DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. D1-1050 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS R

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2014 M. GRUODŽIO 19 D. ĮSAKYMO NR. D1-1050 „DĖL 2014–2020 METŲ EUROPOS SĄJUNGOS FONDŲ INVESTICIJŲ VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANO IR NACIONALINIŲ STEBĖSENOS RODIKLIŲ SKAIČIAVIMO APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2015 m. birželio 12 d. Nr. D1-468

Vilnius

P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. D1-1050 „Dėl 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano ir nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašo patvirtinimo“

1. Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių devintuoju skirsniu

„DEVINTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 05.1.1-APVA-V-005 „PAJŪRIO JUOSTOS TVARKYMAS“

1. Priemonės Nr. 05.1.1-APVA-V-005 „Pajūrio juostos tvarkymas“ (toliau – priemonė) aprašymas

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti dėl klimato kaitos atsirandančius nuostolius“ įgyvendinimo;

1.3. remiama veikla – krantotvarkos priemonių pajūrio juostoje įgyvendinimas;

1.4. galimi pareiškėjai: 1.4.1. Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija; 1.4.2. Palangos miesto savivaldybė; 1.5. galimi partneriai: 1.5.1. Neringos savivaldybė; 1.5.2. Klaipėdos miesto savivaldybė.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.N.021

„Sutvarkyto jūros kranto dalis“

Procentai

2,2

22,3

2.

P.N.022

„Sutvarkyto jūros kranto ilgis“

Kilometrai

2

20

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

6.371.640

0

0

0

0

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

6.371.640

0

0

0

0

0

0“

2. Papildau 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyrių dešimtuoju skirsniu

„DEŠIMTASIS SKIRSNIS

VEIKSMŲ PROGRAMOS PRIORITETO ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖ NR. 05.6.1-APVA-V-021 „APLINKOS ORO KOKYBĖS GERINIMAS“

1. Priemonės Nr. 05.6.1-APVA-V-021 „Aplinkos oro kokybės gerinimas“ (toliau – priemonė) aprašymas

1.1. priemonės įgyvendinimas finansuojamas ES Sanglaudos fondo lėšomis;

1.2. įgyvendinant priemonę prisidedama prie uždavinio „Sumažinti miestuose kietųjų dalelių ore ir cheminių medžiagų grunte pavojaus sveikatai ir aplinkai taršos lygį“ įgyvendinimo;

1.3. remiamos veiklos: 1.3.1. aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planų parengimas; 1.3.2. gatvių priežiūros ir valymo technologijų (įrenginių) įsigijimas; 1.3.3. visuomenės informavimas apie galimybes gyventojams prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, aplinkos oro kokybės gerinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes;

1.4. galimi pareiškėjai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių administracijos.

2. Priemonės finansavimo forma

Negrąžinamoji subsidija

3. Projektų atrankos būdas

Valstybės projektų planavimas

4. Atsakinga įgyvendinančioji institucija

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra

5. Reikalavimai, taikomi priemonei atskirti nuo kitų iš ES bei kitos tarptautinės finansinės paramos finansuojamų programų priemonių

Papildomi reikalavimai netaikomi

6. Priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodikliai

Eil. Nr.

Stebėsenos rodiklio kodas

Stebėsenos rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Tarpinė reikšmė 2018 m. gruodžio 31 d.

Galutinė reikšmė 2023 m. gruodžio 31 d.

1.

R.S.334

„Dienų, kai buvo viršyta kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos paros ribinė vertė, skaičius 5 didžiuosiuose miestuose“

Dienos

200

190

2.

P.S.339

„Įsigyti gatvių valymo įrenginiai“

Skaičius

10

50

3.

P.N.097

„Parengti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai“

Skaičius

3

3

4.

P.N.098

„Įvykdytos visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanijos“

Skaičius

4

4

7. Priemonės finansavimo šaltiniai

(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

8.109.361

0

1.431.063

0

1.431.063

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

8.109.361

0

1.431.063

0

1.431.063

0

0“

3. Pakeičiu 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonių įgyvendinimo plano II skyriaus aštuntojo skirsnio „Veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonė Nr. 05.6.1-APVA-V-020 „Užterštų teritorijų tvarkymas“ 7 punktą „Priemonės finansavimo šaltiniai“ ir jį išdėstau taip

„(eurais)

Projektams skiriamas finansavimas

Kiti projektų finansavimo šaltiniai

ES struktūrinių fondų lėšos – iki

Nacionalinės lėšos

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos – iki

Projektų vykdytojų lėšos

Iš viso – ne mažiau kaip

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Kitos viešosios lėšos

Priva-čios lėšos

1. Priemonės finansavimo šaltiniai, neįskaitant veiklos lėšų rezervo ir jam finansuoti skiriamų lėšų

18.825.301

0

990.805

14.481

976.324

0

0

2. Veiklos lėšų rezervas ir jam finansuoti skiriamos nacionalinės lėšos

0

0

0

0

0

0

0

3. Iš viso

18.825.301

0

990.805

14.481

976.324

0

0“

4. Papildau Nacionalinių stebėsenos rodiklių skaičiavimo aprašą 8 ir 9 punktais

„8.

