LT
DĖL SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2023 M. KOVO 27 D. SPRENDIMO NR.T9-72 „DĖL SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Statutory Text (1 Articles)
SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2023 M. KOVO 27 D. SPRENDIMO NR.T9-72 „DĖL SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2023 m. birželio 30 d. Nr. T9-147
Skuodas
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Skuodo rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a
1. Pakeisti Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2023 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T9-72 „Dėl Skuodo rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtintą Skuodo rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentą ir išdėstyti jį nauja redakcija.
2. Pripažinti netekusiu galios Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. T9-87 „Dėl Skuodo rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo pakeitimo“.
3. Nustatyti, kad šis sprendimas įsigalioja nuo 2023 m. liepos 1 dienos.
Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui (H. Manto g. 37, Klaipėda) arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams (Galinio Pylimo g. 9, Klaipėda) per vieną mėnesį nuo šio teisės akto paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Savivaldybės meras Stasys Gutautas
Skuodo rajono savivaldybės tarybos
2023 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T9-72
(Skuodo rajono savivaldybės tarybos
2023 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. T9-147
redakcija)
SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Skuodo rajono savivaldybės (toliau – savivaldybės) tarybos (toliau – taryba) veiklos reglamentas (toliau – reglamentas) nustato
1.1. Pagrindines reglamente naudojamas sąvokas.
1.2. Savivaldybės funkcijas.
1.3. Tarybos nario teises ir pareigas, nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
1.4. Tarybos opozicijos lyderio funkcijas.
1.5. Tarybos nario veiklos apmokėjimą.
1.6. Tarybos kompetenciją.
1.7. Tarybos veiklos formas.
1.8. Svarstytinų klausimų ir sprendimų projektų pateikimo tarybai tvarką.
1.9. Tarybos posėdžio darbo tvarką.
1.10. Kolegijos funkcijas.
1.11. Tarybos komitetų ir komisijų kompetenciją.
1.12. Tarybos narių ir mero atsiskaitymo gyventojams tvarką.
1.13. Bendravimo su gyventojais formas ir būdus.
1.14. Savivaldybės vykdomosios institucijos kompetenciją.
1.15. Administracijos direktoriaus funkcijas.
1.16. Atstovavimo gyvenamųjų vietovių bendruomenėms tvarką.
1.17. Vietos gyventojų dalyvavimą tvarkant savivaldybės reikalus.
1.18. Planavimą ir atskaitomybę savivaldybėje.
1.19. Turtą ir finansus.
1.20. Savivaldybės biudžeto rengimą ir kontrolę.
1.21. Baigiamąsias nuostatas.
2. Tarybos narių veikla turi būti vykdoma laikantis šio reglamento nuostatų.
II SKYRIUS
PAGRINDINĖS REGLAMENTO SĄVOKOS
3. Išimtinė tarybos kompetencija – Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios savivaldybės meras negali perimti, kištis į ją, jos įgyvendinti. Taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti jos savivaldybės merui.
4. Išplėstinė seniūnaičių sueiga – seniūnaičių ir seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų susirinkimas, kuriame sprendžiami Vietos savivaldos įstatymo nustatyti klausimai.
5. Meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.
6. Mišri tarybos narių grupė – tarybos nariai, nesusivieniję į tarybos narių frakciją ar tarybos narių grupę.
7. Paprastoji tarybos kompetencija – įstatymų nustatyta kompetencija, kurią taryba įgyvendina pati arba gali perduoti savivaldybės merui savo nustatyta tvarka.
8. Savivaldybė – Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso nustatyta tvarka išrinktus tarybą ir savivaldybės merą. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo.
9. Savivaldybės administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir įstaigos, kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų įgyvendinimą.
10. Savivaldybės bendruomenė – savivaldybės nuolatiniai gyventojai, bendrais viešaisiais poreikiais, interesais ir savivaldos teisiniais santykiais susieti su savivaldybės administravimo subjektais.
11. Savivaldybės centralizuota vidaus audito tarnyba – savivaldybės administracijos direktoriui pavaldus, savivaldybės merui atskaitingas savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, įsteigtas savivaldybės administracijos, savivaldybės administravimo subjektų ar kitų savivaldybės viešųjų juridinių asmenų vidaus auditui atlikti.
12. Savivaldybės institucijos – už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos
12.1. savivaldybės atstovaujamoji institucija – taryba;
12.2. savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras.
13. Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba – savivaldybės biudžetinė įstaiga, prižiūrinti, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai.
14. Taryba – savivaldybės atstovaujamoji institucija, kuri turi savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus ir kurią sudaro tarybos nariai – savivaldybės bendruomenės atstovai.
15. Tarybos dauguma – tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję tarybos nariai, tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, pateikę savo veiklos programą, sudarytą iš daugiau kaip pusės visų tarybos narių.
16. Tarybos mažuma – tarybos daugumai nepriklausanti tarybos narių frakcija (-os) ir (ar) tarybos narių grupė (-ės), ir (ar) į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję tarybos nariai.
17. Tarybos narių frakcija – tarybos nariai, tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą taryboje tęsia susivieniję į frakciją. Frakciją sudaro ne mažiau kaip 2 tarybos nariai.
18. Tarybos narių grupė – ne mažiau kaip 2 susivieniję tarybos nariai, nepriklausantys tarybos narių frakcijai, tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą taryboje tęsia grupėje.
19. Tarybos opozicija – tarybos mažumai priklausančių ir tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, opozicinėmis pasiskelbusių tarybos narių frakcijų, tarybos narių grupių, į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių tarybos narių visuma, pateikusi savo veiklos kryptis.
20. Tarybos opozicijos lyderis – daugiau nei pusės tarybos narių, priklausančių tarybos opozicijai, tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaruotas tarybos opozicijai atstovaujantis tarybos narys. Jis atlieka Vietos savivaldos įstatymu ir reglamentu jam pavestas funkcijas, turi Vietos savivaldos įstatyme ir reglamento 39 punkte nustatytas teises.
21. Savivaldybės valdoma įmonė – savivaldybės įmonė, veikianti pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, taip pat akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurių vienai ar kelioms savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime.
22. Seniūnaičių sueiga – seniūnaičių susirinkimas, kuriame sprendžiami Vietos savivaldos įstatymo nustatyti klausimai.
23. Seniūnaitis – gyvenamosios vietovės ar jos dalies bendruomenės išrinktas atstovas, turintis Vietos savivaldos įstatymo nustatytas teises ir pareigas.
24. Vietos savivalda – savivaldybės bendruomenės savitvarka ir savaveiksmiškumas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją.
III SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS FUNKCIJOS
25. Savivaldybės funkcijos pagal sprendimų priėmimo laisvę skirstomos į savarankiškąsias ir valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms). Pagal veiklos pobūdį savivaldybės funkcijos skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo.
IV SKYRIUS
TARYBOS NARIO TEISĖS, NEPRIEKAIŠTINGOS REPUTACIJOS REIKALAVIMAI
26. Tarybos narys visas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka.
27. Tarybos narys turi teisę
27.1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka rinkti ir būti išrinktas į pareigas tarybos struktūriniuose padaliniuose.
27.2. Siūlyti tarybai svarstyti klausimus, rengti tarybos sprendimų projektus, iš mero, vicemero (-ų), savivaldybės administracijos ar kitų savivaldybės įstaigų, savivaldybės valdomų įmonių gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją, dalyvauti diskusijose svarstomais klausimais, raštu ir žodžiu pateikti pastabas dėl tarybos sprendimų projektų, dėl tarybos darbo tvarkos ir kitais klausimais, tarybos posėdžio metu užduoti klausimų pranešėjams, kalbėti dėl posėdžio vedimo tvarkos, kreiptis su paklausimais į savivaldybės institucijų, savivaldybės administracijos, kitų savivaldybės įstaigų, įmonių ir organizacijų, taip pat valstybės institucijų, kurios veikia savivaldybės teritorijoje, vadovus ir valstybės tarnautojus. Siūlomą tarybai svarstyti klausimą arba tarybos sprendimo projektą, tarybos narys turi pateikti iki mėnesio 7 d.
27.3. Dalyvauti ir kalbėti komitetų ir komisijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti arba su jo elgesiu susiję klausimai.
27.4. Jungtis į tarybos narių frakcijas ir grupes
27.4.1. Tarybos nariai laisva valia gali jungtis į tarybos narių frakcijas ir tarybos narių grupes apie tai raštu informavę tarybos posėdžiui pirmininkaujantį asmenį. Posėdžiui pirmininkaujantis asmuo gautą informaciją paskelbia viešai tarybos posėdžio metu. Gavus informaciją po tarybos posėdžio, ji paskelbiama artimiausiame tarybos posėdyje.
27.4.2. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 2 tarybos nariai, pirmajame ar kitame tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą taryboje tęsia susivieniję į frakciją.
27.4.3. Tarybos narių grupę sudaro ne mažiau kaip 2 susivieniję tarybos nariai, nepriklausantys tarybos narių frakcijai, tarybos posėdyje viešu pareiškimu, įteiktu posėdžio pirmininkui, deklaravę, kad veiklą taryboje tęsia grupėje.
27.4.4. Tarybos narių frakcija ir tarybos narių grupė pačios nusistato savo darbo tvarką, skiria pirmininkus.
27.4.5. Tarybos narių frakcijos ar tarybos narių grupės pirmininkas arba jų įgaliotas narys turi teisę atstovauti taryboje savo frakcijai ar grupei.
27.5. Gauti iš savivaldybės administracijos darbo vietą posėdžiui ir pagalbą tarybos nario įgaliojimams vykdyti.
27.6. Savo įgaliojimų laikotarpiu turėti visuomeninių padėjėjų, kurie Tarybos nario prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.
28. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju gali būti pilnametis asmuo, kuris nėra tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
29. Tarybos nario visuomeniniu padėjėju negali būti asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turintis neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.
30. Tarybos nario visuomeninių padėjėjų skaičius negali viršyti savivaldybėje įsteigtų seniūnijų skaičiaus.
31. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, informacija apie asmenį, tarybos nario paskirtą jo visuomeniniu padėjėju (asmens vardas, pavardė, paskyrimo data), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir joje skelbiama tol, kol asmuo eina tarybos nario visuomeninio padėjėjo pareigas.
32. Visuomeniniams padėjėjams artimiausiame tarybos posėdyje išduodamas jo statusą liudijantis pažymėjimas (1 priedas).
33. Tarybos narys privalo
33.1. Dalyvauti tarybos posėdžiuose.
33.2. Būti vieno (išskyrus Kontrolės komitetą) komiteto nariu.
33.3. Dalyvauti komiteto ir komisijos, kurio narys jis yra, posėdžiuose.
33.4. Priimti savivaldybės nuolatinius gyventojus ir ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti savivaldybės nuolatiniams gyventojams iki gegužės 1 d., susitinkant su gyventojais kiekvienoje seniūnijoje.
33.5. Informuoti merą ir (ar) tarybos narius arba kitus asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu pareikštas nusišalinimas buvo priimtas, jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą
33.5.1. Tarybos narys privalo nusišalinti, kai sprendžiami su juo ar jo šeimos nariais ir artimais giminaičiais susiję turtiniai bei finansiniai klausimai arba kai jo dalyvavimas balsuojant galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.
33.5.2. Tarybos narys prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą, privalo raštu ar žodžiu informuoti tarybą apie esamą interesų konfliktą.
33.5.3 Taryba balsuoja dėl pareikšto nusišalinimo ir priima sprendimą pritarti nusišalinimui ar nepritarti.
33.5.4. Jeigu taryba nusišalinimą priima, tarybos narys privalo palikti patalpą, kurioje svarstomas šis klausimas.
33.5.5. Jeigu taryba motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareiškia, kad nusišalinimo nepriima ir įpareigoja tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą, tarybos narys toliau dalyvauja svarstant šį klausimą.
33.5.6. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 (penkias) darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.
34. Tarybos narys, pretenduojantis tapti tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis per pastaruosius 3 (tris) metus buvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, taip pat jeigu jis
34.1. Įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą.
34.2. Įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą.
34.3. Įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nepasibaigusį laidavimo terminą.
34.4. Įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo, kaip jis apibrėžiamas Korupcijos prevencijos įstatyme, padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo 3 metai arba yra nepasibaigęs laidavimo terminas.
34.5. Atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodytus šiurkščius pažeidimus arba Valstybės tarnybos įstatymo numatytu atveju pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai.
34.6. Atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis atitinkama veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis atitinkama veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai.
34.7. Atleistas arba pašalintas iš skiriamų arba renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo arba pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai.
34.8. Yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.
34.9. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, ir kad tarybos komitetų ir komisijų pirmininkais būtų skiriami tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžiama Vietos savivaldos įstatyme, tarybos narys, pretenduojantis tapti tarybos sudaromo komiteto ar komisijos pirmininku, privalo užpildyti vidaus reikalų ministro patvirtintos formos deklaraciją, joje pateikdamas duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams.
35. Ši deklaracija pateikiama merui ir per 5 (penkias) darbo dienas paskelbiama viešai savivaldybės interneto svetainėje www.skuodas.lt ir skelbiama tol, kol tarybos narys eina pareigas, kurioms keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.
36. Už deklaracijos paskelbimą savivaldybės interneto svetainėje atsako tarybos sekretorius.
V SKYRIUS
TARYBOS OPOZICIJOS LYDERIO FUNKCIJOS
37. Opozicijos lyderis atlieka jam Vietos savivaldos įstatymu ir šio reglamento 38 punktu numatytas funkcijas, įgyvendina Vietos savivaldos įstatymu ir šio reglamento 39 punktu nustatytas teises.
38. Opozicijos lyderio funkcijos
38.1. Atstovauti tarybos opozicijai tarybos posėdžių, komitetų ir komisijų posėdžių metu.
38.2. Atstovauti tarybos opozicijai susitikimuose su savivaldybės gyventojais.
38.3. Atstovauti tarybos opozicijai ir kitais atvejais ir tokia apimtimi, kokia opozicijos lyderis yra tarybos opozicijos įgaliotas tą daryti.
39. Opozicijos lyderio teisės
39.1. Pateikti tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais tarybos posėdžių sekretoriui reglamento IX skyriuje nustatyta tvarka.
39.2. Siūlyti tarybos posėdžio metu prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę papildyti ar pakeisti parengtą tarybos posėdžio darbotvarkę, jeigu dėl siūlomų papildomai įtraukti klausimų sprendimų projektai yra įregistruoti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki tarybos posėdžio pradžios, išskyrus Vietos savivaldos įstatymo numatytas išimtis.
39.3. Tarybos posėdžio metu pirmam užduoti klausimus pranešėjams ir pirmam pasisakyti kiekvienu svarstomu darbotvarkės klausimu.
39.4. Tarybos mažumos valandos metu pirmam užduoti iki 2 klausimų.
39.5. Siūlyti kolegijai svarstyti tarybos mažumos valandos ir tarybos mažumos darbotvarkės svarstymo datas.
39.6. Teikti siūlymus tarybai ir merui įtraukti tarybos narius, valstybės tarnautojus, ekspertus, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ir bendruomeninių organizacijų atstovus, kitus savivaldybės bendruomenės narius į komisijų ir darbo grupių sudėtį.
39.7. Teikti siūlymus tarybai išklausyti savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų atstovus.
39.8. Teikti merui pastabas ir pasiūlymus dėl savivaldybės biudžeto projekto.
VI SKYRIUS
TARYBOS NARIO VEIKLOS APMOKĖJIMAS
40. Tarybos nariams už darbą atliekant tarybos nario pareigas yra atlyginama (apmokama). Tarybos nariams nustatomas 20 procentų tos savivaldybės, kurios tarybos narys jis yra, mero darbo užmokesčio dydžio atlyginimas
41. Savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui, savivaldybės tarybos komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkams nustatomas 20 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas.
42. Savivaldybės tarybos komitetų ir nuolatinių komisijų pirmininkų pavaduotojams nustatomas 10 procentų didesnio dydžio savivaldybės tarybos narių atlyginimas.
43. Jeigu savivaldybės tarybos narys vienu metu eina kelias pareigas, jam mokamas tas savivaldybės tarybos nario atlyginimas, kurio nustatytas dydis yra didesnis.
44. Tarybos narys turi teisę atsisakyti šio atlyginimo, pateikdamas Merui laisvos formos prašymą dėl savivaldybės tarybos nario pareigų atlikimo neatlygintinai (tai yra visuomeniniais pagrindais).
45. Tokį prašymą pateikusiam savivaldybės tarybos nariui atlyginimas neskaičiuojamas ir nemokamas, taip pat neskaičiuojami ir nemokami teisės aktų nustatyti privalomi mokėti mokesčiai, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos.
46. Savivaldybės tarybos nario atlyginimas mažinamas proporcingai savivaldybės tarybos nario praleistų to mėnesio savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos komitetų, nuolatinių komisijų ir savivaldybės kolegijos, kurių narys savivaldybės tarybos narys yra, posėdžių skaičiui. Jeigu tarybos narys nedalyvauja savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos komitetų, nuolatinių komisijų, savivaldybės kolegijos posėdžiuose, atlyginimas mažinamas 10 proc. už kiekvieną praleistą posėdį.
47. Informacija apie savivaldybių tarybų narių atlyginimus skelbiama savivaldybių interneto svetainėse.
48. Savivaldybės tarybos, komitetų, komisijų posėdžių laiku, taip pat dalyvaujant savivaldybės institucijų sudarytų komisijų, darbo grupių posėdžiuose savivaldybės tarybos narys atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą.
49. Finansinės apskaitos skyrius pasibaigus mėnesiui pagal faktiškai dirbtą laiką nuolatinių komisijų, savivaldybės tarybos komitetų, savivaldybės kolegijos ir tarybos posėdžiuose tarybos nariams skaičiuoja atlyginimą, kurį už praėjusį mėnesį ne vėliau kaip per 15 dienų po einamojo mėnesio pradžios perveda į tarybos narių nurodytas sąskaitas.
50. Tarybos nario savivaldybės atstovavimas už savivaldybės ribų forminamas tarybos sprendimu.
51. Tarybos nariui, kuris atstovauja savivaldybei už savivaldybės ribų, savivaldybės administracija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apmoka komandiruotės išlaidas.
52. Tarybos narys tarybos komitetų, komisijų, sudarytų prie tarybos, kitų komisijų, darbo grupių, kolegijos posėdžių, taip pat atliekantis kitus su tarybos veikla susijusius darbus (tarybos veiklos ataskaitų pristatymų, oficialių renginių ir susitikimų su rinkėjais, komandiruočių ir deleguotų funkcijų vykdymo asociacijose metu) atleidžiamas nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jam darbo vietą.
VII SKYRIUS
TARYBOS KOMPETENCIJA
53. Tarybos įgaliojimai prasideda, kai į pirmąjį posėdį susirenka išrinkti tarybos nariai, ir baigiasi, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai kadencijai išrinkti tarybos nariai.
54. Jeigu tarybos rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais, ankstesnės kadencijos tarybos įgaliojimai tęsiasi iki tarybos, kuri bus išrinkta per pakartotinius tarybos rinkimus, pirmojo posėdžio arba iki tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įvedimo Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.
55. Tarybos kompetencija yra išimtinė ir paprastoji, kurios reglamentuojamos Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnyje.
56. Sprendimą dėl papildomų ir biudžeto planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo taryba priima įvertinusi išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimus, kurie yra rekomendacinio pobūdžio. Išplėstinė seniūnaičių sueiga kviečiama tarybos nustatyta tvarka.
57. Gautus išplėstinės seniūnaičių sueigos pasiūlymus (sprendimus) sprendimo projekto rengėjas prideda prie rengiamo sprendimo projekto.
58. Tarybos nariai gali būti deleguojami į regiono plėtros tarybos kolegiją, įstatymų nustatytas komisijas. Įgaliojimai jiems suteikiami tarybos sprendimu.
59. Jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso tarybai.
60. Taryba prižiūri merą ir kitus subjektus, tiesiogiai įgyvendinančius valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas. Meras ir kiti subjektai, tiesiogiai įgyvendinantys valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, atsiskaito tarybai už savo veiklą ir valstybinių funkcijų vykdymą kaip informaciją tarybai pateikdami viešojo sektoriaus subjektų ataskaitas Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.
61. Tarybos komitetų, frakcijų, grupių siūlymu taryba posėdyje išklauso valstybės institucijų padalinių, esančių savivaldybės teritorijoje, vadovų informaciją dėl jų veiklos gerinimo.
62. Išimtinei tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.
63. Konkrečius įgaliojimus dėl tarybos paprastosios kompetencijos taryba atskiru sprendimu gali pavesti vykdyti merui. Jeigu meras dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto negali įvykdyti tarybos jam perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo taryba.
VIII SKYRIUS
TARYBOS VEIKLOS FORMOS
64. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai tarybos posėdžiuose.
65. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami.
66. Tarybos veikla tarp tarybos posėdžių tęsiama tarybos komitetuose, komisijose, kolegijoje, tarybos narių frakcijose, grupėse ir mišrioje grupėje, taip pat tarybos nariams priimant savivaldybės nuolatinius gyventojus.
67. Tarybos darbo tvarka nustatoma ir Vietos savivaldos įstatyme, ir reglamente.
IX SKYRIUS
SVARSTYTINŲ KLAUSIMŲ IR SPRENDIMŲ PROJEKTŲ PATEIKIMO TARYBAI TVARKA
68. Savivaldybės tarybos posėdyje svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais savivaldybės tarybos posėdžių sekretoriui (-iams) reglamento nustatyta tvarka pateikia meras, komitetai, komisijos, tarybos nariai, frakcijos, grupės, į jokią frakciją ar grupę nesusivieniję savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės kolegija, opozicijos lyderis, savivaldybės kontrolierius. Sprendimų projektus rengia savivaldybės administracijos specialistai. Su sprendimų projektais pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame nurodomi sprendimo projekto tikslai, uždaviniai, siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos, laukiami rezultatai, lėšų poreikis ir šaltiniai, kiti sprendimui priimti reikalingi pagrindimai, skaičiavimai ar paaiškinimai, ir sprendimo projekto lyginamasis variantas, jeigu teikiamas sprendimo pakeitimo projektas.
69. Tarybos sprendimo projektai rengiami ir tvarkomi Dokumentų valdymo sistemos DBSIS (toliau – DBSIS) priemonėmis.
70. Teikiami tarybos spendimo projektai turi būti suderinti su jį rengusio savivaldybės administracijos padalinio vadovu, savivaldybės administracijos direktoriumi ir savivaldybės valstybės tarnautojais, atsakingais už teisės aktų projektų atitiktį lietuvių kalbos reikalavimams, įstatymams ir kitiems teisės aktams.
71. Komiteto, komisijos, mero, tarybos nario, frakcijos, grupės ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos teikiamas sprendimo projektas turi būti pasirašomas jo rengėjo ir derinamas savivaldybės valstybės tarnautojų, atsakingų už teisės aktų projektų atitiktį lietuvių kalbos reikalavimams ir įstatymams bei kitiems teisės aktams.
72. Kartu su sprendimo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuris rengiamas ir tvarkomas DBSIS priemonėmis.
73. Jeigu teisės aktų nustatytais atvejais privaloma atlikti teisinio reguliavimo poveikio korupcijai ar konkurencijai vertinimą, atitinkami, teisės aktais nustatyti, dokumentai pridedami prie sprendimo projekto. Jeigu antikorupcinis vertinimas atliekamas – jis kaip priedas privalo būti prijungiamas prie atitinkamo tarybos sprendimo projekto.
74. Kartu su sprendimo projektu rengėjas DBSIS pateikia visus reikalingus ar galinčius turėti įtaką sprendimui priimti dokumentus.
75. Sprendimų projektus tarybos sekretorius registruoja tarybos sprendimų projektų registre ir elektroninėje dokumentų registravimo sistemoje DBSIS bei el. paštu arba per DBSIS perduoda tarybos komiteto pirmininkui, kuris sprendžia, kurie klausimai bus svarstomi komitete.
76. Jeigu teikiamu tarybos sprendimo projektu numatoma keisti arba papildyti galiojantį tarybos sprendimo projektą, tokiu atveju teikėjas privalo kartu pridėti ir tarybos sprendimo pakeitimo arba papildymo lyginamąjį variantą. Jeigu sprendimo projektas neatitinka nurodytų reikalavimų, tarybos sekretorius jį grąžina rengėjui tinkamai parengti.
77. Užregistruoti sprendimų projektai saugomi DBSIS ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos skelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos specialistas, tarybos posėdžio sekretorius ir savivaldybės administracijos darbuotojai su sprendimų projektais ir aiškinamaisiais raštais turi teisę susipažinti DBSIS.
78. Komitetai savo nutarimus perduoda registruoti į DBSIS kitą darbo dieną po komiteto posėdžio.
79. Savivaldybės tarybos sprendimu iki nustatyto termino neparengti tarybos sprendimo projektai gali būti įtraukti į tarybos posėdžio darbotvarkę komiteto, komisijos, frakcijos, grupės, mišrios grupės, savivaldybės kolegijos, opozicijos lyderio ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu jie pristatyti bendrame tarybos narių posėdyje ir apsvarstyti komitetuose.
80. Tarybos posėdžių darbotvarkės projekto rengimo tvarka
80.1. į tarybos posėdžių darbotvarkės projektą registruoti tarybos sprendimų projektai įrašomi pagal jų registracijos eiliškumą;
80.2. tarybai teikiamos informacijos ar kiti klausimai, kurie nėra tarybos sprendimų projektai tarybos darbotvarkės projekte įrašomi jos pabaigoje;
80.3. į tarybos posėdžio darbotvarkę tarybos posėdžių sekretorius įtraukia tik tuos sprendimo projektus, kurie užregistruoti ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki tarybos posėdžio, išskyrus išimtis kai
80.3.1. tarybos posėdžio metu tvirtinant posėdžio darbotvarkę parengtas tarybos posėdžio darbotvarkės projektas gali būti papildytas ar pakeistas tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos, grupės, mišrios grupės, savivaldybės kolegijos, opozicijos lyderio ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl siūlomų papildomai įtraukti klausimų sprendimų projektai yra įregistruoti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.
80.3.2. Ekstremaliųjų įvykių, atitinkančių Vyriausybės patvirtintus kriterijus, atvejais meras teikia savivaldybės tarybai svarstyti klausimą ir siūlo priimti sprendimą skubos tvarka. Mero sprendimu tarybos posėdžio darbotvarkės projektas gali būti sudaromas ir paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje trumpesniais, negu šiame skyriuje nustatytais terminais, o apie tarybos posėdžio laiką ir svarstyti parengtus ir šiame skyriuje nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais visais šiais atvejais gali būti pranešama per trumpesnį, negu reglamente nustatytą terminą, bet ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki tarybos posėdžio pradžios.
80.4. Meras sudaro galutinį tarybos posėdžio darbotvarkės projektą.
80.5. Galutinį tarybos posėdžių darbotvarkės projektą tarybos posėdžių sekretorius perduoda tarybos nariams.
80.6. Meras, o kai jis negali eiti pareigų arba jo nėra, – laikinai tarybos paskirtas tarybos narys apie tarybos posėdžio laiką, svarstyti parengtus ir šiame skyriuje nustatyta tvarka įregistruotus klausimus kartu su sprendimų projektais praneša ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki posėdžio pradžios savivaldybės interneto svetainėje www.skuodas.lt gyventojams, el. paštu visiems tarybos nariams, seniūnui ir seniūnaičiui, kai svarstomi klausimai yra susiję su jų atstovaujama gyvenamosios vietovės bendruomene, taip pat seniūnui ir vietos gyventojų apklausos iniciatyvinės grupės atstovui (-ams), kai svarstomi vietos gyventojų apklausos rezultatai ar klausimai dėl vietos gyventojų apklausai pateikto (-ų) klausimo (-ų).
80.7. Siūlomų papildomai įtraukti klausimų sprendimų projektai turi būti įregistruoti ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su vicemero (-ų), Kontrolės komiteto ar šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo vicemeru (-ais), savivaldybės administracijos direktoriumi, Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytos komisijos pirmininku pareiškimu. Dėl papildomų klausimų įtraukimo į tarybos posėdžio darbotvarkę sprendžia taryba.
81. Rengiant, registruojant, svarstant (iki komitetų svarstymo, komitetų svarstymo metu bei po komitetų svarstymo) tarybai paruoštus sprendimų projektus, taip pat tarybai posėdžio metu svarstant tarybos sprendimų projektus galima tarybos sprendimų projektuose atlikti ir fiksuoti gramatinio ir techninio pobūdžio pakeitimus (gramatinių klaidų (iš)taisymą, pasikartojančių žodžių išbraukimą, vardų ar pavardžių supainiojimą ir pan.); patikslinti pateikiamus skaičius ir skaičiavimus (jeigu buvo pateikti netikslūs skaičiai ir atitaisymas nereikštų esminio sprendimo projekto pakeitimo).
82. Siūlymai pakeisti, papildyti ar panaikinti svarstomų tarybos sprendimų projektų nuostatas, neatitinkančias teisės aktų reikalavimų, kurie buvo fiksuoti rengiant, registruojant, svarstant (iki komitetų svarstymo, komitetų svarstymo metu bei po komitetų svarstymo) tarybai paruoštus sprendimų projektus, taip pat tarybai posėdžio metu svarstant tarybos sprendimų projektus gali būti priimami tarybos posėdžio metu bendru sutarimu arba atskirai dėl to balsuojant. Likus mažiau nei 24 valandoms iki tarybos posėdžio pradžios, nauji sprendimų projektai, sprendimų projektų pakeitimai, papildymai ar alternatyvūs sprendimų projektai šiam tarybos posėdžiui neregistruojami.
X SKYRIUS
TARYBOS POSĖDŽIO DARBO TVARKA
83. Tarybos posėdžiai paprastai šaukiami paskutinį mėnesio ketvirtadienį. Esant reikalui sprendimą dėl posėdžio datos perkėlimo priima meras.
84. Posėdžio darbo grafikas
84.1. 13.00–14.30 val.;
84.2. pertrauka – 15 min.;
84.3 14.45–17.00 val.
85. Posėdžio darbo grafikas gali būti keičiamas tarybai nusprendus.
86. Tarybos posėdžiai vyksta valstybine kalba arba žemaičių tarme. Svečiai turi teisę kalbėti kita kalba arba tarme. Vertimu pasirūpina savivaldybės administracija. Raštvedyba vykdoma valstybine kalba.
87. Tarybos posėdžiai yra atviri. Posėdžio pirmininkas turi teisę leisti posėdyje kalbėti kviestiesiems asmenims. Jeigu tarybos posėdyje svarstomas klausimas yra susijęs su kitais posėdyje dalyvaujančiais asmenimis, jiems leidžiama užduoti klausimų pranešėjams ir kalbėti iki 5 min. Tarybos posėdžiai tiesiogiai transliuojami viešai savivaldybės interneto svetainėje.
88. Kai posėdyje svarstomas klausimas, kuriame yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios informacijos, ar su asmens duomenimis ir (ar) privačiu gyvenimu susijęs klausimas, taryba juos nagrinėja uždarame posėdyje. Uždaras posėdis viešai netransliuojamas.
89. Prieš kiekvieną posėdį tarybos nariams išduodamos balsavimo elektronine balsų skaičiavimo sistema identifikavimo kortelės (ne posėdžių metu korteles saugo savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (informatikas)). Jeigu posėdis organizuojamas nuotoliniu būdu, posėdžio sekretorius elektroniniu paštu išsiunčia nuotolinio posėdžio prisijungimo nuorodą (posėdžio identifikacinį numerį ir slaptažodį) tarybos nariams ne vėliau kaip 2 val. iki posėdžio pradžios. Tarybos nariai nurodytu laiku negavę nuorodos arba testavimo metu dėl techninių kliūčių negalintys prisijungti prie nuotoliniu būdu vyksiančio posėdžio nedelsiant telefonu informuoja posėdžio pirmininką ir (ar) posėdžio sekretorių. Esant poreikiui dėl techninių kliūčių ir (ar) interneto ryšio trikdžių tarybos nariams sudaromos galimybės atvykti į savivaldybės administracinį pastatą ir suteikiama patalpa bei reikalingos priemonės, kad tarybos narys galėtų prisijungti prie nuotoliniu būdu vykstančio tarybos posėdžio. Jeigu tarybos narys neinformavo apie technines kliūtis posėdžio pirmininko ir (ar) posėdžio sekretoriaus, laikoma, kad tarybos narys posėdyje nedalyvauja be pateisinamos priežasties.
90. Posėdžio pirmininkas
90.1. skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą. Prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą 15 minučių posėdžio pertrauką. Frakcijos ar tarybos narių grupės prašymu skelbia ne ilgesnę kaip 15 minučių pertrauką. Šia teise frakcija ar tarybos narių grupė posėdžio metu gali pasinaudoti vieną kartą. Jeigu nuotoliniu būdu vykstančio tarybos posėdžio metu bent vienas tarybos narys dėl techninių kliūčių ir (ar) interneto ryšio trikdžių nebegali tęsti dalyvavimo posėdyje, jo prašymu, pateiktu žodžiu (telefonu), posėdžio pirmininkas gali skelbti ne ilgesnę kaip 30 min. pertrauką, kad tarybos narys galėtų atvykti į savivaldybės administracinį pastatą, kur jam būtų suteikiama patalpa ir reikalingos priemonės tęsti dalyvavimą posėdyje. Tarybos sprendimu skelbiamos pertraukos trukmė gali būti keičiama;
90.2. tikrina, ar posėdyje yra kvorumas;
90.3. stebi, kad būtų laikomasi reglamento;
90.4. suteikia žodį tarybos nariams bei kitiems asmenims, vadovauja sprendimo projektų svarstymo eigai;
90.5. stebi pasisakymų trukmę ir, jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;
90.6. gali pratęsti pasisakymo laiką ne daugiau kaip 2 minutėmis;
90.7. gali įspėti kalbėtoją, jeigu jis nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės;
90.8. gali nutraukti pasisakymą, jeigu kalbama ne tuo klausimu, dėl kurio buvo suteiktas žodis;
90.9. pasiūlo tarybos nariams priimti sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestuosius ar kitus asmenis, jeigu jie trukdo posėdžiui;
90.10. reiškia tarybos nariams pastabas, jeigu jie nesilaiko reglamento, kelia triukšmą salėje, įžeidinėja tarybą, kitus asmenis ar kitaip trukdo tarybai dirbti, o prireikus siūlo jų elgesį svarstyti Etikos komisijai;
90.11. priimdamas procedūrinius sprendimus, tarybos nariams reikalaujant, paskelbia, kokiu reglamento punktu vadovaujasi;
90.12. nedaro įtakos tarybos nariams dėl priimamų sprendimų;
90.13. nustato klausimo svarstymo trukmę, kuri neturi viršyti 30 minučių, išskyrus savivaldybės biudžeto projekto svarstymą;
90.14. pasiūlo pranešėjų ar papildomų kalbėtojų pasisakymo laiką.
91. Po klausimo pristatymo pranešėjas atsako į tarybos narių klausimus. Tarybos narys gali pateikti pranešėjui du klausimus. Klausimui pateikti skiriama ne mažiau 2 minutės, atsakymui – ne mažiau 3 minučių. Opozicijos lyderis turi pirmumo teisę užduoti klausimų ir pasisakyti tarybos posėdyje svarstomais klausimais tokia pačia tvarka kaip ir kiti tarybos nariai.
92. Pranešėjui atsakius į klausimus, tarybos nariams suteikiama teisė pasisakyti svarstomu klausimu: komitetų ir frakcijų vardu bei pateikusiems raštiškus pasiūlymus – 7 minutės, kitiems – 5 minutės.
93. Svarstomu klausimu galimi pasisakymai ir replikos.
94. Tarybos nariui replikuoti, pasisakyti dėl balsavimo motyvų suteikiamos 2 minutės.
95. Pasisakyti ar replikuoti galima tik baigus kalbėti pranešėjui.
96. Dėl balsavimo motyvų prieš kiekvieną balsavimą gali pasisakyti ne daugiau kaip 6 tarybos nariai
96.1. ne daugiau kaip 3 tarybos nariai – už;
96.2. ne daugiau kaip 3 – prieš.
97. Per posėdį kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus. Pirmiausia pasisako opozicijos lyderis, komitetų ir frakcijų pirmininkai, tarybos nariai, pateikę pasiūlymus dėl sprendimo projekto, kviesti asmenys, kiti asmenys reglamento 96 punkte nustatyta tvarka.
98. Diskusijos baigiamos, kai pasibaigia klausimui svarstyti skirtas laikas arba taip nusprendžia posėdžio pirmininkas. Tarybos nariai, ketinę pasisakyti, bet negavę žodžio dėl laiko stokos, pastabas ir pasiūlymus svarstomais klausimais gali per tris darbo dienas pateikti raštu. Jie pridedami prie posėdžio protokolo arba pateikiami tarybos sudarytai redakcinei komisijai.
99. Taryba gali atidėti sprendimo projekto svarstymą, jeigu yra pateikta pataisų ir alternatyvių pasiūlymų.
100. Prieš balsavimą frakcijos ar tarybos narių grupės prašymu gali būti skelbiama ne ilgesnė kaip 5 minučių pertrauka. Šia teise frakcija ar tarybos narių grupė posėdžio metu gali pasinaudoti vieną kartą.
101. Po diskusijų ir pasisakymų dėl balsavimo motyvų posėdžio pirmininkas skelbia balsavimo pradžią ir pagal elektroninės balsų skaičiavimo sistemos ar balsų skaičiavimo komisijos duomenis praneša balsavimo rezultatus. Balsuojant replikos ar pastabos neleidžiamos.
102. Dalyvaujančiais posėdyje laikomi tie tarybos nariai, kurie priimant konkretų sprendimą elektroninėje balsavimo sistemoje užsiregistravo paspausdami mygtuką „dalyvauju“ arba rankos pakėlimu, kai balsavimas dėl techninių kliūčių vykdomas rankiniu būdu. Nuotoliniu būdu vykstančio tarybos posėdžio metu dalyvaujančiais posėdyje laikomi tie tarybos nariai, kurie registracijos metu naudodami vaizdo atvaizdavimo ir garso technines priemones patvirtina posėdžio pirmininkui savo tapatybę parodydami tarybos nario pažymėjimą ir garsiai pasakydami savo vardą ir pavardę. Jeigu tarybos narys dėl techninių kliūčių negali prisijungti arba tęsti dalyvavimo nuotoliniame tarybos posėdyje, jis nedelsiant apie tai žodžiu (telefonu) informuoja posėdžio pirmininką ir (ar) posėdžio sekretorių.
103. Tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (laikoma, kad balsai pasiskirstė po lygiai tada, kai balsų už gauta tiek pat, kiek prieš ir susilaikiusių kartu sudėjus), balsuojama dar kartą. Prieš antrą balsavimą galima daryti 10–20 min. pertrauką, po kurios balsavimas gali būti tęsiamas. Jeigu balsavimo rezultatas balsuojant antrą kartą nepasikeičia, sprendimas laikomas nepriimtu.
104. Apsvarsčius darbotvarkės klausimą, po balsavimo, tarybos narys, posėdžio pirmininkui leidus, turi teisę pareikšti asmeninę nuomonę svarstytu klausimu – ne daugiau 2 minučių.
105. Posėdžio pabaigoje (apsvarsčius visus darbotvarkės klausimus) tarybos nariui leidžiama pranešti nenumatytą posėdžio darbotvarkėje informaciją, arba padaryti ne daugiau kaip 3 minučių pareiškimą.
106. Tarybos narys prieš pradedant tarybos posėdyje svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą.
107. Taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą.
108. Taryba dėl sprendimo dėl tarybos nario pareikšto nusišalinimo nepriėmimo balsuoja prieš pradėdama svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą. Duomenys apie sprendimą nepriimti pareikšto nusišalinimo kartu su svarstyto klausimo balsavimo rezultatais skelbiami savivaldybės interneto svetainėje ir per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos elektroninėmis priemonėmis pateikiami Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jos nustatyta tvarka.
109. Tarybos posėdžių metu nagrinėjant pateiktus sprendimų projektus gali būti priimami protokoliniai sprendimai (pavedimai), kuriais savivaldybės institucijoms, įstaigoms, komitetams bei komisijoms pavedama atlikti tam tikrus veiksmus.
110. Dėl tarybos posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atviru ar slaptu balsavimu.
111. Atvirai balsuojama balsuojant elektronine balsų skaičiavimo sistema, o kai tokios galimybės nėra – rankos pakėlimu. Balsuojant rankos pakėlimu balsus skaičiuoja tarybos sudaryta Balsų skaičiavimo komisija, komisijos pirmininkas balsavimo rezultatus garsiai praneša posėdžio pirmininkui.
112. Nuotoliniu būdu vykstančio tarybos posėdžio metu balsuojama tik atviruoju balsavimu. Tarybos nariai naudodami vaizdo atvaizdavimo ir garso technines priemones pasako savo vardą, pavardę ir balsą „už“, „prieš“ ar „susilaikau“ priimant konkretų sprendimą. Balsuojant nuotoliniu būdu balsus skaičiuoja tarybos sudaryta Balsų skaičiavimo komisija, komisijos pirmininkas balsavimo rezultatus garsiai praneša posėdžio pirmininkui. Nuotoliniu būdu vykstančio tarybos posėdžio metu draudžiama balsuoti slaptuoju balsavimu.
113. Slaptai balsuojama tais atvejais, kai sprendžiamas tarybos nario, mero įgaliojimų netekimo nesuėjus terminui ar nepasitikėjimo vicemeru (-ais), savivaldybės administracijos direktoriumi klausimas. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.
114. Balsuojama tarybos patvirtintais slapto balsavimo biuleteniais, kuriuos Balsų skaičiavimo komisija antspauduoja tarybos antspaudu ir išduoda tarybos nariams. Tarybos nariai, gavę biuletenius, pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo lape.
115. Slaptas balsavimas reglamento 118 punkte nustatyta tvarka galimas ir tais atvejais, kai skiriami Kontrolės komiteto pirmininkas, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotojas, Etikos komisijos pirmininkas, Antikorupcijos komisijos pirmininkas, sprendžiamas nepasitikėjimo Kontrolės komiteto pirmininku, Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoju, Etikos komisijos pirmininku, Antikorupcijos komisijos pirmininku klausimas. Tokiam balsavimui turi pritarti daugiau kaip pusė Tarybos narių. Duomenys apie kiekvieno tarybos nario balsavimą, išskyrus atvejus, kai balsuojama slaptai, yra vieši. Kiekvieno tarybos nario balsavimo rezultatai turi būti saugomi informacinėse laikmenose ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.
116. Balsavimo vietoje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos slaptam balsavimui. Balsavimo biuleteniai metami į balsadėžę, kuri yra užklijuojama ir antspauduojama.
117. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio ir (ar) neantspauduoti biuleteniai, taip pat tie, kuriuose pasirinktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas pasiūlymas.
118. Biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.
119. Slapto balsavimo rezultatus skelbia Balsų skaičiavimo komisijos pirmininkas.
120. Slapto balsavimo rezultatus tvirtina taryba.
121. Tarybos sprendimai priimami balsuojant „už“, „prieš“ arba „susilaikė“.
122. Jeigu pateikti alternatyvūs sprendimo projektai tuo pačiu klausimu, visų pirma balsuojama už pirmą pateiktą sprendimo variantą, o po to už alternatyvų sprendimo variantą.
123. Jeigu už pirmą sprendimo projektą balsavo dauguma tarybos narių, alternatyvus sprendimo projektas balsavimui neteikiamas.
124. Jeigu komitetuose buvo pasiūlymų redaguoti sprendimo projektą ir šie pasiūlymai reikšmingai nepakeitė sprendimo projekto, rengiamas projekto patikslintas variantas. Jeigu pasiūlymai yra esminiai ir keičia parengto projekto esmę, rengiamas alternatyvus sprendimo projektas. Patikslinus sprendimo projektą, balsavimui teikiamas paskutinis patikslintas variantas.
125. Jeigu siūloma redaguoti pateiktą sprendimo projektą, balsų dauguma patvirtintas pasiūlymas įrašomas į sprendimo projektą ir tarybos nariai balsuoja už visą sprendimo projektą.
126. Jei nagrinėtu klausimu buvo balsuojama, bet sprendimas nebuvo priimtas, pakartotinai šis klausimas gali būti nagrinėjamas tik kitame tarybos posėdyje.
127. Atskirais atvejais galutiniam sprendimo projektui rengti gali būti sudaroma redakcinė komisija, kuri išsirenka pirmininką. Jis praneša tarybai komisijos darbo rezultatus ir pristato tarybai sprendimo projektą.
XI SKYRIUS
KOLEGIJOS FUNKCIJOS
128. Tarybos įgaliojimų laikui iš mero, vicemero (-ų), savivaldybės administracijos direktoriaus, tarybos komitetų pirmininkų, Etikos komisijos pirmininko, Antikorupcijos komisijos pirmininko ir opozicijos lyderio tarybos sprendimu sudaroma savivaldybės kolegija (toliau – kolegija).
129. Kolegijos įgaliojimai pasibaigia, kai į pirmąjį posėdį susirenka naujai išrinktos tarybos nariai.
130. Kolegijos narys savo statusą praranda, praradęs įgaliojimus.
131. Kolegija sprendimus priima posėdžiuose. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja dauguma jos narių.
132. Kolegijos posėdžio datą ir darbotvarkę nustato meras.
133. Kolegijos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma.
Kai narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia mero balsas. Kolegijos sprendimai yra rekomendaciniai.
134. Priimtų kolegijos sprendimų kopijas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas
savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriaus darbuotojai įteikia arba išsiunčia rengėjų nurodytiems adresatams.
135. Kolegijos posėdžius prireikus šaukia meras, o kai jo nėra – vicemeras. Apie kolegijos posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus praneša meras, o jo nesant – vicemeras ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki posėdžio pradžios. Kolegijos posėdžiams pirmininkauja meras, jo nesant – vicemeras. Kolegijos posėdžiai protokoluojami.
136. Už numatytų kviestųjų asmenų pakvietimą į kolegijos posėdį, techninį dokumentų parengimą ir kokybę atsako savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyrius.
137. Pirmame posėdyje mero arba posėdžiui pirmininkaujančio kito kolegijos nario teikimu tvirtinama darbotvarkė ir darbo reglamentas.
138. Kolegija yra tarybos patariamasis organas, kurio posėdžiams pirmininkauja meras.
139. Kolegija
139.1. analizuoja savivaldybės teritorijoje esančių valstybės institucijų padalinių veiklą, teikia siūlymus tarybai dėl šių padalinių veiklos gerinimo ir jų vadovų išklausymo;
139.2. svarsto ir teikia siūlymus dėl savivaldybės strateginio planavimo dokumentų rengimo;
139.3. numato mero ir tarybos narių kvalifikacijos tobulinimo prioritetus (kiekvienais metais);
139.4. svarsto klausimus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;
139.5. susipažįsta su specialiųjų ir detaliųjų planų projektais, dėl jų gali teikti rekomendacijas merui;
139.6. svarsto savivaldybės įstaigų metinių ataskaitų rinkinius ir savivaldybės valdomų įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinius, metinius pranešimus ir (arba) veiklos ataskaitas;
139.7. svarsto ir teikia pasiūlymus dėl tarybos posėdžių darbotvarkių papildymo;
139.8. teikia tarybos sprendimų projektus;
139.9. svarsto ir teikia pasiūlymus tarybai dėl to, kuriame tarybos posėdyje bus organizuojama tarybos mažumos valanda;
139.10. svarsto ir teikia pasiūlymus tarybai dėl to, kuriame tarybos posėdyje bus svarstoma tarybos mažumos darbotvarkė;
139.11. svarsto ir teikia pasiūlymus tarybai dėl tarybos narių, deleguojamų į regiono plėtros tarybos kolegiją, tarybos narių, valstybės tarnautojų ir ekspertų, deleguojamų į komisijas, kandidatūrų;
139.12. savo iniciatyva ar tarybos narių iniciatyva svarsto ir teikia pasiūlymus dėl naujų tarybos komitetų ar komisijų steigimo ir jų įgaliojimų, dėl esamų komitetų ar komisijų įgaliojimų pakeitimo (išskyrus Kontrolės komitetą, Etikos ir Antikorupcijos komisijas), dėl esamų komitetų ar komisijų narių skaičiaus pakeitimo, dėl konkrečių esamų komitetų ar komisijų narių pakeitimo, dėl rekomendacijų pateikimo keičiant komitetų ar komisijų pirmininkus ar pavaduotojus (išskyrus išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme);
139.13. svarsto ir pateikia savo rekomendacijas (pastabas, pakeitimus, pasiūlymus) atitinkamiems komitetams ir tarybos sprendimų projektų rengėjams dėl tų tarybos sprendimų projektų, kurie buvo perduoti kolegijai, arba kolegijos sprendimu yra paruošiamas atitinkamas tarybos sprendimo projektas.
XII SKYRIUS
TARYBOS KOMITETŲ IR KOMISIJŲ KOMPETENCIJA
140. Tarybos komitetai sudaromi tarybai teikiamiems klausimams preliminariai nagrinėti ir išvadoms bei pasiūlymams teikti, kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, tarybos sprendimai, mero potvarkiai.
141. Tarybos komitetai sprendimų projektus, kuriems pagal Vietos savivaldos įstatymą būtina pateikti Administracijos išvadas, svarsto tik gavę šias išvadas.
142. Tarybos komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 3 tarybos narių tarybos sprendimu. Sudarant komitetus, laikomasi proporcinio daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komitetų ir jų narių skaičių, komitetų įgaliojimus, išskyrus Kontrolės komiteto įgaliojimus, nustato taryba. Tarybos komitetų darbe patariamojo balso teise gali dalyvauti jiems nepriklausantys tarybos nariai, suinteresuoti asmenys.
143. Komitetai
143.1. pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus. Meras, Administracija, jos padaliniai, savivaldybės biudžetinės ir viešosios įstaigos, savivaldybės kontroliuojamos įmonės su jų veikla susijusius komitetų sprendimus turi apsvarstyti ir apie svarstymo rezultatus pranešti komitetams;
143.2. savo iniciatyva arba tarybos pavedimu pagal savo kompetenciją rengia tarybos sprendimų projektus;
143.3. svarsto parengtus tarybos sprendimų projektus, teikia tarybai pasiūlymus ir išvadas dėl jų;
143.4. svarsto savivaldybės biudžeto projektą ir biudžeto įvykdymo ataskaitą;
143.5. kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų, kaip vykdomi tarybos sprendimai bei mero potvarkiai pagal komiteto kompetenciją;
143.6. nagrinėja gyventojų, juridinių asmenų ir visuomeninių organizacijų pasiūlymus bei skundus savo veiklos srityse ir, jei reikia, su atitinkamomis rekomendacijomis perduoda juos tarybai arba persiunčia juos nagrinėti kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms;
143.7. išklauso patariamojo balso teise galinčius posėdžiuose dalyvauti visuomenės atstovus – seniūnaičius, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguotus atstovus, valstybės tarnautojus ir kitus suinteresuotus asmenis;
143.8. dirba pagal komitetuose patvirtintą metinę veiklos programą;
143.9. veikia posėdžiuose;
143.10. posėdžiauja esant reikalui.
144. Komiteto posėdis būtinai šaukiamas prieš paskelbtą tarybos posėdį. Šiame komiteto posėdyje svarstomi tarybos posėdžio darbotvarkės klausimai pagal komiteto kompetenciją ir priimamos pastabos bei pasiūlymai dėl parengtų tarybos sprendimų projektų. Komitetai gali posėdžiauti atskirai arba rengti jungtinį dviejų ar daugiau komitetų posėdį komitetų pirmininkų žodiniu sutarimu. Jei dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdis negali vykti komiteto nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai, komiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu. Nuotoliniu būdu vyksiančio tarybos komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytas tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu priimant komiteto sprendimus, užtikrinamas komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas jį priimti nedelsiant lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti paskelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir apie komiteto posėdžio laiką ir jame svarstytinus klausimus visais šiais atvejais pranešama per trumpesnį, negu nustatyta šio reglamento IX skyriuje, terminą, bet ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki komiteto posėdžio pradžios.
145. Tarybos komiteto, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininką ir jo pavaduotoją iš komiteto narių komiteto siūlymu skiria taryba. Komiteto pirmininkas komiteto narių siūlymu komiteto, išskyrus Kontrolės komitetą, sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
146. Tarybos privalomas sudaryti Kontrolės komitetas sudaromas iš vienodo visų tarybos narių frakcijų, grupių ir į jokią frakciją ar grupę nesusivienijusių deleguotų tarybos narių skaičiaus. Kontrolės komiteto sudėtis turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius, pasikeitus tarybos narių frakcijų ar grupių skaičiui. Jeigu visi tarybos nariai sudaro tarybos daugumą, Kontrolės komitetas, sudaromas iš tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol taryboje susidaro tarybos opozicija.
147. Kontrolės komiteto pirmininką iš komiteto narių deleguoja tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu tarybos posėdžio pirmininkui. Kontrolės komiteto pirmininko pavaduotoją iš komiteto narių (tarybos daugumos) skiria taryba. Jeigu tarybos opozicija per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Kontrolės komiteto pirmininko ar deleguoja tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta tarybos opozicija, Kontrolės komiteto pirmininką skiria taryba iš komiteto narių. Jeigu paskyrus Kontrolės komiteto pirmininką paaiškėja, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis netenka įgaliojimų nesuėjus terminui komiteto narių siūlymu tarybos sprendimu, o jeigu toks Kontrolės komiteto pirmininkas buvo deleguotas tarybos opozicijos, – jį tarybos opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame tarybos posėdyje tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Kontrolės komiteto pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito tarybos nario arba deleguoja tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimų netekimo nesuėjus terminui ir naujo Kontrolės komiteto pirmininko skyrimo priima taryba. Jeigu Kontrolės komiteto pirmininko įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, Kontrolės komiteto pirmininkas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka turi būti deleguotas arba paskirtas per 2 mėnesius nuo įgaliojimų nutrūkimo dienos.
148. Taryba Kontrolės komiteto veiklos programą patvirtina per vieną mėnesį nuo Kontrolės komiteto sudarymo, o kai Kontrolės komitetas sudarytas, – per vieną mėnesį nuo kalendorinių metų pradžios.
149. Kontrolės komitetas
149.1. siūlo tarybai atleisti savivaldybės kontrolierių, kai yra įstatymuose nurodyti atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai;
149.2. svarsto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kitų metų veiklos plano projektą ir teikia pasiūlymus dėl šio plano projekto papildymo ar pakeitimo. Savivaldybės kontrolierius plano projektą pateikia iki einamųjų metų spalio 20 d., o iki einamųjų metų lapkričio 5 dienos komitetas grąžina šį plano projektą savivaldybės kontrolieriui tvirtinti;
149.3. įvertina savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ateinančių metų veiklos planui vykdyti reikalingus biudžeto asignavimus ir išvadą dėl jų teikia tarybai;
149.4 svarsto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos metinių ataskaitų rinkinį, jų pagrindu rengia ir teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos;
149.5. svarsto savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atliktų auditų ataskaitas ir jų išvadų pagrindu rengia ir teikia tarybai išvadas dėl savivaldybės turto ir lėšų naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo;
149.6. siūlo tarybai atlikti nepriklausomą savivaldybės turto ir lėšų naudojimo bei savivaldybės veiklos auditą, teikia savo išvadas dėl audito rezultatų;
149.7. periodiškai (kartą per ketvirtį) svarsto, kaip vykdomas savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos veiklos planas, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos ar savo iniciatyva išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto atitikties, finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimų pašalinimo, prireikus kreipiasi pagal kompetenciją į merą ir (ar) į tarybą dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos reikalavimų įvykdymo;
149.8. dirba pagal tarybos patvirtintą veiklos programą ir kiekvienų metų pradžioje už savo veiklą atsiskaito tarybai, kuri dėl šios ataskaitos priima sprendimą;
149.9. nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie Administracijos, savivaldybės valdomų įmonių, įstaigų ir jų vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus pagal kompetenciją merui ar tarybai arba persiunčia juos nagrinėti kompetentingoms institucijoms ar įstaigoms.
150. Tarybos komitetų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komitetai pagal savo kompetenciją priima rekomendacinius sprendimus.
151. Tarybos komitetų darbe patariamojo balso teise, iš anksto informavę (komiteto pirmininką ir (ar) Tarybos sekretorių) apie ketinimą dalyvauti posėdyje, gali dalyvauti jiems nepriklausantys Tarybos nariai, suinteresuoti asmenys. Šie asmenys gali užduoti klausimus, pasisakyti, bet neturi balsavimo teisės. Kai komiteto posėdyje svarstomas su valstybės, tarnybos ar komercine paslaptimi susijęs klausimas, komitetas jį nagrinėja uždarame posėdyje.
152. Tarybos komitetų posėdžių darbotvarkės ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki komiteto posėdžio pradžios skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje. Apie komiteto posėdžio laiką ir svarstyti parengtus klausimus ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki komiteto posėdžio pradžios elektroniniu paštu pranešama visiems komiteto nariams ir suinteresuotiems asmenims.
153. Tarybos komitetų posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Komitetų posėdžiai, siekiant veiklos viešumo ir skaidrumo, išskyrus uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komitetų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir per 3 darbo dienas skelbiami viešai savivaldybės interneto svetainėje www.skuodas.lt. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas (ES) 2016/679) reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.
154. Tarybos narys turi teisę gauti komiteto įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių.
155. Tarybos komiteto posėdis gali vykti nuotoliniu būdu arba daliai tarybos narių fiziškai susirenkant į komiteto posėdį, o kitai tarybos narių daliai dalyvaujant nuotoliniu būdu (toliau – mišrusis būdas). Sprendimą organizuoti posėdį nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu priima komiteto pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs komiteto nario prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą komiteto posėdį organizuoti nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta komiteto nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Mišriuoju būdu organizuojamame posėdyje kiti komiteto nariai ir kiti posėdžio dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į komiteto posėdžių salę. Komiteto posėdžiai nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių, išskyrus
155.1. kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komiteto posėdžiai negali vykti tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;
155.2. artimiausią numatytą nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu vyksiantį komiteto posėdį.
156. Nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu vyksiančio tarybos komiteto posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų reglamente nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytas tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu priimant komiteto sprendimus, turi būti užtikrinamas komiteto nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
157. Nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino metu, kai būtina neatidėliotinai spręsti savivaldybės funkcijoms užtikrinti būtinus klausimus ir sprendimo nepriėmimas ar delsimas nedelsiant jį priimti lemtų neigiamus padarinius savivaldybės bendruomenei ar atskiriems jos nariams, mero sprendimu komitetų posėdžių darbotvarkės gali būti skelbiamos savivaldybės interneto svetainėje ir apie komiteto posėdžio laiką bei jame svarstytinus klausimus visais šiais atvejais pranešama per trumpesnį, negu nustatyta Reglamento IX skyriuje, terminą, bet ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki komiteto posėdžio pradžios.
158. Tarybos sprendimu arba mero siūlymu, išskyrus Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, gali būti sudaromos nuolatinės (tos kadencijos laikotarpiui) bei laikinosios (atskiriems klausimams nagrinėti) komisijos.
159. Komisijų nuostatus tvirtina taryba.
160. Tarybos sudaromų komisijų nariais gali būti tarybos nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai – seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgalioti atstovai), bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai.
161. Tarybos sudaromos komisijos pirmininku tarybos sprendimu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje, tarybos narys. Komisijos pirmininkas, išskyrus Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką, komisijos narių siūlymu komisijos sprendimu nesuėjus terminui netenka savo įgaliojimų, jeigu jis neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Jeigu Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, per 2 mėnesius nuo jų įgaliojimų nutrūkimo dienos Vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti nauji Vietos savivaldos įstatyme nustatytų komisijų pirmininkai.
162. Tarybos komisijos pirmininkas turi teisę gauti komisijos įgaliojimams vykdyti reikalingą informaciją iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų ir valstybės ar savivaldybės valdomų įmonių.
163. Tarybos komisijų darbe patariamojo balso teise, ne vėliau kaip likus 24 val. iki komisijos posėdžio informavę komisijos pirmininką, gali dalyvauti joms nepriklausantys tarybos nariai, suinteresuoti asmenys reglamento 156 punkte nurodyta tvarka.
164. Tarybos komisijų, išskyrus Etikos komisijos posėdžius, posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas. Komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisijos ir komisijų uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai ir komisijų posėdžių garso ir vaizdo įrašai Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugomi informacinėse laikmenose ir per tris darbo dienas nuo įvykusio posėdžio paskelbiami viešai savivaldybės interneto svetainėje. Antikorupcijos komisijai šios dalies nuostatos taikomos, jeigu ji nenusprendžia kitaip. Svarstant valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančią, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusią informaciją ir (ar) teisės aktų, kuriuose yra valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį sudarančios, su asmens duomenimis, kurių viešinimas neatitiktų Reglamento (ES) 2016/679 reikalavimų, susijusios informacijos, projektus, posėdžių garso ir vaizdo įrašai neviešinami.
165. Tarybos komisijos posėdis gali vykti nuotoliniu būdu ar mišriuoju būdu. Sprendimą organizuoti posėdį nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu priima komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba gavęs komisijos nario prašymą dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu. Apie priimtą sprendimą komisijos posėdį organizuoti nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu nedelsiant elektroninių ryšių priemonėmis turi būti pranešta komisijos nariams ir kitiems posėdžio dalyviams. Mišriuoju būdu organizuojamame posėdyje kiti komisijos nariai ir kiti posėdžio dalyviai savo pasirinkimu gali dalyvauti nuotoliniu būdu arba atvykę į komisijos posėdžių salę. Komisijos posėdžiai nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu vykti negali, jeigu tam raštu prieštarauja daugiau kaip pusė visų komisijos narių, išskyrus
165.1. kai dėl nepaprastosios padėties, ekstremaliosios situacijos ar karantino komisijos posėdžiai negali vykti tarybos nariams posėdyje dalyvaujant fiziškai;
165.2. artimiausią numatytą nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu vyksiantį komisijos posėdį;
166. nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu vyksiančio tarybos komisijos posėdžio klausimai rengiami ir posėdis vyksta laikantis visų šiame skyriuje nustatytų reikalavimų ir užtikrinant Vietos savivaldos įstatyme nustatytas tarybos nario teises. Nuotoliniu būdu arba mišriuoju būdu priimant komisijos sprendimus, turi būti užtikrinamas komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
167. Tarybos sudaromų komisijų nariai, kurie nėra tarybos nariai, komisijų posėdžių metu atleidžiami nuo tiesioginio darbo ar pareigų bet kurioje institucijoje, įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, išsaugant jiems darbo vietą ir už darbą tarybos sudaromose komisijose jiems apmokant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
168. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją. Ši komisija sudaroma laikantis proporcinio tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Etikos komisijos pirmininką iš šios komisijų narių – tarybos narių – deleguoja tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu tarybos posėdžio pirmininkui. Šios komisijos pirmininko pavaduotoją komisijos narių siūlymu iš šios komisijos narių – tarybos narių daugumos – skiria taryba. Jeigu Tarybos opozicija per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Etikos komisijos pirmininko arba deleguoja tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta tarybos opozicija, Etikos komisijos pirmininką taryba komisijos narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių – tarybos narių mažumos. Jeigu visi tarybos nariai sudaro tarybos daugumą, Etikos komisija, sudaryta iš tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol taryboje susidaro tarybos mažuma ar tarybos opozicija. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą.
169. Jeigu Etikos komisijos pirmininkas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jis netenka įgaliojimų nesuėjus terminui komisijos narių siūlymu tarybos sprendimu, o jeigu Etikos komisijos pirmininkas buvo deleguotas tarybos opozicijos, – jį tarybos opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame tarybos posėdyje tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Etikos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito tarybos nario ar deleguoja tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Etikos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo komisijos pirmininko skyrimo komisijos narių siūlymu priima taryba.
170. Etikos komisija
170.1. prižiūri, kaip meras ir tarybos nariai laikosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarybos narių veiklą ir elgesį, reikalavimų;
170.2. analizuoja tarybos narių nedalyvavimo tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiuose ir Vietos savivaldos įstatymo nustatytų pareigų nevykdymo priežastis;
170.3. tiria ir priima sprendimus dėl mero ir tarybos narių veiklos atitikties Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Reglamento, kitų teisės aktų, reglamentuojančių mero ir tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms;
170.4. nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl mero ir tarybos narių veiklos skaidrumo;
170.5. analizuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytų mero pareigų nevykdymo priežastis;
170.6. teikia Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai siūlymą priimti sprendimą dėl tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo, jeigu šis tarybos narys yra praleidęs iš eilės 3 tarybos posėdžius be pateisinamos priežasties;
170.7. tarybos narių, mero ir savo iniciatyva teikia tarybos nariams rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo;
170.8. tarybos narių ir savo iniciatyva teikia merui rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
171. Taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Antikorupcijos komisiją. Ši komisija sudaroma laikantis proporcinio tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principo. Komisijos sudėtis, išlaikant proporcinio tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, turi būti pakeista ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo tarybos daugumos ir mažumos pasikeitimo. Antikorupcijos komisijos pirmininką iš šios komisijos narių deleguoja tarybos opozicija raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu tarybos posėdžio pirmininkui. Šios komisijos pirmininko pavaduotoją komisijos narių siūlymu iš šios komisijos narių – tarybos narių daugumos – skiria taryba. Jeigu tarybos opozicija per 2 mėnesius nuo pirmojo išrinktos naujos tarybos posėdžio sušaukimo dienos nedeleguoja Antikorupcijos komisijos pirmininko arba deleguoja tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu nėra paskelbta tarybos opozicija, Antikorupcijos komisijos pirmininką taryba komisijos narių siūlymu skiria iš šios komisijos narių – tarybos narių mažumos. Jeigu visi tarybos nariai sudaro tarybos daugumą, Antikorupcijos komisija, sudaryta iš tarybos daugumos atstovų, veikia tol, kol taryboje susidaro tarybos mažuma ar tarybos opozicija. Komisijos atsakingojo sekretoriaus pareigas atlieka mero paskirtas valstybės tarnautojas, ši funkcija įrašoma į jo pareigybės aprašymą.
172. Jeigu Antikorupcijos komisijos pirmininkas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, netenka įgaliojimų nesuėjus terminui komisijos narių siūlymu tarybos sprendimu, o jeigu Antikorupcijos komisijos pirmininkas buvo deleguotas tarybos opozicijos, – jį tarybos opozicijos raštu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų tarybos opozicijos narių ir viešai įteiktu artimiausio tarybos posėdžio pirmininkui, atšaukus. Jeigu artimiausiame tarybos posėdyje tarybos opozicija raštu neatšaukia savo deleguoto Antikorupcijos komisijos pirmininko ir nustatyta tvarka nedeleguoja kito komisijos pirmininko ar deleguoja tarybos narį, neatitinkantį Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų, sprendimą dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko įgaliojimų netekimo ir naujo komisijos pirmininko skyrimo komisijos narių siūlymu priima taryba.
173. Antikorupcijos komisija
173.1. tarybos ar mero iniciatyva tarybos sprendimu ar mero potvarkiu dėl teisės aktų projektų vertinimo dalyvauja atliekant savivaldybės institucijų teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą;
173.2. dalyvauja rengiant savivaldybės korupcijos prevencijos veiksmų planą ir teikia išvadas merui ir tarybai dėl šio veiksmų plano ir jo įgyvendinimo;
173.3 nagrinėja savivaldybės bendruomenės narių, valstybės institucijų, gyvenamųjų vietovių bendruomenių ar bendruomeninių organizacijų atstovų siūlymus ir pastabas dėl kovos su korupcija priemonių vykdymo;
173.4. informuoja visuomenę apie savo veiklą, vykdomas korupcijos prevencijos priemones savivaldybėje, taip pat apie kovos su korupcija rezultatus;
173.5. korupcijos prevencijos tikslais analizuoja Administracijos, biudžetinių ir viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra savivaldybė, ir savivaldybės valdomų įmonių atliktus viešuosius pirkimus, ir apie galimus korupcijos atvejus informuoja merą, tarybą, kompetentingas institucijas ar įstaigas. Antikorupcijos komisijos pirmininkas ir nariai turi teisę susipažinti su visa analizuojamų viešųjų pirkimų informacija;
173.6. atlieka kitas kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas, susijusias su savivaldybėje įgyvendinama valstybės politika korupcijos prevencijos srityje.
XIII SKYRIUS
TARYBOS NARIŲ IR MERO GYVENTOJŲ PRIĖMIMO IR ATSISKAITYMO GYVENTOJAMS TVARKA
174. Tarybos nariai, meras už savo veiklą atsako ir atsiskaito savivaldybės bendruomenei. Savivaldybės veiklos ataskaita turi būti paskelbta laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 62 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
175. Meras tiesiogiai gyventojams turi atsiskaityti visose savivaldybės seniūnijose bei sutrumpintą ataskaitą pateikti savivaldybės interneto svetainėje ir savivaldybės socialiniuose tinkluose.
176. Tarybos narys privalo ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaityti rinkėjams. Taryba turi informuoti gyventojus viešai skelbiant savivaldybės interneto svetainėje www.skuodas.lt ir seniūnijų skelbimų lentose, kuriuose būtų numatyta, kokiose vietose, kada tarybos nariai atsiskaito gyventojams, taip pat grafikus, kuriuose būtų numatyta, kokiose vietose, kada, kokiomis valandomis tarybos nariai priima gyventojus.
177. Pagal susitikimų su gyventojais grafikus nuolat organizuojami tarybos narių susitikimai su gyventojais. Tarybos nariai su gyventojais gali susitikti seniūnijose, kitose gyventojams patogiose vietose, kurios nurodomos kvietime dėl susitikimo. Susitikimų vietas seniūnijose tarybos narys derina su atitinkamos seniūnijos seniūnu.
178. Kiekvienas tarybos narys gali organizuoti susitikimus su gyventojais savarankiškai. Rengti šiuos susitikimus Administracija nėra įpareigota. Informaciją gyventojams apie tarybos nario pateiktą susitikimų laiką bei vietą Administracija per 2 darbo dienas turi paskelbti savivaldybės interneto svetainėje www.skuodas.lt. Tarybos narys, pageidaujantis gyventojų priėmimą organizuoti savivaldybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje, savivaldybės valdomoje įmonėje, laiką, konkrečią vietą derina su atitinkamu įstaigos ar įmonės vadovu ar jį pavaduojančiu asmeniu.
179. Savivaldybės nuolatinių gyventojų priėmimą vienu metu gali vykdyti keli tarybos nariai.
180. Savivaldybės nuolatinių gyventojų priėmimą kiekvienas tarybos narys vykdo ir už jį atsiskaito savarankiškai. Kiekvienas tarybos narys, priimdamas savivaldybės nuolatinius gyventojus, pats rūpinasi priėmimo techniniu-materialiniu aprūpinimu.
181. Tarybos narys, pageidaujantis gyventojų priėmimą organizuoti savivaldybės administracijos patalpose, jo laiką, konkrečią vietą derina su Administracijos direktoriumi, o jeigu jis nepaskirtas ar negali vykdyti savo pareigų – su jį pavaduojančiu asmeniu ar mero pareigas laikinai einančio tarybos nario paskirtu Administracijos valstybės tarnautoju.
XIV SKYRIUS
BENDRAVIMO SU GYVENTOJAIS FORMOS IR BŪDAI
182. Siekdama garantuoti vietos savivaldos principų ir teisių įgyvendinimą bendruomenės interesais, taryba naudoja šias pagrindines bendravimo su gyventojais formas ir būdus
182.1. tarybos posėdžių darbotvarkės projektai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.
182.2. tarybai nusprendus, bet kuris tarybos sprendimo projektas gali būti pateikiamas visuomenei viešai svarstyti savivaldybės interneto svetainėje (konsultavimosi su visuomene skiltyje). Gyventojai atsiliepimus bei pastabas dėl parengtų projektų gali pateikti sprendimų projektų rengėjams;
182.3. priimti tarybos sprendimai skelbiami savivaldybės interneto svetainėje;
182.4. gyventojai gali dalyvauti svarstant biudžeto projektą, pateikdami pastabas ir pasiūlymus merui raštu;
182.5. tarybos nariai ne rečiau kaip vieną kartą per metus atsiskaito rinkėjams;
182.6. tarybos komitetai pagal kompetenciją nagrinėja jiems adresuotus gyventojų prašymus;
182.7. meras, vicemeras (-ai), savivaldybės kontrolierius, tarybos nariai ir Administracijos direktorius priima gyventojus asmeniniais klausimais;
182.8. tarybos, tarybos komitetų, komisijų posėdžiai paprastai yra atviri;
182.9. meras, vicemeras (-ai) ir tarybos nariai, norėdami gyventojams pateikti svarbią informaciją, Administracijai padedant, gali organizuoti spaudos konferencijas.
183. Peticijos, pateiktos savivaldybės institucijoms – tarybai bei Administracijos direktoriui, nagrinėjamos Lietuvos Respublikos peticijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
184. Savivaldybės peticijų komisija, išnagrinėjusi peticiją, vadovaudamasi Peticijų komisijos nuostatais, artimiausiame tarybos posėdyje teikia tarybai išvadas dėl peticijoje išdėstytų reikalavimų ir siūlymų tenkinimo.
185. Dokumentų valdymą, susijusį su gyventojų priėmimu, ir gyventojų prašymus tvarko savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyrius.
186. Asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis. Už gyventojų prašymų, skundų ir pasiūlymų (toliau – prašymai) nagrinėjimą atsako meras.
187. Tarybos nariai jų vardu gautus rinkėjų prašymus pateikia savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir dokumentų valdymo skyriui, kuris juos registruoja DBSIS sistemoje. Tarybos nariai prašymus nagrinėja patys arba siunčia juos nagrinėti atitinkamai institucijai ar darbuotojui, prašydami atsakyti pareiškėjui bei kopiją pateikti tarybos nariui. Apie prašymų nagrinėjimo rezultatus pareiškėją Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytais terminais informuoja pats tarybos narys arba tarybos nario paprašyta prašymą nagrinėjusi atitinkama institucija, darbuotojas. Sprendimui priimti reikalingą informaciją iš savo institucijos padalinių, pavaldžių institucijų, prireikus – ir iš kitų institucijų, gauna pats prašymą nagrinėjantis tarybos narys arba darbuotojas, neįpareigodamas to atlikti asmens, kuris kreipiasi.
188. Tarybos ar tarybos nario vardu gauti prašymai gali būti nagrinėjami tarybos komitetuose, o esant būtinumui – ir tarybos posėdyje.
XV SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS VYKDOMOSIOS INSTITUCIJOS KOMPETENCIJA
189. Išrinktas meras įgyja įgaliojimus ir pradeda eiti mero pareigas po to, kai prisiekia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka. Meras tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tarybos, savo sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.
190. Per 3 mėnesius nuo tiesiogiai išrinkto mero priesaikos priėmimo dienos meras paskiria Administracijos direktorių, vicemerą (-us). Jeigu Administracijos direktoriaus, vicemero
(-ų) įgaliojimai nutrūksta, per 2 mėnesius nuo įgaliojimų nutrūkimo dienos meras paskiria naują Administracijos direktorių, vicemerą (-us).
191. Draudžiama merą persekioti už pareikštą nuomonę tarybos ar jos komitetų, komisijų, kolegijos posėdžiuose. Už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir (ar) tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą meras atsako įstatymų nustatyta tvarka.
192. Meras užtikrina, kad
192.1 savivaldybei būtų tinkamai atstovaujama Regiono plėtros tarybos kolegijoje ir šios kolegijos priimti sprendimai būtų tinkamai įgyvendinami savivaldybėje;
192.2. laiku ir tinkamai būtų rengiami savivaldybės teritorijos raidos analizės ir ilgalaikių socialinių, kultūrinių, ūkinių, investicinių ir kitų programų projektai, užtikrinama jų įgyvendinimo kontrolė;
192.3. būtų sudarytos tinkamos vietos gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 10 straipsnyje;
192.4. būtų deramai atstovaujama savivaldybės interesams bendradarbiaujant ir sprendžiant klausimus su valstybės valdžios ir valstybinio administravimo subjektais, teisėsaugos institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, užsienio valstybių savivaldybėmis.
193. Mero sprendimai įforminami potvarkiais.
194. Meras negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
195. Atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms apmokėti skirto mero fondo dydis nustatomas nedidinant bendrų savivaldybės reprezentacijai skirtų lėšų ir priklauso nuo tarybos narių savivaldybėje skaičiaus – iki vieno VMDU dydžio sumos.
196. Mero priesaika
196.1. nustatomas toks išrinkto mero priesaikos tekstas: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“.
196.2. prisiekti leidžiama ir be paskutinio sakinio;
196.3. mero priesaikos priėmimo tvarkai mutatis mutandis taikomos normos, nustatančios tarybos nario priesaikos priėmimo tvarką;
196.4. meras, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs su išlyga, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu netenka mero mandato. Šis Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui;
196.5. prisiekusiam merui priesaiką priėmęs asmuo įteikia mero pažymėjimą.
197. Meras yra atskaitingas tarybai ir savivaldybės bendruomenei už savo ir savivaldybės veiklą.
198. Meras
198.1. sudaro ir teikia tarybai savivaldybės biudžeto projektą, biudžeto tikslinimą ir savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį;
198.2. iki kiekvienų einamųjų metų birželio 15 dienos tarybai raštu atsiskaito, kaip įgyvendinami įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, tarybos sprendimai, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai;
198.3. administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą, administruoja savivaldybės turtą;
198.4. sudaro tarybos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia tarybos sprendimų projektus, šaukia tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;
198.5. pasirašo tarybos sprendimus ir posėdžių, kuriems pirmininkavo, protokolus;
198.6 teikia tarybai tvirtinti savivaldybės biudžetinių įstaigų nuostatus ir darbo užmokesčio fondą bei didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių biudžetinėje įstaigoje;
198.7. priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
198.8. kontroliuoja ir prižiūri savivaldybės viešojo administravimo institucijų, įstaigų ir įmonių vadovų veiklą, kaip jie įgyvendina įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir tarybos sprendimus;
198.9. koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir tarybos sprendimus priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas;
198.10. organizuoja savivaldybės strateginio planavimo procesą, atsako už patvirtintų savivaldybės planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimo ataskaitų viešinimą;
198.11. teikia tvirtinti tarybai savivaldybės bendrąjį planą ar savivaldybės dalių bendruosius planus;
198.12. tvirtina detaliuosius planus ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus;
198.13. įstatymų nustatytais atvejais tvirtina žemėtvarkos planavimo dokumentus;
198.14. tvirtina gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (kai jos sudaromos);
198.15. atkuria savivaldybės valdomo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teises religinėms bendruomenėms ir bendrijoms;
198.16. atstovauja pats arba mero potvarkiu įgalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei teisme, bendradarbiaujant su kitomis savivaldybėmis, valstybės institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
198.17. atstovauja savivaldybei regiono plėtros tarybos kolegijoje;
198.18. gavęs tarybos pritarimą, sudaro savivaldybės bendradarbiavimo su valstybės institucijomis, kitomis savivaldybėmis ar užsienio institucijomis sutartis;
198.19. pagal tarybos nustatytą tvarką atstovavimo Lietuvoje ir užsienyje išlaidoms apmokėti gali naudoti mero fondo lėšas, ir atsiskaito už jų naudojimą;
198.20. teikia tarybai kandidatūrą į vicemero (-ų) pareigas kartu su rengiamu tarybos sprendimo projektu. Teikimas įforminamas mero potvarkiu;
198.21. teikia tarybai siūlymus dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo;
198.22. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus;
198.23. suteikia Administracijos direktoriui, savivaldybės kontrolieriui, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotojui, vicemerui (-ams) atostogas, siunčia Administracijos direktorių, savivaldybės kontrolierių, kai savivaldybės kontrolieriaus nėra, – jo pavaduotoją, vicemerą (-us) į komandiruotes;
198.24. reglamento XIII skyriuje nustatyta tvarka skelbia vietos gyventojų apklausą;
198.25. teikdamas sprendimo projektą, gali siūlyti tarybai pavesti savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai atlikti veiklos plane nenumatytą savivaldybės administravimo subjektų ar savivaldybės valdomų įmonių atitikties, finansinį ir veiklos auditą, priima savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pateiktas audito ataskaitas ir išvadas dėl atlikto finansinio ir veiklos audito rezultatų, prireikus organizuoja šių ataskaitų ir išvadų svarstymą tarybos komitetuose ir tarybos posėdžiuose;
198.26. savo kompetencijos klausimais gali sudaryti darbo grupes iš tarybos narių šių sutikimu, Administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kitų savivaldybės teritorijoje veikiančių asmenų ir visuomenės atstovų;
198.27. organizuoja tarybos narių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kvalifikacijos tobulinimą.
199. Meras turi nuolat bendrauti su savivaldybės nuolatiniais gyventojais. Meras reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka atsiskaito savivaldybės bendruomenei už savo veiklą. Ši informacija apie mero veiklos rezultatus įtraukiama į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 62 straipsnyje nurodytą savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį.
200. Meras turi teisę ne vėliau kaip per 5 darbo dienas motyvuotai grąžinti tarybos priimtus teisės aktus tarybai pakartotinai svarstyti.
201. Meras, motyvuotai grąžinęs tarybai jos priimtą teisės aktą pakartotinai svarstyti, šaukia tarybos posėdį reglamento VI skyriuje nustatyta tvarka.
202. Mero motyvuotai grąžintą teisės aktą taryba pakartotinai svarsto iš naujo arba priima sprendimą laikyti jį nepriimtą.
203. Grąžinto teisės akto priėmimo metu balsuojama, ar priimti teisės aktą su mero teikiamomis pataisomis, ar be pakeitimų. Pakartotinai tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu su mero teikiamomis pataisomis, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. Pakartotinai tarybos apsvarstytas teisės aktas laikomas priimtu be mero teikiamų pataisų, jeigu už jį balsavo daugiau kaip 1/2 visų tarybos narių.
204. Mero teisės
204.1. merui netaikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos, išskyrus nuostatas, reglamentuojančias darbo ir poilsio laiką, atostogas, kiek tai nenustatyta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje, žalos atlyginimą ir darbuotojų saugą ir sveikatą;
204.2. meras turi teisę į 22 darbo dienų trukmės kasmetines minimaliąsias atostogas. Merui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos. Merui kasmetinės, nemokamos ir tikslinės atostogos suteikiamos mero potvarkiu;
204.3. vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis, merui gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos: nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi, nemokamos;
204.4. meras turi teisę į Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus, ir į lengvatas neįgaliems darbuotojams;
204.5. meras į komandiruotes Lietuvoje ir užsienyje komandiruojamas mero potvarkiu. Mero komandiruotės išlaidos apmokamos pagal Tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo biudžetinėse įstaigose taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Komandiruotės pradžia, pabaiga ir komandiruotės vieta skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, mero darbotvarkėje;
204.6. meras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie mero prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją. Mero visuomeniniu konsultantu gali būti pilnametis asmuo. Mero visuomeniniu konsultantu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, taip pat jeigu jis yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys. Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, informacija apie asmenį, mero paskirtą jo visuomeniniu konsultantu (asmens vardas, pavardė, paskyrimo data), nedelsiant paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir joje skelbiama tol, kol asmuo eina mero visuomeninio konsultanto pareigas;
204.7. pasibaigus mero įgaliojimų laikui, jeigu jis neišrenkamas meru dar vienai kadencijai, arba mero įgaliojimams nutrūkus nesuėjus terminui (išskyrus atvejus, kai meras savo įgaliojimų netenka tarybos sprendimu pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnį), buvęs meras turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki išrinkimo meru eitas valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas). Be to, šioje dalyje nustatytu atveju meras turi teisę grįžti į iki išrinkimo meru eitas pareigas, jeigu jis ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje. Jeigu iki išrinkimo meru šis asmuo ėjo pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, kurioms buvo nustatyta kadencija, kai yra tokia galimybė, jis turi teisę grįžti į šias pareigas likusiam kadencijos laikui. Jeigu šis asmuo iki išrinkimo meru tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių valstybės tarnautojo pareigų arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, jam išmokama 3 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Ši išmoka išmokama per 3 mėnesius lygiomis dalimis kas mėnesį. Jeigu asmuo pradeda eiti pareigas valstybės tarnyboje anksčiau negu po 3 mėnesių, likusi neišmokėta išmokos dalis nemokama. Jeigu šis asmuo mero pareigas ėjo mažiau kaip vienus metus iki kadencijos pabaigos, jam išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka.
205. Merą pavaduoja mero paskirtas vicemeras, kai
205.1. meras dėl atostogų, laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai neina savo pareigų;
205.2. mero įgaliojimai sustabdyti teismo nutartimi.
206. Merą pavaduojantis vicemeras vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5, 7, 12, 13, 15, 19, 20 ir 21 punktuose. Vicemerui pavaduojant merą, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose nustatytus mero įgaliojimus vykdo taryba, o įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus mero įgaliojimus – laikinai tarybos paskirtas tarybos narys.
207. Mero pareigas laikinai eina tarybos paskirtas tarybos narys, kai
207.1. mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui;
207.2. išrinktas neprisiekęs meras netenka mandato ar mero rinkimų rezultatai pripažįstami negaliojančiais.
208. Mero pareigas laikinai einantis tarybos paskirtas tarybos narys vykdo visus mero įgaliojimus, išskyrus nustatytuosius Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13, 15, 20 ir 21 punktuose. Šiuo atveju mero įgaliojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 12, 13 ir 15 punktuose, vykdo taryba.
209. Tarybos paskirtam tarybos nariui laikinai einant mero pareigas, jo kaip tarybos nario teisės ir pareigos laikinai sustabdomos, jis negali balsuoti tarybos posėdžiuose, taip pat negali dirbti kitose institucijose, įstaigose, įmonėse ir organizacijose ir gauti kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už mokslinę, pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Mero pareigas laikinai einančio tarybos nario darbo užmokestį pagal įstatymų nustatytus koeficientus tvirtina taryba.
210. Tuo atveju, kai tarybos paskirtas tarybos narys pavaduoja merą kitais reglamento nustatytais atvejais, jo, kaip tarybos nario, įgaliojimai nestabdomi, toks tarybos narys balsuoja tarybos posėdžiuose, gauna atlygį už darbą atliekant tarybos nario pareigas ir jam netaikomi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyti reikalavimai.
211. Mero įgaliojimai gali būti sustabdomi teismo nutartimi. Mero įgaliojimus sustabdžius teismo nutartimi, įgaliojimų sustabdymo laikotarpiu merui mokamas 0,5 VMDU dydžio atlyginimas.
212. Mero įgaliojimai taip pat gali būti sustabdomi Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytu pagrindu.
213. Vicemeras (-ai)
213.1. meras savo įgaliojimų laikui skiria vicemerą (-us). Vicemeras (-ai) yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas. Vicemeras (-ai) atlieka mero nustatytas funkcijas ir pavedimus;
213.2. meras tarybai teikia kandidatūrą į vicemero (-ų) pareigas. Teikimas įforminamas mero potvarkiu;
213.3. tarybos posėdžio metu, svarstant kandidatą (-ų) į vicemero (-ų) poziciją, jį pradžioje pristato meras, vėliau atsako į tarybos narių klausimus;
213.4. vėliau tarybos nariams prisistato kandidatas į vicemero poziciją, vėliau atsako į tarybos narių klausimus;
213.5. jeigu taryba du kartus iš eilės nepritaria teikiamai kandidatūrai į vicemero (-ų) pareigas, meras turi teisę savo sprendimu tarybai teiktą kandidatą paskirti vicemeru (-ais);
213.6. jeigu meras, tarybai pirmą kartą nepritarus jo teiktai kandidatūrai, teikė kito asmens kandidatūrą į vicemero pareigas, meras turi teisę savo sprendimu vicemeru paskirti pasirinktinai vieną iš tarybai teiktų kandidatų į vicemero pareigas;
213.7. vicemerui (-ams) užtikrinama teisė grįžti į iki paskyrimo vicemeru eitas pareigas, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant normas, nustatančias Administracijos direktoriaus teisę grįžti į iki paskyrimo Administracijos direktoriumi eitas pareigas.
XVI SKYRIUS
ADMINISTRACIJOS DIREKTORIAUS FUNKCIJOS
214. Administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai, į struktūrinius padalinius neįeinantys valstybės tarnautojai ir savivaldybės administracijos filialai – seniūnijos (Administracijos struktūriniai teritoriniai padaliniai). Administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, pareigybių skaičių mero teikimu tvirtina ir keičia taryba, o pareigybes tvirtina Administracijos direktorius. Administracijos įgaliojimai nėra susiję su tarybos ir mero įgaliojimų pabaiga. Administracija turi herbinį antspaudą ir sąskaitų bankuose.
215. Tarybos posėdžius, komitetus, merą, kiek mero veikla susijusi su tarybos posėdžiais, aptarnauja, yra atsakingi už šių posėdžių protokolų rašymą, jų kokybę, autentiškumą, protokolų saugojimą, protokolų viešinimą pagal šio reglamento ir kitų teisės aktų reikalavimus, protokolų nuorašų išdavimą, taip pat tarybos sprendimų projektus rengia, nagrinėja ir išvadas dėl tarybos sprendimų projektų rengia (arba nurodo, kad dėl atskiro aspekto (aspektų) pastabų neturima ar jos neteikiamos) tarybos posėdžių sekretorius (-iai). Padėti jam (jiems) atlikti priskirtas funkcijas jis (jie) gali pasitelkti Administraciją. Rengiant sprendimo projekto išvadą, tarybos posėdžių sekretorius (-iai) teikia pastabas dėl numatomo sprendimo projekto tikslo, numatomų priemonių, galimų pasekmių, sprendimo projekto technikos, kitų svarbių aspektų. Pastabos, užregistravus naujai parengtą sprendimo projektą DBSIS, įrašomos į sukurtos dokumento kortelės pastabų skiltį, informacija pasirinktu būdu pateikiama projekto rengėjams ir komitetų posėdžiuose.
216. Administracija
216.1. savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės institucijų sprendimų įgyvendinimą arba pati juos įgyvendina;
216.2. įgyvendina įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, nereikalaujančius tarybos sprendimų;
216.3. įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savivaldybės biudžeto pajamų, išlaidų ir kitų piniginių išteklių buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizuoja ir kontroliuoja savivaldybės turto valdymą ir naudojimą;
216.4. administruoja viešųjų paslaugų teikimą;
216.5. rengia Administracijos direktoriaus įsakymų projektus, savivaldybės institucijų sprendimų ir potvarkių projektus;
216.6. dėl tarybos sprendimo projekto, išskyrus Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 3 dalies 5 punkte nurodytus spendimų projektus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo registravimo dienos pateikia išvadas. Jeigu tarybos sprendimo projektas didelės apimties, Administracijos direktoriaus įsakymu išvadų pateikimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 10 darbo dienų;
216.7. atlieka tarybos posėdžių sekretoriaus (-ių), mero, tarybos narių ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą.
217. Administracijos direktorius vadovauja Administracijai. Jis yra įstaigos vadovas. Administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai merui atsako už įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.
218. Administracijos direktorių skiria ir atleidžia meras. Administracijos direktorius skiriamas mero įgaliojimų laikui. Administracijos direktorius yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas.
219. Asmuo, skiriamas į Administracijos direktoriaus pareigas, turi atitikti įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taikomus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
220. Tol, kol Administracijos direktorius nepaskirtas, Administracijos direktoriaus pareigas gali eiti mero ar merą pavaduojančio vicemero ar mero pareigas laikinai einančio tarybos nario paskirtas Administracijos valstybės tarnautojas.
221. Nutrūkus Administracijos direktorių į pareigas paskyrusio mero įgaliojimams arba jeigu Administracijos direktorius atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, Administracijos direktorius turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo Administracijos direktoriumi eitas valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas ir savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigas), o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes valstybės tarnautojo pareigas (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas. Administracijos direktorius turi teisę grįžti į iki paskyrimo Administracijos direktoriumi eitas pareigas, jeigu jis ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje. Jeigu iki paskyrimo Administracijos direktoriumi šis asmuo ėjo pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, kurioms buvo nustatyta kadencija, kai yra tokia galimybė, jis turi teisę grįžti į šias pareigas likusiam kadencijos laikui. Jeigu šis asmuo iki paskyrimo Administracijos direktoriumi tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnių valstybės tarnautojo pareigų arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės valdomoje įmonėje, išmokos jam mokamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
222. Administracijos direktorius
222.1. valdo Administracijai skirtus biudžeto asignavimus;
222.2. organizuoja Administracijos darbą, tvirtina Administracijos struktūrinių padalinių ir Administracijos filialų – seniūnijų – veiklos nuostatus, tvirtina Administracijos, seniūnijų metinius veiklos planus ir kitus strateginio planavimo dokumentų įgyvendinimą detalizuojančius dokumentus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą, atsako už vidaus administravimą Administracijoje;
222.3. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Administracijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, seniūnijų – biudžetinių įstaigų – vadovus – seniūnus, atlieka kitas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir mero jam priskirtas personalo valdymo funkcijas;
222.4. įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą;
222.5. įstatymų nustatytais atvejais organizuoja savivaldybės bendrojo plano arba savivaldybės dalių bendrųjų planų, detaliųjų planų ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą;
222.6. teikia merui tvirtinti gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas;
222.7. išduoda leidimus naudoti žūklės plotus vandens telkiniuose, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos žuvininkystės vandens telkiniuose priemonių planus teisės aktų nustatyta tvarka;
222.8. suteikia patalpas Lietuvos Respublikos Seimo nariams pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą;
222.9. karo komendanto prašymu teikia jam dokumentus ir informaciją, būtiną pasirengti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatyme nustatytoms karo komendanto funkcijoms atlikti ir jas atliekant;
222.10. kaip įstaigos vadovas, atlieka kitus tiesioginius mero pavedimus.
223. Kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, Administracijos direktoriaus įgaliojimų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo nustatyta tvarka.
224. Jeigu savivaldybėje steigiama seniūnija – biudžetinė įstaiga, priimdama sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo, taryba privalo įvertinti
224.1. savivaldybės centralizuotos vidaus audito tarnybos rekomendaciją dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo tikslingumo, įvertinus seniūnijos teikiamų ar numatomų teikti viešųjų paslaugų kiekį, mastą ir kokybę, kiek bus tenkinami gyvenamųjų vietovių bendruomenių viešieji interesai;
224.2. seniūnaičių sueigos sprendimą dėl seniūnijos – biudžetinės įstaigos – steigimo.
225. Taryba sprendžia dėl seniūnijos formos keitimo tikslingumo.
226. Seniūnas yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas Administracijos direktoriui, seniūnas – biudžetinės įstaigos vadovas – taip pat atskaitingas tarybai.
XVII SKYRIUS
ATSTOVAVIMO GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ BENDRUOMENĖMS TVARKA
227. Seniūnaitijos sudaromos, jeigu yra įsteigtos seniūnijos.
228. Seniūnaitijos sudaromos iš gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamųjų vietovių, vienos ar kelių bendras ribas turinčių gyvenamosios vietovės dalių). Sudarant seniūnaitijas, seniūnaitijos gyventojų, susietų kaimynystės ryšiais ir poreikiais, skaičius – ne didesnis kaip 500 gyventojų. Gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą (sugrupavimą) į seniūnaitijas (seniūnaitijų sudarymo projektą) tvirtina meras Administracijos direktoriaus teikimu.
229. Seniūnaitijų gyventojai, turintys teisę rinkti tarybą, Vietos savivaldos įstatymo ir tarybos nustatyta tvarka renka gyvenamosios vietovės bendruomenės atstovus – seniūnaičius. Seniūnaitis renkamas 4 metams, bet ne ilgiau negu iki išrinkus tarybą surengtuose seniūnaičių rinkimuose bus išrinktas seniūnaitis, išskyrus atvejį, jeigu seniūnaitis išrenkamas naujuose seniūnaičio rinkimuose likus ne daugiau kaip metams iki tarybos rinkimų, artimiausiuose seniūnaičių rinkimuose toje seniūnaitijoje seniūnaitis nerenkamas ir tokio seniūnaičio kadencija trunka iki kitų seniūnaičių rinkimų, tai yra ilgiau negu 4 metus. Seniūnaitis dirba visuomeniniais pagrindais.
230. Seniūnaičių rinkimai organizuojami ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai į pirmąjį tarybos posėdį susirenka ir prisiekia išrinktos tarybos nariai. Seniūnaičių rinkimų datą skelbia meras arba mero pavedimu – seniūnas. Seniūnaičių rinkimų data skelbiama ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų dienos. Seniūnaičių rinkimų data, rinkimų būdas (-ai) ir kita aktuali informacija apie seniūnaičių rinkimus skelbiama savivaldybės interneto svetainėje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse.
231. Kandidatus į seniūnaičius gali siūlyti tik tos seniūnaitijos, kurioje renkamas seniūnaitis, gyventojai, bendruomeninės organizacijos.
232. Kandidatu į seniūnaičius gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje jo kandidatūra siūloma į seniūnaičius.
233. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris
233.1. įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;
233.2. yra įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys.
234. Seniūnaičiu negali būti renkamas tarybos narys, Administracijos direktorius, vicemeras, savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, Administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
235. Seniūnaičiu negali būti renkamas asmuo, kuris teismo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.
236. Seniūnaičiai renkami tarybos nustatyta tvarka organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje. Išrinktu seniūnaičiu laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas.
237. Seniūnaičių rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu rinkimuose dalyvauja ne mažiau kaip 5 procentai seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Neįvykus rinkimams, pakartotiniai rinkimai organizuojami ne vėliau kaip po 2 mėnesių. Pakartotiniams rinkimams netaikomas šioje dalyje nustatytas reikalavimas dėl rinkimuose dalyvaujančių gyventojų skaičiaus.
238. Išrinktam seniūnaičiui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po rinkimų įteikiamas mero nustatytos formos seniūnaičio pažymėjimas, kuriame įrašomi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 38 straipsnio 12 dalyje nurodyti duomenys.
239. Jeigu seniūnaitis atsisako savo įgaliojimų, negali atlikti pareigų dėl neįgalumo ar netekto darbingumo arba miršta, organizuojami nauji seniūnaičio rinkimai.
240. Seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka Administracija, gali būti skiriama išmoka, už kurią atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per metus. Šios išmokos dydis ir atsiskaitymo tvarka nustatyta tarybos patvirtintame Išmokų, skiriamų seniūnaičiui su jo, kaip seniūnaičio, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, dydžio nustatymo ir tvarkos apraše.
241. Išrinktiems seniūnaičiams per 3 mėnesius nuo jų išrinkimo dienos mero nustatyta tvarka organizuojami mokymai, skirti kompetencijoms, būtinoms tinkamai atlikti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme nustatytas seniūnaičių funkcijas, įgyti.
242. Seniūnaitis, atstovaudamas seniūnaitijos gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir savivaldybės teritorijoje veikiančiose valstybės įstaigose, turi teises ir pareigas, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 39 straipsnyje.
243. Seniūnaičių sueigos nuostatus tvirtina taryba.
244. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas seniūnaičių sueigai organizuoti. Seniūnaičiai į sueigą renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu. Seniūnaičių sueiga yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė tos seniūnijos seniūnaičių. Sueigai pirmininkauja sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių išrinktas sueigos pirmininkas. Kai seniūnaičiai į sueigą renkasi patys, kviečiamas atvykti ir seniūnas.
245. Seniūnaičių sueiga yra vieša. Sueigai pirmininkaujantis asmuo turi teisę leisti sueigoje pasisakyti kviestiems ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
246. Seniūnaičių sueigoje sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta sueigoje dalyvaujančių seniūnaičių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sueigos pirmininko balsas. Seniūnaičių sueigos sprendimai surašomi sueigos protokole.
247. Seniūnaičių sueigos sprendimai įvertinami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas atliekamas šia tvarka: seniūnaičių sueigos pirmininkas parengia su inicijuojamu klausimu susijusią medžiagą ir kartu su seniūnaičių sueigos sprendimu ją pateikia merui. Meras paveda Administracijos direktoriui išnagrinėti pateiktą medžiagą ir pagal kompetenciją priimti sprendimą arba parengti motyvuotą tarybos sprendimo projektą dėl pritarimo (ar nepritarimo) sueigos sprendimui. Tokie sprendimų projektai teikiami svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje bendra tvarka.
248. Sprendžiant klausimus, susijusius su seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyvenamųjų vietovių ar jų dalių (seniūnaitijų) bendruomenių viešųjų poreikių ir iniciatyvų finansavimo tikslingumu, seniūnijos metinio veiklos plano įgyvendinimo ataskaitos projekto svarstymu ir vertinimu, atstovų delegavimu į pretendentų į seniūno pareigas konkurso komisijos narius, atstovų delegavimu dalyvauti tarybos sudaromų komitetų darbe, atstovų delegavimu į tarybos sudaromų komisijų narius, bendruomeninės veiklos ir partnerystės su savivaldybių institucijomis stiprinimu, viešųjų paslaugų, už kurių teikimą yra atsakinga savivaldybė, teikimo perdavimu bendruomeninėms ir kitoms nevyriausybinėmis organizacijoms, vietos verslumo skatinimu ir su kitais visiems tos teritorijos gyventojams svarbiais reikalais, organizuojama išplėstinė seniūnaičių sueiga. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje gali būti svarstomi klausimai dėl seniūnijos bei seniūno veiklos gerinimo, teikiami pasiūlymai Administracijos direktoriui ir merui.
249. Išplėstinėje seniūnaičių sueigoje su sprendimo priėmimo teise dalyvauja tos seniūnijos seniūnaičiai ir tos seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje veikiantys bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai. Bendruomeninių organizacijų deleguotų atstovų skaičius, jų delegavimo į išplėstines seniūnaičių sueigas ir prireikus jų rotavimo ar atšaukimo tvarka, taip pat išplėstinės seniūnaičių sueigos organizavimo, sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo tvarka nustatomi tarybos sprendimu tvirtinamuose išplėstinės seniūnaičių sueigos nuostatuose.
250. Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir aplinkybes, išplėstinėje seniūnaičių sueigoje patariamojo balso teise gali dalyvauti tos seniūnijos teritorijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, tradicinių religinių bendruomenių atstovai.
251. Išplėstinė seniūnaičių sueiga renkasi savo iniciatyva arba seniūno kvietimu.
252. Savivaldybė neatlygintinai suteikia patalpas išplėstinei seniūnaičių sueigai organizuoti.
253. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimai įvertinami artimiausiame tarybos posėdyje nuo išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimo gavimo dienos. Išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimų vertinimas atliekamas šia tvarka: seniūnaičių sueigos pirmininkas parengia su inicijuojamu klausimu susijusią medžiagą ir kartu su išplėstinės seniūnaičių sueigos sprendimu ją pateikia merui. Meras paveda Administracijos direktoriui išnagrinėti pateiktą medžiagą ir pagal kompetenciją priimti sprendimą arba parengti motyvuotą tarybos sprendimo projektą dėl pritarimo (ar nepritarimo) sueigos sprendimui. Tokie sprendimų projektai teikiami svarstyti artimiausiame tarybos posėdyje bendra tvarka.
XVIII SKYRIUS
VIETOS GYVENTOJŲ DALYVAVIMAS TVARKANT SAVIVALDYBĖS REIKALUS
254. Savivaldybė sudaro sąlygas vietos gyventojams dalyvauti tvarkant savivaldybės reikalus
254.1. informuodama vietos gyventojus;
254.2. konsultuodamasi su vietos gyventojais;
254.3. vertindama ir viešindama konsultacijų su vietos gyventojais rezultatus;
254.4. įtraukdama vietos gyventojus į sprendimų priėmimą.
255. Informacija skelbiama taip, kad visi vietos gyventojai turėtų galimybę ją gauti savivaldybės arba savo iniciatyva. Gyventojų grupės, kurias gali tiesiogiai paveikti ar paveiks savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, turi būti informuojamos savivaldybės iniciatyva.
256. Informacija skelbiama ne mažiau kaip dviem būdais, iš kurių vienas – informacijos skelbimas savivaldybės interneto svetainėje; kiti informacijos skelbimo būdai parenkami atsižvelgiant į informacijos gavėjų skaičių, jų gyvenamąją vietą ar interesų grupę (-es).
257. Informacijos tekstas formuluojamas taip, kad informacija būtų suvokiama ir asmenims, neturintiems atitinkamos srities specialiųjų žinių, ir pateikiamas taip, kad būtų prieinamas neįgaliesiems; jeigu informacija teikiama teisės akto ar kito informacijos šaltinio pagrindu, pateikiama interneto nuoroda į šį teisės aktą ar informacijos šaltinį arba nurodomas teisės akto pavadinimas, jo data ir numeris ar informacijos šaltinis.
258. Informuojant nurodomi savivaldybės asmenų aptarnavimo padalinio kontaktiniai duomenys ar asmens, kuris gali pateikti papildomos informacijos, kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas).
259. Informuojant apie numatomą konsultaciją, nurodoma konsultacijai teikiamo klausimo esmė, konsultaciją atliksiantis savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), siūlomas klausimo sprendimas, galimos teigiamos ir neigiamos sprendimo pasekmės, taip pat numatomos konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė.
260. Informuojant apie konsultacijų rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę), nurodoma konsultacijai teikto klausimo esmė, konsultaciją atlikęs savivaldybės administravimo subjektas ir jo kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), įvykusios konsultacijos forma, vieta, laikas, trukmė, konsultacijoje dalyvavusių gyventojų skaičius, šių gyventojų nuomonių pasiskirstymas arba pateiktų nuomonių apibendrinimas. Informacija apie konsultacijų rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę) pateikiama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po konsultacijos.
261. Informacijoje negali būti politinės reklamos.
262. Konsultuojantis su vietos gyventojais, konsultuojamasi su tomis vietos gyventojų grupėmis, kurias tiesiogiai paveiks ar gali paveikti savivaldybės administravimo subjektų priimami sprendimai, tačiau sudarant galimybę ir kitiems vietos gyventojams pateikti nuomonę.
263. Konsultacijos forma, laikas, vieta ir trukmė parenkami tokie, kad visų suinteresuotų vietos gyventojų dalyvavimas konsultacijoje būtų objektyviai įmanomas.
264. Vietos gyventojų nuomonė, pateikta per konsultacijas, turi būti atitinkamo savivaldybės administravimo subjekto vertinama priimant sprendimą dėl konsultacijai teikto klausimo; savivaldybės administravimo subjekto sprendimas, priimtas įvertinus konsultacijų rezultatus (pateiktą vietos gyventojų nuomonę), ir tokio sprendimo priėmimo motyvai turi būti paskelbti laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 43 straipsnio 1–4 ir 7 punktuose nustatytų reikalavimų;
265. Vietos gyventojų asmens duomenys tvarkomi tik tuo atveju, kai būtina užtikrinti grįžtamąjį ryšį (informacijos apie konsultacijų rezultatus pateikimą) su konkrečiu gyventoju (išskyrus atvejus, kai organizuojama vietos gyventojų apklausa). Tokiu atveju tvarkomi šie asmens duomenys: asmens vardas, pavardė ir paties gyventojo nurodyti jo kontaktiniai duomenys. Konsultuojantis su vietos gyventojais, jų asmens duomenys negali būti tvarkomi tiesioginės rinkodaros tikslais.
266. Konsultacijų su vietos gyventojais formą, vietą, laiką, trukmę pasiūlo konsultacijas inicijuojantys subjektai.
267. Konsultacijų su vietos gyventojais formos yra šios
267.1. vietos gyventojų apklausa (toliau – apklausa);
267.2. vieši svarstymai, susirinkimai, forumai, diskusijos;
267.3. konsultavimasis elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje.
268. Apklausos rezultatai sprendimą priimančiam Savivaldybės administravimo subjektui yra patariamojo pobūdžio.
269. Dalyvavimas apklausoje yra laisvas ir grindžiamas visuotine, lygia teise tiesiogiai pareikšti nuomonę.
270. Apklausą inicijuoti ir joje dalyvauti gali asmenys, kuriems apklausos dieną yra sukakę 18 metų ir kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę savivaldybės teritorijoje arba kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą savivaldybėje. Šiam reikalavimui užtikrinti tvarkomi šie asmens duomenys: asmens vardas, pavardė, gimimo data ir gyvenamosios vietos adresas.
271. Apklausai gali būti teikiami klausimai, kuriuos savivaldybė sprendžia atlikdama savarankiškąsias funkcijas. Taryba gali nustatyti klausimus, kuriems spręsti turi būti organizuojamos apklausos.
272. Apklausos dėl savivaldybės panaikinimo, taip pat jos teritorijos ribų bei centro nustatymo ir keitimo bei gyvenamųjų vietovių teritorijų ribų nustatymo ir keitimo, pavadinimų joms suteikimo ir keitimo organizuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.
273. Apklausos būdai
273.1. tiesioginis vietos gyventojų nuomonės įrašymas į apklausos dalyvių sąrašo lapus;
273.2. apklausa elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje. Atliekant apklausą elektroninių ryšių priemonėmis savivaldybės interneto svetainėje, turi būti užtikrinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, taip pat turi būti užtikrinta galimybė vietos gyventojams pateikti savo nuomonę apklausoje teikiamu klausimu reglamento 278 punkte nurodytais būdais.
