DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2005 M. KOVO 21 D. ĮSAKYMO NR. A1-78/V-179 „DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVA
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2005 M. KOVO 21 D. ĮSAKYMO NR. A1-78/V-179 „DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. kovo 15 d. Nr. A1-184/V-539
Vilnius
1. P a k e i č i a m e Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 priedą ir jį išdėstome nauja redakcija (pridedama).
2. N u s t a t o m e, kad šis įsakymas įsigalioja 2022 m. birželio 1 d.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys
Darbingumo lygio nustatymo
kriterijų aprašo
1 priedas
BAZINIO DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJAI
I SKYRIUS
NERVŲ SISTEMOS LIGOS
Pastaba Vertinant nervų sistemos ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų I skyriaus 3 ar 7 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą
1.
Galvinių nervų neuralgija G50, G52
Proc.
1.1.
lengva, netrikdanti kasdienės veikos, kai neuralginių skausmų priepuoliams gydyti užtenka monoterapijos medikamentais
90
1.2.
vidutinė, trikdanti kasdienę veiklą, kai neuralginių skausmų priepuolius sukelia nestiprūs išoriniai dirgikliai ir taikoma monoterapija didžiausiomis dozėmis ar politerapija keliais preparatais
55
1.3.
sunki, smarkiai trikdanti kasdienę veiklą, kai neuralginių skausmų priepuoliai ištinka kramtant, juokiantis, kalbant, valgant, todėl krenta svoris ir taikoma politerapija vaistų deriniais (didžiausiomis dozėmis), kiti gydymo metodai
40
1.4.
labai sunki, visiškai sutrikdanti kasdienę veiklą, kai neveiksmingas nei konservatyvus, nei chirurginis gydymas (asmuo visai negali valgyti, todėl krenta jo svoris, jis negali kalbėti, valytis dantų; vyrai negali skustis)
30
2.
Periferinių veido nervų paralyžius
2.1.
vienos veido pusės lengva parezė (minimalūs požymiai), lengvai sutrikusi funkcija: sutrikusi mimikos raumenų funkcija
100
2.2.
vienos veido pusės ryški parezė ir (ar) kontraktūros, vidutiniškai sutrikusios funkcijos: vidutiniškai sutrikusi mimikos raumenų funkcija (valgant skystas maistas išsilieja per nesveiką pusę) ir (ar) jutimų funkcija (skausmas sunkiai numalšinamas ir (ar) ašarojama valgant)
80
2.3.
vienos veido pusės raumenų paralyžius ir (ar) kontraktūros, ir (ar) sinkinezės, ryškiai sutrikusios funkcijos
50
2.4.
abiejų veido pusių raumenų paralyžius ir (ar) kontraktūros, ir (ar) sinkinezės, ryškiai sutrikusios funkcijos
45
3.
Galvos smegenų pažeidimai
Pastaba Galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės) sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos ir kt.), kai organinės kilmės smegenų pakitimai įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais; raumenų jėga galūnėse vertinama pagal Lovetto skalę
3.1.
nežymus funkcijos sutrikimas: hemisindromas, raumenų jėga galūnėse – 5 balai
90
3.2.
lengvas funkcijos sutrikimas: lengva hemiparezė, raumenų jėga galūnėse – 4 balai
80
3.3.
vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse – 3–4 balai, tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai
50
3.4.
vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga rankose – 0–2 balai, vienoje kojoje ar abiejose kojose – 3–4 balai, tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai (asmuo gali naudotis atramomis)
40
3.5.
ryškus funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, ar tetraparezė, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 2 balai (asmuo nuolat naudojasi pagalbinėmis priemonėmis)
30
3.6.
ryškus funkcijos sutrikimas: hemiparezė ar paraparezė, ar tetraparezė, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 1 balas (asmuo nuolat naudojasi pagalbinėmis priemonėmis), tetraparezė, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 2 balai
20
3.7.
sunkus funkcijos sutrikimas: hemiplegija ar paraplegija, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 0 balų (asmuo negali vaikščioti, jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis), arba tetraparezė, kai raumenų jėga bent dviejose galūnėse – 1 balas
10
3.8.
ypač sunkus funkcijos sutrikimas: tetraplegija, kai raumenų jėga galūnėse – 0 balų (visiškas bejėgiškumas)
0
4.
Galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės) sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos (kai organinės kilmės smegenų pakitimai įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais), demencijos ir kiti organinės kilmės psichikos sutrikimai, patvirtinti gydytojo specialisto, atsižvelgiant į taikomą adekvatų medikamentinį gydymą ir reguliarų gydytojo psichiatro stebėjimo poreikį)
Pastaba Vertinant organinės kilmės psichikos sutrikimus, taikomas vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų I skyriaus 4 punkto papunktis arba vienas II skyriaus 16, 17, 18, 19, 20 punktų papunktis
4.1.
nežymus funkcijos sutrikimas: vyrauja asteninis sindromas arba nustatytiems organinės kilmės psichikos sutrikimams gydyti medikamentinis gydymas netaikomas ir nėra poreikio psichiatrui reguliariai stebėti
90
4.2.
lengvas funkcijos sutrikimas: organinės kilmės psichikos sutrikimai, kai yra asteninis sindromas, charakterio pakitimų, nežymiai susilpnėjusios pažintinės funkcijos
80
4.3.
vidutinis funkcijos sutrikimas: vidutinio sunkumo organinės kilmės psichikos sutrikimai, kai yra asteninis sindromas, būdingi charakterio pakitimai, sumažėjęs mąstymo produktyvumas, susilpnėjusi atmintis
50
4.4.
didelis funkcijos sutrikimas: ryškūs organinės kilmės galvos smegenų pažeidimai, sunkūs organinės kilmės psichikos sutrikimai, ryškūs asmenybės nuskurdimo požymiai, sumažėjęs savarankiškumas, gebėjimas savarankiškai susitvarkyti buityje, atminties sutrikimai
40
4.5.
sunkus funkcijos sutrikimas (po sunkių galvos smegenų pažeidimų): labai sunkūs organinės kilmės psichikos sutrikimai, visiško asmenybės nuskurdimo požymiai, nesavarankiškumas, nesavikritiškumas, negebėjimas abstrakčiai mąstyti, ryškūs atminties sutrikimai ir sunki demencija
30
5.
Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai, pasireiškiantys alpimais, nukritimais (sinkopės, „drop“ atakos, katapleksija), vazomotorinės reguliacijos sutrikimais ir kt.
5.1.
neryškūs: ortostatiniai simptomai reti, nepastovūs ar atsirandantys tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti > 15 min., nesutrikdyta kasdienė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus
90
5.2.
lengvi: ortostatiniai simptomai reiškiasi bent 1 kartą per savaitę, paprastai atsiranda ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti > 10 < 15 min., kasdienė veikla apribota nestipriai, būdingi arterinio kraujo spaudimo ir pulso pakitimai, pavieniai nualpimo ar nukritimo priepuoliai
70
5.3.
vidutiniai: ortostatiniai simptomai dažni, paprastai atsiranda ortostatinio streso metu, neatsiranda be ortostatinio streso, asmuo gali stovėti > 5 < 10 min., kasdienė veikla apribota vidutiniškai, būdingi dažni nualpimai ar nevalingi kritimai (< 1 kartą per savaitę)
50
5.4.
ryškūs: ortostatiniai simptomai dažni, atsiranda ortostatinio streso metu, kartais atsiranda ir be ortostatinio streso, asmuo gali stovėti > 1 < 5 min., kasdienė veikla stipriai apribota, ortostatinė hipotenzija trunka > 50 % laiko įvairiomis dienomis, dažni nualpimai ar nevalingi nukritimai (> 1 kartą per savaitę)
40
5.5.
labai ryškūs: ortostatiniai simptomai jaučiami visą laiką, ortostatinė hipotenzija nuolat registruojama, asmuo gali stovėti < 1 min., jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis, dažnos sinkopės ar presinkopės bandant stovėti, būdingas nevalingas užmigimas
25
6.
Kalbos sutrikimas (afazija) dėl galvos smegenų pažeidimo
Pastaba Kalbos sutrikimas turi būti patvirtintas gydytojų specialistų konsultacijų išvada. Jei nustatyti ir kognityviniai sutrikimai, vertinant taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų I skyriaus 6 punkto ar II skyriaus 16 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą
6.1.
lengvas (dalinė motorinė afazija ir (ar) lengva apraksija, ir (ar) lengva agnozija)
60
6.2.
vidutinis (visiška motorinė ir (ar) dalinė sensomotorinė afazija, ir (ar) dalinė sensorinė afazija, ir (ar) vidutinė apraksija, ir (ar) vidutinė agnozija)
45
6.3.
didelis (visiška sensorinė afazija) ir (ar) ryški apraksija, ir (ar) ryški agnozija)
35
6.4.
sunkus (globali afazija)
25
7.
Smegenų pažeidimai, kai sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra (stovint ir vaikštant)
Pastaba Vertinant nervų sistemos ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų I skyriaus 3 arba 7 punkto papunktis. Smegenų pažeidimai, kai sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra (stovint ir vaikštant): galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, galvos smegenų kraujotakos (veninės ir (ar) arterinės) sutrikimai, demielinizuojančios ir degeneracinės centrinės nervų sistemos ligos ir kt.), kai organinės kilmės smegenų pakitimai įrodyti klinikiniais, instrumentiniais diagnostiniais, neurovizualiniais tyrimais, patvirtinti gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis
7.1.
nežymūs: nereikia pagalbinių priemonių, asmuo gali stovėti suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses ar asmuo nepastovi suglaustomis kojomis, piršto ir nosies, kelio ir kulno testus atlieka su dismetrija ir ataksija neužtikrintai ar su paklaida
90
7.2.
lengvi: reikia minimalios pagalbos, nereikia pagalbinių priemonių, asmuo nepastovi suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses, piršto ir nosies, kelio ir kulno testus atlieka su lengva ar vidutine dismetrija ir ataksija
80
7.3.
vidutiniai: asmuo nepriklausomas nuo kitų asmenų, suglaustomis kojomis nepastovi, tačiau gali stovėti išskėstomis kojomis, lėtai pats apsisuka į abi puses, kelio ir kulno testus atlieka su ryškia dismetrija ir ataksija, eisena ataksinė
55
7.4.
dideli: eisena labai sutrikusi, reikalinga atrama arba pagalbinės priemonės, asmuo sunkiai išlaiko pusiausvyrą, kelio ir kulno testus atlieka su ryškia dismetrija ir ataksija
40
7.5.
ryškūs: beveik visose veiklose reikia pagalbos, ribotas vaikščiojimas, reikia pagalbos nuolat naudojant pagalbines priemones, asmuo sunkiai išlaiko pusiausvyrą išskėstomis kojomis, tačiau pastovi > 10 sek., Rombergo padėtis < 5 sek., 360° kampu apsisukant į abi puses reikalinga nuolatinė priežiūra ir žodinė kontrolė
30
7.6.
labai ryškūs: asmuo priklausomas nuo kito asmens, atlikdamas daugumą veiklų, be pagalbos negali vaikščioti ir stovėti
25
7.7.
sunkūs: reikalinga visapusiška pagalba atliekant visas veiklas, asmuo negali vaikščioti, jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis
15
7.8.
ypač sunkūs: asmuo bejėgis, nejudrus ir priklausomas nuo kitų asmenų
0
8.
Cerebrinis paralyžius (toliau – CP), įvairios jo formos (G80): spazminė tetraplegija, spazminė diplegija, ataksinis CP, diskinezinis CP. Darbingumo lygis vertinamas pagal CP formos vyraujančią neurologinę simptomatiką
8.1.
nedidelis funkcinis sutrikimas: nelabai padidėjęs pažeistos galūnės spazmiškumas, nežymi hiperrefleksija, nežymi ataksija, raumenų jėga – 4–5 balai
80
8.2.
lengvas funkcinis sutrikimas: lengva hemiparezė, kai raumenų jėga – 4 balai, sutrikusi smulkioji motorika, lengvas raumenų tonuso sutrikimas, lengva ataksija
55
8.3.
vidutinis funkcinis sutrikimas: vidutinė hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 3–4 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai, sutrikusi smulkioji motorika, vidutinis liemens nestabilumas, galvos tremoras, sutrikusi kūno padėties kontrolė ir kūno pusiausvyra stovint, gebėjimas naudotis atramomis
40
8.4.
sunkus funkcinis sutrikimas: ryški hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 2–3 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai, nestabili kūno padėtis, dideli raumenų tonuso sutrikimai, ryškūs nuolatiniai įvairios amplitudės nevalingi galvos, kaklo, galūnių judesiai, reikia pagalbos nuolat naudojantis pagalbinėmis priemonėmis
30
8.5.
labai sunkus funkcinis sutrikimas: sunki hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga – 1–2 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 2 balai, nestabili kūno padėtis, dideli raumenų tonuso sutrikimai, ryškūs nuolatiniai įvairios amplitudės nevalingi galvos, kaklo, galūnių judesiai, reikia didelės pagalbos nuolat naudojantis pagalbinėmis priemonėmis
25
8.6.
ypač sunkus funkcinis sutrikimas (visa apimantis): hipotoninė ar spazminė ryški hemiparezė ar paraparezė, ar tetraparezė, ar hemiplegija, ar paraplegija, raumenų jėga – 0–1 balas, asmuo nevaikšto, nesugeba naudotis jokiomis atramomis, pagalbinėmis priemonėmis, jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis
10
8.7.
visiškas bejėgiškumas, nejudrumas, hipotoninė ar spazminė tetraplegija, raumenų jėga – 0 balų
0
9.
Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai
Pastaba Parkinsono liga vertinama pagal modifikuotą Hoehno ir Yahro stadijų skalę
9.1.
nežymus funkcijos sutrikimas; asmuo visiškai savarankiškas; Parkinsono ligos 1 stadija
90
9.2.
ligos simptomai – vienoje kūno pusėje, nėra pusiausvyros sutrikimų, hiperkinezės neryškios; asmuo visiškai savarankiškas: kasdienę veiklą atlieka lėčiau, savarankiškai atlieka daugumą namų ruošos darbų; Parkinsono ligos 1.5 stadija
80
9.3.
asmuo nevisiškai savarankiškas: patiria sunkumų atlikdamas kai kuriuos namų ruošos darbus, užtrunka tris keturis kartus ilgiau; Parkinsono ligos 2 stadija
60
9.4.
asmeniui reikia nedidelės pagalbos, bet jis gali atlikti daugumą namų ruošos darbų, nors ir labai lėtai, su didelėmis pastangomis, daro klaidų, kai kurių darbų atlikti nepajėgia; Parkinsono ligos 2.5 stadija
50
9.5.
simetriškas abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, būdingas posturalinis nestabilumas, hiperkinezės ryškios, trikdančios kasdienę veiklą, tačiau jai atlikti pagalbos nereikia; Parkinsono ligos 3 stadija
40
9.6.
simetriškas abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, pusiausvyra sutrikusi, asmuo gali atsistoti, einant reikia pagalbos, hiperkinezės ryškios, trikdančios kasdienę veiklą, jai atlikti reikia pagalbos; Parkinsono ligos 4 stadija
9.6.1.
asmuo priklausomas, kasdienėje veikloje jam reikalinga vidutinė kito asmens pagalba
30
9.6.2.
asmuo labai priklausomas, kasdienėje veikloje jam visada reikalinga didelė kito asmens pagalba
20
9.7.
simetriškas abiejų kūno pusių funkcijų sutrikimas, sutrikusi pusiausvyra, asmuo negali atsistoti ir paeiti be pagalbos, hiperkinezės ryškios, net ir padedamas kasdienę veiklą asmuo atlieka sunkiai; Parkinsono ligos 5 stadija
9.7.1.
asmuo nieko nedaro pats, gali tik pradėti atlikti kai kuriuos kasdienius darbus, abiejų kūno pusių funkcijos labai sutrikusios, reikalingas neįgaliojo vežimėlis
10
9.7.2.
asmuo bejėgis, nejudrus ir priklausomas nuo kitų asmenų
0
10.
Epilepsija
Pastaba Vertinama ne anksčiau kaip po 3 mėnesių nuo nustatymo ir adekvataus gydymo nuo traukulių (atsižvelgiant į vaisto koncentraciją kraujyje) pagal priepuolių (tik neišprovokuotų priepuolių) pobūdį, sunkumą, dažnumą, pasiskirstymą paros metu, pažintinių funkcijų sutrikimus ir asmenybės pasikeitimus dėl epilepsijos; epilepsijos diagnozė ir jos sukeliamas nedarbingumas turi būti pagrįstas gydytojo neurologo konsultacijos išvadomis ir diagnostiniais tyrimais – elektroencefalografija (toliau – EEG) (atliekama bent kartą per 2 metus), ilgalaike vaizdine EEG (nesant specifinių pakitimų rutininėje EEG), neurovizualiniais tyrimais
10.1.
reti generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys < l kartą per 2 mėnesius, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys bent l kartą per 2 savaites
90
10.2.
vidutinio dažnumo generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 1–2 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys bent 1 kartą per savaitę, kai nėra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų
50
10.3.
dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 3–4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai nėra pažintinių funkcijų sutrikimų, bet yra asmenybės sutrikimų
40
10.4.
dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 3–4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų
35
10.5.
labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys > 4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys > 1 kartą per dieną, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės sutrikimų
30
10.6.
labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys kasdien, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingi priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų, asmenybės sutrikimų ir kai chirurginis epilepsijos gydymas neveiksmingas ar juo šios epilepsijos formos gydyti neįmanoma
25
11.
Narkolepsija
Pastaba Vertinama atsižvelgiant į simptomų reiškimąsi ir derinius (nenumaldomo mieguistumo priepuoliai, katapleksija, miego paralyžius, hipnagoginės haliucinacijos, miego sutrikimas, automatinis elgesys, fragmentiškas miegas (įvertinama atliekant polisomnografiją)
11.1.
lengvas sutrikimas (bent vienas narkolepsijos simptomas)
55
11.2.
vidutinis sutrikimas (trys narkolepsijos simptomai)
40
11.3.
sunkus sutrikimas (visi narkolepsijos simptomai)
25
12.
Nugaros smegenų pažeidimai
Pastaba Nugaros smegenų pažeidimai vertinami pagal ASIA skalę ir / ar raumenų jėga vertinama pagal Lovetto skalę
12.1.
lengvas sutrikimas: neryškūs motorikos ir jutimo sutrikimo simptomai, kai nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA E
90
12.2.
vidutinis sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga – 3–4 balai ir nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA D
55
12.3.
vidutinis sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai ir nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA D
50
12.4.
vidutinis sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 4 balai ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai ir nėra dubens organų funkcijos sutrikimų, ASIA D
45
12.5.
ryškus sutrikimas: paraparezė, kai raumenų jėga – 2 balai, ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 3 balai ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, asmuo geba naudotis atramomis, ASIA C–D
40
12.6.
ryškus sutrikimas: paraparezė ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 2 balai ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, asmuo nuolat naudojasi pagalbinėmis priemonėmis, ASIA C
30
12.7.
sunkus funkcijos sutrikimas: apatinė paraplegija ar tetraparezė, kai raumenų jėga – 1 balas ir yra dubens organų funkcijos sutrikimų, asmeniui reikia didelės pagalbos nuolat naudojantis pagalbinėmis priemonėmis, asmeniui reikalingas neįgaliojo vežimėlis, ASIA B
20
12.8.
sunkus sutrikimas: nugaros smegenų pažeidimas, rankų paraparezė, kai raumenų jėga – 1–2 balai, ir kojų paraplegija, dubens organų funkcijos sutrikimai, asmuo negeba naudotis pagalbinėmis priemonėmis, jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis, ASIA A
10
12.9.
ypač sunkus sutrikimas: nugaros smegenų pažeidimas, kai yra tetraplegija ir visiškas dubens organų funkcijos sutrikimas, ASIA A
0
13.
Išsėtinė sklerozė
Pastaba Vertinama pagal Kurtzkeʼo išplėstinę negalios vertinimo skalę (angl. Expanded Disability Status Scale, toliau – EDSS) remisijos metu
13.1.
EDSS 1–1.5 – nėra negalios, minimalūs požymiai vienoje funkcinėje sistemoje ar daugiau nei vienoje funkcinėje sistemoje
80
13.2.
EDSS 2–2.5 – lengva negalia, kai yra iki dviejų lengvų funkcinių sistemų sutrikimų
55
13.3.
EDSS 3–3.5 – vienos funkcinės sistemos vidutinė negalia ar daugiau nei dviejų funkcinių sistemų lengva negalia, asmuo vaikšto savarankiškai, be pagalbinių priemonių
40
13.4.
EDSS 4–4.5 – santykinai sunki negalia, ribota kasdienė veikla, asmeniui reikalinga minimali pagalba, be pagalbinių priemonių jis nueina iki 300 metrų
35
13.5.
EDSS 5–5.5 – negalia trikdo visos dienos aktyvumą, be pagalbinių priemonių asmuo gali nueiti iki 100 metrų
30
13.6.
EDSS 6–6.5 – einant reikalingos pagalbinės priemonės, asmuo gali nueiti < 20 metrų arba jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis ir (ar) pagalba važiuojant
25
13.7.
EDSS 7–7.5 – asmuo gali nueiti iki 2 žingsnių, jam reikalingas neįgaliojo vežimėlis, pagalba važiuojant
20
13.8.
EDSS 8 – didelę laiko dalį asmuo praleidžia lovoje arba sėdi ant kėdės ar neįgaliojo vežimėlyje, tačiau pats atsikelia iš lovos, dažniausiai apsitarnauja, rankų funkcija išlikusi
10
13.9.
EDSS 8.5 – didesnę laiko dalį asmuo praleidžia lovoje, iš dalies apsitarnauja, rankų funkcija išlikusi iš dalies
5
13.10.
EDSS 9–9.5 – asmuo visiškai nekontroliuoja dubens organų funkcijos, negali normaliai bendrauti, valgyti, ryti
0
14.
Periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos
Pastaba Vertinant vertebrogenines neurologines ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 14 punkto papunktis arba tik vienas XIV skyriaus 80.1 papunkčio papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos reiškimosi formą; reiškiasi bent vienos galūnės ar jos dalies motorikos, jutimų sutrikimais ir skausmais; išnaudojus gydymo galimybes, sutrikimai turi būti patvirtinti klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais, gydytojų specialistų konsultacijų išvadomis; raumenų jėga vertinama pagal Lovetto skalę
14.1.
nežymus sutrikimas: raumenų jėga nepakitusi (5 balai), sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo savarankiškas
90
14.2.
lengvas sutrikimas: visos galūnės raumenų jėga – 4 balai, sutrikę jutimai, parestezijos, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai ar plaštakos jėga – 2–3 balai, pėdos jėga – 0–2 balai, asmuo savarankiškas
80
14.3.
vidutinis sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga – 3 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistais, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai ar (ir) vienos plaštakos jėga – 0–1 balas ar abiejų plaštakų jėga – 2–3 balai, ar abiejų pėdų jėga – 0–2 balai, asmuo naudojasi pagalbinėmis priemonėmis tam tikrai funkcijai atlikti, kito asmens pagalbos nereikia
55
14.4.
vidutinis sutrikimas: bent dviejų galūnių jėga – 3 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistais, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai
50
14.5.
vidutinis sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga – 2 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo naudojasi pagalbinėmis priemonėmis tam tikrai funkcijai atlikti, kartais reikalinga kito asmens pagalba
45
14.6.
ryškus sutrikimas: bent vienos visos galūnės raumenų jėga – 1 balas, raumenų hipotrofija ar atrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo nuolat naudojasi pagalbinėmis priemonėmis, reikalinga lengva ar vidutinė kito asmens pagalba
35
14.7.
ryškus sutrikimas: bent dviejų galūnių raumenų jėga – 2 balai, raumenų hipotrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo naudojasi pagalbinėmis priemonėmis tam tikrai funkcijai atlikti, kartais reikalinga kito asmens pagalba
30
14.8.
sunkus sutrikimas: bent dviejų galūnių raumenų jėga – 1 balas, raumenų hipotrofija ar atrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, susilpnėję ar išnykę sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo labai priklausomas nuo kitų asmenų, jam nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis, kartais – kito asmens pagalba
25
14.9.
labai sunkus sutrikimas: ne mažiau kaip dviejų galūnių raumenų jėga – 0 balų, raumenų atrofija, sutrikę jutimai, parestezijos, neuropatinis skausmas malšinamas vaistų deriniais, nesusidaro sausgyslių ir antkaulių refleksai, asmuo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų, jam nuolat reikalingas neįgaliojo vežimėlis ir pagalba juo važiuojant, kito asmens pagalba
10
14.10.
ypač sunkus sutrikimas: vangi tetraplegija, raumenų atrofija, asmuo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų
0
15.
Miastenija
Pastaba Vertinama pagal Miastenijos fondo klinikinę miastenijos klasifikaciją (2000 m.)
15.1.
bet kurių akies judinamųjų raumenų silpnumas (visų kitų raumenų jėga normali) ar miastenijos generalizuota forma, besireiškianti lengvu raumenų silpnumu, vyraujant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui
55
15.2.
miastenijos generalizuota forma, besireiškianti lengvu raumenų silpnumu, vyraujant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui
45
15.3.
miastenijos generalizuota forma, besireiškianti vidutiniu raumenų silpnumu, vyraujant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui
40
15.4.
miastenijos generalizuota forma, besireiškianti vidutiniu raumenų silpnumu, vyraujant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui
35
15.5.
miastenijos generalizuota forma, besireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, vyraujant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui
25
15.6.
miastenijos generalizuota forma, besireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, vyraujant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui
15
15.7.
miastenijos generalizuota forma, besireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, reikalinga intubacija
0
II SKYRIUS
PSICHIKOS IR ELGESIO SUTRIKIMAI
Proc.
16.