Priemonė Nr. 05.1.1-APVA-V-005 „Pajūrio juostos tvarkymas“

8.1.

R.N.021

„Sutvarkyto jūros kranto dalis“

Procentai

Jūros krantas – zona, kurią sudaro pakrantės sausumos juosta ir kranto povandeninis šlaitas su jūros bangų ir srovių sukurtomis reljefo formomis (smėlio sėkliais, tarpsėkliais, povandeninėmis terasomis). Sutvarkytas jūros krantas suprantamas kaip krantas, kuriam pritaikyta krantotvarka, t. y. natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme. Ilgis – atstumas tarp dviejų viena nuo kitos nutolusių vietų.

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojama pagal formulę: P / B*100 proc.

Pirminiai šaltiniai: sąskaitos faktūros, priėmimo perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

8.1.1.

R.N.021-1

B – bazinis stebėsenos rodiklis (fiksuotasis) „Bendras Lietuvos Baltijos jūros kranto ilgis“

Kilomet-rai

Fiksuojamas Lietuvos Baltijos jūros kranto ilgis (90,60 km)

8.1.2.

R.N.021-2

P – pokyčio stebėsenos rodiklis (susietasis) „Sutvarkyto jūros kranto ilgis“

Kilomet-rai

Reikšmė nurodoma automatiškai pagal produkto rodiklio P.N.022 „Sutvarkyto jūros kranto ilgis“ pasiekimus.

8.2.

P.N.022

„Sutvarkyto jūros kranto ilgis“

Kilomet-rai

Jūros krantas – zona, kurią sudaro pakrantės sausumos juosta ir kranto povandeninis šlaitas su jūros bangų ir srovių sukurtomis reljefo formomis (smėlio sėkliais, tarpsėkliais, povandeninėmis terasomis). Sutvarkytas jūros krantas suprantamas kaip krantas, kuriam pritaikyta krantotvarka, t. y. natūralioms, svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti skirtų priemonių visuma, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatyme. Ilgis – atstumas tarp dviejų viena nuo kitos nutolusių vietų.

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Skaičiuojamas jūros kranto, kuriam pritaikytos krantotvarkos priemonės, ilgis

Pirminiai šaltiniai: sąskaitos faktūros, priėmimo perdavimo aktai Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai

Rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo metu pasirašomas priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę pateikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

9.

Priemonė Nr. 05.6.1-APVA-V-021 „Aplinkos oro kokybės gerinimas“

9.1.

P.N.097

„Parengti aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai“

Skaičius

Aplinkos oras – troposferos oras, išskyrus darbo aplinkos orą. Aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planai – Aplinkos oro apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti savivaldybės strateginiai plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiai veiklos planai, kuriuose numatytos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės.

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Sumuojamas parengtų ir savivaldybės tarybos patvirtintų aplinkos oro kokybės valdymo priemonių planų skaičius.

Pirminiai šaltiniai: savivaldybės tarybos sprendimai dėl savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos plano, kuriame numatytos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės, patvirtinimo. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje priimamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl savivaldybės strateginio plėtros ir (ar) savivaldybės strateginio veiklos plano, kuriame numatytos aplinkos oro kokybės valdymo priemonės, patvirtinimo

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas

9.2.

P.N.098

„Įvykdytos visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanijos“

Skaičius

Visuomenės informavimas – viešosios informacijos teikimas visuomenei. Visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanija – tai visuomenės informavimo priemonių grupė, kuri turi konkretų tikslą, uždavinį, gali būti nukreipta į tikslinę grupę ir skirta paskleisti informaciją, žinią apie galimybes gyventojams prisidėti prie aplinkos oro taršos mažinimo, aplinkos oro kokybės gerinimo ir galimas neatsakingo elgesio pasekmes. Visuomenės informavimo apie aplinkos oro kokybės gerinimą kampanija neapima Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. D1-265/V-436, nustatyta tvarka vykdomų visuomenės informavimo priemonių apie aplinkos oro užterštumo lygius.

Automatiškai apskaičiuo-jamas

Sumuojamas įvykdytų visuomenės informavimo kampanijų apie aplinkos oro kokybės gerinimą skaičius.

Pirminiai šaltiniai: priėmimo –perdavimo aktai. Antriniai šaltiniai: mokėjimo prašymai.

Stebėsenos rodiklis laikomas pasiektu, kai projekto veiklų įgyvendinimo pabaigoje pasirašomas priėmimo perdavimo aktas

Už stebėsenos rodiklio pasiekimą ir duomenų apie pasiektą stebėsenos rodiklio reikšmę teikimą antriniuose šaltiniuose atsakingas projekto vykdytojas“

Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas