DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2013 M. SPALIO 8 D. NUTARIMO NR. 03-164 „DĖL LIETUVOS BANKO FINANSINIO TURTO VALDYMO POLITIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

PROJEKTAS

LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS BANKO VALDYBOS 2013 M. SPALIO 8 D. NUTARIMO NR. 03-164 „DĖL LIETUVOS BANKO FINANSINIO TURTO VALDYMO POLITIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2014 m. gruodžio 30 d. Nr. 03-355

Vilnius

Lietuvos banko valdyba nutaria

1. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 2013 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 03-164 „Dėl Lietuvos banko finansinio turto valdymo politikos patvirtinimo“ patvirtintą Lietuvos banko finansinio turto valdymo politiką ir ją išdėstyti nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis nutarimas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.

Valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas

patvirtinta

Lietuvos banko valdybos

2014 m. gruodžio 30 d.

nutarimu Nr. 03-355

Lietuvos banko Finansinio turto valdymo POLITIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos banko finansinio turto valdymo politikos (toliau – Politika) tikslas – nustatyti pagrindinius Lietuvos banko finansinio turto (toliau – finansinis turtas) valdymo principus, finansiniam turtui ir operacijoms taikomus reikalavimus bei apribojimus, atskaitomybės reikalavimus ir kitus finansinio turto valdymo aspektus. Su pinigų politikos operacijų vykdymu susijusio finansinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai ir tvarka šiame dokumente nenumatyti.

2. Politikos nuostatos taikomos Lietuvos banko finansiniam turtui, kuris nėra įgytas vykdant pinigų politikos operacijas. Finansinį turtą sudaro tarptautinės atsargos[1] ir investicijos eurais bei lėšos mokėjimo sistemos TARGET2[2] sąskaitoje.

II SKYRIUS

FINANSINIO TURTO VALDYMO PRINCIPAI

3. Finansinio turto paskirtis – užtikrinti Lietuvos ir euro zonos finansų sistemos stabilumą, sudaryti sąlygas sėkmingai vykdyti pinigų politiką, užtikrinti Lietuvos banko finansinį nepriklausomumą bei sudaryti prielaidas šaliai lengviau absorbuoti ekonominius, finansinius šokus ir kitas ypatingas aplinkybes.

4. Atsižvelgiant į finansinio turto paskirtį, finansinio turto valdymas pirmiausia grindžiamas saugumo principu, kuris yra prioritetinis likvidumo ir pelningumo principų atžvilgiu.

5. Vadovaujantis saugumo principu, finansinis turtas valdomas taip, kad neigiamas investicijų vertės pokytis neviršytų priimtino rizikos lygio. Investicijų vertės pokyčius gali lemti kredito, rinkos, likvidumo ar kitų rūšių rizika. Finansų rinkose nėra absoliučiai saugių investicijų, visos investicijos yra daugiau ar mažiau rizikingos. Vadovaujantis saugumo principu, valdant finansinį turtą yra keliamas uždavinys šių rūšių riziką identifikuoti ir valdyti taip, kad patiriamos rizikos lygis (neigiamas vertės pokytis) su didele tikimybe atitiktų priimtiną rizikos lygį. Svarbi saugumo principo įgyvendinimo nuostata – atskirų investicijų rizika (kaip ir grąža) neišskiriama atskirai ir vertinama tik atsižvelgiant į visą portfelį. Individuali, bet rizikinga investicija gali mažinti viso investicijų portfelio riziką, jei įgyvendinamos strategijos yra mažai tarpusavyje susijusios ir užtikrina didesnį rizikos išskaidymą (diversifikaciją).

6. Vadovaujantis likvidumo principu, finansinis turtas valdomas taip, kad reikšminga investicijų dalis galėtų būti greitai ir be reikšmingų sąnaudų sutelkta panaudoti vykdant Lietuvos banko funkcijas arba sutartinius įsipareigojimus. Kadangi investicijų likvidumas yra susijęs su mažesne grąža, finansinis turtas valdomas atsižvelgiant į pagrįstą likvidumo poreikį.

7. Pelningumo principas valdant finansinį turtą yra subordinuotas saugumo principui. Tačiau pelningumo principas labai svarbus, nes Lietuvos bankas valdo didelės vertės finansinį turtą, o finansinio turto valdymo pajamos yra labai reikšmingos Lietuvos bankui ir valstybei. Lietuvos banko finansinio turto investavimo grąža priklauso nuo valdomo finansinio turto dydžio bei atskirų turto klasių grynosios grąžos (Lietuvos banko nevaldomų veiksnių) ir nuo prisiimamos rizikos lygio. Didesnė grąža apskritai yra susijusi su didesne rizika, išmatuojama investicijų rinkos vertės svyravimais per metus. Taigi pelningumo principo įgyvendinimas susijęs su priimtino kompromiso dėl papildomos grąžos su didesne rizika arba mažesnės rizikos ir dėl to negautos papildomos grąžos paieška ir pasirinkimu.

8. Lietuvos bankas, vadovaudamasis finansinio turto valdymo pelningumo principu, siekia didžiausios grąžos, atsižvelgdamas į tai, koks didžiausias neigiamas investavimo rezultatas būtų priimtinas. Šis priimtinas dydis, vadinamasis rizikos biudžetas, nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos banko gebėjimą finansinių metų nuostolį dengti turimu Lietuvos banko atsargos kapitalu. Finansinio turto valdymo nuostolių galimybė priimtina iki nustatytos ribos, siekiant atlyginimo didesne vidutine ilgamete finansinio turto valdymo grąža.

9. Dalį Lietuvos banko finansinio turto sudaro apie 5,8 tonos aukso. Šios aukso atsargos sukauptos tarpukario Lietuvoje. Auksas yra nedideles pajamas duodantis ir dideliais kainos svyravimais pasižymintis turtas; tačiau, esant visuotiniams ekonominiams ar politiniams kataklizmams, auksas yra geriau nei bet kuri kita valiuta apsaugotas nuo rizikos prarasti perkamąją galią ir todėl užtikrina pakankamai didelę finansinės rizikos diversifikaciją. Aukso atsargos šiuolaikinėje finansų sistemoje atlieka atsargos šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti, kai yra minėtų ypatingų aplinkybių, funkciją. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas turimo aukso atsargų kiekio keisti neketina.

10. Lietuvos banko finansinio turto valdymas yra nenutrūkstamas procesas per pastovų investavimo laikotarpį siekiant gauti didžiausią grąžą, galimą atsižvelgiant į rizikos biudžetą. Lietuvos banko taikomas finansinio turto valdymo investavimo laikotarpis yra pastovūs (slenkamieji ir atsinaujinamieji) treji metai. Jis nesutampa su finansinėje apskaitoje taikomu vienų kalendorinių metų nuolat trumpėjančiu laikotarpiu, prilygstančiu vienai dienai metų pabaigoje. Todėl apskaitinis laikotarpis nėra taikytinas pastovios, nenutrūkstamos veiklos procesui. Taip pat finansinio turto valdymo veiksmingumas vertintinas taikant ne finansinės apskaitos principus, o remiantis ekonominiu principu atsižvelgiant į visą portfelį. Finansinėje apskaitoje, kuri tvarkoma pagal Europos Centrinio Banko nustatytas apskaitos ir finansinės atskaitomybės gaires, finansinio turto perkainojimo operacijos parodomos taikant asimetrinį jų pripažinimo metodą[3]. Todėl metinės finansinės atskaitomybės pelno (nuostolio) ataskaitoje parodyta finansinio turto investavimo pajamų ir išlaidų visuma neatspindi visos investavimo grąžos, kuri skaičiuojama vadovaujantis rinkos vertėmis, ir neaprėpia ilgalaikių finansinio turto investavimo strategijų bei tikslų. Metinis finansinio turto investavimo rezultatas (visa investicinė grąža), turimas metų pabaigoje, suderinamas su finansinės apskaitos duomenimis ir nurodomas skirtumų pobūdis ir priežastys.

11. Lietuvos banko finansinio turto valdymo sprendimai priimami dviem lygmenimis

11.1. Lietuvos banko valdybos nustatomu strateginiu lyginamuoju indeksu, parodančiu esminius lūkesčius dėl finansinio turto investicijų grąžos bei susijusios rizikos per trejų metų laikotarpį;

11.2. aktyvaus investicijų valdymo, atvirosiomis pozicijomis nukrypstančio nuo strateginio lyginamojo indekso, neviršijant rizikos biudžeto.

