DĖL VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS VIRŠININKO 2016 M. GRUODŽIO 20 D. ĮSAKYMO NR. 22.3-206 „DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS Taisyklių BST-1.5.1-2016 „BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ pastatų IR AIKŠTELĖS atitikties NEBEKONTROLIU

BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ PASTATŲ, INŽINERINIŲ STATINIŲ IR

AIKŠTELĖS ATITIKTIES NEBEKONTROLIUOJAMIESIEMS RADIOAKTYVUMO LYGIAMS IR

PAVIRŠINIO RADIONUKLIDŲ AKTYVUMO VERTĖMS NUSTATYMAS

VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS VIRŠININKAS

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS VIRŠININKO 2016 M. GRUODŽIO 20 D. ĮSAKYMO NR. 22.3-206 „DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS Taisyklių BST-1.5.1-2016 „BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ pastatų IR AIKŠTELĖS atitikties NEBEKONTROLIUOJAMiesiems RADIOAKTYVUMO LYGIams nustatyMAS“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. sausio 22 d. Nr. 22.3-26

Vilnius

P a k e i č i u Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 22.3-206 „Dėl Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2016 „Branduolinės energetikos objektų pastatų ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“ patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija

„VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS VIRŠININKAS

ĮSAKYMAS

DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS Taisyklių BST-1.5.1-2020 „BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ pastatų, INŽINERINIŲ STATINIŲ IR AIKŠTELĖS atitikties NEBEKONTROLIUOJAMiesiems RADIOAKTYVUMO LYGIams IR PAVIRŠINIO RADIONUKLIDŲ AKTYVUMO VERTĖMS nustatyMAS“ PATVIRTINIMO

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 31 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 4 straipsnio 1 punktu ir 11 straipsnio 1 punktu ir Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.5.1-2019 „Branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimas“, patvirtintų Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 22.3-216 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.5.1-2019 „Branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimas“ patvirtinimo“, 75 ir 99 punktais,

t v i r t i n u Branduolinės saugos taisykles BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“ (pridedama).“

Viršininkas Michail Demčenko

PATVIRTINTA

Valstybinės atominės energetikos

saugos inspekcijos viršininko

2016 m. gruodžio 20 d.

įsakymu Nr. 22.3-206

(Valstybinės atominės energetikos

saugos inspekcijos viršininko 2020 m. sausio 22 d. įsakymo Nr. 22.3-26 redakcija)

BRANDUOLINĖS SAUGOS TAISYKLĖS

BST-1.5.1-2020

„BRANDUOLINĖS ENERGETIKOS OBJEKTŲ PASTATŲ, INŽINERINIŲ STATINIŲ IR AIKŠTELĖS ATITIKTIES NEBEKONTROLIUOJAMIESIEMS RADIOAKTYVUMO LYGIAMS IR PAVIRŠINIO RADIONUKLIDŲ AKTYVUMO VERTĖMS NUSTATYMAS“

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Branduolinės saugos taisyklės BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“ (toliau – Taisyklės) įgyvendina Taisyklių 5.5 papunktyje nurodyto teisės akto reikalavimus – nurodo metodiką branduolinės energetikos objektų (toliau – BEO) pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės (toliau – aikštelė) paviršiaus atitikčiai nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, nustatyti.

2. Taisyklėmis turi vadovautis BEO eksploatavimo nutraukimą vykdantis ūkio subjektas, turintis licenciją vykdyti BEO eksploatavimo nutraukimą (toliau – licencijos turėtojas).

3. Taisyklėse nustatyta atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, nustatymo metodika būtina vadovautis ir BEO eksploatavimo metu, užbaigus įrangos išmontavimą ir konstrukcijų dezaktyvavimą atskiruose BEO pastatuose ir (ar) patalpose ir atskiruose inžineriniuose statiniuose, taip pat atskiruose aikštelės plotuose.

4. Taisyklės negali būti taikomos

4.1. nustatant medžiagų, įrangos, popaviršinio (esančio giliau nei 15 cm) grunto sluoksnio (išskyrus Taisyklių 120 punkte nurodytą atvejį) ir paviršių, po kuriais yra užterštų radionuklidais inžinerinių tinklų, atitiktį nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams;

4.2. inžineriniams statiniams, kurių paviršiai nėra plokšti (pavyzdžiui, kabeliams, vamzdžiams ir panašiai). Šiuo atveju licencijos turėtojas privalo vadovautis Taisyklių 5.6 papunktyje nurodyto teisės akto reikalavimais.

II SKYRIUS

NUORODOS

5. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus

5.1. Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymas;

5.2. Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymas;

5.3. Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas;

5.4. Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymas;

5.5. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.5.1-2019 „Branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimas“, patvirtinti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) viršininko 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 22.3-216 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.5.1-2019 „Branduolinės energetikos objektų eksploatavimo nutraukimas“ patvirtinimo“;

5.6. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-1.9.2-2018 „Radionuklidų nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių medžiagoms ir atliekoms, susidarančioms branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu, nustatymas ir taikymas“, patvirtinti VATESI viršininko 2011 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 22.3-90 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.9.2-2018 „Radionuklidų nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių medžiagoms ir atliekoms, susidarančioms branduolinės energetikos srities veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais metu, nustatymas ir taikymas“ patvirtinimo“;

5.7. Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;

5.8. Lietuvos higienos norma HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2018 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“.

III SKYRIUS

SĄVOKOS

6. Taisyklėse vartojamos šios sąvokos

6.1. Skaičiuotinis radionuklidų aktyvumas – skaičiavimais nustatomas likutinis galutinių radiologinių tyrimų objekto radionuklidų paviršinis aktyvumas ir (ar) radionuklidų aktyvumo koncentracija.

6.2. Jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo riba – mažiausia išmatuojama jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios ar paviršinio aktyvumo vertė.

6.3. Foniniai objektai – pastatai, inžineriniai statiniai, pastatyti tuo pačiu laiku, iš tokių pat medžiagų kaip ir tiriamieji BEO pastatai, inžineriniai statiniai, taip pat panašios kaip tiriamosios BEO aikštelės teritorija geologinės struktūros ir panašių paviršiaus fizikinių, cheminių ir biologinių savybių teritorijos, kuriose nebuvo vykdoma branduolinės energetikos veikla.

6.4. Galutinių radiologinių tyrimų objektas – BEO aikštelė ar jos dalis, BEO pastatų grupė, inžinerinių statinių grupė, BEO pastatas arba jo dalis, inžinerinis statinys arba jo dalis, dėl kurių atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, turi būti priimtas sprendimas.

6.5. Skenavimas – radionuklidų aptikimas pastoviu greičiu ir pastoviu atstumu nuo tyrimo objekto paviršiaus judant jonizuojančiosios spinduliuotės detektoriui.

6.6. Sunkiai išmatuojamų radionuklidų aktyvumo apskaičiavimo koeficientai – koeficientai, naudojami tiesioginiais metodais sunkiai išmatuojamų radionuklidų aktyvumo vertei pagal išmatuotą bazinių radionuklidų aktyvumo vertę apskaičiuoti.

6.7. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Taisyklių 5.1–5.8 papunkčiuose nurodytuose teisės aktuose ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose veiklą branduolinės energetikos srityje, apibrėžtas sąvokas.

IV SKYRIUS

BEO PASTATŲ, INŽINERINIŲ STATINIŲ IR AIKŠTELĖS SUSKIRSTYMAS Į KLASES, ATSIŽVELGIANT Į UŽTERŠTUMO RADIONUKLIDAIS LYGĮ

7. BEO pastatai, inžineriniai statiniai ir aikštelė ar jos dalis, atsižvelgiant į jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį ir užterštumo radionuklidais radioaktyviosiomis medžiagomis galimybę, skirstomi į paveiktus ir nepaveiktus radionuklidų.

8. Nepaveiktu radionuklidų BEO pastatu, inžineriniu statiniu ir nepaveikta radionuklidų aikštele ar jos dalimi yra laikomas toks pastatas, inžinerinis statinys ir aikštelė ar jos dalis, kurie atitinka bent vieną iš šių sąlygų

8.1. vadovaujantis istorinio įvertinimo metu surinkta informacija bei ankstesnių radiologinių tyrimų duomenimis niekada neturėjo jokio kontakto su radioaktyviosiomis medžiagomis ir medžiagomis, savo sudėtyje turinčiomis radionuklidų, visada buvo už kontroliuojamosios zonos ribų;

8.2. kai pagal Taisykles įrodoma, kad radionuklidais užterštas BEO pastatas, inžinerinis statinys ir aikštelė ar jos dalis atitinka nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertes, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas.

9. BEO pastatas, inžinerinis statinys ir aikštelės teritorija laikomi paveiktais radionuklidų, jei pagal istorinio įvertinimo metu surinktą informaciją ar ankstesnių radiologinių tyrimų duomenis yra ar gali būti užteršti radionuklidais arba negali būti priskirti prie radionuklidų nepaveiktų dėl vienos ar kelių iš šių sąlygų

9.1. BEO pastatas, inžinerinis statinys yra ar buvo priskirtas kontroliuojamajai zonai;

9.2. BEO pastatas, inžinerinis statinys ar jo dalis galėjo būti paveikti neutronų spinduliuotės;

9.3. BEO pastate, inžineriniame statinyje buvo naudojamos branduolinės ir (ar) kitos radioaktyviosios medžiagos;

9.4. yra informacijos (įrašai, ataskaitos ir (ar) kita), kad BEO pastate, inžineriniame statinyje įvyko neįprastasis įvykis, kurio metu į pastatą, inžinerinį statinį pateko ar galėjo patekti radionuklidai;

9.5. BEO pastate, inžineriniame statinyje buvo saugomos, rūšiuojamos, perdirbamos ar kitaip tvarkomos radioaktyviosios medžiagos ir (ar) radioaktyviosios atliekos;

9.6. BEO pastate, inžineriniame statinyje, aikštelėje ar jos dalyje buvo atliktas dezaktyvavimas;

9.7. vadovaujantis aikštelės eksploatavimo istorija yra informacijos, kad aikštelė ar jos dalis galėjo ar gali būti užteršta radionuklidais;

9.8. vadovaujantis ankstesnių radiologinių matavimų duomenimis yra informacijos, kad pastatas, inžinerinis statinys, aikštelė ar jos dalis galėjo ar gali būti užteršta radionuklidais.

10. Licencijos turėtojas radionuklidų paveiktus BEO pastatus, inžinerinius statinius ir aikštelę ar jos dalį, atsižvelgdamas į užterštumo radionuklidais lygį, skirsto į 3 klases Taisyklėse nustatyta tvarka

10.1. 1 klasė – aikštelėje esantys radionuklidų paveikti pastatai, inžineriniai statiniai ir aikštelė ar jos dalis, kurie galėjo būti užteršti radionuklidais, atitinkantys bent vieną iš šių sąlygų

10.1.1. galimas radioaktyvusis užterštumas;

10.1.2. tam tikruose plotuose galimas didesnis nei kituose plotuose radioaktyvusis užterštumas;

10.1.3. BEO pastate, inžineriniame statinyje ar aikštelėje ar jos dalyje buvo atliktas dezaktyvavimas;

10.1.4. nepakanka duomenų BEO pastato, inžinerinio statinio ar aikštelės ar jos dalies priskyrimui 2 ar 3 klasei;

10.2. 2 klasė – aikštelėje esantys radionuklidų paveikti pastatai, inžineriniai statiniai ir aikštelė ar jos dalis, kurie galėjo būti užteršti radionuklidais, atitinkantys visas šias sąlygas

10.2.1. radioaktyvusis užterštumas mažai galimas (atsižvelgiant į, pavyzdžiui, istorinį įvertinimą, radiologinių tyrimų rezultatus ir kitas objektyvias aplinkybes);

10.2.2. tam tikri didesnio nei kiti užterštumo radionuklidais plotai mažai galimi (atsižvelgiant į, pavyzdžiui, istorinį įvertinimą, radiologinių tyrimų rezultatus ir kitas objektyvias aplinkybes) arba jų nėra;

10.2.3. matavimų rezultatai atitinka nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertes, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas;

10.3. 3 klasė – aikštelėje esantys radionuklidų paveikti pastatai, inžineriniai statiniai ir aikštelė ar jos dalis, kurie galėjo būti užteršti radionuklidais, atitinkantys visas šias sąlygas

10.3.1. radioaktyvusis užterštumas ir (ar) tam tikri didesnio nei kiti užterštumo plotai mažai galimi (atsižvelgiant į, pavyzdžiui, istorinį įvertinimą, radiologinių tyrimų rezultatus ir kitas objektyvias aplinkybes) arba jų nėra;

10.3.2. matavimų rezultatai neviršija 10 procentų nesąlyginių nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių arba 10 procentų paviršinio radionuklidų aktyvumo verčių, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, nurodytų Taisyklių 5.6 papunktyje nurodytame teisės akte, arba 10 procentų sąlyginių nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių, nustatomų Taisyklių 5.6 papunktyje nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.

11. Visa aikštelė ar jos dalis ir BEO pastatai, inžineriniai statiniai, galėję būti užteršti radionuklidais, turi būti priskiriami 1 klasei, kol nėra įrodoma, kad juos galima priskirti 2 ar 3 klasei.

12. BEO pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės teritorijų priskyrimas nepaveiktiems radionuklidų nurodomas galutinėje BEO eksploatavimo nutraukimo ataskaitoje.

V SKYRIUS

REIKALAVIMAI SUBJEKTAMS, ATLIEKANTIEMS TAISYKLĖSE NURODYTUS MATAVIMUS

13. Subjektas, atliekantis Taisyklėse nurodytus matavimus, turi turėti vadovaujantis Taisyklių 5.7 papunktyje nurodytu teisės aktu išduotą leidimą atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus arba Europos akreditacijos organizacijai priklausančios akreditavimo įstaigos išduotą akreditavimo pažymėjimą atlikti radionuklidų radiologinius tyrimus aplinkos komponentuose konkretiems nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ir paviršinio radionuklidų aktyvumo verčių, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, įvertinimui būtiniems parametrams nustatyti.

VI SKYRIUS

ISTORINIS ĮVERTINIMAS

14. Licencijos turėtojas istorinį įvertinimą atlieka vadovaudamasis informacija apie aikštelę ir jos dalis, BEO eksploatavimo istoriją, neįprastuosius įvykius, BEO pastatus, inžinerinius statinius, jų paskirtį, statybines konstrukcijas, buvusią ir esamą įrangą, technologinius procesus.

15. Istorinio įvertinimo tikslas – surinkti informaciją, kuria vadovaujantis būtų galima atlikti preliminarų aikštelės teritorijų ir BEO pastatų, inžinerinių statinių suskirstymą į nepaveiktus radionuklidų ir paveiktus radionuklidų ir, atsižvelgiant į taršos radionuklidais lygį, suskirstyti juos į klases.

16. Jei istorinio įvertinimo metu buvo nustatyta, kad BEO pastatai, inžineriniai statiniai ir aikštelė ar jos dalis buvo nepaveikti radionuklidų, tada laikoma, kad jie atitinka (neviršija) nesąlyginius nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertes, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas.

17. Istoriniam įvertinimui turi būti naudojama visa prieinama informacija apie BEO

17.1. eksploatavimo technologijų aprašai ir kiti dokumentai;

17.2. pastatų, inžinerinių statinių planai, schemos, brėžiniai, duomenys apie pastatų, inžinerinių statinių infrastruktūros elementus, esančius gelžbetonio konstrukcijų viduje – vamzdynai, ventiliacijos elementai, įvairių tipų praėjimai ir t.t.;

17.3. darbo vietų, patalpų ir aplinkos monitoringo duomenys;

17.4. branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo duomenys;

17.5. ankstesnių radiologinių matavimų ir tyrimų duomenys;

17.6. valstybės ir savivaldybės institucijų ir (ar) įstaigų radiologinių tyrimų duomenys;

17.7. informacija apie neįprastuosius įvykius;

17.8. valstybės ir savivaldybės institucijoms ir (ar) įstaigoms teikiamos ataskaitos;

17.9. branduolinių ir kitų radioaktyviųjų medžiagų bei radioaktyviųjų atliekų pervežimo keliai;

17.10. vyraujančių vėjų kryptys aikštelėje;

17.11. galimų taršos šaltinių atžvilgiu pavėjinėje pusėje esančios aikštelės teritorijos;

17.12. aikštelės grunto išvežimo, atvežimo ir pervežimo atvejai;

17.13. aikštelės grunto sandėliavimo vietos;

17.14. radioaktyviųjų atliekų saugojimo aikštelėje vietos;

17.15. informacija apie radioaktyviųjų nuotekų patekimą į aplinką;

17.16. susitikimų ir pokalbių su esamais ir buvusiais BEO darbuotojais, incidentų, avarijų ir jų padarinių likvidavimą vykdžiusiais darbuotojais įrašai.

18. Atliekant istorinį įvertinimą turi būti surinkta visa informacija, neatsižvelgiant į tai, ar keitėsi branduolinę ir radiacinę saugą reglamentuojantys tesės aktai, licencijos turėtojo normatyviniai techniniai dokumentai, ir pačios informacijos prieštaringumą.

19. Visa informacija, surinkta istorinio įvertinimo metu, turi būti išanalizuota ir įvertinta.

20. Vadovaujantis informacija apie BEO pastatuose, inžineriniuose statiniuose vykdytą technologinį procesą, turi būti preliminariai įvertinta, kokia jonizuojančioji spinduliuotė (alfa, beta ar gama, įskaitant ir neutronų poveikį) veikė BEO pastatą, inžinerinį statinį ir (ar) jo dalį, aikštelę ir (ar) jos teritorijas. Atsižvelgiant į tai, turi būti preliminariai įvertinta, kokios vietos galėjo būti užterštos radionuklidais, kokiais radionuklidais galėjo būti užteršta ir kokios šių radionuklidų cheminės ir fizinės savybės.

21. Įvertinant užterštumą trumpaamžiais radionuklidais, būtina atsižvelgti į jų galimo patekimo į aikštelės teritoriją, BEO pastatą ar inžinerinį statinį laiką, įvertinti, kiek užterštumas galėjo sumažėti dėl savaiminio radionuklidų skilimo.

22. Radionuklidų paveikti ir todėl galimai radionuklidais užteršti BEO pastatai, inžineriniai statiniai ir aikštelės teritorijos, atsižvelgiant į istorinio įvertinimo rezultatus, į klases suskirstomi preliminariai.

VII SKYRIUS

ĮVERTINAMIEJI RADIOLOGINIAI TYRIMAI

23. Įvertinamiesiems radiologiniams tyrimams atlikti sudaroma įvertinamųjų radiologinių tyrimų programa. Sudarant šią programą naudojamasi istorinių tyrimų rezultatais.

24. Įvertinamieji radiologiniai tyrimai atliekami, jei istorinio įvertinimo metu nustatyta, kad aikštelės teritorija ar BEO pastatas, inžinerinis statinys galėjo būti paveiktas ar buvo paveiktas radionuklidų.

25. Įvertinamieji radiologiniai tyrimai Taisyklėse nustatyta tvarka atliekami po istorinio įvertinimo, siekiant surinkti daugiau informacijos, kuria vadovaujantis patikslinamas aikštelės teritorijų ir BEO pastatų, inžinerinių statinių preliminarus suskirstymas į klases ir sudaroma pagrindinių radiologinių tyrimų programa.

26. Įvertinamųjų radiologinių tyrimų tikslai

26.1. parengti duomenis, kuriais vadovaujantis rengiama pagrindinių radiologinių tyrimų programa;

26.2. patikslinti preliminarų aikštelės teritorijų, BEO pastatų ir inžinerinių statinių suskirstymą į klases;

26.3. nustatyti radionuklidų nepaveiktus ir esančius už aikštelės ribų foninius objektus, kuriuos galima naudoti kaip gamtinio jonizuojančiosios spinduliuotės fono etalonus ar kurie tinka nustatyti radionuklidų pasiskirstymo netolygumą, jei radionuklidai egzistuoja foniniame objekte.

27. Įvertinamųjų radiologinių tyrimų metu atliekami jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios patalpose bei grindų ir (ar) kitų paviršių užterštumo bendrojo aktyvumo tiesioginiai matavimai.

28. Įvertinamųjų radiologinių tyrimų metu turi būti nustatyta radiologinių tyrimų matavimų jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo riba, pagal kurią bus parenkami atitinkamo jautrumo prietaisai bei procedūros, kad galima būtų įrodyti galutinių radiologinių tyrimų tiriamojo objekto atitiktį nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas.

29. Matavimų vietos turi būti pažymėtos pastato plane nubrėžtoje koordinačių sistemoje.

30. Jei yra nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo verčių, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, neatitinkančių vietų, tai jos visos turi būti pažymėtos koordinačių sistemoje.

31. Radiologinių matavimų rezultatai turi būti išreiškiami tais pačiais vienetais kaip ir nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertės, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas.

32. Įvertinamųjų radiologinių tyrimų rezultatai pateikiami ataskaitoje tokia forma ir apimtimi, kurios pakanka parodyti, jog įvertinamųjų radiologinių tyrimų tikslai yra pasiekti.

33. Įvertinamųjų radiologinių tyrimų ataskaitoje licencijos turėtojas be Taisyklių X skyriuje nustatytųjų duomenų taip pat turi pateikti šiuos duomenis

33.1. jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios prie pastatų, inžinerinių statinių grindų, sienų, lubų paviršiaus tiesioginių matavimų rezultatus;

33.2. paviršiaus užterštumo bendrojo aktyvumo tiesioginių matavimų rezultatus;

33.3. radioaktyviųjų atliekų klasių įvertinimą;

33.4. matavimų ataskaitas, brėžinius su pažymėtais matavimų taškais.

34. Jei planuojama, kad, vadovaujantis atliktų įvertinamųjų radiologinių tyrimų rezultatais, nebus būtina atlikti dezaktyvavimo, išmontavimo, radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo ir kitų galutiniame BEO eksploatavimo nutraukimo plane numatytų darbų, ir įvertinamųjų radiologinių tyrimų metu gautus duomenis planuojama panaudoti kaip galutinių radiologinių tyrimų metu gautus duomenis, tokiu atveju įvertinamieji radiologiniai tyrimai turi būti atliekami pagal Taisyklėse nustatytus reikalavimus galutiniams radiologiniams tyrimams. Šiuo atveju VATESI turi būti pateikiama suderinti įvertinamųjų radiologinių tyrimų programa (pagal Taisyklių 5.5 papunktyje nurodyto teisės akto 97 punkte nurodytus reikalavimus) ir įvertinamųjų radiologinių tyrimų ataskaita (pagal Taisyklių 5.5 papunktyje nurodyto teisės akto 98 punkte nurodytus reikalavimus) ir šiuose dokumentuose šiame punkte nurodytų atliktų įvertinamųjų radiologinių tyrimų apimtis ir duomenys prilyginami galutinių radiologinių tyrimų apimčiai ir duomenims.

VIII SKYRIUS

PAGRINDINIAI RADIOLOGINIAI TYRIMAI

35. Pagrindiniai radiologiniai tyrimai atliekami po įvertinamųjų radiologinių tyrimų. Pagrindinių radiologinių tyrimų tikslai

35.1. įvertinti radionuklidų sudėtį ir jų aktyvumą;

35.2. surinkti informaciją, reikalingą licencijos turėtojui priimti sprendimą dėl nesąlyginių ar sąlyginių nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ir paviršinio radionuklidų aktyvumo verčių, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, taikymo tiriamajam BEO pastatui, inžineriniam statiniui, aikštelei ar jos daliai;

35.3. surinkti duomenis, reikalingus galimo dezaktyvavimo proceso technologijos parinkimui ir įvertinimui;

35.4. gauti duomenis galutinių radiologinių tyrimų programos sudarymui.

36. Pagrindinių radiologinių tyrimų programa sudaroma atsižvelgiant į pagrindiniams radiologiniams tyrimams keliamus tikslus, panaudojant istorinio įvertinimo duomenis ir tikslinama pagal įvertinamųjų radiologinių tyrimų rezultatus.

37. Atliekant pagrindinius radiologinius tyrimus turi būti gauti duomenys apie radionuklidų pasiskirstymą tiriamajame BEO pastate, inžineriniame statinyje, aikštelėje ar jos dalyje. Turi būti įvertintas radionuklidų pasiskirstymo netolygumas. Vadovaujantis šiais duomenimis, turės būti nustatomas matavimo taškų ir mėginių ėmimo vietų skaičius atliekant galutinius radiologinius tyrimus.

38. Atliekant pagrindinius radiologinius tyrimus turi būti matuojamas bazinių radionuklidų 60Co ir 137Cs paviršinis ar savitasis gama aktyvumas ir, siekiant nustatyti didesnio radioaktyviojo užterštumo vietas, skenuojami tyrimo objektai.

39. Pagrindinių radiologinių tyrimų analizės metodai turi būti parenkami tokie, kuriuos atlikus tyrimų rezultatai pateikiami vienetais, kuriais išreiškiami nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertės, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas.

40. Prieš atliekant pagrindinius radiologinius tyrimus būtina nustatyti tyrimo objektų gamtinį jonizuojančiosios spinduliuotės foną, kuris yra lygus nustatytų foninių objektų gamtiniam jonizuojančiosios spinduliuotės fonui. Gamtinis jonizuojančiosios spinduliuotės fonas nustatomas atliekant tokius pačius foninių objektų paviršių radiologinius matavimus kaip ir tiriamojo objekto.

41. Matavimų vietos turi būti vienareikšmiškai nurodomos naudojant koordinačių sistemą. Koordinačių sistemos intervalas turi būti ne didesnis kaip 1–2 metrai pastatuose, inžineriniuose statiniuose ir 10–20 metrų aikštelėje ar jos dalyje.

