DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2010 M. LIEPOS 23 D. SPRENDIMO NR. T-474 „DĖL KAUNO MIESTO KAPINIŲ TVARKYMO IR ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA 2022-12-20 SPRENDIMAS Nr. T-609

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2010 M. LIEPOS 23 D. SPRENDIMO NR. T-474 „DĖL KAUNO MIESTO KAPINIŲ TVARKYMO IR ŽMONIŲ PALAIKŲ LAIDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2022 m. gruodžio 20 d. Nr. T-609

Kaunas

Kauno miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a

Pakeisti Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisykles, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 „Dėl Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių patvirtinimo“

1. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip

„15. Kapinėse, dėl kurių panaikinimo Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, palaidotų asmenų sutuoktinius, partnerius ir artimuosius giminaičius, kurie kapinių prižiūrėtojui yra nurodę savo adresus, kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo informuoja raštu (registruotu laišku), pateikdamas Taisyklių 14 punkte nurodytą informaciją.“

2. Pakeisti 19 punktą ir jį išdėstyti taip

„19. Riboto laidojimo kapinėms priskiriamos kapinės, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose (kur jau palaidota) kapavietėse, formuojant naujus kapus ar pakartotinai laidojant į jau esamus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose ar išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke arba laidojant esamose kapavietėse tik kremuotus žmogaus palaikus. Jei kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, kuriose galima laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus, ir Savivaldybės skelbiamame jos teritorijoje esančių kapinių sąraše prie riboto laidojimo kapinių statuso nurodyta „tik kremuoti žmogaus palaikai“, jose leidžiama laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo.“

3. Pakeisti 33 punktą ir jį išdėstyti taip

„33. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Kapavietėse draudžiama sodinti miškams įveisti skirtų ir kitų stambią šaknų ir šakų sistemą turinčių medžių (išskyrus jų svyruoklines ir žemaūges formas). Želdinius, augančius kapavietėse, prižiūri už kapavietės priežiūrą atsakingi asmenys. Už kapavietės ribų išlindusias želdinių dalis, išsikišančias į bendrus takus arba gretimas kapavietes, nepažeisdami želdinio ir teisės aktų reikalavimų, savo iniciatyva ir lėšomis privalo apgenėti, suderinę su kapinių prižiūrėtoju, už kapavietės priežiūrą atsakingi asmenys. Želdinį apgenėję asmenys privalo visiškai sutvarkyti genėjimo vietą, nepalikti nugenėtų šakų ir kitų nuokirtų.“

4. Pakeisti 35.1 papunktį ir jį išdėstyti taip

„35.1. asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo datą, mirties vietą ir datą, asmens kodą, medicininio mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį, o jeigu palaidotas (palaidoti) žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės, – moters, kurios vaisius (vaisiai) buvo kremuotas (kremuoti) arba nekremuotas (nekremuoti), vardą ir pavardę, gimimo datą, sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašo datą;“.

5. Pakeisti 35.3 papunktį ir jį išdėstyti taip

„35.3. įrašus apie juodligę arba ypač pavojingą užkrečiamąją ligą, įrašytą į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, jeigu asmuo, kurio palaikai (išskyrus kremuotus) palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo tokia liga arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas;“.

6. Pakeisti 35.6 papunktį ir jį išdėstyti taip

„35.6. laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi, juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą;“.

7. Pakeisti 35.8 papunktį ir jį išdėstyti taip

„35.8. asmens, įregistravusio duomenis žurnale, pareigas, vardą, pavardę, ir, jei pildomas ne elektroninis žurnalas, parašą.“

8. Pakeisti 37 punktą ir jį išdėstyti taip

„37. Žurnalas privalo būti tvarkomas taip, kad nebūtų įmanoma pakeisti jame esančių įrašų, pakeisti lapų, papildyti žurnalo naujais įrašais, pažeidžiančiais chronologinę tvarką. Žurnalas saugomas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Už žurnaluose įrašytų duomenų atitiktį pateiktiems dokumentams ir jų saugą atsako kapinių prižiūrėtojas.“

9. Pakeisti 40 punktą ir jį išdėstyti taip

„40. Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį Taisyklių 41 punkte nustatyta tvarka pranešta prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam Taisyklių 66 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą) kapinių prižiūrėtojas įrašo Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (2 priedas). Kapinių prižiūrėtojas supažindina atsakingus asmenis su Taisyklėmis ir Savivaldybės ar religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“

10. Pakeisti 41 punktą ir jį išdėstyti taip

„41. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę ar kolumbariumo nišą atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 40 punkte. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) ar partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinius už kapavietę atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 40 punkte.“

11. Pakeisti 46 punktą ir jį išdėstyti taip

„46. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą ir medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės. Žmogaus palaikams, įskaitant balzamuotus ir kremuotus, laidoti, atsižvelgiant į laidojančio asmens prašymą, vadovaujantis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, skiriama kapavietė arba niša kolumbariume, arba kremuotus žmogaus palaikus leidžiama išbarstyti kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke.

Skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5 m x 2,5 m), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. m (2,8 m x 2,5 m), tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti – 1,32 kv. m (1,10 m x 1,2 m) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai (jam esant gyvam) valiai.“

12. Pakeisti 53 punktą ir jį išdėstyti taip

„53. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 metrai, kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 metras. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima.“

13. Pakeisti 54 punktą ir jį išdėstyti taip

„54. Naujas kapas esamoje kapavietėje gali būti formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek būtina laidojimui. Sprendimą leisti (neleisti) pakeisti kapavietės ribas priima leidimą laidoti išduodantis asmuo šio leidimo išdavimo metu. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.“

14. Pakeisti 56 punktą ir jį išdėstyti taip

„56. Žmogaus palaikus galima ekshumuoti ar perlaidoti, kai kapinių prižiūrėtojui yra pateiktas pareiškėjo prašymas, palaidoto žmogaus sutuoktinio (-ės), partnerio (-ės) arba pilnamečių vaikų (įtėvių), tėvų (įtėvių), jeigu jų nėra, – artimųjų giminaičių prašymas, jeigu jų nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus, – Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymas ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka išduotas leidimas ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse.

Ekshumavimo išlaidas apmoka pareiškėjas. Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus kapinėse nereikia atkasant palaidotas urnas, perkeliant urnas iš vienos kolumbariumo nišos į kitą ir perkeliant laidojimo rūsyje palaidotus žmogaus palaikus, išskyrus atvejus, kai atidaromas karstas.

Jei po ekshumavimo žmogaus palaikai bus laidojami kitur (perlaidojami), būtinas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens rašytinis sutikimas. Veikiančiose ar riboto laidojimo Kauno miesto kapinėse palaikai gali būti perlaidojami tik į esamas kapavietes, jeigu pagal Taisyklių 53 ir 54 punktų nuostatas galimi laidojimai.“

15. Pakeisti 69 punktą ir jį išdėstyti taip

„69. Asmuo, kuriam Taisyklių nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, pateikia Taisyklių 68 punkte nurodytoms institucijoms ar asmenims medicininį mirties liudijimą ir rašytinį prašymą išduoti leidimą laidoti, medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jei norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, ir rašytinį prašymą išduoti leidimą laidoti. Prašyme pažymima, kuriose kapinėse esančioje pripažintoje neprižiūrima kapavietėje pageidaujama gauti leidimą laidoti ir nurodomas Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimas, konfesinėse kapinėse – religinės bendruomenės ar bendrijos sprendimas, suteikęs teisę prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal Taisykles joje galima laidoti ir praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos.“

16. Pakeisti 86 punktą ir jį išdėstyti taip

„86. Savivaldybės lėšomis palaidojus vienišo žmogaus arba nenustatytos tapatybės palaikus, esant teisinėms galimybėms, viešo konkurso būdu parinktas paslaugos teikėjas kreipiasi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl pašalpos mirties atveju gavimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl mirusiojo pensijos gavimo.“

17. Papildyti nauju 871 punktu

„871. Archeologinių tyrimų metu Kauno miesto savivaldybės teritorijoje rasti palaikai (kaulai ar kitos palaikų dalys), kuriuos atsisakė priimti muziejai, archeologinio paveldo objekto valdytojas, bažnyčios, religinės bendruomenės ir kuriuos užkasti tirto archeologinio paveldo objekto teritorijoje nėra galimybės, Kultūros paveldo departamento prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos sprendimu pagal perdavimo ir priėmimo aktą gali būti perduoti laidoti kapinių prižiūrėtojui. Palaikų perdavimas ir priėmimas, taip pat jų laidojimo vieta ir laikas turi būti pažymimi atskirame kapinių prižiūrėtojo pildomame žurnale.

Palaikai ar jų dalys pagal jų dydį, kiekį, svorį (suaugusio žmogaus, kūdikio palaikai ar jų dalys) laidojami maišuose. Už palaikų laidojimą sumoka juos perduodantis asmuo pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus įkainius.“

18. Pakeisti 95 punkto pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip

„95. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės), partnerio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų apie kapavietę (kapą) žurnale neišliko, turi:“.

19. Papildyti nauju 101 punktu

„101. Savivaldybės teritorijoje esančių kapinių (veikiančių, riboto laidojimo ir neveikiančių) sąrašas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo nustatyta tvarka skelbiamas Savivaldybės interneto svetainėje. Sąrašas atnaujinamas ir tvirtinamas ne rečiau kaip kartą per metus.“

20. Pakeisti 2 priedą ir jį išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

Savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis