DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2024 m. lapkričio 28 d. Nr. T2-397

Kretinga

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 35 straipsnio 6, 9 dalimis, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“, 4 punktu, Kretingos rajono savivaldybės taryba nusprendžia

1. Patvirtinti Mokėjimo už socialines paslaugas Kretingos rajono savivaldybėje tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pripažinti netekusiais galios

2.1. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. T2-356 „Dėl mokėjimo už Kretingos socialinių paslaugų centre teikiamas socialines paslaugas tvarkos aprašo tvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;

2.2. Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. T2-81 „Dėl trumpalaikės ar ilgalaikės socialinės globos paslaugų įstaigose skyrimo, apmokėjimo ir paslaugų nutraukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais.

3. Teisės aktą skelbti Teisės aktų registre.

Savivaldybės meras Antanas Kalnius

PATVIRTINTA

Kretingos rajono savivaldybės tarybos

2024 m. lapkričio 28 d.

sprendimu Nr. T2-397

MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS KRETINGOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas sąlygas, pagalbos pinigų dydžio nustatymą ir jų mokėjimą, finansinių galimybių vertinimą, pajamų ir turto apskaičiavimą Kretingos rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybės) gyventojams.

2. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas Savivaldybėje teikiamas socialines paslaugas, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams.

3. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai) nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų rūšį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymu (toliau – Įstatymu), Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ patvirtintu Socialinių paslaugų katalogu, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-397 „Dėl Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu.

4. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą.

5. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti nustatytas tik pinigine išraiška.

6. Asmens (šeimos), įstaigos, teikiančios socialines paslaugas, ir Savivaldybės administracijos teisės ir pareigos dėl mokėjimo už socialines paslaugas reglamentuojamos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens ar jo globėjo (rūpintojo, aprūpintojo), kito teisėto asmens atstovo, Savivaldybės administracijos ir paslaugas teikiančios įstaigos sutartimi. Sutartyje turi būti nustatyta mokėjimo už socialines paslaugas tvarka, Savivaldybės administracijos apskaičiuoto asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydžio keitimo atvejai ir informacijos apie Savivaldybės administracijos apskaičiuotą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį pateikimo socialines paslaugas gaunančiam asmeniui ar jo globėjui (rūpintojui, aprūpintojui), kitam teisėtam asmens atstovui tvarka.

7. Sutartį dėl mokėjimo už socialines paslaugas, kurias teikia Savivaldybės biudžetinė įstaiga, pasirašo įstaigos vadovas ir socialines paslaugas gaunantis asmuo, jo globėjas (rūpintojas), aprūpintojas ar kitas teisėtas asmens atstovas, mokėsiantis už socialines paslaugas.

8. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), gaunantis socialines paslaugas, ar jo globėjas, (rūpintojas, aprūpintojas) privalo pranešti Savivaldybės administracijai apie asmens (šeimos) pajamų, turto pasikeitimus, įvykusius per šių paslaugų gavimo laikotarpį ar per laikotarpį nuo asmens (šeimos) finansinių galimybių įvertinimo iki šių paslaugų suteikimo.

9. Tais atvejais, kai socialinių paslaugų kaina viršija Savivaldybės tarybos nustatytą maksimalų socialinių paslaugų išlaidų finansavimo Savivaldybės teritorijos gyventojams dydį arba maksimalų valstybės biudžeto dotacijos socialinei globai asmenims su sunkia negalia dydį, skirtumą tarp šio dydžio ir socialinių paslaugų kainos moka paslaugas gaunantis asmuo ar jo (globėjas) rūpintojas, aprūpintojas ar kitas teisėtas asmens atstovas. Skirtumo dydis numatomas Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas sutartyje. Asmeniui ar jo (globėjui) rūpintojui, aprūpintojui ar kitam teisėtam asmens atstovui nesutikus mokėti šio skirtumo, asmeniui negali būti teikiamos socialinės paslaugos.

10. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais.

11. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme, Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Socialinių paslaugų kataloge, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos apraše.

II SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ PREVENCINES IR BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS

12. Prevencinės socialinės paslaugos, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.

13. Bendrosios socialinės paslaugos, išskyrus transporto organizavimo, asmeninės higienos ir maitinimo organizavimo paslaugas, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai.

14. Mokėjimo už transporto organizavimo ir maitinimo organizavimo paslaugas dydis nustatomas ir apskaičiuojamas Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

III SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ

15. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui (šeimai), išskyrus šio Aprašo 16 punkte nurodytas paslaugas, nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas. Jeigu asmuo pagal Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą (toliau – Tikslinių kompensacijų įstatymas) gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją (toliau – IPTIK) ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugos dydis asmeniui nustatomas atsižvelgiant į šias kompensacijas.

16. Socialinės priežiūros paslaugos, kurios finansuojamos iš Savivaldybės biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams arba iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, teikiamos nemokamai

16.1. socialinės reabilitacijos asmenims su negalia bendruomenėje paslaugos;

16.2. vaikų dienos socialinė priežiūra;

16.3. socialinė priežiūra šeimoms;

16.4. psichosocialinė pagalba (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu);

16.5. pagalba globėjams (rūpintojams), budintiems ir nuolatiniams globotojams, įtėviams ir šeimynų dalyviams ar besirengiantiesiems jais tapti;

16.6. socialinių dirbtuvių paslaugos;

16.7. intensyvi krizių įveikimo pagalba (vaikams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą nustatyta laikinoji priežiūra, kitiems tos šeimos vaikams kartu su jų atstovais (atstovu) pagal įstatymą, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje; moterims ir moterims su vaikais, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje, jeigu neteikiamas laikinas apgyvendinimas);

16.8. palydėjimo paslauga jaunuoliams (jeigu ji neteikiama su apgyvendinimu savarankiško gyvenimo namuose, apsaugotame būste);

16.9. psichologinė ir socialinė reabilitacija vaikams bendruomenėje;

16.10. socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir (ar) atkūrimas;

16.11. laikinas apnakvindinimas;

16.12. apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose.

17. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžiai.

18. Asmeniui (šeimai), kurio (kurios) mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra mažesnės už 2 VRP dydžius, visos socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nemokamai.

19. Asmens mokėjimo už mokamas socialinės priežiūros paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas

19.1. asmuo, kurio mėnesio pajamos yra 2 VRP dydžiai arba didesnės kaip 2 VRP, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, moka už socialinės priežiūros paslaugas 5 procentus asmens pajamų;

19.2. asmuo, kurio mėnesio pajamos lygios 3 VRP dydžiams arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, moka už socialinės priežiūros paslaugas 10 procentų asmens pajamų;

19.3. asmuo, kurio mėnesio pajamos lygios 4 VRP dydžiams arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, moka už socialinės priežiūros paslaugas 15 procentų asmens pajamų;

19.4. asmuo, kurio mėnesio pajamos yra 5 VRP dydžiai arba didesnės kaip 5 VRP dydžiai, moka už socialinės priežiūros paslaugas 20 procentų asmens pajamų.

20. Šeimos mokėjimo už mokamas socialinės priežiūros paslaugas dydis nustatomas atsižvelgiant į šeimos pajamas (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį)

20.1. šeima, kurios mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra 2 VRP dydžiai arba didesnės kaip 2 VRP, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, moka už socialinės priežiūros paslaugas 5 procentus šeimos pajamų;

20.2. šeima, kurios mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) lygios 3 VRP dydžiams arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, moka už socialinės priežiūros paslaugas 10 procentų šeimos pajamų;

20.3. šeima, kurios mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) lygios 4 VRP dydžiams arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, moka už socialinės priežiūros paslaugas 15 procentų šeimos pajamų;

20.4. šeima, kurios mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra 5 VRP dydžiai arba didesnės kaip 5 VRP dydžiai, moka už socialinės priežiūros paslaugas 20 procentų šeimos pajamų.

21. Kitais atvejais, nei numatyta aprašo 19 ir 20 punktuose, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas mokamas socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui (šeimai) neturi viršyti 20 procentų asmens (šeimos) pajamų.

22. Mokėjimo už apgyvendinimo nakvynės namuose dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas

22.1. asmuo, gaunantis socialinės priežiūros paslaugas nakvynės namuose pagal smurto orderį, už paslaugas nemoka;

22.2. asmeniui, kuris neturi jokių pajamų ir dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negali turėti pajamų, teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, apgyvendinimo nakvynės namuose paslauga teikiama nemokamai vieną kalendorinį mėnesį;

22.3. asmuo, kurio pajamos mažesnės nei 2 VRP dydžiai, už paslaugas, teikiamas nakvynės namuose, nemoka;

22.4. asmuo, kurio mėnesio pajamos yra nuo 2 VRP iki 3 VRP, moka 5 procentus asmens pajamų;

22.5. asmuo, kurio mėnesio pajamos yra nuo 3 VRP iki 4 VRP, moka 10 procentų asmens pajamų;

22.6. asmuo, kurio mėnesio pajamos yra nuo 4 VRP iki 5 VRP, moka 15 procentų asmens pajamų;

22.7. asmuo, kurio mėnesio pajamos yra nuo 5 VRP, moka 20 procentų asmens pajamų;

22.8. atskaičius asmens mokėjimo už apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą dalį, asmens mėnesio pajamos negali likti mažesnės kaip 0,8 VRP dydžio;

22.9. asmuo, gyvenantis nakvynės namuose, laikinai išvykęs ir tai suderinęs su paslaugos teikėju, išvykęs į stacionarią gydymo ar reabilitacijos įstaigą bei pateikęs iš įstaigos pažymas, už vietos išsaugojimą nakvynės namuose moka 30 proc. jam nustatyto mokėjimo už apgyvendinimo nakvynės namuose paslaugą dydžio. Išvykus ne ilgiau kaip 3 paroms, mokėjimo už paslaugą dydis nemažinamas.

23. Mokėjimo už intensyvią krizių įveikimo pagalbą (su apgyvendinimu) dydis asmeniui (šeimai) nustatomas atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas

23.1. vaikams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą nustatyta laikinoji priežiūra, kitiems tos šeimos vaikams kartu su jų atstovais (atstovu) pagal įstatymą, socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje; moterims ir moterims su vaikais, nukentėjusioms nuo smurto artimoje aplinkoje intensyvi krizių įveikimo pagalba (su apgyvendinimu) teikiama nemokamai;

23.2. asmeniui (šeimai), kuris (kuri) neturi jokių pajamų ir dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negali turėti pajamų, teisės aktų nustatyta tvarka gaunančiam socialinę pašalpą, intensyvi krizių įveikimo pagalba (su apgyvendinimu) teikiama nemokamai vieną kalendorinį mėnesį;

23.3. asmeniui (šeimai), kurio (kurios) mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra mažesnės už 2 VRP dydžius, intensyvi krizių įveikimo pagalba (su apgyvendinimu) teikiama nemokamai;

23.4. asmuo (šeima), kurio (kurios) mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra 2 VRP dydžiai arba didesnės kaip 2 VRP, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, moka 5 procentus asmens (šeimos) pajamų;

23.5. asmuo (šeima), kurio (kurios) mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) lygios 3 VRP dydžiams arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 4 VRP dydžiai, moka 10 procentų asmens pajamų;

23.6. asmuo (šeima), kurio (kurios) mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) lygios 4 VRP dydžiams arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 5 VRP dydžiai, moka 15 procentų asmens pajamų;

23.7. asmuo (šeima), kurio (kurios) mėnesio pajamos (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį) yra 5 VRP dydžiai arba didesnės kaip 5 VRP dydžiai, moka 20 procentų asmens pajamų.

24. Krizių atvejais, kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo (jos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis (ji) atleidžiamas (-a) nuo mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas 7 pirmąsias kalendorines dienas.

25. Asmenys, kurių gyvenamoji vieta Savivaldybėje yra nedeklaruota, bet jie pageidauja gauti apgyvendinimo nakvynės namuose ir krizių centruose paslaugas, moka visą Savivaldybės tarybos patvirtintą mokėjimo už šias paslaugas dydį.

26. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna IPTIK ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, tuo atveju mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas mokamas socialinės priežiūros paslaugas dydis asmeniui yra

26.1. 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas I arba II lygio IPTIK poreikis ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija;

26.2. 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas III arba IV lygio IPTIK, ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.

27. Mokėjimo už kartu teikiamas ne daugiau kaip 3 socialinės priežiūros ir (ar) laikino atokvėpio paslaugas ir (ar) asmeninę pagalbą, teikiamą pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą, dydis neturi viršyti 20 procentų asmens pajamų.

28. Mokėjimo už socialinės priežiūros paslaugas, teikiamas trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį, ne visą dieną ar trumpiau nei nustatyta maksimali galima socialinės priežiūros paslaugų teikimo trukmė, dydis nustatomas proporcingai teikiamų socialinės priežiūros paslaugų trukmei.

IV SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ

29. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna IPTIK ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis asmeniui nustatomas atsižvelgiant į šias kompensacijas.

30. Asmuo, kurio mėnesio pajamos yra

30.1. mažesnės kaip 2 VRP dydžiai, moka 10 procentų asmens pajamų;

30.2. lygios 2 VRP dydžiams arba didesnės už juos, bet mažesnės kaip 3 VRP dydžiai, moka 15 procentų asmens pajamų.

31. Kitais atvejais, nei numatyta Aprašo 29 punkte, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis asmeniui neturi viršyti 20 procentų jo pajamų.

32. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna IPTIK ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, tuo atveju mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamas dienos socialinės globos paslaugas dydis asmeniui yra

32.1. 40 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas I arba II lygio IPTIK poreikis ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta slaugos išlaidų tikslinė kompensacija;

32.2. 60 procentų šios kompensacijos dydžio, jeigu šios paslaugos teikiamos asmeniui, kuriam nustatytas III arba IV lygio IPTIK poreikis, ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirta priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija.

33. Mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą asmens namuose dydis asmeniui nustatomas proporcingai teikiamos dienos socialinės globos asmens namuose trukmei, atsižvelgiant į maksimalią asmeniui taikomą dienos socialinės globos asmens namuose trukmę.

34. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą institucijoje dydis asmeniui nustatomas proporcingai jam teikiamos dienos socialinės globos trukmei.

35. Jei asmuo, gaunantis dienos socialinę globą dienos socialinės globos centre, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis mažinamas proporcingai tiek, kiek sumažėja dienos socialinės globos kaina, kai į ją neįskaičiuojamos maitinimosi išlaidos pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytas rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas.

V SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

36. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas.

37. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna IPTIK ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama trumpalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

38. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį ar ne visą parą teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos trumpalaikės socialinės globos trukmei.

39. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš trumpalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos į stacionarias sveikatos priežiūros įstaigas, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką, kai asmuo išvykęs, nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo išvykimo paros, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai išvykstama trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nemažinamas. Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.

40. Krizių atvejais, kai socialinę riziką patiriantis suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis atleidžiamas nuo mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą 30 kalendorinių dienų.

41. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.

VI SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ

42. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens pajamas, o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir į asmens turtą.

43. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, įskaitant atvejus, kai asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra mažesnė už Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą.

44. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna IPTIK ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

45. Jeigu suaugusio asmens, pradėjusio gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., turto vertė yra didesnė už Savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už šiam asmeniui teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo jo turto vertės, viršijančios šį normatyvą.

46. Mokėjimo už vaikui su negalia teikiamą ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas neatsižvelgiant į jo turtą ir neturi viršyti 80 procentų jo pajamų. Jeigu vaikas su negalia pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna IPTIK ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa šios kompensacijos suma (100 procentų) skiriama ilgalaikės socialinės globos išlaidoms padengti.

47. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui ir socialinę riziką patiriančiam vaikui teikiama nemokamai.

48. Asmeniui, laikinai socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka išvykusiam iš ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis sumažinamas – už laiką nuo ketvirtos paros, skaičiuojamos nuo paros, kai asmuo išvykęs, asmuo moka 30 procentų jam nustatyto mokėjimo dydžio. Už 3 pirmąsias paras, skaičiuojamas nuo asmens išvykimo paros (įskaitant ir tuos atvejus, kai asmuo išvyksta trumpiau kaip 3 paroms), mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nemažinamas.

Laikas, kai asmuo laikomas išvykusiu, pradedamas skaičiuoti nuo kitos paros, einančios po išvykimo paros.

VII SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ LAIKINO ATOKVĖPIO PASLAUGĄ

49. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis nustatomas atsižvelgiant į IPTIK ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, mokamą pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui.

50. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą dydis

50.1. 40 procentų IPTIK, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtos slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos, dydžio;

50.2. 60 procentų IPTIK, mokamos pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą laikino atokvėpio paslaugos gavėjo prižiūrimam asmeniui, kuriam nustatytas trečio arba ketvirto lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtos priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, dydžio.

51. Mokėjimo už laikino atokvėpio paslaugą, teikiamą trumpiau nei nustatyta maksimali galima laikino atokvėpio paslaugos teikimo trukmė, dydis nustatomas proporcingai teikiamos laikino atokvėpio paslaugos trukmei.

VIII SKYRIUS

PAGALBOS PINIGŲ DYDŽIO NUSTATYMAS IR JŲ MOKĖJIMAS

52. Savivaldybės administracija skiria ir moka vaikus globojančiai (rūpinančiai) šeimynai, budinčiam globotojui ir nuolatiniam globotojui už vaikų priežiūrą ar globą (rūpybą) pagalbos pinigus

52.1. už vieną vaiką iki 18 metų ir vyresnį vaiką, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, baigiamaisiais mokymosi metais mokami iki tų metų rugsėjo 1 dienos, o asmeniui, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą (taip pat ir asmeniui, kurio mokymą pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai) ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo dienos, bet ne ilgiau, iki jam sukaks 24 metai, mokami 3 bazinių socialinių išmokų (toliau − BSI) dydžių per mėnesį pagalbos pinigai;

52.2. už du vaikus – 6 BSI dydžių per mėnesį pagalbos pinigai;

52.3. už tris ir daugiau vaikų – 9 BSI dydžių per mėnesį pagalbos pinigai;

52.4. už kiekvieną prižiūrimą ar globojamą (rūpinamą) vaiką iki 3 metų pagalbos pinigai didinami papildomai 2 BSI dydžiais per mėnesį.

53. Pagalbos pinigais gali būti apmokamos išlaidos, susijusios su globotinio (rūpintinio) ar prižiūrimo vaiko poreikiais, ir skirtos

53.1. neformaliam ugdymui (socialinių įgūdžių, gebėjimų ugdymui, saviraiškos skatinimui, fiziniam lavinimui, įvairiems būreliams, kursams, seminarams ir kt.);

53.2. laisvalaikiui ir poilsiui organizuoti, stovykloms;

53.3. sveikatos priežiūrai;

53.4. prekėms ir kitoms paslaugoms (higienos, slaugos, techninės pagalbos, maitinimui, patalynei ir aprangai, globotinio (rūpintinio) transportavimui ir kt.);

53.5. kitiems globotinio (rūpintinio) poreikiams.

54. Pagalbos pinigai neskiriami, jeigu

54.1. globojamas (rūpinamas) vaikas suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, kol neišnyksta nurodytos aplinkybės;

54.2. globojamas (rūpinamas) vaikas apgyvendintas valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, socializacijos centre, mokyklos bendrabutyje ir jeigu jam yra teikiamas išlaikymas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą ir kitas paslaugas);

54.3. jeigu yra nustatyta vaiko laikinoji priežiūra globėjų (rūpintojų) prašymu;

54.4. jei vaiko globėjas (rūpintojas) deklaravo savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje ir / ar išvyko gyventi į kitą valstybę.

55. Pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas, kai

55.1. globojamas (rūpinamas) vaikas suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška ar jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, kol neišnyksta nurodytos aplinkybės;

55.2. globojamas (rūpinamas) vaikas apgyvendintas valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, socializacijos centre, mokyklos bendrabutyje ir jeigu jam yra teikiamas išlaikymas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą ir kitas paslaugas);

55.3. jeigu yra nustatyta vaiko laikinoji priežiūra globėjų (rūpintojų) prašymu;

55.4. jei vaiko globėjas (rūpintojas) deklaravo savo gyvenamąją vietą kitoje valstybėje ir / ar išvyko gyventi į kitą valstybę;

55.5. jeigu globotinis (rūpintinis), kuriam daugiau kaip 18 metų, nebesimoko;

55.6. gavus iš Valstybės vaiko teisių ir apsaugos tarnybos informaciją dėl globojamo (rūpinamo) vaiko apsaugos poreikio nustatymo ir vienos iš vaiko laikinosios priežiūros priemonių, nurodytų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 364 straipsnio 1 dalyje, taikymo;

55.7. nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal šio Aprašo 70 punkte nurodytą paskirtį;

55.8. globėjui (rūpintojui) ar budinčiam ar nuolatiniam globotojui atsisakius sudaryti galimybes vykdyti pagalbos pinigų panaudojimo tikrinimą;

55.9. rūpinamam vaikui tapus emancipuotu, panaikinus globą (rūpybą), nušalinus globėją (rūpintoją) nuo globėjo (rūpintojo) pareigų, globojamo (rūpinamo) vaiko ar jį globojančio asmens mirties atveju ir pan.).

56. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), vaiko globėjas (rūpintojas), šeimynos dalyvis ar globos centras (toliau – Vaiko globėjas (rūpintojas)) turi informuoti Savivaldybės administraciją apie aplinkybes, turinčias įtakos pagalbos pinigų mokėjimui ar jų dydžiui.

57. Jei pagalbos pinigų mokėjimas nutraukiamas, permoka (likusi permokos suma) asmens, vieno iš suaugusių šeimos narių, Vaiko globėjo (rūpintojo) raštišku sutikimu gali būti išskaitoma iš bet kurios kitos jo gaunamos išmokos, kurią moka Savivaldybės administracija. Neteisėtai gauti pagalbos pinigai, asmeniui, vienam iš suaugusių šeimos narių, Vaiko globėjui (rūpintojui) nesutikus jų grąžinti, išieškomi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

IX SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS

58. Asmens (šeimos) finansinės galimybės negali turėti įtakos jo (jos) galimybėms gauti socialines paslaugas, kurių poreikis jam (jai) nustatytas.

59. Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), pageidaujantis gauti socialines paslaugas, ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens (šeimos) turimas pajamas, išvardytas Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas).

60. Asmuo, pageidaujantis gauti ilgalaikę socialinę globą ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) turi pateikti informaciją apie turimas pajamas, nurodytas Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnyje (pajamų sumas), o tais atvejais, kai asmuo pradėjo gauti ilgalaikę socialinę globą po 2007 m. sausio 1 d., – ir apie turtą, nurodytą Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnyje (turto vertę).

61. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) pateikė neteisingus duomenis apie asmens (šeimos) turimas pajamas ir asmens turtą, Savivaldybės administracija gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų teisingumą, ir (ar) patikrinti šiuos duomenis registruose, valstybės ar vidaus administravimo informacinėse sistemose.

62. Asmens (šeimos), kuriam (-iai) skiriamos socialinės paslaugos, finansinės galimybės vertinamos nustačius asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.

63. Asmens (šeimos) finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas vertina Savivaldybės socialinės paramos skyriaus specialistai.

64. Pasikeitus asmens (šeimos) pajamoms (jų rūšiai, dydžiui ir kt.) ir (ar) turtui (jį ar jo dalį pardavus, padovanojus, įsigijus turtą ir kt.), asmens (šeimos) finansinės galimybės vertinamos iš naujo.

65. Ilgalaikės socialinės globos skyrimo atveju asmens finansinės galimybės gali būti vertinamos iš naujo ir prieš ilgalaikės socialinės globos teikimo pradžią, bet ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki ilgalaikės socialinės globos teikimo pirmosios dienos.

66. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, asmens (šeimos) finansines galimybes gali būti vertinamos po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis ir jam (jai) skiriamos socialinės paslaugos.

67. Jei asmens finansinių galimybių vertinimas apima ir jo turto vertinimą, ir jei šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos teikti socialinės paslaugos, mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui skaičiuojamas ir už socialines paslaugas, suteiktas iki turto vertinimo dienos.

68. Asmens (šeimos) finansinės galimybės nevertinamos, jei asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą.

69. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys pageidaujančių gauti socialines paslaugas asmenų (jų suaugusių šeimos narių) ar jų globėjų, rūpintojų, aprūpintojų arba socialines paslaugas organizuojančių ar teikiančių institucijų ar įstaigų prašymu (nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, ryšys su asmeniu, dėl kurio kreipiamasi, ar juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašymas pateikti duomenis apie asmens gaunamas pajamas (pajamų sumos) ir (ar) turtą (turto vertė), prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas) per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo parengia ir išduoda pažymas apie asmens (šeimos) gaunamas pajamas ir (ar) turtą.

70. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir organizacijos, Savivaldybės administracijos atsakingų specialistų prašymu (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas ir duomenų apimtis) turi parengti ir pateikti jai informaciją, susijusią su asmens (šeimos) finansinių galimybių vertinimu.

71. Savivaldybės administracijos atsakingi specialistai ir įstaigų socialiniai darbuotojai užtikrina asmens (šeimos) pateiktų duomenų konfidencialumą.

72. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie asmens (šeimos), gaunančio (-čios) socialines paslaugas, ar asmens (šeimos), kuriam (-iai) nustatytas socialinių paslaugų poreikis, pajamų pokyčius, jo (jos) finansines galimybes iš naujo įvertina, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo minėtos informacijos gavimo dienos. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo pajamų pokyčio dienos.

73. Socialinės paramos skyrius, gavęs informaciją apie asmens, gaunančio ilgalaikę socialinę globą, ar asmens, kuriam nustatytas ilgalaikės socialinės globos poreikis, turto pokyčius, finansines jo galimybes iš naujo įvertina, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams nuo minėtos informacijos gavimo dienos. Naujai nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas asmeniui (šeimai) dydis taikomas nuo turto pokyčio dienos.

74. Socialinės paramos skyrius turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-čios) socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos iniciatyva.

X SKYRIUS

ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS

75. Nustatant asmens finansines galimybes, į asmens pajamas įskaitomos Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens gaunamos pajamos.

76. Jeigu asmuo pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją ar iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatyta tvarka paskirtą slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, nustatant asmens finansines galimybes (kai skiriama ir teikiama socialinė priežiūra, dienos socialinė globa), į jo pajamas įskaitomos Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytos pajamos.

77. Jeigu socialinės paslaugos teikiamos šeimai, nustatant šeimos finansines galimybes, į jos pajamas įskaitomos Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytos šeimos narių gaunamos pajamos.

78. Jeigu Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nurodytos asmens pajamos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, į asmens pajamas įskaitomos jo pajamos, gautos po apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, atitinkamai atskaičius valstybinio socialinio draudimo įmokas, jeigu šios įmokos atskaitomos.

79. Jeigu Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos asmens su negalia pagal darbo sutartį arba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos viršija Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, į jo pajamas įskaitoma tik pajamų dalis, viršijanti vienos minimaliosios mėnesinės algos dydį.

80. Asmens (šeimos) pajamos nustatomos skaičiuojant 3 paskutinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo pajamų vidurkį.

81. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, kurį pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais, pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio pajamas.

82. Vertinant vidutines šeimos pajamas, tenkančias vienam šeimos nariui, šeimos nariais laikomi sutuoktiniai ar bendrai gyvenantys asmenys arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, besimokantys pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuojantys aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems nustatyta globa ar rūpyba, šeimos nariais nelaikomi.

83. Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 8, 9 punktuose nurodytos pajamos, kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į asmens pajamas tų mėnesių, už kuriuos jos paskirtos.

84. Socialinių paslaugų įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytos pajamos įskaitomos į asmens pajamas tų mėnesių, kuriais jos išmokėtos.

85. Asmens (šeimos), pradėjusio (-ios) gauti socialines paslaugas iki 2024 m. birželio 30 d., finansinės galimybės įvertinamos iš naujo Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka. Iki Socialinių paslaugų įstatymo įsigaliojimo dienos nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti keičiamas tik tuo atveju, jeigu atlikus šioje dalyje numatytą vertinimą nustatomas mažesnis mokėjimo už socialines paslaugas dydis, negu buvo nustatytas atliekant finansinių galimybių vertinimą pagal teisės aktus, galiojusius iki 2024 m. birželio 30 d.

XI SKYRIUS

ASMENS TURTO VERTINIMAS

86. Nustatant asmens finansines galimybes (jei asmeniui skiriama ar pradėta teikti ilgalaikė socialinė globa po 2007 m. sausio 1 d.), įskaitomas asmens nuosavybės teise turimas ar per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) turėtas Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas.

87. Jei Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas perduotas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal rentos ar išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, jis taip pat įskaitomas į asmens turtą. Rentos mokėtojo įsipareigojimus dėl asmens mokėjimo už socialines paslaugas rekomenduojama nustatyti Aprašo 6 punkte nurodytose sutartyse.

88. Jeigu asmeniui Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis.

89. Jeigu asmuo gyvena su šeima ir (arba) artimaisiais giminaičiais ir šios šeimos ir (arba) artimųjų giminaičių gyvenamoji patalpa, kurioje jie ne trumpiau kaip vienus metus yra deklaravę gyvenamąją vietą, yra asmens nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į asmens turtą neįskaitomos.

90. Asmens turto, nurodyto Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, vertė nustatoma pagal duomenis apie vidutines rinkos vertes, Savivaldybės administracijos gaunamus iš Nekilnojamojo turto registro ir (ar) kadastro.

91. Jei asmuo nesutinka su turto verte, nurodyta Nekilnojamojo turto registre ir (ar) kadastre, jis turi teisę finansines galimybes vertinusiam Socialinės paramos skyriui pateikti turto vertinimo, atlikto vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ne vėliau kaip per 12 mėnesių iki finansinių galimybių vertinimo, ataskaitą.

92. Jeigu asmuo parduoda turtą yra apskaitomos lėšos, kurios buvo gautos turtą pardavus.

93. Informaciją apie pinigines lėšas (jų sumas) raštu pateikia pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas).

94. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma sumuojant visą Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą.

95. Jei vertinamas Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtas, turėtas per praėjusius 24 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo ar asmens finansinių galimybių vertinimo (įskaitant ir finansinių galimybių vertinimą iš naujo dėl įvykusių turto pokyčių po ankstesnio (paskutinio) vertinimo) dienos, bet šio kreipimosi metu ar asmens finansinių galimybių vertinimo metu jis pakeistas į kitą kurį nors Socialinių paslaugų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną kartą. Pakeisto turto vertė nustatoma pagal asmens pateiktus turto vertę pagrindžiančius dokumentus.

96. Asmuo už ilgalaikę socialinę globą, atsižvelgiant į turtą, moka iki tol, kol jo turto vertė viršija jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą arba, jeigu įvyksta turto ir (ar) pajamų pokytis, kuomet nebereikia mokėti mokesčio nuo turto.

97. Duomenis apie asmens turimus statinius (įskaitant nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių) ir jų vertes Savivaldybės administracija gauna iš Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytojo pagal Savivaldybės administracijos su Nekilnojamojo turto registro ir kadastro tvarkytoju sudarytas duomenų teikimo sutartis ir (ar) prašymus (nurodomas juridinio asmens pavadinimas, asmens, dėl kurio kreipiamasi, vardas, pavardė, gimimo data, prašymas pateikti duomenis apie asmens turtą (turto vertė), prašomų duomenų gavimo pagrindas, jų naudojimo tikslas, teikimo būdas).

98. Informaciją apie pinigines lėšas (piniginių lėšų sumas) raštu nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas, aprūpintojas.

99. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą dauginant iš asmens gyvenamosios vietos pagal deklaravimo adresą, o jeigu gyvenamosios vietos adresas nedeklaruotas – asmens gyvenamosios vietos, nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti.

100. Turto normatyvas asmeniui yra 50 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto.

101. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos valstybės įmonės Registrų centro nustatomos ir šios įmonės interneto svetainėje skelbiamos nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinės vertės piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams gauti pagal kiekvienų metų sausio 1 dienos vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose, kitose savivaldybių teritorijose.

XII SKYRIUS

ATLEIDIMAS NUO MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS

102. Savivaldybės administracija, įvertinusi visą turimą informaciją ir aplinkybes, turi teisę atleisti arba sumažinti asmens mokėjimo dydį už socialines paslaugas, kai

102.1. paslaugų gavėjai yra patyrę gaisro, stichinių nelaimių ar kitų nuostolių (pateikus aplinkybes pateisinančius dokumentus), dėl kitų objektyvių priežasčių, pabloginusių asmenų finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas;

102.2. asmuo, jei jo turto vertė viršija savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą ir jam neužtenka jo gaunamų pajamų, gali būti atleistas nuo turto mokesčio, kuriuo iš dalies apmokama už ilgalaikės socialinės globos paslaugas, ar jam nustatyto turto mokesčio dydis sumažintas, šiais atvejais

102.2.1. kai asmens turtas yra menkavertis, nelikvidus (statiniai apgriuvę, labai blogos būklės arba jų vertė mažesnė už turimas skolas, žemė toli nuo socialinės infrastruktūros, turtas nukentėjęs nuo gaisro ir kt.) ir nėra pirkėjo, kuris jį pirktų;

102.2.2. kai asmuo dėl sveikatos būklės negali atlikti notarinių veiksmų sudarant turto perleidimo kitam asmeniui sandorių, nėra giminaičių ar kitų suinteresuotų asmenų, kurie galėtų rūpintis asmens turimu turtu (statiniais, žeme ir kt.);

102.2.3. kai asmuo yra vienišas ir nėra artimųjų, kurie galėtų mokėti nustatytą mokestį.

103. Asmenys, pageidaujantys būti atleisti nuo mokėjimo už gaunamas socialines paslaugas, pateikia motyvuotą laisvos formos prašymą ir aplinkybes pagrindžiančius dokumentus Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus specialistui. Kilus įtarimui, kad asmuo pateikia neteisingą informaciją, Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus iniciatyva gali būti atliekamas buities sąlygų tyrimas ir surašomas aktas.

104. Specialistas, gavęs asmens prašymą bei įvertinęs visą turimą informaciją ir aplinkybes, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą dėl komisijos sudarymo, paskirto komisijos pirmininko.

105. Komisiją, sudaro nemažiau trys Savivaldybės administracijos darbuotojai (valstybės tarnautojai arba asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį).

106. Komisijos posėdžio protokolas su rekomendacijomis ir siūlymais, apie galimybę asmeniui sumažinti mokestį už gaunamas socialines paslaugas arba asmenį atleisti nuo turto mokesčio, įvardinant terminą arba neterminuotai, per 5 darbo dienas teikiamas Savivaldybės administracijos direktoriui.

107. Savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgdamas į Komisijos rekomendacijas, per 5 darbo dienas priima sprendimą.

XIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

108. Savivaldybės administracija ir socialinių paslaugų įstaigos užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka.

109. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. Balandžio 27 d. Europos parlamento ir tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama direktyva 95/46/EB (bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų apsaugą ir tvarkymą. Socialinių paslaugų įstaigų vadovai yra atsakingi už teisingą mokėjimo už suteiktas socialines paslaugas apskaičiavimą paslaugų gavėjams, gautų lėšų, skirtų socialinėms paslaugoms finansuoti, panaudojimą teisės aktų nustatyta tvarka.

110. Nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas, aprūpintojas) teisės aktų nustatyta tvarka raštu gali apskųsti Savivaldybės administracijos direktoriui.

111. Apskundus nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį, Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu gali būti pakartotinai įvertintos asmens (šeimos) finansinės galimybės mokėti už socialines paslaugas ir nustatytas asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis. Nustačius, kad mokėjimo už socialines paslaugas dydis buvo nustatytas neteisingai, mokėjimo už socialines paslaugas dydis tikslinamas. Apie patikslintą mokėjimo už socialines paslaugas dydį per 5 (penkias) darbo dienas nuo asmens (šeimos) finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas įvertinimo dienos informuojamas asmuo (šeima) ir socialines paslaugas asmeniui (šeimai) teikianti įstaiga.

112. Ginčai dėl Savivaldybės administracijos priimtų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

_____________________________