42. Turi būti tiriamos visos skenuojant nustatytos didesnio paviršiaus užterštumo bendrojo aktyvumo tiesioginių matavimo vietos, siekiant nustatyti didžiausias paviršinio užterštumo bendrojo aktyvumo reikšmes.

43. Pagrindinių radiologinių tyrimų ataskaitoje turi būti pateikti tyrimų rezultatai kiekvienai nustatytai didesnio paviršiaus užterštumo bendrojo aktyvumo tiesioginių matavimo vietai.

44. BEO pastatų grindų, sienų, lubų, inžinerinių statinių paviršių medžiagų ėminiai turi būti imami, kai

44.1. matavimų rezultatai rodo padidėjusį radionuklidų aktyvumą;

44.2. reikia nustatyti sunkiai išmatuojamų radionuklidų aktyvumo apskaičiavimo koeficientus;

44.3. kitais nei nurodyta Taisyklių 44.1–44.2 papunkčiuose atvejais – licencijos turėtojo sprendimu.

45. Nustatant užterštumo radionuklidais pasiskirstymo pobūdį, turi būti atliekami ne mažiau kaip 2 tipų (pavyzdžiui, paviršiaus skenavimas ir paimtų mėginių tyrimas laboratorijoje) matavimai.

46. Tyrimų rezultatai turi būti palyginami su nebekontroliuojamaisiais radioaktyvumo lygiais ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėmis, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas. Vadovaujantis šiuo palyginimu, tyrimo objektai turi būti suskirstyti į šias grupes

46.1. atitinkantys nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertes, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas;

46.2. neatitinkantys nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ir paviršinio radionuklidų aktyvumo verčių, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas.

47. Tyrimo metu nustatytos tiriamojo objekto radionuklidų didesnio aktyvumo vietos detaliai ir visapusiškai analizuojamos ir gali būti tiriamos papildomai.

48. Vadovaujantis pagrindinių radiologinių tyrimų rezultatais turi būti

48.1. nustatyti radionuklidai ir jų pasiskirstymas tiriamuose BEO pastatuose, inžineriniuose statiniuose, aikštelėje ar jos dalyse;

48.2. išmatuota jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galia ir bazinių radionuklidų 60Co ir 137Cs aktyvumas;

48.3. įvertintas bendrasis radionuklidų aktyvumas;

48.4. nustatytas dezaktyvavimo faktorius, reikalingas nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, pasiekti;

48.5. patikslintos aikštelės, jos dalių, BEO pastatų, inžinerinių statinių klasės;

48.6. surinkti duomenys, reikalingi dezaktyvavimo darbų aprašui parengti;

48.7. surinkti duomenys, reikalingi galutinių radiologinių tyrimų programai parengti.

49. Pagrindinių radiologinių tyrimų rezultatai pateikiami ataskaitoje tokia forma ir apimtimi, kurios pakanka pagrindinių radiologinių tyrimų tikslams pasiekti.

50. Pagrindinių radiologinių tyrimų ataskaitoje be Taisyklių X skyriuje nustatytos informacijos, licencijos turėtojas turi pateikti šiuos duomenis

50.1. radionuklidų, kuriais užterštas pastatas, inžinerinis statinys, aikštelė, jos dalis, sąrašą, jų pasiskirstymą ir jų aktyvumą;

50.2. jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios tiesioginių matavimų rezultatus;

50.3. bazinių radionuklidų aktyvumo matavimų reikšmes;

50.4. radioaktyviųjų atliekų kiekių ir klasių įvertinimą;

50.5. matavimų ataskaitas ir brėžinius su pažymėtais matavimų ir ėminių ėmimo taškais.

51. Jei planuojama, kad, vadovaujantis atliktų pagrindinių radiologinių tyrimų rezultatais, BEO pastate, inžineriniame statinyje, aikštelėje ir (ar) jos dalyje nebus atliekami papildomi dezaktyvavimo, išmontavimo, radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo ir kiti galutiniame BEO eksploatavimo nutraukimo plane numatyti darbai, ir pagrindinių radiologinių tyrimų metu gautus duomenis planuojama panaudoti kaip galutinių radiologinių tyrimų metu gautus duomenis, tokiu atveju pagrindiniai radiologiniai tyrimai turi būti atliekami pagal Taisyklėse nustatytus reikalavimus galutiniams radiologiniams tyrimams. Šiuo atveju VATESI turi būti pateikiama suderinti pagrindinių radiologinių tyrimų programa (pagal Taisyklių 5.5 papunktyje nurodyto teisės akto 97 punkte nurodytus reikalavimus) ir pagrindinių radiologinių tyrimų ataskaita (pagal Taisyklių 5.5 papunktyje nurodyto teisės akto 98 punkte nurodytus reikalavimus), ir šiuose dokumentuose šiame punkte nurodytų atliktų pagrindinių radiologinių tyrimų apimtis ir duomenys prilyginami galutinių radiologinių tyrimų apimčiai ir duomenims.

IX SKYRIUS

GALUTINIAI RADIOLOGINIAI TYRIMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

GALUTINIŲ RADIOLOGINIŲ TYRIMŲ PROGRAMOS SUDARYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

52. Galutiniai radiologiniai tyrimai turi būti atliekami visais atvejais prieš priimant sprendimus nebetaikyti radiacinės saugos reikalavimų BEO pastatams, inžineriniams statiniams, aikštelei ar jos daliai.

53. Galutiniai radiologiniai tyrimai atliekami pagal Taisyklių 5.5 papunktyje nurodyto teisės akto 97 punktą sudarytą ir suderintą su VATESI galutinių radiologinių tyrimų programą.

54. Galutinių radiologinių tyrimų programos rengimo etapai

54.1. suformuluojami reikalavimai tyrimo metu gautų duomenų kokybei;

54.2. vadovaujantis ankstesnių tyrimų rezultatais ir klasifikacija, tiriamieji BEO pastatai, inžineriniai statiniai ir aikštelės teritorijos suskirstomi į galutinių radiologinių tyrimų objektus;

54.3. vadovaujantis anksčiau atliktų radiologinių tyrimų rezultatais ir licencijos turėtojo nustatytais duomenų kokybės reikalavimais, nustatomas ėminių ir matavimų, būtinų įrodyti pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitiktį nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, skaičius;

54.4. nustatomas skirtingų rūšių matavimų, kuriuos reikia atlikti, skaičius, įskaitant diskretinių ir tolydžių matavimų derinius;

54.5. galutinių radiologinių tyrimų programoje nurodomos techninės tyrimų ir matavimų priemonės, kuriomis naudojantis galima gauti pagal Taisyklių 54.1 papunktį suformuluotus kokybės reikalavimus atitinkančius duomenis.

55. Įvertinant, ar galutinių radiologinių tyrimų objektas atitinka nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertes, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, pagal statistinį metodą galutinių radiologinių tyrimų programoje licencijos turėtojo turi būti

55.1. nustatytos sprendimo paklaidos ribos;

55.2. suformuluota nulinė hipotezė (galutinių radiologinių tyrimų tiriamojo objekto radionuklidų aktyvumas neatitinka nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ir paviršinio radionuklidų aktyvumo verčių¸ kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas).

56. Statistiniu testu turi būti atmesta arba patvirtinta nulinė hipotezė: „galutinių radiologinių tyrimų objekto radionuklidų aktyvumas neatitinka nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo verčių, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas“.

57. Turi būti nustatyta nulinės hipotezės klaidingo patvirtinimo ar atmetimo priimtinumo tikimybė

57.1. I tipo klaida – nepagrįstas nulinės hipotezės atmetimas. Šio tipo klaidos priimtinumo tikimybė žymima α, jos reikšmė yra 0,05. Tais atvejais, kai, atsižvelgiant į licencijos turėtojo nustatytą β dydį, matavimo ir skenavimo prietaisų jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo ribą, galutinių radiologinių tyrimų objekto sudėtingumą (jo dydis, pastato paviršiaus ir aikštelės reljefo sudėtingumas, užterštumo radionuklidais pasiskirstymo netolygumas, dezaktyvavimo sudėtingumas, dezaktyvavimo faktoriaus dydis ir kiti veiksniai, galintys turėti įtakos galutinių radiologinių tyrimų rezultatams), tikėtina, kad dėl siūlomų atlikti matavimų nepakankamumo gali būti nepakankamai užtikrinama radiacinė sauga, argumentuotai VATESI gali nustatyti mažesnę α reikšmę. VATESI nustatant α reikšmę vadovaujamasi nuostatomis, kad α reikšmė yra atvirkščiai proporcinga β dydžiui, matavimo ir skenavimo prietaisų didesnei jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo ribai, galutinių radiologinių tyrimų objekto ploto dydžiui, taip pat α reikšmė mažinama tuo labiau, kuo nelygesnis reljefas, kuo netolygiau pasiskirstęs užterštumas radionuklidais, kuo sudėtingesnis dezaktyvavimas ir kuo didesnis dezaktyvavimo koeficientas;

57.2. II tipo klaida – nepagrįstas nulinės hipotezės priėmimas. Šio tipo priimtinumo tikimybė žymima β, ją galutinių radiologinių tyrimų programoje nurodo licencijos turėtojas.

58. Tyrimų rezultatams galutinių radiologinių tyrimų objekte įvertinti turi būti naudojami šie statistiniai testai

58.1. kai reikia įvertinti radionuklidus, kurie yra ir fone, – Vilkoksono rangų sumos eilės (angl. Wilcoxon Rank Sum) (toliau – VRSE) testas;

58.2. kai reikia įvertinti radionuklidus, kurių nėra fone, – ženklo testas.

59. Jei atlikus radiologinius matavimus foniniame objekte rasti radionuklidai, kurie yra nustatyti ir galutinių radiologinių tyrimų objekte, tai rezultatų, gautų abiejuose objektuose, palyginimas turi būti vykdomas VRSE testu. Matavimų rezultatai lyginami su nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių reikšmėmis ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėmis, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas. Jei bet kokio matavimo rezultatai neatitinka nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ar paviršinio radionuklidų aktyvumo verčių, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, turi būti atliktas papildomas tos vietos tyrimas, neatsižvelgiant į VRSE testu gautus rezultatus.

60. Galutinių radiologinių tyrimų tikslas – įrodyti, kad tiriamieji BEO pastatai, inžineriniai statiniai ir aikštelė atitinka nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo vertes, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas.

ANTRASIS SKIRSNIS

BEO PASTATŲ, INŽINERINIŲ STATINIŲ IR BEO AIKŠTELĖS SUSKIRSTYMAS Į GALUTINIŲ RADIOLOGINIŲ TYRIMŲ OBJEKTUS

61. Prieš pradedant galutinius radiologinius tyrimus visi tiriamieji BEO pastatai, inžineriniai statiniai ir aikštelė, atsižvelgiant į klases, turi būti suskirstyti į galutinių radiologinių tyrimų objektus vadovaujantis šiomis nuostatomis

61.1. kiekvienas aikštelės galutinių radiologinių tyrimų objektas turi turėti aiškias ribas – siena, upė, kelias, tvora ir panašiai;

61.2. galutinių radiologinių tyrimų objekto dalys turi turėti panašią radionuklidų taršos, dezaktyvavimo, išmontavimo, radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo ir kitų galutiniame BEO eksploatavimo nutraukimo plane numatytų darbų atlikimo istoriją;

61.3. galutinių radiologinių tyrimų objektus reikia parinkti taip, kad matavimų rezultatų netolygumas būtų kuo mažesnis;

61.4. viena patalpa gali būti suskirstyta į kelis tos pačios ar skirtingos klasės galutinių radiologinių tyrimų objektus;

61.5. keletas patalpų, išskyrus 1 klasės patalpas, gali būti sujungtos į vieną galutinių radiologinių tyrimų objektą;

61.6. 1 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektai sudaromi kiekvienai patalpai atskirai.

62. Siekiant, kad kiekviename galutinių radiologinių tyrimų objekte būtų atliktas pakankamas matavimų kiekis, reikalingas pagal Taisyklių 55.2 papunktį suformuluotos nulinės hipotezės įvertinimui, yra nustatomas galutinių radiologinių tyrimų objekto plotas

62.1. 1 klasės galutinių radiologinių tyrimų objekto plotas neturi viršyti 100 m2 grindų ploto pastatams, inžineriniams statiniams ir 2000 m2 aikštelės teritorijos;

62.2. 2 klasės galutinių radiologinių tyrimų objekto plotas neturi viršyti 1000 m2 grindų ploto pastatams, inžineriniams statiniams ir 10000 m2 aikštelės teritorijos;

62.3. 3 klasės galutinių radiologinių tyrimų objekto plotas nėra ribojamas.

63. Pastato, inžinerinio statinio ar aikštelės teritorijos ploto priskyrimas konkrečiam galutinių radiologinių tyrimų objektui turi būti pagrįstas galutinių radiologinių tyrimų programoje. Statistiniu metodu nustatomas duomenų rinkimo taškų skaičius, nepriklausantis nuo galutinių radiologinių tyrimų objekto ploto. Vienas tyrimas turi tekti plotui, kuris lygus galutinių radiologinių tyrimų objekto plotą padalinus iš duomenų rinkimo taškų skaičiaus.

64. Keletas tos pačios klasės ir panašių savybių galutinių radiologinių tyrimų objektų, gali būti sujungti į vieną didelį galutinių radiologinių tyrimų objektą. Tuo atveju bendras matavimų skaičius ir skenuojamasis plotas yra toks, koks būtų visuose atskiruose galutinių radiologinių tyrimų objektuose. Galutinių radiologinių tyrimų objektų sujungimas į vieną galutinių radiologinių tyrimų objektą pateikiamas galutinių radiologinių tyrimų programoje.

65. Pastatų, inžinerinių statinių grindys ir sienų apatinė dalis gali būti priskirti 1 ar 2 klasei, o lubos ir viršutinė sienų dalis gali būti priskirti viena klase žemesnei klasei, tai yra atitinkamai 2 ar 3 klasei. Tuo atveju, kai pastato, inžinerinio statinio apatinė ir viršutinė dalis priskiriamos skirtingos klasės galutinių radiologinių tyrimų objektams, riba tarp jų nustatoma 2 metrų aukštyje virš grindų.

TREČIASIS SKIRSNIS

FONINIAI OBJEKTAI

66. Foninių objektų parinkimas atliekamas vadovaujantis šiomis nuostatomis

66.1. parenkami foniniai objektai turi būti ne aikštelėje ir juose neturėjo būti vykdoma veikla, susijusi su galimu radioaktyviųjų medžiagų poveikiu;

66.2. tais atvejais, kai neįmanoma surasti galutinių radiologinių tyrimų objektą atitinkančio foninio objekto už aikštelės ribų, kaip foniniai objektai gali būti naudojami ir radioaktyviųjų medžiagų paveikti pastatai, inžineriniai statiniai ar teritorijos, priskiriami 3 klasei, jei juose nesitikima rasti užterštumo radionuklidais. Foninis objektas negali būti galutinių radiologinių tyrimų objekto dalimi;

66.3. tais atvejais, kai neįmanoma surasti galutinių radiologinių tyrimų objektą atitinkančio foninio objekto, kaip foninis objektas gali būti panaudota dalis galutinių radiologinių tyrimų objekto, kurioje nėra užterštumo radionuklidais;

66.4. aikštelės galutinių radiologinių tyrimų objekto foninio objekto dirvožemis, miškingumas turi būti tokie kaip ir galutinių radiologinių tyrimų objekto;

66.5. pastatų, inžinerinių statinių galutinių radiologinių tyrimų objekto foninio objekto statybos medžiaga turi būti tokia kaip ir galutinių radiologinių tyrimų objekto. Turėtų būti pasirenkamas tas foninis objektas, kuris pastatytas iš tos pačios kilmės medžiagų ir (ar) to paties statytojo, kaip ir BEO tiriamasis pastatas, inžinerinis statinys;

66.6. tas pats foninis objektas gali būti naudojamas skirtingiems galutinių radiologinių tyrimų objektams, kurie gali būti skirtingos klasės ir mažesni už foninį objektą;

66.7. foninio objekto dydis turėtų būti ne mažesnis nei galutinių radiologinių tyrimų objekto;

66.8. tais atvejais, kai neįmanoma surasti galutinių radiologinių tyrimų objekto dydžio foninio objekto, gali būti naudojamas ir mažesnio dydžio foninis objektas.

67. Matavimų skaičius, matavimo vietų parinkimas ir matavimų metodika foniniame objekte nustatomi vadovaujantis šiomis nuostatomis

67.1. jei foninis objektas naudojamas vienam galutinių radiologinių tyrimų objektui, tai matavimų skaičius nustatomas Taisyklėse nustatyta tvarka ir turi būti ne mažesnis nei galutinių radiologinių tyrimų objekte atliktų matavimų skaičius;

67.2. jei foninis objektas naudojamas keliems galutinių radiologinių tyrimų objektams, tai matavimų skaičius foniniame objekte turi būti ne mažesnis nei pagal Taisykles nustatytas matavimų skaičius didžiausią matavimų skaičių turinčiame galutinių radiologinių tyrimų objekte;

67.3. matavimų vietos foniniame objekte turi būti pasiskirstę tolygiai ir parenkamos atsitiktiniu arba sisteminiu būdu su pirmosios matavimų vietos atsitiktiniu parinkimu;

67.4. matavimų atlikimo foniniame objekte metodika ir matavimų technika turi būti ta pati kaip ir galutinių radiologinių tyrimų objekte.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SKAIČIUOTINIO RADIONUKLIDŲ AKTYVUMO NUSTATYMAS

68. Galutinių radiologinių tyrimų objekto skaičiuotinis radionuklidų aktyvumas apskaičiuojamas vadovaujantis šiomis nuostatomis

68.1. kiekvienam galutinių radiologinių tyrimų objektui nustatomas skaičiuotinis radionuklidų aktyvumas;

68.2. jei galutinių radiologinių tyrimų objekte yra vienas radionuklidas, tai šio radionuklido skaičiuotinis radionuklidų aktyvumas yra lygus jo nebekontroliuojamajam lygiui ar paviršinio radionuklidų aktyvumo vertei, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas;

68.3. jei galutinių radiologinių tyrimų objekte yra radionuklidų mišinys ir jie visi matuojami, tai turi būti apskaičiuojami visų radionuklidų skaičiuotini aktyvumai ir jie turi atitikti nebekontroliavimo sąlygą, nurodytą Taisyklių 5.6 papunktyje nurodyto teisės akto 8 punkte;

68.4. jei bendrame radionuklidų aktyvume nėra žinoma atskirų radionuklidų aktyvumo dalis, tai gali būti naudojama mažiausią skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo reikšmę turinčio radionuklido aktyvumo reikšmė;

68.5. jei yra matuojamas tik bendras alfa ar beta aktyvumas, neišskiriant atskirų radionuklidų, tai bendras skaičiuotinis radionuklidų aktyvumas Cbendr apskaičiuojamas pagal formulę

,

kur Cbendr – bendras skaičiuotinis radionuklidų aktyvumas visiems radionuklidams, – pirmojo radionuklido skaičiuotinis aktyvumas, – pirmojo radionuklido aktyvumo dalis bendroje matavimų reikšmėje, – n-tojo radionuklido skaičiuotinis aktyvumas, – n-tojo radionuklido dalis bendroje matavimų reikšmėje;

68.6. jei galutinių radiologinių tyrimų objekte yra nustatyti sunkiai išmatuojamų radionuklidų aktyvumo apskaičiavimo koeficientai, tai skaičiuotinis radionuklidų aktyvumas apskaičiuojamas tik baziniam radionuklidui;

68.7. įvertinant sunkiai išmatuojamųjų radionuklidų aktyvumą, bazinio radionuklido skaičiuotinis aktyvumas apskaičiuojamas pagal formulę

,

kur Cbrn – bazinio radionuklido skaičiuotinis aktyvumas, – pirmojo priklausomo radionuklido skaičiuotinis aktyvumas, – n-tojo priklausomo radionuklido skaičiuotinis aktyvumas, – pirmojo priklausomo radionuklido aktyvumo santykis su bazinio radionuklido aktyvumu, – n-tojo priklausomo radionuklido aktyvumo santykis su bazinio radionuklido aktyvumu.

PENKTASIS SKIRSNIS

SANTYKINIO POKYČIO APSKAIČIAVIMAS

69. Santykinis pokytis (Δ/σ) apskaičiuojamas pagal formulę

Δ/σ = (C – MTVR)/σ,

kur C – skaičiuotinis radionuklidų aktyvumas, σ – standartinis nuokrypis, MTVR – radionuklidų aktyvumo matavimų tikėtina vidurkio reikšmė, Δ – skirtumas tarp skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo ir radionuklidų aktyvumo matavimų tikėtinos vidurkio reikšmės.

70. MTVR nustatoma vadovaujantis šiomis nuostatomis

70.1. MTVR reikšmė nustatoma lygi galutinių radiologinių tyrimų objekto radionuklidų aktyvumo matavimų tikėtinai vidurkio reikšmei;

70.2. jei nėra atlikta radionuklidų aktyvumo matavimų, tai MTVR gali būti nustatoma pusės skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo dydžio.

71. Skirtumas tarp skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo ir radionuklidų aktyvumo matavimų tikėtinos vidurkio reikšmės (Δ) apskaičiuojamas pagal formulę

Δ = C – MTVR,

kur C – skaičiuotinis radionuklidų aktyvumas, MVTR – radionuklidų aktyvumo matavimų tikėtina vidurkio reikšmė.

72. Pagal atliktus ankstesnius matavimus apskaičiuojama standartinio nuokrypio (σ) reikšmė vadovaujantis šiomis nuostatomis

72.1. jei yra vienas radionuklidas arba matuojamas tik bendras alfa, beta ar gama spinduolių aktyvumas arba bendras alfa ir beta spinduolių aktyvumas, standartinis nuokrypis apskaičiuojamas pagal formulę

,

kur n – skaičiavimui naudotų reikšmių skaičius, Xi – skaičiavimui naudotos reikšmės, Xvid – tų reikšmių vidurkis;

72.2. jei yra radionuklidų mišinys, standartinis nuokrypis

) apskaičiuojamas pagal formulę

,

kur pirmojo radionuklido standartinis nuokrypis, radionuklido standartinis nuokrypis, – pirmojo radionuklido skaičiuotinis aktyvumas, Cn – n-ojo radionuklido skaičiuotinis aktyvumas;

72.3. standartinio nuokrypio apskaičiavimui naudojami tik tame pačiame galutinių radiologinių tyrimų objekte atliktų matavimų duomenys. Matavimai turi būti atlikti visame galutinių radiologinių tyrimų objekte ir jų vietos pasiskirstę tolygiai;

72.4. gali būti nustatomas vienas standartinis nuokrypis visiems tos pačios klasės galutinių radiologinių tyrimų objektams ar jų grupei, jei jų paviršiaus fizikinės, cheminės, biologinės savybės yra tokios pačios ir pastatai, inžineriniai statiniai pastatyti iš tokių pačių medžiagų;

72.5. jei nebuvo atlikta radiologinių matavimų, tai gali būti atlikti papildomi matavimai galutinių radiologinių tyrimų objekte arba, licencijos turėtojui nusprendus, kad matavimų atlikti nereikalinga, σ reikšmė gali būti nustatoma 0,3.

73. VRSE testo objektų porai santykinis pokytis (Δ/σ) turi būti apskaičiuojamas kiekvienam objektui atskirai ir naudojama mažesnė reikšmė.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MATAVIMŲ SKAIČIAUS GALUTINIŲ RADIOLOGINIŲ TYRIMŲ OBJEKTE NUSTATYMAS

74. Matavimų skaičius N kiekvienai VRSE testo objektų porai (foninis objektas ir galutinių radiologinių tyrimų objektas) nustatomas vienu iš dviejų būdu – apskaičiuojamas pagal formulę, nurodytą Taisyklių 75 punkte, arba surandamas lentelėje (1 priedas). 1 priedo lentelėje nurodytas matavimų skaičius kiekvienai VRSE testo objektų porai N/2.

75. Formulė Taisyklių 74 punkte nurodytam matavimų skaičiui nustatyti

,

kur N – matavimų skaičius, Z1-α ir Z1-β – priimtąją paklaidą α ir β atitinkančios procentilės, Pr – tikimybė, kad galutinių radiologinių tyrimų objekto bet kurios atsitiktinai parinktos vietos ir foninio objekto bet kurios atsitiktinai parinktos vietos matavimų rezultatų skirtumas atitinka nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo vertes, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas.

76. Pagal Taisyklių 75 punktą apskaičiavus matavimų skaičių, prie jo turi būti pridėta ne mažiau kaip 20 procentų apskaičiuoto matavimų skaičiaus, kad būtų užtikrintas pakankamas duomenų kiekis, reikalingas pagal Taisyklių 55.2 papunktį suformuluotos nulinės hipotezės įvertinimui.

77. Tikimybės Pr reikšmės pateiktos lentelėje (2 priedas). Jei apskaičiuotos santykinio pokyčio reikšmės Δ/σ nėra lentelėje (1 priedas), tai turi būti pasirenkama pirma mažesnė reikšmė šioje lentelėje (1 priedas).

78. Procentilių Z1-α ir Z1-β reikšmės pateiktos lentelėje (3 priedas).

79. Kai naudojamas VRSE testas, matavimai turi būti atlikti 2 objektuose – galutinių radiologinių tyrimų objekte ir foniniame objekte. Abiejuose objektuose matavimų skaičius turi būti vienodas. Nustatytas matavimų skaičius turi būti dalinamas iš 2, gautas dalmuo turi būti suapvalinamas į viršų iki sveikojo skaičiaus.

80. Matavimų skaičius, būtinas atlikti tyrimus pagal ženklo testą, nustatomas vienu iš dviejų būdu – apskaičiuojamas pagal formulę, nurodytą Taisyklių 81 punkte, arba surandamas lentelėje (4 priedas).

81. Formulė 80 punkte nurodytam matavimų skaičiui nustatyti

,

kur N – matavimų skaičius, Z1-α ir Z1-β – priimtąją paklaidą α ir β atitinkančios procentilės, Sign p – apskaičiuota tikimybė, kad galutinių radiologinių tyrimų objekto bet kurios atsitiktinai parinktos vietos matavimų rezultatai mažesni nei nebekontroliuojamieji radioaktyvumo lygiai ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo vertės, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, kai galutinių radiologinių tyrimų objekto matavimų mediana yra prie radionuklidų aktyvumo matavimų tikėtinos vidurkio reikšmės.

82. Tikimybės Sign p reikšmės pateiktos lentelėje (5 priedas). Jei apskaičiuotos santykinio pokyčio reikšmės Δ/σ nėra lentelėje (5 priedas), tai turi būti pasirenkama pirma mažesnė reikšmė šioje lentelėje (5 priedas).

83. Pagal Taisyklių 81 punktą apskaičiavus matavimų skaičių prie jo turi būti pridėta ne mažiau kaip 20 procentų apskaičiuoto matavimų skaičiaus, kad būtų užtikrintas pakankamas duomenų kiekis, reikalingas pagal Taisyklių 55.2 papunktį suformuluotos nulinės hipotezės įvertinimui.

84. Procentilių Z1-α ir Z1-β reikšmės pateiktos lentelėje (3 priedas).

85. Ženklo testas gali būti naudojamas vietoje VRSE testo, jei foninio objekto aktyvumas prilyginamas nuliui, ir visas galutinių radiologinių tyrimų objekto išmatuotas radionuklidų aktyvumas priskiriamas matuojamųjų radionuklidų aktyvumui.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KOORDINAČIŲ SISTEMOS NUSTATYMAS

86. Turi būti paruoštas mastelinis galutinių radiologinių tyrimų objekto brėžinys ir plokštumos koordinačių sistema bei nustatyti maksimalūs galutinių radiologinių tyrimų objekto matmenys – ilgis X ir plotis Y. Parinktoje koordinačių sistemoje turi būti galima identifikuoti kiekvieną matavimų ar mėginių ėmimo tašką. Visų tyrimo taškų tiksli identifikacija ir registracija yra sudedamoji galutinių tyrimų dalis, skirta užtikrinti, kad matavimai galėtų būti pakartoti.

87. Koordinačių sistemos linijų susikirtimo taškai nėra matavimo vietos.

88. 1 ir 2 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektams pirmojo matavimo vieta turi būti parenkama atsitiktinai iš 2 skaičių rinkinio (pirmas – X, antras – Y koordinatė). Atstumas tarp matavimų vietų L apskaičiuojamas pagal formulę

88.1. jei koordinačių sistemos tinklelis trikampis, tai

;

88.2. jei koordinačių sistemos tinklelis kvadratinis, tai

,

kur A – galutinių radiologinių tyrimų objekto plotas, n – statistiniu metodu nustatytas tyrimų taškų skaičius.

89. 3 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektų tyrimų vietos turi būti nustatomos atsitiktinai. Jos parenkamos naudojant 2 atsitiktinių skaičių rinkinį (pirmas skaičius – X, antras – Y koordinatė). Atsitiktiniai skaičiai parenkami kompiuteriu ar iš matematinių lentelių ir turi būti tolygiai paskirstyti. Nustatant tyrimų vietą, kiekvienas 2 atsitiktinių skaičių rinkinys turi būti dauginamas iš atitinkamo galutinių radiologinių tyrimų objekto matmens. Tyrimų taškai, kurių koordinatės išeina už galutinių radiologinių tyrimų objekto ribų turi būti pakeičiami kitais, parenkamais tokiu pačiu būdu.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

MATAVIMŲ VIETŲ PARINKIMAS. MATAVIMŲ ATLIKIMAS

90. Nestatistiniai papildomi matavimai turi būti atliekami didesnę radioaktyviojo užterštumo galimybę turinčiose vietose, kurios parenkamos vadovaujantis šiomis nuostatomis

90.1. pastatuose, inžineriniuose statiniuose – grindų drenažo buvimo vietose, buvusiose darbo vietose ir arti jų, tvirtinimo prie grindų varžtais vietose, plyšiuose, siūlėse ir visose kitose didesnio radionuklidų aktyvumo vietose;

90.2. aikštelėje – dirbtinėse įdubose ir pylimuose, gyvūnų urvuose, krovinių perkrovimo vietose, prieplaukose, prie tvorų ir jų buvimo vietose, paviršinio nuotėkio susikaupimo vietose ir visose kitose didesnio radionuklidų aktyvumo vietose;

90.3. skenavimo metu surastose didesnio radioaktyviojo užterštumo vietose.

91. Paviršiaus skenavimui statistiniai kontrolės metodai netaikomi.

92. Matavimų prietaisų jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo riba turėtų neviršyti 50 procentų skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo 1 ir 2 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektams, o 3 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektams privalo neviršyti 10 procentų skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo.

93. Skenavimo prietaisų jonizuojančiosios spinduliuotės aptikimo riba negali viršyti skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo 1 ir 2 klasės objektams ir negali viršyti 10 procentų skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo 3 klasės objektams.

94. Pastatų, inžinerinių statinių paviršiuose turi būti atliekami paviršinio aktyvumo alfa, beta ar gama spinduolių aktyvumų matavimai ir gali būti atliekami ėminių radiocheminiai laboratoriniai tyrimai.

95. Aikštelės paviršiaus radioaktyviojo užterštumo matavimai turi būti atliekami darant ėminių radiocheminius tyrimus.

96. Aikštelės paviršiaus ėminiai turi būti homogenizuoti per visą grunto sluoksnį. Aikštelės paviršius tiriamas iki 15 cm gylio, todėl ėminys turi būti paimamas iš 15 cm storio grunto sluoksnio.

97. Pastatų, inžinerinių statinių paviršiai turi būti skenuojami matuojant alfa, beta ir gama spinduolių aktyvumą, aikštelės – gama spinduolių aktyvumą.

98. Matavimų vietos, kurių matavimų rezultatai naudojami statistiniams testams galutinių radiologinių tyrimų tiriamajame objekte turi būti pasiskirstę tolygiai ir parenkamos atsitiktiniu būdu arba sisteminiu būdu su pirmosios matavimų vietos atsitiktiniu parinkimu.

99. Vienu iš Taisyklių 58 punkte nurodytų statistinių testų turi būti įvertinama, ar radionuklidų aktyvumas atitinka nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo vertes, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, kai radioaktyvusis užterštumas galutinių radiologinių tyrimų objekte pasiskirstęs tolygiai. Galutinių radiologinių tyrimų objekte gali būti nedidelių didesnio aktyvumo vietų, kurias būtina surasti ir ištirti atliekant paviršiaus skenavimą

99.1. 1 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektų paviršius turi būti skenuojamas 100 procentų;

99.2. 2 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektų grindų ir sienų apatinės dalies paviršius turi būti skenuojamas nuo 50 iki 100 procentų, sienų viršutinės dalys ir lubos nuo 10 iki 50 procentų;

99.3. 3 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektų paviršius turi būti skenuojamas ne mažiau 10 procentų ploto atsitiktinai parinktose vietose, kurios turi būti tolygiai pasiskirstę galutinių radiologinių tyrimų objekte.

100. Matavimų ir mėginių ėmimo vietos 3 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektams turi būti pasiskirstę tolygiai po visą galutinių radiologinių tyrimų objektą ir parenkamos vadovaujantis Taisyklių 89 punktu.

101. 1 ir 2 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektams pirmojo matavimo vieta turi būti nustatoma naudojant atsitiktinių skaičių generatorių.

102. Visiems galutinių radiologinių tyrimų objektų paviršiams – aikštelei, statinių grindims, sienoms, luboms, turi būti nustatytos koordinačių sistemos.

103. 3 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektų skenavimas atliekamas ir jo rezultatai įvertinami vadovaujantis šiomis nuostatomis

103.1. jei nustatoma viena ar kelios vietos, kuriose skenavimo rezultatai viršija 10 procentų skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo reikšmės, tai VATESI pateikiamas galutinių radiologinių tyrimų programos pakeitimas;

103.2. jei yra tik viena Taisyklių 103.1 papunktyje nurodyta vieta, tai gali būti atliktas tos vietos dezaktyvavimas ir toliau tęsiami galutiniai radiologiniai tyrimai šiame 3 klasės galutinių radiologinių tyrimų objekte, arba licencijos turėtojo sprendimu šis 3 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektas perklasifikuojamas į aukštesnę klasę ir atliekami galutiniai radiologiniai tyrimai pagal aukštesnės klasės reikalavimus;

103.3. jei Taisyklių 103.1 papunktyje nurodytų vietų yra daugiau, tai visas 3 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektas privalo būti perklasifikuojamas į aukštesnę klasę ir atliekami galutiniai radiologiniai tyrimai pagal aukštesnės klasės reikalavimus. Prieš pradedant naujus galutinius radiologinius tyrimus gali būti atliktas dezaktyvavimas naujuose galutinių radiologinių tyrimų objektuose.

104. 2 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektų skenavimas atliekamas ir jo rezultatai įvertinami vadovaujantis šiomis nuostatomis

104.1. jei skenavimo metu nustatoma viena ar kelios vietos, kuriose radionuklidų aktyvumas viršija skaičiuotinį radionuklidų aktyvumą, tai VATESI pateikiamas galutinių radiologinių tyrimų programos pakeitimas;

104.2. jei yra tik viena Taisyklių 104.1 papunktyje nurodyta vieta, tai gali būti atliktas tos vietos dezaktyvavimas ir toliau tęsiami galutiniai radiologiniai tyrimai šiame 2 klasės galutinių radiologinių tyrimų objekte arba licencijos turėtojo sprendimu šis 2 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektas perklasifikuojamas į 1 klasę ir atliekami galutiniai radiologiniai tyrimai pagal 1 klasės reikalavimus;

104.3. jei Taisyklių 104.1 papunktyje nurodytų vietų yra daugiau, tai visas galutinių radiologinių tyrimų objektas privalo būti perkvalifikuotas į 1 klasę ir turi būti parengta nauja galutinių radiologinių tyrimų programa kaip 1 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektui. Prieš pradedant naujus galutinius radiologinius tyrimus turi būti atliktas dezaktyvavimas naujuose galutinių radiologinių tyrimų objektuose.

105. 1 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektų skenavimas atliekamas ir jo rezultatai įvertinami vadovaujantis šiomis nuostatomis

105.1. jei skenavimo metu nustatoma viena ar kelios vietos, kuriose radionuklidų aktyvumas viršija skaičiuotinį radionuklidų aktyvumą, tai VATESI pateikiamas galutinių radiologinių tyrimų programos pakeitimas;

105.2. jei nustatoma viena Taisyklių 105.1 papunktyje nurodyta vieta, tai gali būti atliktas tos vietos dezaktyvavimas ir toliau tęsiami šio 1 klasės galutinių radiologinių tyrimų objekto galutiniai radiologiniai tyrimai;

105.3. jei nustatoma daugiau Taisyklių 105.1 papunktyje nurodytų vietų, tai sprendimas dėl tolimesnių veiksmų priimamas atsižvelgiant į statistinio testo rezultatus, kaip nurodyta Taisyklių 118 punkte.

DEVINTASIS SKIRSNIS

MATAVIMŲ REZULTATŲ ĮVERTINIMAS

106. Matavimų duomenys, gauti galutinių radiologinių tyrimų metu, turi būti pateikti nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių matavimų ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo verčių, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, dydžiais.

107. Visų atskirų matavimų duomenys turi būti palyginti su skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo dydžiais, siekiant nustatyti nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo verčių, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, neatitinkančias vietas.

108. Jei yra nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo verčių, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, neatitinkančių vietų, tai licencijos turėtojas, vadovaudamasis Taisyklių 118 punktu, priima sprendimą dėl tolimesnių veiksmų. Licencijos turėtojo priimtas sprendimas nurodomas pateikiamame VATESI galutinių radiologinių tyrimų programos pakeitime.

109. Statistinių testų įvertinimui naudojami tik atsitiktinai ir (ar) sistemiškai atrinkti matavimai pagal tų testų reikalavimus.

110. Licencijos turėtojas turi patikrinti, ar atliktų matavimų skaičius nėra mažesnis nei nustatyta pagal testo reikalavimus.

111. Turi būti apskaičiuojamas matavimų rezultatų vidurkis.

112. Turi būti nustatoma VRSE testo tiriamojo objekto didžiausia ir foninio objekto mažiausia matavimų reikšmė.

113. Galutinių radiologinių tyrimų objektas neatitinka nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo verčių, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, jei ženklo testo matavimų rezultatų vidurkis ar VRSE testo matavimų rezultatų galutinių radiologinių tyrimų objekte ir foniniame objekte matavimų vidurkių skirtumas viršija skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo reikšmę.