Demencijos (F00.X, F01.X, F02.X, F03)
Pastaba Vertinama pagal protinės būklės trumpo tyrimo (toliau – MMSE) rezultatus, Blessedo demencijos skalę (atsižvelgiant į klinikinę būklę po 6 mėn. gydymo); pagal MMSE rezultatus ir Blessedo demencijos skalę gydymo metu vertinama 2–3 kartus; vertinama gydytojo psichiatro po 6 mėn. stebėjimo ir gydymo, pateikus išsamų asmens psichikos sutrikimų ir veiklos apibūdinimą (pagal MMSE rezultatus, Blessedo demencijos skalę, Bendrojo veiklos vertinimo skalę (angl. Global Assessment of Functioning Scale – GAF Scale), Adenbruko kognityvinio tyrimo metodiką (angl. Addenbrooke’s Cognitive Examination – Revised, ACE-R), socialinės situacijos vertinimo aktą)
16.1.
21–25 – lengvas pažinimo sutrikimas (MMSE), 4–9,5 – lengva demencija (Blessedo demencijos skalė)
55
16.2.
11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (MMSE), 10–22,5 – vidutinė demencija (Blessedo demencijos skalė)
35
16.3.
0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas (MMSE), 23–28 – sunki demencija (Blessedo demencijos skalė)
25
17.
Organinės kilmės amnezinis sindromas (F04), vertinamas pagal psichologinį atminties tyrimą
17.1.
nežymus sutrikimas
85
17.2.
lengvas sutrikimas
55
17.3.
vidutinis sutrikimas
35
17.4.
sunkus sutrikimas
25
18.
Organinės kilmės psichozės (F06.0, F06.1, F06.2, F06.8)
Pastaba Vertinama atsižvelgiant į dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar yra liekamųjų neurologinių simptomų
18.1.
nežymus sutrikimas
85
18.2.
lengvas sutrikimas
55
18.3.
vidutinis sutrikimas
45
18.4.
didelis sutrikimas
35
18.5.
sunkus sutrikimas
25
19.
Organinės kilmės nuotaikos sutrikimai (F06.3)
Pastaba Vertinama pagal dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, į tai, ar, taikant adekvatų gydymą (vertinama atsižvelgiant į vaisto koncentraciją kraujyje), yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar dažna ciklų kaita, ar sutrikusi asmens veikla; organinės kilmės patologija turi būti patvirtinta gydytojo specialisto išvada
19.1.
nežymus sutrikimas
85
19.2.
lengvas sutrikimas
75
19.3.
vidutinis sutrikimas
55
19.4.
didelis sutrikimas
35
19.5.
sunkus sutrikimas
20
20.
Organinės kilmės asmenybės sutrikimas (F 07.0)
Pastaba Vertinama atsižvelgiant į elgesio sutrikimus, taikomą adekvatų gydymą, į tai, ar yra liekamųjų neurologinių simptomų
20.1.
nedidelis sutrikimas
85
20.2.
vidutinis sutrikimas
75
20.3.
didelis sutrikimas
55
21.
Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas
21.1.
psichozės (F1X.5) (kaip organinės kilmės psichozė)
21.1.1.
nežymus sutrikimas
80
21.1.2.
nedidelis sutrikimas
55
21.1.3.
vidutinis sutrikimas
45
21.1.4.
didelis sutrikimas
35
21.1.5.
sunkus sutrikimas
25
21.2.
amnezinis sindromas (F1X.6) (kaip organinės kilmės amnezinis sindromas)
21.2.1.
nežymus sutrikimas
85
21.2.2.
lengvas sutrikimas
55
21.2.3.
vidutinis sutrikimas
35
21.2.4.
sunkus sutrikimas
25
Pastaba Vertinant sutrikimus, nurodytus Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 22, 23 ir 24 punktuose, atsižvelgiama į ligos eigą, simptomų sunkumą (simptomų sunkumo lygis turi būti įvertintas pagal psichometrines skales (pvz.: Pozityvių ir negatyvių sindromų skalę (angl. The Positive and Negative Syndrome Scale – PANSS), Trumpą psichiatrinę vertinimo skalę (angl. The Brief Psychiatric Rating Scale – BPRS)), dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlieka ryški negatyvioji simptomatika, į asmens veiklą pagal Bendrojo veiklos vertinimo skalę (angl. GAF Scale – Global Assessment of Functioning Scale) (toliau – BVVS): BVVS balų suma nuo 61 balo – nedidelis sutrikimas; BVVS balų suma nuo 60 iki 41 balo – vidutinis sutrikimas; BVVS balų suma nuo 40 iki 1 balo – sunkus sutrikimas
22.
Šizofrenija, šizoafektiniai, šizotipiniai, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai
22.1.
šizotipinis sutrikimas (F21), nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22.X)
22.1.1.
nežymus sutrikimas
80
22.1.2.
lengvas sutrikimas
70
22.1.3.
vidutinis sutrikimas
50
22.1.4.
didelis sutrikimas
35
22.2.
šizoafektiniai sutrikimai (F25.0, F25.1, F25.2)
22.2.1.
nežymus sutrikimas
80
22.2.2.
lengvas sutrikimas
70
22.2.3.
vidutinis sutrikimas
50
22.2.4.
didelis sutrikimas
35
22.3.
šizofrenija (F20.X)
22.3.1.
nežymus sutrikimas
60
22.3.2.
lengvas sutrikimas
50
22.3.3.
vidutinis sutrikimas
35
22.3.4.
didelis sutrikimas
25
23.
Afektiniai sutrikimai (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32.3, F33.2, F33.3, F33.1)
Pastaba Vertinama atsižvelgiant į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita
23.1.
nežymus sutrikimas
90
23.2.
lengvas sutrikimas
85
23.3.
vidutinis sutrikimas
70
23.4.
didelis sutrikimas
50
23.5.
sunkus sutrikimas
30
24.
Fobiniai nerimo sutrikimai (F40.0, F40.1, F41.0, F41.1), obsesinis kompulsinis sutrikimas (F42.0, F42.1, F42.2, F42.8), potrauminio streso sutrikimas (F43.1), disociaciniai (konversiniai) sutrikimai (F44), somatoforminiai sutrikimai (F45.0), valgymo sutrikimai (F50)
Pastaba Vertinama atsižvelgiant į dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas į gydymą, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių
24.1.
nežymus sutrikimas
90
24.2.
lengvas sutrikimas
85
24.3.
vidutinis sutrikimas
70
24.4.
didelis sutrikimas
50
24.5.
sunkus sutrikimas
35
25.
Protinis atsilikimas (F70, F71, F72, F73, F78), vertinamas atsižvelgiant į intelekto koeficientą (IQ)
25.1.
F70 – intelekto koeficientas – 50–69, nėra elgesio sutrikimų, atsižvelgiant į lydimąją liekamąją somatinę, neurologinę patologiją
55
25.2.
F70 – intelekto koeficientas – 50–69, yra elgesio sutrikimų, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydimąją liekamąją somatinę, neurologinę patologiją
45
25.3.
F71 – intelekto koeficientas – 35–49, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydimąją liekamąją somatinę, neurologinę patologiją
35
25.4.
F72 – intelekto koeficientas – 20–34, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydimąją liekamąją somatinę, neurologinę patologiją
20
25.5.
F73 – nustatomas remiantis klinikinio tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydimąją liekamąją somatinę, neurologinę patologiją
0
Pastaba Visais atvejais būtina atsižvelgti ir į galimus profesinius ar veiklos pobūdžio apribojimus (medicinines kontraindikacijas, nurodytas kituose sveikatos apsaugos ministro įsakymuose)
26.
Įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84); diagnozė patikslinta gydytojų specialistų pagal Klinikinę autizmo vertinimo skalę (toliau – CARS skalė)
26.1.
F84, kai pagal CARS skalę yra 30–32 balai (lengvas sutrikimas)
55
26.2.
F84, kai pagal CARS skalę yra 33–36 balai (vidutinio sunkumo sutrikimas)
40
26.3.
F84, kai pagal CARS skalę yra daugiau kaip 37 balai (sunkus sutrikimas)
20
III SKYRIUS
AKIES IR JOS PRIEDINIŲ ORGANŲ LIGOS
Proc.
27.
Abiejų akių aklumas – geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra iki 0,05 arba geriau matančios akies regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško
10
Pastaba Akies aklumas – regėjimo aštrumas su korekcija yra iki 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško
28.
Abiejų akių regėjimo funkcijų susilpnėjimas
28.1.
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – 0,35–0,5
50
28.2.
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – 0,15–0,3
40
28.3.
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – 0,05–0,1
25
28.4.
geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško
50
28.5.
geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško
40
28.6.
geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško
10
28.7.
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško
90
28.8.
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško
70
28.9.
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško
30
28.10.
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško
20
28.11.
dvejinimasis abiejose akyse
75
28.12.
abiejų akių glaukoma (III stadija)
30
28.13.
abiejų akių glaukoma (IV stadija)
10
28.14.
abiejų akių akomodacijos paralyžius
70
28.15.
abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius
50
28.16.
ryškus abiejų akių nistagmas
30
29.
Blogiau matančios akies regėjimo aštrumo sumažėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija – 0,55–1
29.1.
regėjimo aštrumas su korekcija – 0,15–0,3
90
29.2.
regėjimo aštrumas su korekcija – 0,05–0,1
80
29.3.
regėjimo aštrumas su korekcija – 0–0,04
70
29.4.
akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško
90
29.5.
akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško
80
29.6.
akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško
75
29.7.
akipločio koncentrinis susiaurėjimas – iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško
70
29.8.
rainelės ir krumplyno arba gyslainės centrinės dalies lėtinis uždegimas ir jo komplikacijos
70
29.9.
vienos akies aklumas ir kitos akies bei jos priedinių organų patologija (vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą ir prognozę pagal gydytojo specialisto išvadą)
40
30.
Pusės ar ketvirčio akipločio visiškas praradimas
30.1.
homoniminė hemianopsija
60
30.2.
bitemporalinė hemianopsija
30.2.1.
jei abiejų akių regėjimo aštrumas – iki 0,7, salelės formos akipločio defektas – vadinamosios centrinės skotomos – 10–15 laipsnių nuo fiksacijos taško
50
30.2.2.
jei abiejų akių regėjimo aštrumas – iki 0,6, salelės formos akipločio defektas – skotomos – 20–25 laipsniai nuo fiksacijos taško
40
30.2.3.
abiejų akių regėjimo aštrumo sumažėjimas su korekcija – iki 0,5
60
30.3.
homoniminė kvadrianopsija
30.3.1.
viršuje
60
30.3.2.
apačioje
60
30.4.
nėra apatinės dalies regėjimo akipločio abiejose akyse
40
30.5.
nėra vieno šoninio regėjimo akipločio, jei kita akis akla
30
31.
Pašalinus piktybinį auglį (pvz.: melanomą, retinoblastomą), 5 metus trunkančio dinamiško stebėjimo metu nustatytas
31.1.
piktybinis navikas tik akyje (ir enukleacijos atveju) po enukleacijos ar brachiterapijos, histologiškai patvirtintas po 0,5–5 metų stebėjimo
40
31.2.
peržengęs akies ribas navikas
20
32.
Spalvų jutimo sutrikimas
32.1.
dalinis spalvų jutimo sutrikimas (vienos spalvos nejutimas)
90
32.2.
visiškas spalvų nematymas (achromazija)
70
IV SKYRIUS
AUSŲ, NOSIES IR GERKLŲ LIGOS
Proc.
33.
Klausos ir pusiausvyros organai
33.1.
klausos pablogėjimas
Pastaba Jei įtariamas agravavimas (t. y. asmuo sąmoningai blogina klausos slenksčius) arba dėl psichikos būklės ar intelekto sutrikimų nesuvokia, kaip atlikti audiogramą, klausos pablogėjimas nustatomas taikant objektyvų klausos slenksčių nustatymo metodą BERA (klausos sukeltų smegenų kamieno potencialų tyrimas). Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato tono audiometru. Klausos funkcijos pablogėjimas nustatomas pagal geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą taip, kaip nurodyta toliau (garso dažnis – 500, 1 000 ir 2 000 Hz, klausos pablogėjimas)
33.1.1.
20 dB
100
33.1.2.
21–25 dB
90
33.1.3.
26–30 dB
85
33.1.4.
31–40 dB
80
33.1.5.
41–50 dB
75
33.1.6.
51–60 dB
70
33.1.7.
61–70 dB
50
33.1.8.
71–80 dB
40
33.1.9.
daugiau kaip 80 dB
35
33.2.
nesugebėjimas kalbėti ir kurtumas
30
33.3.
pusiausvyros sutrikimai (dėl vestibulinio aparato patologijos)
Pastaba Pusiausvyros sutrikimai vertinami kartu su kita neurologine patologija
33.3.1.
lengvi sutrikimai – maži nukrypimai nuo gebėjimo stovėti ir vaikščioti, kurių atsiranda tik dėl didesnių krūvių
80
33.3.2.
vidutinio sunkumo sutrikimai
33.3.2.1.
nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, atsirandantis dėl įprastų ir didesnių krūvių
60
33.3.2.2.
nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, kai yra polinkis kristi, atsirandantis dėl įprastų krūvių, vidutiniai nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti
50
33.3.2.3.
galvos svaigimas, aiškūs nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti net dėl mažų krūvių
40
33.3.3.
sunkūs sutrikimai: stiprus galvos svaigimas, sunku stovėti ir vaikščioti net dėl įprastų krūvių, reikia pagalbos vaikštant, nesugebama stovėti ar vaikščioti be pagalbos
30
33.4.
Menjero liga
Pastaba Priepuolius vertina tretinio lygio otolaringologas, kuris pateikia toninių audiogramų išvadas
33.4.1.
vienas ar du priepuoliai per metus
90
33.4.2.
daugiau negu 2 kartus per metus pasikartojantys priepuoliai
33.4.2.1.
lengvi priepuoliai
80
33.4.2.2.
vidutinio sunkumo priepuoliai
70
33.4.2.3.
sunkūs priepuoliai
60
33.4.3.
labai sunkūs priepuoliai, pasikartojantys kelis kartus per mėnesį
50
Pastaba Tuo pat metu esantys nuolatiniai klausos sutrikimai vertinami atskirai
33.5.
lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kai iš abiejų pusių nuolat išsiskiria pūlių
80
34.
Nosies ligos ir pažeidimai
34.1.
nosies praradimas
34.1.1.
kosmetiškai mažai trukdantis dalinis nosies praradimas
80
34.1.2.
visiškas nosies praradimas
50
34.2.
visiškas kvapo jutimo praradimas, kai yra skonio jutimo sutrikimų
90
34.3.
skonio jutimo praradimas
90
34.4.
lėtinis sinusų uždegimas, kai nuolat išsiskiria pūlių, trišakio nervo dirginimo požymiai, polipų atsiradimas
80
34.5.
ozena (dvokioji sloga)
70
35.
Burnos ligos ir pažeidimai
35.1.
bedantystė, protezų pritaikyti neįmanoma (pateikiama odontologo išvada)
80
35.2.
dalies liežuvio neturėjimas, kalba neaiški, bet suprantama
70
35.3.
liežuvio neturėjimas
Pastaba Vertinama atsižvelgiant į liekamuosius reiškinius po 6 mėnesių gydymo
35.3.1.
kai nėra mitybos sutrikimo
55
35.3.2.
kai yra I laipsnio mitybos nepakankamumas (kūno masės indeksas (toliau – KMI) – 17,5–18,4)
50
35.3.3.
kai yra II laipsnio mitybos nepakankamumas (KMI – 16–17,4)
40
35.3.4.
kai yra III laipsnio mitybos nepakankamumas (KMI < 16)
30
36.
Gerklų ligos ir pažeidimai
Pastaba Užkimimo laipsnis nustatomas atlikus videolaringostroboskopiją ir nustačius disfonijos sunkumo indeksą (toliau – DSI). DSI nustatyti turi būti atlikti šie tyrimai: akustinė balso analizė, fonetograma, ilgiausia fonacijos trukmė
36.1.
disfonijos nėra, kai DSI > 4,4 (5 lygis)
100
36.2.
lengvo laipsnio disfonija (pavieniai disfonijos momentai ar trumpi periodai), kai DSI – nuo +3,4 iki +4,3 (4 lygis)
90
36.3.
lengvo ir vidutinio laipsnio disfonija (retesni disfonijos periodai ar lengva persistuojanti disfonija), kai DSI – nuo +2,3 iki +3,3 (3 lygis)
85
36.4.
vidutinio laipsnio disfonija (labai dažni disfonijos periodai), kai DSI – nuo +0,4 iki +2,2 (2 lygis)
70
36.5.
nuolatinė disfonija (pavieniai fonacijos periodai, gali būti afonijos periodų), kai DSI – nuo –1,9 iki +0,3 (1 lygis)
60
36.6.
sunkaus laipsnio afonija (visiškai nėra balso, negali fonuoti), kai DSI yra < –2 (0 lygis)
50
36.7.
balso ir gerklų neturėjimas
40
V SKYRIUS
KVĖPAVIMO SISTEMOS LIGOS
Plaučių funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis objektyviais tyrimų – spirometrijos, dujų difuzijos tyrimo, fizinio krūvio mėginio tyrimo, arterinio kraujo dujų tyrimo – rezultatais. Plaučių funkcijos tyrimai atliekami prietaisais, atitinkančiais diagnostinius techninius reikalavimus, griežtai laikantis tam tikrų metodikų. Tyrimų duomenys turi būti pateikti spausdinti ir saugomi kartu su asmens medicinos dokumentais. Tyrimų rezultatus įvertina ir išvadą pateikia gydytojas pulmonologas. Plaučių funkcija vertinama, kai po optimalaus gydymo yra remisija, bet ne ligos paūmėjimo periodu. Sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis, vertinami spirometrijos, atliktos su bronchus plečiančiu mėginiu, duomenys. Sergant intersticinėmis plaučių ligomis ar esant būklių, lemiančių plaučių restrikciją, tiriamas ir difuzinis plaučių pajėgumas, gyvybinė plaučių talpa. Fizinio krūvio testas atliekamas, kai dusulio intensyvumas ramybės būsenoje ar fizinio krūvio metu neatitinka spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimo duomenų. Jei, atliekant spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimą, nustatomas sunkus ar labai sunkus plaučių funkcijos sutrikimas (kriterijai nurodyti Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 39 ir 40 punktuose), fizinio krūvio testo atlikti nereikia. Plaučių funkcijos sutrikimas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo, sunkus ar labai sunkus. Plaučių funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas pagal labiausiai pakitusius tyrimų rezultatus.
Proc.
37.
Lengvas plaučių funkcijos sutrikimas: forsuotai iškvepiamo oro tūris per 1 sekundę (toliau – FEV1) yra > 60 % normos, bet mažiau už individualią apatinę normos ribą (toliau – ANR), kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis už individualią ANR, arba difuzinis plaučių pajėgumas (toliau – DLCO) yra > 60 % normos, bet mažiau už individualią ANR, arba V02 max (maksimalus deguonies sunaudojimas) yra > 20 ml/(kg/min.), bet < 25 ml/(kg/min.)
70
38.
Vidutinio sunkumo plaučių funkcijos sutrikimas: FEV1 > 40 % normos, bet < 60 %, kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis už individualią ANR, arba DLCO yra > 40 % normos, bet < 60 % normos, arba VO2 max yra > 15 ml/(kg/min.), bet < 20 ml/(kg/min.)
50
39.
Sunkus plaučių funkcijos sutrikimas: FEV1 < 40 % normos, kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis už individualią ANR, arba DLCO yra < 40 % normos, arba V02 max yra < 15 ml/(kg/min.), arba yra kvėpavimo sistemos ligų padarinių (tracheostoma, trachėjos stentas, pleuros fistulė)
40
39.1.
Sunkus plaučių funkcijos sutrikimas: FEV1 < 40 % normos, kai FEV1/VC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis už individualią ANR, arba DLCO yra < 40 % proc. normos, arba VO2 max yra < 15 ml/(kg/min.), arba yra kvėpavimo sistemos ligų padarinių (tracheostoma, trachėjos stentas, pleuros fistulė) ir dažni lėtiniai kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimai, kai per pastaruosius vienus metus buvo dokumentuoti du ir (arba) daugiau atvejų
30
40.
Labai sunkus plaučių funkcijos sutrikimas: lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, kai ramybės būsenoje, kvėpuojant aplinkos oru, arterinio kraujo Pa O2 ≤ 55 mmHg, arba ≤ 59 mmHg, jei yra plautinė hipertenzija, lėtinė plautinė širdis ar antrinė eritrocitozė (hematokrito rodiklis > 55 %)
20
41.
Plaučių transplantacija
41.1.
būklė daugiau nei dvejus metus po plaučių transplantacijos, nesant transplantuoto organo funkcijos sutrikimo
30
41.2.
būklė daugiau nei dvejus metus po plaučių transplantacijos, esant transplantuoto organo funkcijos sutrikimui
20
41.3.
būklė dvejus metus po plaučių transplantacijos
15
VI SKYRIUS
KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS
Pastaba Vertinant kraujotakos sistemos ligas, gali būti taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 42 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą. Diagnozė turi būti pagrįsta gydytojo specialisto išvada ir objektyviais klinikiniais (instrumentiniais ir laboratoriniais) tyrimais, atsižvelgiant į klinikinę būklę po 3 mėnesių gydymo
Proc.
42.
Širdies ligos
42.1.
širdies nepakankamumas, nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (toliau – NYHA) nurodytomis funkcinėmis klasėmis: (NYHA nurodytoms funkcinio pajėgumo klasėms priskiriamas C stadijos širdies nepakankamumas, kai yra širdies nepakankamumo simptomų bei požymių; taikomas optimalus gydymas)
42.1.1.
I funkcinė klasė (asmuo turi minimalių širdies sutrikimų, gerai pakelia fizinį krūvį, jo metu ir ramybės būsenoje jokio diskomforto nejaučia)
100
42.1.2.
II funkcinė klasė (asmuo patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu, gerai jaučiasi ramybės būsenoje ir dirbdamas vidutinio sunkumo fizinį darbą; dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja diastolinis, sisteminis veninis spaudimas ir spaudimas plautiniame kamiene)
42.1.2.1.
kai yra pakankama inotropija ir nėra plautinės hipertenzijos požymių
60
42.1.2.2.
kai yra sumažėjusi inotropija (kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (toliau – IF) < 50 %) ir (ar) yra plautinės hipertenzijos požymių, ir (ar) vidutiniškai išreikštų vožtuvų ydų
55
42.1.3.
III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu asmuo patiria diskomfortą – jaučia padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenoje ir atlikdamas nedidelį įprastą fizinį krūvį, jo hemodinamika ryškiai sutrikusi)
42.1.3.1.
kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40 %) ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos arba yra plautinės hipertenzijos požymių ir (ar) vidutiniškai išreikštų vožtuvų ydų
50
42.1.3.2.
kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 30–40 %) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautinė hipertenzija, ir (ar) ryškiai išreikštų vožtuvų ydų
40
42.1.3.3.
kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF < 30 %) ir (ar) didelio laipsnio plautinė hipertenzija
30
42.1.4.
IV funkcinė klasė (bet koks fizinis aktyvumas sukelia nemalonių pojūčių; diskomfortas – dusulys, tachikardija, krūtinės angina ir kt. – jaučiamas ramybės būsenoje, jis gali kartotis arba išlikti)
20
42.1.5.
terminalinis IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas (D stadija) – atsparus gydymui širdies nepakankamumas; taikant maksimalų medikamentinį gydymą, išlieka ryškūs simptomai ramybės būsenoje; dažnos hospitalizacijos; reikia specialių intervencijų: intraveninių vaistų infuzijos, mechaninių kraujotakos palaikymo priemonių, laukiama širdies transplantacijos (IF < 20 %)
10
Pastaba Svetimkūniai širdies raumenyje arba perikarde (adatos, šratai, kulkos ir t. t.) (vertinama pagal širdies nepakankamumo stadijas); neoperuojami miokardo ir perikardo pirminiai ir antriniai augliai, trikdantys hemodinamiką (būtina širdies chirurgo konsultacija hemodinamikos sutrikimo laipsniui įvertinti ir dėl gydymo) (vertinama pagal širdies nepakankamumą)
42.2.
širdies vožtuvo protezai, širdies vožtuvų plastika naudojant svetimkūnius ar koronarinių kraujagyslių šuntai
42.2.1.
esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui
70
42.2.2.
esant II funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui
50
42.2.3.
esant III funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui
42.2.3.1.
kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40 %) ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos arba yra plautinės hipertenzijos požymių
40
42.2.3.2.
kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 30–40 %) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautinė hipertenzija
30
42.2.3.3.
kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF < 30 %) ir (ar) didelio laipsnio plautinė hipertenzija
25
42.3.
širdies ritmo ir laidumo sutrikimai
42.3.1.
prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas
Pastaba: lėtinis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas vertinamas pagal širdies nepakankamumo laipsnį
42.3.1.1.
paroksizminis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai (patvirtinti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartojasi kelis kartus per metus
70
42.3.1.2.
paroksizminis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai (patvirtinti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartojasi dažniau nei 1 kartą per mėnesį
50
42.3.2.
širdies ritmo ir laidumo sutrikimai (paroksizminės tachikardijos, bradisistolijos epizodai, patvirtinti gydytojo)
42.3.2.1.
ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys 1–2 kartus per metus
70
42.3.2.2.
ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys daugiau kaip 2 kartus per metus
60
42.3.2.3.
ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys kartą per mėnesį ir dažniau
50
42.4.
automatinio kardioverterio-defibriliatoriaus implantavimas (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo NYHA klasę)
42.5.
elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo NYHA klasę, vadovaujantis 42.1 papunkčiu)
42.6.
stabili krūtinės angina (toliau – KA) (stabilios KA funkcinės klasės vertinamos pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją)
42.6.1.
I funkcinė klasė (KA sukelia tik didelis, asmeniui neįprastas fizinis krūvis, anginos priepuoliai reti)
100
42.6.2.
II funkcinė klasė (priepuolius sukelia didelis, bet asmeniui įprastas kasdienis fizinis krūvis (pvz.: greitas ėjimas lygia vietove daugiau kaip 500 metrų, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą arba į kalną, ypač esant šaltam vėjuotam orui); priepuoliai dažniau kartojasi, kai, be fizinio krūvio, yra ir emocinė įtampa; priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo)
70
42.6.3.
III funkcinė klasė (priepuolis prasideda dėl nedidelio ar vidutinio fizinio krūvio (pvz.: ėjimo lygia vietove 100–500 metrų, kopiant laiptais net į pirmą aukštą), kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus)
42.6.3.1.
III funkcinės klasės KA, mažos rizikos grupė (IF > 40 %)
60
42.6.3.2.
III funkcinės klasės KA, didelės rizikos grupė (IF = 40 %)
50
42.6.3.3.
III funkcinės klasės KA, didelės rizikos grupė (IF < 40 %)
40
42.6.4.
IV funkcinė klasė (KA prasideda dėl nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 metrų, vaikštant kambaryje ar dėl menkiausių veiksmų; KA gali atsirasti ir ramybės būsenoje, kai padidėja su miokardu susiję metaboliniai poreikiai (padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams, kai daugiau kraujo priteka į širdį, sustiprėja kontrakcija)
30
42.7.
arterinė hipertenzija (priklauso nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų)
42.7.1.
mažos rizikos grupė: pirmo laipsnio arterinio kraujospūdžio (toliau – AKS) padidėjimas ir < 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)
100
42.7.2.
vidutinės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas, 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)
85
42.7.3.
vidutinės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas, 3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)
80
42.7.4.
didelės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (pakanka vien rezistencijos insulinui ir (ar) diabeto)
70
42.7.5.
AKS padidėjimas, sunkiai koreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos (hipertenzinė nefropatija ir (ar) retinopatija, ir (ar) kardiopatija, ir (ar) buvęs galvos smegenų insultas arba smegenų išemijos priepuolis (patvirtintas gydytojo)
42.7.5.1.
pradinis organų taikinių pažeidimas (I–II stadijos retinopatija ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant 0–II° IFN, ir (ar) hipertenzinė kardiopatija, ir (ar) širdies nepakankamumo B–C stadija, ir (ar) lėtinė smegenų išemija)
60
42.7.5.2.
vidutinis organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, širdies nepakankamumas (C stadija, funkcinė klasė II–III), ir (ar) II–III stadijos hipertenzinė retinopatija, ir (ar) hipertenzinė encefalopatija, ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant I–II° IFN)
50
42.7.5.3.
ryškus organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, esant C stadijos III funkcinės klasės širdies nepakankamumui, ir (ar) progresuojanti aortos aneurizma, ir (ar) nefropatija, esant II–III° IFN, ir (ar) dažnai pasikartojantys smegenų išemijos priepuoliai (toliau – PSIP) (patvirtinti gydytojo) ar buvę insultai)
40
42.8.
Širdies transplantacija
42.8.1.
daugiau nei dvejų metų būklė po širdies transplantacijos, nesant transplantuoto organo funkcijos sutrikimo
30
42.8.2.
daugiau nei dvejų metų būklė po širdies transplantacijos, esant transplantuoto organo funkcijos nepakankamumui
20
42.8.3.
dvejų metų būklė po širdies transplantacijos
15
43.
Arterinės kraujotakos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis simptomais ir klinikiniais požymiais, vertinamas pagal tarptautinę kojų arterinės kraujotakos sutrikimo 4 stadijų skalę (Fonteno), prireikus kraujotakos sutrikimo nustatymas gali būti tikslinamas sistolinio kraujospūdžio matavimu. Tarptautiniu sutarimu indeksą, kuris yra < 0,9, priimta laikyti sumažėjusios arterinės kraujotakos rodikliu. Rankų arterinės kraujotakos sutrikimas vertinamas pagal simptomus, klinikinius požymius ir rankų sistolinio kraujospūdžio sumažėjimą
43.1.
arterijų obliteruojamosios ligos – apatinių ir viršutinių galūnių arterijų spindžio susiaurėjimas ir užakimas, sukeliantis arterinės kraujotakos nepakankamumą (taip pat po kraujotaką atkuriančių chirurginių ar radiologinių operacijų), kai
43.1.1.
arterinės kraujotakos nepakankamumas – I stadija
90
43.1.2.
kraujo cirkuliacija ribota ir yra protarpinio šlubumo (claudicatio intermittens) reiškinių
43.1.2.1.
vienos kojos arterinės kraujotakos nepakankamumas yra II B stadijos, kitos kojos – I arba II A stadijos, abiejų kojų – II A stadijos
55
43.1.2.2.
abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas yra II B stadijos arba vienos kojos – III stadijos
45
43.1.2.3.
abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas yra III stadijos (pregangrena)
30
43.1.2.4.
abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas yra IV stadijos
15
Pastaba Jei yra amputacijų, vadovautis XIV skyriaus punktais
Pastaba Fonteno klasifikacija: I stadija – asmuo nesiskundžia jokiais negalavimais, yra pėdos arterijų pulsacija, o arterijos susiaurėjimas ar užakimas nustatomi dopleriu, ultragarsiniu dvigubu skenavimu, angiografija ir kt. Riešo srityje apčiuopiamas abiejų dilbio arterijų pulsas, o arterijų pažeidimas nustatomas remiantis kraujospūdžio gradientu arba, esant galimybių, dopleriu, ultragarsiniu dvigubu skenavimu, angiografija ir kitais būdais; II stadija – protarpinis šlubumas (claudicatio intermittens), kai asmuo gali nueiti daugiau nei 200 metrų lygia vieta (asmens, nesergančio diabetu, kraujotakos sutrikimas gali būti patikslintas matuojant sistolinį kraujospūdį dopleriu, žasto / kulkšnių indeksas < 0,9); II A stadija – kojų skausmų atsiranda nuėjus daugiau nei 200 metrų; II B stadija – kojų skausmų atsiranda nuėjus mažiau nei 200 metrų; III stadija – kojų skausmai ramybės metu ir kojų trofikos sutrikimai; IV stadija – gangrena
43.2.
po chirurginių operacijų stambiose kraujagyslėse (protezo implantacija), jei kraujo apytakos sutrikimas yra visiškai kompensuotas, ilgalaikis gydymas antikoaguliantais
80
Pastaba Jei po stambių kraujagyslių chirurginių operacijų (protezo implantacijos) gydytojo specialisto išvadoje nurodytas arterinės kraujotakos nepakankamumas, bazinio darbingumo procentai nustatomi atsižvelgiant į arterinės kraujotakos sutrikimą pagal Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 43 punktą
43.3.
aneurizmos, atsižvelgiant į jų vietą ir dydį
43.3.1.
neoperuotinos pilvo aortos aneurizmos, kurių skersmuo, nustatytas echoskopu, viršija 3,5 cm, klubinių arterijų aneurizmos, kurių skersmuo, nustatytas echoskopu, viršija 2,5 cm; bendras pajėgumas atlikti fizinį krūvį yra apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)
45
43.3.2.
neoperuotinos bet kokios etiologijos ir lokalizacijos aortos lanko šakų ir periferinių arterijų aneurizmos, kurių skersmuo 1,5 karto didesnis nei normalios arterijos; bendras pajėgumas atlikti fizinį krūvį yra stipriai apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)
30
43.3.3.
neoperuotina lėtinė atsisluoksniuojanti torakalinės, torakoabdominalinės arba abdominalinės aortos aneurizma arba lėtinė šių aortos dalių disekacija; bendras pajėgumas atlikti fizinį krūvį yra labai stipriai apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)
20
43.4.
įvairios kilmės lėtinės venų ligos klasifikuojamos pagal Europos Sąjungoje priimtą klinikinių, etiologinių, anatominių ir patofiziologinių veiksnių klasifikaciją (toliau – CEAP): C1 teleangektazės; C2 varikozė; C3 edema; C4 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema; C5 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir užgijusi opa; C6 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir atvira opa
43.4.1.
C1–C2 kojų paviršinių venų varikozė, kai nėra kojų edemos ir trofikos sutrikimų; C3 kojų paviršinių venų varikozė, kai yra edema, kuri praeina taikant kompresinę terapiją arba netaikant kompresinės terapijos per naktį
90
43.4.2.
C4 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema
43.4.2.1.
C4 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema
60
43.4.2.2.
C4 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema
50
43.4.3.
C5–C6 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa
43.4.3.1.
C5 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa
45
43.4.3.2.
C5 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa
40
43.4.3.3.
C6 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija ir atvira opa
35
43.4.3.4.
C6 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, besireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija ir atvira opa
30
43.5.
limfedema, kai yra
43.5.1.
I laipsnio galūnės edema, atsirandanti tik nenešiojant gydomųjų kompresinių kojinių
90
43.5.2.
II–III laipsnio galūnės edema, išliekanti ir nešiojant kompresines kojines, bet galūnės funkcija neribota
70
43.5.3.
IV laipsnio galūnės edema – galūnės funkcija ribota, nors taikoma nuolatinė kompresinė terapija gydomosiomis kojinėmis
43.5.3.1.
vienoje kojoje
55
43.5.3.2.
abiejose kojose
50
Pastaba Pagal Mikos klasifikaciją: I laipsnio galūnės edema – 1–2 cm storesnė galūnė; II laipsnio galūnės edema – 2–4 cm storesnė galūnė; III laipsnio galūnės edema – 4–6 cm storesnė galūnė; IV laipsnio galūnės edema – daugiau nei 6 cm storesnė galūnė
VII SKYRIUS
VIRŠKINIMO SISTEMOS LIGOS
Proc.
44.
Kramtymo ir rijimo sutrikimai
44.1.
lengvas kramtymo ir (ar) rijimo sutrikimas, gleivių susikaupimas ryklėje
90
44.2.
vidutinis kramtymo ir (ar) rijimo sutrikimas
70
44.3.
sunkus rijimo sutrikimas, kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus (reikalingas enterinis zondinis ir (ar) parenterinis maitinimas)
20
44.4.
asmuo gali maitintis tik per enterostomą
20
45.
A – rezekuoto skrandžio liga (Dumpingo sindromas, malabsorbcijos sindromas); B – lėtinis pankreatitas; C – nespecifinis opinis kolitas, Krono liga; D – hepatitas; E – kepenų cirozė; F – kitos kepenų ligos, sukeliančios kepenų funkcijos sutrikimą (pvz.: židininiai kepenų pažeidimai, būklė po kepenų rezekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.); KLN – lėtinis kepenų nepakankamumas. Bazinis darbingumas priklauso nuo kepenų funkcijos sutrikimų ir portinės kraujo apytakos
45.1.
lengvas funkcinis sutrikimas: A, B, C – 0,5 metų remisija; D – lėtinis hepatitas; E – kompensuotas; F
80
45.2.
vidutinis funkcinis sutrikimas
45.2.1.
A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai tyrimų rezultatų pakitimai); D – mažai aktyvus hepatitas, epizodiniai tyrimų rezultatų pakitimai; E – A funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), pirmieji portinės hipertenzijos požymiai; F – paūmėjimai kelis kartus per metus, KLN požymiai
60
45.2.2.
A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai ar pastovūs tyrimų rezultatų pakitimai), svorio mažėjimas; D – aktyvus hepatitas, I laipsnio KLN; E – A–B funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I laipsnio portinės hipertenzijos požymiai; F – paūmėjimai kelis kartus per metus, I laipsnio KLN
50
45.2.3.
A, B, C – dažni paūmėjimai (viduriavimas, tyrimų pakitimai), svorio mažėjimas, hipovitaminozės požymiai; D – aktyvus hepatitas, II laipsnio KLN; E – B–C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I–II laipsnio portinės hipertenzijos požymiai ir (ar) I laipsnio hepatinė encefalopatija; F – dažni paūmėjimai, II laipsnio KLN
40
45.3.
sunkus funkcinis sutrikimas
45.3.1.
A, B – skausmo sindromas, nuolatinė diarėja, II laipsnio mitybos sutrikimas (KMI 16–17,4); C – visiškas žarnų pažeidimas, buvęs kraujavimas iš žarnyno, anemija; D – dažni paūmėjimai, III laipsnio KLN; E – C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus); II–III laipsnio portinė hipertenzija (buvę kraujavimai iš virškinamojo trakto, ascitas) ir (ar) I–II laipsnio hepatinė encefalopatija; F – III laipsnio KLN
30
45.3.2.
A, B, C – nuolatinio skausmo sindromas, nuolatinė diarėja, III laipsnio mitybos sutrikimas (KMI < 16) ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimas; D, E – dekompensacija
20
46.
