DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2015-12-12

Sprendimas paskelbtas: TAR 2015-02-26, i. k. 2015-02984

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2015 m. vasario 19 d. Nr. T-1346

Šalčininkai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 43 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu ir 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, Šalčininkų rajono savivaldybės taryba

n u s p r e n d ž i a

1. Neteko galios nuo 2015-12-12

Punkto naikinimas

Nr. T-248, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-11, i. k. 2015-19663

2. Pripažinti netekusiu galios Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T-945 „Dėl piniginės socialinės paramos Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Savivaldybės meras Zdzislav Palevič

PATVIRTINTA

Šalčininkų rajono

savivaldybės tarybos

2015 m. lapkričio 26 d.

sprendimu Nr. T-248

PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS GYVENTOJAMS TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymas), ir piniginė socialinė parama teikiama taikant Įstatymo nuostatas tiek, kiek jų nereglamentuoja šis Aprašas.

2. Šis Aprašas reglamentuoja piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką nepasiturintiems gyventojams (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais Įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu Įstatyme nustatytas normatyvas ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.

3. Piniginė socialinė parama teikiama vadovaujantis šiais principais

3.1. Bendradarbiavimo ir dalyvavimo. Piniginės socialinės paramos teikimas remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės, bendrojo naudojimo objektų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba.

3.2. Prieinamumo. Piniginė socialinė parama teikiama taip, kad būtų užtikrintas piniginės socialinės paramos prieinamumas nepasiturintiems gyventojams kuo arčiau jų gyvenamosios vietos.

3.3. Socialinio teisingumo ir veiksmingumo. Piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudojant turimus išteklius.

3.4. Visapusiškumo. Piniginė socialinė parama teikiama derinant ją su socialinėmis paslaugomis, vaiko teisių apsauga, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu ir ugdymu.

3.5. Lygių galimybių. Piniginė socialinė parama teikiama užtikrinant nepasiturinčių gyventojų lygybę, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos.

4. Socialinę pašalpą ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas (toliau – kompensacijos) savivaldybė teikia vykdydama savarankiškąją savivaldybės funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų. Vienkartinė materialinė pašalpa taip pat finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.

5. Nepanaudotos piniginei socialinei paramai skirtos lėšos, atsižvelgiant į poreikį, savivaldybės strateginius ir/ar socialinių paslaugų planus, gali būti naudojamos kitoms socialinėms reikmėms

5.1. papildomų pareigybių rajono socialinių paslaugų įstaigose, seniūnijose ir Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriuje steigimui;

5.2. darbuotojų, susijusių su tiesioginiu piniginės socialinės paramos teikimu (socialinių išmokų specialistų, socialinių darbuotojų seniūnijose ir kitų darbuotojų, kurių pareiginiuose nuostatuose numatytos funkcijos, susietos su piniginės socialinės paramos teikimu) darbo užmokesčio padidinimui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms, priedams, priemokoms, vienkartinėms piniginėms išmokoms;

5.3. ilgalaikio ir trumpalaikio turto įsigijimui (autotransporto priemonių, kompiuterių, spausdintuvų, dauginimo technikos, kompiuterinės programinės įrangos, baldų, ir kt.);

5.4. vienkartinių pašalpų lėšų papildomam skyrimui;

5.5. savivaldybėje vykdomų socialinių projektų finansavimui;

5.6. socialinių programų finansavimui (narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos, Minesotos ir kitų programų, kuriomis siekiama mažinti priklausomybę nuo alkoholio, bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų vykdomoms socialinėms programoms ir pan.);

5.7. socialinių paslaugų kokybei ir plėtrai gerinti;

5.8. savivaldybės kreditoriniams įsiskolinimams dengti;

5.9. kitoms savivaldybės numatytoms priemonėms finansuoti.

6. Šis Aprašas taikomas asmenims, nurodytiems Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje ir deklaravusiems gyvenamąją vietą ar nuomojantiems būstą Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje arba įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

7. Rizikos grupės, kurioms esant griežčiau tikrinami buities ir gyvenimo sąlygos, turtas ir užimtumas

7.1.Ilgalaikiai bedarbiai.

7.2. Asmenys, dirbantys savarankiškai ar vykdantys individualią veiklą.

7.3. Asmenys, daugiau negu kartą per mėnesį besilankantys užsienyje.

7.4. Asmenys, nedeklaruojantys jokių pajamų.

7.5. Asmenys, dirbantys ne visu etatu.

7.6. Piniginę socialinę paramą gaunantys ūkininkai.

7.7. Asmenys, piniginės socialinės paramos teikimo metu įsigyjantys brangaus turto.

II. KREIPIMASIS DĖL PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS

8. Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojai dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją. Gyventojų patogumui Savivaldybės administracijos seniūnijų specialistai, atsakingi už piniginės socialinės paramos skyrimo dokumentų priėmimą (toliau – seniūnijų specialistai), dokumentus priima Akmenynės, Baltosios Vokės, Butrimonių, Dainavos, Dieveniškių, Eišiškių, Gerviškių, Jašiūnų, Kalesninkų, Pabarės, Poškonių, Turgelių ir Šalčininkų seniūnijose.

9. Jeigu Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojai deklaruoja gyvenamąją vietą vienoje rajono seniūnijoje, tačiau laikinai ar nuolat faktiškai gyvena kitoje rajono seniūnijoje, dokumentus socialinei pašalpai gauti priima ta seniūnija, kurioje asmuo (asmenys) laikinai ar nuolat faktiškai gyvena.

10. Asmenims rekomenduojama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ( toliau – prašymas-paraiška) su visais reikalingais dokumentais piniginei socialinei paramai skirti pateikti iki einamojo mėnesio 20 d. Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo būtų priimamas pateikimo mėnesį ir mokėjimas įtrauktas į kito mėnesio žiniaraščius. Kai prašymas-paraiška su visais reikalingais dokumentais piniginei socialinei paramai skirti pateiktas po 20 d. einamojo mėnesio, sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo bus priimtas tik kitą mėnesį, ir piniginė socialinė parama teisės aktų nustatyta tvarka bus grąžinta pareiškėjui už praėjusius priklausančius mėnesius.

11. Kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos (išskyrus vienkartinę materialinę pašalpą) diena laikoma diena, kurią priimtas prašymas-paraiška skirti paramą. Kai kreipiantis dėl paramos su prašymu-paraiška pateikiami ne visi reikiami dokumentai, pareiškėjas gali juos pateikti per laikotarpį, nurodytą šio Aprašo 19.3. punkte, nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jeigu per nustatytą laikotarpį reikiamų dokumentų pareiškėjas nepateikia, jo prašymas-paraiška laikomas nepateiktu.

12. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos (išskyrus vienkartinę materialinę pašalpą) asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir prašymą-paraišką, kurioje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie

12.1. Save ir bendrai gyvenančius asmenis.

12.2. Veiklos pobūdį.

12.3. Turimą turtą ir Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6-11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę.

12.4. Gaunamas pajamas.

12.5. Kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją.

13. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) duomenis gauna iš valstybės žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą prašymą-paraišką pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.

14. Kreipdamasis pirmą kartą dėl piniginės socialinės paramos (išskyrus vienkartinę materialinę pašalpą) asmuo pateikia dirbančių bendrai gyvenančių asmenų arba dirbančio vieno gyvenančio asmens darbo sutarties kopiją. Piniginės socialinės paramos teikimo metu, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo keičia darbą, pateikia darbo sutarties kopiją iš kito darbo.

15. Kreipdamasis dėl kompensacijos asmuo su prašymu-paraiška ir visais reikalingais kompensacijoms skaičiuoti dokumentais pateikia pranešimų iš energijos, kuro, vandens tiekėjų mokėjimo už šilumą, karštą ar šaltą vandenį kopijas.

16. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, einančio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą Įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, jeigu nėra pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus, socialinės paramos teikimo laikotarpiu iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos naujų duomenų apie turimą turtą pateikti nereikia.

17. Kreipdamasis dėl vienkartinės materialinės pašalpos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei nustatytos formos prašymą (1 priedas), kuriame nurodo objektyvias priežastis, dėl kurių prašo skirti vienkartinę materialinę pašalpą ir kitus būtinus dokumentus (priklausomai nuo aplinkybių)

17.1. Pensininko, invalido ar neįgaliojo pažymėjimo kopiją.

17.2. Vaikų gimimo liudijimų, santuokos liudijimo, mirties liudijimo, ištuokos liudijimo kopijos.

17.3. Asmens (šeimos narių) pažymas apie gaunamas pajamas, nurodytas Įstatymo 17 straipsnyje.

17.4. Pažymos apie specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymą kopiją.

17.5. Sprendimo dėl didelių specialiųjų poreikių lygio nustatymo kopiją.

17.6. Pažymą iš priešgaisrinės apsaugos tarnybos.

17.7. Pažymą iš asmens sveikatos priežiūros įstaigos apie sveikatos būklę ar atliktą operaciją, receptus, čekius, sąskaitas, kompensuojamų vaistų paso kopiją ir pan.

17.8. Pažymos iš įkalinimo įstaigos apie bausmės atlikimą kopiją.

17.9. Kitus dokumentus pagal Skyriaus pareikalavimą.

18. Prašymai-paraiškos dėl piniginės socialinės paramos skyrimo gali būti pateikti asmeniškai, per tinkamai įgaliotą atstovą arba elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektronine paslauga.

19. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos seniūnijų specialistai

19.1. Suteikia visą reikalingą informaciją asmeniui, besikreipiančiam dėl piniginės socialinės paramos (išskyrus vienkartinę materialinę paramą), padeda teisingai užpildyti prašymą-paraišką.

19.2. Įvertina besikreipiančio asmens dėl piniginės socialinės paramos pateiktus duomenis, sutikrina su žinybinių registrų bei valstybinių informacinių sistemų duomenimis.

19.3. Gautą prašymą-paraišką piniginei socialinei paramai gauti užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, informacija apie trūkstamus dokumentus įrašoma į informacinį lapelį. Piniginei socialinei paramai gauti trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Kai pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos.

19.4. Ne rečiau kaip kartą per savaitę prašymus-paraiškas su priedais ir visais reikalingais piniginei socialinei paramai apskaičiuoti dokumentais pateikia Skyriui.

19.5. Vienu iš būdų, nurodytų prašyme-paraiškoje, informuoja asmenis, pateikusius prašymus-paraiškas dėl piniginės socialinės paramos, apie priimtus sprendimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo.

19.6. Ne rečiau kaip kartą per savaitę iš Skyriaus paima bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens prašymus-paraiškas su visais dokumentais ir su savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens įsakymu (toliau – įsakymas) neskirti piniginės socialinės paramos, o taip pat pranešimus apie sumažintą socialinės pašalpos dydį ir įteikia asmeniui, pateikusiam prašymą-paraišką dėl piniginės socialinės paramos.

19.7. Kai piniginė socialinė parama dėl Įstatyme numatytų atvejų nepriklauso, priima iš asmens, besikreipiančio dėl piniginės socialinės paramos, prašymą-paraišką su priedais ir kitais reikalingais dokumentais, ir per 5 darbo dienas pateikia Skyriui paruošti atsakymą dėl piniginės socialinės paramos neskyrimo, nurodydamas neskyrimo priežastį.

19.8. Suteikia visą reikalingą informaciją asmeniui, besikreipiančiam dėl vienkartinės materialinės paramos, padeda tinkamai užpildyti nustatytos formos prašymą (1 priedas), įvertina asmens pateiktus duomenis, sutikrina su žinybinių registrų bei valstybinių informacinių sistemų duomenimis ir paruošia dokumentus seniūnijos Socialinės paramos komisijai nagrinėti.

19.9. Gauna duomenis iš bendrojo naudojimo objekto valdytojo arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šio asmens (asmenų) veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti.

19.10. Siekiant įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo socialinį teisingumą ir veiksmingumą periodiškai tikrina bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą ir surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą aktą, kuri pateikia Skyriui kartu su pareiškėjų prašymais-paraiškomis.

20. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į piniginę socialinę paramą nustatyti.

III. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS APSKAIČIAVIMAS, SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

21. Skyriaus specialistai priima iš seniūnijų specialistų priimtus prašymus-paraiškas su priedais ir visais reikalingais dokumentais piniginei socialinei paramai gauti bei gyventojų prašymus-paraiškas iš elektroninės valdžios sistemoje teikiamos elektroninės paslaugos piniginei socialinei paramai gauti ir patikrina jų teisingumą

21.1. Patikrina duomenis žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose, iš kurių atspausdina reikiamas piniginei socialinei paramai apskaičiuoti pažymas.

21.2. Atsiradus neaiškumų ar kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, per seniūnijų specialistus pareikalauja, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą ir pajamas Gyventojų turto deklaravimo įstatymo numatyta tvarka bei paveda seniūnijų specialistams išnagrinėti situaciją seniūnijos Socialinės paramos komisijoje, patikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą bei teikti Skyriui rekomendaciją dėl piniginės socialinės paramos teikimo, nurodant paramos teikimo būdus, arba neskyrimo ar nutraukimo. Reikalui esant, Šalčininkų rajono piniginės socialinės paramos teikimo komisijos, patvirtintos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, narys ar keletas narių, o taip pat Skyriaus vyresnieji specialistai, atsakingi už piniginės socialinės paramos priskaičiavimą, dalyvauja bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančios asmens gyvenimo sąlygų patikrinime bei seniūnijų Socialinės paramos komisijos posėdžiuose svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo.

21.3. Siūlo seniūnijos Socialinės paramos komisijai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens, gaunančių piniginę socialinę paramą, turimą turtą, užimtumą bei gaunamas pajamas, kai

21.3.1. dažnai keičia užsienio pasą, gaunant Skyriuje pažymą, atleidžiančią nuo rinkliavos;

21.3.2. gauna informaciją iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apie asmenis, kurie dirbo neturėdami verslo liudijimų ar užregistravę individualios veiklos ir buvo nubausti;

21.3.3. gauna informaciją iš teritorinės muitinės apie asmenis, nubaustus už kontrabandą ir neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, disponavimą ar realizavimą.

21.4. Pagal prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti nustato bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertę, apskaičiuoja piniginės socialinės paramos dydį, nustato jos mokėjimo būdą ir terminą ir parengia įsakymą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo.

21.5. Pajamos socialinei pašalpai bei kompensacijoms gauti apskaičiuojamos pagal Įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nurodytas nuostatas.

22. Įsakymus skirti piniginę socialinę paramą pasirašo savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo – Skyriaus vedėjas bei Skyriaus vedėjo pavaduotojas, kuris patikrina piniginės socialinės paramos priskaičiavimo teisingumą.

23. Įsakymo, kuriuo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginė socialinė parama neskiriama, kopija per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos per seniūnijų vyresniuosius specialistus išsiunčiama pareiškėjui, grąžinant jo pateiktus dokumentus, o jo byloje paliekant šių dokumentų kopijas.

24. Išnagrinėję gyventojų pateiktus dokumentus dėl piniginės socialinės paramos, Skyriaus specialistai apskaičiuoja piniginę socialinę paramą iki kito mėnesio 7 dienos.

25. Duomenis apie priskaičiuotą Skyriuje piniginę socialinę paramą Skyrius pateikia savivaldybės administracijos Apskaitos skyriui iki kito mėnesio 9 dienos.

