DĖL NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2011 M. KOVO 7 D. ĮSAKYMO NR. 1p-(1.3.)-39 „DĖL Geodezininkų profesinių žinių patikrinimo EGZAMINO KLAUSIMŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

NacionalinĖs ŽemĖs tarnybos

PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS

direktorius

įsakymas

DĖL NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS DIREKTORIAUS 2011 M. KOVO 7 D. ĮSAKYMO NR. 1p-(1.3.)-39 „DĖL Geodezininkų profesinių žinių patikrinimo EGZAMINO KLAUSIMŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2014 m. birželio 25 d. Nr. 1P-(1.3.)-252

Vilnius

P a k e i č i u Geodezininkų profesinių žinių patikrinimo egzamino klausimų sąrašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-39 „Dėl Geodezininkų profesinių žinių patikrinimo egzamino klausimų sąrašo patvirtinimo“, ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).

Žemės tvarkymo departamento direktorius,

atliekantis Nacionalinės žemės tarnybos

direktoriaus pareigas Algis Bagdonas

PATVIRTINTA

Nacionalinės žemės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2011 m. kovo 7 d.

įsakymu Nr. 1P-39

(Nacionalinės žemės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos

direktoriaus 2014 m. birželio 25 d.

įsakymo Nr. 1P-(1.3.)-252

redakcija)

GEODEZININKŲ KVALIFIKACIJOS EGZAMINO KLAUSIMŲ SĄRAŠAS

I. Žemės teisės pagrindai

1. Privačios kitos paskirties žemės sklypas kaimo vietovėje suformuotas pagal detalųjį planą. Ar galima pertvarkyti žemės sklypą padalijimo būdu parengus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą?

2. Ar būtinas statinio bendraturčių sutikimas nustatant valstybinės žemės sklypo, reikalingo šiam statiniui eksploatuoti, parduodamų (nuomojamų) dalių dydį?

3. Ar būtina nustatant valstybinės žemės sklypo, kuriame yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai, parduodamas (nuomojamas) dalis, reikalingas kiekvienam statiniui eksploatuoti, šias dalis (jų ribas ir dydį) suderinti (gauti sutikimą) su visais statinių savininkais (bendraturčiais)?

4. Kokiais atvejais galima pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis ir nustatyti žemės sklypui papildomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas be šio žemės sklypo savininko sutikimo?

5. Ar gali būti nustatyta hipoteka žemės sklypo daliai?

6. Kokiais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas gali būti keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu?

7. Ar būtina žemės servitutą, kurį numatoma nustatyti sandoriu, suprojektuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte?

8. Ar gali būti padalijamas žemės sklypas, suformuotas statiniams eksploatuoti?

9. Kaip (kokia tvarka) tarnaujančiajam žemės sklypui turi būti nustatomas servitutas, jeigu neidentifikuotas viešpataujantis daiktas (daiktai)?

10. Kokie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai gali būti parduodami be aukciono?

11. Kokį didžiausią žemės ūkio paskirties žemės plotą iš valstybės ir kitų asmenų gali įsigyti sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise?

12. Kokie administraciniai aktai (sprendimai) priimami tais atvejais, kai pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą žemės ūkio paskirties žemės sklypas padalijamas į penkis žemės sklypus, pakeičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą?

13. Ar gali būti sujungti skirtingiems asmenims (ne vienam savininkui) priklausantys žemės sklypai, iš kurių vienam yra nustatyta hipoteka?

14. Kaip nustatomos parduodamo įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalys, kai įsiterpusį plotą pageidauja pirkti keli besiribojančių žemės sklypų savininkai?

15. Ar gali būti įkeičiama valstybinės žemės nuomos teisė? Jeigu gali, nurodykite kokiais atvejais.

16. Kokio dydžio, ploto ir ribų turi būti suprojektuojamas servitutas?

17. Kas turi įregistruoti Nekilnojamojo turto registre administraciniu aktu nustatytą žemės servitutą?

18. Ar įkeičiant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį reikalingas kitų bendraturčių sutikimas?

19. Kurie iš išvardintų valstybinės žemės patikėtinių turi teisę išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus?

20. Nuo kokio momento žemės sklypas laikomas suformuotu?

21. Kokiais atvejais įrašant į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas nereikalingas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų keitimo?

22. Kokiais atvejais keičiant žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą nereikalingas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų keitimo?

23. Kokie asmenys turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypą?

24. Kokia institucija išduoda leidimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą?

25. Kokiais iš nurodytų atvejų leidimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą neprivalomas?

26. Į kiek žemės sklypų gali būti padalytas privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypas, priklausantis keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise?

27. Kokiam maksimaliam terminui gali būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas?

28. Kokiam terminui gali būti pratęsiama valstybinės žemės sklypo, reikalingo statinio, kurio ekonomiškai pagrįsto naudojimo trukmės terminas suėjęs, nuomos sutartis?

29. Ar gali Europos Sąjungos valstybės pilietis įsigyti Lietuvos Respublikoje privačios miškų ūkio paskirties žemės sklypą?

30. Kokią kainą valstybė gali mokėti už pirmumo teise įsigyjamą privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą?

31. Kokie veiksmai atliekami nustačius, kad asmuo įsigijo žemės ūkio paskirties žemės plotą, viršijantį įstatyme nustatytą didžiausią įsigyti leidžiamą ploto dydį?

32. Kokia institucija tvirtina žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektus?

33. Kokio dydžio palūkanos mokamos už įsiskolinimo likutį valstybinės žemės sklypą perkant išsimokėtinai?

34. Pagal kokį dokumentą (projektą, planą) gali būti formuojamas žemės sklypas miestų ir miestelių teritorijose?

35. Koks dokumentas patvirtina, kad įsiterpęs žemės plotas, esantis mėgėjų sodo teritorijoje, reikalingas bendroms reikmėms (bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai)?

II. Georeferencinio pagrindo kadastras, valstybiniai erdvinių duomenų rinkiniai, topografiniai ir ortofotografiniai žemėlapiai

36. Savivaldybės teritorijos 1:2 000 ir didesnio mastelio topografinius planus, erdvinių duomenų rinkinius ir geodezinius tinklus patikėjimo teise valdo ir naudoja

37. Kuris nurodytas teiginys dėl 1 cm atitikmens žemėlapyje ir vietovėje yra neteisingas

38. Topografinio žemėlapio M 1:10 000 skaidymas lapais LKS-94 koordinačių sistemoje

39. Standartinio topografinio žemėlapio M 1:10 000 lapo dydis

40. Ar galima, dirbant su geoinformacinėmis sistemomis, sutapdinti georeferencinio pagrindo duomenis su kitais teminiais duomenimis

41. Georeferencinio pagrindo žemėlapis – tai

42. Georeferencinio pagrindo kadastras – tai

43. Georeferencinio pagrindo kadastro tvarkytojas

44. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys naudotojams teikiami

45. Visos Lietuvos Respublikos teritorijos georeferencinio pagrindo žemėlapis pagal ortofotografinių žemėlapių duomenis atnaujinamas

46. Kurie iš nurodytų objektų yra georeferencinio pagrindo kadastro objektai

47. Georeferencinio pagrindo kadastro objektų registravimo, duomenų teikimo, duomenų tvarkymo tvarka nustatyta

48. Georeferencinio pagrindo kadastro objektus įregistruoja ir išregistruoja, duomenis bei informaciją keičia

49. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenų teikėjai yra

50. Georeferencinio pagrindo kadastro duomenų teikėjai privalo

51. Ar gali Georeferencinio pagrindo kadastro duomenis gauti užsienio fiziniai, juridiniai asmenys ar kitos užsienio valstybių organizacijos

52. Kokiu masteliu sudaromi ortofotografiniai žemėlapiai visai Lietuvos Respublikos teritorijai

53. Kas yra ortofotografinis žemėlapis?

54. Kuri Lietuvos Respublikos institucija vykdo valstybinių ortofotografinių žemėlapių sudarymo, atnaujinimo ir tvarkymo darbus?

55. Kuriame teisės akte nustatytas Lietuvos teritorijos valstybinių ortofotografinių žemėlapių atnaujinimo periodiškumas?

56. Kuris iš išvardintų objektų priklauso nemastelinių objektų grupei?

57. Kaip identifikuojami realaus pasaulio objektai sudarant erdvinių objektų rinkinį

58. Kokie grafiniai elementai nėra erdviniai objektai erdvinių objektų rinkinyje

59. Kokiai klasei priskiriamų erdvinių objektų kodavimo taisyklių nenustato Techninių reikalavimų reglamentas GKTR 2.11.03:2014 „Topografinių erdvinių objektų rinkinys ir topografinių erdvinių objektų sutartiniai ženklai“

60. Kokio formato popieriaus lape gali būti spausdinamas erdvinių objektų rinkinys

61. Linijiniai erdviniai objektai erdvinių objektų rinkinyje jungiasi kai

62. Kas yra būtina georeferencinio pagrindo ir teminių erdvinių duomenų rinkinių sąveikumui?

63. Jeigu 1 cm žemėlapyje atitinka 0,50 km vietovėje, žemėlapio mastelis yra

64. Visos Lietuvos teritorijos valstybiniai ortofotografiniai žemėlapiai atnaujinami

65. Koks yra vietovės paviršiaus skenavimo lazerinėmis sistemomis principas

66. Valstybiniai geodezijos ir kartografijos darbai gali būti

67. Geodezinė ir kartografinė veikla apima

68. Kokia informacija sudaro savivaldybių erdvinių duomenų rinkinius

69. Kokiomis sąlygomis teikiama geodezinės ir kartografinės veiklos produkcija naudotojams?

70. Kas yra topografinis žemėlapis

71. Topografinius planus derina

72. Geodezinės ir kartografinės veikos produkcija visiems vartotojams teikiama neatlygintinai išskyrus atvejus, kai ši produkcija naudojama

73. Žemėlapio arba plano mastelis tai

74. Žemėlapių nomenklatūra

75. Kokie yra kartografiniai žemėlapio elementai

76. Kokią paraišką asmuo turi užpildyti norėdamas gauti patvirtintas topografinių žemėlapių kopijas

77. Kur turi kreiptis asmuo norėdamas gauti patvirtintas topografinio žemėlapio kopijas

78. Kas tvirtina valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių ir georeferencinio pagrindo žemėlapių sąrašą

79. Kas vykdo savivaldybėse atliekamų geodezijos ir kartografijos darbų priežiūrą

80. Ar galima naudoti ne oficialius erdvinių duomenų rinkinius bei georeferencinio pagrindo žemėlapius kuriant valstybinius erdvinius duomenų rinkinius

81. Kokia kartografinė medžiaga gali būti naudojama rengiant teritorijų planavimo dokumentus

82. Sudarius valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų ir georeferencinio pagrindo žemėlapių naudojimosi sutartį, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos duomenis įrašo į

83. Juridinis asmuo savo vykdomai veiklai pagal valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų ir georeferencinio pagrindo žemėlapių naudojimosi sutartį, sudarytą su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gautus duomenis gali perduoti kitam juridiniam asmeniui

84. Su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sudaręs duomenų naudojimo sutartį naudotojas už duomenų įrašymą

85. Fizinis asmuo pageidaujantis naudotis valstybiniais georeferenciniais erdviniais duomenimis ir georeferencinio pagrindo žemėlapiais, turi

86. Su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sudarytos valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų ir georeferencinio pagrindo žemėlapių naudojimosi sutartys galioja

87. Norint valstybinius georeferencinius erdvinius duomenis ir georeferencinio pagrindo žemėlapius atsisiųsti iš Lietuvos erdvinės informacijos portalo www.geoportal.lt reikia

88. Naudotojas su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prieš du mėnesius sudarė 3 metų trukmės valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų ir georeferencinio pagrindo žemėlapių naudojimosi sutartį. Duomenis naudojo nekomercinei veiklai. Nusprendęs sukurti ir išleisti tiražuojamą Vilniaus senamiesčio turistinį žemėlapį ir už jo platinimą gauti atlygį Naudotojas turės

89. Sudarius valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų ir georeferencinio pagrindo žemėlapių sutartį Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

90. Valstybiniai georeferenciniai erdviniai duomenys ir georeferencinio pagrindo žemėlapiai sudarant sutartis teikiami

III. Valstybinis geodezinis pagrindas

91. Lietuvos teritorijos valstybinė koordinačių sistema yra

92. LKS-94 Lietuvos koordinačių sistemos projekcija yra

93. Lietuvos koordinačių sistemos LKS-94 ašinis dienovidinis yra

94. Ordinatės reikšmė ties ašiniu dienovidiniu Lietuvos koordinačių sistemoje lygi

95. 1942 metų koordinačių sistemos 5-os zonos ašinis dienovidinis yra

96. Lietuvos koordinačių sistemos (LKS-94) projekcijos mastelis ties ašiniu dienovidiniu yra

97. Kokio dydžio paklaidą įtakoja 0,9998 projekcijos mastelis ties ašiniu dienovidiniu

98. 1942 metų koordinačių sistemos projekcijos mastelis ties ašiniais dienovidiniais

99. Lietuvos valstybiniam geodeziniam pagrindui priskiriami

100. Kokiu pagrindu sukurta Lietuvos geodezinių koordinačių sistema (LKS 94)

101. Kiek punktų sudaro Lietuvos valstybinį GPS nulinės klasės tinklą

102. Kokiu tikslumu skaičiuojamos Lietuvos valstybinio GPS tinklo punktų tarpusavio padėties paklaidos

103. Žemės formą tiksliausiai atitinka

104. Elipsodinis taško aukštis – tai

105. Kuris iš minimų Lietuvos Respublikos GPNS tinklų yra aukščiausio tikslumo

106. Nuolat veikiančių GPNS stočių tinklas sudaro sąlygas

107. Vietovės, statinio ar bet kurio kito objekto vertikalaus aukščio (altitudės) atskaitos taškas Lietuvoje yra

108. Kuris iš niveliavimo metodų yra tiksliausias?

109. Kiek punktų sudaro Lietuvos valstybinio GPNS antrosios klasės tinklą, sudarytą 1994-1996 metais?

110. Kas derina inžinerinių geodezinių tyrinėjimų darbų programas?

111. Kokia yra teodolitinio ėjimo taško padėties paklaida sudarant užstatytos teritorijos M 1:500 nuotrauką?

112. Kas yra normalė?

113. Kas yra vertikalė?

114. Kaip orientuojamas bendrasis Žemės elipsoidas?

115. Kas yra geodezinė (geografinė) platuma?

116. Kas yra geodezinė (geografinė) ilguma?

117. Kas yra magnetinis azimutas?

118. Kas yra magnetinė deklinacija?

119. Kada magnetinės deklinacijos kampo ženklas teigiamas?

120. Kokiomis koordinatėmis apibūdinama taško erdvinė padėtis geodezinėje koordinačių sistemoje?

121. Koks elipsoidas sudaro LKS-94 Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos pagrindą?

122. Ką reikia žinoti nustatomuose taškuose, kad elipsoidinius (geodezinius) aukščius būtų galima perskaičiuoti į normalinius aukščius ir atvirkščiai?

123. Ar galima, žinant taškų erdvines stačiakampes ekvatorines geocentrines koordinates, apskaičiuoti tų taškų geografines koordinates?

124. Ar galima erdvines stačiakampes koordinates perskaičiuoti iš vienos koordinačių sistemos į kitą?

125. Kas yra kartografinės projekcijos?

126. Kaip orientuota cilindro ašis skersinėse cilindrinėse kartografinėse projekcijose?

127. Kaip atvaizduojami dienovidiniai ir lygiagretės skersinėje cilindrinėje kartografinėje projekcijoje?

128. Kokiai projekcijų rūšiai pagal elipsoido vaizdavimo plokštumoje būdą priklauso Gauso-Kriugerio kartografinė projekcija?

129. Ar pagal tas pačias geodezines koordinates apskaičiuotos skirtingų kartografinių projekcijų plokštuminės stačiakampės koordinatės bus tos pačios?

130. Kokiose ribose Lietuvos teritorijoje nesutampa (apytikriai) normaliniai ir elipsoidiniai aukščiai?

131. Iš kelių poligonų sudarytas Lietuvos pirmosios klasės vertikalusis geodezinis tinklas?

132. Kokia Lietuvos antrosios klasės vertikaliojo geodezinio tinklo išmatuotų aukščių skirtumų vieno kilometro ilgio ėjime vidutinė kvadratinė paklaida?

133. Kokios vidutinių atstumų tarp pirmosios klasės GPS tinklo punktų apytikrės reikšmės?

134. Kokios vidutinių atstumų tarp antrosios klasės GPS tinklo punktų apytikrės reikšmės?

135. Kokias pataisas reikia apskaičiuoti redukuojant vietovėje išmatuotus atstumus į LKS-94 plokštuminių koordinačių sistemą?

136. Koks pataisų dėl vietovės aukščio virš jūros lygio ženklas, redukuojant atstumus į LKS-94 plokštuminių koordinačių sistemą?

137. Kaip reikia parinkti ryšio taškus vietovėje, norint nustatyti sąsajas tarp plokštuminių stačiakampių koordinačių sistemų?

138. Kokiu tikslumu GPS matavimais galima nustatyti punktų koordinates, naudojantis LitPOS tinklo nuolat veikiančiomis GPS stotimis?

139. Kokiame gylyje turi būti įtvirtinami gruntiniai ženklai sudarant Lietuvos valstybinį pirmosios klasės vertikalųjį tinklą?

140. Koks atstumas turi būti tarp geodezinio pagrindo punktų sudarant Lietuvos valstybinį pirmosios klasės vertikalųjį tinklą?

141. Nuo ko priklauso GPS prietaisais pamatuotų koordinačių tikslumas?

142. Kokiu laiko intervalu yra siunčiami NAVSTAR GPS palydovų efemeridžių duomenys?

143. Kokie NAVSTAR GPS yra pagrindiniai navigaciniai dažniai?

144. Kokie yra GPS geodezinių matavimų būdai (metodai)?

145. Kokiu tikslumu galima nustatyti koordinates naudojant realaus laiko kinematinį GPS padėties nustatymo būdą?

146. Kas yra LitPOS valdytojas

147. LitPOS – tai

148. Kokia yra LitPOS paskirtis?

149. Kas sudaro LitPOS

150. Koks yra archyvuojamo LitPOS duomenų paketo dydis

151. Geodezija – tai

152. Geodezinis ženklas – tai

153. Geodeziniams punktams priskiriami

154. Geodezinis pagrindas – tai

155. Geodezinis tinklas pagal nustatomus parametrus skirstomas į

156. Gyvenamųjų vietovių ribų kartografavimas priklauso

157. Jūrlapių ir oro navigacinių žemėlapių sudarymas, atnaujinimas ir tvarkymas priklauso

158. Savivaldybių geodezijos darbai, tai savivaldybės teritorijos

159. Savivaldybės teritorijos administracinių ribų matavimo, ženklinimo ir kartografijos darbus organizuoja, derina topografinius planus ir atlieka jų kontrolę

160. Lietuvos Respublikos geodezinių koordinačių, aukščių ir sunkio sistemų nustatymo ir naudojimo tvarkos aprašą, valstybinių geodezinių tinklų atnaujinimo periodiškumą ir žemėlapių nomenklatūras tvirtina

161. Leidimai dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia geodezine ir kartografine medžiaga išduodami

162. Valstybinių geodezinių tinklų geodeziniai ženklai gali būti perkeliami arba sunaikinami šiomis sąlygomis

163. Ar žemės sklypų bei statinių savininkai privalo leisti įrengti geodezinius ženklus jiems priklausančiuose nekilnojamuose daiktuose

164. Išmatuoto dydžio svorinio vidurkio svoris

165. Geodezinio tinklo uždarų poligonų atitinkamų išmatuotų dydžių nesąryšiai yra

166. Kaip gravimetrijoje yra žymimas sunkio pagreitis ir kaip jis išreiškiamas?

167. Kokiais prietaisais yra matuojamas sunkio pagreitis geodezijoje?

168. Kokį aukštį galima nustatyti GPS metodu?

169. Geodezinių matavimo rezultatų apdorojimas atliekamas

170. Pavienio dydžio patikimiausia reikšmė pagal vienodo tikslumo daugkartinius matavimus įvertinama

171. Pavienio dydžio patikimiausia reikšmė pagal nevienodo tikslumo daugkartinius matavimus įvertinama

172. Rusijos palydovinė navigacijos sistema vadinasi

IV. Matavimo technika ir technologijos

173. Ką vadiname ekeriu?

174. Kokie elektromagnetiniai virpesiai naudojami elektroniniuose tolimačiuose?

175. Tolimačio pastovioji pataisa, arba konstanta, sudaryta iš dėmenų

176. Kuri teodolito techninės būklės tikrinimo sąlyga neteisinga?

177. Kokių tipų yra teleskopinės sistemos?

178. LitPOS tinklo pataisos transliuojamos šiais formatais

179. LitPOS tinklo pataisoms gauti būtina turėti

180. Vartotojų GPNS imtuvams, kurie vietos nustatymui taiko geodezinių koordinačių pataisas, teikiamas GPRS ir GSM technologija, keliami šie reikalavimai

181. Kokie teisės aktai Lietuvoje įpareigoja atlikti geodezinių prietaisų metrologinę patikrą?

182. Geometrinis niveliavimas – tai

183. Kokiems atstumams nesant nepasireiškia refrakcija

184. Refrakcija kinta priklausomai nuo

185. Kas kiek laiko turi būti metrologiškai tikrinami tacheometrai bei nivelyrai, vadovaujantis Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-130 nuostatomis?

186. Kas yra limbas?

187. Matavimo prietaisų centravimui naudojamas

188. Kam naudojamas svambalas?

189. Ar optiniais nivelyrais yra nustatomas atstumas?

190. Kokios konstrukcijos gulsčiukai gali būti montuojami į elektroninius tacheometrus?

191. Kokiems pagrindiniams dydžiams nustatyti yra skirti elektroniniai tacheometrai?

192. Ar nivelyrais matuojami horizontalūs kampai?

193. Kurie veiksniai turi įtakos tikslumui, naudojant elektroninius tacheometrus?

194. Kokie reikalavimai LitPOS naudotojo GPNS įrangai, vietovėje atliekant matavimus RTK metodu?

195. Kokiu GPNS matavimo metodu taško padėtis vietovėje, LKS-94 koordinačių sistemoje, yra nustatoma iš karto, centimetriniu tikslumu?

196. Kokiu principu nustatoma taško padėtis vietovėje naudojant GPNS imtuvus?

197. Palydovinių sistemų transliuojamus signalus priima

198. 3D lazeriniai skeneriai naudojami

199. Kuriems tikslams geodezijoje naudojami nepilotuojami lėktuvai – robotai?

200. Koks veiksnys įtakoja GPNS matavimo rezultatų tikslumą, atliekant GPNS matavimus užstatytoje ar miškingoje teritorijoje?

201. Kuri palydovinė sistema yra geostacionari?

202. Kuriais prietaisais galima vietovėje nustatyti taško padėties koordinates X, Y, Z?

V. Erdvinės informacinės sistemos, Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra

203. Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūra, tai

204. Prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą yra

205. Kokios paslaugos per Lietuvos erdvinės informacijos portalą visais atvejais teikiamos neatlygintinai

206. Ką privalo užtikrinti valstybės kadastrų, registrų tvarkymo įstaigos, valstybės bei savivaldybių institucijos, tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius, atitinkančius Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros erdvinių duomenų temas

207. Lietuvos erdvinės informacijos portalo valdytojas

208. Lietuvos erdvinės informacijos portalas – tai

209. Ar prieiga prie erdvinių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą yra vieša?

210. Lietuvos erdvinės informacijos portale naudotojai gali

211. Erdvinių duomenų rinkinius ir paslaugas Lietuvos erdvinės informacijos portale galima atsisiųsti

212. Kas reglamentuoja Lietuvos erdvinės informacijos portalo tvarkymo ir erdvinių duomenų rinkinių teikimo naudotojams tvarką?

213. Ar turi teisę valstybės ir savivaldybių institucijos tvarkančios erdvinių duomenų rinkinius, riboti prieigą prie šių duomenų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą?

214. Ar prieiga prie erdvinių duomenų rinkinių ir/ar paslaugų per Lietuvos erdvinės informacijos portalą teikiama kitų Europos Sąjungos šalių institucijoms, teikiančioms viešąsias paslaugas?

215. Ką reglamentuoja Europos parlamento ir Tarybos 2007/2/EB (INSPIRE) direktyva?

216. Kas yra Žemės informacinė sistema?

217. Ar Žemės informacinėje sistemoje naudojami erdvinių duomenų rinkiniai?

218. Žemės informacinės sistemos tvarkytojas

219. Suaktyvinimo paslauga Lietuvos erdvinės informacijos portale, tai

220. Kokie erdvinių duomenų rinkiniai sudaro Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrą?

221. Lietuvos erdvinės informacijos portalo paskirtis

222. Kokie erdvinių duomenų rinkiniai sudaro Žemės informacinę sistemą

223. Geodezinio ir kartografinio pagrindo informacinė sistema suteikia naudotojui galimybę

224. Vietovės objektus išreiškiantys erdvinių duomenų rinkinių elementai saugomi

225. Koks esminis skirtumas tarp geografinės informacinės sistemos (GIS) funkcionalumo lyginant ją su automatizuota projektavimo sistema (CAD)

226. Kas yra topologija?

227. Koks erdvinio duomenų rinkinio modelio tipas yra geriausias?

228. Erdvinio duomenų rinkinio specifikacija pateikia informaciją apie

229. Kas nustato erdvinių duomenų rinkinių turinį, sutartinius ženklus, elementų kodus

230. Kas yra erdvinių duomenų rinkinių metaduomenys?

231. Unikalus identifikatorius erdviniuose duomenų rinkiniuose, tai

232. Erdvinio duomenų rinkinio vektorinis duomenų modelis apibrėžiamas

233. Erdvinio duomenų rinkinio rastrinis duomenų modelis apibrėžiamas

234. Realaus pasaulio objektai erdviniuose duomenų rinkiniuose rūšiuojami

235. Kurie iš pateiktų duomenų pavyzdžių nėra erdviniai duomenys

236. „Spageti“ tipo duomenų modelio sandarą apibūdina

237. Rastriniame duomenų modelyje vietovės objektai išreiškiami

238. Rastriniame duomenų modelyje tiesios linijos

239. Rastriniame duomenų modelyje išreiškiant tą patį kiekį aprašomosios informacijos (atributų) kaip ir vektoriniame duomenų modelyje, teminių sluoksnių bus

VI. TERITORIJŲ PLANAVIMAS

240. Kas tvirtina Lietuvos teritorijos bendrąjį (generalinį) planą?

241. Kas tvirtina parengtus žemės valdų projektus?

242. Žemės reformos žemėtvarkos projektas yra

243. Kokiose teritorijose galima rengti žemės sklypo planą prilyginamą detaliajam planui?

244. Kas gali pateikti prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams?

245. Kada patvirtintas Lietuvos teritorijos bendrasis planas?

246. Kokia institucija formuoja valstybės teritorijų planavimo politiką ir numato priemones jai įgyvendinti?

247. Kokios yra teritorijų planavimo rūšys?

248. Kas priima sprendimą leisti paimti žemę visuomenės poreikiams?

249. Kas tvirtina detaliuosius planus?

250. Kokie žemėtvarkos planavimo dokumentai priskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams?

251. Kaip skirstomi žemės valdų projektai (planai) pagal planavimo tikslus ir uždavinius?

252. Kas tvirtina parengtus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus?

253. Kas atlieka kaimo plėtros žemėtvarkos projektų valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą?

254. Kokiuose teisės aktuose nustatomi kompleksinio teritorijų planavimo tikslai?

255. Kokie yra teritorijų planavimo lygmenys?

256. Kas gali būti teritorijų planavimo organizatoriais?

257. Kiek laiko galioja patvirtinti detalieji planai?

258. Kas yra detaliųjų planų objektai?

259. Kokie yra kompleksinio teritorijų planavimo etapai?

260. Kas užtikrina teritorijų planavimo viešumą?

261. Kas yra vadovaujančioji Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkymo įstaiga?

262. Po kiek laiko asmuo gali kreiptis dėl naujo atestato vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento rengimui gavimo, kai jo atestatas buvo panaikintas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 40 straipsnyje nurodytais atvejais?

263. Kokia bauda skiriama už teritorijų planavimo dokumentų rengimą neturint teisės verstis šia veikla?

264. Kas gali panaikinti teritorijų planavimo proceso (iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo) metu neteisėtai priimtus administracinius sprendimus?

265. Kiek kvadratinių metrų gali būti užimta statiniais 17 arų ploto žemės sklype, kurio užstatymo tankumas – 30 procentų?

266. Kas yra statybos zona?

267. Kada žemės ūkio paskirties žemės sklype miškas gali būti įveisiamas nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo?

268. Pagal ką žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis pakeičiama į miškų ūkio paskirtį, kai numatoma įveisti mišką daugiau kaip 90 procentų viso žemės ūkio paskirties žemės sklypo ploto?

269. Kas priima sprendimą pakeisti kaimo vietovėje esančio žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį, kai nekeičiami kiti kadastro duomenys?

VII. Geodezininkų teisės, pareigos, atsakomybė

270. Asmuo, pageidaujantis gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos turi pateikti

271. Fiziniam asmeniui, pageidaujančiam gauti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą, taikomi šie kvalifikaciniai reikalavimai

272. Ar gali asmuo, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas, vykdyti veiklą kitoje Europos Sąjungos šalyje?

273. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimas išduodamas

274. Geodezininko veiklos pažeidimai pagal pobūdį gali būti

275. Kokiai institucijai geodezininkas turi teisę teikti informaciją apie geodezinių ženklų būklę

276. Kvalifikacijos pažymėjimas verstis geodezininko veikla arba rašytinis motyvuotas atsisakymas išduoti kvalifikacijos pažymėjimą turi būti pateiktas pareiškėjui

277. Ar privaloma geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turinčiam asmeniui užtikrinti tvarkingą geodezinių punktų aplinką?

278. Ar turi teisę geodezininkas, atlikdamas geodezinius ir kartografinius darbus įeiti į gretimus, nei užsakovo, nekilnojamuosius daiktus?

279. Ar turi teisę geodezininkas, atlikdamas geodezinius ir kartografinius darbus įrenti geodezinius ženklus ir jų apsaugos priemones?

280. Nustačius nešiurkščius geodezininko veiklos pažeidimus, geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas gali būti sustabdomas ne ilgiau kaip

281. Jei geodezininkas per vienus metus nuo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo panaikinimo padarė šiurkštų pažeidimą, jam taikom ši sankcija

282. Kokie traktuotini nešiurkštūs geodezininko veiklos pažeidimai

283. Galimi geodezininkų veiklos pažeidimai tiriami pagal šią informaciją

284. Sprendimą dėl geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo ar panaikinimo priima

285. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimą turintis asmuo turi teisę atlikti šiuos geodezijos ir kartografijos darbus

286. Apie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtą sprendimą sustabdyti arba panaikinti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą geodezininkui raštu pranešama

287. Geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas gali būti panaikinamas, jeigu

288. Panaikinus geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą, fizinis asmuo prašymą dėl naujo pažymėjimo išdavimo gali teikti ne anksčiau kaip po

VIII. Topografinių planų rengimas

289. Kokia leidžiama teodolitinio ėjimo taško padėties paklaida sudarant užstatytos teritorijos M 1:500 nuotrauką?

290. Kokių dydžių neturi viršyti topografiniuose planuose vaizduojamų aiškių kontūrų ir situacijos elementų vidutinė paklaida nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu?

291. Kurie iš pateiktų vietovės objektų 1:5 000 – 1:500 mastelio topografiniuose planuose nerodomi?

292. Architektūriniai statinių išsikišimai arba nišos vaizduojamos plane, jeigu jų dydžiai plane didesni kaip

293. Stambaus mastelio topografinė-inžinerinė medžiaga projektavimo procesams gali būti naudojama iki

294. Jei galutinė produkcija savivaldybei pateikiama kompiuterinėse laikmenose

295. Teodolitinio ėjimo taško padėties paklaida sudarant užstatytos teritorijos M 1:500 nuotrauką

296. Topografiniuose planuose vaizduojamų aiškių kontūrų ir situacijos elementų vidutinė paklaida nuotraukos pagrindo taškų atžvilgiu neturi viršyti

297. Techninės niveliacijos ėjimo aukščių nesąryšis neturi būti didesnis kaip

298. Tiesioginis geodezinis uždavinys sprendžiamas

299. Atvirkštinis geodezinis uždavinys sprendžiamas

300. Sudarant kontrolinę geodezinę nuotrauką pastovūs vietovės objektai matuojami

301. Jeigu M 1:2 000 plane linijos ilgis yra 7,5 cm, tai vietovėje linijos ilgis

302. Mažiausias akimi įžiūrimas ilgis

303. Kokiu atveju naudojamos kartografinės projekcijos

304. Žemės paviršiaus vienodo aukščio taškus jungianti linija (horizontalė) dar vadinama

305. Horizontaliu laiptu vadinamas

306. Kuo trumpesnis atstumas tarp dviejų gretimų horizontalių

307. Linijos nuolydis skaičiuojamas

308. Linijos D ilgis horizontalinėje projekcijoje d skaičiuojamas

309. Tacheometrinėje nuotraukoje objektų padėtis nustatoma

310. Tacheometrinėje nuotraukoje objektų aukštis nustatomas

311. Kuris metodas geriausiai tinka operatyviai sudaryti karjerų topografinę nuotrauką

312. Geometrinio niveliavimo ribinė aukščių skirtumų klaida niveliavimo kilometrui

313. Poligono kampų nesąryšis susidaro dėl

314. Daugiakampio vidaus kampų suma yra lygi

315. Teodolotinių ėjimų ribinis santykinis nesąryšis neturi viršyti

316. Niveliavimo ėjimo aukščių skirtumų suma yra lygi

317. Dviejų taškų aukščių skirtumas trigonometriniame niveliavime yra lygus

318. M 1:500, M 1:1 000 topografiniai-inžineriniai planai naudojami

319. Skaitmeninio žemėlapio aukščių informacija automatizuoto projektavimo procesams turi būti pateikta

320. Kokiu būdu CAD programinėse įrangose sutartiniais ženklais išreiškiami ypatingai trumpi topografiniai elementai

321. Kokiu būdu skaitmeniniuose žemėlapiuose išreiškiami plotiniai topografiniai elementai

322. Perduodant erdvinius duomenis į kitas sistemas

323. Kokiu būdu specialistas gali patikrinti skaitmeninio žemėlapio erdvinių duomenų kodavimo kokybę

324. Kurią iš pasikartojančių skaitmeninio žemėlapio sudarymo procedūrų prasminga automatizuoti siekiant išvengti klaidų

325. Kokiais geometrinio elemento parametrais paremta linijos ilgio užrašymo funkcija

326. Kokiais pradiniais topografiniais-inžineriniais duomenimis turi vadovautis geodezininkas

327. Kokia pradinių skaitmeninių topografinių-inžinerinių duomenų gavimo tvarka savivaldybėse, kuriose yra įdiegta elektroninė erdvinių duomenų teikimo paslauga

328. Kokiais erdvinių duomenų saugojimo formatais pradiniai skaitmeniniai topografiniai-inžineriniai duomenys pateikiami geodezininkui Lietuvos savivaldybėse

329. Kuo skiriasi erdvinių duomenų saugojimo formatu DWG skirtingose Lietuvos savivaldybėse geodezininkui pateikti pradiniai skaitmeniniai topografiniai-inžineriniai duomenys

330. Kaip suprantate sąvoką „skaitmeninių erdvinių topografinių-inžinerinių duomenų integravimas“

331. Stambaus mastelio topografinių planų sudarymo tvarką nusako

332. Stambaus mastelio topografinių planų sudarymo reglamentavimo pagrindinis tikslas

333. Atributinių duomenų lentelė tai

334. Taškinio grafinio elemento savybės

335. Linijų išreiškimą matematinėmis funkcijomis riboja

336. Jeigu realaus pasaulio objektų padėtis vietovėje sutampa

337. Linijinis erdvinis objektas gali jungtis prie kito linijinio erdvinio objekto

338. Kai linijinis erdvinis objektas vaizduojamas asimetriniu sutartiniu ženklu

339. Kai linijinis erdvinis objektas vaizduojamas kryptį turinčiu sutartiniu ženklu, erdvinių objektų rinkinyje linijai suteikiama

340. Savaiminio nuotėkio inžinerinių tinklų vamzdžiams suteikiama

341. Jeigu linijinio erdvinio objekto pradžia ar pabaiga sutampa su kitu erdviniu objektu

342. Vamzdynus ar kabelius išreiškiančių linijinių erdvinių objektų nenutrūkstamumas kamerose tai

343. Linijinis erdvinis objektas formuojamas iki teritorijos, kuriai sudaromas topografinis planas

344. Simbolius formuojantys grafiniai elementai

345. Plotinio erdvinio objekto ribos turi

346. Taškinio elemento atributiniai laukai pildomi

347. Tekstinio grafinio elemento įterpimo taško koordinatės

348. Interpretuotas taškas

349. Inžinerinių statinių inventorizacijos kortelės perduodamos

350. Inžinerinių tinklų šulinių arba kamerų inventorizacijos kortelių rastrinio TIFF formato byloms suteikiamas

IX. Inžinerinių planų rengimas

351. Nustatant požeminių komunikacijų planinę padėtį, statmenys, jeigu status kampas nustatomas ekeriu, turi būti ne ilgesni, kaip

352. Per kiek laiko statytojas (užsakovas) iki objekto priėmimo komisijos darbo pradžios savivaldybei pateikia naujai pastatytų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinę nuotrauką?

353. Inžinerinių statinių gylis ieškikliais nustatomas du kartus. Skirtumas tarp matavimo rezultatų neturi skirtis daugiau kaip

354. Kas kiek metrų fiksuojama inžinerinių statinių padėtis ieškikliu tiesiose atkarpose 1:500 mastelio nuotraukoms

355. Kada prie šulinio ar kameros numerio rašoma mažoji raidė?

356. Kiek vertikalių pjūvių braižoma kabelinių inžinerinių tinklų šuliniams?

357. Inžinerinių tinklų plane koordinuojami šie inžinerinio tinklo elementai (taškai)

358. Kada inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų linijos planuose būtina papildomai nurodyti objekto ašį šiaurės–pietų orientavimo kryptimi?

359. Nuo ko matuojamas šuliniuose esančių vamzdžių paklojimo gylis?

360. Kokiu tikslumu nustatomas šuliniuose esančių vamzdžių gylis?

361. Prie kokios inžinerinių tinklų paskirties priskiriama pastatų drenažo linijos?

362. Kokiai inžinerinių statinių paskirčiai priskiriamos vėjo jėgainės?

363. Kai inžineriniai statiniai įrengti be šulinių, jų gylis nustatomas ne rečiau kaip

364. Kokiu tikslumu nustatomas šulinio dangčio aukštis, kai nustatomi savitakio vamzdyno linijų su nuolydžiu iki 0,001 aukščiai?

365. Tiksliai vietovėje atpažįstami geodezinės nuotraukos situacijos elementai geodezinio tinklo taškų atžvilgiu turi būti vaizduojami plane šiuo tikslumu

366. Inžinerinių tinklų šulinių dangčių, vandens pralaidų viršaus, vandens horizonto, statinių grindų aukščiai nustatomi šiuo niveliavimo metodu

367. Inventorizacinės kortelės nesudaromos šiems objektams

368. Vertikalus pjūvis braižomas inventorizacinėse kortelėse

369. Ryšių šulinių vertikaliuose pjūviuose kabeliai ne vamzdžiuose žymimi

370. Vamzdžiai esantys kamerose ir šuliniuose numeruojami šia tvarka

371. Plane šuliniai ir kameros numeruojami pagal

372. Nustatomos šios techninės požeminių komunikacijų charakteristikos

373. Plane vamzdžių skersmenys žymimi ne rečiau kaip kas

374. Požeminių inžinerinių tinklų tyrimų metu yra

375. Išilginio trasos profilio aukščių mastelis

376. Vamzdinių komunikacijų išilginiame profilyje surašoma

377. Linijinių hidrotechninių įrenginių išilginiame profilyje surašoma

378. Inžinerinių tinklų automatizuoto projektavimo procese naudojami inžinerinių komunikacijų skaitmeniniai erdviniai duomenys turi turėti

379. Ar gali būti viename SHP tipo faile saugoma linijų ir taškų geometrija

380. Kuo skaitmeniniame žemėlapyje skiriasi anotacija nuo užrašo

X. Pastatų ir statinių nuosėdžių ir posvyrių nustatymas. Statinių ir įrenginių žymėjimas vietovėje

381. Įrengus nuosėdžių matavimo išeities atraminius reperius bei markes yra sudaromos jų įrengimo schemos. Reperių ir markių įrengimo vietų susiejimo tikslumas turi neviršyti

382. Nuosėdžių matavimų tikslumas priklauso nuo grunto geologinės sąrangos ir jo sudėties. Statiniams pastatytiems ant supiltų gruntų bei ant durpingų gruntų sėdimų vidutinė kvadratinė paklaida neturi viršyti

383. Deformacines markes horizontalių poslinkių matavimams geriausią įrengti statiniuose

384. Atramos tinklas sudaromas

385. Kokiuose techniniuose dokumentuose yra nurodomas statinių geodezinių darbų nužymėjimo tikslumas?

386. Kokiu atstumu nuo statybvietės yra įrengiami aukštesnio tikslumo niveliacijos reperiai?

387. Kaip yra projektuojamos požeminių komunikacijų ašys?

388. Nuo ko priklauso ženklinamo taško tikslumas linijine sankirta?

389. Nuo ko priklauso ženklinamo taško tikslumas kampine sankirta?

390. Kokia pagrindinė sąlyga keliama ženklinant linijinės sankirtos būdu?

391. Kas turi būti nurodyta statinio kontroliniame plane?

392. Kokiu techniniu reglamentu vadovaujantis atliekami pastatų ir statinių kontroliniai planai?

393. Ar gali būti inžinerinių statinių planai parengti ir sąlyginėse koordinačių sistemose?

394. Kokios geodezinių ženklinimo darbų tikslumo rūšys yra statybos – montavimo darbuose?

395. Kokiais ženklais vietovėje ženklinamos ir įtvirtinamos statinių svarbiausios ir pagrindinės ašys?

396. Kokiu tankumu reikalaujama įrengti sėdimo markes hidrotehninėse užtvankose?

397. Kokie nivelyrai yra vadinami preciziniais?

398. Kokios klasės niveliacija dažniausiai taikoma daugeliui pastatų ir statinių nuosėdžių matavimuose?

399. Kokios klasės niveliacija taikoma statinių vertkaliosiomis deformacijoms stebėti, kai statiniai statomi ant susipaudžiančių gruntų, užtvankų, dambų, pylimų?

400. Kaip nustatomas viso pastato vidutinis sėdimo dydis Svid?

401. Kokiu tikslumu turi būti atliekami vertikalių deformacijų matavimai statiniams pastatytiems ant uolingų gruntų?

402. Kokiu tikslumu atliekami vertikalių deformacijų matavimai kai statiniai pastatyti ant smėlingų ir molingų gruntų?

403. Kokiu tikslumu atliekami vertikalių deformacijų matavimai kai statiniai pastatyti ant supilto grunto bei durpės?

404. Kada vertikaliųjų sėdimų stebėjimus galima nutraukti ir juos atnaujinti po dviejų ar daugiau metų?

405. Kokiu atstumu turi būti statomas teodolitas sąvarose, stebint statinio posvyrį?

406. Kaip apskaičiuojamas konstrukcijų posvyris?

407. Kokioms inžinerinėms komunikacijoms inžinerinių planų geodeziniai matavimai turi būti atliekami iki užkasant tranšėjas?

__________________________