ddba0050262811e5bf92d6af3f6a2e8b

DĖL INTERVENCINIŲ KARDIOLOGIJOS IR Radiologijos dienos stacionarO PASLAUGŲ TEIKIMO tvarkos aprašO PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2024-01-01

DĖL INTERVENCINIŲ KARDIOLOGIJOS IR Radiologijos dienos stacionarO PASLAUGŲ TEIKIMO tvarkos aprašO PATVIRTINIMO Open official source

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01

Įsakymas paskelbtas: TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11189

Nauja redakcija nuo 2023-11-01

Nr. V-165, 2023-02-06, paskelbta TAR 2023-02-06, i. k. 2023-02216

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL INTERVENCINIŲ KARDIOLOGIJOS IR Radiologijos dienos stacionarO PASLAUGŲ TEIKIMO tvarkos aprašO PATVIRTINIMO

2015 m. liepos 7 d. Nr. V-833 Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsnio 6 punktu

1. T v i r t i n u Intervencinių kardiologijos ir radiologijos dienos stacionaro paslaugų teikimo tvarkos aprašą (pridedama).

2. Pavedu šio įsakymo vykdymą kontroliuoti viceministrui pagal veiklos sritį.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. liepos 7 d.

įsakymu Nr. V-833

(Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2023 m. vasario 6 d.

įsakymo Nr. V-165

redakcija)

INTERVENCINIŲ KARDIOLOGIJOS IR RADIOLOGIJOS DIENOS STACIONARO PASLAUGŲ TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Intervencinių kardiologijos ir radiologijos dienos stacionaro paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato intervencinės kardiologijos ir intervencinės radiologijos procedūrų atlikimo dienos stacionare tvarką ir reikalavimus asmens sveikatos priežiūros specialistams, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (toliau – ASPĮ), teikiančioms šias paslaugas, bei šių paslaugų apmokėjimo tvarką.

2. Intervencinės kardiologijos ir radiologijos dienos stacionaro paslaugos – planinės intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos diagnostikos ir (ar) gydymo procedūros, atliekamos dienos stacionare suaugusiems pacientams pagal šiame Apraše nustatytus reikalavimus.

3. Pagal klinikinį taikymo profilį skiriamos šios intervencinės kardiologijos ir intervencinės radiologijos procedūros

3.1. kardiologinės diagnostinės procedūros

3.1.1. koronarografija su ventrikulografija arba be ventrikulografijos;

3.1.2. frakcijinis vainikinių arterijų kraujotakos rezervo tyrimas;

3.1.3. intravaskulinis ultragarsinis vainikinių arterijų tyrimas ir (ar) optinės koherencijos tomografija;

3.1.4. endomiokardo biopsija (širdies biopsija);

3.1.5. pulmoangiografija;

3.1.6. širdies ertmių manometrija ir oksigenometrija;

3.1.7. intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas;

3.2. kardiologinės gydomosios procedūros

3.2.1. paprasta perkutaninė koronarinė intervencija (implantuojamas stentas, neturintis antiproliferacinio poveikio, ir (ar) atliekama balioninė angioplastika);

3.2.2. sudėtinga perkutaninė koronarinė intervencija (implantuojamas vaistais padengtas stentas ir atliekama (arba neatliekama) balioninė angioplastika);

3.2.3. perkutaninis prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto uždarymas, atviro arterinio latako ar atviros ovalinės angos uždarymas;

3.2.4. perkutaninis kairio prieširdžio ausytės uždarymas;

3.2.5. elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas arba pakeitimas;

3.2.6. kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas ar pakeitimas;

3.2.7. perkateterinė intrakardinė aritmijos abliacija;

3.2.8. EKG įvykių registratoriaus implantacija arba eksplantacija;

3.3. neuroradiologinės diagnostinės procedūros

3.3.1. cerebrinė angiografija;

3.3.2. spinalinė angiografija;

3.4. periferinės diagnostinės procedūros

3.4.1. aortografija;

3.4.2. abdominalinė visceralinė angiografija;

3.4.3. renalinė angiografija

3.4.4. bronchialinė arteriografija;

3.4.5. dubens organų angiografija;

3.4.6. galūnių angiografija;

3.4.7. venografija ir (ar) kavagrafija;

3.4.8. kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas;

3.4.9. transjugulinė biopsija;

3.4.10. cholangiografija;

3.4.11. antinksčių venos mėginys;

3.5. periferinės gydomosios procedūros

3.5.1. perkutaninė transliuminalinė angioplastika;

3.5.2. periferinė embolizacija;

3.5.3. intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija;

3.5.4. tuščiosios venos filtro implantavimas;

3.5.5. transkateterinis intravaskulinių svetimkūnių pašalinimas;

3.5.6. intraarterinė chemoterapija ir (ar) chemoembolizacija;

3.5.7. radioembolizacija;

3.5.8. ilgalaikio centrinės venos kateterio implantavimas;

3.5.9. perkutaninė mechaninė trombektomija (išskyrus vainikinių ir cerebrinių kraujagyslių trombektomiją);

3.5.10. perkutaninė transliuminalinė angioplastika naudojant vaistus išskiriančias priemones;

3.5.11. simpatinė inkstų arterijų denervacija.

II SKYRIUS

REIKALAVIMAI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOMS

4. ASPĮ, kuriose teikiamos dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugos, turi turėti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti atitinkamas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ir atitikti atitinkamai

4.1. bendruosius specializuotų vidaus ligų stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus, nustatytus Bendrųjų specializuotų vidaus ligų stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1242 „Dėl Bendrųjų vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo ir Bendrųjų specializuotų vidaus ligų stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“;

4.2. kardiologijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo specialiuosius reikalavimus, nustatytus Kardiologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 664 „Dėl Kardiologijos stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo specialiųjų reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (ASPĮ, teikiančios Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytas paslaugas), arba

4.3. bendruosius intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimus, nustatytus Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-540 „Dėl Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo ir Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąrašo patvirtinimo“;

4.4. bendruosius vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus, nustatytus Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1229 „Dėl Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų bei Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų specializuotų chirurgijos stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašų patvirtinimo“;

4.5. tretinio lygio reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų (reanimacija III) teikimo suaugusiesiems reikalavimus, nustatytus Tretinio lygio reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų (reanimacija III) teikimo suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-827 „Dėl reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų patvirtinimo“, ir (arba) intensyvios terapijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimus, nustatytus Intensyviosios terapijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-465 „Dėl Intensyvios terapijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų ir Intensyvios priežiūros asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimų aprašų patvirtinimo“.

III SKYRIUS

REIKALAVIMAI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTAMS

5. Dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugas teikia šie specialistai

5.1. gydytojas (pagal poreikį)

5.1.1. gydytojas radiologas pagal Lietuvos medicinos normoje MN 84:2021 „Gydytojas radiologas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. V-854 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 84:2021 „Gydytojas radiologas“ patvirtinimo“, nustatytą kompetenciją,

5.1.2. gydytojas kraujagyslių chirurgas pagal Lietuvos medicinos normoje MN 139:2020 „Gydytojas kraujagyslių chirurgas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V-663 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 139:2020 „Gydytojas kraujagyslių chirurgas“ patvirtinimo“, nustatytą kompetenciją, arba

5.1.3. gydytojas širdies chirurgas pagal Lietuvos medicinos normoje MN 150:2021 „Gydytojas širdies chirurgas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. V-1067 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 150:2021 „Gydytojas širdies chirurgas“ patvirtinimo“, nustatytą kompetenciją,

5.1.4. gydytojas kardiologas pagal Lietuvos medicinos normoje MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. V-975 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 55:2005 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, nustatytą kompetenciją;

5.2. bendrosios praktikos slaugytojas ar operacinės slaugytojas;

5.3. slaugytojo padėjėjas;

5.4. radiologijos technologas.

6. Gydytojai, teikiantys dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugas, turi turėti praktinės patirties (per metus)

6.1. atliekantys Aprašo 3.1 papunktyje nurodytas procedūras – ne mažiau kaip 150 kardiologinių diagnostinių procedūrų;

6.2. atliekantys Aprašo 3.2 papunktyje nurodytas procedūras – ne mažiau kaip 75 kardiologinių gydomųjų procedūrų;

6.3. atliekantys Aprašo 3.3–3.5 papunkčiuose nurodytas procedūras – ne mažiau kaip 200 diagnostinių procedūrų ir 100 gydomųjų procedūrų.

IV SKYRIUS

REIKALAVIMAI PATALPOMS IR ĮRANGAI

7. ASPĮ, kurioje teikiamos dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugos, turi būti

7.1. pacientų registracijos patalpa;

7.2. pacientų priėmimo ir stebėjimo po procedūros palata;

7.3. operacinė.

8. Intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos procedūros atliekamos operacinėje.

9. Intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos procedūroms atlikti naudojama įranga turi atitikti Medicinos priemonių naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-383 „Dėl Medicinos priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

10. Operacinės įranga, priemonės ir medikamentai

10.1. angiografinė sistema. Atliekant procedūras, nurodytas Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose, angiografinė sistema turi būti pritaikyta širdies ir kraujagyslių sistemos diagnostinėms ir gydomosioms procedūroms atlikti;

10.2. įrenginiai, skirti paciento gyvybinėms funkcijoms stebėti;

10.3. universalus šviesos šaltinis;

10.4. gyvybinių funkcijų atkūrimo ir palaikymo įranga

10.4.1. deguonies, suspausto oro ir vakuumo sistema su standartinėmis jungtimis;

10.4.2. defibriliatorius;

10.4.3. dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatas;

10.4.4. intubavimo reikmenys;

10.4.5. angiografinė automatinė pompa;

10.4.6. elektrokardiostimuliatorius (atliekant Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose nurodytas dienos stacionaro intervencinės kardiologijos procedūras);

10.5. medikamentų rinkinys (pagal atliekamos intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos procedūros poreikį)

10.5.1. analgetikai;

10.5.2. vietiniai anestetikai;

10.5.3. intraveniniai anestetikai;

10.5.4. diuretikai;

10.5.5. opioidai;

10.5.6. antiaritmikai;

10.5.7. inotropiniai vaistai;

10.5.8. krešėjimą veikiantys vaistai;

10.5.9. vazodilatatoriai;

10.6. perfuzinė intraveninė pompa;

10.7. archyvavimo ir dokumentavimo įranga ir priemonės.

11. Pacientų priėmimo ir stebėjimo po procedūros palatoje turi būti sveikatos priežiūros įstaigos pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė, anafilaksinio šoko vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių rinkinys, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-450 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigos pirmosios medicinos pagalbos rinkinio aprašo, Pirmosios pagalbos rinkinio aprašo ir Asmens sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą aprašo patvirtinimo“.

V SKYRIUS

INTERVENCINĖS KARDIOLOGIJOS ARBA INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS DIENOS STACIONARO PASLAUGŲ ORGANIZAVIMAS IR REIKALAVIMAI

12. Pacientą dėl procedūrų, nurodytų Aprašo 3.1 ir 3.2 papunkčiuose, konsultuoja gydytojas kardiologas, dėl procedūrų, nurodytų Aprašo 3.3–3.5 papunkčiuose, – gydytojas specialistas, dirbantis ASPĮ, teikiančioje ambulatorines antrinio ar tretinio lygio paslaugas, ir nustato procedūros poreikį pagal Aprašo priede nustatytus dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugų teikimo specialiuosius reikalavimus. Gydytojas, siunčiantis pacientą atlikti procedūros, užpildo elektroninį siuntimą arba formą Nr. 027/a „Medicinos dokumentų išrašas / siuntimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“, nurodydamas 12.1 ir 12.2 papunkčiuose nurodytų tyrimų duomenis

12.1. ne daugiau kaip dviejų savaičių laikotarpiu iki numatomos procedūros turi būti atlikti šie tyrimai

12.1.1. kreatinino (privalomai);

12.1.2. bendrojo kraujo (pagal poreikį);

12.1.3. kraujo krešėjimo (TNS) (pagal poreikį);

12.1.4. natrio, kalio (pagal poreikį);

12.1.5. gliukozės kiekio kraujyje (pagal poreikį);

12.1.6. cholesterolio kiekio nustatymo ar lipidograma (pagal poreikį);

12.2. ne seniau kaip prieš pusę metų iki numatomos procedūros turi būti atlikti šie tyrimai

12.2.1. elektrokardiograma (pagal poreikį);

12.2.2. krūvio mėginys (pagal poreikį);

12.2.3. echokardiografija (privalomas siunčiant atlikti procedūras, nurodytas Aprašo 3.1 papunktyje).

13. Gydytojas, siunčiantis pacientą gauti dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugų, informuoja jį apie planuojamą procedūrą ir registruoja ASPĮ nurodytu telefonu arba internetu.

14. Intervencinės kardiologijos ir radiologijos procedūros, atliekamos taikant anesteziją, teikiamos tik pacientams, kurių fizinė būklė pagal Amerikos anesteziologų draugijos fizinės būklės klasifikaciją (ASA) priskiriama I–III klasėms.

15. Teikiant dienos stacionaro paslaugas pildoma forma Nr. 025/A-LK „Asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 687 „Dėl Medicininės apskaitos dokumentų formų tvirtinimo“, taip pat pildomas klinikinis elektroninis dokumentas E025 „Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“, nurodytas Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, priede, bei kiti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti medicinos dokumentai.

16. Informaciją apie procedūrą, poprocedūrinį stebėjimą pacientui suteikia intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugą teikiantis gydytojas. Suteikus visą reikiamą informaciją, pacientas, sutinkantis gydytis dienos stacionare, savo apsisprendimą patvirtina parašu medicinos dokumentuose.

17. Pacientas gauti dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugos į ASPĮ atvyksta ir iš jos išvyksta tą pačią dieną. Po procedūros paciento sveikatos būklė turi būti stebima ne mažiau kaip 4 valandas. Jeigu paciento dėl sveikatos būklės negalima išleisti į namus, jis hospitalizuojamas.

18. Atlikus diagnostinę dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos procedūrą ir nustačius gydomosios procedūros poreikį, esant galimybei, iš karto atliekama gydomoji procedūra.

19. Suteikus dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugą, pacientui suteikiama informacija apie atliktą procedūrą. Rekomendacijos dėl tolesnio stebėjimo ir gydymo pateikiamos siuntusiam gydytojui užpildant Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje formą Nr. E027 „Siuntimas konsultacijai, tyrimams, gydymui“.

VI SKYRIUS

APMOKĖJIMO TVARKA

20. Dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugos, atitinkančios Apraše nustatytus reikalavimus, apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis pagal bazines kainas, nustatytas Asmens sveikatos priežiūros paslaugų (išskyrus aktyviojo gydymo), apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2022 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. V-1630 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jų bazinių kainų sąrašo bei su šiomis paslaugomis susijusių priemokų, mokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, sąrašų patvirtinimo“.

21. Dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugų bazinė kaina mokama, jei ši paslauga atitinka Apraše ir jos prieduose nustatytus reikalavimus.

22. Jei vieno apsilankymo metu suteikiamos kelios dienos stacionaro intervencinės kardiologijos arba intervencinės radiologijos paslaugos, apmokama brangesnė paslauga.

23. Jei gydymą būtina pratęsti ASPĮ stacionariniame skyriuje tą pačią dieną, už aktyviojo gydymo stacionarines paslaugas mokama vieno aktyviojo gydymo atvejo faktinė kaina. Tokiu atveju už dienos stacionaro paslaugas nemokama.

____________________

Intervencinių kardiologijos ir radiologijos

dienos stacionaro paslaugų teikimo tvarkos aprašo

priedas

DIENOS STACIONARO INTERVENCINĖS KARDIOLOGIJOS ARBA INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO SPECIALIEJI REIKALAVIMAI

Nr.

Procedūra

TLK-10-AM kodas

Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė

Procedūrų atlikimo indikacijos

1. Intervencinės kardiologijos diagnostinės paslaugos

1.1.

Koronarografija su ventrikuliografija

I20.0

Nestabili krūtinės angina

Neveiksmingas gydymas medikamentais. Teigiami krūvio mėginiai. Jei neinvaziniais metodais nepavyksta patvirtinti ar ekskliuduoti koronarinės širdies ligos. Angiospastinė krūtinės angina. Pacientai, kuriems nepasireiškia simptomai esant teigiamiems krūvio mėginiams. Lėtinio širdies nepakankamumo diagnozei patikslinti. Jei numatomas aortinės ydos chirurginis gydymas. Jei numatomas kitų širdies ydų chirurginis gydymas – vyrams, vyresniems kaip 40 m., moterims, vyresnėms kaip 50 m.

I20.1

Krūtinės angina su nustatytu spazmu

I20.8

Kitos krūtinės anginos formos

I20.9

Krūtinės angina, nepatikslinta

I25

Lėtinė išeminė širdies liga

I50

Širdies nepakankamumas

I05

Reumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ligos

I06

Reumatinės aortos vožtuvo ligos

I07

Reumatinės triburio vožtuvo ligos

I08

Kelių vožtuvų ligos

I34

Nereumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ydos

I35

Nereumatinės aortos vožtuvo ydos

I36

Nereumatinės triburio vožtuvo ydos

I37

Plautinio kamieno vožtuvo ydos

1.2.

Pulmoangiografija

I26.9

Plaučių embolija, nenurodant ūminės plautinės širdies

Diagnozei nustatyti lėtinės plaučių embolijos atveju.

I27

Kitos plautinės širdies ligos

Gydymo taktikai nustatyti ir (ar) patikslinti. Kai įtariama plautinė embolizacija.

I28

Kitos plaučių kraujagyslių ligos

Kai negalima atlikti plaučių perfuzijos tyrimo arba jis neinformatyvus.

Q33

Įgimta plaučio formavimosi yda

Įgimtų ydų diagnozei patikslinti. Gydymo taktikai parinkti.

1.3.

Širdies ertmių manometrija su ventrikulografija

Q20

Įgimtos širdies ertmių (kamerų) ir jungčių formavimosi ydos

Įgimtų ir įgytų ydų diagnozei patikslinti. Gydymo taktikai parinkti.

Q21

Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos

Q22

Įgimtos plautinio kamieno ir triburio vožtuvo formavimosi ydos

Q23

Įgimtos aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvų formavimosi ydos

Q24

Kitos įgimtos širdies formavimosi ydos

Q25

Įgimtos didžiųjų arterijų formavimosi ydos

Q26

Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos

I05

Reumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ligos

I06

Reumatinės aortos vožtuvo ligos

I07

Reumatinės triburio vožtuvo ligos

I08

Kelių vožtuvų ligos

I34

Nereumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ydos

I35

Nereumatinės aortos vožtuvo ydos

I36

Nereumatinės triburio vožtuvo ydos

I37

Plautinio kamieno vožtuvo ydos

I50

Širdies nepakankamumas

1.4.

Endomiokardo biopsija (širdies biopsija)

I40

Ūminis miokarditas

Aktyvaus ar besirezorbuojančio miokardito diagnozei nustatyti. Chemoterapijos, ypač chemoterpijos antraciklinais, toksiniam poveikiui miokardui įvertinti ir kontroliuoti. Miokardo patologijai, kuriai būdingi morfologiniai pakitimai (pvz., amiloidozė, sarkoidozė, hemochromatozė, spindulinis pažeidimas, susikaupęs glikogenas, širdies navikai, endokardo fibrozė ar fibroelastozė), nustatyti. Siekiant atskirti konstrikcinį perikarditą nuo restrikcinės kardiomiopatijos.

I41

Miokarditas sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

I42

Kardiomiopatija

I43

Kardiomiopatija sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

1.5.

Frakcijinis širdies kraujagyslių tėkmės rezervo tyrimas

I20

Krūtinės angina

Stenozės hemodinaminiam reikšmingumui įvertinti, kai krūvio mėginiai neatlikti, neinformatyvūs arba pacientas negali jų atlikti. Trijų vainikinių arterijų ligai diagnozuoti prieš parenkant gydymo taktiką (aortos koronarinis šuntavimas ar pirminė perkutaninė vainikinių arterijų intervencija (toliau – PVAI), kai atliekamas stentavimas). PVAI, kai buvo atliekamas stentavimas, rezultatui įvertinti. Kai angiografijos duomenys yra neinformatyvūs.

I25.6

Nebyli miokardo išemija

I50

Širdies nepakankamumas

1.6.

Širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis tyrimas ir (ar) optinės koherencijos tomografija

I20

Krūtinės angina

Širdies kraujagyslių spindžio ir sienelės morfologiniams ateroskleroziniams pakitimams įvertinti parenkant gydymo taktiką. Gydymo taktikos ir PVAI rezultatui įvertinti – atliekama pacientams, sergantiems kairės vainikinės arterijos kamieno liga ir priekinės ir (ar) juosiančiosios arterijos žiočių liga. Kai angiografijos duomenys yra nepakankamai informatyvūs.

I25.6

Nebyli miokardo išemija

I50

Širdies nepakankamumas

1.7.

Intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas

I44

Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokada

Atrioventrikulinio (toliau – AV) laidumo funkcijos tyrimo metu (AV mazgo, Hiso pluošto bei intraskilveliniame lygyje), naudojant vaistus ir be vaistų, tiksliam blokados lygiui (suprahisiniam, intrahisiniam, infrahisiniam) nustatyti, nesant aiškios simptomų priežasties. Kai numatoma skirti vaistus, galinčius bloginti laidumą, esant Hiso pluošto kojyčių blokadai.

I45 (išsky-rus I45.6)

Kiti laidumo sutrikimai

I45.6

Preeksitacijos sindromas

Prieš atliekant kateterinę ar chirurginę papildomo laidumo pluošto abliaciją. Skilvelių preeksitacija, kai yra buvusi klinikinė mirtis ar nepaaiškinama sinkopė. Kai nėra simptomų, o papildomo laidumo pluošto ar normalios laidžiosios sistemos savybės, nustatytos atliekant intrakardinį elektrofiziologinį tyrimą, gali nulemti gydymo taktiką. Kai paciento giminėje yra pasitaikiusių staigios kardialinės mirties atvejų arba yra skilvelių preeksitacija (bet be spontaninių aritmijų). Kai pacientui, norinčiam dirbti rizikingą darbą, papildomas pluošto savybių ar tachikardijos įvertinimas padėtų nustatyti darbo ar gydymo rekomendacijas. Skilvelių preeksitacija, kai bus atliekama širdies operacija gydant kitas širdies ligas.

I47.0

Skilvelinė grįžtamojo sužadinimo (re- entry) tipo aritmija

Plačių QRS kompleksų tachikardija, kai elektrokardiografija (toliau – EKG) negalima nustatyti tikslios diagnozės, o to reikia gydymo taktikai parinkti. Prieš numatomą perkateterinę aritmijos substrato abliaciją.

I47.2

Skilvelinė tachikardija

I47.1

Supraventrikulinė tachikardija

Kai širdies ritmo sutrikimo medikamentinis gydymas yra neefektyvus ir informacija apie tachikardiją yra svarbi parenkant gydymo taktiką. Kai pasikartoja tachikardijos epizodai, dėl kurių turi būti taikomas gydymas vaistais, ir yra abejonių dėl proaritminio veikimo ar poveikio sinusiniam mazgui, ar AV laidumui. Prieš numatomą perkateterinę aritmijos substrato abliaciją.

I47.9

Paroksizminė tachikardija, nepatikslinta

I48

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

I49.5

Sinusinio mazgo silpnumo sindromas

Sinusinio mazgo disfunkcija ir atrioventrikulinio laidumo sutrikimai. Sinusinė bradiaritmija, kai reikia įvertinti, ar kitos aritmijos negali būti simptomų priežastis.

I49.9

Širdies aritmija, nepatikslinta

Kai informacija apie tachikardiją yra svarbi parenkant gydymo taktiką.

I50

Širdies nepakankamumas

Širdies laidžiosios sistemos funkcijai ir galimų pakitimų įtakai širdies nepakankamumo gydymui įvertinti. Ritmo sutrikimų mechanizmams ir gydymo efektyvumui įvertinti. Širdies ritmą reguliuojančių prietaisų implantavimo indikacijoms įvertinti.

Z45.0

Širdies prietaisų derinimas ir priežiūra

Implantuoto širdies ritmo prietaiso parametrams optimizuoti ir disfunkcijos mechanizmui nustatyti.

2. Intervencinės kardiologijos gydomosios paslaugos

2.1.

Paprasta perkutaninė koronarinė intervencija

I20.0

Nestabili krūtinės angina

Kai viena ar kelios koronarinės arterijos susiaurėjusios (daugiau kaip 50 proc.) ir yra kuri nors iš šių indikacijų: teigiami krūvio mėginiai; anamnezėje buvo klinikinė mirtis; medikamentinis gydymas neveiksmingas; poinfarktinė krūtinės angina; skilvelinė tachikardija, atspari medikamentams; frakcijinis kraujotakos rezervas mažesnis kaip 0,8; intravaskulinio ultragarsinio tyrimo duomenimis, stenozės diametras mažesnis kaip 4 mm².

I20.8

Kitos krūtinės anginos formos

I20.9

Krūtinės angina, nepatikslinta

I25

Lėtinė išeminė širdies liga

2.2.

Sudėtinga perkutaninė koronarinė intervencija

I20.0

Nestabili krūtinės angina

Visos indikacijos, pagal kurias atliekama paprasta PVAI, ir bet kuri iš toliau išvardytų indikacijų: okliuzija; vainikinės arterijos spindis siauresnis nei 3 mm; kairiosios vainikinės arterijos kamieno stenozė; bifurkacinė ar trifurkacinė vainikinių arterijų stenozė; vainikinės arterijos stenozės ilgis didesnis kaip 20 mm; vainikinių arterijų stento restenozė; cukrinis diabetas; kelių vainikinių arterijų perkutatinės koronarinės intervencijos; lėtinė vainikinės arterijos okliuzija.

I20.8

Kitos krūtinės anginos formos

I20.9

Krūtinės angina, nepatikslinta

I25

Lėtinė išeminė širdies liga

2.3.

Perkutaninis prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto uždarymas ar atviro arterinio latako uždarymas

I51.0

Įgytas širdies pertvaros defektas

Kai ligos simptomai mažai išreikšti – pagal Niujorko širdies asociacijos (NYHA) klasifikaciją nustatyta II širdies ir kraujagyslių funkcinė klasė, bet yra II laipsnio plautinė hipertenzija. Kai nustatyta III ar IV širdies ir kraujagyslių funkcinė klasė. Kai yra kliniškai reikšmingų ydų.

Q21

Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos

Q25.0

Atviras arterinis latakas

I23.1

Prieširdžių pertvaros defektas, kaip komplikacija po ūminio miokardo infarkto

I23.2

Skilvelių pertvaros defektas, kaip komplikacija po ūminio miokardo infarkto

2.4.

Perkutaninis kairiojo prieširdžio ausytės uždarymas

I48

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

Kai pacientams, sergantiems prieširdžių virpėjimu, ilgalaikis gydymas antikoaguliantais kontraindikuotinas dėl kraujavimo epizodų vartojant antikoaguliantus bei jų netoleravimo (pvz., pasireiškia alergija); taip pat kai pacientams, kuriems nustatytas prieširdžių virpėjimas, nuolat vartojant antikoaguliantus kartojasi išeminiai insultai.

2.5.

Elektrokardiostimu-liatoriaus implantavimas arba pakeitimas

I44

Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokada

Morganio-Adamso-Stokso sindromas arba simptominė bradikardija, arba didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika. Nuolatinė II laipsnio antrojo bei trečiojo tipo ir III laipsnio AV blokada, kai nėra simptomų. Bi-, trifascikulinės AV blokados ir neaiškios kilmės sinkopės. Jei bradikardija atsiranda dėl medikamentų, retinančių širdies ritmą. Širdies resinchronizavimo terapija, kai yra Hiso pluošto kojytės blokada arba kai indikuotina dvikamerinė stimuliacija, yra sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija ir numatoma didelė skilvelių stimuliacija. Jei yra indikacijų keisti prietaisą dėl baterijos išsekimo arba keičiant sistemos tipą –elektrokardiostimuliatorių į kardioverterį defibriliatorių (toliau – IKD) (pvz., dvikamerinį į biventrikulinį).

I45

Kiti laidumo sutrikimai

I47.2

Skilvelinė tachikardija

I48

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

I49

Kitos širdies aritmijos

I49.0

Skilvelių virpėjimas ir plazdėjimas

I49.5

Sinusinio mazgo silpnumo sindromas

I50

Širdies nepakankamumas

Z45

Implantuoto prietaiso pritaikymas ir priežiūra

2.6.

Kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas ar pakeitimas

I44

Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso (His) pluošto kojytės blokada

Skilvelinė tachikardija ir sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (širdies nepakankamumas, I50). Labai sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (<35 proc.) (atliekama dėl staigios mirties profilaktikos). Įgimti sindromai, dėl kurių yra didelė staigios mirties rizika, – ilgo QT intervalo sindromas, trumpo QT intervalo sindromas, Brugada sindromas, katecholaminerginė skilvelinė tachikardija; hipertrofinė, diliatacinė ir kitos kardiomiopatijos (atliekama dėl pirminės arba antrinės staigios mirties profilaktikos). Hemodinamiškai nestabili skilvelinė tachikardija. Širdies resinchronizavimo terapija, kai yra Hiso pluošto kojytės blokada arba kai indikuotina dvikamerinė stimuliacija. Kai yra sumažėjusi kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija ir numatoma didelė skilvelių stimuliacija. Kai yra indikacijų keisti prietaisą dėl baterijos išsekimo arba keičiant sistemos tipą (pvz., dvikamerinį į biventrikulinį). Profilaktinis IKD implantavimas (atliekama dėl staigios mirties profilaktikos).

I45

Kiti laidumo sutrikimai

I46

Širdies sustojimas

I47.2

Skilvelinė tachikardija

I48

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

I49

Kitos širdies aritmijos

I49.0

Skilvelių virpėjimas ir plazdėjimas

I49.5

Sinusinio mazgo silpnumo sindromas

I50

Širdies nepakankamumas

Z45

Implantuoto prietaiso pritaikymas ir priežiūra

Z86.7

Buvusios asmeniui kraujo apytakos sistemos ligos

2.7.

Perkateterinė intrakardinė aritmijos abliacija

I45.6

Preekscitacijos sindromas

Supraventrikulinė tachikardija. Prieširdžių virpėjimas ar kita prieširdinė tachikardija kartu su skilveline tachisistolija dėl impulso plitimo per papildomą laidumo pluoštą. Skilvelių preeksitacija be simptomų, kai pirmą kartą atsiradusi tachiaritmija dėl paciento gyvenimo būdo ir profesijos gali sukelti grėsmę jo ir aplinkinių sveikatai. Skilvelių tachikardija. Hiso pluošto kojyčių grįžtamojo sužadinimo (re-entry) tachikardija. Dažna skilvelinė tachikardija, pasireiškianti pacientui, kuriam implantuotas kardioverteris defibriliatorius. Trumpalaikė simptominė skilvelių tachikardija. Prieš sukeliant III laipsnio AV blokadą ar AV laidumui sumažinti, kai yra lėtinė arba persistuojanti aritmija ir kiti gydymo metodai neveiksmingi arba netaikytini. Ritmo sutrikimo patofiziologiniam substratui pašalinti, kai ritmo sutrikimas sukelia simptomus arba širdies nepakankamumą, jei medikamentai neveiksmingi, pacientai jų netoleruoja. Kai prieširdžių virpėjimo ir plazdėjimo atvejais medikamentinis gydymas neveiksmingas.

I47.0

Skilvelinė grįžtamojo sužadinimo (re-entry) tipo aritmija

I47.1

Supraventrikulinė tachikardija

I47.2

Skilvelinė tachikardija

I48

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

I49.1

Priešlaikinė prieširdžių depoliarizacija

I49.2

Priešlaikinė AV jungties depoliarizacija. Prieširdinės ekstrasistolės

I49.3

Priešlaikinė skilvelių depoliarizacija

I49.4

Kita ir nepatikslinta depoliarizacija

I49.8

Kitos patikslintos širdies aritmijos

2.8.

EKG įvykių registratoriaus implantacija

R55

Apalpimas ir kolapsas

Neaiškios kilmės sąmonės netekimų priežasčiai nustatyti. Širdies ritmo sutrikimų gydymo efektyvumui įvertinti.

I48

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas

3 Periferinės diagnostinės paslaugos

3.1

Transjugulinė kepenų biopsija

B18.2

Lėtinis virusinis hepatitas C

Kraujo krešumo sutrikimai, neleidžiantys atlikti įprastinės perkutaninės kepenų biopsijos.

B18.9

Lėtinis virusinis hepatitas, nepatikslintas

K70.3

Alkoholinė kepenų cirozė

K73.9

Lėtinis hepatitas, nepatikslintas

K74

Kepenų fibrozė ir cirozė

3.2.

Cholangiografija

B67

Echinokokozė

Tulžies latakų būklei įvertinti.

C22.1

Intrahepatinio tulžies latako karcinoma

C24

Kitų ir nepatikslintų tulžies takų dalių piktybinis navikas

C78.7

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų metastazinis piktybinis navikas

D01.5

Kepenų, tulžies pūslės ir tulžies latakų karcinoma in situ

D13.5

Ekstrahepatinių tulžies latakų gerybinis navikas

D37.6

Kepenų, tulžies pūslės ir tulžies takų neaiškios ar nežinomos eigos navikas

K83.1

Tulžies latako obstrukcija

K83.2

Tulžies latako perforacija

K83.3

Tulžies latako fistulė

Q44.4

Bendrojo tulžies latako cista

4.. Periferinės gydomosios paslaugos

4.1.

Perkutaninė transliuminalinė angioplastika

I65.0

Slankstelinės arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

Pacientų, kuriems nustatytas vertebrobaziliarinės arterijos sindromas arba diagnozuojamas šio baseino insultas ir angiografiškai nustatoma slankstelinės (-ių) arterijos (-ų) stenozė, gydymas.

I65.1

Pamatinės arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

Simptominis ir hemodinamiškai reikšmingas intracerebrinių arterijų susiaurėjimas, jeigu simptomatika išlieka vartojant antiagregantus.

I66.0

Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

I66.1

Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

I66.2

Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

I65.2

Miego arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

Simptominis (daugiau kaip 50 proc. pagal NASCET kriterijus) miego arterijos susiaurėjimas arba asimptominis (daugiau kaip 70 proc. pagal NASCET kriterijus) miego arterijos susiaurėjimas.

I65.3

Dauginis ir abipusis priešsmegeninių (precerebrinių) arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas

Simptominis ir hemodinamiškai reikšmingas precerebrinių arterijų susiaurėjimas arba užsikimšimas.

I65.8

Kitos priešsmegeninės (precerebrinės) arterijos užsikimšimas ir susiaurėjimas

I67.0

Smegenų arterijų atsisluoksniavi- mas, neplyšęs

Simptominės trauminės arba spontaninės disekacijos gydymas.

S15.0

Miego arterijos sužalojimas

S15.1

Slankstelinės arterijos sužalojimas

I70.0

Aortos aterosklerozė

Simptominis ir hemodinamiškai reikšmingas (transtenozinis spaudimo gradientas ≥15 mmHg) įgimtas arba įgytas aortos susiaurėjimas.

Q25.1

Aortos koarktacija (susiaurėjimas)

I70.1

Inkstų arterijos aterosklerozė

Renovaskulinės kilmės hipertenzija ir (arba) inkstų funkcijos nepakankamumas (padidėjęs kreatinino kiekis serume), kai yra hemodinamiškai reikšmingas aterosklerotinės arba fibromuskulinės kilmės inksto (-ų) arterijos (-ų) pažeidimas.

Q27.1

Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)

I70.2

Galūnių arterijų aterosklerozė

Angiografijos būdu nustačius arterijos susiaurėjimą (daugiau kaip 50 proc.) ir (arba) segmentinę okliuziją ir esant bent vienam iš toliau išvardytų simptomų: protarpiniam šlubavimui, ribojančiam įprastinį gyvenimo būdą; išeminiams galūnių skausmams ramybės būsenoje; išeminėms opoms ar kitokiems audinių defektams.

E1-.51

Cukrinis diabetas su periferine angiopatija be gangrenos

E1-.52

Cukrinis diabetas su periferine angiopatija su gangrena

I72.1

Rankos arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas

Periferinių arterijų aneurizmų ir pseudoaneurizmų gydymas.

I72.2

Inksto arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas

I72.3

Klubinės arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas

I72.4

Kojos arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

Hemodinamiškai reikšminga nuosruvio arba arterinės / veninės jungties (dializinės fistulės) stenozė.

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

Hemodinamiškai reikšmingas žarnų kraujagyslių susiaurėjimas (užsikimšimas), kai yra ūmi ar chroniška žarnyno išemija.

K55

Žarnų kraujotakos sutrikimai

I82

Kita veninė embolija ir trombozė

Simptominis tuščiosios venos arba jos intakų susiaurėjimas.

4.2.

Periferinė embolizacija

C00–C75

Piktybiniai navikai

Navikų priešoperacinė devaskuliarizacija. Paliatyvioji embolizacija neoperuotinų navikų arba kraujavimo atvejais.

D10

Burnos ertmės ir ryklės gerybinis navikas

D33.0

Smegenų supratentorinės dalies gerybinis navikas

D33.1

Smegenų infratentorinės dalies gerybinis navikas

D25

Gimdos lejomioma

Simptominis gimdos lejomiomos gydymas.

Q27.3

Periferinė arterioveninė formavimosi yda

Nustačius simptominę periferinių kraujagyslių malformaciją.

Q28.0

Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda

I28.0

Plaučių kraujagyslių arterioveninė fistulė

Kai taikomas simptominės arterioveninės fistulės gydymo metodas.

I85.0

Kraujuojantys varikoziniai stemplės mazgai

Kraujavimo iš varikozinių stemplės venų kontrolė portinės hipertenzijos ir blužnies venų trombozės atveju.

I98.3

Kraujuojantys stemplės venų mazgai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur

D56.1

Beta talasemija

Įvairios etiologijos hipersplenizmo ir trombocitopenijos gydymas.

D69.3

Idiopatinė trombocitopeninė purpura

D69.4

Kita pirminė trombocitopenija

D69.5

Antrinė trombocitopenija

D69.6

Trombocitopenija, nepatikslinta

D73.1

Hipersplenizmas

R16

Hepatomegalija ir splenomegalija, neklasifikuojamos kitur

I86

Kitų vietų venų varikozė

Simptominis varikozės gydymas.

K25.4

Skrandžio opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu

Kraujavimui į virškinamąjį traktą, pilvo (krūtinės) ertmę arba kitur stabdyti, kai kraujavimo židinys nustatomas superselektyvios angiografijos metu ir kitos priemonės neefektyvios.

K25.6

Skrandžio opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir perforacija

K26.4

Dvylikapirštės žarnos opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu

K26.6

Dvylikapirštės žarnos opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir perforacija

K27.4

Peptinė opa, vieta nepatikslinta, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu

K27.6

Peptinė opa, vieta nepatikslinta, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir perforacija

K28.4

Gastrojejuninė opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu

K28.6

Gastrojejuninė opa, lėtinė ar nepatikslinta su kraujavimu ir perforacija

K31.82

Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos angiodisplazija su kraujavimu

K55.22

Storosios (gaubtinės) žarnos angiodisplazija su kraujavimu

K62.5

Kraujavimas iš išangės ir tiesiosios žarnos

K57.-1

Žarnų divertikulinė liga (divertikuliozė) su kraujavimu

K57.-3

Žarnų divertikulinė liga (divertikulitas) su kraujavimu

K92.2

Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas

N40

Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija

Atliekama sergantiems gerybine prostatos hiperplazija pacientams, kuriems pasireiškia vidutinių ir sunkių apatinių šlapimo takų simptomų.

4.3.

Tuščiosios venos filtro implantavimas

I26

Plaučių embolija

Jei diagnozuojama plaučių arterijos embolija ir yra viena iš šių indikacijų: pasikartojantys embolijos epizodai, nepaisant adekvataus gydymo antikoaguliantais; antikoaguliantų skyrimo kontraindikacijos; flotuojantys trombai apatinėje tuščiojoje venoje; embolektomija iš apatinių galūnių; aukštas embolijų pasikartojimo rizikos laipsnis.

I80

Flebitas ir tromboflebitas

I82

Kita veninė embolija ir trombozė

4.4.

Transkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas

I97.8

Kiti sutrikimai po procedūrų, neklasifikuojami kitaip

Svetimkūniai kraujagyslėse – kaip buvusios procedūros komplikacija. Po laikino tuščiosios venos filtro implantacijos.

T82

Širdies ir kraujagyslių protezų, implantų ir transplantatų komplikacijos

Z95

Širdies ir kraujagyslių implantai ir transplantatai

4.5.

Intraarterinė chemoterapija ir (ar) chemoembolizacija

C00–C75

Piktybiniai navikai

Paliatyvinė terapija neoperabilių navikų atvejais arba priešoperacinė terapija, siekiant pagerinti naviko rezektabilumą.

4.6.

Radioembolizacija

C22.0

Kepenų ląstelių karcinoma

Paliatyvinė terapija neoperabilių navikų atvejais arba priešoperacinė terapija, siekiant pagerinti naviko rezektabilumą.

C78.7

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų metastazinis piktybinis navikas

4.7.

Perkutaninė mechaninė trombektomija (išskyrus vainikinių ir cerebrinių kraujagyslių trombektomiją)

I26

Plaučių embolija

Plaučių arterijos embolija, kai trombolizė negalima ar taikyta, bet buvo neveiksminga.

I74.2

Rankų arterijų embolija ir trombozė

Periferinių arterijų embolija ir trombozė, kai angiografijos būdu patvirtinta ūmi arterijos okliuzija, kliniškai ne senesnė kaip 14 dienų.

I74.3

Kojų arterijų embolija ir trombozė

I74.5

Klubinės arterijos embolija ir trombozė

I74.8

Kitų arterijų embolija ir trombozė

I80

Flebitas ir tromboflebitas

Periferinių venų embolija ir trombozė, praėjus ne daugiau kaip 14 dienų nuo simptomų pasireiškimo pradžios, ir venografijos būdu patvirtinta giliosios venos trombozė dubenyje, pilve, krūtinėje ar pečių lanke.

I82

Kita veninė embolija ir trombozė

4.8.

Perkutaninė transliuminalinė angioplastika naudojant vaistus išskiriančias priemones

E10.51

1 tipo cukrinis diabetas su periferine angiopatija be gangrenos

Visos indikacijos, nurodytos 4.1 papunktyje prie kodo I70.2, ir bent viena iš toliau išvardytų indikacijų: 1) restenozė / reokliuzija po buvusio stentavimo ar angioplastikos; 2) pakenktos žemiau kirkšnies raiščio esančios arterijos ir pacientas serga cukriniu diabetu; 3) pakenktos žemiau kirkšnies raiščio esančios arterijos ir pacientas serga terminaliniu inkstų funkcijos nepakankamumu.

E10.52

1 tipo cukrinis diabetas su periferine angiopatija su gangrena

E11.51

2 tipo cukrinis diabetas su periferine angiopatija be gangrenos

E11.52

2 tipo cukrinis diabetas su periferine angiopatija su gangrena

I70.2

Galūnių arterijų aterosklerozė

4.9.

Simpatinė inkstų arterijų denervacija

I10

Pirminė (esencialinė) hipertenzija

Atspari gydymui arterinė hipertenzija, kai nėra antrinės hipertenzijos priežasties.

I11

Hipertenzinė širdies liga

5. Angiografijos paslaugos

5.1.

Cerebrinė angiografija

C01–C14

Burnos ertmės ir ryklės piktybiniai navikai

Galvos, kaklo ir intrakranijiniams navikams diagnozuoti ir įvertinti.

C71

Smegenų piktybinis navikas

C79.3

Smegenų ir smegenų dangalų metastazinis piktybinis navikas

D10

Burnos ertmės ir ryklės gerybinis navikas

D33.0

Smegenų supratentorinės dalies gerybinis navikas

D33.1

Smegenų infratentorinės dalies gerybinis navikas

D33.2

Galvos smegenų gerybinis navikas, nepatikslintas

D35.5

Karotidinių kūnelių gerybinis navikas

D44.7

Aortinių kūnelių ir kitų paraganglijų neaiškios ar nežinomos eigos navikas

G45

Praeinantys (tranzitiniai) smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai

Simptominė arba besimptomė sunkaus arba vidutinio laipsnio stenozė ir būtina patikslinti revaskuliarizacijos indikacijas.

G46

Kraujagysliniai smegenų sindromai sergant cerebrovaskulinė-mis (smegenų kraujagyslių) ligomis (I60–I67†)

I65

Precerebrinių arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas, nesukėlęs smegenų infarkto

Simptominė arba besimptomė sunkaus arba vidutinio laipsnio stenozė ir būtina patikslinti revaskuliarizacijos indikacijas. Kai įtariamos intrakranijinės okliuzinės ligos ir (ar) turi būti įvertinta kolateralinė kraujotaka.

I66

Smegenų arterijų užsikimšimas ir susiaurėjimas, nesukėlęs smegenų infarkto

I67.5

Mojamoja (Moyamoya) liga

I67.7

Smegenų arteritas, neklasifikuojamas kitur

I67.0

Smegenų arterijų atsisluoksniavi-mas, neplyšęs

Pirminių kraujagyslių anomalijoms, įskaitant aneurizmas, kraujagyslių malformacijas, okliuzinę ligą ar vaskulitus, diagnozuoti ir įvertinti. Atliekant pooperacinį chirurginių arba neurointervencinių procedūrų vertinimą.

I67.1

Smegenų aneurizma, neplyšusi

I72.0

Miego arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas

Q28.0

Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda

Q28.1

Kitos precerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos

Q28.2

Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda

Q28.3

Kitos ir nepatikslintos įgimtos cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos

I60

Subarachnoidinis kraujavimas

Intracerebrinei kraujosruvai, įskaitant ir trauminę, įvertinti.

I61

Intracerebrinis kraujavimas

S06.4

Epidurinė hemoragija

S06.5

Trauminė subdurinė hemoragija

S06.6

Trauminė subarachnoidinė hemoragija

S06.8

Kiti intrakranijiniai sužalojimai

S15

Kaklo kraujagyslių sužalojimas

Simptominei trauminei disekacijai diagnozuoti ir įvertinti.

R04.0

Kraujavimas iš nosies

Rekurentinei epistaxis arba trauminiam kraujavimui, kurio nepavyksta kitaip sustabdyti, diagnozuoti ir įvertinti.

5.2.

Spinalinė angiografija

Q28.2

Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda

Nugaros smegenų kraujagyslių patologijai (malformacijai ir arterioveninei fistulei) diagnozuoti ir įvertinti.

Q28.8

Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos

Q28.9

Įgimta kraujo apytakos sistemos formavimosi yda, nepatikslinta

5.3.

Aortografija

I35

Nereumatinės aortos vožtuvo ydos

Aortos patologiniams pakitimams (disekacijai, aneurizmai, okliuzinei ligai, aortitui, įgimtiems aortos defektams ir aortos sužalojimui) diagnozuoti ir įvertinti.

I70.0

Aortos aterosklerozė

I71

Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas

I74.0

Pilvinės aortos embolija ir trombozė

I74.1

Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė

Q25.0

Atviras arterinis latakas

Q25.1

Aortos koarktacija (susiaurėjimas)

Q25.2

Aortos atrezija

Q25.3

Aortos stenozė (susiaurėjimas)

Q25.4

Kitos ir nepatikslintos įgimtos aortos formavimosi ydos

S25.0

Krūtininės aortos sužalojimas

S35.0

Pilvo aortos sužalojimas

5.4.

Abdominalinė visceralinė angiografija

C22

Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybinis navikas

Ūmus ar chroniškas kraujavimas į virškinamąjį traktą, kurio nepavyksta kitaip lokalizuoti ir sustabdyti.

C25

Kasos piktybinis navikas

C26.1

Blužnies piktybinis navikas

C74

Antinksčio piktybinis navikas

D13.4

Kepenų gerybinis navikas

D13.6

Kasos gerybinis navikas

D13.7

Kasos endokrininės dalies gerybinis navikas

D13.9

Netiksliai apibrėžtos virškinimo sistemos lokalizacijos gerybinis navikas

K92.1

Kraujas išmatose (melena)

K92.2

Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas

R31

Hematurija, nepatikslinta

Ūmus ar chroniškas kraujavimas į šlapimo sistemą, kurio nepavyksta kitaip lokalizuoti ir sustabdyti.

R58

Kraujavimas, neklasifikuojamas kitur

D35.0

Antinksčio gerybinis navikas

S35

Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens kraujagyslių sužalojimas

Parenchiminių organų traumai diagnozuoti ir įvertinti.

S36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

Ūmiai ar chroniškai žarnyno išemijai diagnozuoti ir įvertinti.

I77.4

Pilvinio kamieno (truncus celiacus) suspaudimo sindromas

K55

Žarnų kraujotakos sutrikimai

I81

Vartų venos trombozė

Portinei hipertenzijai ir varikoziniams stemplės venų mazgams diagnozuoti ir įvertinti. Kai atliekamas portosisteminių jungčių ir preoperacinis vertinimas, ruošiantis parenchiminių organų transplantacijai.

K76.6

Vartų venos hipertenzija

5.5.

Renalinė angiografija

C64

Inksto, išskyrus inksto geldelę, piktybinis navikas

Inkstų navikams, renovaskulinei okliuzinei ligai, pirminei renovaskulinei patologijai arba traumai diagnozuoti ir įvertinti.

D30.0

Inksto gerybinis navikas

I12

Hipertenzinė inkstų liga

I13

Hipertenzinė širdies ir inkstų liga

I15.0

Renovaskulinė (inkstų kraujagyslių) hipertenzija

I70.1

Inkstų arterijos aterosklerozė

I72.2

Inksto arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas

N28.0

Inksto išemija ir infarktas

Q27.1

Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)

Q27.2

Kitos ir nepatikslintos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos

S35.4

Inkstų kraujagyslių sužalojimas

R31

Hematurija, nepatikslinta

Neaiškios kilmės hematurijai diagnozuoti ir įvertinti.

5.6.

Bronchialinė arteriografija

R04

Kraujavimas iš kvėpavimo takų

Kraujavimui iš kvėpavimo takų ir įgimtoms ar įgytoms pulmonalinėms anomalijoms (plaučių sekvestracija, malformacijos ir kt.) diagnozuoti ir įvertinti.

Q33

Įgimtos plaučių formavimosi ydos

5.7.

Dubens organų angiografija

C48

Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybinis navikas

Gastrointestinaliniam, urogenitaliniam, retroperitoniniam ar dubens organų kraujavimui diagnozuoti ir įvertinti.

C56

Kiaušidės piktybinis navikas

D20

Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės minkštųjų audinių gerybinis navikas

K92.1

Kraujas išmatose (melena)

K92.2

Kraujavimas iš skrandžio ir žarnyno, nepatikslintas

O72

Kraujavimas po gimdymo

R31

Hematurija, nepatikslinta

N93

Kiti nenormalūs kraujavimai iš gimdos ir makšties

S35

Pilvo, apatinės nugaros dalies ir dubens kraujagyslių sužalojimas

S36

Pilvo ertmės organų sužalojimas

D25

Gimdos lejomioma

Simptominei gimdos lejomiomai įvertinti prieš embolizaciją.

I70.8

Kitų arterijų aterosklerozė

Arterijų aterosklerotiniams pakitimams ir kitoms pirminės kraujagyslių patologijos būklėms diagnozuoti ir įvertinti.

I72.3

Klubinės arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas

I74.5

Klubinės arterijos embolija ir trombozė

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

N50.1

Vyro lyties organų kraujagysliniai pažeidimai

Vyrų impotencijai, sukeltai arterijų okliuzinės ligos, diagnozuoti ir įvertinti.

N40

Priešinės liaukos (prostatos) hiperplazija

T81.0

Hemoragijos ir hematomos, komplikuojančios procedūrą, neklasifikuojamos kitur

5.8.

Galūnių angiografija

E1-.5-

Cukrinis diabetas su kraujotakos komplikacija

Aterosklerotinei kraujagyslių ligai (aneurizmai, embolijai, okliuzinei ligai, trombozei) ir kitoms pirminės kraujagyslių patologijos būklėms (malformacijai, vaskulitui, „apvogimo“ sindromui, kt.) diagnozuoti ir įvertinti. Chirurginėms ir dializinėms jungtims bei fistulėms įvertinti.

I70.2

Galūnių arterijų aterosklerozė

I72.1

Rankos arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas

I72.4

Kojos arterijos aneurizma ir atsisluoksniavimas

I73

Kitos periferinių kraujagyslių ligos

I74.2

Rankų arterijų embolija ir trombozė

I74.3

Kojų arterijų embolija ir trombozė

I74.4

Galūnių arterijų embolija ir trombozė, nepatikslinta

I77

Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai

Q27

Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydos

C49

Kito jungiamojo ir minkštųjų audinių piktybinis navikas

Kraujagyslių traumoms, tumorams diagnozuoti ir įvertinti.

D21

Jungiamojo audinio ir kitų minkštųjų audinių gerybinis navikas

S45

Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje

S55

Kraujagyslių sužalojimas dilbio lygyje

S75

Kraujagyslių sužalojimas klubo ir šlaunies lygyje

S85

Kraujagyslių sužalojimas blauzdos lygyje

S95

Čiurnos ir pėdos kraujagyslių sužalojimas

M85.5

Aneurizminė kaulo cista

5.9.

Venografija ir (ar) kavagrafija

I80

Flebitas ir tromboflebitas

Kai įtariama patologija viršutinėje ir apatinėje tuščiosiose venose arba jų intakuose. Kai atliekamas paciento būklės vertinimas prieš filtro implantavimą arba kitą gydomąją intervenciją.

I82

Kita veninė embolija ir trombozė

Q26

Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos

5.10.

Kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas

K70.3

Alkoholinė kepenų cirozė

Kepenų venų būklei ir portinės hipertenzijos dydžiui įvertinti, sergant įvairios etiologijos kepenų ciroze.

K74.3

Pirminė bilijinė kepenų cirozė

K74.4

Antrinė bilijinė cirozė

K74.6

Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė

K76.6

Vartų venos hipertenzija

Priedo pakeitimai

Nr. V-1249, 2023-12-01, paskelbta TAR 2023-12-01, i. k. 2023-23254

Pakeitimai