DĖL KULTŪROS MINISTRO 2015 M. LIEPOS 31 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-524 „DĖL KULTŪROS IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ POLITIKOS 2015–2021 METŲ PLĖTROS KRYPČIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL KULTŪROS MINISTRO 2015 M. LIEPOS 31 D. ĮSAKYMO NR. ĮV-524 „DĖL KULTŪROS IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ POLITIKOS 2015–2021 METŲ PLĖTROS KRYPČIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2021 m. liepos 5 d. Nr. ĮV-861

Vilnius

P a k e i č i u Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos 2015-2021 metų plėtros kryptis, patvirtintas Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. ĮV-524 „Dėl Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos 2015-2021 metų plėtros krypčių patvirtinimo“

1. Pakeičiu 4.6 papunktį ir jį išdėstau taip

„4.6. Kultūros ir kūrybinės industrijos (KKI) – kūrybiškumu, kultūros turiniu ir (arba) intelektiniu kapitalu grindžiamos tarpsektorinės ekonominės veiklos, kuriančios materialius produktus ir (arba) nematerialias intelektines, kultūros arba menines paslaugas, pasižyminčias kūrybine, kultūrine ir ekonomine verte.“

2. Pakeičiu 4.9 papunktį ir jį išdėstau taip

„4.9. Kūrybinės inovacijos – kultūros ir kūrybinių industrijų subjektų kuriamos ir (arba) diegiamos inovacijos, apimančios technologinius, organizacinius ar proceso sprendimus, ir kuriančios arba naudojančios kultūrinį simbolinį turinį ir pasižyminčios tarpsektoriškumu.“

3. Pakeičiu 6.2 papunktį ir jį išdėstau taip

„6.2. Menas – sektorius apima šias sritis: vaizduojamieji menai (vaizduojamoji ir taikomoji dailė, fotografija, skulptūra), scenos menai (teatras, šokis, muzika, cirkas), tarpdisciplininis menas, literatūra.“

4. Pakeičiu 20 punktą ir jį išdėstau taip

„20. TREČIOJI KRYPTIS – Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus ekonominės vertės ir sektoriaus eksporto apimčių augimo skatinimas. KKI kuriama ekonominė vertė ir eksporto apimtis tiesiogiai atspindi šalies ekonomikos kūrybingumo ir inovatyvumo laipsnį. LIP nurodoma, kad „Kūrybinių ir kultūrinių industrijų vaidmuo įvairių sektorių plėtrai vis didėja, nes kūrybinė veikla reikalinga visų sektorių pažangai. KKI pasižymi išskirtiniu intelektinio kapitalo poreikiu, imlumu naujosioms technologijoms ir kūrybinių žinių panaudojimu didelei pridėtinei vertei kurti kituose sektoriuose“. Įvertinus KKI potencialą ir plėtros galimybes, 2014–2020 metais Sumanios specializacijos kontekste didžiausias proveržis numatomas audiovizualinių medijų ir dizaino sektoriuose. UNESCO duomenimis, renkamais įgyvendinant 2005 m. konvenciją ir Kultūros darbotvarkę „Kultūros 2030 indikatoriai – kultūra ir viešoji politika“ (angl. CULTURE.2030: THEMATIC INDICATORS – culture and public policy) siekiančią darnaus vystymosi tikslų (angl. Sustainable Development Goals (SDG)) per kultūrą, konstatuojama, kad KKI yra reikšmingas socialiai atsakingo užimtumo, progresyvaus verslo ir socialinių, technologinių bei turinio inovacijų generatorius: 2004–2013 m. pasaulinė prekyba kūrybinėmis prekėmis išaugo daugiau nei dvigubai, o šiandien kultūros pramonė į pasaulinę ekonomiką įneša virš 2,25 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių USD (1,8 mlrd. Eurų) kasmet, KKI sukuria daugiau kaip 3 proc. pasaulio ekonomikos BVP, o KKI indėlis į skaitmeninę ekonomiką sudaro 200 mlrd. JAV dolerių (160 mlrd. Eurų) nuo 2013 m. ir kasmet dinamiškai auga. 2014 m. Besivystančios šalys (išskyrus Kiniją ir Indiją) eksportavo tik 26,5 proc. viso pasaulio kultūros prekių eksporto, o mažiausiai išsivysčiusios šalys – mažiau nei 1 proc. Taip pat UNESCO renkama statistika pabrėžia išskirtinę KKI reikšmę atliepiant pasaulio socialinius iššūkius, kovojant su klimato kaita, kuriant socialines inovacijas ir tvarią ekonomiką[1]. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) pabrėžia išskirtinį dizaino vaidmenį ekonomikos tvarumui ir transformacijai link aukštesnės pridėtinės vertės – EUIPO tyrimai rodo, kad dizainų turinčių mažųjų ir vidutinių įmonių pajamos vienam darbuotojui yra net 17 proc. didesnės nei tų mažųjų ir vidutinių įmonių, kurios neturi jokių intelektinės nuosavybės teisių[2].“

5. Papildau 20.3 papunkčiu

„20.3. Lietuvoje KKI sektorius neturi palankių sąlygų išnaudoti augimo potencialą ir konkuruoti globalioje rinkoje, kadangi KKI rinkoje dominuoja labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės bei savarankiškai dirbantys asmenys, todėl būtina kurti tinkamas prielaidas į kūrėjus ir jų darbo vietų augimą orientuotos infrastruktūros vystymui bei kitų tinkamų sąlygų plėtoti kūrybinį potencialą gerinimui, siekiant didinti KKI esamų paslaugų mastą, kurti naujas paslaugas, konkurencingus aukštos pridėtinės vertės produktus, prisidėti prie tvarios žiedinės ekonomikos, skaitmenizavimo, ir taip didinti KKI produktų ir paslaugų pridėtinę vertę bei konkurencingumą.“

6. Papildau 20.4 papunkčiu

„20.4. Siekiant efektyviai išnaudoti išskirtinį dizaino potencialą ekonomikos tvarumui ir transformacijai link aukštesnės pridėtinės vertės bei žiedinės ekonomikos, svarbu sutelkti dizaino ekspertų – mentorių komandą, koordinuojančią dizaino sprendimų kūrėjų pasitelkimą kitų sektorių verslo įmonių veiklos (produktų gamybos ar paslaugų kūrimo ir teikimo, ar kitų verslo procesų organizavimo) tobulinimui, dizaino sprendimų diegimą įmonėse orientuojant į skaitmeninės ir (arba) žiedinės ekonomikos principus atitinkančias veiklas. Kokybiško, efektyvaus ir tvaraus dizainerių ir verslo įmonių bendradarbiavimo ir koordinavimo užtikrinimui aktualu pasitelkti esamą Lietuvos kultūros tarybos kultūros veiklų administravimo sistemą ir kompetenciją. Lietuvos kultūros taryba, vykdydama Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 4 straipsnyje nustatytas funkcijas turi pareigas ir reikiamą patirtį vykdyti kultūros ministro pavedimu priskirtų projektų įgyvendinimo, finansavimo skirstymo, programų administravimo, projektų atrankos, sutarčių sudarymo, jų priežiūros, stebėsenos ir kitas susijusias funkcijas, t. y. ir aktualias dizaino sprendimų diegimo kitų sektorių verslo įmonėse koordinavimo veiklas, tokias kaip dizainerių duomenų bazės sukūrimas, pradedančiųjų dizainerių talentų atranka, dizaino mentorių atranka, įmonių, norinčių pasitelkti talentingus dizainerius, atranka, mokymai atrinktiems dalyviams, mentorystė atrinktiems dizaineriams dirbant su įmonėmis, nuo užduoties apibrėžimo iki rezultato, komunikacijos kampanijos vykdymas siekiant pritraukti dalyvius, įtraukti ir teikti dalyviams informaciją, dalintis patirtimi tarp dalyvių, viešinti rezultatus visuomenei.“

7. Pakeičiu 21 punktą ir jį išdėstau taip

„21. Įgyvendinant 3-ąją KKI plėtros kryptį „KKI sektoriaus ekonominės vertės ir sektoriaus eksporto apimčių augimo skatinimas“ siekiama šių uždavinių: 1) didinti Lietuvos KKI dalį valstybės BVP struktūroje; 2) didinti Lietuvos KKI dalį Lietuvos eksporto struktūroje; 3) gerinti sąlygas vykdyti Lietuvos kūrybos ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje; 4) didinti KKI produktų ir paslaugų pridėtinę vertę bei konkurencingumą, skatinant KKI indėlį į skaitmeninę ir žiedinę ekonomiką.“

8. Pakeičiu 1 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

9. Pakeičiu 2 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

10. Pakeičiu 4 priedą ir jį išdėstau nauja redakcija (pridedama).

Kultūros ministras Simonas Kairys

Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos

2015 – 2021 metų plėtros krypčių

Priedas Nr. 1

KKI PLĖTROS KRYPTYS IR UŽDAVINIAI

Plėtros kryptis

Uždavinys

Atsakinga institucija

Priemonės, kuriomis įgyvendinamas uždavinys

1. Visų amžiaus grupių Lietuvos visuomenės narių kūrybingumo gebėjimų skatinimas.

1.1. Kurti kūrybingumui palankią ugdymo aplinką.

Kultūros ministerija

2.3.5. TVP „Kultūra“ įgyvendinti vaikams ir jaunimui skirtas kultūros ir kultūrinės edukacijos skatinimo iniciatyvas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2.3.2 TVP „Kultūra“ plėtoti kūryba paremtas partnerystes, kūrybingumą ugdančias programas ir metodus visais švietimo lygmenimis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2.3.1. TVP „Kultūra“ pereiti prie kūrybingumui palankios ugdymo(si) aplinkos, orientuotos į kūrybingumą skatinančios infrastruktūros diegimą visais švietimo lygmenimis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1.2.2. TVP „Regioninė plėtra“ plėtoti vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymosi galimybes (ypač kaimo vietovėse)

Kultūros ministerija

Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos priemonės.

1.2. Didinti kvalifikacijos tobulinimo galimybes kultūros srities darbuotojams.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

2.1.4. TVP „Kultūra“ tobulinti kultūros srities viešųjų paslaugų darbuotojų kvalifikaciją

1.3. Gerinti sąlygas visuomenei aktyviau dalyvauti kultūrinėse veiklose

Kultūros ministerija

2.1.3. TVP „Kultūra“ modernizuoti kultūros įstaigų infrastruktūrą, įgyvendinant valstybės investicijų programą 2.1.2. TVP „Kultūra“ optimizuoti ir modernizuoti nacionalinio ir valstybinio lygmens kultūros įstaigų fizinę ir informacinę infrastruktūrą 1.2.6. TVP „Regioninė plėtra“ optimizuoti ir modernizuoti kultūros įstaigų (kultūros centrų, muziejų, viešųjų bibliotekų ir kitų) fizinę ir informacinę infrastruktūrą

1.4. Gerinti sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimams ir jų pritaikymui kultūrinei bei edukacinei veiklai.

Kultūros ministerija

Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos priemonės 1.1.1 TVP „Kultūra“ kompleksiškai tirti, restauruoti ir aktualizuoti kultūros paveldą 1.2.7. TVP „Regioninė plėtra“ sutvarkyti ir aktualizuoti savivaldybių kultūrinės atminties, paveldo objektus

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

1.1.3. TVP „Kultūra“ kurti ir plėtoti kultūros kelių, apimančių reikšmingiausius Lietuvos kultūros paveldo objektus, rinkodarą

2. KKI potencialo panaudojimas kuriant gyvenimo kokybę gerinančią, visuomenės kūrybingumą ir pilietiškumą skatinančią aplinką.

2.1 Didinti KKI bei kultūros vaidmenį regionuose.

Kultūros ministerija

Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos priemonės

2.2. Didinti KKI galimybes prisidėti sveikatinant visuomenę.

Kultūros ministerija

1.2.8. TVP „Sveikata visiems“ įgyvendinti iniciatyvas „Menas žmogaus gerovei“, sudarančias palankias sąlygas stiprinti meno poveikį sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sritims, siekiant gerinti žmonių gyvenimo kokybę

3. KKI sektoriaus ekonominės vertės ir sektoriaus eksporto apimčių augimo skatinimas.

3.1. Didinti Lietuvos KKI dalį valstybės BVP struktūroje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

2.2.1. TVP „Kultūra“ plėtoti menų inkubatorių, kūrybinių rezidencijų infrastruktūrą ir paslaugas kūrybinių ir kultūrinių industrijų verslui, konsultavimo ir paramos paslaugas naujoms kūrybinių ir kultūrinių industrijų įmonėms

2.2.3. TVP „Kultūra“ skatinti diegti originalius dizaino ir rinkodaros sprendimus gamybos procesuose ir (ar) paslaugų srityje, pasitelkiant meninę, kultūrinę raišką

3.2. Didinti Lietuvos KKI dalį Lietuvos eksporto struktūroje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

2.2.2. TVP „Kultūra“ remti kūrybinių ir kultūrinių industrijų, jų įmonių grupių (klasterių, asociacijų) rinkodaros medžiagos, plėtros strategijų rengimą ir dalyvavimą užsienio parodose ir kituose renginiuose

3.3. Gerinti sąlygas vykdyti Lietuvos kūrybos ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.

Kultūros ministerija

2.1.7. TVP „Kultūra“ remti Lietuvos kultūros institucijų, dalyvaujančių Europos Sąjungos programose, projektus 2.2.6. TVP „Kultūra“ pristatyti Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų produktus užsienio rinkose 2.2.7. TVP „Kultūra“ įgyvendinti Lietuvos kūrybinių ir kultūrinių industrijų skatinimo iniciatyvas 2.2.8. TVP „Kultūra“ įgyvendinti užsienio menininkų rezidencijų projektus Lietuvoje

3.4. Didinti KKI produktų ir paslaugų pridėtinę vertę bei konkurencingumą, skatinant KKI indėlį į skaitmeninę ir žiedinę ekonomiką.

Kultūros ministerija

2014-2020 m. ES investicijų veiksmų programos 13-ojo prioriteto lėšomis (REACT-EU) finansuojamos priemonės: Priemonė 1: Paskatos dizaino kūrėjams: „Dizaino sparnai“ – projekto vykdytojas Lietuvos kultūros taryba; Priemonė 2: Paskatos gerinti kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriaus įmonių infrastruktūrą – projektai atrenkami konkurso būdu; Priemonė 3: Paskatos kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui kurti konkurencingus kultūros produktus – projektai atrenkami konkurso būdu

4. Inovacijų visose KKI srityse skatinimas bei taikymas.

4.1. Gerinti sąlygas kūrybinių inovacijų kūrimui ir diegimui.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

2.2.4. TVP „Kultūra“ remti įmonių kūrybinių inovacijų projektus, vykdomus kūrybinių ir kultūrinių industrijų (dizaino, medijų ir rinkodaros) srityse, bendradarbiaujant su mokslo ir studijų institucijomis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

1.2.2. TVP „Kultūra“ skatinti mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimą kūrybinių inovacijų srityje

1.2.1. TVP „Kultūra“ plėtoti MTEP ir kūrybines inovacijas, siekiant ugdyti įtraukią ir kūrybingą visuomenę

4.2. Gerinti sąlygas KKI ekosistemos kūrimuisi ir plėtrai.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

2.2.5. TVP „Kultūra“ plėtoti verslo kūrybinių inovacijų infrastruktūrą

Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos

2015 – 2021 metų plėtros krypčių

Priedas Nr. 2

KKI PLĖTROS KRYPČIŲ, UŽDAVINIŲ, SEKTORIAUS KATEGORIJŲ IR SRIČIŲ KOORDINACIJA

Plėtros kryptys

Uždaviniai

Sektoriaus kategorija

Sektoriaus sritys

1. Visų amžiaus grupių Lietuvos visuomenės narių kūrybingumo gebėjimų skatinimas.

1.1. Kurti kūrybingumui palankią ugdymo aplinką. 1.2. Didinti kvalifikacijos kėlimo galimybes kultūros srities darbuotojams. 1.3. Sudaryti sąlygas visuomenei aktyviau dalyvauti kultūrinėse veiklose. 1.4. Sudaryti sąlygas nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tyrimams ir jų pritaikymui kultūrinei bei edukacinei veiklai.

Kultūros paveldas, Menas, Medijos

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, paminklų, saugomų teritorijų, kitų kultūrine verte pasižyminčių vietų eksploatavimas, atminties institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų veikla, antikvarinės vertybės, tradiciniai amatai, tradicinės kultūros šventės ir festivaliai, kultūrinis turizmas, vaizduojamieji menai, scenos menai, tarpdisciplininis menas, literatūra, mėgėjų menas, etnokultūra, leidyba, spauda, audiovizualinės medijos (kinas, televizija, radijas), naujosios medijos (programinė įranga, kompiuteriniai žaidimai, skaitmeninis turinys).

2. KKI potencialo panaudojimas kuriant gyvenimo kokybę gerinančią, visuomenės kūrybingumą ir pilietiškumą skatinančią aplinką.

2.1 Didinti KKI bei regionų kultūros vaidmenį. tarnaujančias viešąsias erdves. 2.2. Didinti KKI galimybes prisidėti sveikatinant visuomenę.

Kultūros paveldas

Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, paminklų, saugomų teritorijų, kitų kultūrine verte pasižyminčių vietų eksploatavimas, atminties institucijų – muziejų, bibliotekų, archyvų veikla, antikvarinės vertybės, tradiciniai amatai, tradicinės kultūros šventės ir festivaliai, kultūrinis turizmas.

Menas

Vaizduojamieji menai, scenos menai, tarpdisciplininis menas, literatūra, mėgėjų menas.

Taikomoji kūryba

Architektūra, dizainas.

3. KKI sektoriaus ekonominės vertės ir sektoriaus eksporto apimčių augimo skatinimas.

3.1. Didinti Lietuvos KKI dalį valstybės BVP struktūroje. 3.2. Didinti Lietuvos KKI dalį Lietuvos eksporto struktūroje. 3.3. Sudaryti sąlygas vykdyti Lietuvos kūrybos ir kultūros sklaidą Lietuvoje ir užsienyje. 3.4. Didinti KKI produktų ir paslaugų pridėtinę vertę bei konkurencingumą, skatinant KKI indėlį į skaitmeninę ir žiedinę ekonomiką.

Medijos

Leidyba, spauda, audiovizualinės medijos (kinas, televizija, radijas), naujosios medijos (programinė įranga, kompiuteriniai žaidimai, skaitmeninis turinys), reklama, skaitmeninės paslaugos.

Taikomoji kūryba

Architektūra, dizainas.

Menas

Vaizduojamieji menai, scenos menai, tarpdisciplininis menas, literatūra, mėgėjų menas.

4. Inovacijų visose KKI srityse skatinimas bei taikymas.

4.1. Sudaryti sąlygas kūrybinių inovacijų kūrimui ir diegimui. 4.2. Sudaryti sąlygas KKI ekosistemos kūrimuisi ir plėtrai.

Visos KKI

Visos KKI

Kultūros ir kūrybinių industrijų politikos

2015–2021 metų plėtros krypčių

Priedas Nr. 4

KULTŪROS IR KŪRYBINĖMS INDUSTRIJOMS PRISKIRIAMŲ VEIKLŲ KODAI PAGAL EKONOMINĖS VEIKLOS RŪŠIŲ KLASIFIKATORIŲ (EVRK)

Kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) veiklų pavadinimas

EVRK 2 kodas

Audiovizualinės medijos (išskyrus kino sektorių)

Kompiuterinių žaidimų leidyba

58.21

Garso įrašymas ir muzikos įrašų leidyba

59.20

Radijo programų transliavimas

60.10

Kompiuterių programavimo veikla

62.01

Naujienų agentūrų veikla

63.91

Viešųjų ryšių ir komunikacijos veikla

70.21

Reklamos agentūrų veikla

73.11

Fotografavimo veikla

74.20

Scenos pastatymų veikla

90.01

Scenos pastatymams būdingų paslaugų veikla

90.02

Kino sektorius

Radijo ir televizijos įrenginių nuoma

77.39.60

Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba

59.11

Pagamintų kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų meninis apipavidalinimas

59.12

Kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų platinimas

59.13

Kino filmų rodymas

59.14

Televizijos programų rengimas ir transliavimas

60.20

Dizainas, projektavimas, leidyba

Tekstilės pluoštų paruošimas ir verpimas

13.1

Tekstilės audimas

13.2

Tekstilės apdaila

13.3

Kitų tekstilės gaminių ir dirbinių gamyba

13.9

Drabužių siuvimas (gamyba)

14

Odos ir odos dirbinių gamyba

15

Kitų medienos gaminių gamyba; dirbinių iš kamštienos, šiaudų ir pynimo medžiagų gamyba

16.29

Laikraščių spausdinimas

18.11

Kitas spausdinimas

18.12

Įrašytų laikmenų tiražavimas

18.20

Stiklo ir stiklo gaminių bei dirbinių gamyba

23,1

Keraminių buities ir puošybos gaminių bei dirbinių gamyba

23.41

Kitų keraminių gaminių ir dirbinių gamyba

23.49

Akmens pjaustymas, tašymas ir apdailinimas

23,7

Baldų gamyba

31

Papuošalų, juvelyrinių ir panašių dirbinių gamyba

32.12

Dirbtinės bižuterijos ir panašių dirbinių gamyba

32.13

Muzikos instrumentų gamyba

32.2

Žaidimų ir žaislų gamyba

32.40

Tekstilės gaminių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.51

Baldų, apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.59

Žaidimų ir žaislų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.65

Drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.71

Avalynės ir odos gaminių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.72

Kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.75

Laikrodžių, papuošalų ir juvelyrinių dirbinių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.77

Kitų prekių mažmeninė prekyba kioskuose ir prekyvietėse

47.89

Knygų leidyba

58.11

Laikraščių leidyba

58.13

Žurnalų ir periodinių leidinių leidyba

58.14

Kita leidyba

58.19

Architektūros veikla

71.11

Projektiniai - konstruktoriniai darbai

71.12.20

Specializuota projektavimo veikla (pramoninis, grafinis, interjero dizainas, modeliavimas)

74.10

Vertimo raštu ir žodžiu veikla

74.30

Tekstilės dirbinių, drabužių ir avalynės nuoma

77.29.10

Baldų ir kitų asmeniniam naudojimui skirtų daiktų nuoma

77.29.20

Muzikos instrumentų, teatro dekoracijų ir kostiumų nuoma

77.29.30

Intelektinės nuosavybės ir panašių produktų, išskyrus autorių teisių saugomus objektus, išperkamoji nuoma

77.40

Meninė kūryba

90.03

Kitos KKI veiklos: turizmas, švietimas

Knygų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.61

Laikraščių ir raštinės reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.62

Muzikos ir vaizdo įrašų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse

47.63

Suvenyrų, meno dirbinių ir religinių reikmenų specializuota mažmeninė prekyba

47.78.10

Antikvarinių daiktų mažmeninė prekyba

47.79.10

Socialinių ir humanitarinių mokslų moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla

72.20

Vaizdajuosčių ir kompaktinių diskų nuoma

77.22

Ekskursijų organizatorių veikla

79.12

Kultūrinis švietimas (menų mokyklų veikla)

85.52

Kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla

90.0

Meno įrenginių eksploatavimo veikla

90.04

Bibliotekų ir archyvų veikla

91.01

Muziejų veikla

91.02

Istorinių vietų ir pastatų bei panašių turistų lankomų vietų eksploatavimas

91.03

Atrakcionų ir teminių parkų veikla

93.21

Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla

93.29

[1] https://en.unesco.org/culture-development/transversal-approaches/poverty-reduction-and-growth

[2] https://euipo.europa.eu/ohimportal/lt/design-definition