12. Aktyvaus valdymo tikslas – gauti didesnę grąžą nei strateginio lyginamojo indekso grąža, veiksmingai išnaudojant suteiktą rizikos biudžetą. Šis rizikos biudžetas yra išreikštas maksimaliai priimtina aktyvaus investicijų valdymo neigiama grąža strateginio lyginamojo indekso atžvilgiu per nustatytą laikotarpį. Vykdant aktyvų valdymą priimamais sprendimais negali būti esmingai keičiamas Lietuvos banko valdybos nustatyto finansinio turto rizikos ir su ja susijusios grąžos profilis. Aktyvaus valdymo rezultatai vertinami lyginant juos su strateginiu lyginamuoju indeksu ir ne už trumpesnį nei nustatytą trejų metų investavimo laikotarpį. Aktyvus valdymas grindžiamas dviem elementais

12.1. taktiniu lyginamuoju indeksu, orientuotu į vienų metų investavimo laikotarpį;

12.2. kasdieniais portfelių valdytojų sprendimais, siekiant uždirbti pridėtinę vertę taktinio lyginamojo indekso atžvilgiu.

III SKYRIUS

FINANSINIO TURTO DALYS

13. Lietuvos bankas finansinį turtą skirsto į tris portfelius: investicinį, trumpalaikį ir aukso, kiekvienam jų taikomos atskiros investavimo strategijos.

14. Investicinį portfelį sudaro pakankamai stabili finansinio turto dalis, kurią valdant ypač svarbus tampa pelningumo reikalavimas. Jam priskiriamos ir lėšos, laikomos TARGET2 sąskaitoje. Investicijų grąžos lūkesčiams vertinti taikomas trejų slenkamųjų metų laikotarpis, suteiktam rizikos biudžetui išnaudoti – vienų slenkamųjų metų laikotarpis. Maksimalų investicinio portfelio dydį nustato Lietuvos banko valdyba.

15. Lietuvos banke laikomos valstybės iždo lėšos užsienio valiuta priskiriamos trumpalaikiam portfeliui.

16. Auksas, atsižvelgiant į šio turto paskirties ir valdymo specifiką, sudaro atskirą portfelį. Aukso portfelis valdomas taip, kad aukso kiekis reikšmingai nesikeistų ir sudarytų 186–188 tūkstančius Trojos uncijų.

IV SKYRIUS

INVESTICINIO PORTFELIO VALDYMO RIZIKOS BIUDŽETAS

17. Investicinio portfelio valdymo rizikos biudžetas rodo priimtiną finansinio turto investicijų rizikos lygį ir yra apibrėžiamas kaip nepalankiausiomis rinkos sąlygomis priimtina bendroji neigiama grąža per nustatytą laikotarpį.

18. Rizikos biudžetas apibrėžiamas kaip tikėtina neigiama grąža per vienų metų slenkamąjį laikotarpį su 95 proc. tikimybe. Rizikos biudžeto apribojimai nustatomi

18.1. investiciniam portfeliui;

18.2. pagal Lietuvos banko valdybos nustatomą strateginę investicijų struktūrą sudarytam investicinio portfelio strateginiam lyginamajam indeksui;

18.3. aktyviam investicinio portfelio valdymui.

19. Aktyvus valdymas dažnai įgyvendina investavimo strategijas, diversifikuojančias strateginio lyginamojo indekso rizikas, todėl bendras investicinio portfelio rizikos biudžetas yra mažesnis nei strateginio lyginamojo indekso ir aktyvaus valdymo rizikos biudžetų suma.

20. Rizikos biudžeto dydžiai nurodyti Politikos 1 priede.

V SKYRIUS

Strateginė investicijų struktūra

21. Strateginė investicijų struktūra nustatoma atsižvelgiant į Lietuvos banko finansinio turto valdymo principus, rizikos biudžetą ir kitus apribojimus, priimtinas turto klases, ji parodo Lietuvos banko lūkesčius dėl grąžos per trejų metų investavimo laikotarpį.

22. Investicinio portfelio strateginė investicijų struktūra pateikta Politikos 2 priede. Strateginės investicijų struktūros pagrindu sudaromas investicinio portfelio strateginis lyginamasis indeksas.

23. Investicinio portfelio strateginis lyginamasis indeksas atnaujinamas kas mėnesį, jei mėnesiui pasibaigus faktinė bent vienos jo dalies vertė skiriasi nuo galiojančios strateginės investicijų struktūros atitinkamos dalies vertės daugiau kaip 5 proc.

24. Aukso ir trumpalaikių portfelių strateginė investicijų struktūra nenustatoma.

VI SKYRIUS

Nuokrypiai nuo STRATEGINIO LYGINAMOJO INDEKSO

25. Aktyviai valdant investicinį portfelį, neviršijant suteikto rizikos biudžeto, nuo strateginių lyginamųjų indeksų leidžiama nukrypti

25.1. investicinio portfelio modifikuotoji finansinė trukmė (MFT) negali skirtis nuo jo strateginio lyginamojo indekso MFT daugiau kaip 0,75 metų;

25.2. investicinio portfelio akcijų vertė negali skirtis nuo strateginio lyginamojo indekso akcijų vertės daugiau kaip 0,5 proc. punkto. Limitas nesuteikiamas aktyvioms investavimo į akcijas pozicijoms.

26. Nuokrypiai nuo strateginių lyginamųjų indeksų gali būti daromi ir taktiniu turto valdymo lygmeniu, ir faktinių investicijų lygmeniu. Leistinus nuokrypius nustato Lietuvos banko Bankininkystės tarnyba.

VII SKYRIUS

Finansinės priemonės ir operacijos

27. Valdant Lietuvos banko finansinį turtą gali būti investuojama į šias finansines priemones

Turto klasė

Priimtinos priemonės arba kriterijai (tinka visi išvardytieji)

Pinigų rinkos priemonės

Iždo vekseliai; diskontuotieji vertybiniai popieriai; komerciniai vertybiniai popieriai (tarp jų euro komerciniai vertybiniai popieriai); pinigai sąskaitoje; terminuotieji indėliai (įskaitant aukso); perleidžiamieji indėlių sertifikatai; Tarptautinių atsiskaitymų banko perleidžiamieji įsipareigojimai; atpirkimo skolinimosi ir atpirkimo investavimo sandoriai (įskaitant trišalius); vertybinių popierių skolinimas ir skolinimasis.

Obligacijos

Trukmė: bet kokia trukmė, įskaitant ir neribotą; atkarpos pobūdis: fiksuotoji, kintamoji, susieta su indeksais; kapitalo išpirkimo struktūra: turinčios išankstinio išpirkimo, pardavimo emitentui, pratęsimo pasirinkimo, amortizuojančiąją, mažėjančiąją, konvertuojamąją, susietą su indeksais galimybes ir kt.; kapitalo išpirkimo prioritetiškumas: vyriausybių tiesiogiai arba netiesiogiai garantuotos, negarantuotos, bet kurio prioritetiškumo, atsižvelgiant į emitento ir (arba) emisijos ilgalaikį skolinimo reitingą; kapitalo padengimas: užtikrintos, neužtikrintos, aktyvais padengtos, įskaitant padengimą nekilnojamojo turto paskolomis.

Akcijos

Biržoje prekiaujamos akcijos ir akcijų fondai.

Valiutos

Valiutos.

Žaliavos

Auksas.

Investiciniai fondai

Investiciniai fondai (tarp jų indekso ir biržoje prekiaujami fondai), kurių finansinis turinys atitinka naudotinų finansinių priemonių ir operacijų finansinį turinį.

Išvestinės finansinės priemonės

Ateities sandoriai (palūkanų normų ir obligacijų); apsikeitimo sandoriai (valiutų, palūkanų normų, įskaitant ir tarpvaliutinius, infliacijos indeksų, kredito pelningumo premijų, bendrosios grąžos, kredito įsipareigojimų neįvykdymo); išankstiniai sandoriai (obligacijų, palūkanų normų, valiutų, biržoje prekiaujamų fondų); pasirinkimo sandoriai (obligacijų, palūkanų normų, valiutų, biržoje prekiaujamų fondų); valiutų keitimo ir aukso išvestinės priemonės.

28. Išvestinės finansinės priemonės naudotinos siekiant valdyti riziką arba siekiant veiksmingai įgyvendinti pasirinktą investicinį sprendimą, neprieštaraujantį politikos nuostatoms.

29. Investicijų į neužtikrintus bendrovių skolos vertybinius popierius (įskaitant netiesiogiai per biržoje prekiaujamus arba kitokius investicinius fondus, išvestines priemones) rinkos vertė negali viršyti 20 proc. investicinio portfelio dydžio.

30. Investuojama į finansines priemones, kurias taikyti pasirengta: išanalizuotos jų ypatybės bei informacijos poreikis, nustatyti ir pritaikyti vertinimo metodai, parengtos informacinės sistemos, galimybė įtraukti į apskaitą ir pan. Leistinas finansines priemones detaliau reglamentuoja Lietuvos banko Bankininkystės tarnyba.

VIII SKYRIUS

FINANSINIO TURTO IR JO OPERACIJŲ VALIUTA

31. Finansinis turtas gali būti investuojamas (saugomas) ir jo operacijos atliekamos eurais, specialiosiomis skolinimosi teisėmis (SST), auksu ir valiutomis šalių, turinčių ne žemesnį nei investicinį ilgalaikį skolinimo reitingą nacionaline valiuta.

32. Reikalaujama finansinio turto struktūra pagal valiutą užtikrinama investuojant leidžiamomis valiutomis ir, jei būtina, kartu sudarant valiutos apsikeitimo arba kitus valiutos kurso rizikos mažinimo sandorius.

33. Bendra užsienio valiutų atviroji pozicija negali viršyti 15 proc. investicinio portfelio dydžio.

34. Vienos valiutos, išskyrus JAV dolerį, atviroji pozicija negali viršyti 3 proc. investicinio portfelio dydžio.

IX SKYRIUS

REIKALAVIMAI EMITENTAMS IR SANDORIŲ ŠALIMS

35. Finansinis turtas investuojamas tik į tų emitentų obligacijas ir sandoriai sudaromi tik su tomis sandorių šalimis (įskaitant institucijas, kuriose Lietuvos bankas turi korespondentines, vertybinių popierių saugojimo arba tarpuskaitos sąskaitas), kurioms nustatytas ilgalaikis investicinis reitingas. Jeigu institucijai reitingas nesuteiktas, atsižvelgiama į patronuojančiajai institucijai suteiktą reitingą.

36. Investicinių fondų minimalaus ilgalaikio investicinio reitingo reikalavimus turi tenkinti fondo valdytojas arba biržoje prekiaujamo fondo emitentas ir vidutinis skolos vertybinių popierių fondo investicijų reitingas.

37. Reitingo reikalavimai netaikomi EBPO šalių centriniams bankams, Tarptautiniam valiutos fondui ir Tarptautinių atsiskaitymų bankui.

38. Reitingo reikalavimai netaikomi investicijoms į akcijas, įskaitant netiesiogines investicijas per fondus, išvestines priemones ir pan.

39. Žemesnio nei A- (A3) ilgalaikio reitingo investicijų bendra suma negali viršyti 20 proc. investicinio portfelio dydžio.

40. Vieno emitento (arba sandorio šalies), kurio ilgalaikis reitingas yra žemesnis nei A- (A3), įsipareigojimai Lietuvos bankui negali būti didesni kaip 100 mln. eurų.

X SKYRIUS

IŠORĖS TURTO VALDYTOJAI

41. Finansiniam turtui valdyti gali būti pasitelkiami išorės turto valdytojai. Išorės turto valdytojų valdomos turto dalies rizika įtraukiama į bendrą finansinio turto rizikos limitą. Išorės turto valdytojui priskiriama turto dalis ir investavimo įgaliojimai tvirtinami Lietuvos banko valdybos. Šis reikalavimas netaikomas įsigyjant indekso ir biržoje prekiaujamų fondų.

XI SKYRIUS

VIDAUS VALDYMAS IR TVARKA

42. Lietuvos banko valdyba suteikia įgaliojimus Lietuvos banko Bankininkystės tarnybai pagal kompetenciją valdyti, tvarkyti Lietuvos Respublikos finansinį turtą ir juo disponuoti neviršijant Politikoje nustatytų apribojimų bei suteikto rizikos biudžeto pagal nustatytą strateginę investicijų struktūrą.

