e88ebb40900211e4bb408baba2bdddf3

DĖL INVESTICIJŲ Į MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRAS 2015–2022 METŲ PRIORITETŲ PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2015-08-15

DĖL INVESTICIJŲ Į MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRAS 2015–2022 METŲ PRIORITETŲ PATVIRTINIMO Open official source

Suvestinė redakcija nuo 2015-08-15

Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-12-30, i. k. 2014-20973

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL INVESTICIJŲ Į MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRAS 2015–2022 METŲ PRIORITETŲ PATVIRTINIMO

2014 m. gruodžio 29 d. Nr. V-1269

Vilnius

Įgyvendindamas Europos Komisijos 2014 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. C(2014)4234 patvirtintos Lietuvos Respublikos partnerystės sutarties priede Nr. 2 „Europos struktūriniams investiciniams fondams taikomų ex ante sąlygų apžvalga“ nustatytą išankstinę sąlygą 1.2 „Mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūra“. Parengtas daugiametis biudžeto ir investavimo prioritetų planas“,

t v i r t i n u Investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūras 2015–2022 metų prioritetus (pridedama).

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro ir

2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1269

INVESTICIJŲ Į MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRAS 2015-2022 METŲ PRIORITETAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūras 2015-2022 metų prioritetai (toliau – Investicijų prioritetai) yra skirti Lietuvos mokslo ir studijų institucijų turimos mokslinių tyrimų infrastruktūros (toliau – Infrastruktūros) atnaujinimo ir naujos Infrastruktūros sukūrimo poreikio įvertinimui, poreikių prioretizavimui, preliminaraus lėšų poreikio nustatymui bei tarptautinių Infrastruktūrų, kurių veikloje būtų tikslinga dalyvauti, identifikavimui.

2. Investicijų prioritetuose vartojamos sąvokos

2.1. Mokslinių tyrimų infrastruktūra – tai priemonės, ištekliai ir su jais susijusios paslaugos, kuriomis naudojasi mokslo bendruomenė atlikdama mokslinius tyrimus visose mokslo srityse. Mokslinių tyrimų infrastruktūra apima mokslinę įrangą, mokslinių tyrimų medžiagą, žinių šaltinius, informacijos ir ryšių technologijomis grindžiamas infrastruktūras bei bet kurias kitas išskirtines priemones, kurios yra esminės mokslinei kompetencijai įgyti;

2.2. Ekscelencijos centras – mokslinių tyrimų centras (tyrėjų grupė arba mokslo ir studijų institucijos arba jų padaliniai), turintis kritinę mokslo potencialo masę ir vykdantis aukšto lygio mokslinius tyrimus, leidžiančius spręsti visuomenei aktualias problemas ir kurti inovacijas, įgalinančias valstybę plėtrai ir augimui.

3. Investicijų prioritetuose numatomas preliminarus lėšų poreikis Infrastruktūrų atnaujinimui ir (ar) kūrimui pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 411 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programos patvirtinimo“ (toliau – Sumanios specializacijos programa) nustatytus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros (toliau – MTEP) ir inovacijų prioritetus (toliau – Sumanios specializacijos prioritetai).

4. Dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. V-1068 „Dėl Dalyvavimo tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas).

5. Investicijų prioritetai parengti atsižvelgiant į Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodį, patvirtintą Lietuvos mokslo tarybos 2014 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. VIII-22 „Dėl Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio projektų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 951 „Dėl Prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių patvirtinimo“, Sumanios specializacijos programą ir Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo kelrodžius.

II SKYRIUS

ESAMOS SITUACIJOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ SRITYJE APŽVALGA

6. Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) 2011 metais parengė Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodį (toliau – Kelrodis), kuriame įvardijo 15 nacionalinių Infrastruktūrų projektų, svarbių šalies MTEP, taip pat identifikavo tarptautines Infrastruktūras, kurių veikloje būtų tikslinga dalyvauti nacionalinėms Infrastruktūroms.

7. Infrastruktūrų projektų paraiškos, kurios buvo pateiktos Tarybai dėl įtraukimo į 2011 metų Kelrodį, siekiant objektyvaus ir nešališko įvertinimo, buvo nagrinėjamos atitinkamuose pogrupiuose (humanitarinių ir socialinių mokslų, biomedicinos ir fizinių ir technologijos mokslų), užsienio šalių ekspertai atliko apibendrinamąjį paraiškų vertinimą.

8. 2012 metais švietimo ir mokslo ministras patvirtino Įsakymą, reglamentuojantį dalyvavimo tarptautinėse Infrastruktūrose tvarką. Atsižvelgiant į Kelrodžio rekomendacijas, jame pateiktas sąsajas su Europinėmis Infrastruktūromis, bei vadovaujantis Įsakymu, Lietuva 2013 metais tapo Europos socialinio tyrimo Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumo (angl. trumpinys – ESS ERIC), 2014 metais – Bendrosios kalbos išteklių ir technologijų infrastruktūros Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (angl. trumpinys – CLARIN ERIC) nare.

9. 2014 metais Taryba, Švietimo ir mokslo ministerijos prašymu, atnaujino Kelrodį (toliau – Atnaujintas kelrodis), įtraukdama 7 naujus Infrastruktūros projektus. Atnaujinant Kelrodį, Tarybos ekspertai taip pat įvertino visų Infrastruktūrų sąsajas su Sumanios specializacijos programa ir joje įvardytais Sumanios specializacijos prioritetais. Visos Atnaujintame kelrodyje įvardintos infrastruktūros įgyvendina vieną ar kelis Sumanios specializacijos prioritetų.

10. Aukščiau išvardinti dokumentai sukuria prielaidas įvertinti Infrastruktūros atnaujinimo ir (ar) sukūrimo poreikį ir tam preliminariai reikalingas lėšas, nustatyti Infrastruktūrų sąsajas su Sumanios specializacijos prioritetais, tarptautines Infrastruktūras, kurių veikloje būtų tikslinga dalyvauti Lietuvai bei tvarką, kuria vadovaujantis priimami sprendimai dalyvauti tarptautinėse Infrastruktūrose. Tai leidžia Lietuvai aiškiai, pagrįstai ir objektyviai paskirstyti lėšas, taip pat sukurti skaidrią ir visų suinteresuotų subjektų atžvilgiu lygiateisę sistemą Infrastruktūrų srityje.

III SKYRIUS

INVESTICIJŲ PRIORITETŲ RENGIMO PRINCIPAI

11. Pagrindinis prioritetas, kuriuo vadovautasi rengiant Investicijų prioritetus ir nustatant preliminarų lėšų poreikį, yra Infrastruktūros atitikimas Sumanios specializacijos prioritetams.

12. Sumanios specializacijos krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 951 „Dėl prioritetinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumanios specializacijos) krypčių patvirtinimo“, vadovai (toliau – Sumanios specializacijos krypčių vadovai), kartu su savo krypties ekspertų grupėmis, kurie buvo atsakingi ir už Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo kelrodžių rengimą, įvertino Infrastruktūros, reikalingos kiekvieno Sumanios specializacijos prioriteto įgyvendinimui, poreikį.

13. Investicijų prioritetų 14 punkte nurodyti ekspertai taip pat įvertino į Atnaujintą kelrodį įtrauktas Infrastruktūras, nustatė jų sąsajas su Sumanios specializacijos prioritetais (buvo vertinama Infrastruktūrų atlikta savianalizė ir savęs identifikavimas su Sumanios specializacijos prioritetais).

14. Tarybos Infrastruktūrų komisija vertino Sumanios specializacijos krypčių vadovų ir jų ekspertų parengtus Infrastruktūros, reikalingos Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimui, poreikio sąrašus, susiedami įvardytą Infrastruktūrą su Infrastruktūra, įtraukta į Atnaujintą kelrodį.

15. Preliminarus lėšų poreikis, reikalingas Infrastruktūros, būtinos Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimui, atnaujinimui ir (arba) sukūrimui (pateikiamas Investicijų prioritetų 1 priede) buvo nustatytas įvardytą poreikį proporcingai paskirsčius pagal Sumanios specializacijos prioritetus, atsižvelgiant į Infrastruktūros atnaujinimui ir (arba) sukūrimui numatomas skirti Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2014–2020 metų laikotarpio lėšas (2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės (numatoma priemonė – „Įrangos, naudojamos atviros prieigos centruose, sumanios specializacijos kryptyse atnaujinimas“) lėšas, tam preliminariai numatoma 90 mln. litų (26,07 mln. eurų).

Institucijos, siekdamos gauti finansavimą Infrastruktūros kūrimui ir (arba) atnaujinimui pagal nurodytą priemonę, savo lėšomis turi padengti 10 procentų prašomos skirti sumos.

16. Investicijų prioritetų 2 priede pateikiamas tarptautinių Infrastruktūrų, kurių veikloje tikslinga dalyvauti nacionalinėms Infrastruktūroms, sąrašas. Jis parengtas atsižvelgiant į esamą nacionalinių Infrastruktūrų bendradarbiavimo su tarptautinėmis Infrastruktūromis mastą, nacionalinių Infrastruktūrų atitikimą Sumanios specializacijos prioritetams, Investicijų prioritetų 14 punkte nurodytų ekspertų bei Tarybos ekspertų vertinimą. 2 priede minimos tik tos tarptautinės infrastruktūros, kurių nare Lietuva dar netapo.

17. Įsijungimas į tarptautines Infrastruktūras, numatytas Investicijų prioritetų 2 priede, vykdomas pagal Įsakymą, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų 2014–2020 metų laikotarpio lėšomis (2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto priemonės (numatoma priemonė – „Europinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų kūrimas ir plėtra bei Lietuvos integracija į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras, vadovaujantis Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžiu, daugiamečiu investicijų į mokslinių tyrimų infrastruktūras planu ir kitais strateginiais dokumentais“) lėšomis, tam preliminariai numatoma 90 mln. litų (26,07 mln. eurų).

Šios lėšos taip pat gali būti naudojamos tolimesniam dalyvavimui Investicijų prioritetų 8 punkte nurodytose tarptautinėse Infrastruktūrose finansuoti.

Punkto pakeitimai

Nr. V-894, 2015-08-13, paskelbta TAR 2015-08-14, i. k. 2015-12311

18. Ekscelencijos centrų kūrimas bus vykdomas atsižvelgiant į kvietimo pagal Europos Sąjungos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020, patvirtintos Europos Komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. komunikatu Nr. KOM(2011)808, srities „Pažangos sklaida ir dalyvavimo plėtra“ priemonę „Komandų kūrimas“ (WIDESPREAD-1-2014: TEAMING) rezultatus. Tuo atveju, jei Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pateiktos paraiškos (ar viena iš jų) bus pripažintos laimėtojomis pagal šiame punkte minėtos priemonės „Komandų kūrimas“ kvietimą, Lietuva investuos į paraiškose numatytų ekscelencijos centrų kūrimą. Jei nė viena Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pateikta paraiška nebus pripažinta laimėtoja, bus priimtas atskiras sprendimas dėl ekscelencijos centrų kūrimui numatytų lėšų panaudojimo.

Lėšos ekscelencijos centrų kūrimui numatytos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. C(2014)6397, 1 prioriteto preliminariai numatytoje priemonėje „Ekscelencijos centrų ir paralelinių laboratorijų infrastruktūros sukūrimas“, kuriai numatoma skirti 90 mln. litų (26,07 mln. eurų).

IV SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19. Investicijų prioritetai gali būti peržiūrimi ir koreguojami atsižvelgiant į Sumanios specializacijos prioritetų įgyvendinimo tarpinius vertinimo rezultatus, taip pat – atsižvelgiant į šiame dokumente įvardyto lėšų poreikio panaudojimo efektyvumo vertinimą.

______________

Investicijų į mokslinių tyrimų

infrastruktūras 2015-2022 metų prioritetų

1 priedas

Nr.

Sumanios specializacijos prioritetas

Preliminarus poreikis/numatoma finansuoti suma

Galimas finansavimo šaltinis

Tūkst. Lt

Tūkst. Eur

Energetikos ir tvarios aplinkos kryptis

Išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos

400

115,85

Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšos, Valstybės biudžeto lėšos

Energijos ir kuro gamyba naudojant biomasę ar atliekas, atliekų apdorojimas, saugojimas ir šalinimas

2200

637,16