DĖL BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS IŽDO APSKAITOS POLITIKOS IR IŽDO APSKAITOS VADOVO TVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2021-11-10

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-12-18, i. k. 2015-19969

BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS IŽDO APSKAITOS POLITIKOS IR IŽDO APSKAITOS VADOVO TVIRTINIMO

2015 m. gruodžio 18 d. Nr. AV-536

Birštonas

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 9 straipsniu

Tvirtinu

1. Birštono savivaldybės iždo apskaitos politiką (pridedama).

2. Birštono savivaldybės iždo apskaitos vadovą (pridedama).

Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas

PATVIRTINTA

Birštono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2015 m. gruodžio 18 d.

įsakymu Nr. AV-536

BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS IŽDO APSKAITOS POLITIKA

1. Birštono savivaldybės iždo (toliau – savivaldybės iždas) apskaitai taikoma tokia apskaitos politika, kuri užtikrina, kad finansinių ataskaitų duomenys atitinka kiekvieno taikytino VSAFAS reikalavimus. Jeigu nėra konkretaus VSAFAS reikalavimo, tvarkant savivaldybės iždo apskaitą vadovaujamasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais 1-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“.

2. Ši apskaitos politika užtikrina, kad finansinėse ataskaitose pateikiama informacija yra

2.1. svarbi vartotojų sprendimams priimti;

2.2. patikima, nes

2.2.1 teisingai parodo savivaldybės iždo finansinius rezultatus, finansinę būklę ir pinigų srautus;

2.2.2 parodo ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų ekonominę prasmę, ne vien teisinę formą;

2.3. nešališka, netendencinga;

2.4. apdairiai pateikta (atsargumo principas);

2.5. visais reikšmingais atžvilgiais išsami.

3. Pasirinkta savivaldybės iždo apskaitos politika taikoma nuolat.

4. Apskaitos politika keičiama tik vadovaujantis 7-uoju VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ ir taikoma vienodai visiems finansinių ataskaitų straipsniams, kuriems turi įtakos apskaitos politikos keitimas. Detaliau apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimai ir klaidų taisymas aprašyti šios apskaitos politikos 73–85 punktuose.

5. Apskaitos politika apima ūkinių operacijų ir įvykių pripažinimo, įvertinimo ir apskaitos principus, metodus ir taisykles.

Bendrieji apskaitos principai, metodai ir taisyklės

6. Tvarkant savivaldybės iždo apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas, vadovaujamasi VSAFAS. Savivaldybės iždo apskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo tvarką, sudėties bei turinio bendruosius reikalavimus nustato 26-asis VSAFAS „Išteklių fondo apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“. Atskiros finansinės ataskaitos sudaromos, tam tikros ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pripažįstami, įvertinami, registruojami apskaitoje ir pateikiami finansinėse ataskaitose pagal kitus viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus.

7. Apskaitoje ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami ir finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas taikant šiuos bendruosius apskaitos principus

7.1. kaupimo;

7.2. subjekto;

7.3. veiklos tęstinumo;

7.4. periodiškumo;

7.5. pastovumo;

7.6. piniginio mato;

7.7. palyginimo;

7.8. atsargumo;

7.9. neutralumo;

7.10. turinio svarbos.

8. Sudarant savivaldybės iždo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, vadovaujamasi šiais bendraisiais apskaitos principais

8.1. pinigų;

8.2. subjekto;

8.3. periodiškumo;

8.4. pastovumo;

8.5. piniginio mato.

9. Pagal subjekto principą savivaldybės iždas laikomas apskaitos vienetu: atskirai tvarkoma jo apskaita, sudaromi ir teikiami atskiri finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai. Savivaldybės iždo apskaitoje registruojamas tik iždo finansinis turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos.

10. Leidžiamas atlikti savivaldybės iždo ūkines operacijas nustato teisės aktai. Pagal turinio viršenybės prieš formą principą ūkiniai įvykiai ir faktiškai atliktos ūkinės operacijos vertinami ir pripažįstami pagal jų ekonominę prasmę ir turinį, nepriklausomai nuo to, ar tam tikras sandoris leidžiamas pagal teisės aktus.

11. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami eurais ir euro centais, apvalinant iki šimtųjų euro dalių (dviejų skaitmenų po kablelio).

12. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami savivaldybės iždo sąskaitų plano sąskaitose, taikant savivaldybės iždo apskaitos politiką, parengtą pagal VSAFAS reikalavimus (nurodytus principus, metodus ir taisykles) atskiroms ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams, finansinių ataskaitų elementams arba straipsniams ir apskaitos procedūroms.

13. Savivaldybės iždo apskaitoje taikomi visi VSAFAS, išskyrus

13.1. 13 VSAFAS „Nematerialusis turtas“;

13.2. 12 VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“;

13.3. 16 VSAFAS „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“;

13.4. 8 VSAFAS „Atsargos“.

14. Išvardinti 13 punkte VSAFAS netaikomi, nes savivaldybės iždo apskaitoje registruojamas tik finansinis turtas. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nematerialųjį, materialųjį ir biologinį turtą savo apskaitoje registruoja jį patikėjimo teise valdantys subjektai.

15. Toliau pateikiama taikytina savivaldybės iždo apskaitos politika, apimanti atskirus finansinių ataskaitų elementus arba straipsnius, ūkines operacijas ir ūkinius įvykius ir apskaitos procedūras.

Finansinis turtas

16. Finansinio turto apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.

17. Savivaldybės iždo apskaitoje finansinis turtas yra skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

18. Ilgalaikiam finansiniam turtui priskiriama

18.1. ilgalaikės investicijos į skolos vertybinius popierius;

18.2. po vienerių metų gautinos sumos;

18.3. ilgalaikiai terminuoti indėliai;

18.4. kitas ilgalaikis finansinis turtas;

18.5. išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikį finansinį turtą.

19. Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriama

19.1. trumpalaikės investicijos;

19.2. per vienerius metus gautinos sumos;

19.3. pinigai ir jų ekvivalentai;

19.4. kitas trumpalaikis finansinis turtas;

19.5. išankstiniai apmokėjimai už trumpalaikį finansinį turtą.

Investicijos į skolos vertybinius popierius

20. Savivaldybės iždo apskaitoje investicijomis į skolos vertybinius popierius laikomos investicijos į vertybinius popierius iki išpirkimo, t. y. investicijos į vertybinius popierius, kurie turi nustatytas mokėjimų sąlygas ir nustatytą išpirkimo datą, ir, jei savivaldybė ketina ir gali laikyti šią investiciją iki išpirkimo dienos. Investicijos, kurių laikymo terminas neapibrėžtas, nepriskiriamos šiai kategorijai. Investicijos į vertybinius popierius iki išpirkimo pirminio pripažinimo momentu registruojamos apskaitoje įsigijimo savikaina. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas iki išpirkimo termino laikomas ilgalaikis finansinis turtas įvertinamas amortizuota savikaina, o iki išpirkimo termino laikomas trumpalaikis finansinis turtas – įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.

Indėliai

21. Indėliais pripažįstami visi indėliai bankuose, kurių terminas ilgesnis nei 3 mėnesiai. Ilgalaikiai indėliai pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina (nominalia verte), o vėliau ilgalaikiai indėliai parodomi amortizuota savikaina, o trumpalaikiai indėliai – įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.

Gautinos sumos

22. Gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra įvertinamos įsigijimo savikaina.

23. Vėliau ilgalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos amortizuota savikaina, o trumpalaikės gautinos sumos ataskaitose parodomos įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

24. Pinigai ir indėliai iki 3 mėnesių Lietuvos banko ir kitų bankų sąskaitose laikomi pinigais ir pinigų ekvivalentais.

Finansavimo sumos

25. Finansavimo sumų apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos”.

26. Finansavimo sumos pripažįstamos, kai atitinka VSAFAS nustatytus pripažinimo kriterijus.

27. Savivaldybės iždas finansavimo sumas gali gauti iš valstybės biudžeto, tiesiogiai iš užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, Europos sąjungos, kitų išteklių fondų ar kitų šaltinių savivaldybės tikslams ir programoms įgyvendinti.

28. Gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis pripažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su finansavimo sumomis susijusios sąnaudos.

29. Gautos ir perduotos asignavimų valdytojams finansavimo sumos, kurios buvo gautos iš valstybės biudžeto, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, Europos sąjungos, kitų išteklių fondų, savivaldybės iždo sąnaudomis nepripažįstamos. Gautos finansavimo sumos mažinamos perduotomis finansavimo sumomis.

30. Savivaldybės iždo apskaitoje pripažįstamos finansavimo sąnaudos, kai savivaldybės biudžeto lėšomis (išskyrus specialiųjų programų lėšas) finansuojami asignavimų valdytojai.

Finansiniai įsipareigojimai

31. Finansinių įsipareigojimų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai”, 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui“.

32. Savivaldybės ižde visi įsipareigojimai laikomi finansiniais įsipareigojimais ir skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius. Ilgalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriama

32.1. ilgalaikiai atidėjiniai;

32.2. ilgalaikės užsienio paskolos;

32.3. ilgalaikės vidaus paskolos;

32.4. kiti ilgalaikiai įsipareigojimai.

33. Trumpalaikiams finansiniams įsipareigojimams priskiriama

33.1. ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalis ir trumpalaikiai atidėjiniai;

33.2. ilgalaikių užsienio paskolų einamųjų metų dalis;

33.3. ilgalaikių vidaus paskolų einamųjų metų dalis;

33.4. kitų ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis;

33.5. mokėtinos subsidijos, dotacijos ir finansavimo sumos;

33.6. grąžintini permokėti ir gauti išankstiniai mokesčiai ir įmokos;

33.7. grąžintinos finansavimo sumos;

33.8. kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai (pavyzdžiui, sukauptos sąnaudos, mokėtinos palūkanos).

34. Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai įvertinami įsigijimo savikaina. Kiekvieną kartą prieš sudarant finansinių ataskaitų rinkinį šie įsipareigojimai įvertinami

34.1. susiję su rinkos kainomis – tikrąja verte;

34.2. iš suteiktų garantijų kilę finansiniai įsipareigojimai – tikrąja verte;

34.3. kiti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai – amortizuota savikaina;

34.4. kiti trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai – įsigijimo savikaina.

Paskolos

35. Gautos paskolos (ilgalaikės arba trumpalaikės) pirminio pripažinimo momentu įvertinamos įsigijimo savikaina (nominalia verte). Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas ilgalaikės paskolos turi būti iš naujo įvertinamos

35.1. ilgalaikės – amortizuota savikaina;

35.2. trumpalaikės – įsigijimo savikaina.

36. Gautų paskolų amortizuota savikaina yra apskaičiuojama pritaikius rinkos palūkanų normą, buvusią įsipareigojimo pirminio pripažinimo momentu.

37. Rinkos palūkanų norma atitinka rinkoje taikomas paskolų palūkanų normas, už kurias savivaldybė galėtų gauti paskolą įsipareigojimo laikotarpiui. Jeigu paskolos palūkanų norma atitinka rinkos palūkanų normą, paskolos amortizuota savikaina sutampa su įsigijimo savikaina.

38. Jeigu gautų paskolų palūkanų normos yra kintamos ir jos pasikeičia daugiau nei 0,5 procentinio punkto, remiantis 17-uoju VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, amortizuota savikaina yra perskaičiuojama, pritaikius naują, t. y. pasikeitusią, palūkanų normą.

Atidėjiniai

39. Atidėjiniai pripažįstami ir registruojami apskaitoje tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje savivaldybė turi dabartinę teisinę prievolę ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ištekliai, o įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei patenkinamos ne visos šios sąlygos, atidėjiniai nėra pripažįstami, o tiktai informacija apie susijusį su tikėtina sumokėti suma neapibrėžtąjį įsipareigojimą yra pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. Atidėjiniai yra peržiūrimi paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną ir koreguojami, atsižvelgiant į naujus įvykius ar aplinkybes, turinčiais įtakos dabartiniam įvertinimui.

Pajamos

40. Pajamų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 9-ajame VSAFAS „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“, 10-ajame VSAFAS „Kitos pajamos“ ir 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“.

41. Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Pajamos pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.

42. Mokesčių pajamos pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį įvyksta mokestinis įvykis, jei mokesčių prievolės sumą galima patikimai įvertinti per 60 kalendorinių dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Tais atvejais, kai ataskaitiniu laikotarpiu, už kurį atsiranda mokesčių prievolė apskaičiuoti mokestį, mokesčių prievolės suma negali būti patikimai įvertinta, pajamos nėra pripažįstamos. Tokiu atveju pajamos pripažįstamos anksčiausią ataskaitinį laikotarpį, kurį mokesčių prievolės suma gali būti patikimai įvertinta.

43. Finansavimo pajamos pripažįstamos tik tuomet, jei patiriamos sąnaudos, kurioms finansavimo sumos gautos iš užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos, valstybės biudžeto, kitų išteklių fondų.

44. Finansinės ir investicinės veiklos pajamas savivaldybės ižde sudaro palūkanų pajamos už suteiktas paskolas, įsigytus vertybinius popierius, dividendų pajamos, baudų ir delspinigių pajamos, teigiama valiutų kurso įtaka.

45. Dividendų pajamos pripažįstamos savivaldybės iždo pajamomis, kai įmonės, kurių akcijų turi asignavimų valdytojai, paskelbia dividendus, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pervesti į savivaldybės biudžetą.

46. Palūkanų pajamomis pripažįstamos pajamos, gaunamos už savivaldybės įsigytus skolos vertybinius popierius, suteiktas paskolas, už bankuose laikomus indėlius, lėšų teigiamą likutį einamojoje sąskaitoje ir kt.

47. Pajamomis laikoma tik savivaldybės iždo gaunama ekonominė nauda. Savivaldybės iždo pajamomis pripažįstamos asignavimų valdytojų surinktos pajamos, jei asignavimų valdytojas yra atsakingas už tam tikrų sumų administravimą ir surinkimą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka privalo pervesti surinktas sumas savivaldybės biudžetui ir neturi teisės šių sumų ar jų dalies atgauti per tą patį ar vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Taip pat savivaldybės iždo pajamomis pripažįstamos asignavimų valdytojų uždirbtos pajamos, kurias jie teisės aktų nustatyta tvarka turi neatlygintinai pervesti į savivaldybės biudžetą.

Sąnaudos

48. Sąnaudų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 11 VSAFAS-ajame „Sąnaudos“. Sąnaudų, susijusių su finansiniu turtu, finansavimo sumomis ir įsipareigojimais, apskaitos principai nustatyti jų apskaitą reglamentuojančiuose VSAFAS.

49. Finansavimo sąnaudos savivaldybės iždo apskaitoje pripažįstamos tuomet, kai savivaldybės iždas registruoja asignavimų valdytojams pervestinas finansavimo sumas iš savivaldybės biudžeto (išskyrus specialiųjų programų lėšas).

50. Sąnaudų dydis įvertinamas tikrąja verte. Jeigu numatytas atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis arba lygus 12 mėn., tikroji vertė atitinka sumokėtą arba mokėtiną pinigų arba jų ekvivalentų sumą. Tais atvejais, kai numatytas ilgesnis nei 12 mėn. atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros mokėtinos sumos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą, taikant rinkos palūkanų normą.

51. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas savivaldybės ižde sudaro palūkanų sąnaudos už gautas paskolas, baudų ir delspinigių sąnaudos, neigiama valiutų kurso įtaka.

Sandoriai užsienio valiuta

52. Sandorių užsienio valiuta apskaitos principai nustatyti 21-ajame VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“.

53. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu registruojami apskaitoje pagal sandorio dieną galiojusį užsienio valiutos kursą. Valiutinių straipsnių likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos Lietuvos banko skelbiamą Lietuvos Respublikos piniginio vieneto ir užsienio valiutos santykį.

54. Pelnas ir nuostoliai iš sandorių užsienio valiuta bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo dieną yra registruojami finansinės ir investicinės veiklos pajamų ar sąnaudų sąskaitose.

Turto nuvertėjimas

55. Finansinio turto nuvertėjimo apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.

56. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už tikėtiną atgauti už tą finansinį turtą sumą.

57. Nuostoliai dėl finansinio turto nuvertėjimo apskaitoje pripažįstami pagal nuvertėjimo požymius. Ar yra nuvertėjimo požymių nustatoma sudarant finansinių ataskaitų rinkinį. Jeigu tokių požymių yra, nustatoma tikėtina atgauti suma, kuri palyginama su turto balansine verte.

58. Nuostoliai dėl turto nuvertėjimo apskaitoje registruojami apskaičiuotų nuostolių suma mažinant turto balansinę vertę bei ta pačia suma, registruojant ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas, išskyrus gautinų sumų nuvertėjimo nuostolius, kurie yra priskiriami veiklos sąnaudoms.

59. Turto nuvertėjimas nėra tolygus turto nurašymui. Turto nuvertėjimo atveju yra mažinama turto vieneto balansinė vertė, tačiau išsaugoma informacija apie turto įsigijimo savikainą, t. y. turto vieneto įsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pati kaip iki nuvertėjimo nustatymo, o nuvertėjimas registruojamas atskiroje sąskaitoje. Finansinio turto nuvertėjimo sumos neturi viršyti įsigijimo savikainos pirminio pripažinimo metu ar amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuvertėjimas nebūtų buvęs pripažintas.

60. Jeigu vėlesnį ataskaitinį laikotarpį pasikeitus aplinkybėms, finansinio turto nuvertėjimo ar abejotinos skolos suma sumažėja, finansinio turto nuvertėjimo nuostoliai turi būti panaikinami.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

61. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto apskaitos principai nustatyti 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui“.

62. Savivaldybės iždo apskaitoje neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas registruojami nebalansinėse sąskaitose. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nerodomi nei finansinės būklės ataskaitoje, nei veiklos rezultatų ataskaitoje, o informacija apie juos pateikiama aiškinamajame rašte. Kai tikimybė, kad reikės panaudoti turtą įsipareigojimui padengti yra labai maža, informacija apie juos aiškinamajame rašte nebūtina. Informacija apie neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus turi būti peržiūrima ne rečiau negu kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, siekiant užtikrinti, kad pasikeitimai bus tinkamai atskleisti aiškinamajame rašte.

63. Neapibrėžtasis turtas finansinėse ataskaitose neparodomas, kol nėra aišku, ar jis duos savivaldybei ekonominės naudos (pvz., baudos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą). Jei ekonominė nauda tikėtina, tačiau nėra tikra, kad ji bus gauta, informacija apie neapibrėžtąjį turtą pateikiama aiškinamajame rašte.

64. Gautini delspinigiai (už paskolų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą) nėra laikomi neapibrėžtuoju turtu, kadangi tikimybė atgauti delspinigius yra didesnė negu tikimybė atgauti suteiktą paskolą ar palūkanas.

Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui

65. Įvykių pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose taisyklės pateiktos 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui“.

66. Įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kurie suteikia papildomos informacijos apie savivaldybės iždo finansinę padėtį paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (koreguojantys įvykiai), atsižvelgiant į jų įtaką, yra parodomi finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų ataskaitose. Nekoreguojantys įvykiai, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui aprašomi aiškinamajame rašte, kai jie reikšmingi.

Tarpusavio užskaitos ir palyginamoji informacija

67. Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, finansinio turto ir įsipareigojimų, taip pat pajamų ir sąnaudų tarpusavio užskaita negalima, išskyrus atvejus, kai konkretus VSAFAS reikalauja būtent tokios užskaitos.

68. Finansinėse ataskaitose turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienų prieš ataskaitinius metus finansinių metų informacija. Jei buvo pakeisti finansinių ataskaitų straipsnių įvertinimo metodai, straipsnių pateikimas ar klasifikavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norima palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka. Informacija apie apskaitos principų bei apskaitinių įverčių pasikeitimus, sudarant ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį, pateikiama aiškinamajame rašte.

Pagrindiniai informacijos pagal segmentus pateikimo principai

69. Informacijos pagal segmentus pateikimo finansinėse ataskaitose principai nustatyti 25-ajame VSAFAS „Segmentai“.

70. Segmentas – savivaldybės iždo pagrindinės veiklos dalis, apimanti vieną valstybės valdymo funkcijų.

71. Segmentai išskiriami pagal atliekamas valstybės valdymo funkcijas

71.1. bendrųjų valstybės paslaugų;

71.2. gynybos;

71.3. viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos;

71.4. ekonomikos sektoriaus;

71.5. aplinkos apsaugos;

71.6. būsto ir komunalinio ūkio;

71.7. sveikatos priežiūros;

71.8. poilsio, kultūros ir religijos;

71.9. švietimo;

71.10. socialinės apsaugos;

72. Apie kiekvieną segmentą atskleidžiama tokia informacija

72.1. pagrindinės veiklos segmento sąnaudos;

72.2. pagrindinės veiklos segmento pinigų srautai.

Apskaitos politikos keitimas

73. Apskaitos politikos keitimo atvejai nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.

74. Pasirinkta savivaldybės iždo apskaitos politika taikoma nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų duomenis. Tokio palyginimo reikia savivaldybės iždo finansinės būklės, veiklos rezultatų, grynojo turto ir pinigų srautų keitimosi tendencijoms nustatyti.

75. Savivaldybės iždo apskaitos politika parenkama ir taikoma, remiantis nuostatomis, pateiktomis 1-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“. Apskaitos politikos keitimu laikomas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių pripažinimo apskaitoje pakeitimas bei dėl šio pakeitimo atsirandantis turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir (arba) sąnaudų vertinimo apskaitoje pokytis.

76. Apskaitos politika keičiama dėl VSAFAS pasikeitimo arba jei kiti teisės aktai to reikalauja. Apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose parodomas taikant retrospektyvinį būdą, t.y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg visada būtų buvusi taikoma, todėl pakeista apskaitos politika yra pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nuo jų atsiradimo.

Apskaitinių įverčių keitimas

77. Apskaitinių įverčių keitimo principai ir taisyklės nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.

78. Apskaitiniai įverčiai yra peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo remtasi atliekant įvertinimą arba atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių (pavyzdžiui, keičiasi palūkanų norma, pagal kurią skaičiuojama finansinių įsipareigojimų amortizuota savikaina).

79. Apskaitiniams įverčiams įvertinti ir juos keisti, jei reikia, sudaromos atitinkamos komisijos, kurios yra atsakingos už informacijos analizę, tinkamą aplinkybių ir jų poveikio nustatymą ir įverčių pakeitimą.

80. Apskaitinio įverčio pasikeitimo poveikis nustatant grynąjį perviršį ar deficitą priskiriamas

80.1. laikotarpiui, kada įvyko pasikeitimas, jei jis turi įtakos tik tam laikotarpiui;

80.2. laikotarpiui, kada įvyko pasikeitimas, ir vėlesniems laikotarpiams, jei pasikeitimas veikia ir juos.

81. Apskaitinio įverčio pasikeitimo rezultatas įtraukiamas į tą veiklos rezultatų ataskaitos eilutę, kurioje buvo parodytas pirminis įvertis, nebent pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu turi įtakos tik finansinės būklės ataskaitos straipsniams. Informacija, susijusi su apskaitinio įverčio pakeitimu, pateikiama aiškinamajame rašte.

82. Apskaitos politika laikomas pasirinktas apskaitos metodas, o apskaitiniu įverčiu laikoma pasirinkta apskaičiavimo taisyklė.

Apskaitos klaidų taisymas

83. Apskaitos klaidų taisymo taisyklės nustatytos 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.

84. Ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėtos apskaitos klaidos, padarytos praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė išraiška individualiai arba kartu su kitų to ataskaitinio laikotarpio klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė nei 0,5 procento per finansinius metus pripažintų pajamų vertės arba 0,25 procento turto vertės.

85. Ir esminės, ir neesminės apskaitos klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose parodoma taip

85.1. jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija ir parodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija;

85.2. jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje ir parodomas veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesniojo ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama. Su esminės klaidos taisymu susijusi informacija pateikiama aiškinamajame rašte.

Finansinių ataskaitų rinkinys

86. Finansinių ataskaitų rinkinio tikslas – pateikti informaciją vartotojams, kurie neturi galimybės pareikalauti jų poreikius atitinkančių ataskaitų.

87. Finansinių ataskaitų informacijos vartotojai yra visuomenė, mokesčių mokėtojai, valstybės ir savivaldybės valdžios institucijos, kreditoriai, tiekėjai ir pan. Finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynąjį turtą bei pinigų srautus, kuria naudojasi vartotojai, priimdami ir vertindami sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir jų naudojimo viešosioms paslaugoms teikti.

88. Savivaldybės iždo finansinių ataskaitų rinkinį sudaro žemesniojo lygio ataskaitos, rengiamos remiantis 26-uoju VSAFAS „Išteklių fondo apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“.

89. Savivaldybės iždo ataskaitose visos sumos pateikiamos Lietuvos Respublikos piniginiais vienetais.

Ataskaitinis laikotarpis

90. Savivaldybės iždas teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Savivaldybės iždo finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tarpinis ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniu ketvirčiu. Kai išskirtinėmis aplinkybėmis pateikiamas trumpesnio nei 12 mėnesių finansinių ataskaitų rinkinys (pavyzdžiui, steigimo arba reorganizavimo atvejais), be finansinių ataskaitų rinkinio laikotarpio savivaldybės iždas turi atskleisti

90.1 priežastį, dėl kurios finansinių ataskaitų rinkinio laikotarpis nėra 12 mėnesių;

90.2 faktą, kad tam tikrų ataskaitų, pavyzdžiui, veiklos rezultatų, grynojo turto pokyčių, pinigų srautų ir susijusių pastabų lyginamųjų sumų negalima palyginti.

Finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas ir teikimas

Metinių finansinių ataskaitų rinkinys

91. Metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios ataskaitos

91.1 finansinės būklės ataskaita;

91.2 veiklos rezultatų ataskaita;

91.3 pinigų srautų ataskaita;

91.4 grynojo turto pokyčių ataskaita;

91.5 aiškinamasis raštas.

92. Finansinių ataskaitų privalomos formos yra reglamentuotos 2-ajame–6-ajame VSAFAS.

93. Metinis finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas ne vėliau kaip iki kitų metų kovo 15 d.

94. Pateikiamas visas teisės aktais rengtinas metinių finansinių ataskaitų rinkinys, įskaitant aiškinamojo rašto pastabų lenteles.

95. Metinių finansinių ataskaitų, įskaitant aiškinamojo rašto pastabų lenteles, formos gali būti pakeistos tik pakeitus VSAFAS nustatytas ataskaitų formas ir reikalavimus.

Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys

96. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu ataskaitiniai metai (kalendoriniai metai), duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas kas ketvirtį.

97. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro

97.1 finansinės būklės ataskaita;

97.2 veiklos rezultatų ataskaita;

97.3 sutrumpintas aiškinamasis raštas.

98. Tarpinių finansinių ataskaitų, išskyrus aiškinamąjį raštą, rengimui taikomi tie patys principai, reikalavimai ir formos, kaip ir metinių finansinių ataskaitų rinkiniui. Sutrumpinto aiškinamojo rašto rengimo reikalavimai pateikti 23-ajame VSAFAS „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“.

99. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas ir pateikiamas ne vėliau kaip nurodoma 23-ajame VSAFAS „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“, per 1 mėnesį, pasibaigus ataskaitiniam ketvirčiui.

100. Tarpinių finansinių ataskaitų, įskaitant aiškinamojo rašto pastabų lenteles, formos gali būti pakeistos tik pakeitus VSAFAS nustatytas ataskaitų formas ir reikalavimus.

Pagrindiniai finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo reikalavimai

Ataskaitų elementai ir jų vertinimas

101. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagal ekonominius kriterijus finansinėse ataskaitose grupuojami į grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai, naudojami finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti, yra tokie

101.1 finansinės būklės ataskaitoje pateikiami elementai – turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai ir grynasis turtas – apibūdina savivaldybės iždo finansinę būklę;

101.2 veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir sąnaudos – reikalingi savivaldybės iždo veiklos rezultatams įvertinti.

102. Finansinių ataskaitų elementai įvertinami įvairiais metodais ir jų deriniais (pavyzdžiui, įsigijimo savikaina, tikrąja verte, realizavimo verte, grynąja galimo realizavimo verte, einamųjų išlaidų verte ir dabartine verte). Vertinant finansinių ataskaitų elementus vadovaujamasi VSAFAS reikalavimais ir taisyklėmis ir apskaitos tvarkų aprašais.

Pagrindiniai reikalavimai finansinių ataskaitų rinkiniui

103. Bendrieji finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo reikalavimai nurodyti 1-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“.

104. Savivaldybės iždo finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas pagal VSAFAS. Finansinių ataskaitų rinkinio negalima apibūdinti kaip atitinkančio šiuos standartus, jeigu jis neatitinka bent vieno taikytino VSAFAS ar jo reikalavimo.

105. Nukrypimai nuo standartų neleidžiami, išskyrus tuos retus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, viršesni nei VSAFAS, nustato ką kita.

APSKAITOS ORGANIZAVIMAS

Atsakomybė už apskaitos organizavimą

106. Už buhalterinės apskaitos įrašų teisingumą, apskaitos dokumentų surašymą ir finansinių ataskaitų parengimą laiku atsako Savivaldybės administracijos biudžeto skyriaus tarnautojai atsakingi už savivaldybės iždo buhalterinę apskaitą.

107. Už savivaldybės iždo apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą laiku atsakingas Savivaldybės administracijos direktorius.

108. Savivaldybės administracijos direktorius pasirašo savivaldybės iždo finansines ataskaitas bei savivaldybės konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Apskaitos tvarkytojas

109. Savivaldybės iždo apskaitą tvarko savivaldybės administracijos Biudžeto skyriaus specialistė, kuriai tai pavesta pareigybės aprašyme.

110. Savivaldybės iždo apskaitos tvarkytoja vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, kitais teisės aktais, šia savivaldybės iždo apskaitos politika.

Apskaitos sistema

111. Apskaitai tvarkyti naudojama programa „Labbis“.

112. Didžioji knyga atspausdinama kas mėnesį, kurią pasirašo ją sudaręs darbuotojas.

PATVIRTINTA

Birštono savivaldybės

administracijos direktoriaus

2015 m. gruodžio 18 d.

įsakymu Nr. AV-536

BIRŠTONO SAVIVALDYBĖS IŽDO

APSKAITOS VADOVAS

SĄVOKOS IR SUTRUMPINIMAI

Apskaitos skyrius

Birštono savivaldybės administracijos apskaitos skyrius

Apskaitos vadovas

Birštono savivaldybės iždo apskaitos vadovas

Ataskaitinis laikotarpis

Laikotarpis, už kurį yra teikiamos finansinės ataskaitos (kalendoriniai metai, kalendorinis ketvirtis)

BĮ, Biudžetinė įstaiga

Birštono savivaldybės administracijai pavaldi biudžetinė įstaiga

Biudžeto skyrius

Birštono savivaldybės administracijos biudžeto skyrius

BSA

Birštono savivaldybės administracija

Savivaldybė

Birštono savivaldybė

Savivaldybės iždas

Birštono savivaldybės iždas

VSAFAS

Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai

VSAKIS

Viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinė sistema

VSS

Viešojo sektoriaus subjektas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

Apskaitos vadovo rengimo prielaidos

1. Apskaitos vadovo tikslas – reglamentuoti ir detalizuoti apskaitos politiką, taikomą organizuojant Savivaldybės iždo, kaip išteklių fondo, kuris pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą yra atskiras viešojo sektoriaus subjektas, apskaitą, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą.

2. Apskaitos vadovas taikomas Savivaldybės iždo apskaitai, siekiant užtikrinti, kad Savivaldybės iždo finansinė būklė (turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai, grynasis turtas), uždirbtos pajamos ir patirtos sąnaudos būtų tiksliai ir teisingai parodytos buhalterinėje apskaitoje ir finansinėse ataskaitose, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartai ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

3. Apskaitos vadovas parengtas siekiant detalizuoti VSAFAS nuostatas, pritaikyti jas Savivaldybės iždo apskaitos ir finansinių ataskaitų specifikai bei sudaryti sąlygas konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimui.

4. Apskaitos vadovas nereglamentuoja biudžeto vykdymo ataskaitų sudarymo. Biudžeto vykdymo ataskaitos sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais.

Apskaitos vadovo nuostatų galiojimas ir taikymas

5. Apskaitos vadovą tvirtina BSA direktorius ar jo įgaliotas asmuo.

6. Apskaitos vadove pateikti VSAFAS nuostatų praktinio taikymo nurodymai ir rekomendacijos Savivaldybės iždui, kaip tvarkyti buhalterinę apskaitą kaupimo principu ir kaip parengti finansinių ataskaitų rinkinį.

7. Apskaitos vadovas parengtas vadovaujantis

7.1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu;

7.2. Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu;

7.3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1K-455 „Dėl privalomojo bendrojo sąskaitų plano patvirtinimo“;

7.4. VSAFAS;

7.5. pavyzdiniu savivaldybės iždo sąskaitų planu, galiojusiu Apskaitos vadovo tvirtinimo dieną;

7.6. pavyzdiniu savivaldybės iždo buhalterinės apskaitos vadovu, galiojusiu Apskaitos vadovo tvirtinimo dieną;

7.7. kitais teisės aktais.

8. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai Savivaldybės iždo buhalterinėje apskaitoje registruojami tik pagal jų pagrindimo apskaitos dokumentus. Apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytus rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Kai ūkinė operacija jau atlikta arba ūkinis įvykis baigėsi, bet nėra gautas tai patvirtinantis apskaitos dokumentas, surašoma buhalterinė pažyma, nustatanti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Šį dokumentą pasirašo asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus. Asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius patvirtina KMSA direktorius.

9. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

10. Savivaldybės iždo buhalterinėje apskaitoje, registruojant ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, svarbu nustatyti ir nurodyti, ar šios operacijos bei įvykiai vyksta tarp Savivaldybės iždo ir kitų viešojo sektoriaus subjektų, ar ne. Viešojo sektoriaus subjektas – valstybė; savivaldybės; biudžetinės įstaigos; sveikatos priežiūros viešosios įstaigos, kontroliuojamos valstybės, savivaldybės ar biudžetinės įstaigos; aukštosios mokyklos ir mokslinių tyrimų institutai, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurie yra kontroliuojami valstybės, savivaldybės ar biudžetinės įstaigos; bendrojo lavinimo mokyklos, profesinio mokymo įstaigos, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurios yra kontroliuojamos valstybės, savivaldybės ar biudžetinės įstaigos; socialinės globos įstaigos, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurios yra kontroliuojamos valstybės, savivaldybės ar biudžetinės įstaigos; išteklių fondai ir mokesčių fondai. Viešojo sektoriaus subjektų sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.

II. SĄSKAITŲ PLANAS

11. Savivaldybės iždo sąskaitų planas tvirtinamas BSA direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymu.

12. Savivaldybės iždo sąskaitų planas apima privalomojo bendrojo sąskaitų plano sąskaitas, taip pat pagal Savivaldybės iždo poreikius įtrauktas papildomas sumavimo ir registravimo sąskaitas.

13. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami dvejybiniu įrašu registravimo sąskaitose.

III. APSKAITOS POLITIKA

14. Apskaitos politika apima ūkinių operacijų ir įvykių pripažinimo, įvertinimo ir apskaitos principus, metodus ir taisykles.

15. Savivaldybės iždo apskaitai taikoma tokia apskaitos politika, kuri užtikrina, kad finansinių ataskaitų duomenys atitinka kiekvieno taikytino VSAFAS reikalavimus. Jeigu nėra konkretaus VSAFAS reikalavimo, tvarkant Savivaldybės iždo apskaitą, vadovaujamasi bendraisiais apskaitos principais, nustatytais 1-ajame VSAFAS „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“.

16. Šiame Apskaitos vadove pateikta apskaitos politika, ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų registravimo tvarka užtikrina, kad finansinėse ataskaitose pateikiama informacija yra

16.1. svarbi vartotojų sprendimams priimti;

16.2. patikima, nes

16.2.1 teisingai parodo finansinius rezultatus, finansinę būklę ir pinigų srautus;

16.2.2 parodo ūkinių įvykių ir ūkinių operacijų ekonominę prasmę, ne vien teisinę formą;

16.3. nešališka, netendencinga;

16.4. apdairiai pateikta (atsargumo principas);

16.5. visais reikšmingais atžvilgiais išsami.

17. Savivaldybės iždas pasirinktą apskaitos politiką taiko nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansinių ataskaitų duomenis. Tokio palyginimo reikia Savivaldybės iždo finansinės būklės, veiklos rezultatų, grynojo turto ir pinigų srautų keitimosi tendencijoms nustatyti.

18. Apskaitos politika keičiama tik vadovaujantis 7-uoju VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ ir taikoma vienodai visiems finansinių ataskaitų straipsniams, kuriems turi įtakos apskaitos politikos keitimas. Detaliau apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimai ir klaidų taisymas aprašytas šio Apskaitos vadovo -Error! Reference source not found. punktuose.

Bendrieji apskaitos principai, metodai ir taisyklės

19. Tvarkant Savivaldybės iždo apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas, vadovaujamasi VSAFAS

19.1. Savivaldybės iždo apskaitos ir finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo tvarką, sudėties bei turinio bendruosius reikalavimus nustato 26-asis VSAFAS „Išteklių fondo apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“;

19.2. Savivaldybės iždo finansinės ataskaitos sudaromos, atskiros ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pripažįstami, įvertinami, registruojami apskaitoje ir pateikiami finansinėse ataskaitose pagal kitus viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus.

20. Savivaldybės iždo apskaitoje taikomi visi VSAFAS, išskyrus

20.1. 8-ąjį VSAFAS „Atsargos“;

20.2. 12-ąjį VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“;

20.3. 13-ąjį VSAFAS „Nematerialusis turtas“;

20.4. 14-ąjį VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“;

20.5. 15-ąjį VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“;

20.6. 16-ąjį VSAFAS „Biologinis turtas ir mineraliniai ištekliai“;

20.7. 19-ąjį VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“;

20.8. 24-ąjį VSAFAS „Su darbo santykiais susijusios išmokos“.

21. Apskaitoje ūkinės operacijos ir įvykiai registruojami ir finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas taikant šiuos bendruosius apskaitos principus

21.1. kaupimo;

21.2. subjekto;

21.3. veiklos tęstinumo;

21.4. periodiškumo;

21.5. pastovumo;

21.6. piniginio mato;

21.7. palyginimo;

21.8. atsargumo;

21.9. neutralumo;

21.10. turinio viršenybės prieš formą.

22. Pagal subjekto principą Savivaldybės iždas laikomas atskiru apskaitos vienetu: atskirai tvarkoma jo apskaita, sudaromi ir teikiami atskiri finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai. Savivaldybės iždo apskaitoje balansinėse sąskaitose registruojamas tik iždo finansinis turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, grynasis turtas, pajamos ir sąnaudos.

23. Savivaldybės iždui leidžiamas vykdyti ūkines operacijas nustato teisės aktai. Pagal turinio viršenybės prieš formą principą ūkiniai įvykiai ir ūkinės operacijos vertinami ir pripažįstami pagal jų ekonominę prasmę ir turinį, neatsižvelgiant į tai, ar tokią ūkinę operaciją vykdyti, sandorį sudaryti leidžia teisės aktai.

24. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami Savivaldybės iždo sąskaitų plano sąskaitose, taikant Apskaitos vadovą, parengtą pagal VSAFAS reikalavimus (nurodytus principus, metodus ir taisykles) atskiroms ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams, finansinių ataskaitų elementams arba straipsniams ir apskaitos procedūroms.

25. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai Savivaldybės iždo apskaitoje registruojami nurodant šiuos detalizuojančius požymius

25.1. lėšų šaltinį;

25.2. programą ir priemonę;

25.3. valstybės funkciją;

25.4. valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnį;

25.5. kitą viešojo sektoriaus subjektą, jei apskaitos operacija su juo susijusi.

26. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami eurais ir euro centais, apvalinant iki šimtųjų euro dalių (dviejų skaitmenų po kablelio).

27. Reikšminga informacija yra tokia, kurios nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali iškreipti finansinę ataskaitą ir paveikti informacijos vartotojų priimamus sprendimus.

28. Toliau pateikiama Savivaldybės iždo taikoma apskaitos politika, apimanti atskirus finansinių ataskaitų elementus arba straipsnius, ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, ir apskaitos procedūras.

Finansinis turtas

29. Finansinio turto apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.

30. Savivaldybės iždo apskaitoje finansinis turtas yra skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

31. Ilgalaikiam finansiniam turtui priskiriama po vienerių metų gautinos sumos.

32. Trumpalaikiam finansiniam turtui priskiriama

32.1. per vienerius metus gautinos sumos;

32.2. trumpalaikiai terminuotieji indėliai;

32.3. pinigai ir pinigų ekvivalentai.

33. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius Savivaldybės iždo apskaitoje nepripažįstamos, o yra registruojamos BSA ir BĮ apskaitoje.

34. Detaliau investicijų į nuosavybės vertybinius popierius apskaitos tvarka aprašyta Finansinio turto apskaitos Birštono savivaldybės ižde tvarkos apraše[i].

Gautinos sumos

35. Gautinos sumos pirminio pripažinimo metu yra įvertinamos įsigijimo savikaina.

36. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, po vienų metų gautinos sumos įvertinamos amortizuota savikaina, per vienus metus gautinos sumos – įsigijimo savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius.

37. Jeigu sutartyje palūkanų norma nėra numatyta arba ji yra reikšmingai (2 (dviem) procentiniais punktais) mažesnė nei rinkos palūkanų norma, galiojusi gautinos sumos pirminio pripažinimo momentu, gautinų sumų amortizuota savikaina yra apskaičiuojama pritaikius rinkos palūkanų normą, buvusią gautinų sumų pirminio pripažinimo momentu.

38. Detaliau gautinų sumų apskaitos tvarka aprašyta Finansinio turto apskaitos Birštono savivaldybės ižde tvarkos apraše.

Indėliai

39. Indėliais pripažįstami visi indėliai bankuose, kurių terminas ilgesnis nei 3 mėnesiai.

40. Trumpalaikiai indėliai pirminio pripažinimo momentu apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina (nominalia verte), o kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, sudarant finansines ataskaitas, parodomi įsigijimo savikaina atėmus nuvertėjimo nuostolius.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

41. Pinigus sudaro pinigai bankų sąskaitose.

42. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai ir lengvai iškeičiamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nedidelė.

Finansinio turto nuvertėjimas

43. Finansinio turto nuvertėjimo apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 22-ajame VSAFAS „Turto nuvertėjimas“. Šiuose VSAFAS nurodyti ir finansinio turto nuvertėjimo požymiai, ir požymiai, pagal kuriuos vertinama, ar nuvertėjimas išnyko arba sumažėjo.

44. Finansinio turto vertė yra sumažėjusi, jei jo balansinė vertė yra didesnė už tikėtiną atgauti už tą finansinį turtą suma.

45. Nuostoliai dėl finansinio turto nuvertėjimo apskaitoje registruojami, jeigu yra turto nuvertėjimo požymių. Kai tokių požymių yra, nustatoma tikėtina atgauti suma, kuri palyginama su turto balansine verte.

46. Nuostoliai dėl finansinio turto nuvertėjimo apskaitoje registruojami apskaičiuotų nuostolių suma mažinant turto balansinę vertę bei ta pačia suma registruojant ataskaitinio laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas, išskyrus gautinų sumų nuvertėjimo nuostolius, kurie yra priskiriami pagrindinės veiklos arba finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms.

47. Finansinio turto nuvertėjimas nėra tolygus finansinio turto nurašymui. Finansinio turto nuvertėjimo atveju yra mažinama turto vieneto balansinė vertė, tačiau išsaugoma informacija apie turto įsigijimo savikainą, t. y. turto vieneto įsigijimo savikaina apskaitoje lieka tokia pati kaip iki nuvertėjimo nustatymo, o nuvertėjimas registruojamas atskiroje sąskaitoje. Finansinio turto nuvertėjimo sumos neturi viršyti įsigijimo savikainos pirminio pripažinimo metu ar amortizuotos savikainos, kuri būtų buvusi, jei nuvertėjimas nebūtų buvęs pripažintas.

48. Jeigu vėlesnį ataskaitinį laikotarpį pasikeitus aplinkybėms finansinio turto nuvertėjimo suma sumažėja, finansinio turto nuvertėjimo nuostoliai turi būti panaikinami.

49. Savivaldybės iždo apskaitoje gali būti registruojamas šio finansinio turto nuvertėjimas

49.1. po vienų metų gautinų sumų;

49.2. per vienus metus gautinų sumų;

49.3. trumpalaikių terminuotųjų indėlių;

49.4. pinigų ir pinigų ekvivalentų.

50. Detaliau finansinio turto nuvertėjimo apskaitos tvarka aprašoma Finansinio turto apskaitos Birštono savivaldybės ižde tvarkos apraše.

Finansavimo sumos

51. Finansavimo sumų apskaitos metodai ir taisyklės nustatyti 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“.

52. Finansavimo sumos pripažįstamos, kai atitinka 20 VSAFAS nustatytus pripažinimo kriterijus.

53. Finansavimo sumos – Savivaldybės iždo iš valstybės biudžeto ar kitų šaltinių (pvz., kitų išteklių fondų) gauti arba gautini pinigai skirti savivaldybės iždo veiklai finansuoti bei perduoti kitiems VSS jų vykdomoms programoms įgyvendinti.

54. Birštono savivaldybės iždo apskaitoje, registruojant finansavimo sumas, jos grupuojamos pagal pirminį finansavimo šaltinį.

55. Savivaldybės ižde užregistruotos finansavimo sumos pagal paskirtį skirstomos į

55.1. finansavimo sumas nepiniginiam turtui įsigyti;

55.2. finansavimo sumas kitoms išlaidoms kompensuoti.

56. Finansavimo pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą tais laikotarpiais, kuriais patiriamos sąnaudos, dengiamos iš finansavimo sumų. Panaudotos finansavimo sumos registruojamos tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį patiriamos sąnaudos, dengiamos iš finansavimo sumų, jeigu finansavimo sumos gautos arba apskaitoje užregistruotos gautinos sumos. Jeigu ataskaitinį laikotarpį finansavimo sumos nebuvo gautos arba gautinos finansavimo sumos nebuvo užregistruotos, registruojamos sukauptos finansavimo pajamos (2 klasė), o panaudotos finansavimo sumos pripažįstamos tik tą ataskaitinį laikotarpį, kai užregistruojamos gautinos finansavimo sumos arba gaunamos finansavimo sumos.

57. Iš valstybės biudžeto ar kitų šaltinių gautos ir VSS perduotos finansavimo sumos Savivaldybės iždo sąnaudomis nepripažįstamos. Gautos finansavimo sumos mažinamos perduotomis finansavimo sumomis.

58. Savivaldybės iždo apskaitoje VSS perduotos sumos pripažįstamos finansavimo sąnaudomis tik tuomet, kai Savivaldybės iždas VSS finansuoja savo uždirbtomis lėšomis (išskyrus BĮ pervestas pajamas, kurios bus grąžintos BĮ vykdomoms programoms finansuoti).

59. Detaliau finansavimo sumų apskaitos tvarka aprašyta Finansavimo sumų apskaitos Birštono savivaldybės ižde tvarkos apraše.

Finansiniai įsipareigojimai

60. Finansinių įsipareigojimų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“.

61. Savivaldybės ižde visi įsipareigojimai laikomi finansiniais įsipareigojimais. Pagal trukmę įsipareigojimai skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius.

62. Pirminio pripažinimo metu finansiniai įsipareigojimai įvertinami įsigijimo savikaina.

63. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas šie įsipareigojimai įvertinami

63.1. iš suteiktų garantijų kilę finansiniai įsipareigojimai – tikrąja verte;

63.2. kiti ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai – amortizuota savikaina;

63.3. trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai – įsigijimo savikaina.

64. Jeigu sutartyje palūkanų norma nėra numatyta arba ji yra reikšmingai (2 (dviem) procentiniais punktais) mažesnė nei rinkos palūkanų norma įsipareigojimo pirminio pripažinimo momentu, gautų paskolų amortizuota savikaina yra apskaičiuojama pritaikius rinkos palūkanų normą, buvusią įsipareigojimo pirminio pripažinimo momentu.

65. Detaliau finansinių įsipareigojimų apskaitos tvarka aprašyta Ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų apskaitos Birštono savivaldybės ižde tvarkos apraše.

Atidėjiniai

66. Atidėjiniai pripažįstami ir registruojami apskaitoje tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje Savivaldybės iždas turi dabartinę teisinę prievolę ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi ištekliai (tikimybė didesnė negu 50 proc.), o įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Jei tenkinamos ne visos šios sąlygos, atidėjiniai nėra pripažįstami, o informacija apie neapibrėžtąjį įsipareigojimą, susijusį su tikėtina įsipareigojimo suma, yra pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

67. Atidėjiniai yra peržiūrimi paskutinę kiekvieno ataskaitinio laikotarpio dieną ir koreguojami, atsižvelgiant į naujus įvykius ar aplinkybes, turinčius įtakos dabartiniam įvertinimui.

68. Jei nėra tenkinamos atidėjinio pripažinimo sąlygos, Savivaldybės iždo suteiktos garantijos kitiems subjektams apskaitoje registruojamos nebalansinėse sąskaitose, o informacija apie jas yra pateikiama finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte.

69. Detaliau atidėjinių apskaitos tvarka aprašyta Ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų apskaitos Birštono savivaldybės ižde tvarkos apraše.

Pajamos

70. Pajamų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 9-ajame VSAFAS „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“, 10-ajame VSAFAS „Kitos pajamos“ ir 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“.

71. Pajamų apskaitai taikomas kaupimo principas. Pajamos pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir rodomos finansinėse ataskaitose tą ataskaitinį laikotarpį, kurį yra uždirbamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo momento.

72. Pajamų dydis įvertinamas tikrąja verte. Jeigu numatytas atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis arba lygus 12 mėn., tikroji vertė atitinka gautą arba gautiną pinigų arba jų ekvivalentų sumą. Tais atvejais, kai numatytas ilgesnis nei 12 mėn. atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros gautinos sumos, pajamų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą, taikant rinkos palūkanų normą, buvusią pajamų pripažinimo momentu.

73. Pajamomis laikoma tik Savivaldybės iždo gaunama ekonominė nauda. Savivaldybės iždo pajamomis pripažįstamos BSA ir BĮ uždirbtos ir surinktos pajamos, jei BSA ir BĮ yra atsakinga už tam tikrų sumų administravimą ir surinkimą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka privalo pervesti surinktas sumas savivaldybės biudžetui ir neturi teisės šių sumų ar jų dalies atgauti tą patį ar vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais.

74. Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo pačiu laikotarpiu, kai yra patiriamos sąnaudos, kurios bus padengtos iš finansavimo sumų, gautų iš valstybės biudžeto ar kitų šaltinių.

75. Savivaldybės iždo apskaitoje pripažįstamos tik pagrindinės ir finansinės ir investicinės veiklos pajamos.

76. Detaliau pajamų apskaitos tvarka aprašyta Pajamų apskaitos Birštono savivaldybės ižde tvarkos apraše, Finansavimo sumų apskaitos Birštono savivaldybės ižde tvarkos apraše ir Finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų apskaitos Birštono savivaldybės ižde tvarkos apraše.

Sąnaudos

77. Sąnaudų apskaitos principai, metodai ir taisyklės nustatyti 11-ajame VSAFAS „Sąnaudos“. Sąnaudų, susijusių su finansiniu turtu, finansavimo sumomis ir įsipareigojimais, apskaitos principai nustatyti 17-ajame VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 20-ajame VSAFAS „Finansavimo sumos“, 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“.

78. Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginamumo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su tam tikrų pajamų uždirbimu ir jos neduos ekonominės naudos ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

79. Finansavimo sąnaudos Savivaldybės iždo apskaitoje pripažįstamos tuomet, kai iš Savivaldybės iždo pajamų suteikiamos finansavimo sumos kitiems VSS.

80. Sąnaudų dydis įvertinamas tikrąja verte. Jeigu numatytas mokėjimo terminas yra trumpesnis arba lygus 12 mėn., tikroji vertė atitinka sumokėtą arba mokėtiną pinigų arba jų ekvivalentų sumą. Tais atvejais, kai numatytas ilgesnis nei 12 mėn. atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos iš bendros mokėtinos sumos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą, taikant rinkos palūkanų normą, galiojusią įsipareigojimo pirminio pripažinimo momentu.

81. Savivaldybės iždo apskaitoje pripažįstamos tik pagrindinės ir finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.

82. Detaliau sąnaudų apskaitos tvarka aprašyta Finansavimo sumų apskaitos Birštono savivaldybės ižde tvarkos apraše ir Finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų apskaitos Birštono savivaldybės ižde tvarkos apraše.

Sandoriai užsienio valiuta

83. Sandorių užsienio valiuta apskaitos principai nustatyti 21-ajame VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“.

84. Sandoriai užsienio valiuta pirminio pripažinimo metu registruojami apskaitoje pagal sandorio dieną galiojusį užsienio valiutos ir nacionalinės valiutos kursą. Valiutinių straipsnių likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos Lietuvos banko skelbiamą Lietuvos Respublikos piniginio vieneto ir užsienio valiutos santykį.

85. Pelnas ir nuostoliai iš sandorių užsienio valiuta bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo yra registruojami finansinės ir investicinės veiklos pajamų ar sąnaudų sąskaitose.

86. Detaliau užsienio valiutos kurso pasikeitimo apskaitos tvarka aprašyta Finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų apskaitos Birštono savivaldybės ižde tvarkos apraše.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas

87. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir neapibrėžtojo turto apskaitos principai nustatyti 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“.

88. Savivaldybės iždo apskaitoje neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas registruojami nebalansinėse sąskaitose.

89. Kai nėra tikra, kad turtą reikės panaudoti įsipareigojimui padengti (tikimybė yra didesnė nei 10 proc. ir mažesnė nei 50 proc.), ir šio fakto negalima patikimai įvertinti, informacija apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus turi būti atskleidžiama aiškinamajame rašte. Kai labiau tikėtina, kad įsipareigojimus reikės padengti turtu (tikimybė yra didesnė nei 50 proc.) ir šią sumą galima patikimai įvertinti, jie apskaitoje registruojami balansinėse sąskaitose (detaliau žr. 1 lentelėje).

1 lentelė. Neapibrėžtųjų įsipareigojimų registravimas apskaitoje

Atsiradimo tikimybė

≤ 10 proc.

≤ 50 proc.

> 50 proc.

Neapibrėžtieji įsipareigojimai

Neregistruojama

Registruojama nebalansinėse sąskaitose

Registruojama balansinėse sąskaitose

90. Kai nėra tikra, kad ekonominė nauda bus gauta (tikimybė didesnė nei 50 proc. ir mažesnė nei 90 proc.; baudų, delspinigių ir kitų netesybų atveju tikimybė mažesnė nei 50 proc.), informacija apie neapibrėžtąjį turtą pateikiama aiškinamajame rašte. Kai ekonominė nauda yra labiau tikėtina (tikimybė didesnė nei 90 proc.; baudų, delspinigių ir kitų netesybų atveju didesnė nei 50 proc.), turtas apskaitoje registruojamas balansinėse sąskaitose (detaliau žr. 2 lentelėje).

2 lentelė. Neapibrėžtojo turto registravimas apskaitoje

Atsiradimo tikimybė

≤ 50 proc.

≤ 90 proc.

> 90 proc.

Neapibrėžtasis turtas

Neregistruojama

Registruojama nebalansinėse sąskaitose

Registruojama balansinėse sąskaitose

Baudos, delspinigiai ir kitos netesybos

Registruojama nebalansinėse sąskaitose

Registruojama balansinėse sąskaitose

91. Informacija apie neapibrėžtąjį turtą ir įsipareigojimus turi būti peržiūrima ne rečiau negu kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekiant užtikrinti, kad pasikeitimai būtų tinkamai atskleisti aiškinamajame rašte.

Poataskaitiniai įvykiai

92. Po ataskaitinių įvykių apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose taisyklės pateiktos 18-ajame VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“.

93. Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Savivaldybės iždo finansinę padėtį paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (koreguojantys įvykiai), atsižvelgiant į jų įtakos reikšmę parengtoms finansinėms ataskaitoms, yra parodomi finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų ataskaitose. Nekoreguojantys įvykiai pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui aprašomi aiškinamajame rašte, kai jie reikšmingi. Reikšmingu įvykiu laikomas toks įvykis, kai informacijos apie jį nepateikimas būtų laikomas esmine apskaitos klaida (žr. punktą), arba galėtų iškreipti finansinę ataskaitą ir paveikti informacijos vartotojų priimamus sprendimus.

Tarpusavio užskaitos ir palyginamoji informacija

94. Sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, finansinio turto ir įsipareigojimų, taip pat pajamų ir sąnaudų tarpusavio užskaita negalima, išskyrus atvejus, kai konkretus VSAFAS reikalauja būtent tokios užskaitos.

95. Savivaldybės ižde atliekama finansinio turto pardavimo pajamų ir savikainos užskaita, kai apskaitoje registruojamas tik sandorio rezultatas.

96. Finansinėse ataskaitose pateikiama ataskaitinių ir praėjusių finansinių metų informacija. Jei buvo pakeisti finansinių ataskaitų straipsnių įvertinimo metodai, straipsnių pateikimas ar klasifikavimas, praėjusių finansinių metų sumos, kurias norima palyginti su ataskaitinių metų sumomis, turi būti pateikiamos 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ nustatyta tvarka. Informacija apie apskaitos principų bei apskaitinių įverčių pasikeitimus, sudarant ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinį, pateikiama aiškinamajame rašte.

Informacijos pagal segmentus pateikimas

97. Informacijos pagal segmentus pateikimo finansinėse ataskaitose principai nustatyti 25-ajame VSAFAS „Segmentai“.

98. Segmentas – Savivaldybės iždo pagrindinės veiklos dalis pagal atliekamas valstybės funkcijas, apimanti vieną valstybės funkcijų, nustatytų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijoje.

99. Savivaldybės iždo veikloje skiriami šie segmentai

99.1. bendrųjų valstybės paslaugų;

99.2. gynybos;

99.3. viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos;

99.4. ekonomikos sektoriaus;

99.5. aplinkos apsaugos;

99.6. būsto ir komunalinio ūkio;

99.7. sveikatos priežiūros;

99.8. poilsio, kultūros ir religijos;

99.9. švietimo;

99.10. socialinės apsaugos.

100. Savivaldybės ižde turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir sąnaudų apskaita turi būti tvarkoma pagal segmentus, t. y. taip, kad galėtų pagal segmentus teisingai užregistruoti pagrindinės veiklos sąnaudas ir pagrindinės veiklos išmokų pinigų srautus.

101. Turtas, įsipareigojimai, finansavimo sumos, pajamos ir sąnaudos, kurių priskyrimo segmentui pagrindas yra neaiškus, turi būti priskiriami didžiausią Savivaldybės iždo veiklos dalį sudarančiam segmentui.

102. Savivaldybės iždo aiškinamajame rašte pagal kiekvieną segmentą atskleidžiama tokia ataskaitinio ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio informacija

102.1. pagrindinės veiklos sąnaudos;

102.2. pagrindinės veiklos išmokos.

Apskaitos politikos keitimas

103. Apskaitos politikos keitimo atvejai nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.

104. Savivaldybės iždas parenka ir taiko apskaitos politiką remdamasis nuostatomis, pateiktomis 1-ajame VSAFAS „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“. Apskaitos politikos keitimu laikomas ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių pripažinimo apskaitoje pakeitimas bei dėl šio pakeitimo atsirandantis turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir (arba) sąnaudų vertinimo apskaitoje pokytis.

105. Apskaitos politika keičiama dėl VSAFAS pasikeitimo arba jei kiti teisės aktai to reikalauja. Apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose parodomas taikant retrospektyvinį būdą, t. y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg visada būtų buvusi taikoma, todėl pakeista apskaitos politika yra pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nuo jų atsiradimo. Poveikis, kurį daro apskaitos politikos keitimas einamojo ataskaitinio laikotarpio informacijai ir darytų ankstesnių ataskaitinių laikotarpių informacijai, registruojamas apskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kurį apskaitos politika pakeičiama, ir parodomas einamojo ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“. Šioje eilutėje yra parodoma apskaitos politikos keitimo poveikio dalis, susijusi su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informacija finansinėse ataskaitose pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama.

Apskaitinių įverčių keitimas

106. Apskaitos politika laikomas pasirinktas apskaitos metodas, o apskaitiniu įverčiu laikoma pasirinkta apskaičiavimo taisyklė.

107. Apskaitinių įverčių keitimo principai ir taisyklės nustatyti 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.

108. Savivaldybės iždo apskaitoje gali būti registruojami tokie įverčiai

108.1. finansinio turto nuvertėjimo nuostoliai;

108.2. sukauptos gautinos sumos;

108.3. sukauptos mokėtinos sumos;

108.4. sukauptos pajamos;

108.5. sukauptos sąnaudos;

108.6. amortizuotos savikainos pasikeitimas;

108.7. atidėjiniai.

109. Apskaitiniai įverčiai yra peržiūrimi tuo atveju, jei pasikeičia aplinkybės, kuriomis buvo remtasi atliekant įvertinimą arba atsiranda papildomos informacijos ar kitų įvykių (pvz., keičiasi palūkanų norma, pagal kurią skaičiuojama finansinių įsipareigojimų amortizuota savikaina).

110. Apskaitiniams įverčiams nustatyti ir juos keisti, jei reikia, sudaroma atitinkama komisija, kuri yra atsakinga už informacijos analizę, tinkamą aplinkybių ir jų poveikio nustatymą ir įverčių pakeitimą.

111. Apskaitinio įverčio pasikeitimo rezultatas įtraukiamas į tą veiklos rezultatų ataskaitos eilutę, kurioje buvo parodytas pirminis įvertis, nebent pasikeitimas ataskaitiniu laikotarpiu turi įtakos tik finansinės būklės ataskaitos straipsniams. Informacija, susijusi su apskaitinio įverčio pakeitimu, pateikiama aiškinamajame rašte.

Apskaitos klaidų taisymas

112. Apskaitos klaidų taisymo taisyklės nustatytos 7-ajame VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“.

113. Ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėtos apskaitos klaidos, padarytos praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė išraiška individualiai arba kartu su kitomis tą ataskaitinį laikotarpį nustatytomis klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė nei 0,25 procento per praėjusius finansinius metus pripažintų Savivaldybės iždo pagrindinės veiklos pajamų vertės.

114. Ir esminės, ir neesminės apskaitos klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Apskaitos klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose parodoma taip

114.1. jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir parodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija;

114.2. jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje ir parodomas veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesniojo ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t.y. nekoreguojama. Su esminės klaidos taisymu susijusi informacija pateikiama aiškinamajame rašte.

IV. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

Bendrosios nuostatos

115. Finansinių ataskaitų rinkinio tikslas – patenkinti finansinių ataskaitų rinkinio vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie VSS finansinę būklę, padėti finansinių ataskaitų vartotojams vertinti sprendimus dėl išteklių naudojimo teikiant viešąsias paslaugas, padėti VSS planuoti išteklius.

116. Finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie Savivaldybės iždo finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynąjį turtą bei pinigų srautus, kuria naudojasi vartotojai, priimdami ir vertindami sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir jų naudojimo viešosioms paslaugoms teikti.

117. Savivaldybės iždo finansinių ataskaitų rinkinį sudaro žemesniojo lygio ataskaitos, rengiamos remiantis 26-uoju VSAFAS „Išteklių fondo apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“.

118. Savivaldybės iždo finansinėse ataskaitose visos sumos pateikiamos Lietuvos Respublikos piniginiais vienetais.

Ataskaitinis laikotarpis

119. Savivaldybės iždas teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

120. Savivaldybės iždo finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tarpinis ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniu ketvirčiu.

Finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas ir teikimas

Metinių finansinių ataskaitų rinkinys

121. Savivaldybės iždo metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios ataskaitos

121.1. finansinės būklės ataskaita;

121.2. veiklos rezultatų ataskaita;

121.3. pinigų srautų ataskaita;

121.4. grynojo turto pokyčių ataskaita;

121.5. aiškinamasis raštas.

122. Finansinių ataskaitų privalomos formos yra reglamentuotos 2-ajame–6-ajame ir 26-ajame VSAFAS.

123. Metinių finansinių ataskaitų, įskaitant aiškinamojo rašto pastabų lenteles, formos gali būti keičiamos tik pasikeitus VSAFAS nustatytų ataskaitų formoms ir reikalavimams.

124. Sudarytas Savivaldybės iždo metinis finansinių ataskaitų rinkinys teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinamas ir skelbiamas Birštono savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 dienų nuo patvirtinimo dienos.

125. Birštono savivaldybės iždo metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditą ir (arba) patikrinimą gali atlikti Birštono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Valstybės kontrolieriaus sprendimu ir audito įmonės Savivaldybės tarybos sprendimu pagal Valstybės kontrolės įstatymą, Biudžeto sandaros įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą, Audito įstatymą ir kitus teisės aktus.

Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys

126. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys – tai finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu ataskaitiniai metai (kalendoriniai metai), duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas kas ketvirtį.

127. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro

127.1. finansinės būklės ataskaita;

127.2. veiklos rezultatų ataskaita;

127.3. sutrumpintas aiškinamasis raštas.

128. Tarpinių finansinių ataskaitų, išskyrus aiškinamąjį raštą, rengimui taikomi tie patys principai, reikalavimai ir formos, kaip ir metinių finansinių ataskaitų rinkiniui. Sutrumpinto aiškinamojo rašto rengimo reikalavimai pateikti 23-ajame VSAFAS „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“ ir 26-ajame VSAFAS „Išteklių fondų apskaita ir finansinių ataskaitų rinkinys“.

129. Sudarytas Savivaldybės iždo tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinamas ir skelbiamas Birštono savivaldybės interneto svetainėje ne vėliau kaip per 10 dienų nuo ataskaitų patvirtinimo dienos.

130. Tarpinių finansinių ataskaitų, įskaitant aiškinamojo rašto pastabų lenteles, formos gali būti keičiamos tik pasikeitus VSAFAS nustatytų ataskaitų formoms ir reikalavimams.

Metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys

131. Reikalavimai konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniui nustatyti 15-ajame VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“.

132. Finansinių ataskaitų rinkinio konsolidavimo tvarka nustatyta Viešojo sektoriaus subjektų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių rengimo vadove, Viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo metodikoje, kurią skelbia Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

133. Finansavimo poskyrio specialistai, tvarkantys Savivaldybės iždo apskaitą, pateikia metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir eliminuojamų tarpusavio ir kitų operacijų informaciją VSAKIS sistemoje. Jie taip pat yra atsakingi už eliminuojamų tarpusavio ir kitų operacijų, teikiamų į VSAKIS, suderinimą. Nesuderinus eliminuojamų tarpusavio operacijų, eliminuoti tarpusavio operacijų ir rengti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų negalima.

134. Savivaldybės iždo finansinių ataskaitų rinkiniai įtraukiami į Birštono savivaldybės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, už kurio rengimą atsakingas BSA Biudžeto ir apskaitos skyrius. Biudžeto ir apskaitos skyrius rengia Birštono savivaldybės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, kuris apima visų privalomų konsoliduoti pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamą Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sąrašą (konsolidavimo schemą) viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų duomenis. Birštono savivaldybės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį sudaro Birštono savivaldybės iždo finansinių ataskaitų rinkinys, Birštono savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių įstaigų ir Birštono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos finansinių ataskaitų rinkiniai.

Punkto pakeitimai

Nr. (6.4.E.)-AVE-00303, 2021-09-24, paskelbta TAR 2021-11-09, i. k. 2021-23221

135. Finansavimo poskyris atsakingas už finansinių ataskaitų eilučių reikšmių sumavimą, tarpusavio ir kitų operacijų eliminavimą ir konsoliduotųjų Birštono savivaldybės metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą.

136. Metinį Birštono savivaldybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina Birštono savivaldybės taryba.

137. Birštono savivaldybės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio auditą ir (arba) patikrinimą atlieka Birštono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba ir gali atlikti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Valstybės kontrolieriaus sprendimu ir audito įmonės savivaldybės tarybos sprendimu pagal Valstybės kontrolės įstatymą, Biudžeto sandaros įstatymą, Vietos savivaldos įstatymą, Audito įstatymą ir kitus teisės aktus.

138. Patvirtintas Birštono savivaldybės metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys įstatymų nustatytais atvejais kartu su auditoriaus (valstybinio audito) išvada ir (arba) išvada apie ataskaitų rinkinių patikrinimą teikiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai pasibaigus finansiniams metams teisės aktų nustatyta tvarka ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pateikimo LR finansų ministerijai dienos skelbiamas Birštono savivaldybės interneto svetainėje.

Pagrindiniai finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo reikalavimai

Ataskaitų elementai ir jų vertinimas

139. Savivaldybės ižde ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagal ekonominius kriterijus finansinėse ataskaitose skirstomi į grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai, naudojami Savivaldybės iždo finansinei būklei ir veiklos rezultatams įvertinti, yra tokie

139.1. finansinės būklės ataskaitoje pateikiami elementai – turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai ir grynasis turtas – apibūdina Savivaldybės iždo finansinę būklę;

139.2. veiklos rezultatų ataskaitoje pateikiami elementai – pajamos ir sąnaudos – reikalingi Birštono savivaldybės iždo veiklos rezultatams įvertinti.

140. Finansinių ataskaitų elementai įvertinami įvairiais metodais ir jų deriniais (pvz., įsigijimo savikaina, tikrąja verte). Vertinant finansinių ataskaitų elementus vadovaujamasi VSAFAS reikalavimais ir taisyklėmis.

Pagrindiniai reikalavimai finansinių ataskaitų rinkiniui

141. Bendrieji finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo reikalavimai nurodyti 1-ajame VSAFAS „Informacijos pateikimas finansinių ataskaitų rinkinyje“.

142. Savivaldybės iždo finansinių ataskaitų rinkinys rengiamas pagal VSAFAS. Finansinių ataskaitų rinkinio negalima apibūdinti kaip atitinkančio šiuos standartus, jeigu jis neatitinka bent vieno taikytino VSAFAS ar jo reikalavimo.

143. Nukrypimai nuo standartų neleidžiami, išskyrus tuos retus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, viršesni nei VSAFAS, nustato ką kita.

144. Sudarius finansinių ataskaitų rinkinį turi būti patikrinama, ar

144.1. finansinės būklės ataskaitos stulpelyje „Paskutinė praėjusio ataskaitinio laikotarpio diena“ pateikti duomenys atitinka praėjusių metų finansinės būklės ataskaitos stulpelio „Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena“ duomenis (taikoma ir kai rengiama tarpinė finansinės būklės ataskaita);

144.2. į veiklos rezultatų ataskaitos stulpelį „Praėjęs ataskaitinis laikotarpis“ perkeltos praėjusio ataskaitinio laikotarpio atitinkamų straipsnių sumos. Kadangi veiklos rezultatų ataskaitoje duomenys pateikiami nuo metų pradžios, į tarpinę veiklos rezultatų ataskaitą praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenys perkeliami taip: į ataskaitinio laikotarpio pirmojo ketvirčio ataskaitą – praėjusių metų pirmojo ketvirčio pabaigos duomenys, į ataskaitinio laikotarpio pusmečio ataskaitą – praėjusių metų pusmečio pabaigos duomenys, į devynių mėnesių ataskaitą – praėjusių metų devynių mėnesių pabaigos duomenys;

144.3. aiškinamojo rašto lentelėse pateikti suminiai skaičiai, kur reikia, sutampa su finansinės būklės ataskaitos, veiklos rezultatų ataskaitos, grynojo turto pokyčių ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos atitinkamais skaičiais;

144.4. veiklos rezultatų ataskaitoje apskaičiuotas ataskaitinio laikotarpio rezultatas „H. Grynasis perviršis ar deficitas prieš nuosavybės metodo įtaką“ sutampa su finansinės būklės ataskaitos skilties „IV.1 Einamųjų metų perviršis ar deficitas“ stulpelyje „Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena“ ir su grynojo turto pokyčių ataskaitos skiltyje „16. Ataskaitinio laikotarpio grynasis perviršis ar deficitas“ nurodyta suma;

144.5. grynojo turto pokyčių ataskaitos galutinis skaičius paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną sutampa su finansinės būklės ataskaitos „F. Grynasis turtas“ stulpelyje „Paskutinė ataskaitinio laikotarpio diena“ nurodyta suma.

V. APSKAITOS ORGANIZAVIMAS

Atsakomybė už apskaitos organizavimą

145. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą už Savivaldybės iždo apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą laiku atsakingas BSA direktorius.

146. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą už Savivaldybės iždo buhalterinės apskaitos įrašų teisingumą ir finansinių ataskaitų parengimą laiku atsako BSA Biudžeto skyrius.

147. BSA direktorius tvirtina Savivaldybės iždo finansines ataskaitas.

Apskaitos tvarkytojas

148. Savivaldybės iždo apskaitą tvarko BSA Biudžeto skyriaus specialistai, kuriems tai pavesta pareigybių aprašymuose.

149. Biudžeto skyriui vadovauja skyriaus vedėjas. Biudžeto skyrius savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, VSAFAS, šiuo Savivaldybės iždo apskaitos vadovu ir kitais teisės aktais.

Apskaitos sistema

150. Savivaldybės iždo apskaitai tvarkyti yra naudojama kompiuterinė programinė įranga, kuri sukonfigūruota taip, kad būtų galima tvarkyti Savivaldybės iždo apskaitą remiantis teisės aktų ir šio Apskaitos vadovo reikalavimais.

Apskaitos registrai

151. Pasikartojančios vienarūšės ūkinės operacijos susisteminamos apskaitos registruose. Apskaitos registru vadinama ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje rūšiuojami, sumuojami ir apibendrinami apskaitos dokumentų duomenys.

152. Kiekviename registre nurodomas registro pavadinimas, subjekto pavadinimas, kodas, adresas, spausdinimo data, lapo numeris ir filtrai, pagal kuriuos atrenkami ir į registrus įtraukiami apskaitos įrašai.

153. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymu, apskaitos registrai yra spausdinami ir saugomi BSA direktoriaus ar jo įgalioto asmens nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų.

154. Pagrindiniai apskaitos informacinėje sistemoje formuojami apskaitos registrai ir jų spausdinimo periodiškumas pateikiami 3 lentelėje.

3 lentelė. Apskaitos registrai

Apskaitos sritis

Registro pavadinimas

Spausdinimo periodiškumas

Visi apskaitos duomenys

Didžioji knyga

Kas mėnesį.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Finansavimo žiniaraštis

Kas mėnesį

Pajamos

Pajamų žiniaraštis

Kas mėnesį

Kiti

Kiti registrai ir žiniaraščiai

Pagal poreikį

Punkto pakeitimai

Nr. (6.4.E.)-AVE-00303, 2021-09-24, paskelbta TAR 2021-11-09, i. k. 2021-23221

______________

Pakeitimai

1.

Birštono savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. (6.4.E.)-AVE-00303, 2021-09-24, paskelbta TAR 2021-11-09, i. k. 2021-23221

Dėl Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. AV-536 „Dėl Birštono savivaldybės iždo apskaitos politikos ir iždo apskaitos vadovo tvirtinimo“ pakeitimo

[i] Apskaitos tvarkų aprašai bus patvirtinti atskiru BSA direktoriaus įsakymu.