26. Išnagrinėję gyventojų prašymus-paraiškas ir nustatę teisę į kompensacijas už komunalines paslaugas, Skyriaus specialistai paruošia ir išsiunčia elektroniniu būdu „duomenų eksportą“ kompensacijas skaičiuojančioms UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ iki kito mėnesio 1 dienos.

27. UAB „Eišiškių komunalinis ūkis“ ir daugiabučių namų bendrijų buhalteriams duomenis apie gyventojų pajamas dėl kompensacijos Skyrius pateikia kompensacijų sąrašais iki kito mėnesio 1 dienos.

28. Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidas ir karšto vandens išlaidas, centralizuotai tiekiamos šilumos, karšto vandens, kitų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti naudojamų energijos ir kuro rūšių, kurių kainos reguliuojamos, taip pat geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti sąnaudos įvertinamos pagal įstatymu nustatyta tvarka patvirtintas kainas, taikant vienanares centralizuotai tiekiamos šilumos kainas, o kuro, kurio kaina nereguliuojamos ir už kurį atsiskaitoma kas mėnesį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, - pagal nustatytas tiekėjų kainas; kietojo ar kito kuro, kurio faktinės sąnaudos kiekvieną mėnesį nenustatomos, - pagal Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas vidutines kainas.

29. Gyventojams, naudojantiems būsto apšildymui malkas, malkų kainos kiekvienus metus iki šildymo sezono pradžios derinamos su Šalčininkų ir Valkininkų miškų urėdijomis, tik po to kainos tvirtinamos Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos posėdyje.

30. UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“, priskaičiavusi gyventojams kompensacijų dydžius iki kiekvieno mėnesio 12 dienos siunčia Skyriui elektroniniu būdu „duomenų importą“.

31. UAB „Vilniaus vandenys“ , UAB „Eišiškių komunalinis ūkis“ ir daugiabučių namų bendrijų buhalteriai, priskaičiavę gyventojams kompensacijų dydžius, iki kiekvieno mėnesio 12 dienos pateikia Skyriui paraiškas-apskaičiavimus apie priskaičiuotas kompensacijas.

32. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.

33. Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per du mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu ir laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, bei sprendimo priėmimo metu turi teisę ją gauti.

34. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo ankščiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos.

35. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę jas gauti.

36. Jeigu pasibaigus paskiros kompensacijos teikimo laikotarpiui dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 3 mėnesius kreipiasi su prašymu-paraiška pateikdami naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas, kompensacijos skiriamos nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 3 mėnesių, einančių po kompensacijų gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl kompensacijų metu ir laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę jas gauti.

37. Jeigu pasibaigus paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 3 mėnesių nuo ankščiau paskirtos kompensacijos teikimo laikotarpio pabaigos, kompensacija skiriama šio Aprašo 35 punkte nustatyta tvarka.

38. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.

39. Piniginė socialinė parama gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančios asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita).

40. Jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), piniginė socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

41. Tuo atveju, kai skiriant socialinę pašalpą yra žinoma, jog per tą laikotarpį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priskaičiuotos piniginės socialinės paramos dydis pasikeis, nes jam turės būti pradėta mažinti socialinė pašalpa, vadovaujantis šio Aprašo 55 punktu, socialinė pašalpa turėtų būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui.

42. Jeigu dėl piniginės socialinės paramos kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui.

43. Jeigu vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės įdarbinimo tarnyboje, išskyrus įsidarbinimo atvejį, arba registracija Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje jam buvo nutraukta, piniginė socialinė parama bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui neskiriama arba paskirtosios mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio po šių aplinkybių atsiradimo. Šiems asmenims, kai jie yra Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys, piniginė socialinė parama skiriama, jeigu jie ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruoti Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Ši nuostata netaikoma, jeigu per šioje dalyje nurodytą laikotarpį vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ar pradeda dirbti savarankiškai ir dirba ne trumpiau kaip 1 mėnesį arba dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po paskutinio piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpio.

44. Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius seniūnijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

45. Piniginė socialinė parama išmokama už kiekvieną praėjusį mėnesį nuo mėnesio 10 iki 20 dienos, pervedant gavėjams skirtas lėšas į gavėjų asmenines atsiskaitomąsias sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke ar banko skyriuje (prioritetas teikiamas AB Swedbank, AB DNB, AB Medicinos bankas ir kai piniginė socialinė parama skiriama socialinę riziką patyrusiems gyventojams, turintiems socialines korteles – SEB Vilniaus bankas). Išimtiniais atvejais ir kai piniginė socialinė parama skiriama socialinę riziką patyrusiems gyventojams, piniginė socialinė parama išmokama per seniūnijos kasą.

46. Nedirbančių pensininkų ir nedirbančių neįgaliųjų šeimoms, kuriose nėra darbingų ar nepilnamečių asmenų, taip pat nedirbantiems vieniems gyvenantiems pensininkams ir nedirbantiems vieniems gyvenantiems neįgaliesiems, socialinė pašalpa skiriama 6 mėnesių laikotarpiui, o kompensacijos – visam šildymo sezonui, jeigu yra žinoma, kad nesikeis šeimos sudėtis, šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos ir turtas.

47. Nedirbančių pensininkų ir nedirbančių neįgaliųjų šeimoms, kuriose nėra darbingų ar nepilnamečių asmenų, taip pat nedirbantiems vieniems gyvenantiems pensininkams ir nedirbantiems vieniems gyvenantiems neįgaliesiems, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos ne šildymo sezono metu skiriamos 5 mėnesių laikotarpiui (nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. imtinai), jeigu yra žinoma, kad nesikeis šeimos sudėtis, šeimos (vieno gyvenančio asmens) pajamos ir turtas.

48. Kompensacijų skaičiavimo už būsto šildymą gamtinėmis dujomis, kietuoju ar kitu kuru šildymo sezono trukmė yra 6 mėnesiai (laikotarpis nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. imtinai).

IV. PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS TEIKIMAS

49. Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti teikiamos

49.1. Pinigais.

49.2. Nepinigine forma

49.2.1. šeimoms, įrašytoms į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu bei Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. T-337 „Dėl socialinių išmokų teikimo socialinę riziką patyrusiems gyventojams tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą tvarkos aprašą;

49.2.2. bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kuriam paskirta socialinė pašalpa, tačiau dėl vaikų nepriežiūros jų vaikui (vaikams) nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).

49.3. Pinigais ir (ar) nepinigine forma teikiamą socialinę pašalpą derinant su socialinėmis paslaugomis

49.3.1. vienam gyvenančiam asmeniui arba vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, sergančiam pavojinga ir užkrečiama liga (pvz.: tuberkulioze) ir nesigydančiam.

50. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena) arba nuomojamą būstą, ankstesnėje savivaldybėje piniginės socialinės paramos teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, - savivaldybė, kurios teritorijoje gyveno) arba nuomojamas būstas. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl piniginės socialinės paramos nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, - į savivaldybę, kurios teritorijoje apsigyvena) arba savivaldybę, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, ši parama teikiama vadovaujantis šio Aprašo 33 ir 36 punktais.

51. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos išmokamos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos buvo paskirtos.

52. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa ir (ar) kompensacijos, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gavusio asmens mirties dienos, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa ir (ar) kompensacijos neišmokamos.

53. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 1,45 EUR, o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacija – mažesnė kaip 0,29 EUR, socialinė pašalpa ir kompensacija neišmokamos.

V. SOCIALINĖS PAŠALPOS DIDINIMAS, MAŽINIMAS

54. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas

54.1. Vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalaus darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymu nustatyta tvarka), nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, arba dirba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko (Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalis), tačiau ne viso darbo laiko Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokama įstatymų nustatyta tvarka), nustatytos Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje arba 145 straipsnyje, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimalias mėnesines algas ar du minimalius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

54.2. Prieš įsidarbinimą šio Aprašo 54.1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės su neilgesne kaip 3 darbo dienų pertrauka dėl statuso keitimo ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus.

54.3. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą.

54.4. Vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.

55. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus, bet nedirbantis (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose), socialinės pašalpos dydis, apskaičiuotas pagal Įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas

55.1. Kai socialinė pašalpa mokama nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų.

55.2. Kai socialinė pašalpa mokama nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų.

55.3. Kai socialinė pašalpa mokama 36 mėnesius iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40 procentų.

55.4. Kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50 procentų.

55.5. Gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims (išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.) arba vienam gyvenančiam asmeniui 24 mėnesius neskiriama.

56. Šio Aprašo 55 punkte nustatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu šio Aprašo 55 punkte nurodyti asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, šio Aprašo 55 punkte numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.

57. Nemažinti asmeniui socialinės pašalpos, kai asmuo piniginės socialinės paramos gavimo laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties atsisakė Lietuvos teritorinės darbo biržos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos siūlyto darbo arba aktyvių darbo rinkos politikos priemonių.

58. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, seniūnija turi teisę teikti Skyriui rekomendaciją nemažinti socialinės pašalpos dydžio, kaip nustatyta šio Aprašo 55.1-55.5 punktuose, bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, o taip pat kiekvienu atveju seniūnija turi atlikti išsamią atvejo analizę nustatant sprendimo priėmimui svarbias aplinkybes (socialinės pašalpos gavimo laikotarpis, nedarbo laikotarpis, motyvaciją integruotis į darbo rinką, šeiminė padėtis, gyvenamųjų vietovių geografinė padėtis ir kt.).

59. Aktyvias darbo rinkos politikos priemones sudaro

59.1. bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinis mokymas;

59.2. įdarbinimas subsidijuojant;

59.3. darbo įgūdžių įgijimo rėmimas;

59.4. darbo rotacija;

59.5. viešieji darbai;

59.6. darbo vietų steigimo subsidijavimas;

59.7. vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimas;

59.8. savarankiško užimtumo rėmimas;

59.9. bedarbių teritorinio judumo rėmimas.

60. Pateisinamos priežastys, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo individualiame užimtumo veiklos plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, yra šios

60.1. liga, sužalojimas, nėštumas, gimdymas;

60.2. teritorinės darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje paskelbta epidemija.

61. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos gauti socialinę pašalpą ir šio Aprašo 55 punkte nurodyti socialinės pašalpos mažinimo pagrindai negali būti tapatinami, todėl asmuo pirmiausia turi turėti teisę gauti socialinę pašalpą, kuri nustatoma vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio nuostatomis.

VI. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS TEISĖS IR PAREIGOS TEIKIANT PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ

62. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo

62.1. Derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – rajono savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio.

62.2. Apskaičiuotų kompensacijų sumą pervesti į energiją, kurą, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančių įmonių ar fizinių asmenų atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

62.3. 6 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o kompensacijų 6 mėnesius neteikti bendrai gyvenantiems asmenims ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu.

62.4. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ir kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą vienam gyvenančiam asmeniui iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, neteisėtą veiklą, susijusią su pajamų gavimu.

62.5. Kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ar geriamąjį vandenį, teikti šio Aprašo 62.2 punkte nustatytu būdu, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

62.6. Neskirti kompensacijų, nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, geriamąjį ar karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie su energijos, kuro, vandens tiekėjais nėra sudarę sutarties (sutarčių) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

62.7. Kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslėpti, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu.

62.8. Kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.

62.9. Tikrinti ir kontroliuoti bei papildomai apklausti šio Aprašo 7 punkte numatytus bendrai gyvenančius asmenis arba vienus gyvenančius asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą, dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, gyvenimo sąlygas ir užimtumą, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.

63. Savivaldybės administracija pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalį turi teisę

63.1.Darbingus nedirbančius (taip pat savarankiškai nedirbančius) ar dirbančius (taip pat savarankiškai dirbančius), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokančius darbingo amžiaus asmenis, gaunančius piniginę socialinę paramą bendra Įstatymo nustatyta tvarka arba gaunančius piniginę socialinę paramą, nustatytą šio Aprašo 64 punkte, ir nedalyvaujančius aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.

63.2. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos arba 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintoje prašymo-paraiškos formoje ir jos prieduose pateikia ne visą ir neteisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus, o taip pat per mėnesį nepraneša apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, išskyrus atvejį, kai dėl šiame punkte išvardintų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

63.3. 3 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 3 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis prašyme-paraiškoje ir jos prieduose pateikė ne visą ir neteisingą informaciją, įrodančią jo teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus ir (ar) per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, išskyrus atvejį, kai dėl šiame punkte išvardintų nuostatų nevykdymo nesusidarė piniginės socialinės paramos permoka – išmokėta ne didesnė negu apskaičiuota, įvertinus atsiradusias aplinkybes, piniginė socialinė parama arba piniginės socialinės paramos permoka buvo grąžinta ar yra išskaičiuojama (grąžinama) dalimis.

63.4. Socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, o kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, bendrai gyvenantiems asmenims, o vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims ir neturintiems vaikų (įvaikių), piniginės socialinės paramos neteikti, iki pareigos bus įvykdytos, jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo

63.4.1. neišnaudoja visų teisėtų kitų pajamų gavimo galimybių (nesudaro teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, nesikreipia į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, dėl gavimo teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas, nenurodo žemės nuomos sutartyje žemės mokesčio, kai nuosavybės teise priklausančią žemę atiduoda nuomininkui ir kita);

63.4.2. pareikalavus seniūnijos arba Skyriaus specialistams ar seniūnijos Socialinės paramos komisijai, nedeklaruoja turimo turto (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;

63.4.3. nesudaro rajono savivaldybės administracijos atsakingiems specialistams galimybės tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;

63.4.4. nedalyvauja rajono savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje pagal šio Aprašo X skyriuje nustatytą tvarką.

63.5. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą.

63.6. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl piniginės socialinės paramos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto.

63.7. 6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam vienam gyvenančiam asmeniui arba darbingo amžiaus darbingiems bendrai gyvenantiems asmenims, kurie dirba savarankiškai ir (ar) vykdo nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą ir kuriems ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama piniginė socialinė parama, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį. Šiuo atveju socialinė pašalpa skiriama vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

63.8. 12 mėnesių neteikti piniginės socialinės paramos ar 12 mėnesių nutraukti jos teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, arba nuosavybes teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi.

63.9. Patikrinusi bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašiusi buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išnuomoja, bet jame faktiškai negyvena, arba kartu su vienu gyvenančiu asmeniu arba bendrai gyvenančiais asmenimis būste nuolat faktiškai gyvena asmuo (asmenys), kuris (kurie) nėra deklaravęs (deklaravę) gyvenamosios vietos būste arba jo nesinuomoja.

63.10. Siekdama įvertinti piniginės socialinės paramos teikimo veiksmingumą, periodiškai tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą.

64. Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą bei atsižvelgus į seniūnijos Socialinės paramos komisijos rekomendacijas, piniginę socialinę paramą skirti išimtiniais atvejais

64.1. Skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 3 punkte nustatytų reikalavimų.

64.2. Skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 punkto reikalavimų tuo atveju, kai bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė iki 20 proc. viršija nustatytą turto vertės normatyvą.

64.3. Skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų.

64.4. Skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka Įstatymo 11 straipsnyje nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų tuo atveju, kai bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto vertė iki 20 proc. viršija nustatytą turto vertės normatyvą.

64.5. Skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą ir (ar) kompensuoti didesnę būsto šildymo išlaidų dalį, negu nustatyta Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bet ne didesnę kaip 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio.

64.6. Skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą, arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas.

64.7. Skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims atskirai, kai santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu yra ginčas.

64.8. Skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija valstybės remiamų pajamų dydį ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; penkiems ir daugiau bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio.

64.9. Skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos.

64.10. Skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

64.11. Skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama šio Aprašo 43 punkte nustatytu atveju.

64.12. Skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant laikotarpį nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos) ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).

65. Piniginė socialinė parama, numatyta šio Aprašo 64.1, 64.2, 64.7, 64.8, 64.11, 64.12 (išskyrus 64.6 punktą) punktuose, gali būti skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui, tačiau ne daugiau kaip 3 mėnesius per metus.

66. Piniginė socialinė parama, numatyta šio Aprašo 64.3, 64.4, 64.5, 64.9, 64.10, 64.11, 64.12 (išskyrus 64.6 punktą) punktuose, gali būti skiriama trumpesniam nei trijų mėnesių laikotarpiu, tačiau ne daugiau kaip 3 mėnesius per metus;

67. Piniginė socialinė parama, numatyta šio Aprašo 64.6 punkte, gali būti skiriama ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui.

68. Esant lėšų trūkumui ar seniūnijos Socialinės paramos komisijai nustačius, kad bendrai gyvenantiems asmenims ar vienam gyvenančiam asmeniui piniginė socialinė parama nebūtina, piniginė socialinė parama pagal šio Aprašo 64 punktą neskiriama.

69. Rekomendacinį sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) šio Aprašo 64 punkte numatytais atvejais, esant ginčytinai situacijai – socialinės pašalpos dydžio pinigais ir nepinigine forma nustatymo, socialinės paramos teikimo būdų asmenims, patyrusiems socialinę riziką, ir kitais šiame Apraše nenumatytais atvejais, priima Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta Šalčininkų rajono savivaldybės piniginės socialinės paramos teikimo komisija, atsižvelgdama į seniūnijos Piniginės socialinės paramos komisijos rekomendaciją.

70. Tuo atveju, kai piniginės socialinės paramos teikimo komisija priima sprendimą nerekomenduoti skirti piniginės socialinės paramos pagal šio Aprašo 64 punktą, sprendimas įforminamas minėtos komisijos protokole nurodant atsisakymo skirti paramą motyvus.

71. Piniginė socialinė paramos skiriama (neskiriama) bei teikiama šio Aprašo 49.2, 49.3, 64 ir 81 punktuose nustatytais atvejais savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

VII. PINIGINĘ SOCIALINĘ PARAMĄ GAUNANČIŲ ASMENŲ PAREIGOS IR TEISĖS

72. Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai privalo

72.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita).

72.2. Pagal prašymą-paraišką ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus.

72.3. Per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.

72.4. Skyriaus reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka.

72.5. Sudaryti seniūnijos darbuotojams ar Socialinės paramos komisijos nariams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, vaikų priežiūrą ir kitas aplinkybes.

72.6. Dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos ir šio Aprašo X skyriuje nustatyta tvarka.

72.7. Seniūnijos socialinės paramos komisijai pakvietus dalyvauti komisijos organizuojamuose posėdžiuose.

73. Piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai turi teisę

73.1. Susipažinti su Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, kitais teisės aktais ir savivaldybės institucijų sprendimais, reglamentuojančiais piniginę socialinę paramą, bei šiuo Aprašu ir gauti išsamią ir tikslią informaciją apie piniginės socialinės paramos skyrimą ir teikimą.

73.2. Dalyvauti seniūnijos Socialinės paramos komisijos organizuojamuose posėdžiuose.

73.3. Kreiptis į seniūną dėl dalyvavimo organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.

73.4.Kreiptis į šilumą būsto šildymui, geriamą ir karštą vandenį tiekiančių įmonių administraciją dėl skolų už suteiktas paslaugas grąžinimo sutarties sudarymo.

74. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skirti piniginę socialinę paramą atsisakoma, jie (jis) nesutinka su paskirtos piniginės socialinės paramos dydžiu arba jiems (jam) paskirta piniginę socialinę paramą neišmokama, jie (jis) gali raštu kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėją. Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens priimtus įsakymus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo) bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gali apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VIII. NETEISĖTAI GAUTOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS IŠIEŠKOJIMAS

75. Neteisėtai gauta piniginė socialinė parama išieškoma

75.1. Nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turimą turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją mokėti dalimis.

75.2. Negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis Skyriaus priimtu sprendimu dėl permokos nustatymo iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo (prašymo) išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.

75.3. Jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

75.4. Asmenys, neteisėtai gavę Įstatymo nustatytą socialinę pašalpą ar kompensaciją, tačiau neturintys galimybės grąžinti įsiskolinimo per mėnesį nuo Skyriaus pareikalavimo dienos, gali grąžinti įsiskolinimą dalimis pagal raštišką įsipareigojimą.

75.5. Dėl rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir (ar) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kaltės neteisėtai išmokėtos piniginės socialinės paramos lėšos išieškomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

IX. VIENKARTINĖ MATERIALINĖ PARAMA

76. Svarbiausias vienkartinės materialinės paramos teikimo tikslas – pasirūpinti, kad vienkartinė materialinė pašalpa būtų teikiama tik tiems asmenims, kurie turi socialinio pobūdžio problemų ir negali be jos išsiversti.

77. Vienkartinės materialinės paramos teikimo principai yra šie

77.1. Teikiama vienkartinė materialinė pašalpa turi kuo tiksliau atitikti remiamo asmens poreikius, turi būti atsižvelgta į jo socialinę ir materialinę padėtį, įvertinant bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas, nurodytas Įstatymo 17 straipsnyje bei turtą.

77.2. Asmenims, patyrusiems socialinę riziką, sudaryti socialines sąlygas gauti paramą pinigais ir (ar) nepinigine forma, vienkartinę paramą derinant su socialinėmis paslaugomis, kad jie taptų visiškai arba iš dalies savarankiški.

78. Vienkartinės materialinės pašalpos teikimas priklauso nuo savivaldybės finansinių galimybių, atsižvelgiant į gyventojų poreikius.

79. Vienkartinė materialinė parama, atsižvelgus į seniūnijos Socialinės paramos komisijos sprendimą, skiriama šiais atvejais

79.1. Stichinės nelaimės (gaisro, potvynio, audros, liūties, pūgos ir pan.)

79.1.1. nukentėjus gyvenamajam būstui (butui, namui, kolektyvinio sodo namui ar sodybai, jeigu šios patalpos deklaruotos kaip bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenamoji vieta ir jie neturi kito jiems nuosavybės teise priklausančio būsto, būsto dalies) – iki 20 BSI;

79.1.2. nukentėjus ūkiniam pastatui (tvartui, kluonui, malkinei, vasarinei virtuvei, kiemo rūsiui, šuliniui ar kitam pastatui) – iki 10 BSI.

79.2. Asmenims, sergantiems sunkiomis ligomis, arba sunkios operacijos ar traumos atveju (2 priedas) – iki 3 BSI.

79.3. Kitais ekstremalios (socialinės) situacijos atvejais, įtakojančiais vienkartinės materialinės pašalpos būtinumą – iki 10 BSI arba Tarybos sprendimu nustatytą konkrečią pinigų sumą.

79.4. Asmenims, grįžusiems iš įkalinimo įstaigų, kardomojo kalinimo vietų, kai buvo įkalinti ne trumpiau negu 6 mėnesius, o taip pat iš socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, kuriose gavo paslaugas ne trumpiau negu 6 mėnesius – 1 BSI.

79.5. Skurdo, benamystės, gyvulių kritimo atvejais, asmens dokumentų tvarkymui, vaistams pirkti ar receptų apmokėjimui, antialkoholinės terapijos paslaugų apmokėjimui ir pan. – iki 1,5 BSI.

79.6. Kitais socialinės situacijos atvejais

79.6.1. 100-mečio sukakties proga – iki 2 BSI;

79.6.2. sutuoktiniams, švenčiantiems vestuvių 50-60-mečių proga – iki 2 BSI.

80. Vienkartinė materialinė parama skiriama vieną kartą per metus, išskyrus stichinės nelaimės atvejus, įvertinus šeimos pajamas, turtą, esamą socialinę padėtį.

81. Asmenys, grįžę iš įkalinimo įstaigų, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų dėl vienkartinės materialinės paramos gali kreiptis per du mėnesius po sugrįžimo.

82. Bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo, nukentėję nuo stichinių nelaimių, gali kreiptis per du mėnesius nuo įvykusios nelaimės.

83. Vienkartinė materialinė parama šio Aprašo 79.5 punkte nurodytais atvejais gali būti skiriama tik tuo atveju, jeigu bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamos yra ne didesnės kaip 1 VRP dydžio ir parama gali būti skirta nepinigine forma.

84. Vienkartinė materialinė parama šio Aprašo 79.1 punkte nurodytais atvejais skiriama neatsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas, esamą socialinę padėtį.

85. Vienkartinė materialinė parama neskiriama šiais atvejais

85.1. Kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo pateikė neteisingus duomenis apie gaunamas pajamas, bendrai gyvenančių asmenų šeimos sudėtį ir pan.

85.2. Kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo seniūnijos Piniginės socialinės paramos teikimo komisijos nariams nesudaro galimybės patikrinti gyvenimo sąlygų.

85.3. Nustačius, kad paramos teikimas nėra gyvybiškai būtinas, t. y. bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo gali be jos išsiversti.

85.4. Kai stichinės nelaimės atveju, nukentėjus gyvenamajam būstui ar ūkiniam pastatui, šiame būste niekas negyveno.

86. Kreipimasis dėl vienkartinės materialinės paramos

86.1. Asmenys dėl paramos, išskyrus šio Aprašo 79.4, 79.6.1 ir 79.6.2 punktuose numatytus atvejus, turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje faktiškai gyvena.

86.2. Asmenys dėl paramos šio Aprašo 79.4 punkte nurodytais atvejais turi kreiptis į į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Apskaitos skyrių.

86.3. Kiekvienu atveju, išskyrus šio Aprašo 79.4 punkte nurodytus atvejus, seniūnijų Socialinės paramos komisijos turi ištirti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens buities ir gyvenimo sąlygas ir surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą bei teikti Skyriui seniūnijos Socialinės paramos komisijos rekomendaciją dėl paramos skyrimo (neskyrimo).

87. Prašymų (1 priedas) dėl vienkartinės materialinės paramos nagrinėjimas

87.1. Prašymus (1 priedas) dėl paramos, išskyrus 79.4 punkte numatytus atvejus, nagrinėja seniūnijų Socialinės paramos komisijos.

87.2. Seniūnijų specialistai pateikia Skyriui seniūnijos Socialinės paramos komisijos protokolo kopiją ir rekomendacijas dėl vienkartinės materialinės paramos skyrimo su gyventojų prašymais (1 priedas) dėl vienkartinės materialinės paramos ir visais reikalingais dokumentais.

87.3. Rajono savivaldybės tarybai patvirtinus savivaldybės biudžetą, seniūnijoms savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu proporcionaliai deklaruotų gyventojų skaičiui, paskiriamos lėšos vienkartinei materialinei paramai. Vienkartinė materialinė parama vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims skiriama savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

87.4. Vienkartinė materialinė parama šio Aprašo 79.1, 79.2, 79.3 ir 79.6 punktuose nurodytais atvejais išmokama, pervedant lėšas į pareiškėjų atsiskaitomąsias sąskaitas, arba per seniūnijų kasas vieną kartą per mėnesį kito mėnesio pradžioje.

87.5. Vienkartinė materialinė parama šio Aprašo 79.4, 79.5, 79.6.1 ir 79.6.2 punktuose nurodytais atvejais išmokama savivaldybės administracijos kasoje bet kurią mėnesio darbo dieną, atsižvelgiant į gyventojų kreipimąsi.

88. Jeigu seniūnijos Socialinės paramos komisija nusprendžia neskirti vienkartinės materialinės paramos, seniūnijos specialistai informuoja apie tai pareiškėją raštiškai su seniūno parašu, nurodydama neskirimo priežastį ir motyvus, ir grąžina pareiškėjui pateiktus dokumentus. Jeigu dokumentus grąžina Skyrius, raštą apie paramos neskyrimą pasirašo savivaldybės administracijos direktorius.

89. Gyventojams, kurių pastatai nukentėjo nuo stichinių nelaimų ir buvo apdrausti, jie gali kreiptis į Skyrių su prašymu dėl nenukirsto valstybinio miško įsigijimo su nuolaida.

X. VISUOMENEI NAUDINGA VEIKLA

90. Visuomenei naudinga veikla – neatlyginamos nedidelės apimties visuomenei naudingos paslaugos, kurias savivaldybės teritorijos gyventojai atlieka bendruomenės labui.

91. Visuomenei naudingos veiklos tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, jų iniciatyvą ir darbinę motyvaciją.

92. Visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus ir asmens, atliekančio visuomenei naudingą veiklą, santykiai yra civiliniai teisiniai.

93. Visuomenei naudinga veikla, kuri organizuojama Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtintu Telkimo visuomenei naudingai veiklai tvarkos aprašu, nėra laikoma nelegaliu darbu.

94. Už visuomenei naudingos veiklos organizavimą atsakingas seniūnas arba jo paskirtas kitas seniūnijos darbuotojas.

95. Darbingi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) ar dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), atsižvelgiant į darbo laiko ar veiklos trukmę, nesimokantys darbingo amžiaus asmenys, gaunantys piniginę socialinę paramą Įstatymo ir šio Aprašo 64, 79.3 ir 79.5 punktuose nustatyta tvarka, ir nedalyvaujantys aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, išskyrus asmenis (studentus), kurie po aukštųjų mokyklų baigimo, užsiregistravę Valstybinėje darbo biržoje, gauna piniginę socialinę paramą, gali būti pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti po mėnesio, gavę piniginę socialinę paramą.

96. Asmenys (studentai), kurie baigė aukštąsias mokyklas, Įstatymo nustatyta tvarka ilgiau kaip 3 mėnesius gauna piniginę socialinę paramą, gali būti pasitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti.

97. Atsižvelgiant į bendruomenės poreikius, seniūnas pasiūlo visuomenei naudingos veiklos atlikėjui (toliau – veiklos atlikėjas) šiuos darbus

97.1. Aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas.

97.2. Parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų, apleistų kapų tvarkymas ir priežiūra, smėlio barstymas žiemą.

97.3. Veikla socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitose įstaigose ir institucijose.

97.4. Veikla nevyriausybinėse organizacijose, veikiančiose socialinės, švietimo, sveikatos, kultūros, aplinkosaugos srityse.

97.5.Trumpalaikė pagalba teikiant socialines paslaugas seniems ir neįgaliesiems.

97.6. Pagalba organizuojant kultūros, sporto ir kitus renginius.

97.7. Maisto produktų labiausiai skurstantiems asmenims teikimo organizavimo pagalbiniai darbai.

97.8. Kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui.

98. Visuomenei naudinga veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos nutarimais, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 „Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kitais teisės aktais.

99. Įmonės, įstaigos, organizacijos gali nuolat raštu informuoti seniūnus, kurios seniūnijos teritorijoje yra įsikūrusi įstaiga ar organizacija apie visuomenei naudingos veiklos atlikėjų poreikį.

100. Seniūnijų specialistai sudaro asmenų, besikreipiančių piniginės socialinės paramos ir galinčių atlikti visuomenei naudingą veiklą, sąrašą ir supažindiną juos su visuomenei naudingos veiklos atlikimo vieta ir rūšimi.

101. Visuomenei naudingos veiklos darbo laiko trukmė negali viršyti 4 valandų per dieną ir 40 valandų per mėnesį.

102. Visuomenei naudingos veiklos atlikimo trukmė per mėnesį priklauso nuo paskirtos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginės socialinės paramos dydžio

102.1. Nuo 15 iki 30 EUR – 8 val.

102.2. Nuo 31 iki 45 EUR – 12 val.

102.3. Nuo 46 iki 60 EUR – 16 val.

102.4. Nuo 61 iki 75 EUR – 20 val.

102.5. Nuo 76 iki 90 EUR – 24 val.

102.6. Nuo 91 iki 105 EUR – 28 val.

102.7. Nuo 106 iki 120 EUR – 32 val.

102.8. Nuo 121 iki 135 EUR – 36 val.

102.9. Nuo 136 EUR ir daugiau – 40 val.

103. Jeigu visuomenei naudingai veiklai pasitelkiami asmenys, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, arba dirbantys asmenys, kuriems nustatyta darbo laiko trukmė ne daugiau kaip 30 valandų per savaitę, visuomenei naudingos veiklos atlikimo trukmė turi būti dvigubai mažesnė proporcingai paskirtos piniginės socialinės paramos dydžio.

104. Seniūnai pagal turimą poreikį gali siųsti šio Aprašo 95 ir 96 punktuose nurodytus asmenis į atitinkamas įstaigas ir organizacijas visuomenei naudingai veiklai atlikti, išduodami jiems savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą nukreipimą. Nukreipimai registruojami pagal raštvedybos reikalavimus

104.1. Jeigu asmuo nepateikia nukreipimo per 1 mėnesį nuo jo išdavimo datos įstaigai ar organizacijai, į kurią jis siunčiamas atlikti visuomenei naudingą veiklą, laikoma, kad jis atsisakė atlikti visuomenei naudingą veiklą.

104.2. Įstaigos ar organizacijos, kurie organizuoja visuomenei naudingą veiklą, informuoja seniūnijas, nukreipusias šio Aprašo 95 ir 96 punktuose nurodytus veiklos atlikėjus, apie veiklos atlikimą (neatlikimą) ir per 10 dienų po veiklos pasibaigimo grąžindami užpildytą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą pranešimą.

105. Seniūnijos su veiklos atlikėjais sudaro rašytinę savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą visuomenei naudingos veiklos sutartį.

106. Kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 1 d. seniūnijų specialistai sudaro sąrašus, nurodydami apie paramos gavėjų veiklos atlikimą bei neatlikimą ir pateikia Skyriui.

107. Visuomenei naudingos veiklos organizatorius privalo instruktuoti veiklos atlikėjus apie darbo tvarkos taisykles, darbų pobūdį, jų eigą, saugą ir sveikatą darbe. Tai turi būti pažymima veiklos atlikėjų ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintame apskaitos žurnale.

108. Veiklos atlikimui būtinais darbo įrankiais apsirūpina pats veiklos atlikėjas, jeigu visuomenei naudingos veiklos organizatorius negali jo aprūpinti darbo įrankiais.

109. Visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami

109.1. Asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių.

109.2. Nėščios moterys.

109.3. Motina ar tėvas arba globėjas, auginantys ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo įstaigos nelankantį vaiką.

109.4. Asmenys, kurie slaugo ar prižiūri globojamą ar rūpinamą šeimoje vaiką, bendrai gyvenantį asmenį, savo ar sutuoktinio artimąjį giminaitį, jeigu jiems yra nustatytas neįgalumas, arba asmenys, įstatymų nustatyta tvarka paskirti neveiksniu pripažinto globojamo ar rūpinamo šeimoje vaiko, bendrai gyvenančio asmens, savo ar sutuoktinio artimojo giminaičio globėju ar rūpintoju.

109.5. Neįgalūs asmenys.

109.6. Asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymosi laikotarpiu).

109.7. Asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu).

109.8. Asmenys, pateikę Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje.

109.9. Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, gaunantis piniginę socialinę paramą, kurios dydis sudaro mažiau negu 15 EUR.

XI. SENIŪNIJŲ GALIOS SPRENDŽIANT PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS KLAUSIMUS

110. Seniūnai seniūnijos teritoriniu principu inicijuoja seniūnijų Socialinės paramos komisijos, į kurios sudėtį įtraukia bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovus, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narius, ir (ar) seniūnaičius, ir (ar) kitus suinteresuotus asmenis, sudarymą.

111. Savivaldybės administracijos direktorius seniūno teikimu tvirtina seniūnijų Socialinės paramos komisijos sudėtį.

112. Seniūnijos Socialinės paramos komisija

112.1. Analizuoja probleminius atvejus dėl piktnaudžiavimo, neteisingo duomenų pateikimo ir kita, gaunant piniginę socialinę paramą ir teikia rekomendacijas Skyriui.

112.2. Svarsto gyventojų prašymus dėl vienkartinės materialinės paramos stichinės nelaimės, sunkios ligos, kitais socialinės situacijos atvejais, numatytais šio Aprašo 79.1, 79.2, 79.3, 79.5 punktuose;

112.3. Svarsto gyventojų prašymus dėl vienkartinės materialinės paramos švenčių proga, numatytų šio Aprašo 79.6.1 ir 79.6.2 punktuose;

112.4. Svarsto gyventojų prašymus dėl piniginės socialinės paramos teikimo, numatytos šio Aprašo 64 punkte ir teikia rekomendacijas Skyriui.

112.5. Analizuoja probleminius atvejus dėl piniginės socialinės paramos teikimo socialinės rizikos šeimoms ar asmenims formų (pinigais, nepinigine forma) taikymo;

112.6. Analizuoja gyventojų prašymus dėl socialinės priežiūros (pagalba į namus, pagalbos pinigai, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, laikinas apgyvendinimas) ir teikia rekomendacijas Skyriui.

112.7. Teikia rekomendacijas Skyriui dėl socialinės globos paskyrimo asmenims (dienos socialinė globa, trumpalaikė ar ilgalaikė socialinė globa) bei paskyrimo rūpintojų ir globėjų.

112.8. Kviečia piniginės socialinės paramos gavėjus pokalbiui.

113. Seniūnijų komisijų rekomendacijų galia – patariamojo pobūdžio.

114. Reikalui esant, komisijos nariai aplanko seniūnijos gyventojus dėl buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo. Komisija gali siūlyti piniginę socialinę paramą skirti nepinigine forma: skiriant maisto produktų pirkimo talonus; pervedant socialines išmokas į socialines korteles; socialiniam darbuotojui apmokant už komunalines paslaugas ir pan.

115. Komisija susideda ne mažiau kaip iš 5-7 narių, kurie atstovauja įvairioms sritims (seniūnijai, mokyklai, nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenei ir pan.).

116. Komisijos pirmininku paprastai būna seniūnas.

117. Komisija surašo posėdžio protokolą, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius, ir kartu su buities ir gyvenimo patikrinimo aktu ir kitais dokumentais dėl piniginės socialinės paramos pateikia Skyriui.

118. Komisijos sprendimas priimamas atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja 2/3 komisijos narių. Balsams pasiskirsčius lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

119. Komisija posėdžius organizuoja pagal poreikį, bet ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį. Komisijos posėdžiai atviri. Posėdyje savo nuomonę turi teisę pareikšti Komisijos nariai, institucijų, visuomeninių organizacijų ir bendruomenės atstovai, asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), jo globėjas, rūpintojas, kitas suinteresuotas asmuo.

120. Seniūnijų Socialinės paramos komisijų nariai privalo pasirašyti pasižadėjimą dėl informacijos konfidencialumo ir nešališkumo užtikrinimo.

121. Seniūno (seniūnijos) vaidmuo teikiant piniginę socialinę paramą bendruomenės gyventojams ir siekiant darbingo amžiaus darbingų asmenų integracijos į darbo rinką

121.1. Teikia informaciją seniūnijos teritorijos gyventojams apie teisės aktuose nustatytą piniginę socialinę paramą, sąlygas ir galimybes ją gauti.