114. Jei ženklo testo visos matavimų reikšmės ar VRSE testo matavimų rezultatų skirtumas tarp didžiausios galutinių radiologinių tyrimų objekto reikšmės ir mažiausios foninio objekto reikšmės yra mažesni už skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo reikšmę, tai galutinių radiologinių tyrimų objektas atitinka nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo vertes, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas, ir nereikia atlikti statistinio testo matematinių vertinimų.

115. Jei ženklo testo matavimų reikšmių vidurkis ar VRSE testo matavimų rezultatų galutinių radiologinių tyrimų objekte ir foniniame objekte matavimų vidurkių skirtumas neviršija skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo reikšmės, bet atskirų matavimų ar skenavimų rezultatai viršija šią reikšmę, tai būtina atlikti statistinio testo matematinius vertinimus.

116. Ženklo testo rezultatų vertinimas atliekamas šia tvarka

116.1. turi būti suskaičiuojamas bendras testo matavimų skaičius ;

116.2. turi būti suskaičiuojamas matavimų, kurių rezultatai žemesni nei skaičiuotinis radionuklidų aktyvumas, skaičius S;

116.3. turi būti suskaičiuojamas matavimų, kurių rezultatai lygūs skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo reikšmei, skaičius . Šiuo skaičiumi turi būti sumažinamas bendras testo matavimų skaičius pagal formulę N = – ;

116.4. Taisyklių 6 priedo lentelėje turi būti patikrinta, ar S reikšmė viršija kritinę reikšmę. Jei S reikšmė viršija kritinę reikšmę, tai pagal statistinio testo rezultatus atmetama nulinė hipotezė ir vadovaujantis Taisyklių 118 punktu turi būti priimamas sprendimas dėl vietų, kuriose matavimų ar skenavimo rezultatai viršijo skaičiuotinį radionuklidų aktyvumą. Licencijos turėtojo priimtas sprendimas nurodomas pateikiamame VATESI galutinių radiologinių tyrimų programos pakeitime.

117. VRSE testo rezultatų vertinimas atliekamas šia tvarka

117.1. prie kiekvieno foninio objekto matavimo turi būti pridedama skaičiuotinio radionuklidų aktyvumo reikšmė;

117.2. pagal Taisyklių 117.1 papunktį pakoreguoti foninio objekto matavimų rezultatai turi būti surašomi į vieną aibę kartu su galutinių radiologinių tyrimų objekto matavimų rezultatais;

117.3. pagal Taisyklių 117.2 papunktį sudarytos aibės matavimų rezultatai turi būti surašomi seka nuo žemiausio iki aukščiausio ir jie turi būti sunumeruojami. Kiekvienam iš jų turi būti suteikiamas rangas, kurio reikšmė lygi jo turėtam numeriui. Keliems tą pačią reikšmę turintiems matavimų rezultatams turi būti suteikiamas jų numerių vidurkių rangas;

117.4. turi būti apskaičiuojama foninio objekto matavimų rangų suma Wr;

117.5. Taisyklių 7 priedo lentelėje turi būti patikrinama, ar Wr reikšmė viršija kritinę reikšmę. Jei ji didesnė už kritinę, tai pagal statistinio testo rezultatus atmetama nulinė hipotezė, suformuluota pagal Taisyklių 55.2 papunktį, ir vadovaujantis Taisyklių 118 punktu turi būti priimamas spendimas dėl vietų, kuriose matavimų ar skenavimo rezultatai viršijo skaičiuotinį radionuklidų aktyvumą. Licencijos turėtojo priimtas sprendimas nurodomas pateikiamame VATESI galutinių radiologinių tyrimų programos pakeitime.

118. Jei skaičiuotinį radionuklidų aktyvumą viršijančių matavimų ir skenavimo vietų bendras skaičius neviršija 5 procentų testo matavimų skaičiaus N ir pagal statistinio testo rezultatus atmetama nulinė hipotezė, suformuluota pagal Taisyklių 55.2 papunktį, tai gali būti atliekamas skaičiuotinį radionuklidų aktyvumą viršijančio aktyvumo vietų dezaktyvavimas bei kiti radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo darbai ir atliekami papildomi tų vietų matavimai pagal galutinių radiologinių tyrimų programos pakeitimą. Jei tokių vietų skaičius viršija 5 procentus testo matavimų skaičiaus N, tai visame galutinių radiologinių tyrimų objekte turi būti atlikti dezaktyvavimo, radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo darbai ir po jų atlikimo atliekami nauji 1 klasės objekto galutiniai radiologiniai tyrimai.

119. Jei pagal Taisyklių 116 punktą apskaičiuota S reikšmė yra mažesnė ar lygi kritinei reikšmei, nurodytai lentelėje (6 priedas), arba, jei pagal Taisyklių 117 punktą apskaičiuota 7 priedo lentelėje Wr reikšmė yra mažesnė ar lygi kritinei reikšmei, nurodytai lentelėje (7 priedas), tai pagal statistinio testo rezultatus patvirtinama nulinė hipotezė, suformuluota pagal Taisyklių 55.2 papunktį, ir galutinių radiologinių tyrimų objekte turi būti atlikti dezaktyvavimo, radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo darbai ir po jų atlikimo atliekami nauji 1 klasės objekto galutiniai radiologiniai tyrimai.

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

PAPILDOMOS GALIMYBĖS ATLIKTI GALUTINIUS RADIOLOGINIUS TYRIMUS PAGAL TAISYKLES

120. Popaviršinis grunto sluoksnis gali būti tiriamas šiose Taisyklėse nurodyta tvarka, jei popaviršinis radioaktyvusis užterštumas pasiskirstęs tolygiai, vadovaujantis šiomis nuostatomis

120.1. matavimų skaičius nustatomas pagal ženklo arba VRSE testo reikalavimus;

120.2. paviršinis ir popaviršinis tyrimai turi būti atliekami atskirai, abiejų tyrimų ėminių ėmimo vietos turi būti parinktos atskirai, jiems atlikti negali būti naudojami tie patys ėminiai;

120.3. jei atliekant istorinį įvertinimą ar radiologinius tyrimus gaunami duomenys, kad popaviršiniame sluoksnyje gali būti didesnio radionuklidų aktyvumo vietų, tai matavimų skaičius turi būti padidinamas tiek, kad galimos didesnio popaviršinio aktyvumo vietos plotas būtų mažesnis nei apribotas 4 ėminių ėmimo vietomis.

121. Šios Taisyklės netaikomos vandens telkinių radioaktyviojo užterštumo matavimams. Jei vandens telkinys patenka į didesnį galutinių radiologinių tyrimų tiriamąjį objektą, tai iš vandens telkinio dugno paimami nuosėdų ėminiai pagal tam vandens telkiniui nustatytus matavimo taškus, nekreipiant dėmesio į vandenį.

122. Akmenys, uolos, skalda, griuvėsiai, nuolaužos, jei jų radioaktyvusis užterštumas nesiskiria nuo galutinių radiologinių tyrimų objekto aplinkinių teritorijų, gali būti tiriamos taip pat kaip ir visas galutinių radiologinių tyrimų objektas.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

GALUTINIŲ RADIOLOGINIŲ TYRIMŲ ATASKAITA

123. Galutinių radiologinių tyrimų ataskaita parengiama ir suderinama su VATESI vadovaujantis Taisyklių 5.5 papunktyje nurodyto teisės akto 98 punktu.

124. Galutinių radiologinių tyrimų rezultatai turi būti pateikti ataskaitoje tokia forma ir apimtimi, kokios pakanka galutinių tyrimų tikslui pasiekti ir, kad šiuos duomenis būtų galima panaudoti atliekant galutinių radiologinių tyrimų objekto patvirtinamuosius tyrimus, skirtus patikrinti atliktų tyrimų teisingumą.

125. Galutinių radiologinių tyrimų ataskaitoje be Taisyklių X skyriuje nurodytos informacijos turi būti pateikti šie duomenys

125.1. galutinių radiologinių tyrimų objektų aprašymas ir buvimo vieta;

125.2. taikytos nebekontroliuojamųjų radioaktyvumo lygių vertės ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo vertės, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas;

125.3. jonizuojančiosios spinduliuotės gama dozės galios tiesioginių matavimų rezultatai;

125.4. bazinių radionuklidų aktyvumo matavimų rezultatai;

125.5. matavimų ar imtų ėminių rezultatai;

125.6. radioaktyviojo užterštumo pasiskirstymas galutinių radiologinių tyrimų objektuose;

125.7. galutinių radiologinių tyrimų objektų brėžiniai su koordinačių tinkleliu ir pažymėtais matavimų ir mėginių ėmimo taškais;

125.8. informacija, būtina galutinių radiologinių tyrimų objekto patvirtinamųjų tyrimų atlikimui;

125.9. informacija apie matavimų skaičiaus nustatymą;

125.10. 1 ir 2 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektų pirmosios matavimų vietos nustatymo protokolas;

125.11. 3 klasės galutinių radiologinių tyrimų objektų matavimo vietų atrankos protokolas;

125.12. ataskaita dėl matavimų rezultatų vidurkio, medianos, standartinio nuokrypio apskaičiavimo;

125.13. informacija apie statistinio testo atlikimą (jei jis buvo atliktas).

126. Galutinių radiologinių tyrimų ataskaitoje turi būti pateiktas įvertinimas, ar galutinių radiologinių tyrimų objektas atitinka nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo vertes, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas.

X SKYRIUS

REIKALAVIMAI RADIOLOGINIŲ TYRIMŲ ATASKAITOMS

127. Visose radiologinių tyrimų ataskaitose licencijos turėtojas privalo pateikti

127.1. nuorodas į teisės aktus, kurių pagrindu atliktas radiologinis tyrimas;

127.2. radiologinio tyrimo atlikimo laiką;

127.3. pradinę tiriamųjų objektų radiologinę būklę;

127.4. informaciją, kokie radionuklidai ir radiologiniai parametrai buvo matuoti;

127.5. matavimo metodų aprašymus;

127.6. informaciją apie tai, kokia įranga ir prietaisai buvo naudoti matavimams, jų technines charakteristikas;

127.7. jei buvo atliekamas tiriamųjų objektų dezaktyvavimas – atliktų dezaktyvavimo veiksmų detalų aprašymą, kontrolės būdus ir priemones, iškeltus tikslus ir pasiektus rezultatus;

127.8. informaciją apie objekto taršos radionuklidais šaltinius;

127.9. informaciją apie taršos radionuklidais sklidimo būdus;

127.10. informaciją apie radioaktyviojo užterštumo radionuklidų sudėtį (jei buvo nustatyta), sunkiai išmatuojamų radionuklidų aktyvumo apskaičiavimo koeficientus ir jų analizę;

127.11. jei radionuklidų sudėtis ir sunkiai išmatuojamų radionuklidų aktyvumo apskaičiavimo koeficientai nebuvo nustatinėjami, pagrindimą, kodėl tai nebuvo daroma;

127.12. tiriamųjų objektų klasifikaciją;

127.13. tiriamųjų objektų perklasifikavimo pagrindimą;

127.14. tiriamųjų objektų dezaktyvavimo koeficientų dydžius, būtinus pasiekti nebekontroliuojamuosius radioaktyvumo lygius ir (ar) paviršinio radionuklidų aktyvumo vertes, kai tikrinamas tik paviršinis aktyvumas (jei tai yra vertinama);

127.15. kitą tyrimo metu gautą radiologinę objekto būklę charakterizuojančią informaciją;

127.16. tyrimo išvadas.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

128. Asmuo, pažeidęs Reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo ir (arba) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