43. Bankininkystės tarnybos direktorius informuoja Lietuvos banko valdybą, jei nuo metų pradžios investicinio portfelio strateginio lyginamojo indekso neigiama grąža tampa didesnė už jo rizikos biudžeto dydį ir (arba) investicinio portfelio neigiama grąža tampa didesnė už jo rizikos biudžeto dydį, arba jei rizikos vertinimas ex-ante viršija investicinio portfelio ir (arba) jo strateginio lyginamojo indekso atitinkamus rizikos biudžetus. Ne rečiau kaip kartą per ketvirtį tikrinama, ar strateginis lyginamasis indeksas ir investicinis portfelis tenkina šiuos reikalavimus. Lietuvos banko valdyba sprendžia, ar yra poreikis mažinti strateginės investicijų struktūros riziką.

44. Bankininkystės tarnyboje, siekiant nustatyti atsakomybių ribas ir užtikrinti kontrolę, investavimo sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo procesas yra atskirtas nuo sudarytų sandorių tvarkymo proceso ir mokėjimų už investavimo operacijas vykdymo.

45. Investicijų valdymo srityje griežtai atskirtos rizikos prisiėmimo, rizikos valdymo ir kontrolės bei aktyvaus investicijų valdymo funkcijos. Rizika prisiimama ir atvirosios pozicijos įgyvendinamos priešakinės grandies, o vidurinė grandis ex-ante testuoja taktinio investavimo siūlymų rizikos mastą bei suteikto rizikos biudžeto vykdymą ir ex-post kontroliuoja, kaip laikomasi limitų aktyviai valdant investicijas.

46. Investicijų valdymo departamento direktorius informuoja Bankininkystės tarnybos direktorių, jei nuo metų pradžios aktyvaus valdymo neigiama grąža pasiekia 35 mln. eurų arba daugiau strateginio lyginamojo indekso atžvilgiu. Bankininkystės tarnybos direktorius sprendžia, ar yra galimybė panaikinti nuostolius ir (arba) poreikis mažinti riziką.

47. Operacijų ir mokėjimų departamentas atsakingas už sudarytų sandorių administravimą: sandorių patvirtinimus, mokėjimus, atsiskaitymus, korespondentinių ir vertybinių popierių saugojimo sąskaitų priežiūrą, taip pat sudarytų sandorių užstato valdymą, investicinių (sudarius sandorį ir su sandoriais nesusijusių) pozicijų stebėjimą ir valdymą bei atstovavimą Lietuvos banko derybinėms pozicijoms derantis dėl tarptautinių sutarčių pasirašymo.

XII SKYRIUS

ATSKAITOMYBĖ IR DOKUMENTAVIMAS

48. Kartą per ketvirtį Bankininkystės tarnyba teikia Lietuvos banko valdybai finansinio turto investavimo ir indeksų rezultatų, prisiimtos ir patirtos rizikos, grąžos ir rizikos šaltinių ataskaitą.

49. Bent kartą per metus Bankininkystės tarnyba atlieka ir teikia Lietuvos banko valdybai vertinimą, ar taikoma finansinio turto valdymo strategija ir prisiimamas rizikos lygis yra tinkami siekiant įgyvendinti finansinio turto valdymo tikslus.

50. Valdant finansinį turtą vadovaujamasi viešumo, skaidrumo ir atskaitomybės visuomenei principais. Siekdamas įgyvendinti šiuos principus, Lietuvos bankas supažindina visuomenę su pagrindiniais finansinio turto valdymo politikos aspektais ir periodiškai skelbia informaciją apie finansinį turtą. Informaciją apie finansinio turto valdymą ir apskaitą Lietuvos bankas pateikia metinėje ataskaitoje, kuri skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt.

XIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

51. Politikoje nustatyto investicinio portfelio strateginio lyginamojo indekso struktūra reikšmingai skiriasi nuo investicijų struktūros, kuri taikyta iki Politikos įsigaliojimo dienos. Siekiant laipsniškai įgyvendinti numatomus strategijos pokyčius ir išvengti didelės rizikos, susijusios su netinkamu momento investuoti pasirinkimu, iki 2016 m. lapkričio 30 d. nustatomas pereinamasis laikotarpis. Strateginio lyginamojo indekso sudedamųjų dalių dydžiai laipsniškai didinami, kol pereinamojo laikotarpio pabaigoje pasiekia Politikoje nustatytą strateginio indekso sudedamųjų dalių dydį.

51.1. Pereinamuoju laikotarpiu galiojantys strateginio lyginamojo indekso sudedamųjų dalių dydžiai nurodyti Politikos 3 priede.

51.2. Investicinio portfelio strateginiame lyginamajame indekse esančių akcijų ir bendrovių obligacijų dalių indekse dydžiai pereinamuoju laikotarpiu atnaujinimo metu nemažinami, jei jie neviršija strateginėje investicijų struktūroje nurodytų proporcijų.

___________________________

Lietuvos banko finansinio turto

valdymo politikos

1 priedas

INVESTICINIO PORTFELIO VALDYMO RIZIKOS BIUDŽETO DYDŽIAI

1. Investicinio portfelio bendra neigiama grąža per vienų metų slenkamąjį laikotarpį su 95 proc. tikimybe neturi viršyti 100 mln. eurų.

2. Investicinio portfelio strateginio lyginamojo indekso neigiama grąža per vienų metų slenkamąjį laikotarpį su 95 proc. tikimybe neturi viršyti 75 mln. eurų.

3. Investicinio portfelio aktyvaus valdymo neigiama grąža per vienų metų slenkamąjį laikotarpį su 95 proc. tikimybe neturi viršyti 35 mln. eurų.

___________________________

Lietuvos banko finansinio turto

valdymo politikos

2 priedas

INVESTICINIO PORTFELIO STRATEGINĖ INVESTICIJŲ STRUKTŪRA

Turto klasė

Rinkos indekso turinys

Dalis (proc.)

Apdrausta valiutinė rizika

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Sąskaita, už kurios likutį kasdien mokamos ECB bazinės palūkanų normos

52,8

-

Centrinių vyriausybių obligacijos

1–10 m. trukmės, euro zonos AAA–A reitingo, eurais išreikštos euro zonos vyriausybių obligacijos

10

-

1–10 metų trukmės JAV Vyriausybės vyriausybių obligacijos

5

Ne

1–10 metų trukmės JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės vyriausybių obligacijos lygiais svoriais

5¹

Taip

1–3 metų trukmės Kinijos Vyriausybės obligacijos

1,6²

Taip

Vyriausybinio sektoriaus obligacijos

1–10 m. trukmės, AAA–AA reitingo, eurais išreikštos vyriausybių agentūrų, tarptautinių organizacijų ir regioninių vyriausybių obligacijos

12

-

Bendrovių obligacijos

1–10 m. trukmės, investicinio (AAA–BBB-) reitingo, eurais išreikštos bendrovių obligacijos

8

-

Akcijos

Pasaulio bendrovių akcijos

5,6

Ne

Strateginė investicijų struktūra nustatoma maksimaliam investicinio portfelio dydžiui. Investicinio portfelio dydis gali būti mažesnis už maksimalų leistiną. Tokiu atveju investicinio portfelio strateginio lyginamojo indekso sudėtyje keičiama pinigų ir pinigų ekvivalentų dalies vertė, prilyginant strateginio lyginamojo indekso vertę investicinio portfelio vertei. Kitų investicijų sektorių vertė nekeičiama.

Indeksus arba priemones, atskleidžiančius kiekvieno strateginės investicijų struktūros sektoriaus turinį nustato Bankininkystės tarnyba.

¹ Faktinis šios dalies santykinis dydis gali skirtis nuo nurodyto lentelėje, nes šių investicijų absoliučioji vertė turi atitikti išoriniam valdytojui suteikto mandato dydį (apie 300 mln. JAV dolerių). Tokiu atveju turėtų būti atitinkamai pakeistas pinigų ir pinigų ekvivalentų dalies santykinis dydis.

² Faktinis šios dalies santykinis dydis gali skirtis nuo nurodyto lentelėje, nes šių investicijų absoliučioji vertė turi atitikti Kinijos kvalifikuoto užsienio institucinio investuotojo (QFII) kvotos dydį (apie 100 mln. JAV dolerių). Tokiu atveju turėtų būti atitinkamai pakeistas pinigų ir pinigų ekvivalentų dalies santykinis dydis.

________________________

Lietuvos banko finansinio turto

valdymo politikos

3 priedas

INVESTICINIO PORTFELIO STRATEGINĖS INVESTICIJŲ STRUKTŪROS KEITIMO GRAFIKAS

Pereinamuoju laikotarpiu iki 2016 m. lapkričio 30 d. galiojantys investicinio portfelio strateginio lyginamojo indekso sudedamųjų dalių dydžiai

Dalis (proc.) ir data

Turto klasė

Turto klasę parodančio rinkos indekso turinys

2015-01-30

2015-05-29

2015.-08-31

2015-11-30

2016-02-29

2016-05-31

2016-08-31

2016-11-30

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Sąskaita, už kurios likutį kasdien mokamos ECB bazinės palūkanų normos

60,8

59,4

58

56,6

55,6

54,7

53,7

52,8

Centrinių vyriausybių obligacijos

1–10 m. trukmės euro zonos AAA–A reitingo eurais išreikštos euro zonos vyriausybių obligacijos

10

10

10

10

10

10

10

10

1–10 metų trukmės JAV Vyriausybės obligacijos, nedrausta valiuta

5

5

5

5

5

5

5

5

1–10 metų trukmės JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės vyriausybių obligacijos lygiais svoriais, apdrausta valiuta[4]

5

5

5

5

5

5

5

5

1–3 metų trukmės Kinijos Vyriausybės obligacijos, apdrausta valiuta[5]

1,6

1,6

1,6

1,6

1,6

1,6

1,6

1,6

Vyriausybinio sektoriaus obligacijos

1–10 m. trukmės AAA–AA reitingo eurais išreikštos vyriausybių agentūrų, tarptautinių organizacijų ir regioninių vyriausybių obligacijos

9

10

11

12

12

12

12

12

Bendrovių obligacijos

1–10 m. trukmės investicinio (AAA–BBB-) reitingo eurais išreikštos bendrovių obligacijos

6,5

7

7,5

8

8

8

8

8

Akcijos

Pasaulio bendrovių akcijos

2,6

3

3,4

3,8

4,3

4,7

5,2

5,6

Iki 2015 m. sausio 30 d. galioja 2014 m. lapkričio 30 dienos strateginė investicijų struktūra.

________________________

[1]Tarptautines atsargas sudaro investicijos užsienio valiuta užsienio valstybėje. Oficialiosios tarptautinės atsargos, remiantis Tarptautiniu valiutos fondu, yra apibrėžiamos siauriau ir jomis laikomos investicijos tik šiomis valiutomis: JAV doleriais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, Japonijos jenomis, Kanados doleriais, Šveicarijos frankais, Australijos doleriais ir eurais (euras Lietuvos atveju nėra užsienio valiuta).

[2]TARGET2 yra Europos Sąjungos centrinių bankų realaus laiko atskirųjų atsiskaitymo sistemų visuma. TARGET2-LIETUVOS BANKAS yra Lietuvos banko TARGET2 komponento sistema.

[3] Šio metodo esmė yra ta, kad metų pabaigoje atskirų finansinių priemonių perkainojimo prieaugiai parodomi balansinėse perkainojimo sąskaitose, o nerealizuotieji nuostoliai pripažįstami išlaidomis.

[4] Ši portfelio dalis įtraukiama pervedus lėšas pagal išorinio valdytojo mandatą. Santykinė dalies proporcija atitinka faktinį išorinio mandato dydį (apie 300 mln. JAV dolerių). Jei indekso atnaujinimo metu nurodytas pozicijos dydis skiriasi nuo lentelėje nurodyto, atitinkamai tikslinama pinigų ir pinigų ekvivalentų proporcija.

[5] Šios portfelio dalies dydis atitinka Kinijos kvalifikuoto užsienio institucinio investuotojo (QFII) kvotos dalies dydį (apie 100 mln. JAV dolerių). Jei indekso atnaujinimo metu nurodytas pozicijos dydis skiriasi nuo lentelėje nurodyto, atitinkamai tikslinama pinigų ir pinigų ekvivalentų proporcija.