LT
DĖL PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2015 M. RUGPJŪČIO 14 D. ĮSAKYMO NR 1-228 „DĖL PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SUTELKIMO ĮVYKIAMS, EKSTREMALIESIEMS ĮVYKIAMS LIKVIDUOTI PLANO
Statutory Text (1 Articles)
PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2015 M. RUGPJŪČIO 14 D. ĮSAKYMO NR 1-228 „DĖL PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SUTELKIMO ĮVYKIAMS, EKSTREMALIESIEMS ĮVYKIAMS LIKVIDUOTI PLANO RENGIMO INSTRUKCIJOS, ĮVYKIO LIKVIDAVIMO PLANO RENGIMO TVARKOS APRAŠO IR PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ, REIKALINGŲ GAISRUI GESINTI, APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2020 m. gegužės 21 d. Nr. 1-247
Vilnius
P a k e i č i u Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymą Nr. 1-228 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti plano rengimo instrukcijos, Įvykio likvidavimo plano rengimo tvarkos aprašo ir Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija
„PRIEŠGAISRINĖS APSAUGOS IR GELBĖJIMO DEPARTAMENTO
PRIE VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS
DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SUTELKIMO ĮVYKIAMS, EKSTREMALIESIEMS ĮVYKIAMS LIKVIDUOTI PLANO RENGIMO INSTRUKCIJOS, ĮVYKIO LIKVIDAVIMO PLANO RENGIMO TVARKOS APRAŠO IR PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ, REIKALINGŲ GAISRUI GESINTI, APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
2020 m. d. Nr.
Vilnius
Vadovaudamasis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“, 113 punktu ir siekdamas nustatyti pagrindinius priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo principus ir vadovavimo priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms tvarką, koordinuoti pasirengimą įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams ir veiksmus jų metu
1. T v i r t i n u pridedamus
1.1. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti plano rengimo instrukciją;
1.2. Įvykio likvidavimo plano rengimo tvarkos aprašą;
1.3. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodiką.
2.Pavedu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojui, pagal kompetenciją kuruojančiam šią veiklos sritį, kontroliuoti šio įsakymo vykdymą.
3. N u s t a t a u, kad šis įsakymas įsigalioja 2020 m. d.“
Direktorius
vidaus tarnybos generolas Saulius Greičius
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus
2015 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 1-228
(Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
direktoriaus
2020 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 1-247 redakcija)
PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SUTELKIMO ĮVYKIAMS, EKSTREMALIESIEMS ĮVYKIAMS LIKVIDUOTI PLANO RENGIMO INSTRUKCIJA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti plano rengimo instrukcija (toliau – Instrukcija) nustato pagrindinius priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti plano (toliau – Planas) rengimo, naudojimo principus ir tvarką.
2. Planas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimą ir vadovavimą joms.
3. Planu vadovaujamasi telkiant priešgaisrines gelbėjimo pajėgas įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams (toliau – įvykis) likviduoti savivaldybės, Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – struktūrinis padalinys objekte) reagavimo teritorijoje, šias pajėgas valdant gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų (toliau – gelbėjimo darbai) organizavimo metu.
4. Instrukcijoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Civilinės saugos įstatyme, Priešgaisrinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUS
PLANO RENGIMO PRINCIPAI
5. Planas rengiamas vadovaujantis šiais principais
5.1. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimas ir gelbėjimo darbų organizavimas turi būti numatytas visuose administraciniuose vienetuose;
5.2. galimų pavojų analizės. Įvertinamos per pastaruosius 10 metų įvykusių įvykių priežastys, mastas ir padariniai. Kuo pavojingesnis objektas ar prognozuojamas įvykis, tuo didesnės priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos numatomos prognozuojamiems įvykiams likviduoti, kitoms civilinės saugos sistemos pajėgoms, valstybės ar savivaldybės institucijoms, įstaigų ir ūkio subjektų atstovams (toliau – kitos pajėgos) talkinti;
5.3. tarpžinybinės sąveikos. Iš anksto planuojamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, galinčių talkinti likviduojant įvykius, kitų pajėgų sutelkimas;
5.4. veiksmingiausio priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų panaudojimo. Planuojant gelbėjimo darbų organizavimą numatoma sutelkti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, kurios galės greičiausiai, kvalifikuočiausiai, veiksmingiausiai atlikti gelbėjimo darbus, todėl įvertinama, ar telkiamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos turi atitinkamą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo techniką, ar pakankamas budinčiosios pamainos vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – pareigūnai (darbuotojai), skaičius.
6. Planas rengiamas išanalizavus administracinio vieneto ir jame esančių gyvenamųjų vietovių ypatumus, objektų pavojingumą, įvykusius įvykius, jų likvidavimo praktiką, prognozuojamus įvykius, atsižvelgiant į galimas jų atsiradimo priežastis, mastą ir padarinius. Planą rengia kiekviena savivaldybė, kiekviena struktūrinio padalinio objekte reagavimo teritorija.
7. Plane sukaupiami duomenys apie priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, kurios bus pasitelkiamos įvykiams likviduoti, jų dydį, materialinį ir techninį aprūpinimą, galimybes atlikti gelbėjimo darbus ir talkinti juos atliekant.
8. Rengiant Planą, turi būti numatoma panaudoti į įvykio vietą greičiausiai galinčias atvykti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, neatsižvelgiant į jų pavaldumą. Jei priešgaisrines gelbėjimo pajėgas numatoma pasitelkti iš kitos savivaldybės ir (ar) struktūrinio padalinio objekte reagavimo teritorijos, Planą privaloma derinti su tos savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – departamentas) teritorinių struktūrinių padalinių (priešgaisrinių gelbėjimo valdybų (toliau – PGV) teritoriniai struktūriniai padaliniai (priešgaisrinės gebėjimo tarnybos (toliau – PGT) ir komandos), struktūrinio padalinio objekte, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, savanorių ugniagesių, iš kurių veiklos teritorijoje bus pasitelkiamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, viršininkais (vadovais).
9. Kiekvienos PGV viršininkas įsakymu patvirtina PGV struktūrinių padalinių veiklos teritorijų ribas.
10. PGV veiklos teritorijos ribas nustato departamentas.
11. Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklos teritorijos ribos sutampa su AB „ORLEN Lietuva“ padalinių teritorija (Mažeikių g. 75, Juodeikių k., Mažeikių r. sav.; Terminalo kelias g. 2, Būtingė, Palanga), Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklos teritorijos ribos sutampa su Elektrėnų savivaldybės teritorija ir AB Lietuvos elektrinės teritorija (Elektrinės g. 21, 26108 Elektrėnų m.). Struktūrinio padalinio objekte reagavimo teritorija gali būti išplėsta, kaip nustatyta susitarimuose, ir patvirtinta struktūrinio padalinio objekte viršininko įsakymu.
12. Rengiant Planą, siekiant užtikrinti operatyvų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atvykimą į įvykio vietą, atsižvelgiant į veiklos teritorijos ypatybes (didelė teritorija, didelis gyventojų tankumas ir pan.), veiklos teritorija skirstoma į reagavimo zonas (toliau – zona).
13. Plane nustatomos zonų ribos, esant galimybei, sutapatinamos su PGV struktūrinių padalinių veiklos teritorijoje esančiu administracinio vieneto teritoriniu suskirstymu, keliais, upėmis, tiltais, geležinkeliais, gatvėmis, vietinės reikšmės keliais, tvoromis ir t. t.
14. Zonų skaičius PGV struktūrinių padalinių veiklos teritorijoje yra neribojamas ir sudaromos pagal 16–34 punktuose išvardytus kriterijus.
15. Plane nustatant priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, išvykstančių atlikti gelbėjimo darbų, kiekį, reikia atsižvelgti į tai, kad tuo pačiu metu jų veiklos teritorijoje gali kilti ir kitų įvykių, todėl būtina numatyti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų rezervą. Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos savivaldybės reagavimo teritorijoje ir (ar) struktūrinių padalinių objekte reagavimo teritorijoje rezervą turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentai nuo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos kiekio, planuojamo sutelkti gelbėjimo darbams atlikti. Jeigu gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos nėra arba jos nepakanka, numatoma panaudoti rezervinę gaisrų gesinimo ir gelbėjimo techniką ir sušaukti nebudinčiosios pamainos pareigūnus (darbuotojus).
III SKYRIUS
PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ, REIKALINGŲ GELBĖJIMO DARBAMS ATLIKTI, SUDĖTIES IR KIEKIO NUSTATYMAS PLANE
16. Numatomų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų siuntimo į įvykio vietą eiliškumas Plane nustatomas atsižvelgiant į
16.1. numatomą atvykimo laiką;
16.2. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pareigūnų (darbuotojų), pasirengusių vykti į įvykio vietą, skaičių;
16.3. turimą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo techniką, įrangą;
16.4. gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonių techninius duomenis ir realų atvykimo į įvykio vietą laiką.
17. Plane nustatomų siųsti gelbėjimo darbams atlikti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kiekis sutartinai žymimas pajėgų išsiuntimo numeriu. Yra 6 priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimo numeriai (toliau – PIN)
17.1. 0 PIN – vyksta viena automobilinė cisterna (toliau – AC);
17.2. 1 PIN – vyksta 2–3 AC;
17.3. 2 PIN – vyksta 4–5 AC;
17.4. 3 PIN – vyksta 6–7 AC;
17.5. 4 PIN – vyksta 8–9 AC;
17.6. 5 PIN – vyksta 10 ir daugiau AC.
18. Šioje Instrukcijoje ir Plane AC vadinama gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilis su cisterna gesinimo medžiagoms gabenti ir stacionariai įrengtu gaisriniu siurbliu. Gali vežti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangą, skirtą gesinimo ir gelbėjimo darbams atlikti, ir ne mažiau kaip 1 ugniagesį gelbėtoją (neįskaitant vairuotojo).
19. Nustatant priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, reikalingas gelbėjimo darbams atlikti, būtina atsižvelgti į gelbėjimo darbų specifiką. PIN rašomas su atitinkamu aiškinamuoju žodžiu
19.1. gaisro atveju – PIN GAISRAS (aiškinamojo žodžio GAISRAS galima ir nerašyti).
19.2. kai gelbėjimo darbai susiję su gyvsidabrio surinkimu – PIN DEMERKURIZAVIMAS;
19.3. kai gelbėjimo darbai susiję su naftos produktų lokalizavimu, surinkimu – PIN SORBENTAI;
19.4. kai gelbėjimo darbai susiję su pavojingos cheminės medžiagos lokalizavimu – PIN CHEMIJA;
19.5. kai gelbėjimo darbai atliekami vandenyje – PIN VANDUO;
19.6. kai gelbėjimo darbai susiję su eismo įvykiu – PIN AUTOMOBILIS;
19.7. kai gelbėjimo darbai atliekami aukštyje – PIN AUKŠTIS;
19.8. kai atliekami darbai griūties, techninės avarijos metu – PIN GRIŪTIS;
19.9. kai darbai susiję su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, branduolinių medžiagų lokalizavimu – PIN RADIACIJA;
19.10. kai darbai susiję su pagalba gyventojams, kitomis nestandartinėmis situacijomis – PIN KITA;
19.11. kai darbai susiję su pagalba kitoms pajėgoms, kaip numatyta sąveikos arba kituose planuose, – rašoma PIN SĄVEIKA. Jei reikalinga pagalba kitoms pajėgoms nenumatyta sąveikos arba kituose planuose, rašoma PIN KITA.
20. Formuojant priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų gaisrams gesinti (PIN GAISRAS) sudėtį ir kiekį, atsižvelgiama į šiuos reikalavimus
20.1. degant šiukšlėms atvirose teritorijose, žolės plotams, laužams, pavieniams medžiams, jeigu tai nekelia pavojaus automobiliams, pastatams, statiniams, miškui ar kitoms materialinėms vertybėms, siunčiama viena greičiausiai į įvykio vietą galinti atvykti AC;
20.2. degant transporto priemonėms keliuose ar kitose atvirose teritorijose, siunčiama greičiausiai į įvykio vietą galinti atvykti AC ir AC su gelbėjimo įranga;
20.3. į kaimo teritoriją degant pastatams siunčiamos ne mažiau kaip 3 AC, o miesto teritorijoje – ne mažiau kaip 2 AC;
20.4. automobilinės kopėčios, automobiliniai keltuvai siunčiami į įvykio vietą, kai gaisrai kyla aukštesniuose nei trijų aukštų arba aukštesniuose negu devynių metrų aukščio pastatuose, naftos produktų terminaluose ir saugyklose;
20.5. gaisrinių žarnų automobilis (toliau – ŽA), automobilinė siurblinė stotis siunčiami į bevandenes zonas. Į tokias teritorijas, be ŽA, rekomenduojama papildomai siųsti AC, turinčią didesnę vandens talpyklą. ŽA visada siunčiamas, kai išvyksta automobilinė siurblinė stotis;
20.6. bet kokiam gaisrui likviduoti, jei siunčiama daugiau nei viena AC (išskyrus atvejus, nurodytus 20.1 papunktyje), turi vykti skyrius, aprūpintas gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įranga, kvėpavimo organų apsaugos aparatais (toliau – KOAA) ir galintis sudaryti pareigūnų (darbuotojų) grandį;
20.7. nustatomas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimo į įvykio vietą eiliškumas;
20.8. gaisrui gesinti objektuose pagal 2 PIN ir objektuose, kuriuose sudaryti įvykių likvidavimo planai (toliau – ĮLP), priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos siunčiamos taip, kaip nurodyta 8 lentelėje „Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimas gelbėjimo darbų atlikti į objektus pagal 2 PIN ir į objektus, kuriuose sudaryti ĮLP“.