______________________________

Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“

1 priedas

VRSE STATISTINIO TESTO MATAVIMŲ MINIMALAUS SKAIČIAUS N/2 NUSTATYMAS

Δ/σ

α = 0,01

β

0,01

0,025

0,05

0,1

0,25

0,1

5452

4627

3972

3278

2268

0,2

1370

1163

998

824

570

0,3

614

521

448

370

256

0,4

350

297

255

211

146

0,5

227

193

166

137

95

0,6

161

137

117

97

67

0,7

121

103

88

73

51

0,8

95

81

69

57

40

0,9

77

66

56

47

32

1,0

64

55

47

39

27

1,1

55

47

40

33

23

1,2

48

41

35

29

20

1,3

43

36

31

26

18

1,4

38

32

28

23

16

1,5

35

30

25

21

15

1,6

32

27

23

19

14

1,7

30

25

22

18

13

1,8

28

24

20

17

12

1,9

26

22

19

16

11

2,0

25

21

18

15

11

2,25

22

19

16

14

10

2,5

21

18

15

13

9

2,75

20

17

15

12

9

3.0

19

16

14

12

8

3,5

18

16

13

11

8

4,0

18

15

13

11

8

α = 0,025

β

0,01

0,025

0,05

0,1

0,25

0,1

4627

3870

3273

2646

1748

0,2

1163

973

823

665

440

0,3

521

436

369

298

197

0,4

297

248

210

170

112

0,5

193

162

137

111

73

0,6

137

114

97

78

52

0,7

103

86

73

59

39

0,8

81

68

57

46

31

0,9

66

55

46

38

25

1,0

55

46

39

32

21

1,1

47

39

33

27

18

1,2

41

34

29

24

16

1,3

36

30

26

21

14

1,4

32

27

23

19

13

1,5

30

25

21

17

11

1,6

27

23

19

16

11

1,7

25

21

18

15

10

1,8

24

20

17

14

9

1,9

22

19

16

13

9

2,0

21

18

15

12

8

2,25

19

16

14

11

8

2,5

18

15

13

10

7

2,75

17

14

12

10

7

3.0

16

14

12

10

6

3,5

16

13

11

9

6

4,0

15

13

11

9

6

α = 0,05

β

0,01

0,025

0,05

0,1

0,25

0,1

3972

3273

2726

2157

1355

0,2

998

823

685

542

341

0,3

448

369

307

243

153

0,4

255

210

175

139

87

0,5

166

137

114

90

57

0,6

117

97

81

64

40

0,7

88

73

61

48

30

0,8

69

57

48

38

24

0,9

56

46

39

31

20

1,0

47

39

32

26

16

1,1

40

33

28

22

14

1,2

35

29

24

19

12

1,3

31

26

22

17

11

1,4

28

23

19

15

10

1,5

25

21

18

14

9

1,6

23

19

16

13

8

1,7

22

18

15

12

8

1,8

20

17

14

11

7

1,9

19

16

13

11

7

2,0

18

15

13

10

7

2,25

16

14

11

9

6

2,5

15

13

11

9

6

2,75

15

12

10

8

5

3.0

14

12

10

8

5

3,5

13

11

9

8

5

4,0

13

11

9

7

5

α = 0,1

β

0,01

0,025

0,05

0,1

0,25

0,1

3278

2646

2157

1655

964

0,2

824

665

542

416

243

0,3

370

298

243

187

109

0,4

211

170

139

106

62

0,5

137

111

90

69

41

0,6

97

78

64

49

29

0,7

73

59

48

37

22

0,8

57

46

38

29

17

0,9

47

38

31

24

14

1,0

39

32

26

20

12

1,1

33

27

22

17

10

1,2

29

24

19

15

9

1,3

26

21

17

13

8

1,4

23

19

15

12

7

1,5

21

17

14

11

7

1,6

19

16

13

10

6

1,7

18

15

12

9

6

1,8

17

14

11

9

5

1,9

16

13

11

8

5

2,0

15

12

10

8

5

2,25

14

11

9

7

4

2,5

13

10

9

7

4

2,75

12

10

8

6

4

3.0

12

10

8

6

4

3,5

11

9

8

6

4

4,0

11

9

7

6

4

α = 0,25

β

0,01

0,025

0,05

0,1

0,25

0,1

2268

1748

1355

964

459

0,2

570

440

341

243

116

0,3

256

197

153

109

52

0,4

146

112

87

62

30

0,5

95

73

57

41

20

0,6

67

52

40

29

14

0,7

51

39

30

22

11

0,8

40

31

24

17

8

0,9

32

25

20

14

7

1,0

27

21

16

12

6

1,1

23

18

14

10

5

1,2

20

16

12

9

4

1,3

18

14

11

8

4

1,4

16

13

10

7

4

1,5

15

11

9

7

3

1,6

14

11

8

6

3

1,7

13

10

8

6

3

1,8

12

9

7

5

3

1,9

11

9

7

5

3

2,0

11

8

7

5

3

2,25

10

8

6

4

2

2,5

9

7

6

4

2

2,75

9

7

5

4

2

3.0

8

6

5

4

2

3,5

8

6

5

4

2

4,0

8

6

5

4

2

Lentelėje nurodytas VRSE testui atlikti reikalingas matavimų skaičius, įskaitant 20 procentų padidinimą pagal Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“ 76 punkto nuostatas.

_____________________________

Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“

2 priedas

TIKIMYBĖS Pr REIKŠMĖS

Δ/σ

Pr

Δ/σ

Pr

0,1

0,528182

1,4

0,838864

0,2

0,556223

1,5

0,855541

0,3

0,583985

1,6

0,871014

0,4

0,611335

1,7

0,885299

0,5

0,638143

1,8

0,898420

0,6

0,664290

1,9

0,910413

0,7

0,689665

2,0

0,921319

0,8

0,714167

2,25

0,944167

0,9

0,737710

2,5

0,961428

1,0

0,760217

2,75

0,974067

1,1

0,781627

3,0

0,983039

1,2

0,801892

3,5

0,993329

1,3

0,820978

4,0

0,997658

Jei lentelėje nėra pagal Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“ 69 punktą apskaičiuotos Δ/σ reikšmės, turi būti naudojama artimiausia, mažesnė už apskaičiuotąją, reikšmė iš lentelės.

____________________________

Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“

3 priedas

PROCENTILIŲ Z1-α IR Z1-β REIKŠMĖS

α (arba β)

Z1-α (arba Z1-β)

α (arba β)

Z1-α (arba Z1-β)

0,005

2,576

0,1

1,282

0,01

2,326

0,15

1,036

0,015

2,241

0,2

0,842

0,025

1,960

0,25

0,674

0,05

1,645

0,3

0,524

______________________________

Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“

4 priedas

ŽENKLO STATISTINIO TESTO MATAVIMŲ MINIMALAUS SKAIČIAUS NUSTATYMAS

Δ/σ

α = 0,01

β

0,01

0,025

0,05

0,1

0,25

0,1

4095

3476

2984

2463

1704

0,2

1035

879

754

623

431

0,3

468

398

341

282

195

0,4

270

230

197

162

113

0,5

178

152

130

107

75

0,6

129

110

94

77

54

0,7

99

83

72

59

41

0,8

80

68

58

48

34

0,9

66

57

48

40

28

1,0

57

48

41

34

24

1,1

50

42

36

30

21

1,2

45

38

33

27

20

1,3

41

35

30

26

17

1,4

38

33

28

23

16

1,5

35

30

27

22

15

1,6

34

29

24

21

15

1,7

33

28

24

20

14

1,8

32

27

23

20

14

1,9

30

26

22

18

14

2,0

29

26

22

18

12

2,5

28

23

21

17

12

3,0

27

23

20

17

12

α = 0,025

β

0,01

0,025

0,05

0,1

0,25

0,1

3476

2907

2459

1989

1313

0,2

879

735

622

503

333

0,3

398

333

281

227

150

0,4

230

192

162

131

87

0,5

152

126

107

87

58

0,6

110

92

77

63

42

0,7

83

70

59

48

33

0,8

68

57

48

39

26

0,9

57

47

40

33

22

1,0

48

40

34

28

18

1,1

42

35

30

24

17

1,2

38

32

27

22

15

1,3

35

29

24

21

14

1,4

33

27

23

18

12

1,5

30

26

22

17

12

1,6

29

24

21

17

11

1,7

28

23

20

16

11

1,8

27

22

20

16

11

1,9

26

22

18

15

10

2,0

26

21

18

15

10

2,5

23

20

17

14

10

3.0

23

20

17

14

9

α = 0,05

β

0,01

0,025

0,05

0,1

0,25

0,1

2984

2459

2048

1620

1018

0,2

754

622

518

410

258

0,3

341

281

234

185

117

0,4

197

162

136

107

68

0,5

130

107

89

71

45

0,6

94

77

65

52

33

0,7

72

59

50

40

26

0,8

58

48

40

32

21

0,9

48

40

34

27

17

1,0

41

34

29

23

15

1,1

36

30

26

21

14

1,2

33

27

23

18

12

1,3

30

24

21

17

11

1,4

28

23

20

16

10

1,5

27

22

18

15

10

1,6

24

21

17

14

9

1,7

24

20

17

14

9

1,8

23

20

16

12

9

1,9

22

18

16

12

9

2,0

22

18

16

12

8

2,5

21

17

15

11

8

3.0

20

17

14

11

8

α = 0,1

β

0,01

0,025

0,05

0,1

0,25

0,1

2463

1989

1620

1244

725

0,2

623

503

410

315

184

0,3

282

227

185

143

83

0,4

162

131

107

82

48

0,5

107

87

71

54

33

0,6

77

63

52

40

23

0,7

59

48

40

30

18

0,8

48

39

32

24

15

0,9

40

33

27

21

12

1,0

34

28

23

18

11

1,1

30

24

21

16

10

1,2

27

22

18

15

9

1,3

26

21

17

14

8

1,4

23

18

16

12

8

1,5

22

17

15

11

8

1,6

21

17

14

11

6

1,7

20

16

14

10

6

1,8

20

16

12

10

6

1,9

18

15

12

10

6

2,0

18

15

12

10

6

2,5

17

14

11

9

5

3.0

17

14

11

9

5

α = 0,25

β

0,01

0,025

0,05

0,1

0,25

0,1

1704

1313

1018

725

345

0,2

431

333

258

184

88

0,3

195

150

117

83

40

0,4

113

87

68

48

23

0,5

75

58

45

33

16

0,6

54

42

33

23

11

0,7

41

33

26

18

9

0,8

34

26

21

15

8

0,9

28

22

17

12

6

1,0

24

18

15

11

5

1,1

21

17

14

10

5

1,2

20

15

12

9

5

1,3

17

14

11

8

4

1,4

16

12

10

8

4

1,5

15

12

10

8

4

1,6

15

11

9

6

4

1,7

14

11

9

6

4

1,8

14

11

9

6

4

1,9

14

10

9

6

4

2,0

12

10

8

6

3

2,5

12

10

8

5

3

3.0

12

9

8

5

3

Lentelėje nurodytas ženklo testui atlikti reikalingas matavimų skaičius, įskaitant 20 procentų padidinimą pagal Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“ 83 punkto nuostatas.

______________________________

Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“

5 priedas

TIKIMYBĖS Sign p REIKŠMĖS

Δ/σ

Sign p

Δ/σ

Sign p

0,1

0,539828

1,2

0,884930

0,2

0,579260

1,3

0,903199

0,3

0,617911

1,4

0,919243

0,4

0,655422

1,5

0,933193

0,5

0,691462

1,6

0,945201

0,6

0,725747

1,7

0,955435

0,7

0,758036

1,8

0,964070

0,8

0,788145

1,9

0,971284

0,9

0,815940

2,0

0,977250

1,0

0,841345

2,5

0,993790

1,1

0,864334

3,0

0,998650

Jei Δ/σ > 3,0, tai Sign p = 1,000000.

______________________________

Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“

6 priedas

ŽENKLO STATISTINIO TESTO REIKŠMIŲ ŽEMESNIŲ UŽ SKAIČIUOTINĮ RADIONUKLIDŲ AKTYVUMĄ SKAIČIAUS KRITINĖ REIKŠMĖ S

N

α

0,005

0,01

0,025

0,05

0,1

0,2

0,3

0,4

0,5

4

4

4

4

4

3

3

3

2

2

5

5

5

5

4

4

3

3

3

2

6

6

6

5

5

5

4

4

3

3

7

7

6

6

6

5

5

4

4

3

8

7

7

7

6

6

5

5

4

4

9

8

8

7

7

6

6

5

5

4

10

9

9

8

8

7

6

6

5

5

11

10

9

9

8

8

7

6

6

5

12

10

10

9

9

8

7

7

6

6

13

11

11

10

9

9

8

7

7

6

14

12

11

11

10

9

9

8

7

7

15

12

12

11

11

10

9

9

8

7

16

13

13

12

11

11

10

9

9

8

17

14

13

12

12

11

10

10

9

8

18

14

14

13

12

12

11

10

10

9

19

15

14

14

13

12

11

11

10

9

20

16

15

14

14

13

12

11

11

10

21

16

16

15

14

13

12

12

11

10

22

17

16

16

15

14

13

12

12

11

23

18

17

16

15

15

14

13

12

11

24

18

18

17

16

15

14

13

13

12

25

19

18

17

17

16

15

14

13

12

26

19

19

18

17

16

15

14

14

13

27

20

19

19

18

17

16

15

14

13

28

21

20

19

18

17

16

15

15

14

29

21

21

20

19

18

17

16

15

14

30

22

21

20

19

19

17

16

16

15

31

23

22

21

20

19

18

17

16

15

32

23

23

22

21

20

18

17

17

16

33

24

23

22

21

20

19

18

17

16

34

24

24

23

22

21

19

19

18

17

35

25

24

23

22

21

20

19

18

17

36

26

25

24

23

22

21

20

19

18

37

26

26

24

23

22

21

20

19

18

38

27

26

25

24

23

22

21

20

19

39

27

27

26

25

23

22

21

20

19

40

28

27

26

25

24

23

22

21

20

41

29

28

27

26

25

23

22

21

20

42

29

28

27

26

25

24

23

22

21

43

30

29

28

27

26

24

23

22

21

44

30

30

28

27

26

25

24

23

22

45

31

30

29

28

27

25

24

23

22

46

32

31

30

29

27

26

25

24

23

47

32

31

30

29

28

26

25

24

23

48

33

32

31

30

28

27

26

25

24

49

33

33

31

30

29

27

26

25

24

50

34

33

32

31

30

28

27

26

25

Jei N didesnis už 50, tai S turi būti apskaičiuojama pagal formulę

S = ,

kur z – (1-α) procentilė, kurios reikšmė nurodyta lentelėje Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“ 3 priede, N – matavimų, kurių rezultatai nėra lygūs apskaičiuojamojo aktyvumo reikšmei, S – matavimų, kurių rezultatai žemesni nei apskaičiuojamasis aktyvumas, kritinė reikšmė.

______________________________

Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“

7 priedas

VRSE STATISTINIO TESTO KRITINĖS REIKŠMĖS Wr

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

2

α

0,001

7

9

11

13

15

17

19

21

23

25

27

29

31

33

35

37

39

41

43

0,005

7

9

11

13

15

17

19

21

23

25

27

29

31

33

35

37

39

40

42

0,01

7

9

11

13

15

17

19

21

23

25

27

28

30

32

34

36

38

39

41

0,025

7

9

11

13

15

17

18

20

22

23

25

27

29

31

33

34

36

38

40

0,05

7

9

11

12

14

16

17

19

21

23

24

26

27

29

31

33

34

36

38

0,1

7

8

10

11

13

15

16

18

19

21

22

24

26

27

29

30

32

33

35

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

3

α

0,001

12

15

18

21

24

27

30

33

36

39

42

45

48

51

54

56

59

62

65

0,005

12

15

18

21

24

27

30

32

35

38

40

43

46

48

51

54

57

59

62

0,01

12

15

18

21

24

26

29

31

34

37

39

42

45

47

50

52

55

58

60

0,025

12

15

18

20

22

25

27

30

32

35

37

40

42

45

47

50

52

55

57

0,05

12

14

17

19

21

24

26

28

31

33

36

38

40

43

45

47

50

52

54

0,1

11

13

16

18

20

22

24

27

29

31

33

35

37

40

42

44

46

48

50

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

4

α

0,001

18

22

26

30

34

38

42

46

49

53

57

60

64

68

71

75

78

82

86

0,005

18

22

26

30

33

37

40

44

47

51

54

58

61

64

68

71

75

78

81

0,01

18

22

26

29

32

36

39

42

46

49

52

56

59

62

66

69

72

76

79

0,025

18

22

25

28

31

34

37

41

44

47

50

53

56

59

62

66

69

72

75

0,05

18

21

24

27

30

33

36

39

42

45

48

51

54

57

59

62

65

68

71

0,1

17

20

22

25

28

31

34

36

39

42

45

48

50

53

56

59

61

64

67

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

5

α

0,001

25

30

35

40

45

50

54

58

63

67

72

76

81

85

89

94

98

102

107

0,005

25

30

35

39

43

48

52

56

60

64

68

72

77

81

85

89

93

97

101

0,01

25

30

34

38

42

46

50

54

58

62

66

70

74

78

82

86

90

94

98

0,025

25

29

33

37

41

44

48

52

56

60

63

67

71

75

79

82

86

90

94

0,05

24

28

32

35

39

43

46

50

53

57

61

64

68

71

75

79

82

86

89

0,1

23

27

30

34

37

41

44

47

51

54

57

61

64

67

71

74

77

81

84

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

6

α

0,001

33

39

45

51

57

63

67

72

77

82

88

93

98

103

108

113

118

123

128

0,005

33

39

44

49

54

59

64

69

74

79

83

88

93

98

103

107

112

117

122

0,01

33

39

43

48

53

58

62

67

72

77

81

86

91

95

100

104

109

114

118

0,025

33

37

42

47

51

56

60

64

69

73

78

82

87

91

95

100

104

109

113

0,05

32

36

41

45

49

54

58

62

66

70

75

79

83

87

91

96

100

104

108

0,1

31

35

39

43

47

51

55

59

63

67

71

75

79

83

87

91

94

98

102

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

7

α

0,001

42

49

56

63

69

75

81

87

92

98

104

110

116

122

128

133

139

145

151

0,005

42

49

55

61

66

72

77

83

88

94

99

105

110

116

121

127

132

138

143

0,01

42

48

54

59

65

70

76

81

86

92

97

102

108

113

118

123

129

134

139

0,025

42

47

52

57

63

68

73

78

83

88

93

98

103

108

113

118

123

128

133

0,05

41

46

51

56

61

65

70

75

80

85

90

94

99

104

109

113

118

123

128

0,1

40

44

49

54

58

63

67

72

76

81

85

90

94

99

103

108

112

117

121

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

8

α

0,001

52

60

68

75

82

89

95

102

109

115

122

128

135

141

148

154

161

167

174

0,005

52

60

66

73

79

85

92

98

104

110

116

122

129

135

141

147

153

159

165

0,01

52

59

65

71

77

84

90

96

102

108

114

120

125

131

137

143

149

155

161

0,025

51

57

63

69

75

81

86

92

98

104

109

115

121

126

132

137

143

149

154

0,05

50

56

62

67

73

78

84

89

95

100

105

111

116

122

127

132

138

143

148

0,1

49

54

60

65

70

75

80

85

91

96

101

106

111

116

121

126

131

136

141

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

9

α

0,001

63

72

81

88

96

104

111

118

126

133

140

147

155

162

169

176

183

190

198

0,005

63

71

79

86

93

100

107

114

121

127

134

141

148

155

161

168

175

182

188

0,01

63

70

77

84

91

98

105

111

118

125

131

138

144

151

157

164

170

177

184

0,025

62

69

76

82

88

95

101

108

114

120

126

133

139

145

151

158

164

170

176

0,05

61

67

74

80

86

92

98

104

110

116

122

128

134

140

146

152

158

164

170

0,1

60

66

71

77

83

89

94

100

106

112

117

123

129

134

140

145

151

157

162

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

10

α

0,001

75

85

94

103

111

119

128

136

144

152

160

167

175

183

191

199

207

215

222

0,005

75

84

92

100

108

115

123

131

138

146

153

160

168

175

183

190

197

205

212

0,01

75

83

91

98

106

113

121

128

135

142

150

157

164

171

178

186

193

200

207

0,025

74

81

89

96

103

110

117

124

131

138

145

151

158

165

172

179

186

192

199

0,05

73

80

87

93

100

107

114

120

127

133

140

147

153

160

166

173

179

186

192

0,1

71

78

84

91

97

103

110

116

122

128

135

141

147

153

160

166

172

178

184

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

11

α

0,001

88

99

109

118

127

136

145

154

163

171

180

188

197

206

214

223

231

240

248

0,005

88

98

107

115

124

132

140

148

157

165

173

181

189

197

205

213

221

229

237

0,01

88

97

105

113

122

130

138

146

153

161

169

177

185

193

200

208

216

224

232

0,025

87

95

103

111

118

126

134

141

149

156

164

171

179

186

194

201

208

216

223

0,05

86

93

101

108

115

123

130

137

144

152

159

166

173

180

187

195

202

209

216

0,1

84

91

98

105

112

119

126

133

139

146

153

160

167

173

180

187

194

201

207

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

12

α

0,001

102

114

125

135

145

154

164

173

183

192

202

210

220

230

238

247

256

266

275

0,005

102

112

122

131

140

149

158

167

176

185

194

202

211

220

228

237

246

254

263

0,01

102

111

120

129

138

147

156

164

173

181

190

198

207

215

223

232

240

249

257

0,025

100

109

118

126

135

143

151

159

168

176

184

192

200

208

216

224

232

240

248

0,05

99

108

116

124

132

140

147

155

165

171

179

186

194

202

209

217

225

233

240

0,1

97

105

113

120

128

135

143

150

158

165

172

180

187

194

202

209

216

224

231

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

13

α

0,001

117

130

141

152

163

173

183

193

203

213

223

233

243

253

263

273

282

292

302

0,005

117

128

139

148

158

168

177

187

196

206

215

225

234

243

253

262

271

280

290

0,01

116

127

137

146

156

165

174

184

193

202

211

220

229

238

247

256

265

274

283

0,025

115

125

134

143

152

161

170

179

187

196

205

214

222

231

239

248

257

265

274

0,05

114

123

132

140

149

157

166

174

183

191

199

208

216

224

233

241

249

257

266

0,1

112

120

129

137

145

153

161

169

177

185

193

201

209

217

224

232

240

248

256

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

14

α

0,001

133

147

159

171

182

193

204

215

225

236

247

257

268

278

289

299

310

320

330

0,005

133

145

156

167

177

187

198

208

218

228

238

248

258

268

278

288

298

307

317

0,01

132

144

154

164

175

185

194

204

214

224

234

243

253

263

272

282

291

301

311

0,025

131

141

151

161

171

180

190

199

208

218

227

236

245

255

264

273

282

292

301

0,05

129

139

149

158

167

176

185

194

203

212

221

230

239

248

257

265

274

283

292

0,1

128

136

145

154

163

171

180

189

197

206

214

223

231

240

248

257

265

273

282

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

15

α

0,001

150

165

178

190

202

212

225

237

248

260

271

282

293

304

316

327

338

349

360

0,005

150

162

174

186

197

208

219

230

240

251

262

272

283

293

304

314

325

335

346

0,01

149

161

172

183

194

205

215

226

236

247

257

267

278

288

298

308

319

329

339

0,025

148

159

169

180

190

200

210

220

230

240

250

260

270

280

289

299

309

319

329

0,05

146

157

167

176

186

196

206

215

225

234

244

253

263

272

282

291

301

310

319

0,1

144

154

163

172

182

191

200

209

218

227

236

246

255

264

273

282

291

300

309

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

16

α

0,001

168

184

197

210

223

236

248

260

272

284

296

308

320

332

343

355

367

379

390

0,005

168

181

194

206

218

229

241

252

264

275

286

298

309

320

331

342

353

365

376

0,01

167

180

192

203

215

226

237

248

259

270

281

292

303

314

325

336

347

357

368

0,025

166

177

188

200

210

221

232

242

253

264

274

284

295

305

316

326

337

347

357

0,05

164

175

185

196

206

217

227

237

247

257

267

278

288

298

308

318

328

338

348

0,1

162

172

182

192

202

211

221

231

241

250

260

269

279

289

298

308

317

327

336

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

17

α

0,001

187

203

218

232

245

258

271

284

297

310

322

335

347

360

372

384

397

409

422

0,005

187

201

214

227

239

252

264

276

288

300

312

324

336

347

359

371

383

394

406

0,01

186

199

212

224

236

248

260

272

284

295

307

318

330

341

353

364

376

387

399

0,025

184

197

209

220

232

243

254

266

277

288

299

310

321

332

343

354

365

376

387

0,05

183

194

205

217

228

238

249

260

271

282

292

303

313

324

335

345

356

366

377

0,1

180

191

202

212

223

233

243

253

264

274

284

294

305

315

325

335

345

355

365

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

18

α

0,001

207

224

239

254

268

282

296

309

323

336

349

362

376

389

402

415

428

441

454

0,005

207

222

236

249

262

275

288

301

313

326

339

351

364

376

388

401

413

425

438

0,01

206

220

233

246

259

272

284

296

309

321

333

345

357

370

382

394

406

418

430

0,025

204

217

230

242

254

266

278

290

302

313

325

337

348

360

372

383

395

406

418

0,05

202

215

226

238

250

261

273

284

295

307

318

329

340

352

363

374

385

396

407

0,1

200

211

222

233

244

255

266

277

288

299

309

320

331

342

352

363

374

384

395

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

19

α

0,001

228

246

262

277

292

307

321

335

350

364

377

391

405

419

433

446

460

473

487

0,005

227

243

258

272

286

300

313

327

340

353

366

379

392

405

419

431

444

457

470

0,01

226

242

256

269

283

296

309

322

335

348

361

373

386

399

411

424

437

449

462

0,025

225

239

252

265

278

290

303

315

327

340

352

364

377

389

401

413

425

437

450

0,05

223

236

248

261

273

285

297

309

321

333

345

356

368

380

392

403

415

427

439

0,1

220

232

244

256

267

279

290

302

313

325

336

347

358

370

381

392

403

415

426

m

n =

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

20

α

0,001

250

269

286

302

317

333

348

363

377

392

407

421

435

450

464

479

493

507

521

0,005

249

266

281

296

311

325

339

353

367

381

395

409

422

436

450

463

477

490

504

0,01

248

264

279

293

307

321

335

349

362

376

389

402

416

429

442

456

469

482

495

0,025

247

261

275

289

302

315

329

341

354

367

380

393

406

419

431

444

457

470

482

0,05

245

258

271

284

297

310

322

335

347

360

372

385

397

409

422

434

446

459

471

0,1

242

254

267

279

291

303

315

327

339

351

363

375

387

399

410

422

434

446

458

Jei n ar m didesni už 20, tai Wr turi būti apskaičiuojama pagal formulę

Wr = ,

kur z – (1-α) procentilė, kurios reikšmę galima surasti lentelėje Branduolinės saugos taisyklių BST-1.5.1-2020 „Branduolinės energetikos objektų pastatų, inžinerinių statinių ir aikštelės atitikties nebekontroliuojamiesiems radioaktyvumo lygiams ir paviršinio radionuklidų aktyvumo vertėms nustatymas“ 3 priede, m – matavimų skaičius foniniame objekte, n – matavimų skaičius galutinių radiologinių tyrimų objekte.

______________________________