Skrandžio neturėjimas, pašalinimas
46.1.
skrandžio rezekcija, gerai funkcionuojanti gastroanastomozė
90
46.2.
visiškas skrandžio pašalinimas, esant negalavimų, kai nėra mitybos sutrikimo
70
46.3.
visiškas skrandžio pašalinimas, kai yra mitybos sutrikimas
46.3.1.
esant mitybos nepakankamumo požymių (svorio mažėjimas)
60
46.3.2.
esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,5–18,4)
50
46.3.3.
esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 16–17,4)
30
46.3.4.
esant III laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI < 16)
20
47.
Išmatų nelaikymas
47.1.
lengvo pobūdžio (tik viduriuojant)
70
47.2.
vidutinio sunkumo
50
47.3.
visiškas (nuolat naudojamos sauskelnės)
40
48.
Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė
50
49.
Dirbtinė išangė
40
50.
Trumpos žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos)
50.1.
lengvas funkcinis sutrikimas (besikartojantis viduriavimas)
80
50.2.
vidutinis funkcinis sutrikimas (nuolatinis viduriavimas ir pirmieji bei vidutiniai malabsorbcijos požymiai)
50.2.1.
nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9)
60
50.2.2.
esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,5–18,4)
50
50.2.3.
esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 16–17,4)
30
50.3.
sunkus funkcinis sutrikimas (ryški malabsorbcija, ryškus mitybos nepakankamumas, KMI < 16)
20
51.
Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys)
51.1.
lengvas funkcinis sutrikimas
80
51.2.
vidutinis funkcinis sutrikimas
51.2.1.
nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9)
60
51.2.2.
esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,5–18,4)
50
51.2.3.
esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 16–17,4)
30
51.3.
sunkus funkcinis sutrikimas (ryškus mitybos nepakankamumas, KMI < 16)
20
52.
Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą)
90
53.
Transplantuotos kepenys / kasa
53.1.
daugiau kaip dvejus metus po transplantacijos nesireiškia transplantuoto organo funkcijos sutrikimas
40
53.2.
transplantuotų kepenų / kasos funkcijos sutrikimas
20
53.3.
būklė dvejus metus po transplantacijos
15
VIII SKYRIUS
UROGENITALINĖS SISTEMOS LIGOS
54.
Inkstų ligos
Proc.
Pastaba Pagrindinis rodiklis – glomerulų filtracijos greitis (toliau – GFG) (ml/min./l,73 m²), apskaičiuojamas pagal CKD-EPI formulę
54.1.
lėtinė inkstų liga
54.1.1.
lėtinė inkstų liga, I stadija (GFG ≥ 90 ml/min./l,73 m²)
100
54.1.2.
lėtinė inkstų liga, II stadija (GFG 60–89 ml/min./l,73 m²)
80
54.1.3.
lėtinė inkstų liga, III stadija (GFG 30–59 ml/min./l,73 m²)
50
54.1.4.
lėtinė inkstų liga, IV stadija (GFG 15–29 ml/min./l,73 m²)
30
54.1.5.
lėtinė inkstų liga, V stadija (GFG < 15 ml/min./l,73 m²)
15
54.2.
Vieno inksto neturėjimas
90
54.3.
Vienintelio inksto patologija
54.3.1.
lėtinė inkstų liga, I stadija (GFG ≥ 90 ml/min./l,73 m²)
90
54.3.2.
lėtinė inkstų liga, II stadija (GFG 60–89 ml/min./l,73 m²)
80
54.3.3.
lėtinė inkstų liga, III stadija (GFG 30–59 ml/min./l,73 m²)
50
54.3.4.
lėtinė inkstų liga, IV stadija (GFG 15–29 ml/min./l,73 m²)
30
54.3.5.
lėtinė inkstų liga, V stadija (GFG < 15 ml/min./l,73 m²)
15
54.4.
transplantuotas inkstas
54.4.1.
būklė antrais metais po inksto transplantacijos, esant normaliai transplantuoto organo funkcijai
40
54.4.2.
būklė pirmais metais po inksto transplantacijos
15
54.4.3.
transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG – 60–89 ml/min./l,73 m²
35
54.4.4.
transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG – 30–59 ml/min./l,73 m2
25
54.4.5.
transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG – 15–29 ml/min./l,73 m²
20
54.4.6.
transplantuoto inksto funkcijos sutrikimas, kai GFG – mažiau kaip 15 ml/min./l,73 m²
15
55.
Šlapimo pūslės neturėjimas, cistostomija, nefrostomija
55.1.
šlapimo pūslės neturėjimas (įgimtas)
50
55.2.
cistostomija
50
55.3.
nefrostomija
40
56.
Šlapimo nelaikymas (patvirtinta gydytojo urologo išvada)
56.1.
lengvas – šlapimo išteka kosint ar čiaudint
90
56.2.
vidutinio sunkumo – šlapimo išteka fizinio krūvio metu arba keičiant kūno padėtį
80
56.3.
sunkus – šlapimo pūslės veikla visiškai nekontroliuojama
60
57.
Šlapimo takų fistulė (jei negalima korekcija)
70
58.
Sando išvarža (reikia dėvėti bandažą)
90
IX SKYRIUS
ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS
Proc.
59.
Cukrinis diabetas (E10–E14)
59.1.
nežymus funkcijos sutrikimas, netrukdantis kasdienei veiklai, kai yra pirmųjų organų pažeidimų: paprastoji diabetinė retinopatija, nereikalaujanti gydymo, ir (ar) I stadijos nefropatija, ir (ar) neuropatija, ir (ar) 0 laipsnio diabetinė pėda
90
59.2
lengvas funkcijos sutrikimas, kai yra didesnių organų sistemų pažeidimų: paprastoji diabetinė retinopatija, kai taikomas gydymas lazerkoaguliacija, ir (ar) preproliferacinė retinopatija, ir (ar) pradinė proliferacinė retinopatija, ir (ar) II stadijos diabetinė nefropatija, esant I laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumui, ir (ar) I–II laipsnio diabetinė pėda, ir (ar) neuropatija
59.2.1.
esant lengvam vienos organų sistemos pažeidimui
70
59.2.2.
esant lengviems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams
60
59.3.
vidutinis funkcijos sutrikimas, kai yra organų pažeidimų: vidutiniškai pažengusi proliferacinė retinopatija ir (ar) diabetinė nefropatija, esant II laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) III laipsnio diabetinė pėda, ir (ar) neuropatija
59.3.1.
esant vidutiniam vienos organų sistemos pažeidimui
50
59.3.2.
esant vidutiniams dviejų organų sistemų pažeidimams arba vidutiniams vienos organų sistemos ir lengviems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams
40
59.4.
sunkus funkcijos sutrikimas, kai yra organų pažeidimų: ryškiai pažengusi proliferacinė retinopatija ir (ar) diabetinė makulopatija su žymiu regėjimo funkcijos sutrikimu, ir (ar) tinklainės atšoka su žymiu regėjimo funkcijos sutrikimu, ir (ar) III laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumas, ir (ar) IV–V laipsnio diabetinė pėda
59.4.1.
esant sunkiam vienos organų sistemos pažeidimui
30
59.4.2.
esant sunkiems dviejų organų sistemų pažeidimams arba sunkiems vienos organų sistemos ir vidutiniams dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams
20
59.5.
ypač sunkus funkcijos sutrikimas, kai organų pažeidimai negrįžtami: terminalinė diabetinė akių liga, sukėlusi aklumą, ir (ar) terminalinis inkstų funkcijos nepakankamumas
59.5.1.
esant ypač sunkiam vienos organų sistemos pažeidimui
10
59.5.2.
esant ypač sunkiems dviejų organų sistemų pažeidimams arba ypač sunkiems vienos organų sistemos ir sunkiems dviejų ir daugiau organų sistemų pažeidimams
5
Pastaba Kiti organų pažeidimai, patvirtinti oftalmologo, neurologo, kraujagyslių chirurgo, nefrologo
60.
Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kitų vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai (E00–E07), (E20–E34), kiti gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai (E15–E16), vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (E35), medžiagų apykaitos sutrikimai (E70–E80, E83–E90) po gydymo, pasiekus hormonų pusiausvyrą ir taikant pakaitinę terapiją Bazinis darbingumas nustatomas pagal kitų organų funkcinius sutrikimus, atsiradusius dėl šių sutrikimų
60.1.
lengvas funkcijos sutrikimas (asmuo visiškai savarankiškas)
100
60.2.
vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas (asmuo visiškai savarankiškas, kasdienę veiklą atlieka lėčiau)
70
60.3.
sunkus funkcijos sutrikimas (funkciniai sutrikimai trikdo kasdienę asmens veiklą, jai atlikti reikalinga pagalba)
50
60.4.
dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimai
40
60.5.
ypač sunkus funkcijos sutrikimas (asmeniui reikia didelės pagalbos)
60.5.1.
esant vieno organo ir (ar) kitos organų sistemos pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą
30
60.5.2.
esant dviejų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą
20
60.5.3.
esant trijų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą
10
61.
Morbidinis nutukimas, maisto medžiagų perteklius ir jo padariniai (E65–E68), kai KMI > 40
80
62.
Mitybos trūkumas (prasta mityba (E40–E46), kitų medžiagų trūkumas dėl prastos mitybos (E50–E64), esant nustatytam endokrininės sistemos organų pažeidimui, po taikyto gydymo
62.1.
nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9)
60
62.2.
esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,5–18,4)
50
62.3.
esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 16–17,4)
30
62.4.
esant ryškiam mitybos nepakankamumui (KMI < 16)
20
X SKYRIUS
ODOS IR POODŽIO LIGOS
Proc.
63.
Nuolatinė odos ir (ar) poodžio pažeidimo rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugos priemones; lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių veiksnių)
90
64.
Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja)
70
65.
Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga), kurio gydymas neveiksmingas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja, asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų)
50
66.
Nuolatinis sunkus odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus) arba padų ir (ar) delnų srityje, kuris sukelia bendrus sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo gali atlikti tik lengvus, ribotus veiksmus, negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, o jei nevartotų vaistų, gali progresuoti funkciniai sutrikimai, galimos organų veiklos komplikacijos)
30
67.
Nuolatinis ypač sunkus odos ir (ar) poodžio pažeidimas (sergant dermatitu, žvyneline, pūsline ar kita odos liga) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus), kuris sukelia bendrus labai sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo pats geba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų)
20
XI SKYRIUS
KRAUJO IR KRAUJODAROS ORGANŲ LIGOS IR SUTRIKIMAI,
SUSIJĘ SU IMUNINIAIS MECHANIZMAIS
Proc.
Pastaba Turi būti pateiktas hematologo konsultacijos išrašas, kuriame būtų nurodyti funkcijos sutrikimai pagal atitinkamus kriterijus
68.
Lengvas funkcinis sutrikimas
70
Pastaba Nustatant lengvą funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai: asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų; asmuo reguliariai (kasdien per pastaruosius 12 mėnesių) turi vartoti vaistus; asmens blužnis pašalinta, bet dėl to neatsiranda kitų komplikacijų (trombozės, recidyvinės infekcijos ir t. t.); yra lengvas krešėjimo faktorių trūkumas, dėl kurio neatsiranda spontaniškų kraujavimų
69.
Vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas: asmeniui nustatytas lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių trūkumas, kai kraujavimų pasitaiko kelis kartus per metus
50
Pastaba Nustatant vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai: asmuo nepakelia vidutinio sunkumo krūvių, negali nuolat atlikti tikslumo ir dėmesio sutelkimo reikalaujančio darbo, jam dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, jis negali ilgai stovėti ar vaikščioti; jei asmuo nevartoja vaistų vieną parą, atsiranda sunkių funkcinių sutrikimų; gydymo koregavimo tikslais asmuo konsultuojamas hematologo mažiausiai 6 kartus per metus; padidėjęs asmens imlumas oportunistinėms (tarp jų ir grybelinėms) infekcijoms; asmeniui nustatytas lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių trūkumas, kai kraujavimų pasitaiko kelis kartus per metus
70.
Sunkus funkcinis sutrikimas: asmeniui nustatytas sunkaus ar vidutinio sunkumo krešėjimo trūkumas, yra polinkis į dažnus spontaniškus kraujavimus ir trombozes.
35
Pastaba Nustatant sunkų funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti veiksniai: asmuo geba atlikti tik lengvus ir ribotus veiksmus, kasdienėje veikloje yra labai priklausomas nuo kitų asmenų, kurie jam teikia pagalbą, turi dažnai ir reguliariai vartoti nuskausminamuosius vaistus; asmeniui taikomas nuolatinis gydymas kraujo komponentais ir medikamentais; jei jis nesigydo ar nereguliariai vartoja vaistus, blogėja bendra jo sveikatos būklė; yra polinkis į spontaniškus kraujavimus ir trombozes; dėl laboratoriniais tyrimais nustatytų imuninės sistemos sutrikimų dažnai pasikartoja ir recidyvuoja infekcijos; dėl ligos yra III stadijos inkstų nepakankamumas; yra blužnies padidėjimas, sukeliantis skausmo sindromą ar kitų organų veiklos sutrikimus; dažni spontaniški kraujavimai dėl sunkaus ar vidutinio sunkumo krešėjimo trūkumo
71.
Ypač sunkus funkcinis sutrikimas, esant šiems veiksniams: kasdienėje veikloje asmuo yra labai priklausomas nuo kitų asmenų, kurie jam teikia pagalbą; asmuo geba savarankiškai patenkinti tik kasdienius natūralius poreikius.
25
XII SKYRIUS
INFEKCINĖS LIGOS
Proc.
Pastaba Funkciniai sveikatos sutrikimai pagal Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 72 punktą vertinami tik tuo atveju, jei pateikta gydytojo specialisto išvada; bazinis darbingumas po persirgtos įvairių lokalizacijų tuberkuliozės nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį
72.
Tuberkuliozė, patvirtinta bakteriologiniais ar morfologiniais tyrimais, kai paciento gydymas trunka ilgiau kaip 6 mėnesius, nors jis laikosi gydymo režimo
40
73.
ŽIV infekuotas, sergantis AIDS
73.1.
A3, B1, B2, B3
50
73.2.
C1, C2, C3
40
73.3.
C2, C3
25
Klinikinės kategorijos
CD4 + T ląstelių kategorijos
A Simptominis, stiprus (pirminis) ŽIV arba PGL*
B Simptominis ne A ar C
C AIDS indikatorinės ligos
> 500 miu L
A1
B1
C1
200–499 miu L
A2
B2
C2
< 200 miu L
A3
B3
C3
* – persistuojanti generalizuota limfadenopatija
74.
Laimo liga (neuroboreliozė) (A69.2)
75.
Echinokokozė (B67)
76.
Erkinis encefalitas (A84)
Pastaba Esant Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 74, 75, 76 punktuose nurodytoms ligoms, bazinis darbingumas nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį, kai pateikta gydytojo specialisto išvada
XIII SKYRIUS
JUNGIAMOJO AUDINIO, JUDĖJIMO IR ATRAMOS APARATO LIGOS
77.
Dviejų ir daugiau stambiųjų sąnarių artrozių stadijos, patvirtintos ir nurodytos gydytojo rentgenodiagnosto išvadoje ir objektyviai (neutralaus nulio metodu) įvertinta nurodytų sąnarių funkcinio nepakankamumo klasė (vyraujanti klasė ne mažiau kaip dviejuose sąnariuose), išnaudojus visas gydymo ir reabilitacijos galimybes. Jeigu nurodytų sąnarių funkcinio nepakankamumo klasė objektyviai neįvertinta, vertinama vadovaujantis Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų XIV skyriaus 80.2, 80.8, 80.12, 80.17–80.19 papunkčiais
Proc.
77.1.
I funkcinio nepakankamumo klasė, kai vyrauja dviejų ir daugiau sąnarių nedidelis judesių apribojimas, vertinant neutralaus nulio metodu
77.1.1.
I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas
100
77.1.2.
II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas
90
77.1.3.
III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų
85
77.2.
II funkcinio nepakankamumo klasė, kai vyrauja dviejų ir daugiau sąnarių vidutinis judesių apribojimas, vertinant neutralaus nulio metodu
77.2.1.
I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas
80
77.2.2.
II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas
60
77.2.3.
III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų
55
77.2.4.
IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai
50
77.3.
III funkcinio nepakankamumo klasė, kai vyrauja dviejų ir daugiau sąnarių didelis judesių apribojimas, vertinant neutralaus nulio metodu
77.3.1.
II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas
50
77.3.2.
III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų
45
77.3.3.
IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai
40
77.4.
IV funkcinio nepakankamumo klasė, kai dviejuose ir daugiau sąnarių vyrauja nejudrumas (ankilozė), vertinant neutralaus nulio metodu
77.4.1.
III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų
40
77.4.2.
IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai
30
77.5
radiologiškai pagrįstos sąnarių artrozės stadijos, objektyviai įvertintos funkcinio nepakankamumo klasės, tačiau per 12 mėnesių užfiksuoti reti (1 ar 2) paūmėjimai, skirta tik trumpalaikis medikamentinis gydymas arba trumpalaikės reabilitacinės priemonės arba gydymas neskirtas, arba sąnarių apžiūra atlikta baigiantis darbingumo lygio nustatymo terminui
90
78.
artritai ir sisteminės jungiamojo audinio ligos (bazinio darbingumo lygį lemia ligos, uždegimo aktyvumo laipsnis, gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir medicininės reabilitacijos priemonėmis, judėjimo ir atramos aparato pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijų sutrikimo laipsnis)
78.1.
lengvas judėjimo ir atramos sistemos ir (ar) vidaus organų funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų sąnarių ir kitų sąnarių funkcijos yra susilpnėjusios, bet jis gali rašyti, užsegti sagas; asmuo negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir (ar) esant ryškiai insoliacijai reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir (ar) yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas), reikia reguliariai vartoti vaistus
80
78.2.
vidutinis judėjimo ir atramos sistemos ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas
78.2.1.
vidutinis judėjimo ir atramos sistemos ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susitelkimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių), esant uždegimo proceso I–II laipsnio aktyvumui arba klinikinei remisijai
50
78.2.2.
vidutinio sunkumo judamojo atramos sistemos ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susitelkimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių), esant uždegimo proceso III laipsnio aktyvumui
40
78.3.
sunkus judėjimo ir atramos sistemos ir (ar) sunkus vienos vidaus organų sistemos arba dviejų ir daugiau organų sistemų vidutinio laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik labai ribotus lengvus veiksmus, kasdieniame gyvenime jis priklausomas nuo kitų asmenų)
30
78.4.
ypač sunkus judėjimo ir atramos sistemos ir (ar) ypač sunkus vienos vidaus organų sistemos ar sunkus daugiau kaip dviejų organų sistemų funkcinis sutrikimas (asmuo pats geba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime jis visiškai priklausomas nuo kitų asmenų)
10
XIV SKYRIUS
LIGOS, TRAUMOS IR KITI DĖL IŠORINIŲ PRIEŽASČIŲ ATSIRADĘ PADARINIAI
79.
Funkcijos sutrikimas dėl minkštųjų audinių sužalojimų
Proc.
79.1.
veido ir kaklo priekinio paviršiaus ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo: dideli (ryškūs), trikdantys mimiką
50
79.2.
liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trikdantys funkciją), užimantys daugiau kaip 10 % ploto
65
Pastaba Delnas atitinka 1 % kūno paviršiaus ploto
80.
Griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos
80.1.
Pastaba Vertinant vertebrogenines neurologines ligas, taikomas tik vienas Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų 80.1 papunkčio papunktis arba tik vienas I skyriaus 14 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą stuburo funkcijos sutrikimas
80.1.1.
nedidelis judesių apribojimas
85
80.1.2.
vidutinis judesių apribojimas
70
80.1.3.
didelis judesių apribojimas, labai riboti judesiai
50
§ Pastaba Stuburo kaklinės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): Nedidelis judesių apribojimas: Ištiesimas / išlenkimas Sukimas D* / K** Pasilenkimas D / K 30/0/30° 50/0/50° 30/0/30° Vidutinis judesių apribojimas: Ištiesimas / išlenkimas Sukimas D / K Pasilenkimas D / K 20/0/20° 30/0/30° 20/0/20° Didelis judesių apribojimas: Ištiesimas / išlenkimas Sukimas D / K Pasilenkimas D / K 10/0/10° 10/0/10° 10/0/10° Stuburo krūtininės ir (ar) juosmeninės dalies judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): Nedidelis judesių apribojimas: Ištiesimas / išlenkimas Sukimas D / K Pasilenkimas D / K 20/0/50° 40/0/40° 20/0/20° Vidutinis judesių apribojimas: Ištiesimas / išlenkimas Sukimas D / K Pasilenkimas D / K 10/0/30° 20/0/20° 10/0/10° Didelis judesių apribojimas: Ištiesimas / išlenkimas Sukimas D / K Pasilenkimas D / K 0/0/15° 0/0/0° 0/0/0° * Dešinė **Kairė
80.2.
peties sąnario funkcijos sutrikimas
80.2.1.
peties sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje (už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų)
50
80.2.2.
peties sąnario kontraktūra
80.2.2.1.
nedidelė T/0/L SI//SV A/0/P 20/0/130° 30/0/70° 130/0/20°
85
80.2.2.2.
vidutinė T/0/L SI//SV A/0/P 10/0/80° 20/0/40° 80/0/10°
70
80.2.2.3.
didelė T/0/L SI//SV A/0/P 0/0/20 10/0/20° 20/0/0°
60
Pastaba Normali peties sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): T/0/L SI/0/SV A/0/P 40/0/170° 50/0/95° 180/0/40
80.3.
rankos netektis žasto srityje
45
80.4.
rankos ir mentės (ar jos dalies) netektis
40
80.5.
rankos nuo peties netektis po peties sąnario egzartikuliacijos
40
80.6.
vienintelės rankos netektis
10
80.7.
nesuaugęs žastikaulio lūžis (netikras sąnarys); operaciniu būdu nekoreguojama (pateikta III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvada)
50
80.8.
alkūnės funkcijos sutrikimas
80.8.1.
alkūnės sąnario kontraktūra
80.8.1.1.
nedidelė T/0/L N/0/A 0/0/130° 0/0/70°
90
80.8.1.2.
vidutinė T/0/L N/0/A 0/0/100° 0/0/40°
75
80.8.1.3.
didelė T/0/L N/0/A 0/0/60° 0/0/20°
65
Pastaba Normali alkūnės sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): T/0/L N/0/A 10/0/150° 85/0/85°
80.8.2.
alkūnės sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje (už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų)
55
80.8.3.
nestabilus alkūnės sąnarys po alkūnės sąnario rezekcijos; operaciniu būdu nekoreguojama (pateikta III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvada)
50
80.9.
rankos nuo alkūnės sąnario netektis (po alkūnės sąnario egzartikuliacijos)
50
80.10.
dilbio bigė bet kurioje dalyje
50
80.11.
nesuaugęs dilbio kaulų lūžis (netikras sąnarys); operaciniu būdu nekoreguojama (pateikta III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvada)
80.11.1.
vieno dilbio kaulo
70
80.11.2.
abiejų dilbio kaulų
55
80.12.
riešo funkcijos sutrikimas
80.12.1.
riešo sąnario kontraktūra
80.12.1.1.
nedidelė T/0/L 20/0/40°
90
80.12.1.2.
vidutinė T/0/L 10/0/20°
85
80.12.1.3.
didelė T/0/L 0/0/10°
75
Pastaba Normali riešo sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): T/0/L 50/0/50°
80.12.2.
riešo sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje
60
80.13.
nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai)
85
80.14.
plaštakos nuo riešo arba delnakaulių netektis
50
80.15.
plaštakos funkcijos sutrikimas
80.15.1.
pirmojo piršto (nykščio) funkcijos sutrikimas
80.15.1.1.
naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai, kai yra pakitimų
95
80.15.1.2.
bigė IP (tarppirštakauliniame) sąnaryje
85
80.15.1.3.
piršto bigė pamatinio pirštakaulio lygyje
80
80.15.1.4.
bigė MP (delniniame piršto) sąnaryje
75
80.15.1.5.
piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi
70
80.15.2.
vieno piršto vieno sąnario nejudrumas
80.15.2.1.
lenkimo ankilozė
90
80.15.2.2.
tiesimo ankilozė
85
80.15.3.
dviejų vieno piršto sąnarių nejudrumas
80.15.3.1.
lenkimo ankilozė
85
80.15.3.2.
tiesimo ankilozė
80
80.15.4.
MP (delninio piršto) + PIP (artimojo tarppirštakaulinio) + DIP (tolimojo tarppirštakaulinio) piršto sąnarių nejudrumas (ankilozė)
80.15.4.1.
lenkimo ankilozė
80
80.15.4.2.
tiesimo ankilozė
75
80.15.5.
piršto judesių sutrikimas
80.15.5.1.
nedidelis
90
80.15.5.2.
vidutinis (pusinio lenkimo)
85
80.15.5.3.
didelis (tiesimo arba visiško lenkimo)
80
80.15.6.
antrojo piršto (rodomojo) funkcijos sutrikimas
80.15.6.1.
naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai, kai yra pakitimų, arba bigė galiniame pirštakaulyje
95
80.15.6.2.
piršto bigė vidurinio pirštakaulio lygyje
90
80.15.6.3.
piršto bigė pamatinio pirštakaulio lygyje
85
80.15.6.4.
piršto netektis
80
80.15.6.5.
piršto netektis kartu su delnakauliu ar jo dalimi
75
80.15.6.6.
vidutinė piršto kontraktūra arba distalinio piršto sąnario kontraktūra
90
80.15.6.7.
didelė piršto lenkimo kontraktūra, taip pat proksimalinio piršto sąnario arba delno ir piršto sąnario ankilozė
85
80.15.6.8.
visiška piršto lenkimo arba tiesimo kontraktūra, dviejų piršto sąnarių ankilozė
80
80.15.7.
trečiojo (vidurinio), ketvirtojo (bevardžio) arba penktojo (mažylio) pirštų funkcijos sutrikimas
80.15.7.1.
galinio pirštakaulio bigė
95
80.15.7.2.
bigė DIP arba PIP sąnario lygyje
90
80.15.7.3.
piršto netektis kartu su delnakauliu arba jo dalimi
85
80.15.7.4.
nedidelė piršto kontraktūra arba PIP sąnario ankilozė
95
80.15.7.5.
didelė lenkimo piršto kontraktūra arba PIP sąnario, arba MP sąnario ankilozė
90
80.15.7.6.
visiška piršto lenkimo arba tiesimo kontraktūra arba dviejų, taip pat DIP, PIP, MP piršto sąnarių ankilozė
85
80.15.8.
dviejų vienos rankos pirštų netektis
80.15.8.1.
trečiojo ir ketvirtojo (3 + 4) arba trečiojo ir penktojo (3 + 5)
80
80.15.8.2.
antrojo ir trečiojo (2 + 3), antrojo ir ketvirtojo (2 + 4) arba antrojo ir penktojo (2 + 5)
75
80.15.8.3.
pirmojo ir antrojo (1 + 2), pirmojo ir trečiojo (1 + 3), pirmojo ir ketvirtojo (1 + 4) arba pirmojo ir penktojo (1 + 5)
65
80.15.9.
trijų vienos rankos pirštų netektis
80.15.9.1.
trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3 + 4 + 5)
70
80.15.9.2.
antrojo, trečiojo ir ketvirtojo (2 + 3 + 4) arba antrojo, trečiojo ir penktojo (2 + 3 + 5)
65
80.15.9.3.
pirmojo, antrojo ir trečiojo (1 + 2 + 3), pirmojo, antrojo ir ketvirtojo (1 + 2 + 4) arba pirmojo, antrojo ir penktojo (1 + 2 + 5), arba pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo (1 + 3 + 4), arba pirmojo, trečiojo ir penktojo (1 + 3 + 5)
55
80.15.10.
keturių vienos rankos pirštų netektis
80.15.10.1.
pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo (1 + 2 + 4 + 5)
55
80.15.10.2.
pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo (1 + 3 + 4 + 5)
55
80.15.10.3.
pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo (1 + 2 + 3 + 4) arba pirmojo, antrojo, trečiojo ir penktojo (1 + 2 + 3 + 5)
50
80.15.11.
visų vienos plaštakos pirštų netektis
50
80.15.12.
vienos plaštakos visų pirštų kontraktūros
80.15.12.1.
nedidelės
65
80.15.12.2.
vidutinės – pusiau lenkimo
60
80.15.12.3.
didelės – visiška lenkimo, taip pat pirštų sąnarių ankilozė
55
80.15.12.4.
didelės – tiesimo, taip pat pirštų sąnarių tiesimo ankilozė
50
80.15.13.
vienos plaštakos keturių pirštų kontraktūros
80.15.13.1.
nedidelės
65
80.15.13.2.
vidutinės – pusiau lenkimo kontraktūros
60
80.15.13.3.
didelės – visiškos lenkimo kontraktūros, taip pat pirštų sąnarių ankilozė
55
80.15.13.4.
didelės – tiesimo, taip pat pirštų sąnarių tiesimo ankilozė
50
80.16.
dubens funkcijos sutrikimas
80.16.1.
nedidelis statikos sutrikimas: klubo sąnarių judesiai neriboti, bet skausmingi, viena koja sutrumpėjusi ne daugiau kaip 3 cm, dubens organų funkcija nesutrikusi, papildoma techninė priemonė reikalinga einant didesnius atstumus
80
80.16.2.
vidutinis statikos sutrikimas: koja sutrumpėjusi iki 5 cm, riboti klubo sąnario judesiai (koksartrozė), vaikštant nuolat naudojamos techninės pagalbos priemonės (ramentai, lazdelė)
50
80.16.3.
didelis statikos sutrikimas: asmuo atsistoja sunkiai arba negali atsistoti, galimi dubens organų funkcijos sutrikimai, klubo sąnario judesiai apriboti (koksartrozė), koja sutrumpėjusi daugiau nei 5 cm, pažeistas dubens žiedo vientisumas, esant neurologinių sutrikimų ir jų nesant, vaikštant būtinos techninės pagalbos priemonės (ramentai, lazdelė)
40
80.17.
klubo sąnario funkcijos sutrikimas
80.17.1.
klubo sąnario nejudrumas (ankilozė), tiesimo ankilozė
55
80.17.2.
lenkimo ankilozė funkciškai nepatogioje padėtyje; operaciniu būdu nekoreguojama (pateikta III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvada)
40
80.17.3.
klubo sąnario kontraktūra
80.17.3.1.
nedidelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/90° 30/0/20 15/0/10 arba judesio amplitudė 90°
75
80.17.3.2.
vidutinė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/60° 15/0/10° 10/0/5 arba judesio amplitudė 60°
65
80.17.3.3.
didelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/45° 10/0/5° 5/0/0° arba judesio amplitudė 45°
50
Pastaba Normali klubo sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): T/0/L SI/0/SV A/0/P 10/0/130° 45/0/35 50/0/25
80.17.4.
šlaunikaulio netikras sąnarys; operaciniu būdu nekoreguojamas (pateikta III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvada)
50
80.17.5.
šlaunies bigė
40
80.17.6.
kojos nuo klubo sąnario netektis dėl klubo sąnario egzartikuliacijos
30
80.17.7.
kojos netektis, kai iki traumos koja buvo vienintelė
20
80.17.8.
kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos (pagal nurodytus klubų ir kelio sąnarių vertinimo punktus, taikant neutralaus nulio metodą)
80.17.8.1.
nedideli klubo arba kelio sąnarių pakitimai
75
80.17.8.2.
vidutiniai pakitimai, vidutinės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros
65
80.17.8.3.
dideli pakitimai, didelės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros
50
80.18.
kelio funkcijos sutrikimas
80.18.1.
daugiakryptis nestabilus kelio sąnarys (dėl raiščių plyšimo)
65
80.18.2.
kelio sąnario ankilozė
80.18.2.1.
tiesimo
70
80.18.2.2.
lenkimo (funkciškai nepatogioje padėtyje)
50
80.18.3.
kelio sąnario kontraktūra
80.18.3.1.
nedidelė T/0/L 0/0/110° arba judesio amplitudė 110°
80
80.18.3.2.
vidutinė T/0/L 0/0/90° arba judesio amplitudė 90°
70
80.18.3.3.
didelė T/0/L 0/0/45° arba judesio amplitudė 45°
60
Pastaba Normali kelio sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): T/0/L 5/0/150°
80.18.4.
kojos nuo kelio sąnario netektis (dėl kelio sąnario egzartikuliacijos)
50
80.18.5.
blauzdos bigė
50
80.18.6.
vienintelės kojos nuo blauzdos netektis
20
80.18.7.
nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys)
80.18.7.1.
vieno kaulo
60
80.18.7.2.
abiejų kaulų
55
Pastaba Jei netikras sąnarys operaciniu būdu nekoreguojamas, pateikiama III lygio gydytojų ortopedų-traumatologų konsiliumo išvada
80.19.
čiurnos sąnario ir pėdos funkcijos sutrikimas
80.19.1.
nestabilus čiurnos sąnarys
60
80.19.2.
čiurnos sąnario ankilozė
80.19.2.1.
fiziologinėje padėtyje
80
80.19.2.2.
funkciškai nepatogioje padėtyje
50
80.19.3.
pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi
80
80.19.4.
visų pėdos pirštų netekimas dėl padikaulių ir pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje
75
80.19.5.
pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje
70
80.19.6.
pėdos netektis nuo čiurnos dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais (per Šoparo sąnarį)
60
80.20.
pūlinės ligos (osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės)
80.20.1.
nedidelės (remisija ilgiau nei l metus)
70
80.20.2.
vidutinės (fistulės atsiveria 1–2 kartus per metus)
60
80.20.3.
didelės (fistulinis osteomielitas, sunkiai gydomas, fistulės funkcionuoja nuolat)
50
81.
kaukolės defektai (lūžiai)
81.1.
be komplikacijų sugiję kaukolės lūžiai
100
81.2.
mažesni nepadengti (ir didesni padengti) kaukolės defektai
90
81.3.
kaukolės pažeidimai, kai yra žymių kaulų defektų (įskaitant ir deformacijas), bet nėra funkcinių sutrikimų (visi didesni dėl traumų atsiradę kaukolės defektai, kai pažeista ir vidinė kaulų plokštė)
65
XV SKYRIUS
KITŲ ORGANŲ LIGOS IR PAŽEIDIMAI
Proc.
82.
Jei somatinės ligos ir pažeidimai nenurodyti (pooperacinės būsenos (1 metai) ir kt.), bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrąjį funkcinį sutrikimą. Bendrieji funkciniai sutrikimai
82.1.
nežymus funkcinis sutrikimas (asmens veikla nesutrikusi)
100
82.2.
lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukėlių, jo pirštų funkcijos pablogėjusios, bet jis gali rašyti; jam reikalinga dieta, jis turi reguliariai vartoti vaistus)
80
82.3.
vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susitelkimo ir tikslumo, jam dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgas vaikščiojimas ar stovėjimas jam sukelia negalavimų; jei asmuo nevartoja vaistų vieną parą, gali pasunkėti funkciniai sutrikimai)
55
82.4.
sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime jis labai priklausomas nuo kitų žmonių, teikiančių jam pagalbą)
40
82.5.
ypač sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo geba savarankiškai patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime jis visiškai priklausomas nuo kitų žmonių, teikiančių jam pagalbą)
20
XVI SKYRIUS
ONKOLOGINĖS LIGOS
Proc.
83.
Bazinis darbingumas nustatomas įvertinus po taikyto gydymo* išliekantį bendrąjį funkcinį sutrikimą
83.1.
liga neišplitusi**, po taikyto gydymo asmuo pasveiko, liekamųjų reiškinių nėra, asmens sveikatos būklė normali, nusiskundimų ir ligos požymių nėra, prognozė gera, gali tęsti įprastą darbą, veikla be apribojimų
100
83.2.
liga neišplitusi arba išplitusi***, yra lengvų ligos liekamųjų reiškinių, lengvas funkcinis sutrikimas
80
83.3.
liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo būdingi hematologiniai ir (ar) nehematologiniai reiškiniai (po gydymo reiškiasi 2–3 ligos pasekmės): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas ir vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt.
50
83.4.
liga neišplitusi arba išplitusi, vidutinį funkcinį sutrikimą sukėlė ligos liekamieji reiškiniai, po taikyto operacinio ir (ar) spindulinio, ir (ar) chemoterapinio gydymo atsiranda hematologinių ir (ar) nehematologinių, ir (ar) neurologinių reiškinių (po gydymo reiškiasi 4 ir daugiau ligos pasekmių): lėtinis skausmas, depresija, nuovargis, pykinimas, vėmimas ir (ar) viduriavimas, šlapinimosi sutrikimai, svorio kritimas, infekcijos, limfotakos sutrikimai, osteoporozė ir kt., tęsiama nepageidaujamų reiškinių korekcija
35
83.5.
liga išplitusi (atokios metastazės), yra ligos liekamųjų reiškinių, didelis funkcinis sutrikimas (reikalinga pagalba kasdienėje veikloje gyvybinės veiklos funkcijoms – judėjimo, asmens higienos, valgymo ir gėrimo, saugios aplinkos, bendravimo – palaikyti)
25
83.6.
liga išplitusi ir (ar) progresuojanti, yra ligos liekamųjų reiškinių, didelis funkcinis sutrikimas (kasdienėje veikloje gyvybinės veiklos funkcijoms – judėjimo, asmens higienos, valgymo ir gėrimo, saugios aplinkos, bendravimo – palaikyti reikalinga didelė pagalba), taikoma paliatyvioji pagalba****
10
83.7.
liga išplitusi ir (ar) progresuojanti, yra liekamųjų reiškinių, ypač sunkus funkcinis sutrikimas, gyvenimo kokybei pagerinti taikoma paliatyvioji pagalba, asmuo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų
5
* Specializuotą onkologinę pagalbą teikiančioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje teikiamos gydytojo onkologo chemoterapeuto ir (ar) gydytojo onkologo radioterapeuto paslaugos, dirbanti daugiadalykė gydytojų specialistų komanda parenka asmens gydymo taktiką. Diagnozė turi būti nustatyta pagal galiojančią TNM (T – naviko dydis ir gretimų organų pažeidimas, N – išplitimas limfmazgiuose, M – metastazės) sistemą. ** Neišplitusi onkologinė liga nustatoma įvertinus diagnozę pagal TNM sistemą ir (ar) I, II ligos stadijas. *** Išplitusi onkologinė liga nustatoma įvertinus diagnozę pagal TNM sistemą, nustatytas metastazes ir (ar) III, IV ligos stadijas. **** Paliatyvioji pagalba – asmens, sergančio pavojinga gyvybei, nepagydoma, progresuojančia liga, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, užkertančios kelią kančioms ar jas lengvinančios, padedančios spręsti kitas fizines, psichosocialines ir dvasines problemas (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. V-14 „Dėl Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo ir Ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo patvirtinimo“).
_________________