21. Demerkurizavimo darbams (0 PIN DEMERKURIZAVIMAS) atlikti Plane numatoma siųsti vieną greičiausiai į įvykio vietą galinčią atvykti AC, aprūpintą KOAA, apranga, apsaugančia nuo dulkių ir purslų, ir specialiąja įranga demerkurizavimo darbams atlikti.
22. Išsiliejus naftos produktams (0 PIN SORBENTAI), Plane numatoma siųsti greičiausiai į įvykio vietą galinčią atvykti AC su sorbentais.
23. Įvykus cheminei avarijai (0 PIN CHEMIJA), Plane numatoma siųsti
23.1. priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, aprūpintas KOAA ir apranga, apsaugančia nuo dujų, dulkių ir purslų, AC su įranga, skirta gelbėjimo darbams atlikti, lokalizuojant chemines medžiagas, arba cheminių gelbėjimo darbų automobilį (automobilis, skirtas transportuoti įrangą cheminėms medžiagoms lokalizuoti);
23.2. išsiliejus cheminėms medžiagoms vandenyje, – AC su įranga, skirta gelbėjimo darbams atlikti, lokalizuojant chemines medžiagas, arba cheminių gelbėjimo darbų automobilį (automobilis skirtas transportuoti įrangą cheminėms medžiagoms lokalizuoti) ir (ar) papildomai – greičiausiai į įvykio vietą galinčią atvykti AC su gelbėjimo darbų vandenyje įranga arba narų automobilį.
24. Gelbėjimo darbams vandenyje (0 PIN VANDUO) atlikti, skęstantiesiems gelbėti ar kitiems gelbėjimo darbams vandenyje atlikti Plane numatoma siųsti greičiausiai į įvykio vietą galinčią atvykti AC. Papildomai numatoma siųsti AC su gelbėjimo darbų vandenyje įranga arba narų automobilį.
25. Įvykus eismo įvykiui (1 PIN AUTOMOBILIS), Plane numatoma siųsti vieną greičiausiai į įvykio vietą galinčią atvykti AC ir AC su gelbėjimo įranga. Jeigu eismo įvykio metu yra daugiau negu trys nukentėjusieji (prispausti, negalintys patys išsilaisvinti), taip pat jeigu nukentėjusiųjų yra daugiau negu viename automobilyje, turi būti pasitelkiama daugiau priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų.
26. Gelbėjimo darbams aukštyje (0 PIN AUKŠTIS) atlikti Plane numatoma siųsti greičiausiai į įvykio vietą galinčią atvykti ir atitinkamą aukštį galinčią pasiekti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo techniką. Gelbėjimo darbams gylyje, kur reikia panaudoti aukštalipių įrangą, siunčiamas automobilis su aukštalipių gelbėjimo įranga.
27. Griūties, techninės avarijos (1 PIN GRIŪTIS) atveju Plane numatoma siųsti greičiausiai į įvykio vietą galinčią atvykti AC ir AC su gelbėjimo įranga.
28. Į įvykio, susijusio su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių, branduolinių medžiagų lokalizavimu (0 PIN RADIACIJA), vietą Plane numatoma siųsti vieną AC (kitą gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilį) su įranga, skirta gelbėjimo darbams atlikti, lokalizuojant chemines medžiagas, arba cheminių gelbėjimo darbų automobilį (automobilis skirtas transportuoti įrangą cheminėms medžiagoms lokalizuoti) su radioaktyviųjų medžiagų ar spinduliuotės nustatymo įranga.
29. Susidarius nestandartinėms situacijoms (0 PIN KITA), Plane nurodoma, kad priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos vyksta pagal 0 PIN GAISRAS arba siunčiama susidariusią situaciją atitinkanti gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika.
30. Talkinti kitoms pajėgoms siunčiamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, kaip numatyta sąveikos arba kituose planuose pagal 0 PIN SĄVEIKA
30.1. skenduolių (lavonų) ieškoti siunčiami narai ir narų automobilis;
30.2. budėti šalinant sprogmenų kenksmingumą ir kitais atvejais siunčiama greičiausiai į įvykio vietą galinti atvykti AC.
31. Talkinti kitoms pajėgoms, jeigu tai nenumatyta sąveikos arba kituose planuose, siunčiamos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos pagal 0 PIN GAISRAS.
32. Išorinės intervencijos ar nekonvencinio karo, mobilizacijos atveju (PIN KITA), neatsižvelgiant į objekto PIN ir į tai, ar yra parengtas ĮLP, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos siunčiamos pagal 0 PIN GAISRAS.
33. Teikiant pagalbą gyventojams (0 PIN KITA), Plane numatoma siųsti vieną AC, atsižvelgiant į situaciją.
34. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimo principai pateikti 2–4 Instrukcijos prieduose.
IV SKYRIUS
PLANO STRUKTŪRA
35. Planą sudaro šios dalys
35.1. Plano titulinis lapas;
35.2. Plano turinys;
35.3. Plano derinimas (1 lentelė);
35.4. Plano tikslinimas ( 2 lentelė);
35.5. Plano I dalis;
35.6. Plano II dalis;
35.7. Plano priedai.
36. Plano titulinio lapo pavyzdys pateiktas Instrukcijos 1 priede.
1 lentelė. Plano derinimas.
Eil. Nr.
Derinančios institucijos ar tarnybos pavadinimas
Derinančios institucijos ar tarnybos įgalioto atstovo pareigos, vardas ir pavardė
Data
Parašas
2 lentelė. Plano tikslinimas.
Eil. Nr.
Tikslinamos lentelės numeris
Tikslinimo data
Tikslinimą atliko
pareigos, vardas ir pavardė
parašas
37. Plano I dalyje pateikiama informacija apie priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, kurios bus pasitelkiamos įvykiams likviduoti (3 lentelė), ir duomenys apie kitas pajėgas, kurios bus pasitelkiamos talkinti priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms likviduojant įvykius savivaldybės, struktūrinių padalinių objekte reagavimo teritorijoje (4 lentelė).
3 lentelė. Informacija apie priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, kurios bus pasitelkiamos įvykiams likviduoti.
Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos
Ryšio priemonės, kontaktai
pavadinimas
adresas
pareigūnų (darbuotojų) skaičius
telefono ir (ar) mobiliojo telefono numeris
el. pašto adresas
radijo ryšys
iš viso
pamainoje
šaukinys
kanalas
4 lentelė. Duomenys apie kitas pajėgas, kurios bus pasitelkiamos talkinti likviduojant įvykius.
Pavadinimas
Darbuotojų (transporto priemonių) skaičius
Ryšio priemonės, kontaktai
Pagalbos rūšis
38. Plano II dalyje pateikiamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasitelkimo įvykiams likviduoti savivaldybės, struktūrinių padalinių objekte reagavimo teritorijoje eiliškumas (5–8 lentelės) (Instrukcijos 2 priedas)
5 lentelė. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasitelkimas administraciniuose vienetuose.
6 lentelės lapo Nr.
7 lentelės lapo Nr.
Gyvenamosios vietovės pavadinimas
Seniūnija
Kita (reagavimo zona ir kt.)
6 lentelė. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimas į gaisravietę*.
PIN
Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos
Atstumas iki seniūnijos, kaimo (km)
išsiuntimo eiliškumas
priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pavadinimas
gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonė
ryšio priemonės
telefono numeris
šaukinys, kanalas
* Lentelė rengiama kiekvienai seniūnijai (pagal reagavimo zonas, jeigu jos numatomos).
7 lentelė. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimas kitų gelbėjimo darbų atlikti*.
Kiti gelbėjimo darbai
Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos
Atstumas iki seniūnijos (km)
išsiuntimo eiliškumas
priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pavadinimas
gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonė
telefono numeris, šaukinys, kanalas
PIN DEMERKURIZAVIMAS
PIN SORBENTAI
PIN CHEMIJA
PIN VANDUO
PIN AUTOMOBILIS
PIN AUKŠTIS
PIN GRIŪTIS
PIN RADIACIJA
PIN KITA
PIN SĄVEIKA
Kita
* Lentelė rengiama kiekvienai seniūnijai.
8 lentelė. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų išsiuntimas gelbėjimo darbų atlikti į objektus pagal 2 PIN ir į objektus, kuriuose sudaryti ĮLP*.
Eil. Nr.
Objektas (pavadinimas, adresas, ĮLP numeris)
PIN
Išsiunčiamų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonių eiliškumas
Duomenys apie objektą (prognozuojamas didžiausias pavojus, medžiagos, radiacija ir t. t. (t arba m3 ir kt.)
* Lentelė rengiama kiekvienai seniūnijai (pagal reagavimo zonas, jeigu jos numatomos).
39. Plano prieduose yra pateikiama konkrečių įvykių atvejais sutelkiant priešgaisrines gelbėjimo pajėgas darbui reikalinga informacija
39.1. eksploatuojamos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangos, transporto priemonių, narų reikmenų ir įrangos gelbėti nuo ledo ir vandens paviršiaus suvestinės (9–11 lentelės);
9 lentelė. Eksploatuojamos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangos suvestinė.
Struktūrinis padalinys
Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangos pavadinimas
Gaisrų gesinimo ir gelbėjimo įrangos markė, modelis
Pagaminimo metai
Turimas skaičius
Pastabos*
1
2
3
4
5
6
* Nurodomas visų struktūriniuose padaliniuose esančių motorinių agregatų (motorinių siurblių, motorinių valčių, oro kompresorių, grandininių pjūklų, diskinių pjūklų, elektros generatorių, hidraulinių siurblių, plaukiojančių siurblių ir t. t.) darbo laikas ataskaitiniais metais.
10 lentelė. Eksploatuojamų transporto priemonių suvestinė*.
Struktūrinis padalinys **
Transporto priemonės, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo konteinerio kodas
Valst. Nr.
Pagaminimo metai
Įsigijimo metai
Identifikavimo Nr.
Rida, km
Specialaus agregato darbas, val.
Įsigijimo vertė
Pastabos ***
nuo eksploatacijos pradžios
per metus
nuo eksploatacijos pradžios
per metus
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
* Lentelėje nurodomi struktūriniuose padaliniuose esančių transporto priemonių (įskaitant ir naudojamų pagal panaudos sutartį) duomenys, priekabų duomenys: užpildomos 1, 2, 3 (jeigu yra), 4, 5, 10 ir 11 lentelės skiltys.
** Jeigu transporto priemonė ar priekaba yra naudojama pagal panaudos sutartį, nuomojama, savininkas (pvz., savivaldybė, įmonė) nurodomas 1 skiltyje skliausteliuose.
*** Jeigu transporto priemonė yra saugoma, tai pažymima 12 skiltyje.
11 lentelė. Narų reikmenų ir įrangos gelbėti nuo ledo ir vandens paviršiaus suvestinė.
Eil. Nr.
Įrangos pavadinimas
Įrangos markė, modelis
Kiekis (vnt. / kompl.)
Būklė
39.2. PGV komandų, PGV PGT, PGV PGT komandų, struktūrinio padalinio objekte nebudinčios pamainos pareigūnų (darbuotojų) sušaukimo dokumentai: adresų, telefono numerių, kitų ryšio priemonių sąrašas, sušaukimo tvarka, patvirtinta šių įstaigų viršininkų įsakymais;
39.3. susitarimai dėl tarpusavio sąveikos su kitomis pajėgomis, iš kurių numatoma pasitelkti pajėgas gelbėjimo darbams atlikti;
39.4. vandens šaltinių, gaisrinių hidrantų, bevandenių zonų sąrašai;
39.5. žemėlapiai;
39.6. PGV struktūrinių padalinių, struktūrinių padalinių objekte veiklos teritorijos ribos;
39.7. kita informacija.
V SKYRIUS
PLANO RENGIMAS, DERINIMAS, TVIRTINIMAS IR TIKSLINIMAS
40. Planai rengiami savivaldybių, struktūrinių padalinių objekte reagavimo teritorijoms. Už Plano rengimą ir tikslinimą atsakingi
40.1. savivaldybės teritorijoje – PGV PGT viršininkas;
40.2. savivaldybės teritorijoje, kurioje nėra PGV PGT, – PGV, struktūrinio padalinio objekte viršininkas arba jo įsakymu įgaliotas pareigūnas (darbuotojas);
40.3. objekto teritorijoje – struktūrinio padalinio objekte viršininkas.
41. Planas derinamas su PGV, struktūrinių padalinių objekte, savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ir kitų pajėgų vadovais, kurių pajėgos numatytos pasitelkti Plane.
42. Planą tvirtina PGV, struktūrinio padalinio objekte viršininkas.
43. Planas tikslinamas atlikus priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų struktūrinius pakeitimus, pasikeitus jų materialiniam ir techniniam aprūpinimui ar kitais atvejais, turinčiais įtakos gelbėjimo darbų atlikimui, bet ne rečiau kaip kartą per metus.
44. Kai atliekami neesminiai Plano tikslinimai ir nesikeičia numatytų pajėgų reagavimo tvarka, Plano nereikia papildomai derinti ir naujai tvirtinti Instrukcijos 41–42 punkte nurodyta tvarka.
45. Patvirtintas Planas (originalas) kartu su pamainos dokumentais laikomas PGV komandose ir PGV PGT, struktūriniuose padaliniuose objekte. Patvirtinto Plano aktualia redakcija vadovaujamasi, kai Planas įkeliamas į valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos intraneto bendrosios dalies katalogo „Dokumentų biblioteka“ katalogą „Pajėgų ir priemonių planai“ .doc arba .docx teksto redaktoriaus formatu ir prilyginamas patvirtintam originalui. Planą patvirtinęs pareigūnas (darbuotojas) arba jo įgaliotas pareigūnas (darbuotojas) prieš Planui įsigaliojant informuoja Bendrąjį pagalbos centrą.
46. Už planų parengimą laiku, derinimą, tvirtinimą, tikslinimą, Plane pateikiamų duomenų teisingumą ir Plano įgyvendinimą atsako Planą rengusios PGV, struktūrinio padalinio objekte viršininkai arba jų įsakymais įgalioti pareigūnai (darbuotojai).
VI SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
47. Tam tikrais Instrukcijoje ir kituose dokumentuose neapibrėžtais atvejais sprendimą dėl priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasitelkimo priima PGV ar struktūrinio padalinio objekte viršininkas ar jo įgaliotas asmuo.
48. PGV ar struktūrinio padalinio objekte viršininkų ar jų įsakymais įgaliotų asmenų sprendimu, siekiant veiksmingesnio priešgaisrinių ir gelbėjimo pajėgų sutelkimo, Planas gali būti papildomas kitomis lentelėmis ir priedais.
49. Struktūrinio padalinio objekte Plane nustatyta pajėgų išsiuntimo tvarka gali skirtis nuo nustatytos Instrukcijoje, atsižvelgiant į susitarimus ir galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius priešgaisrinės saugos objekte užtikrinimą.
50. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos pasitelkiamos vadovaujantis patvirtintu Planu, kai Bendrojo pagalbos centro Informacinės sistemos darbas yra sutrikęs.
_______________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo
įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams
likviduoti plano rengimo instrukcijos
1 priedas
(Titulinio lapo pavyzdys)
TVIRTINU _________ priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas (Laipsnis) (Parašas) (Vardas ir pavardė) (Data)
___________ PRIEŠGAISRINĖ GELBĖJIMO VALDYBA
_________________ SAVIVALDYBĖS PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SUTELKIMO ĮVYKIAMS, EKSTREMALIESIEMS ĮVYKIAMS LIKVIDUOTI PLANAS (20____m.) (Vieta)
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo
įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams
likviduoti plano rengimo instrukcijos
2 priedas
PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SIUNTIMO Į GAISRAVIETĘ PRINCIPAI
GAISRAI
atvira teritorija (žolės*, šiukšlės ir kt.)
eismo įvykio metu
pastatai
PGP sutelkimas veiklos teritorijoje
gelbėjimo darbų vadovo nurodymu
gaisrai objektuose pagal ĮLP
gresia pavojus pastatams ar statiniams
miestas
užmiestis
gaisrai pagal 2 PIN
gaisrai pagal 3 PIN
gaisrai pagal 4 PIN
gaisrai pagal 5 PIN
PIN pagal ĮLP
ne
taip
aukštų skaičius (vnt.) arba aukštis (m)
aukštų skaičius (vnt.) arba aukštis (m)
≤3 (9 m)
>3 (9 m)
≤ 3 (9 m)
> 3 (9 m)
0 PIN GAISRAS
1 PIN GAISRAS
1 PIN GAISRAS
1 PIN GAISRAS + AK
1 PIN GAISRAS + AC
1 PIN GAISRAS + AK
2 PIN GAISRAS
3 PIN GAISRAS
4 PIN GAISRAS
5 PIN GAISRAS
pajėgos pagal ĮLP
AC** (rekomenduojamas II skyrius)
0 PIN GAISRAS + (AC + gelbėjimo įranga + KOAA***)
0 PIN GAISRAS + (AC + gelbėjimo įranga + KOAA***)
1 PIN GAISRAS + AK
1 PIN GAISRAS + AC
1 PIN GAISRAS + AC + AK
1 PIN GAISRAS + 2 AC
2 PIN GAISRAS + (1 AC +1 AC + KOAA***)
3 PIN GAISRAS + (1 AC+1 AC + KOAA***)
4 PIN GAISRAS + (1 AC+1 AC + KOAA***)
pajėgos pagal ĮLP
* Pavasario metu, kai pranešimų skaičius apie degančią žolę viršija esamų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų skaičių ir kai nėra pavojaus žmonėms, pastatams, automobiliams, miškui ir t. t., sprendimą dėl siunčiamų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų priima priešgaisrines gelbėjimo pajėgas valdantys pareigūnai, atsižvelgdami į greičiausiai į įvykio vietą galinčias atvykti, tinkamas ir pasirengusias išvykti priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, pareigūnų (darbuotojų) skaičių, techninį aprūpinimą, realų atvykimo į įvykio vietą laiką.
** Greičiausiai į įvykio vietą galinti atvykti AC.
***KOAA – kvėpavimo organų apsaugos aparatai.
_____________________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo
įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams
likviduoti plano rengimo instrukcijos
3 priedas
PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SIUNTIMO ATLIKTI KITŲ GELBĖJIMO DARBŲ PRINCIPAI
KITI GELBĖJIMO DARBAI
Pagalba kitoms pajėgoms
eismo įvykis
gylyje / aukštyje
vandenyje
techninė avarija, griūtis
nestandartinės situacijos
≤3 nukentėję žmonės
> 3 nukentėję žmonės
gylyje
aukštų skaičius (vnt.) arba aukštis (m)
skęstančiojo gelbėjimo
≤ 3 (9 m)
>3 (9 m)
1 PIN AUTOMOBILIS
2 PIN AUTOMOBILIS
0 PIN AUKŠTIS
1 PIN AUKŠTIS
1 PIN VANDUO
1 PIN GRIŪTIS
0 PIN KITA
PIN SĄVEIKA
0 PIN GAISRAS + (AC + gelbėjimo įranga)
1 PIN AUTOMOBILIS + (AC + gelbėjimo įranga)
0 PIN GAISRAS
0 PIN GAISRAS + AK
0 PIN GAISRAS + (AC + gelbėjimo įranga vandenyje) arba NA
0 PIN GAISRAS + (AC + gelbėjimo įranga)
0 PIN GAISRAS
0 PIN GAISRAS arba kaip numatyta sąveikos plane
skenduolių (lavonų) paieška – narai
sprogmenys – AC*
* Greičiausiai į įvykio vietą galinti atvykti AC.
_____________________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo
įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams
likviduoti plano rengimo instrukcijos
4 priedas
PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ SIUNTIMO Į CHEMINIO IR RADIACINIO ĮVYKIO VIETĄ PRINCIPAI
CHEMINIAI IR RADIACINIAI ĮVYKIAI
cheminių medžiagų išsiliejimas
radiacija
gyvsidabris
naftos produktai
pavojingos cheminės medžiagos
vandenyje
0 PIN DEMERKURIZAVIMAS
0 PIN SORBENTAI
0 PIN CHEMIJA
0 PIN CHEMIJA + VANDUO
0 PIN RADIACIJA
AC + DEMERKURIZAVIMAS + KOAA**
AC + SORBENTAI
AC + CHEMIJA arba CHGA
0 PIN CHEMIJA + gelbėjimo įranga vandenyje arba NA*
0 PIN CHEMIJA + RADIACIJA
*NA – narų automobilis.
**KOAA – kvėpavimo organų apsaugos aparatai.
______________________________________
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2020 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1-247
Įvykio likvidavimo plano rengimo TVARKOS aprašas
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Įvykio likvidavimo plano rengimo tvarkos aprašas nustato įvykio likvidavimo plano, reglamentuojančio priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo, veiksmingo gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų atlikimo (toliau – gelbėjimo darbai) objektuose, teritorijose, durpynuose, statiniuose ar jų dalyse (toliau – objektai), sudarymo tvarką ir struktūrą.
2. Įvykio likvidavimo plano rengimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų veiksmus atliekant gelbėjimo darbus.
3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Civilinės saugos įstatyme, Priešgaisrinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUS
Įvykio likvidavimo plano SUDARYMO TVARKA
4. Įvykio likvidavimo planas (toliau – ĮLP) rengiamas
4.1. privalomai
4.1.1. visuose objektuose, kuriuose priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (toliau – pajėgos) sutelkiamos pagal trečią ir aukštesnį pajėgų išsiuntimo numerį (toliau – PIN). PIN nustatomas vadovaujantis Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų gaisrui gesinti apskaičiavimo metodika;
4.1.2. sveikatos priežiūros, švietimo ir mokslo įstaigose, religinėse bendruomenėse ir bendrijose, kurių statinių aukštis lygus 9 m arba didesnis, tūris lygus 3 000 kub. m arba didesnis ir kurioms gesinti pajėgos sutelkiamos pagal antrą PIN;
4.1.3. laikinosiose tarptautinėse pajėgų (atvykstančių pajėgų) stovyklose, įrengtose ne Lietuvos kariuomenei priskirtose teritorijose (kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose), ne mažesnėse kaip vieno hektaro teritorijose ir kuriose gaisrinės saugos funkcija užtikrinama įgyvendinant priimančiosios šalies paramos teikimo užduotis;
4.2. priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – PGV), Mažeikių objektinės priešgaisrinės gelbėjimo valdybos, Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – struktūrinis padalinys objekte) vadovo sprendimu
4.2.1. objektuose, kuriuose atliekant gelbėjimo darbus gelbėjimo darbų vadovui gali būti reikalinga informacija apie objekto veiklos ypatumus, technologines linijas, vėdinimo šachtas ir kitas komunikacijas, pastato aukštų ar rūsių planus;
4.2.2. objektuose, atsižvelgiant į gelbėjimo darbų ir jų organizavimo ypatumus, nepriklausomai nuo PIN.
5. Objektų, kuriuose rengiami ĮLP, sąrašą įsakymu tvirtina PGV ar struktūrinio padalinio objekte viršininkas. Įsakymu patvirtinta šių objektų sąrašo numeracija naudojama kaip ĮLP eilės numeris.
6. ĮLP tvirtina PGV, PGV komandos, PGV priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PGT) ar struktūrinio padalinio objekte, kurių veiklos teritorijoje yra objektas, viršininkas. ĮLP tvirtinančio pareigūno operacinio vadovavimo lygmuo turi būti ne mažesnis kaip PIN, numatytas ĮLP.
7. ĮLP tvirtinamas suderinus su PGV ar struktūrinio padalinio objekte Operacinio vadovavimo skyriaus (toliau – OVS) viršininku arba PGV ar struktūrinio padalinio objekte vadovo įgaliotu pareigūnu.
8. ĮLP sudaromas skaitmeninėje laikmenoje, išspausdinamas ant A4 arba A3 formato popieriaus lapo abiejų pusių ir laminuojamas arba įdedamas į skaidrią įmautę.
9. Patvirtinto ĮLP aktuali redakcija įkeliama į valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos intraneto valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos intraneto bendrosios dalies katalogo „Dokumentų biblioteka“ katalogą „Įvykių likvidavimo planai“ .doc arba .docx formatu ir prilyginama originalui. ĮLP naudojamasi tik po to, kai jis yra paskelbtas valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos intraneto puslapyje.
10. Popierinis ĮLP originalas laikomas PGV komandoje ar PGV PGT, struktūrinio padalinio objekte komandoje, kurios veiklos teritorijoje yra objektas. ĮLP kopijos saugomas PGV komandos ar PGV PGT, kurios veiklos teritorijoje yra objektas, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonėse (1-as ir 2-as skyrius) ir OVS štabo automobilyje. Mokymo tikslais kopijas (skaitmeninėje laikmenoje, taip pat spausdintas ant popieriaus lapo) galima saugoti ir pamainos vado kabinete ar mokymų patalpose.
III SKYRIUS
ĮVYKIO LIKVIDAVIMO PLANO STRUKTŪRA
11. ĮLP struktūra (Aprašo priedas)
11.1. keturios objekto nuotraukos (gali būti nededamos, jei objektas užima didelę teritoriją ir informacija nuotraukoje nebus vertinga planuojant gelbėjimo darbus)
11.1.1. objekto (pastato) pietinės pusės nuotrauka;
11.1.2. objekto (pastato) rytinės pusės nuotrauka;
11.1.3. objekto (pastato) vakarinės pusės nuotrauka;
11.1.4. objekto (pastato) šiaurinės pusės nuotrauka;
11.2. objekto schema (-os) (pavyzdinė schema pateikiama Aprašo priede);
11.3. numatytos pasitelkti pajėgos (Aprašo priedo 1 lentelė). Aprašo priedo 1 lentelėje galima pažymėti ir kitas civilinės saugos sistemos pajėgas, tačiau jų įtraukimas į ĮLP turi būti numatytas bendradarbiavimo sutartyse;
11.4. objekto duomenys (Aprašo priedo 2 lentelė).
12. ĮLP objekto schemoje (-se)
12.1. nurodomi objektai, jų matmenys, privažiavimo keliai, įėjimai, vandens šaltiniai, jeigu yra nurodomos pavojingųjų medžiagų laikymo vietos, pažymimos pavojingiausios objektų vietos, pagal kurias atliekami skaičiavimai nustatant galimiems gelbėjimo darbams atlikti būtinas pajėgas ir priemones, pateikiama kita gelbėjimo darbams atlikti reikalinga informacija;
12.2. objekto, kurio pastate (-uose) naktį būna žmonių, pastatas (-ai) turi būti pažymėtas (-i) raudona punktyrine linija (Aprašo priedo schema, 8 pastatas). Miegamosios (poilsio) patalpos žymimos papildoma raudonos spalvos punktyrine linija (Aprašo priedo schema, 10 pastatas);
12.3. galima naudoti ir lengvai įskaitomus, suprantamus ortofotografinius žemėlapius.
13. Aprašo priede pateikto ĮLP 1 lentelėje nurodomos numatytos pasitelkti pajėgos, būtinos gelbėjimo darbams atlikti. Pajėgų kiekis nustatomas įvertinant galimus maksimaliai pavojingus ir sudėtingus gelbėjimo darbus. Atsižvelgiant į objekto sudėtingumą ir pavojingumą, galima numatyti PIN tipus (PIN VANDUO, PIN CHEMIJA ir t. t.). PIN tipas „GAISRAS“ nerašomas ir naudojamas tik PIN.
14. Aprašo priede pateikto ĮLP 2 lentelėje nurodomi objekto duomenys, kuriuos sudėtinga pateikti objekto schemoje
14.1. 1 eilutėje „Pagrindinė objekto veikla“ įrašoma objekte vykdoma veikla, pvz.: „Prekyba statybinėmis medžiagomis“, „Ligoninė“, „Baldų gamyba“ ir t. t.;
14.2. 2 eilutėje „Technologiniai procesai“ įrašomi objekto veikloje taikomi technologiniai procesai, pvz., „Amoniako naudojimas šaldymo sistemoje“;
14.3. 3 eilutėje „Objekto atsakingo asmens ar direktoriaus kontaktiniais duomenys“ įrašomi objekto atsakingo asmens ar direktoriaus kontaktiniai duomenys, telefonų numeriai;
14.4. 4 eilutėje „Statinio atsparumo ugniai laipsnis“ įrašomas statinio (-ių) atsparumo ugniai laipsnis. Skiltyje „Pastabos“ nurodomas aukštų skaičius, jeigu statinys (-iai) yra 3 ar daugiau aukštų arba statinių aukštis lygus 9 m arba didesnis;
14.5. 5 eilutėje „Darbo laikas“ įrašomas darbo laikas objekte. Skiltyje „Pastabos“ nurodomas laikas, kada objekte gali būti žmonių ne darbo valandomis;
14.6. 6 eilutėje „Maksimalus žmonių skaičius“ įrašomas didžiausias objekte galinčių būti žmonių skaičius (darbo, poilsio metu). Skiltyje „Pastabos“ nurodoma, kur ir kokiomis priemonėmis bus evakuoti objekte esantys žmonės;
14.7. 7 eilutėje „Elektra“ įrašoma informacija apie elektros įtampos atjungimo vietas ir būdus;
14.8. 8 eilutėje „Gaisrų gesinimo sistema“ įrašomas gaisrų gesinimo sistemos tipas objekte ir jos veikimo zona (-os) (patalpos, teritorijos, kuriose ši sistema yra);
14.9. 9 eilutėje „Dūmų šalinimo sistema“ įrašoma dūmų šalinimo sistema (jeigu objekte yra), jos tipas ir paleidimo būdas;
14.10. 10 eilutėje „Aprūpinimas vandeniu“ įrašomas objekto aprūpinimas vandeniu (miesto vandentiekis, objekto vandentiekis, vandens rezervuarai). Įrašomos ne mažiau kaip 3 (jeigu tiek yra) arčiausiai esančių gaisrinių hidrantų įrengimo vietos, jų tipai ir vamzdynų skersmuo, darbinis slėgis, atstumas iki objekto. Jeigu objekte yra objektinis vandentiekis, nurodomas jo vamzdyno skersmuo, gaisrinių hidrantų tipai, slėgio pakėlimo būdas. Taip pat nurodomas rezervuaruose esančio vandens kiekis ir kitų vandens šaltinių panaudojimo galimybės;
14.11. 11 eilutėje „Cheminės medžiagos“ įrašomi objekte naudojamų, saugomų cheminių medžiagų pavadinimai, jų laikymo vietos ir kiekiai, JTO kodai;
14.12. 12 eilutėje „Kita“ gali būti įrašoma
14.12.1. gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema – nurodoma, ar objekte yra gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema, jos tipas, sistemos valdymo vieta;
14.12.2. materialinės vertybės – nurodomos tos vertybės, į kurias tikslinga atkreipti dėmesį organizuojant gelbėjimo darbus;
14.12.3. kiti svarbūs duomenys.
14.13. Atsižvelgiant į objekto specifiką, eilučių skaičius ir jose pateikiama informacija 2 lentelėje gali keistis.
15. Atsižvelgiant į objekto specifiką, ĮLP rekomenduojama papildyti nurodymais gelbėjimo darbų vadovui, pvz.: „pavojingiausias įrenginys gaisro ir (ar) sprogimo atveju – kompresorinė prie šaldytuvo“, „gesinant gaisrą archyvo patalpoje, naudoti angliarūgštės gesintuvus“, „ugniagesių lifto raktai yra saugumo poste“, „privažiavimas prie pastato iš (...) gatvės“, „sausvamzdis yra pietinėje pastato pusėje“ ir t. t.
16. ĮLP gali turėti papildomų informacinių priedų, kurie rengiami pagal bendrą ĮLP struktūrą (vienodos objekto schemos, lentelės).
17. Rengiant ĮLP grafinę dalį, naudojami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtinti grafiniai simboliai.
18. ĮLP koreguojamas pasikeitus objekto duomenims, kurie turi įtakos gelbėjimo darbų organizavimui ir atlikimui (pasikeitė privažiavimo keliai, aprūpinimas vandeniu, reikalingas kitoks pajėgų kiekis ir pan.). ĮLP duomenys tikslinami ne rečiau kaip kas 3 metai.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Už ĮLP rengimą, tikslinimą ir koregavimą atsako asmenys, nurodyti 6 punkte.
20. ĮLP vadovaujasi gelbėjimo darbų vadovas.
21. ĮLP kopiją rekomenduojama saugoti ir pas objekto atsakingą (budintį) asmenį.
22. ĮLP gali būti ir sudėtinė objekto ekstremaliųjų situacijų valdymo plano dalis ar priedas.
23. ĮLP numatytos pasitelkti pajėgos ir kitos civilinės saugos sistemos pajėgos įrašomos ir Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų sutelkimo įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams likviduoti plano lentelėje (-se), kuria (-iomis) vadovaujamasi išsiunčiant pajėgas atlikti gelbėjimo darbų.
_________________________________
Įvykio likvidavimo plano
rengimo tvarkos aprašo
priedas
(Įvykio likvidavimo plano pavyzdys)
TVIRTINU U
(asmens pareigų pavadinimas)
______________________
(parašas)
_______________________
(vardas ir pavardė)
________________________
(įstaigos pavadinimas)
________________________
(adresas)
ĮVYKIO LIKVIDAVIMO PLANAS
20 - - Nr. PIN
(sudarymo data) (plano numeris) (pajėgų išsiuntimo numeris)
1. Kontrolinė 6. Aikštelė
2. Gamybinis korpusas (m´m = m²) 7. Aušintuvas (m´m = m²)
3. Stalių dirbtuvės (m´m = m²) 8. Administracinis korpusas (m´m = m²)
4. Medžiagų sandėlis (m´m = m²) 9. Parduotuvė (m´m = m²)
5. Sandėlis (m´m = m²) 10. Miegamosios (poilsio) patalpos (m´m = m²)
Versti
1 lentelė. Numatytos pasitelkti priešgaisrines gelbėjimo pajėgos**.
Eil. Nr.
Komanda / Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ar kita
Technika
Orientacinis atvykimo laikas (min.)
PIN (*)
1.
2.
3.
Iš viso
* Skliausteliuose nurodomas numatomas gelbėjimo tipas (pvz., chemija ar pan.).
** Galima pažymėti ir kitas civilinės saugos sistemos pajėgas, tačiau jų įtraukimas į ĮLP turi būti numatytas bendradarbiavimo sutartyse.
2 lentelė. Objekto duomenys.
Eil. Nr.
Pavadinimas
Duomenys
Pastabos
1.
Pagrindinė objekto veikla
2.
Technologiniai procesai
3.
Objekto atsakingo asmens ar direktoriaus kontaktiniai duomenys
4.
Statinio atsparumo ugniai laipsnis
5.
Darbo laikas
6.
Maksimalus žmonių skaičius: darbo valandomis poilsio valandomis
7.
Elektra: bendras elektros kirtiklis atskiri elektros kirtikliai
8.
Gaisrų gesinimo sistema
9.
Dūmų šalinimo sistema
10.
Aprūpinimas vandeniu
11.
Cheminės medžiagos
12.
Kita
Nurodymai gelbėjimo darbų vadovui
1. Atkreipti dėmesį į ....
SUDERINTA A
(asmens pareigų pavadinimas)
_______________________
(parašas)
_______________________
(vardas ir pavardė)
Sudarė ___________________ ___________________
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
__________________________
PATVIRTINTA
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento prie Vidaus reikalų
ministerijos direktoriaus
2020 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1-247
PRIEŠGAISRINIŲ GELBĖJIMO PAJĖGŲ, REIKALINGŲ GAISRUI GESINTI, APSKAIČIAVIMO METODIKA
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja gaisro ploto, gaisrui gesinti reikalingų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – pareigūnai (darbuotojai), gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos kiekio nustatymą.
2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų darbą ir veiksmus atliekant gaisrų gesinimo darbus.
3. Pagrindinis Metodikos tikslas – tinkamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos kiekio, reikalingo gaisrui gesinti, apskaičiavimas. Šia Metodika taip pat vadovaujamasi nustatant priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų kiekį ir gaisro atžvilgiu pavojingų objektų, kurių savininkui (valdytojui) atsiranda pareiga steigti priešgaisrinius gelbėjimo padalinius (žinybines priešgaisrines pajėgas).
4. Metodikoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Civilinės saugos įstatyme, Priešgaisrinės saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
II SKYRIUS
ŽYMENYS IR JŲ REIKŠMĖS
Eil. Nr.
Žymuo
Reikšmė
1.
Vlin.
Linijinis liepsnos plitimo greitis (m/min.)
2.
tplit.
Laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą (min.)
3.
l
Atstumas, kuriuo liepsna plinta tam tikra kryptimi per laiko vienetą (m)
4.
tlaisvo
Laisvo degimo laikas (min.)
5.
tpast.
Laikas nuo gaisro pradžios iki jo pastebėjimo ir pranešimo (min.)
6.
tatvyk.
Atvykimo laikas (min.)
7.
tkov.išsid.
Kovinio išsidėstymo laikas (min.)
8.
tlok.
Gaisro lokalizacijos laikas (min.)
9.
tpran.
Laikas nuo gaisro pastebėjimo iki pranešimo apie gaisrą (min.)
10.
t1
Laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą, kai tlaisvo >10 min. (min.)
11.
Sgaisro
Gaisro plotas (m2)
12.
n
Gaisro plytimo krypčių skaičius (vnt.)
13.
Sgesin.
Gesinimo plotas (m2)
14.
R
Viso gaisro ploto spindulys (m)
15.
r
Negesinamo ploto spindulys (m)
16.
a
Gaisro plotis (m)
17.
b
Gaisro ilgis (m)
18.
hges.
Efektyvus gaisro gesinimo gylis (m)
19.
I
Vandens tiekimo (gesinimo) intensyvumas (l/sm2)
20.
t
Laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą (min.)
21.
Ibūt.
Vandens tiekimo intensyvumas (l/sm2 )
22.
Qvisas
Būtinas vandens debitas gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti (l/s)
23.
Qgesin.
Būtinas vandens debitas gaisrui gesinti (l/s)
24.
Qaps.
Būtinas vandens debitas kitiems objektams, kuriems gresia užsidegimo pavojus, apsaugoti (l/s)
25.
nšv.
Švirkštų skaičius (vnt.)
26.
Nšv.gesin.
Švirkštų, skirtų gaisrui gesinti, skaičius (vnt.)
27.
Nšv.aps.
Švirkštų, skirtų naudoti kitiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.)
28.
nšv.skyr.
Maksimalus švirkštų, kuriais dirba skyrius, skaičius (vnt.)
29.
Nšv.A
Švirkštų A skaičius (vnt.)
30.
Nšv.visas
Švirkštų, skirtų gaisrui gesinti ir greta stovintiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.)
31.
qšv.
Švirkšto našumas (l/s)
32.
Qskyr.
Vandens kiekis, kurį gali tiekti skyrius (l/s)
33.
NAC
Automobilinių cisternų*, reikalingų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.)
34.
Nskyrių
Skyrių gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti skaičius (vnt.)
35.
qsiurblio
Automobilinės cisternos siurblio našumas (l/s)
36.
Qmiš.
Putokšlio ir vandens (mišinio) debitas (l/s)
37.
Imiš.
Putokšlio ir vandens mišinio tiekimo intensyvumas (l/sm2)
38.
NOPG
Putų generatorių skaičius (vnt.)
39.
qOPGmiš.
Putokšlio ir vandens mišinio sąnaudos iš putų generatoriaus (l/s)
40.
qOPGputokšl.
Putokšlio sąnaudos iš putų generatoriaus (l/s)
41.
Qputokšl.visas
Bendros putokšlio sanaudos (l/s)
42.
Vputokšl.visas
Visas reikalingas putokšlio kiekis (l)
43.
Tpat.
Patalpos tūris (m3)
44.
tn
Normatyvinis gesinimo laikas (t n » 15 min.)
45.
K
Atsargos koeficientas ( K=3)
46.
Qputų
Būtinas putų kiekis naudojant tūrinį gesinimo metodą (m3/min.)
47.
QOPG
Putų debitas (m3/min.)
48.
Nšv.deg.aušin.
Švirkštų skaičius, reikalingas degančiam rezervuarui aušinti (vnt.)
49.
Iauš.deg.
Vandens tiekimo intensyvumas degančiam rezervuarui aušinti (l/sm2)
50.
D
Rezervuaro skersmuo (m)
51.
Nšv.auš.gr.
Švirkštų, reikalingų greta stovinčiam rezervuarui aušinti, skaičius (vnt.)
52.
Iauš.gr.st.
Vandens tiekimo intensyvumas greta stovinčiam rezervuarui aušinti (l/sm2)
53.
R
Rezervuaro spindulys ir (ar) viso gaisro spindulys (m)
54.
Lpagr.
Atstumas nuo gaisro vietos iki pagrindinės automobilinės cisternos (m)
55.
Hslėg.
Slėgis siurblyje (m vandens stulpo)
56.
Hskirstytuvo
Slėgis prie skirstytuvo (m vandens stulpo)
57.
Zviet.
Vietovės aukščio pakilimas (+) arba nuolydis (–) (m)
58.
Hpasipr.
Vienos žarnos magistralinėje linijoje hidraulinis pasipriešinimas
59.
Q
Švirkštų, prijungtų prie magistralinės linijos, suminis našumas (l/s)
60.
Hšv.
Slėgis švirkšte (m vandens stulpo)
61.
Lperp.
Atstumas tarp automobilinių cisternų, perpumpuojančių vandenį (m)
62.
Hišm.
Vandens slėgis žarnų linijos gale (m)
63.
Naut.v.
Automobilinių cisternų*, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti, skaičius pervežant (vnt.)
64.
Naut.p.
Automobilinių cisternų*, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti, skaičius perpumpuojant (vnt.)
65.
Naut.
Automobilinių cisternų*, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti skaičius (vnt.)
66.
L
Atstumas nuo vandens šaltinio iki gaisro vietos (m)
67.
LPGP
Atstumas nuo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų dislokacijos vietos iki gaisravietės (km)
68.
tvaž.
Automobilinės cisternos* važiavimo laikas iki vandens šaltinio ir atgal (min.)
69.
tpripild.
Automobilinės cisternos* pripildymo laikas (min.)
70.
tišpyl.
Vandens iš automobilinės cisternos* išpylimo laikas (min.)
71.
v
Vidutinis automobilinės cisternos* greitis (40 km/h)
72.
Vcist.
Cisternos tūris* (l)
73.
Qsiurbl.
Siurblio našumas (l/s)
74.
PIN
Pajėgų išsiuntimo numeris
75.
Zšv.
Švirkšto pakėlimo (+) arba nuleidimo (–) aukštis (m)
76.
Nvisų
Visų automobilinių cisternų*, dalyvaujančių gesinant gaisrą, skaičius (vnt.)
* Kaip automobilinės cisternos šioje Metodikoje skaičiuojamos gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemonės ir gaisrų gesinimo ir gelbėjimo konteineriai, turintys vandens talpyklą, ne mažesnę kaip 800 l, ir siurblį, kurio našumas ne mažesnis kaip 20 l/s, vandens tiekimo bei gesinimo įrangą ir galintys savarankiškai vykdyti gaisrų gesinimo darbus.
III SKYRIUS
GAISRO PLOTO, gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technikos bei įrangos kiekio APSKAIČIAVIMAS
5. Gesinant gaisrus būtinas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų skaičius nustatomas pagal formules.
6. Kietų medžiagų gesinimas. Reikalingų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų apskaičiavimas
6.1. Skaičiavimo seka
6.1.1. gaisro plitimo laiko apskaičiavimas;
6.1.2. gaisro ploto apskaičiavimas;
6.1.3. gesinimo ploto apskaičiavimas;
6.1.4. vandens debito gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti nustatymas;
6.1.5. skyrių, automobilių ir švirkštų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti apskaičiavimas.
6.2. Gaisro plitimo laiko apskaičiavimas
6.2.1. linijinis liepsnos plitimo greitis (Vlin.) apskaičiuojamas pagal formulę
Vlin. = l/t, m/min., (1)
kur
Vlin. – linijinis liepsnos plitimo greitis (m/min.) (Metodikos 1 priedas);
l – atstumas, kuriuo liepsna plinta tam tikra kryptimi per laiko vienetą (m);
t – laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą (min.);
6.2.2. linijinis liepsnos plitimo greitis taip pat gali būti ne apskaičiuojamas, bet pasirenkamas iš Metodikos 1 priedo lentelės;
6.2.3. laisvo degimo laikas (tlaisvo) apskaičiuojamas pagal formulę
tlaisvo = tpast.+tpran.+tatvyk.+tkov.išsid., min., (2)
kur
tlaisvo – laisvo degimo laikas (min.);
tpast. – laikas nuo gaisro pradžios iki jo pastebėjimo (min.);
tpran. – laikas nuo gaisro pastebėjimo iki pranešimo apie gaisrą (min.);
tatvyk. – atvykimo laikas (min.);
tkov.išsid. – kovinio išsidėstymo laikas (min.);
6.2.4. priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų (toliau – PGP) teorinis atvykimo laikas (tatvyk.) apskaičiuojamas taip
tatvyk. = 60LPGP/v, min.; (3)
kur
LPGP – atstumas nuo PGP dislokacijos vietos iki gaisravietės (km);
v – vidutinis automobilinės cisternos greitis (40 km/h – miesto teritorijoje, 60 km/h – užmiesčio teritorijoje).
6.3. Gaisro ploto apskaičiavimas
6.3.1. gaisro plotas (Sgaisro ), kai gaisras plinta apskritimo forma, apskaičiuojamas taip
Sgaisro = p(0,5Vlin.´tlaisvo)2, m2, kai tlaisvo £ 10 min.; (4)
arba
Sgaisro = p(5Vlin.+Vlin.´t1)2, m2, kai tlaisvo >10 min., t1 = tlaisvo–10; (5)
kur
Sgaisro – gaisro plotas (m2);
Vlin. – linijinis liepsnos plitimo greitis (m/min.);
tlaisvo – laisvo degimo laikas (min.);
t1 – laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą, kai tlaisvo >10 min. (min.);
6.3.2. gaisro plotas (Sgaisro), kai gaisras plinta pusapskritimiu, apskaičiuojamas taip
Sgaisro = (p (0,5Vlin.´tlaisvo)2)/2, m2, kai tlaisvo £ 10 min.; (6)
arba
Sgaisro = (p(5Vlin.+Vlin.´t1)2)/2, m2, kai tlaisvo >10 min., t1 = tlaisvo–10; (7)
kur
Sgaisro – gaisro plotas ( m2 );
Vlin. – linijinis liepsnos plitimo greitis (m/min.);
tlaisvo – laisvo degimo laikas (min.);
t1 – laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą, kai tlaisvo >10 min. (min.);
6.3.3. gaisro plotas (Sgaisro), kai gaisras plinta kampu, apskaičiuojamas taip
Sgaisro = (p (0,5Vlin.´tlaisvo)2)/4, m2, kai tlaisvo £ 10 min.; (8)
arba
Sgaisro = (p(5Vlin.+Vlin.´t1)2)/4, m2, kai tlaisvo >10 min., t1 = tlaisvo–10; (9)
kur
Sgaisro – gaisro plotas (m2);
Vlin. – linijinis liepsnos plitimo greitis (m/min.);
tlaisvo – laisvo degimo laikas (min.);
t – laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą, kai tlaisvo >10 min. (min.);
6.3.4. gaisro plotas (Sgaisro), kai gaisras plinta stačiakampio forma, apskaičiuojamas taip: Sgaisro = n´a(0,5Vlin.´tlaisvo), m2, kai tlaisvo £ 10 min.; (10)
arba
Sgaisro = n´a(5Vlin.+Vlin.x t1), m2, kai tlaisvo >10 min., t1 = tlaisvo–10; (11)
kur
Sgaisro – gaisro plotas (m2);
n – gaisro plitimo krypčių skaičius (vnt.) (1 schema);
a – gaisro plotis (m);
Vlin. – linijinis liepsnos plitimo greitis (m/min.);
tlaisvo – laisvo degimo laikas (min.);
t1 – laikas, per kurį liepsna plinta tam tikrą atstumą, kai tlaisvo >10 min. (min.);
1 schema
6.3.5. jeigu žinomas objektas ir gaisro plotas, gaisro plitimo laikas gali būti neskaičiuojamas, o skaičiavimui galima pasirinkti gaisro plotą, atsižvelgiant į objekto matmenis.
6.4. Gesinimo ploto apskaičiavimas
6.4.1. gesinimo plotas (Sgesin.), kai gaisras plinta ratu (2 schema), apskaičiuojamas pagal formulę
Sgesin. = p(10R–25), m2, kai R>5 m;
arba (12)
Sgesin. = p(R2–r2), m2; (13)
r = R-5, kai hges. = 5;
r = R-10, kai hges. = 10 ir R >10 m;
2 schema
kur
Sgesin. – gesinimo plotas (m2);
R – viso gaisro ploto spindulys (m);
r – negesinamo ploto spindulys (m);
hges. – efektyvus gaisro gesinimo gylis (gesinant A ir B švirkštais – 5 m, lafetiniais švirkštais – 10 m);
6.4.2. gesinimo plotas (Sgesin.), kai gaisras plinta stačiakampio forma (2 schema), apskaičiuojamas
6.4.2.1. kai gaisras gesinamas perimetru (3 schema), – pagal formulę
Sgesin. = 2´hges.(a+b–2´hges.), m2; (14)
kur
Sgesin. – gesinimo plotas (m2);
hges. – efektyvus gaisro gesinimo gylis (m) (gesinant A ir B švirkštais – 5 m, lafetiniais švirkštais – 10 m);
a – gaisro plotis (m);
b – gaisro ilgis (m);
6.4.2.2. kai gaisras gesinamas frontu, – pagal formulę
Sgesin. = n´a´hges., m2; (15)
kur
n – gesinimo krypčių skaičius (vnt.);
Sgesin. – gesinimo plotas;
hges. – efektyvus gaisro gesinimo gylis (m);
(gesinant A ir B švirkštais – 5 m, lafetiniais švirkštais – 10 m).
3 schema
6.5. Vandens debitas gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti (Qvisas) apskaičiuojamas pagal formulę
Qvisas = Qgesin.+Qaps., l/s; (16)
kur
Qvisas – būtinas vandens debitas gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti (l/s);
Qgesin. – būtinas vandens debitas gaisrui gesinti (l/s);
Qaps. – būtinas vandens debitas kitiems objektams, kuriems gresia užsidegimo pavojus, apsaugoti (l/s) (apskaičiuojamas atsižvelgiant į konkrečią situaciją).
6.6. Vandens debitas gaisrui gesinti (Qgesin.) apskaičiuojamas pagal formulę
Qgesin. = Sgesin.´Ibūt., l/s; (17)
kur
Qgesin. – būtinas vandens debitas gaisrui gesinti (l/s);
Sgesin. – gesinimo plotas (m2);
I – vandens tiekimo intensyvumas gesinant gaisrus (l/sm2 ) ( Metodikos 2 priedas);
6.6.1. Gesinimo intensyvumas skirstomas į
6.6.1.1. linijinį – Ilin.(l/s´m, kg/s´m);
6.6.1.2. paviršinį – Ipav.(l/s´m2, kg/s´m2);
6.6.1.3. tūrinį – Itūr.(l/s´ m3, kg/s´m3).
6.6.2. Gesinimo intensyvumas pateikiamas Metodikos 2 ir 3 prieduose.
6.7. Švirkštų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti apskaičiavimas
6.7.1. švirkštai gaisrui gesinti (Nšv.gesin.) apskaičiuojami pagal formulę
Nšv.gesin. = Qgesin./qšv., vnt.; (18)
kur
Nšv.gesin. – švirkštų, skirtų gaisrui gesinti, skaičius (vnt.);
Qgesin. – būtinas vandens debitas gaisrui gesinti (l/s);
qšv. – švirkšto našumas (l/s);
6.7.2. švirkštai kitiems objektams apsaugoti (Nšv.aps.) apskaičiuojami pagal formulę
Nšv.aps. = Qaps./qšv., vnt; (19)
kur
Nšv.aps. – švirkštų kitiems objektams apsaugoti skaičius (vnt.);
Qaps. – būtinas vandens debitas kitiems objektams apsaugoti (l/s);
qšv. – švirkšto našumas (l/s);
6.7.3. bendras švirkštų skaičius (Nšv.visas) apskaičiuojamas pagal formulę
Nšv.visas = Nšv.aps.+Nšv.gesin., vnt.; (20)
kur
Nšv.visas – bendras švirkštų, gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.);
Nšv.aps. – švirkštų kitiems objektams apsaugoti skaičius (vnt.);
Nšv.gesin. – švirkštų gaisrui gesinti skaičius (vnt.).
6.8. Automobilinių cisternų, skyrių, reikalingų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti apskaičiavimas
6.8.1. automobilinių cisternų, reikalingų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, skaičius (NAC), apskaičiuojamas pagal formulę
NAC = Qvisas /0,8qsiurblio, vnt.; (21)
kur
NAC – automobilių cisternų, reikalingų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.);
Qvisas – būtinas vandens (mišinio) debitas gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti (l/s);
qsiurblio – automobilinės cisternos siurblio našumas (l/s);
6.8.2. skyrių skaičius (Nskyrių) nustatomas keliais būdais
6.8.2.1. pirmas būdas
Nskyrių = Qvisas/Qskyrių, vnt.; (22)
kur
Nskyrių – bendras skyrių skaičius (vnt.);
Qvisas – būtinas vandens (mišinio) debitas gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, vandeniui tiekti (pervežti nuo vandens šaltinio (l/s);
Qskyrių – vandens debitas, kurį gali tiekti skyrius (l/s). Skyrių sudaro automobilinė cisterna ir pareigūnai (darbuotojai);
6.8.2.2. antras būdas
Nskyrių = Nšv.visas /nšv.skyr., vnt.; (23)
kur
Nskyrių – bendras skyrių skaičius (vnt.);
Nšv.visas – bendras švirkštų, gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.);
nšv.skyr. – maksimalus švirkštų, su kuriais gali dirbti skyrius, skaičius (vnt.) (Metodikos 8 priedas).
6.9. Vandens tiekimas į gaisro vietą apskaičiuojamas pagal Metodikos 9 punkte pateiktas formules.
6.10. Visų automobilinių cisternų (Nvisų) skaičius nustatomas pagal formulę
Nvisų = NAC+Naut., vnt.; (24)
kur
Nvisų – visų automobilinių cisternų, dalyvaujančių gesinant gaisrą, skaičius (vnt.);
NAC – automobilinių cisternų, reikalingų gaisrui gesinti ir kitiems objektams apsaugoti, skaičius (vnt.);
Naut. – automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti, skaičius (vnt.).
6.11. Nustatomas pajėgų išsiuntimo numeris (toliau – PIN)
PIN = Nvisų/2, vnt.; (25)
kur
PIN – pajėgų išsiuntimo numeris;
Nvisų – visų automobilinių cisternų, dalyvaujančių gesinant gaisrą, skaičius (vnt.).
7. Gesinimas putomis. Reikalingų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų apskaičiavimas (Metodikos 3, 8, 9, 10 ir 11 priedai)
7.1. Putokšlio ir vandens (mišinio) debitas (Q miš.) apskaičiuojamas pagal formulę
Qmiš. = Sgaisro´I būt., l/s; (26)
kur
Qmiš. – putokšlio ir vandens (mišinio) debitas (l/s);
Sgaisro – gaisro plotas (m2);
Ibūt. – putokšlio ir vandens mišinio tiekimo intensyvumas (l/sm2) (Metodikos 3 priedas). Putokšlio ir vandens mišinio tiekimo intensyvumas skaičiuojamas atsižvelgiant į putokšlio gamintojo nurodomus putokšlio techninius parametrus. Kai minėti parametrai nežinomi, teoriniams skaičiavimams atlikti naudojama
kai yra degūs skysčiai (toliau – DS), Ibūt. – ne mažesnis kaip 0,05 l/sm2; DS pliūpsnio temperatūra >28 °C;
kai yra lengvai užsiliepsnojantys skysčiai (toliau – LUS), Ibūt. – ne mažesnis kaip 0,08 l/sm2; LUS pliūpsnio temperatūra <28 °C.
7.2. Putų generatorių skaičius (NOPG ) nustatomas pagal formulę
NOPG = Qmiš./qOPGmiš., vnt.; (27)
kur
NOPG – putų generatorių skaičius (vnt.);
Qmiš. – putokšlio ir vandens (mišinio) debitas (l/s);
qOPGmiš. – putokšlio ir vandens mišinio sąnaudos iš putų generatoriaus (l/s). (Naudojant OPG -700, putokšlio ir vandens mišinio sąnaudos yra 6,7 l/s, naudojant OPG-600, putokšlio ir vandens mišinio sąnaudos yra 6 l/s, naudojant OPG-2000, putokšlio ir vandens mišinio sąnaudos yra 20 l/s). Putų švirkštų, generatorių taktinės techninės charakteristikos nurodytos Metodikos 10 priede.
7.3. Putokšlio kiekis (Vputokšl.visas apskaičiuojamas pagal formulę
Vputokšl.visas = NOPG´qOPGputokšl.´60´t n´K, l; (28)
kur
Vputokšl.visas – visas reikalingas putokšlio kiekis (l);
NOPG – putų generatorių skaičius (vnt.);
qOPGputokšl. – putokšlio sąnaudos iš putų generatoriaus (l/s);
tn – norminis gesinimo laikas (min.) ( tn » 15 min.);
K – atsargos koeficientas (K = 3). Atsargos koeficientas K gali būti nuo 1 iki 3 atsižvelgiant į putokšlio gamintojo pateiktas technines charakteristikas. Nežinant techninių charakteristikų atsargos koeficientas lygus 3.
7.4. Putų kiekis (Qputų), naudojant tūrinio gesinimo metodą, apskaičiuojamas pagal formulę
Qputų = Tpat.´K/tn, (m3/min.); (29)
kur
Qputų – būtinas putų kiekis, naudojant tūrinį gesinimo metodą (m3/min.);
Tpat. – patalpos tūris (m3);
K – atsargos koeficientas (K = 3);
tn – norminis gesinimo laikas (min.) (tn » 15 min.).
7.5. Putų generatorių skaičius (NOPG) nustatomas pagal formulę
NOPG = (Tpat.´K)/(QOPG´tn), vnt.; (30)
kur
NOPG – putų generatorių skaičius (vnt.);
QOPG – putų debitas (m3/min.);
K – atsargos koeficientas (K=3);
tn – norminis gesinimo laikas (min.) (tn » 15 min.);
Tpat. – patalpos tūris (m3).
7.6. Putų generatorių skaičiaus nustatymas naudojant tūrinio gesinimo metodą yra pateiktas Metodikos 9 ir 11 prieduose.
8. Naftos produktų gesinimas. Reikalingų priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų apskaičiavimas
8.1. Bendrasis degių ir lengvai užsiliepsnojančių skysčių gesinimo rezervuaruose apskaičiavimas susideda iš
8.1.1. švirkštų, reikalingų degančiam rezervuarui aušinti, skaičiaus nustatymo;
8.1.2. švirkštų, reikalingų greta stovinčiam rezervuarui aušinti, skaičiaus nustatymo;
8.1.3. putų generatorių, reikalingų rezervuarui gesinti, skaičiaus nustatymo.
8.2. Švirkštų skaičius degančiam rezervuarui aušinti (Nšv.deg.aušin.) nustatomas pagal formulę
Nšv.deg.aušin. = p´D´Iauš.deg./qšv., vnt.; (31)
arba
Nšv.A » D/3 (supaprastintas skaičiavimas); (32)
kur
Nšv.deg.aušin. – švirkštų skaičius degančiam rezervuarui aušinti (vnt.). Degančiam rezervui aušinti reikia ne mažiau kaip 3 A švirkštų, greta stovinčiam rezervuarui – ne mažiau kaip 2 A švirkštų;
D – rezervuaro skersmuo (m);
Iauš.deg. – vandens tiekimo intensyvumas degančiam rezervuarui aušinti (l/sm2) (Metodikos 7 priedas);
qšv. – švirkštų (A arba lafetinio švirkšto) našumas (l/s);
Nšv.A – švirkštų A skaičius (vnt.).
8.3. Švirkštų skaičius (Nšv.auš.gr.) greta stovinčiam rezervuarui aušinti nustatomas pagal formulę
Nšv.auš.gr. = p´R´Iauš /qšv., vnt.; (33)
arba Nšv.A » D/15 (supaprastintas skaičiavimas); (34)
kur
Nšv.auš.gr. – švirkštų skaičius greta stovinčiam rezervuarui aušinti (vnt.);
Iauš.gr.st. – vandens tiekimo greta stovinčiam rezervuarui aušinti intensyvumas (l/sm2) (Metodikos 7 priedas);
D – rezervuaro skersmuo (m);
R – rezervuaro spindulys (m);
qšv. – švirkštų (A arba lafetinio švirkšto) našumas (l/s);
Nšv.A – švirkštų A skaičius (vnt.).
8.4. Putų generatorių rezervuarui gesinti skaičiaus nustatymas
8.4.1. Putokšlio ir vandens (mišinio) debitas (Qmiš.), reikalingas rezervuarui gesinti, apskaičiuojamas pagal formulę
Q miš. = Sgaisro´Ibut., l/s; (35)
kur
Q miš.– putokšlio ir vandens (mišinio) debitas, reikalingas rezervuarui gesinti (l/s);
Sgaisro – gaisro plotas (lygus rezervuaro paviršiaus plotui) (m2);
Ibut.. – putokšlio ir vandens mišinio tiekimo intensyvumas (l/sm2);
8.4.2. Putų generatorių (NOPG), reikalingų rezervuarui gesinti, skaičius nustatomas pagal formulę
NOPG = Q miš./qOPG miš. = Sgaisro/Sgesin.OPG, vnt.; (36)
kur
NOPG – putų generatorių skaičius (vnt.);
Sgaisro – gaisro plotas (lygus rezervuaro paviršiaus plotui) (m2);
Sgesin.OPG – oro putų generatoriumi gesinamas plotas (m2) (Metodikos 11 priedas). (Gesinamas plotas naudojant OPG-600, kai DS yra 120 m2, o LUS yra 75 m2. Gesinamas plotas naudojant OPG-2000, kai DS yra 400 m2, o LUS yra 250 m2);
qOPGmiš. – putokšlio ir vandens mišinio iš putų generatoriaus debitas (l/s);
Qmiš. – putokšlio ir vandens (mišinio) debitas, reikalingas rezervuarui gesinti (l/s);
8.4.3. naftos produktų gesinimas vidutinio kartotinumo putomis pateiktas Metodikos 9 priede.
9. Vandens tiekimo į gaisro vietą būdai ir apskaičiavimas
9.1. Į gaisro vietą tiekiamo vandens kiekio apskaičiavimas susideda iš
9.1.1. siurblio ir žarnų sistemų, kai vanduo į gaisro vietą tiekiamas perpumpuojant, apskaičiavimo;
9.1.2. automobilinių cisternų, kai vanduo į gaisro vietą tiekiamas pervežant, skaičiaus nustatymo;
9.1.3. automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui tiekti, skaičiaus nustatymo.
9.2. Siurblio ir žarnų sistemų, kai vanduo į gaisro vietą tiekiamas perpumpuojant, apskaičiavimas
9.2.1. atstumas nuo gaisro vietos iki pagrindinės automobilinės cisternos (Lpagr.) apskaičiuojamas pagal formulę
Lpagr. = [(Hslėg.–(Hskirstytuvo ±Zviet.±Zšv. )] 20/ Hpasipr.´Q2, m; (37)
kur
Lpagr. – atstumas nuo gaisro vietos iki pagrindinės automobilinės cisternos (m);
Hslėg. – slėgis siurblyje (m vandens stulpo);
Hskirstytuvo – slėgis prie skirstytuvo (m vandens stulpo), lygus Hšv.+10 m;
Zviet. – vietovės aukščio pakilimas (+) arba nuolydis (–);
Zšv. – švirkšto pakėlimo (+) arba nuleidimo (–) aukštis (m);
Hpasipr. – vienos žarnos magistralinėje linijoje hidraulinis pasipriešinimas (Metodikos 6 priedas);
Q – švirkštų, prijungtų prie magistralinės linijos, suminis našumas (l/s);
Hšv. – slėgis švirkšte (m vandens stulpo);
9.2.2. atstumas tarp automobilinių cisternų, perpumpuojančių vandenį (Lperp.), apskaičiuojamas pagal formulę
Lperp. = [(Hs–(Zviet+Hišm.))]20/Hpasipr.´Q2, m; (38)
kur
Lperp. – atstumas tarp automobilinių cisternų, perpumpuojančių vandenį (m);
Hišm. – vandens slėgis žarnų linijos gale, prieš įtekant į kitą siurblį (m);
Zviet. – vietovės aukščio pakilimas (+) arba nuolydis (–) (m);
Hslėg. – slėgis siurblyje (m vandens stulpo);
Q – švirkštų, prijungtų prie magistralinės linijos, suminis našumas (l/s);
Hpasipr. – vienos žarnos magistralinėje linijoje hidraulinis pasipriešinimas (Metodikos 6 priedas);
9.2.3. automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti perpumpuojant (Naut.p.), skaičius nustatomas pagal formulę
Naut.p. = (1.2L–Lpagr.)/Lperp.)+1, vnt; (39)
Naut.p. – automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti perpumpuojant, skaičius (vnt.);
L – atstumas nuo vandens šaltinio iki gaisro vietos (m);
Lperp. – atstumas tarp automobilinių cisternų, perpumpuojančių vandenį (m);
Lpagr. – atstumas nuo gaisro vietos iki pagrindinės automobilinės cisternos (m);
9.2.4. vandentiekio tinklo našumas, slėgis siurblyje, atsižvelgiant į kovinio išsidėstymo schemą ir magistralinių linijų ilgį, pateiktas Metodikos 4 ir 5 prieduose.
9.3. Automobilinių cisternų, kai vanduo į gaisro vietą tiekiamas pervežant, skaičiaus nustatymas
9.3.1. automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui tiekti į gaisravietę pervežant (Naut.v.), skaičius nustatomas pagal formulę
Naut.v. = (2 tvaž.+tužpild.)/tišpyl.)+1, vnt.; (40)
Naut.v. – automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti, skaičius (vnt.);
tvaž. – automobilinės cisternos* važiavimo laikas iki vandens šaltinio ir atgal (min.);
tpripild. – automobilinės cisternos pripildymo laikas (min.);
tišpyl. – vandens iš automobilinės cisternos išpylimo laikas (min.);
9.3.2. automobilinės cisternos važiavimo laikas (tvaž.) apskaičiuojamas pagal formulę: tvaž. = 60 L/v, min.; (41)
L – atstumas nuo gaisravietės iki vandens šaltinio (m);
v – vidutinis automobilinės cisternos greitis (40 km/h);
9.3.3. automobilinės cisternos pripildymo laikas (tužpild.) apskaičiuojamas pagal formulę
tpripild. = Vcist./Qsiurblio, min.; (42)
kur
tprpild. – automobilinės cisternos pripildymo laikas (min.);
Vcist. – cisternos tūris (l);
Qsiurblio – siurblio našumas (l/s);
9.3.4. vandens iš automobilinės cisternos išpylimo laikas (tišpyl.) apskaičiuojamas pagal formulę
tišpyl. = Vcist./nšv.´qšv.´60, min.; (43)
kur
tišpyl. – vandens iš automobilinės cisternos išpylimo laikas (min.);
Vcist. – cisternos tūris (l);
qšv. – švirkšto našumas (l/s);
nšv. – švirkštų skaičius (vnt.).
9.4. Automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui tiekti, skaičius (Naut.) nustatomas pagal formulę
Naut. = Naut.v.+Naut.p., (vnt.) (44)
kur
Naut. – automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui tiekti, skaičius (vnt.);
Naut.v. – automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti, skaičius (vnt.);
Naut.p. – automobilinių cisternų, reikalingų vandeniui į gaisro vietą tiekti perpumpuojant, skaičius (vnt.).
10. Pareigūnų (darbuotojų) darbams gaisro metu atlikti poreikis pateiktas Metodikos 8 priede.
IV SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
11. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų gaisrui gesinti, kiekis gali būti apskaičiuojamas taikant ir kitas pasaulinėje praktikoje pripažintas metodikas (vadovaujantis oficialiaisiais leidiniais) ar gamintojų nustatytus ir deklaruotus skaičiavimo koeficientus.
12. Atsižvelgiant į gaisrų gesinimo sudėtingumą, numatomas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų rezervas (toliau – rezervas). Jei numatoma, kad gaisro gesinimas užtruks ilgiau kaip vieną valandą, įvykio vietoje turi būti sudarytas rezervas, ne mažesnis kaip 25 procentai priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, dalyvaujančių gesinant gaisrą (pvz., kai atliekant gelbėjimo darbus dalyvauja 80 pareigūnų (darbuotojų), 8 automobilinės cisternos su 6 kvėpavimo organų apsaugos aparatais (toliau – KOAA), 4 siurblinės stotys ir naudojama 2 000 metrų žarnų, numatomas toks rezervas: 20 pareigūnų (darbuotojų), 2 automobilinės cisternos su 2 KOAA, 1 siurblinė stotis ir 500 metrų žarnų).
____________________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų
gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos
1 priedas
LIEPSNOS PLITIMO LINIJINIS GREITIS
Eil. Nr.
Pastatai, statiniai ir medžiagos
Liepsnos plitimo linijinis greitis, m/min.
1.
Administraciniai pastatai
1,0–1,5
2.
Bibliotekos, knygų saugyklos, archyvai
0,5–1,0
3.
Medžio apdirbimo įmonės
3.1.
medžio pjovimo cechai (I atsparumo ugniai laipsnio)
1,0–3,0
3.2
medžio pjovimo cechai (II atsparumo ugniai laipsnio)
2,0–5,0
3.3.
džiovyklos
2,0–2,5
3.4.
paruošimo cechai
1,0 –1,5
3.5.
faneros gamyba
0,8–1,5
3.6.
kitų cechų patalpos
0,8–1,0
4.
Gyvenamieji namai
0,5–0,8
5.
Koridoriai ir galerijos
4,0–5,0
6.
Kabelių įrenginiai (kabelių ūkis)
0,8–1,1
7.
Miško masyvai (vėjo greitis 7–10 m/s, drėgmė 40 proc.)
7.1.
paprastas pušynas
iki 1,4
7.2.
eglynas
iki 4,2
7.3.
pušynas ir krūmynas
iki 18,0
8.
Augmenija, miško paklotė, esant aukštuminiam gaisrui, kai vėjo greitis (m/s)
8.1.1.
8–9
iki 42
8.1.2.
10–12
iki 83
8.2.
tas pats flangų kraštuose ir užnugaryje, kai vėjo greitis (m/s)
8.2.1.
8–9
4,0–7,0
8.2.2.
10–12
8,0–14
9.
Muziejai ir parodos
1,0–1,5
10.
Transporto objektai
10.1.
garažai, tramvajų ir troleibusų depai
0,5–1,0
10.2.
angarų tipo remonto salės
1,0–1,5
11.
Jūrų ir upių laivai
11.1.
degus antstatas, esant vidiniam gaisrui
1,2–2,7
11.2.
degus antstatas, esant išoriniam gaisrui
2,0–6,0
11.3.
vidaus gaisrai, esant sintetinei apdailai ir atviroms angoms
1,0–2,0
12.
Putų poliuretanas
0,7–0,9
13.
Tekstilės pramonės įmonės
13.1.
tekstilės gamybos patalpos
0,5–1,0
13.2.
esant ant konstrukcijų dulkių sluoksniui
1,0–2,0
13.3
išpešiotos pluoštinės medžiagos
7,0–8,0
14.
Didelių plotų cechų degios dangos
1,7–3,2
15.
Degios stogų ir palėpių konstrukcijos
1,5–2,0
16.
Sandėliai
16.1.
durpių briketų rietuvės
0,8–1,0
16.2.
lino pluošto rietuvės
3,0–5,6
16.3.
tekstilės gaminiai
0,3–0,4
16.4.
popierius rulonuose
0,2–0,3
16.5.
techniniai gumos gaminiai pastatuose
0,4–1,0
16.6.
gumos gaminiai rietuvėse atviroje aikštelėje
1,0–1,2
16.7.
kaučiukas
0,6–1,0
17.
Miško medžiagos
17.1.
apvali mediena rietuvėse
0,4–1,0
17.2.
lentos rietuvėse, kai drėgmė (proc.)
17.2.1.
iki 16
4,0
17.2.2.
16–18
2,3
17.2.3.
18–0
1,6
17.2.4.
20–30
1,2
17.2.5.
didesnė kaip 30
1,0
17.3.
balansinė mediena, kai drėgmė (proc.)
17.3.1.
iki 40
0,6–1,0
17.3.2.
didesnė kaip 40
0,15–0,2
18.
Odos apdirbimo, džiovinimo patalpos
1,5–2,2
19.
Gyvenvietės
19.1.
gyvenamoji zona, esant tankiam užstatymui, III atsparumo ugniai laipsnio pastatams, sausam orui ir pučiant stipriam vėjui
2,0–2,5
19.2.
šiaudiniai pastatų stogai
2,0–4,0
19.3.
gyvulininkystės pastatų paklotas
1,5–4,0
20.
Teatrai ir kultūros namai (scenos)
1,0–3,0
21.
Prekybos įmonės, sandėliai ir bazės
0,5–1,2
22.
Tipografijos
0,5–0,8
23.
Frezuotos durpės (laukuose), esant vėjui (m/s)
23.1.
10–14
8,0–10
23.2.
18–20
18–20
24.
Šaldytuvai
0,5–0,7
25.
Mokyklos, gydymo įstaigos
25.1.
I atsparumo ugniai laipsnio
0,6–1,0
25.2.
II atsparumo ugniai laipsnio
2,0–3,0
__________________________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų
gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos
2 priedas
VANDENS TIEKIMO INTENSYVUMAS GESINANT GAISRUS
Eil. Nr.
Pastatai, statiniai ir medžiagos
Vandens tiekimo intensyvumas gesinant gaisrus* (l/sm2)
1.
Pastatai ir statiniai
1.1.
Administraciniai pastatai, ligoninės
1.1.1.
I atsparumo ugniai laipsnio
0,06
1.1.2.
II atsparumo ugniai laipsnio
0,10
1.1.3.
III atsparumo ugniai laipsnio
0,15
1.1.4.
rūsiai
0,10
1.1.5.
palėpės
0,10
1.1.6.
angarai, garažai, dirbtuvės, troleibusų depai
0,20
1.2.
Gyvenamieji namai ir pagalbiniai pastatai
1.2.1
I atsparumo ugniai laipsnio
0,06
1.2.2.
II atsparumo ugniai laipsnio
0,10
1.2.3.
III atsparumo ugniai laipsnio
0,15
1.2.4.
rūsiai
0,15
1.2.5.
palėpės
0,15
1.3.
Gyvulininkystės pastatai
1.3.1.
I atsparumo ugniai laipsnio
0,10
1.3.2.
II atsparumo ugniai laipsnio
0,15
1.3.3.
III atsparumo ugniai laipsnio
0,20
1.4.
Kultūros pastatai ( teatrai, kino teatrai, klubai, kultūros namai)
1.4.1.
scena
0,20
1.4.2.
žiūrovų salė
0,15
1.4.3.
pagalbinės patalpos
0,15
1.5.
Malūnai ir elevatoriai
0,14
1.6.
Gamybiniai pastatai
1.6.1.
I atsparumo ugniai laipsnio
0,15
1.6.2.
II atsparumo ugniai laipsnio
0,20
1.6.3.
III atsparumo ugniai laipsnio
0,25
1.6.4.
dažymo cechai
0,20
1.6.5.
rūsiai
0,20
1.6.6.
palėpės
0,15
1.7.
Dideli degių dangų plotai gamybiniuose pastatuose
1.7.1.
gesinant iš apačios patalpos viduje
0,15
1.7.2.
gesinant išorėje iš dangos pusės
0,08
1.7.3.
gesinant, kai gaisras išplito
0,15
1.8.
Statomi pastatai
0,10
1.9.
Prekybos įmonės ir prekių sandėliai
0,20
1.10.
Šaldytuvai
0,10
1.11.
Elektros stotys ir pastotės
0,20
1.11.1.
kabelių tuneliai ir tarpiniai aukštai (smulkiai išpurslintas vanduo)
0,20
1.11.2.
mašinų salės ir katilinės
0,20
1.11.3.
kuro tiekimo galerijos
0,10
1.11.4.
transformatoriai, reaktoriai, tepalo jungikliai (smulkiai išpurslintas vanduo)
0,10
2.
Transporto priemonės
2.1.
Automobiliai, troleibusai atvirose aikštelėse
0,10
2.2.
Lėktuvai ir sraigtasparniai
2.2.1.
vidaus apdaila (smulkiai išpurslintas vanduo)
0,08
2.2.2.
konstrukcijos su magnio lydiniais
0,25
2.2.3.
korpusas
0,15
2.3.
Laivai ( krovininiai ir keleiviniai)
2.3.1.
antstatai (vidiniai ir išoriniai gaisrai)
0,20
2.3.2.
triumai
0,20
3.
Kietos medžiagos
3.1.
Nesupakuotas popierius
0,30
3.2.
Mediena
3.2.1.
balansinė, kai drėgmė (proc.)
3.2.1.1.
40–50
0,20
3.2.1.2.
mažiau kaip 40
0,50
3.2.2.
pjauta mediena rietuvėse vienoje grupėje, kai drėgmė (proc.)
3.2.2.1.
8–14
0,45
3.2.2.2.
20–30
0,30
3.2.2.3.
didesnė kaip 30
0,20
3.2.3.
apvali mediena rietuvėse vienoje grupėje
0,35
3.2.4.
skiedros vienoje krūvoje, kai drėgmė 30–50 (proc.)
0,10
3.3.
Kaučiukas (natūralus ir dirbtinis), guma ir gumos gaminiai
0,30
3.4.
Spaliai (smulkiai išpurslintas vanduo)
0,20
3.5.
Iškaršti linai (pakuose)
0,25
3.6.
Plastikas
3.6.1.
polimerinės medžiagos ir gaminiai iš jų
0,20
3.6.2.
tekstolitas, karbolitas ir gaminiai iš jų
0,20
3.6.3.
kiti plastiko gaminiai
0,14
3.7.
Durpės sufrezuotuose laukuose 15–30 proc. drėgmės (vandens sąnaudos 110–140 l/m2, gesinimo laikas 20 min.)
0,20
3.8.
Medvilnė ir kitos pluoštinės medžiagos**
**
3.8.1.
atviri sandėliai
0,20
3.8.2.
uždari sandėliai
0,30
3.9.
Celiulioidas ir jo gaminiai
0,40
3.10.
Pesticidai ir trąšos
0,20
4.
Lengvai užsiliepsnojantys ir degūs skysčiai (gesinant smulkiai išpurslintu vandeniu)
4.1.
Acetonas
0,40
4.2.
Naftos produktai talpyklose
4.2.1.
kai pliūpsnio temperatūra <28 °C
0,40
4.2.2.
kai pliūpsnio temperatūra 28–60 °C
0,30
4.2.3.
kai pliūpsnio temperatūra >60 °C
0,20
4.3.
Degus skystis, išsiliejęs aikštelės paviršiuje, tranšėjose ir technologiniuose latakuose
0,20
4.4.
Šiluminė izoliacija, įmirkyta naftos produktuose
0,20
4.5.
Spiritai (etilo, metilo, propilo ir t. t.) sandėliuose ir spirito gamyklose
0,40
4.6.
Nafta ir kondensatas aplink fontano gręžinį
0,20
* Tiekiant vandenį su drėkikliu intensyvumas sumažinamas 2 kartus (išskyrus medvilnę, kitas pluoštines medžiagas ir durpes).
** Medvilnė, kitos pluoštinės medžiagos ir durpės gesinamos tik pridėjus drėkiklio.
________________________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų
gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos
3 priedas
PUTOKŠLIO IR VANDENS MIŠINIO TIEKIMO INTENSYVUMAS GESINANT GAISRUS
Eil. Nr.
Pastatai, statiniai ir medžiagos
Putokšlio ir vandens mišinio tiekimo intensyvumas l/sm2
vidutinio kartotinumo putos
žemo kartotinumo putos
1.
Pastatai ir statiniai
1.1.
Dujų, naftos ir naftos produktų perdirbimo įmonės
1.1.1.
atvirų technologinių įrenginių aparatai
0,10
0,25
1.1.2.
siurblinės
0,10
0,25
1.1.3.
naftos produktai, išsilieję iš technologinių aparatų tranšėjose, technologiniuose latakuose ir patalpose
0,10
0,25
1.1.4.
degių skysčių talpyklos
0,08
0,25
1.1.5.
sintetinio kaučiuko polimerizacijos cechai
1,00
-
1.2.
Elektros stotys ir pastotės
1.2.1.
katilinės ir mašinų skyriai
0,05
0,10
1.2.2.
transformatoriai ir tepaliniai jungikliai
0,20
0,15
2.
Transporto priemonės
2.1.
Lėktuvai ir sraigtasparniai
2.1.1.
degūs skysčiai ant betono
0,08
0,15
2.1.2.
degūs skysčiai ant grunto
0,25
0,15
2.2.
Tanklaiviai
2.2.1.
lengvai užsiliepsnojantys skysčiai
0,15
-
2.2.2.
degūs skysčiai
0,10
-
2.3.
Krovininiai, keleiviniai laivai ir tanklaiviai
2.3.1.
triumai ir antstatai (vidaus gaisrai)
0,13
-
2.3.2.
mašinų skyriai
0,10
-
3.
Medžiagos
3.1.
Gumos, kaučiuko gaminiai
0,20
-
3.2.
Naftos produktai rezervuaruose
3.2.1.
benzinas, ligroinas, žibalas ir kiti lengvai užsidegantys skysčiai
0,08
0,12
3.2.2.
žibalas ir kiti degūs skysčiai, kai pliūpsnio temperatūra >28 °C
0,05
0,15
3.2.3.
mazutai ir tepalai
0,05
0,10
3.3.
Nafta ir jos kondensatas prie gręžinio
0,05
0,15
3.4.
Nafta rezervuaruose
0,05
0,12
3.5.
Išsilieję degūs skysčiai teritorijoje, tranšėjose ir technologiniuose latakuose
0,05
0,15
3.6.
Putų polistirenas
0,08
0,12
3.7.
Kietos medžiagos
0,10
0,15
3.8.
Šiluminė izoliacija, išmirkyta naftos produktuose
0,05
0,10
3.9.
Cikloheksanas
0,12
0,15
3.10.
Etilo spiritas rezervuaruose, iš anksto atskiestas vandeniu iki 70 proc. (tiekiant 10 proc. skiedinį)
0,35
-
________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų
gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos
4 priedas
VANDENTIEKIO TINKLO NAŠUMAS
Slėgis tinkle (m vandens stulpo)
Vandentiekio tipas
Vandentiekio tinklo našumas (l/s), kai vamzdyno skersmuo (mm)
50
80
100
125
150
200
250
300
350
10
Aklinis
5
7
10
20
25
30
40
55
65
10
Žiedinis
12
20
25
40
55
65
85
115
130
20
Aklinis
8
11
14
25
30
45
55
80
90
20
Žiedinis
18
25
30
60
70
90
115
170
195
30
Aklinis
12
15
17
35
40
55
70
95
110
30
Žiedinis
24
32
40
70
80
110
145
205
235
40
Aklinis
15
18
21
40
45
60
80
110
140
40
Žiedinis
28
38
45
85
95
130
185
235
280
50
Aklinis
17
20
24
45
50
70
90
120
160
50
Žiedinis
30
42
50
90
105
145
200
265
325
60
Aklinis
19
22
26
47
55
80
110
140
190
60
Žiedinis
32
46
52
95
110
163
225
290
380
70
Aklinis
21
24
29
50
65
90
125
160
210
70
Žiedinis
34
50
58
105
130
182
255
330
440
80
Aklinis
23
27
32
55
70
100
140
180
250
80
Žiedinis
36
54
64
115
140
205
287
370
500
__________________________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos
5 priedas
SLĖGIS SIURBLYJE, ATSIŽVELGIANT Į KOVINIO IŠSIDĖSTYMO SCHEMĄ IR MAGISTRALINIŲ LINIJŲ ILGĮ
Linijos ilgis (m)
Žarnų skaičius (vnt.)
Švirkštų skaičius**
du B
trys B
du B ir vienas A
keturi B ir vienas A
du A*
šeši B*
slėgis (m) siurblyje, kai magistralinės linijos skersmuo (mm)
66
77
66
77
66
77
66
77
66
77
66
77
40
2
43
41
47
43
54
46
-
62
34
32
47
43
80
4
46
43
55
47
68
52
-
78
38
34
55
47
120
6
50
44
62
50
82
59
-
93
41
35
62
50
160
8
53
46
70
53
96
65
-
-
45
37
70
53
200
10
56
47
77
56
-
71
-
-
48
38
77
56
240
12
60
49
85
60
-
77
-
-
51
40
85
60
280
14
63
50
92
63
-
84
-
-
55
41
92
63
320
16
66
52
100
66
-
90
-
-
58
43
100
66
360
18
70
53
-
70
-
96
-
-
62
44
-
70
400
20
73
55
-
73
-
102
-
-
65
46
-
73
440
22
76
56
-
76
-
-
-
-
68
47
-
76
480
24
80
58
-
79
-
-
-
-
72
49
-
79
520
26
83
59
-
83
-
-
-
-
75
50
-
83
560
28
86
60
-
86
-
-
-
-
79
52
-
86
600
30
90
62
-
89
-
-
-
-
82
53
-
89
* Tiesiamos dvi magistralinės linijos.
** Kai darbinių linijų ilgis 60 m.
__________________________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų
gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos
6 priedas
ŽARNŲ HIDRAULINIO PASIPRIEŠINIMO KOEFICIENTAI
Žarnos*
Žarnų skersmuo (mm)
51
66
77
150
Visiškai gumuotos
0,08
0,03
0,008
0,0003
Gumuotos austinės
0,15
0,035
0,015
0,00046
Negumuotos
0,3
0,077
0,03
* Viena 20 m ilgio žarna su movomis
_________________________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos
7 priedas
VANDENS TIEKIMO INTENSYVUMAS DEGANTIEMS IR GRETA ESANTIEMS OBJEKTAMS
Objekto pavadinimas
Vandens tiekimo intensyvumas
Vandens debitas
(l/sm2)
(l/sm2)
(l/s)
1. Metaliniai rezervuarai su lengvai užsidegančiais skysčiais (LUS) ir degiais skysčiais (DS)
1.1. degančio rezervuaro aušinimas visu perimetru;
-
0,8
-
1.2. greta stovinčio rezervuaro aušinimas pusperimetriu nuo degančio rezervuaro pusės;
-
0,3
-
1.3. talpyklų, esančių degančio rezervuaro zonoje, aušinimas (lafetiniu švirkštu visu perimetru).
-
1,0
-
2. Požeminiai gelžbetoniniai rezervuarai su lengvai užsidegančiais skysčiais (LUS) ir degiais skysčiais (DS) (dega ir greta stovintys), kai aušinamos kvėpavimo ir kitos armatūros, pastatytos ant stogo, kai rezervuaro talpa, m3
2.1. 400–1000
-
-
10
2.2. 1 000–5 000 2.3. 5 000–30 000 2.4. 30 000–50 000 3. Rezervuarai su suskystintomis dujomis (talpyklos, vamzdynai, armatūra): 3.1. esant kompaktinei srovei 3.2. esant išpurslintai srovei
- - - 0,5 0,3
- - - - -
20 30 50 - -
__________________________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų
gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos
8 priedas
PAREIGŪNŲ (DARBUOTOJŲ) POREIKIS DARBAMS GAISRO METU ATLIKTI
Eil. Nr.
Vykdomos funkcijos
Pareigūnų (darbuotojų) skaičius (vnt.)
1.
Darbas su B švirkštu lygioje vietoje
1
2.
Darbas su B švirkštu ant pastato stogo
2
3.
Darbas su A švirkštu arba OPŠ
2
4.
Darbas kvėpuoti netinkamoje aplinkoje su A arba B švirkštu
2
5.
Darbas su nešiojamuoju lafetiniu švirkštu
2
6.
Darbas su nešiojamuoju automatiniu lafetiniu švirkštu
1
7.
Darbas su OPG-600
2
8.
Darbas su OPG-2000
2–3
9.
Žvalgyba kvėpuoti netinkamoje aplinkoje (grandis, dirbanti su kvėpavimo organų apsaugos aparatais (toliau – grandis)
1–2
10.
Žvalgyba kvėpuoti netinkamoje aplinkoje, esant sudėtingam patalpos išplanavimui (2–3 grandys)
4–6
Paaiškinimai
OPŠ – oro putų švirkštas.
OPG – oro putų generatorius.
__________________________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų
gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos
9 priedas
NAFTOS PRODUKTŲ GESINIMAS VIDUTINIO KARTOTINUMO PUTOMIS
Rezer- vuaro tūris (m3)
Rezervuaras su stacionariu stogu
Rezervuaras su plaukiojančiu stogu
Degančio rezervuaro aušinimas A švirkštu
D
H
S
LUS OPG
DS OPG
LUS OPG
DS OPG
D
H
S
LUS OPG
DS OPG
LUS OPG
DS OPG
(m)
(m)
(m2)
600
600
2000
2000
(m)
(m)
(m2)
600
600
2000
2000
400
4,7
6,0
17,3
1
1
-
-
-
-
-
-
-
-
3
700
10,4
9,0
85
2
1
-
-
-
-
-
-
-
-
-
3
1 000
10,4
12,0
85
2
1
-
-
12,3
9,0
119
2
1
-
-
4
2 000
15,2
12,0
181
3
2
-
-
15,2
12,0
181
3
2
-
-
5
3 000
19,0
12,0
283
4
3
2
1
19,0
12,0
283
4
3
2
1
6
5 000
21,0
15,0
346
5
3
2
1
22,8
12,0
408
6
4
2
2
8
10 000
28,5
18,0
638
9
6
3
2
28,5
18,0
638
9
6
3
2
10
20 000
40,0
18,0
1256
17
11
5
4
40,0
18,0
1256
17
11
5
4
14
30 000
45,6
18,0
1632
22
14
7
4
45,6
18,0
1632
22
14
7
4
15
40 000
56,9
18,0
2514
34
21
10
7
56,9
18,0
2514
34
21
10
7
19
50 000
60,7
18,0
2892
39
24
12
8
60,7
18,0
2892
39
24
12
8
20
Paaiškinimai
D – rezervuaro skersmuo
H – rezervuaro aukštis
S – rezervuaro plotas
LUS – lengvai užsiliepsnojantys skysčiai
DS – degūs skysčiai
OPG – oro putų generatorius
__________________________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų, reikalingų
gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos
10 priedas
PUTŲ ŠVIRKŠTŲ, GENERATORIŲ TAKTINĖS TECHNINĖS CHARAKTERISTIKOS
Prietaiso tipas
Debitas (l/s)
Putų kartotinumas*
Putų debitas (l/s)
Gesinimo vienu prietaisu plotas (m2)
1 %
3 %
6 %
vandens
putokšlio
vandens
putokšlio
vandens
putokšlio
tpliūpsnio <28 °C
tpliūpsnio >28 °C
OPŠ
6,59
0,07
6,40
0,20
6,26
0,40
10
66
83
133
OPG-200
1,98
0,02
1,94
0,06
1,88
0,12
100
200
25
40
OPG-600
5,94
0,06
5,82
0,18
5,64
0,36
100
600
75
120
OPG 700**
6,59
0,07
6,46
0,20
6,26
0,40
100
666
83
133
OPG-2000
19,8
0,2
19,4
0,6
18,8
1,20
100
2000
250
400
Paaiškinimai
* Putokšlio gamintojo instrukcijoje nurodyta, kiek procentų putokšlio reikia naudoti siekiant gauti reikiamo putų kartotinumo.
** Vidutinio suputojamumo putų generatorius ir žemo suputojamumo oro ir putų švirkštas, kurie yra 400 l/min. mišinio našumo, turintys uždarymo čiaupus.
OPŠ – oro putų švirkštas.
OPG – oro putų generatorius.
__________________________________________
Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų,reikalingų
gaisrui gesinti, apskaičiavimo metodikos
11 priedas
PUTŲ GENERATORIŲ SKAIČIAUS, NAUDOJANT TŪRINIO GESINIMO METODĄ, NUSTATYMO LENTELĖ
Putomis užpildo-mas tūris (m3)
Reikia turėti gesinant
Putomis užpildo-mas tūris (m3)
Reikia turėti gesinant
Putomis užpildo-mas tūris (m3)
Reikia turėti gesinant
OPG-600 (vnt.)
putokšlio kiekis (l)*
OPG-700** (vnt.)
putokšlio kiekis (l)
OPG-2000 (vnt.)
putokšlio kiekis (l)
1 %
3 %
6 %
1 %
3 %
6 %
1 %
3 %
6 %
iki 120
1
54
162
324
iki 133
1
63
180
360
400
1
180
540
1 080
240
2
108
324
648
266
2
126
360
720
800
2
360
1 080
2 160
360
3
162
486
972
399
3
189
540
1 080
1 200
3
540
1 620
3 240
480
4
216
648
1 296
532
4
252
720
1 440
1 600
4
720
2 160
4 320
600
5
270
810
1 620
665
5
315
900
1 800
2 000
5
900
2 700
5 400
720
6
324
972
1 944
798
6
378
1 080
2 160
2 400
6
1 080
3 240
6 480
840
7
378
1 134
2 268
931
7
441
1 260
2 520
2 800
7
1 260
3 780
7 560
960
8
432
1 296
2 592
1 064
8
504
1 440
2 880
3 200
8
1 440
4 320
8 640
1 080
9
486
1 458
2 916
1 197
9
567
1 620
3 240
3 600
9
1 620
4 860
9 720
1 200
10
540
1 620
3 240
1 330
10
630
1 800
3 600
4 000
10
1 800
5 400
10 800
Paaiškinimai
OPG – oro putų generatorius.
* Putokšlio kiekis nustatytas be atsargos koeficiento K. Atsargos koeficientas K gali būti nuo 1 iki 3, atsižvelgiant į putokšlio gamintojo pateiktas technines charakteristikas. Nežinant techninių charakterstikų, atsargos koeficientas lygus 3.
** Vidutinio suputojamumo putų generatorius ir žemo suputojamumo oro ir putų švirkštas, kurie yra 400 l/min. mišinio našumo, turintys uždarymo čiaupus.
_________________________________________