274. Apklausos būdą ir apklausos teritoriją pasiūlo apklausos iniciatorius, sprendimą dėl apklausos būdo, laiko, vietos, trukmės ir apklausos teritorijos priima meras, paskelbdamas apklausą.
275. Apklausa gali būti surengta visoje savivaldybės teritorijoje, seniūnijos (kelių seniūnijų) aptarnaujamoje teritorijoje (aptarnaujamose teritorijose) ar jos (jų) dalyse arba gyvenamosios vietovės teritorijoje ar jos dalyje. Apklausos teritorija parenkama atsižvelgiant į tai, kurios teritorijos vietos gyventojams sprendimas, dėl kurio teikiamas klausimas apklausai, turės tiesioginį poveikį.
276. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė priklauso savivaldybės gyventojams, tarybai, merui ir seniūnui.
277. Savivaldybės gyventojai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 5 procentų iniciatyvinės grupės siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų reikalavimu.
278. Taryba apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina ne mažiau kaip 1/4 tarybos narių grupės reikalavimu priimdama sprendimą.
279. Meras apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę įgyvendina priimdamas potvarkį sudaryti apklausos darbo grupę. Potvarkyje turi būti nurodyta: preliminarus arba galutinis apklausai teikiamo (tų) klausimo (-ų) tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija.
280. Seniūnas seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Seniūnas apklausos iniciatyvos teisę įgyvendina seniūnaičių sueigos pritarimu pateikdamas merui prašymą dėl seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos organizavimo. Prie prašymo turi būti pridėta seniūnaičių sueigos sprendimo, kuriuo pritarta apklausos organizavimui, kopija. Prašyme turi būti nurodytas vietos gyventojų apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas vietos gyventojų apklausos būdas, nurodytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, ir jos teritorija.
281. Apklausos paskelbimo iniciatyvos teisę vietos gyventojai įgyvendina tiesiogiai. Šiam tikslui sudaroma iniciatyvinė grupė iš ne mažiau kaip 10 vietos gyventojų. Iniciatyvinės grupės atstovas (-ai) pateikia merui prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę.
282. Iniciatyvinės grupės prašyme turi būti nurodyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas apklausos būdas, siūloma apklausos teritorija ir iniciatyvinės grupės atstovas (-ai). Iniciatyvinės grupės atstovas (-ai) prašyme nurodo duomenis, sudarančius galimybę užtikrinti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą asmenims, inicijuojantiems apklausą: savo vardą, pavardę, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą.
283. Jeigu iniciatyvinės grupės prašyme pažymima, kad apklausai teikiamo klausimo tekstas yra preliminarus, šios grupės atstovo prašymu Administracija suteikia reikalingą pagalbą rengiant galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą. Galutinį klausimo tekstą pasirašo visi iniciatyvinės grupės nariai ir jis pateikiamas merui.
284. Meras, gavęs iniciatyvinės grupės prašymą ir galutinį apklausai teikiamo klausimo tekstą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įregistruoja iniciatyvinę grupę ir išduoda jos atstovui (-ams) vidaus reikalų ministro tvirtinamos formos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapus.
285. Gyventojų iniciatyvos paskelbti apklausą teisei įgyvendinti nustatomas 2 mėnesių laikotarpis, kuris skaičiuojamas nuo vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą rinkimo lapų išdavimo dienos.
286. Jeigu per reglamento 290 punkte nustatytą terminą reikiamas siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų skaičius nesurenkamas, laikoma, kad apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė neįgyvendinta.
287. Iniciatyvinė grupė, surinkusi reikiamą siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičių, šių parašų rinkimo lapus perduoda merui per Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą.
288. Jeigu per Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 50 straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą yra surinktas reikiamas siūlomos apklausos teritorijos vietos gyventojų parašų dėl reikalavimo paskelbti apklausą skaičius ir parašų rinkimo lapai perduoti merui, nenustatyta vietos gyventojų parašų klastojimo atvejų ar savanoriškumo principo pažeidimų, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo parašų rinkimo lapų perdavimo merui dienos meras privalo paskelbti apklausą.
289. Kai apklausos paskelbimo iniciatyvos teisė įgyvendinama ne mažesnės kaip 1/4 tarybos narių grupės reikalavimu, meras privalo paskelbti apklausą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šios grupės reikalavimo gavimo dienos.
290. Meras, gavęs reglamento 296 punktu nustatyta tvarka pateiktą seniūno iniciatyvą paskelbti apklausą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų privalo paskelbti apklausą.
291. Seniūnas seniūnaičių sueigos pritarimu seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje gali inicijuoti apklausą dėl jo kompetencijai priskirtų klausimų. Prie seniūno pateikto merui prašymo teikti svarstyti tarybai klausimą dėl seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų apklausos organizavimo turi būti pridėta seniūnaičių sueigos sprendimo, kuriuo pritarta apklausos organizavimui, kopija. Prašyme turi būti nurodytas vietos gyventojų apklausai teikiamo klausimo tekstas, siūlomas vietos gyventojų apklausos būdas, nurodytas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, ir jos teritorija.
292. Mero potvarkyje paskelbti apklausą turi būti nustatyta: apklausai teikiamo klausimo tekstas, apklausos teritorija, būdas, data, vieta, trukmė, taip pat apklausos komisijos sudėtis. Iniciatyvinė grupė turi teisę į apklausos komisiją deleguoti savo atstovą (-us).
293. Nustatant apklausos komisijos sudėtį, nurodomi šie duomenys: komisijos nario vardas, pavardė, jo pareigos komisijoje; jeigu komisijos narys yra Administracijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, nurodomos ir jo pareigos Administracijoje, jeigu komisijos narys yra iniciatyvinės grupės deleguotas asmuo, nurodoma, kad tai yra iniciatyvinės grupės atstovas.
294. Mero potvarkis paskelbti apklausą ir informacija gyventojams apie numatomas konsultacijas turi būti paskelbti laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 44 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
295. Apklausą organizuoja Administracijos direktorius, vadovaudamasis tarybos patvirtintu savivaldybės vietos gyventojų apklausos tvarkos aprašu.
296. Apklausos organizavimo išlaidos apmokamos iš savivaldybės biudžeto.
297. Apklausos rezultatus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po apklausos pabaigos apklausos komisija pateikia merui. Meras paskelbia apklausos rezultatus laikydamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
298. Taryba privalo artimiausiame tarybos posėdyje parengtu sprendimo projektu svarstyti apklausai pateiktą klausimą, jeigu savo nuomonę pateiktu klausimu pareiškė ne mažiau kaip 10 procentų apklausos teritorijos gyventojų, turinčių teisę dalyvauti apklausoje.
299. Tarybos sprendime dėl apklausai pateikto klausimo turi būti nurodyti apklausos rezultatai ir Tarybos sprendimo motyvai. Tarybos sprendimas dėl apklausai pateikto klausimo turi būti paskelbtas laikantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 43 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
XIX SKYRIUS
PLANAVIMAS IR ATSKAITOMYBĖ SAVIVALDYBĖJE
300. Savivaldybėje sukuriama ir veikia planavimo sistema, kurią sudaro teritorijų, strateginis ir finansinis planavimas.
301. Teritorijų planavimas savivaldybėje vykdomas ir teritorijų planavimo dokumentai rengiami ir įgyvendinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.
302. Savivaldybėje yra rengiami šie savivaldybės strateginio planavimo dokumentai: savivaldybės strateginis plėtros planas, atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) plėtros programos ir savivaldybės strateginis veiklos planas. Atskirų savivaldybės ūkio šakų (sektorių) programos rengiamos tik tais atvejais, kai tokių planavimo dokumentų rengimas numatytas įstatyme.
303. Strateginio planavimo savivaldybėje organizavimo (savivaldybės strateginio planavimo dokumentų ir jų įgyvendinimą detalizuojančių planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir tvirtinimo, įgyvendinimo stebėsenos, numatytų pasiekti rezultatų vertinimo, ataskaitų dėl planavimo dokumentų įgyvendinimo rengimo ir svarstymo, savivaldybės gyventojų įtraukimo į jų rengimą, svarstymą ir įgyvendinimo priežiūrą, viešinimo ir kita) tvarką nustato taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu.
304. Savivaldybės strateginio planavimo dokumentai ir jų įgyvendinimą detalizuojantys planavimo dokumentai, taip pat ataskaitos dėl šių dokumentų įgyvendinimo yra vieši ir skelbiami savivaldybės interneto svetainėje.
305. Savivaldybių veiklos finansinis planavimas yra procesas, kurio metu, atsižvelgiant į patvirtintus savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, yra rengiamas savivaldybės biudžetas ir kitų finansavimo šaltinių sąmatos.
306. Savivaldybės biudžetas (savivaldybės metinis finansinis planas) rengiamas vadovaujantis patvirtintu savivaldybės strateginiu veiklos planu, taip pat atsižvelgiant į kitus patvirtintus savivaldybės strateginio planavimo dokumentus, asignavimus planuojant savivaldybės strateginio veiklos plano programoms įgyvendinti bei planuojamiems rezultatams pasiekti ir paskirstant juos asignavimų valdytojams.
307. Savivaldybės bendruomenei teikiamas savivaldybės metinių ataskaitų rinkinys. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį sudaro savivaldybės veiklos ataskaita, finansinių ataskaitų rinkinys ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys.
308. Savivaldybės metinių ataskaitų rinkinio rengimo, pasirašymo, teikimo, skelbimo ir audito reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas.
309. Meras rengia savivaldybės metinių ataskaitų rinkinį ir jį teikia tarybai svarstyti ir tvirtinti.
XX SKYRIUS
TURTAS IR FINANSAI
310. Savivaldybės turto sandara ir įsigijimo būdai, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir tarybos sprendimuose.
311. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina taryba.
312. Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir kitų įstatymų bei tarybos sprendimų nustatyta tvarka.
313. Savivaldybė jai patikėjimo teise perduotą valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
314. Savivaldybių finansinius išteklius sudaro
314.1. pagal įstatymus ir kitus teisės aktus iš mokesčių gaunamos savivaldybės biudžeto pajamos;
314.2. pajamos iš savivaldybės turto (nuosavybės);
314.3. įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos už surinktas baudas;
314.4. įstatymų nustatytos vietinės rinkliavos;
314.5. biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas;
314.6. pajamos už savivaldybės lėšų likučius einamosiose sąskaitose;
314.7. pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus;
314.8. valstybės biudžeto dotacijos;
314.9 kitos įstatymų nustatytos pajamos;
314.10. negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);
314.11. paskolos.
315. Savivaldybė dalį pajamų gauna iš mokesčių, kurių tarifus, neviršydama įstatymų numatytų dydžių, didina ar mažina taryba.
316. Savivaldybės biudžeto lėšos gali būti naudojamos tik savivaldybės funkcijoms: tarybos ar mero tvirtinamiems savivaldybės planavimo dokumentams įgyvendinti, biudžetinėms įstaigoms išlaikyti ir viešųjų paslaugų teikimui organizuoti.
317. Savivaldybės arba jos vardu Lietuvos savivaldybių asociacija derina teisės aktų, pagal kuriuos numatoma keisti savivaldybės funkcijas, pajamas ir (ar) išlaidas, projektus kartu su prie jų pridėtais finansiniais skaičiavimais.
318. Jeigu savivaldybės biudžetų pajamos ar išlaidos dėl valstybės institucijų priimtų teisės aktų keičiasi, pasikeitusios sumos, išskyrus sumas, kuriomis savivaldybės biudžetas sumažėja dėl valstybinės žemės laisvosios ekonominės zonos teritorijoje nuomos mokesčio, panaudoto žemei išpirkti iš žemės savininkų šioje teritorijoje, kompensuojamos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Kompensuojamos sumos nustatomos Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu kyla ginčas, galutinį sprendimą priima teismas.
319. Papildomos ir planą viršijančios biudžeto pajamos, gautos vykdant biudžetą, taip pat sutaupytos lėšos (išlaidos) lieka savivaldybei, išskyrus kitus įstatymuose nustatytus atvejus.
320. Lėšos valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skiriamos iš valstybės biudžeto arba valstybės piniginių fondų ir pervedamos savivaldybei kaip specialioji tikslinė dotacija.
321. Savivaldybės biudžeto lėšos, skirtos investicijoms įgyvendinant savivaldybės energijos vartojimo efektyvumo didinimo projektus jų įgyvendinimo laikotarpiu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas programas, naudojamos pagal jų paskirtį tik šiose programose nurodytiems tikslams ir sąlygomis.
XXI SKYRIUS
SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO RENGIMAS IR KONTROLĖ
322. Savivaldybė turi savarankišką biudžetą, kuris sudaromas ir tvirtinamas vieniems biudžetiniams metams. Savivaldybės biudžeto projektą rengia meras, remdamasis Biudžeto sandaros įstatymu, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, kitais įstatymais, Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, Vyriausybės patvirtintomis biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėmis, Oficialiosios statistikos portale skelbiamais duomenimis, patvirtintais savivaldybių planavimo dokumentais, taip pat savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais.
323. Savivaldybės meras, parengęs biudžeto projektą, sudaro sąlygas jį svarstyti savivaldybės gyventojams, paskelbiant biudžeto projektą savivaldybės interneto svetainėje. Informacija, kad parengtas biudžeto projektas bei galimybės su juo susipažinti interneto svetainėje paskelbiama vietinėje spaudoje. Susipažinimui ir siūlymų teikimui skiriama ne mažiau kaip 10 dienų.
324. Parengtą biudžeto projektą meras teikia savivaldybės tarybai likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomos savivaldybės biudžeto tvirtinimo dienos. Biudžeto projektas svarstomas komitetų posėdžiuose.
325. Apibendrinęs komitetų, tarybos narių, frakcijų, tarybos narių grupių, savivaldybės gyventojų pasiūlymus, meras, reglamento IX skyriaus nustatyta tvarka parengęs patikslintą sprendimo projektą, teikia biudžeto projektą tarybai.
326. Tarybos posėdyje išklausomas mero pranešimas dėl savivaldybės biudžeto projekto, informuojama, į kuriuos pasiūlymus bei pastabas buvo atsižvelgta jį rengiant.
327. Pasibaigus biudžetiniams metams, tarybos sprendimu gali būti atliekamas nepriklausomas finansinis ir (ar) veiklos auditas. Jeigu nepriklausomas auditas atliekamas, audito ataskaita turi būti viešai apsvarstyta tarybos posėdyje ne vėliau kaip iki atitinkamų biudžetinių metų rugsėjo 1 dienos.
328. Jeigu rengiamas sprendimo projektas dėl papildomų ir biudžeto planą viršijančių savivaldybės biudžeto pajamų ir kitų piniginių lėšų paskirstymo, tikslinės paskirties ir specializuotų fondų sudarymo ir naudojimo, sprendimo projekto rengėjas turi kreiptis į išplėstinę seniūnaičių sueigą dėl pasiūlymų (sprendimų) tokiam sprendimo projektui. Gautus išplėstinės seniūnaičių sueigos pasiūlymus (sprendimus) sprendimo projekto rengėjas prideda prie rengiamo sprendimo projekto. Taryba artimiausiame posėdyje išplėstinės seniūnaičių sueigos pasiūlymus (sprendimus) įvertina Reglamente nustatyta sprendimų projektų svarstymo ir priėmimo tvarka.
339. Biudžetiniais metais taryba mero siūlymu biudžetą gali tikslinti.
XXII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
340. Visus Tarybos veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame reglamente ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti tarybos posėdžio pirmininkas.
341. Esant reglamento prieštaravimams įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, vadovaujamasi įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis, iki taryba patvirtins reglamento pakeitimus.
342. Siūlymus dėl reglamento keitimo gali teikti meras, tarybos nariai.
343. Reglamentas tvirtinamas ir gali būti keičiamas ar papildomas tarybos sprendimu, kai už jį balsuoja tarybos narių dauguma.
______________________
part_ff6b58d6ed7b4e21ac03106c6f10592a_end