motyvus. Savivaldybės institucijų sprendimai turi būti paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje ir tų seniūnijų skelbimų lentose.

49. Seniūnaitijos gyventojams apie sueigoje ir išplėstinėje sueigoje priimtus sprendimus informaciją teikia seniūnaičiai, sprendimai yra skelbiami atitinkamos seniūnijos skelbimų lentoje. Ši informacija taip pat gali būti skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

50. Sprendimus dėl sueigos ir išplėstinės sueigos veiklos procedūrinių klausimų, kurie nenumatyti Nuostatuose, siūlo spręsti sueigoms pirmininkaujantis asmuo.

51. Nuostatai keičiami, pildomi ir pripažįstami netekusiais galios Savivaldybės tarybos sprendimu.

52. Nuostatų įgyvendinimo kontrolę vykdo administracijos direktorius.

______________