121.2. Teikia informaciją ir rekomendacijas Skyriui

121.2.1. dėl seniūnijos teritorijoje gyvenančių asmenų, vienų gyvenančių asmenų, kuriems reikalinga piniginė socialinė parama (socialinė pašalpa, būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijos; socialinė parama mokiniams: nemokamas maitinimas, parama mokinio reikmenims įsigyti; išmokos vaikams ir kt.);

121.2.2. dėl piktnaudžiavimo teikiamos paramos atveju (galimai nelegalaus darbo, galimai nelegalių pajamų, paramos naudojimo ne pagal paskirtį): inicijuoja kreipimąsi į nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas, šeimos ar asmens įrašymą į socialinės rizikos šeimų ar asmenų apskaitą ir kt.

121.3. Prireikus inicijuoja, organizuoja ir dalyvauja vertinant šeimų ar asmenų, gaunančių piniginę socialinę paramą, gyvenimo sąlygas ir surašant buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu piniginė socialinė parama gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiama.

121.4. Telkia, aktyvina seniūnijos bendruomenę visuomenei naudingai veiklai atlikti.

121.5. Skleidžia gerąją praktiką (susitikimų su gyventojais metu, žiniasklaidos priemonėse ir pan.), atspindinčią teikiamos piniginės socialinės paramos taiklumą ir veiksmingumą.

121.6. Teikia informaciją seniūnijos teritorijos gyventojams apie tai, kad pagrindinis registracijos darbo biržoje tikslas – padėti darbo ieškančiam asmeniui susirasti darbą ir įsidarbinti.

121.7. Teikia informaciją bedarbiams apie tai, kad seniūnija, bendradarbiaudama su darbo birža, sudaro galimų viešųjų darbų planus ir nustato prioritetus, pagal kuriuos seniūnai gali pasiūlyti viešuosius darbus. Prioritetas turėtų būti teikiamas asmenims, gaunantiems socialinę paramą.

XII. ATSAKOMYBĖ IR KONTROLĖ

122. Seniūnijų specialistai atsako už priimtų ir laiku pateiktų Skyriui dokumentų teisingumą piniginei socialinei paramai gauti.

123. Skyriaus specialistai atsako už teisingą socialinių ir vienkartinių materialinių pašalpų apskaičiavimą ir dokumentų parengimą joms išmokėti, už sąrašų ir pažymų apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas skaičiavimui perdavimą laiku kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms, teisingą kompensacijų apskaičiavimą, kai būstas šildomas ir karštas vanduo ruošiamas naudojant gamtines dujas, kietąjį ar kitokį kurą.

124. Šilumą būsto šildymui, geriamąjį ir karštą vandenį tiekiančios įmonės (UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“, UAB „Vilniaus vandenys“ ir kitos įmonės) atsako už teisingą kompensacijų (išskyrus gamtinių dujų, kietojo ar kito kuro kompensacijos) skaičiavimą ir laiku atsiskaitymą su klientais ir Skyriumi.

125. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Apskaitos skyrius atsako už atsiskaitymą laiku su šilumą būsto šildymui ir geriamąjį vandenį tiekiančiomis įmonėmis.

126. Šalčininkų rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Centralizuota vidaus audito tarnyba kontroliuoja, kaip šilumos energiją ir vandenį tiekiančios įmonės skaičiuoja kompensacijas, o Skyrius – piniginę socialinę paramą, ar teisingai taikomos Įstatymo, šio Tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų nuostatos.

XIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

127. Skyrius per seniūnijų specialistus raštu informuoja pareiškėją, kad bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui piniginė socialinė parama neskiriama, apie piniginės socialinės paramos neskyrimo priežastis, grąžindami pareiškėjui jo pateiktus dokumentus, o Skyriuje palikdami šių dokumentų kopijos, o taip pat apie socialinės pašalpos dydžio mažinimą, teikiant raštišką pranešimą.

128. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skirti piniginę socialinę paramą atsisakoma arba pareiškėjas nesutinka su paskirtos piniginės socialinės paramos dydžiu, pareiškėjas gali raštu kreiptis į Skyriaus vedėją, o jei atsakymas netenkina – į savivaldybės administracijos direktorių. Sprendimai neskirti piniginę socialinę paramą gali būti apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

129. Visuomenei naudingos veiklos metu organizatoriams ar veiklos atlikėjams padaryta žala atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

130. Nepanaudotos piniginei socialinei paramai skirtos lėšos paskirstomos I skyriaus 5 punkte nurodytais atvejais savivaldybės tarybos sprendimu.

______________________________

Priedo pakeitimai

Nr. T-248, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-11, i. k. 2015-19663

Piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems Šalčininkų rajono

gyventojams teikimo tvarkos aprašo

1 priedas

ASMENS, KURIS PRAŠO SKIRTI VIENKARTINĘ MATERIALINĘ PARAMĄ

Vardas

Pavardė

Asmens kodas

Deklaruotos/faktinės gyvenamosios vietos adresas

Deklaravimo data

Telefono Nr.

Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos

_______________________seniūnijai

PRAŠYMAS

VIENKARTINEI MATERIALINEI PARAMAI GAUTI

20____ m. _____________________ d.

Prašau skirti vienkartinę materialinę paramą__________________________________________

(nurodyti priežastį)

_____________________________________________________________________________________________

_____________________________________________________________________________________________

______________________________________________________________________________________________

PAŠALPĄ PRAŠAU MOKĖTI

c banke

_____________________________________________________________________ (banko pavadinimas, jo filialo (skyriaus) pavadinimas, banko kodas) ____________________________ ___________________________________ (sąskaitos Nr.) (mokėjimo kortelės pavadinimas ir Nr.)

c savivaldybės ( seniūnijos) kasoje

PRIDEDAMA (surašyti pridedamus dokumentus)

1. _______________________________________________________________________ .

2. _______________________________________________________________________ .

3. _______________________________________________________________________ .

4. _______________________________________________________________________ .

5. _______________________________________________________________________ .

Asmens pateikusio prašymą_________________________________________________________

(parašas, vardas, pavardė)

Asmens, priėmusio prašymą_________________________________________________________

(parašas, vardas, pavardė)

___________________________

Piniginės socialinės paramos

nepasiturintiems Šalčininkų rajono

gyventojams teikimo tvarkos aprašo

2 priedas

LIGŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Ligos pavadinimas

Kodas

1.

ŽIV viruso sąlygotos ligos

B20-B24

2.

Sunkios tuberkuliozės formos

A15-A19

3.

Piktybiniai navikai, visos stadijos

C00-C97

4.

Cukraligės sunki eiga, komplikacijos

E10-E14

5.

Uždegiminės ir sunkios lėtinės centrinės nervų sistemos ligos

G01-G23

6.

Širdies ligos su IIIº širdies nepakankamumu

I06-I52

7.

Miokardo infarkto ūmi fazė

I21-I23

8.

Smegenų kraujagyslių ligos (infarktai, insultai)

I60-I65

9.

Skrandžio ir žarnyno sutrikimai su mitybos sutrikimu

K20-K31

10.

Kepenų ligos su kepenų funkcijos nepakankamumu

K71-K74

11.

Inkstų ligos su inkstų nepakankamumu

N17-N19

12.

Būklės po galvos, pilvo, dubens, krūtinės organų, kraujagyslių, galūnių ir onkologinių operacijų ir galūnių amputavimo

13.

Būklės po galvos kaulų traumų su sąmonės netekimu, po dubens kaulų traumų, stuburo pažeidimų, galūnių lūžimo ir daugybinių šonkaulių lūžių

___________________________

Pakeitimai

1.

Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-248, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-12-11, i. k. 2015-19663

Dėl naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šalčininkų rajono savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo