DĖL SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2006 M. GRUODŽIO 21 D. SPRENDIMO NR. 1-58-8 „DĖL PANEVĖŽIO MIESTO KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Statutory Text (1 Articles)
PANEVĖŽIO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2006 M. GRUODŽIO 21 D. SPRENDIMO NR. 1-58-8 „DĖL PANEVĖŽIO MIESTO KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2022 m. lapkričio 24 d. Nr. 1-395
Panevėžys
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, Panevėžio miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a
1. Pakeisti Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisykles, patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8 „Dėl Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, ir išdėstyti jas nauja redakcija (pridedama).
2. Nustatyti, kad šis sprendimas skelbiamas Teisės aktų registre ir Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje www.panevezys.lt. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre.
Savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas
PATVIRTINTA
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2006 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-58-8
(Panevėžio miesto savivaldybės tarybos
2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 1-395 redakcija)
PANEVĖŽIO MIESTO KAPINIŲ TVARKYMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) nustatyta kapinių įrengimo, uždarymo, kapinių statuso suteikimo ir keitimo, kapinių perdavimo, kapavietės ar kolumbariumo nišos skyrimo, laidojimo, kapinių lankymo, priežiūros, kitų su tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarka Panevėžio miesto teritorijoje esančiose ar (ir) Panevėžio miesto savivaldybei (toliau – Savivaldybė) priskirtose (perduotose) kapinėse. Šios Taisyklės privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, religinėms bendruomenėms ar bendrijoms, tvarkantiems kapines, kuriose palaidoti ir (ar) laidojami žmonių palaikai, įskaitant balzamuotus ir kremuotus žmonių palaikus.
2. Į Kultūros vertybių registrą įrašytoms kapinėms ir kapinėse esantiems kultūros paveldo objektams tvarkyti šios Taisyklės taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui ir kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkymą.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos
3.1. Kapas – vieta, kurioje užkasti žmogaus (žmonių) palaikai.
3.2. Kapavietė – nustatytas ribas turintis žemės plotas kapinėse, skirtas kapui, rūsiui, kolumbariumui ar kitai laidojimo vietai, kur bus laidojami žmogaus palaikai, taip pat ir balzamuoti ar kremuoti.
3.3. Kapinės – žemės plotas žmogaus palaikams, taip pat kremuotiems ar balzamuotiems, laidoti kapuose, rūsiuose, kolumbariumų nišose ar kitose vietose, kuriose išbarstomi arba užkasami kremuoti žmogaus palaikai.
3.4. Kapinių statusas – kapinių priskyrimas neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms.
3.5. Kapo ramybės laikotarpis – laikas, per kurį iki kaulų suyra nekremuoti žmogaus palaikai. Konkrečią kapo ramybės laikotarpio trukmę kapinėse, atsižvelgdamas į grunto sudėtį ir į tai, ar kape palaidotas asmuo sirgo pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga, nustato kapinių prižiūrėtojas, remdamasis hidrogeologinio tyrimo rezultatais ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada. Kapo ramybės laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 25 metai.
3.6. Kapinių prižiūrėtojas – fizinis asmuo, kuris teisės aktų nustatyta tvarka verčiasi individualia veikla, Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija arba jų filialas, Savivaldybės arba juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ar bendrijos paskirtas prižiūrėti kapines.
3.7. Neprižiūrima kapavietė – kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus netvarkyta ir šių Taisyklių nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima.
3.8. Artimieji giminaičiai – asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje.
3.9. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Kapinių tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.
4. Žemės sklypas, kuriame yra kapinės, įregistruojamas Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
5. Naujos kapinės įrengiamos ir esamos plečiamos pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka parengtus teritorijų planavimo dokumentus. Parenkant naują plotą kapinėms, būtina patikrinti siūlomos teritorijos paminklosauginį statusą ir prireikus atlikti atitinkamus tyrimus. Steigiamų naujų kapinių plotas neturi būti didesnis kaip 40 hektarų, sanitarinių apsaugos zonų ribos nustatomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tačiau negali būti mažesnės kaip 100 metrų.
6. Teritorijų planavimo dokumentai esamoms kapinėms plėsti pradedami rengti suformuotiems ir įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre žemės sklypams nustatyta tvarka.
7. Projektuojant naujas kapines, religinių bendruomenių ir (ar) bendrijų pageidavimu kapinių teritorija gali būti suskirstyta kvartalais, jie įrengus kapines perduodami religinėms bendruomenėms ar bendrijoms šių Taisyklių 13 punkte nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
KAPINIŲ STATUSAS. KAPINIŲ PERDAVIMAS
8. Kapinės priskiriamos neveikiančioms, riboto laidojimo arba veikiančioms kapinėms, išskyrus naujas kapines, kurios priskiriamos veikiančioms kapinėms (ir tai nurodoma jų steigimo dokumentuose), Savivaldybės tarybos sprendimu, suderinus su Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas) teritoriniu padaliniu ir Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras). Jeigu kapines planuojama priskirti riboto laidojimo, kuriose leidžiama laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus, ar neveikiančioms kapinėms dėl nustatytų aplinkosaugos reikalavimų, reikia suderinti su Aplinkos apsaugos departamentu. Suinteresuotos institucijos derinimą pateikia ar atsisako derinti per 10 darbo dienų nuo prašymo derinti gavimo dienos. Jei suinteresuota institucija per šį terminą atsakymo apie derinimą nepateikia, laikoma, kad kapinių statuso pakeitimui pritarta. Kai Savivaldybės tarybos sprendimu kapinių statusas pasikeičia, Savivaldybės taryba per 7 darbo dienas raštu informuoja apie tai Kultūros paveldo departamentą.
9. Neveikiančioms kapinėms priskiriamos kapinės, kuriose negali būti laidojama dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų neatitikimo. Apie kapinių priskyrimą neveikiančių statusui Savivaldybė praneša vietos spaudoje, informacija skelbiama kapinių informacinėje lentoje.
10. Kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, jeigu jose nėra vietos naujoms kapavietėms formuoti, tačiau galima laidoti esamose kapavietėse formuojant naujus kapus, pakartotinai laidojant į jau esamus arba laidojant tik kremuotus žmogaus palaikus, taip pat laidojant kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose, išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke. Jei kapinės priskiriamos riboto laidojimo kapinėms, kuriose galima laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus, ir Savivaldybės skelbiamame jos teritorijoje esančių kapinių sąraše prie riboto laidojimo kapinių statuso nurodyta „tik kremuoti žmogaus palaikai“, jose leidžiama laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus. Laidojant į Kultūros vertybių registrą įrašytose riboto laidojimo kapinėse reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo.
11. Veikiančiomis kapinėmis laikomos kapinės, kuriose gali būti formuojamos naujos kapavietės, formuojami nauji kapai, pakartotinai laidojama esamuose kapuose, praėjus ne mažiau kaip 25 metams po paskutinio palaidojimo, laidojama kolumbariumuose, laidojimo rūsiuose arba išbarstant kremuotus žmogaus palaikus pelenų barstymo lauke.
12. Panevėžio miesto savivaldybės kapinės
12.1. veikiančios
12.1.1. Panevėžio miesto Šilaičių civilinės kapinės (Šilaičių k., Ramygalos sen., Panevėžio r. sav.);
12.1.2. Panevėžio miesto Pašilių civilinės kapinės (Pašilių I k., Ramygalos sen., Panevėžio r. sav.);
12.2. riboto laidojimo
12.2.1. Kristaus Karaliaus katedros kapinės (Ramygalos g., Panevėžys, Panevėžio m. sav.);
12.2.2. Panevėžio senųjų kapinių, vad. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėmis, kompleksas (Apvaizdos takas, Panevėžys, Panevėžio m., sav.), kuriame leidžiama laidoti tik kremuotus žmogaus palaikus;
12.3. neveikiančios
12.3.1. Panevėžio senosios kapinės (Venslaviškio g., Panevėžys, Panevėžio m. sav.);
12.3.2. Panevėžio stačiatikių senųjų kapinių komplekso senosios kapinės (J. Tilvyčio g., Panevėžys, Panevėžio m. sav.);
12.3.3. Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta (Krekenavos g., Panevėžys, Panevėžio m. sav.);
12.3.4. Panevėžio žydų senosios kapinės (Atminimo skveras, Sietyno g., Panevėžys, Panevėžio m. sav.);
12.3.5. kapinės, kuriose palaidoti hitlerinės okupacijos metais nužudyti žmonės (Staniūnų miškelis, Panevėžio r. sav.);
12.3.6. Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių ir sentikių kapinės (Pajuostės pl., Panevėžys, Panevėžio m. sav.);
12.3.7. Pirmojo pasaulinio karo Rusijos armijos karių kapinės (Kultūros ir poilsio parkas, Parko g., Panevėžys, Panevėžio m. sav.);
12.3.8. buvusios Venslaviškio kaimo kapinės (Tinklų g., Panevėžys, Panevėžio m. sav.);
12.3.9. sovietinio teroro aukų ir Vokietijos karo belaisvių kapai (A. Baranausko g., Panevėžys, Panevėžio m. sav.);
12.3.10. Pirmojo pasaulinio karo Rusijos imperijos karių kapinės (Velžio kel., Panevėžys, Panevėžio m. sav.).
Visos neveikiančios Panevėžio miesto teritorijoje esančios kapinės ir riboto laidojimo Panevėžio senųjų kapinių, vad. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėmis, kompleksas (Apvaizdos takas, Panevėžys, Panevėžio m. sav.) yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
13. Juridinio asmens teises turinčios religinės bendruomenės ir bendrijos pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą Savivaldybės nustatyta tvarka gali turėti savo konfesines kapines. Konfesinės kapinės suteikiamos su tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis ar bendrijomis sudarant žemės panaudos sutartį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka arba įstatymų nustatyta tvarka sudarant kitą sutartį, suteikiančią teisę juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai laidoti kapinėse (ar kapinių dalyje) ir sutartyje nustatyta tvarka organizuoti jų priežiūrą. Kai konfesinių kapinių prižiūrėtoju juridinio asmens teises turinti religinė bendruomenė ar bendrija (toliau vadinama – religinė bendruomenė ar bendrija) pagal darbo sutartį paskiria fizinį asmenį, ši religinė bendruomenė ar bendrija yra atsakinga už Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose kapinių prižiūrėtojui nustatytų reikalavimų laikymąsi.
III SKYRIUS
KAPINIŲ, KAPAVIEČIŲ IR KOLUMBARIUMO NIŠŲ PRIEŽIŪRA. KAPAVIEČIŲ IR KOLUMBARIUMO NIŠŲ SKYRIMAS
14. Panevėžio miesto teritorijoje esančių kapinių (bendro naudojimo teritorijos ir joje esančių statinių) priežiūrą organizuoja ir lėšų priežiūrai skiria Savivaldybė. Konfesinių kapinių priežiūrą perdavimo sutartyje numatyta tvarka gali organizuoti ir finansuoti religinės bendruomenės ar bendrijos.
15. Panevėžio miesto kapinių prižiūrėtoją (juridinį asmenį) viešojo paslaugų pirkimo konkurso būdu skiria Savivaldybė. Konfesinių kapinių prižiūrėtoją gali paskirti religinė bendruomenė ar bendrija, jeigu tai numatyta kapinių perdavimo sutartyje. Savivaldybė paskirtąjį konfesinių kapinių prižiūrėtoją supažindina pasirašytinai su religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Kai kapinių prižiūrėtoju religinė bendruomenė ar bendrija pagal darbo sutartį paskiria fizinį asmenį, už šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų kapinių prižiūrėtojui laikymąsi atsakinga jį paskyrusi religinė bendruomenė ar bendrija.
16. Kapinių prižiūrėtojas, sudaręs sutartį su Savivaldybe dėl mokamų kapinių priežiūros paslaugų teikimo, kapinėse turi palaikyti švarą ir tvarką, registruoti duomenis laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale (toliau – Žurnalas), atlikti kitas Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Kapinių tvarkymo taisyklėse ir sutartyje su Savivaldybe arba religine bendruomene ar bendrija numatytas funkcijas. Kapinių prižiūrėtojas užtikrina, kad kapinėse būtų vandens (iš gręžinių, šachtinių šulinių, centralizuoto vandentiekio tinklų vanduo būtų atvežamas cisternomis pagal nustatytą grafiką ir panašiai), kapinių teritorijoje susidarančios atliekos būtų tvarkomos pagal suderintą su Savivaldybe ir (ar) komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi atliekų surinkimo grafiką. Atliekų surinkimo priemones pripildžius atliekų anksčiau, nei numatyta grafike, kapinių prižiūrėtojas organizuoja papildomą šių atliekų surinkimą.
17. Kapinėse susidarančios atliekos surenkamos ir šalinamos Savivaldybės tarybos patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka ir laikantis šių reikalavimų: atliekos surenkamos į konteinerius; konteineriai statomi kapinių projekte (plane) numatytose arba suderintose su Savivaldybės administracija vietose (prireikus įrengiama papildomų vietų); surinktos mišriosios atliekos išvežamos į Panevėžio regioninį atliekų tvarkymo centrą (PRATC), biologiškai skaidžios atliekos – į PRATC kompostavimo aikštelę. Kapinių prižiūrėtojas privalo nuolat palaikyti švarą ir tvarką prie kapinėms aptarnauti skirtų atliekų konteinerių.
18. Kapinėse augantys želdiniai prižiūrimi ir tvarkomi pagal Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ir kitų želdinių tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, Savivaldybės tarybos patvirtintomis Panevėžio miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklėmis. Kapavietėse nerekomenduojama sodinti miškams įveisti skirtų ir kitų stambią šaknų ir šakų sistemą turinčių medžių (išskyrus jų svyruoklines ir žemaūges formas) rūšių.
19. Prie įėjimo į kapines įrengiamas informacinis stendas ar informacinė lenta, joje užrašomas kapinių pavadinimas ir statusas, kapinių prižiūrėtojo duomenys (Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos arba jų filialo pavadinimas, buveinė, darbuotojų, į kuriuos galima kreiptis informacijos, vardai ir pavardės, telefonų numeriai, darbo laikas; fizinio asmens vardas ir pavardė, telefono numeris, darbo laikas), laikas, kada kapinėse galima laidoti ir jas lankyti, kapinių schema ir kita informacija. Jeigu kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų kultūros paveldo objektų, šie objektai nurodomi informacinėje lentoje, o kapinių schemoje pažymimos jų buvimo vietos.
20. Kapinių prižiūrėtojas Žurnale pagal šių Taisyklių 2 priede pateiktą formą registruoja asmens, kurio palaikai palaidoti kapinėse, vardą, pavardę, gimimo datą ir mirties vietą ir datą, asmens kodą, medicininio mirties liudijimo išdavimo datą ir numerį, o jeigu palaidotas (palaidoti) žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės, – moters, kurios vaisius (vaisiai) buvo kremuotas (kremuoti) arba nekremuotas (nekremuoti), vardą ir pavardę, gimimo datą, sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašo datą, žmogaus palaikų palaidojimo datą ir vietą (kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos kolumbariume numeris ir matmenys, pelenų barstymo laukas), laidojimo gylį, įrašus apie juodligę arba ypač pavojingą užkrečiamąją ligą, įrašytą į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, jeigu asmuo, kurio palaikai (išskyrus kremuotus) palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo tokia liga arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas, kapavietėje pastatytų statinių statymo ir rekonstravimo datas, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datas, unikalų kodą Kultūros vertybių registre, jeigu kapas įrašytas į Kultūros vertybių registrą, laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą: fizinio asmens vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, draudimo laidoti pagrindą, pradžią ir šio draudimo trukmę, asmens, įregistravusio duomenis Žurnale pareigas, vardą, pavardę ir, jei pildomas ne elektroninis Žurnalas, parašą. Kiekvienoms kapinėms pildomas atskiras Žurnalas. Žurnalas privalo būti tvarkomas taip, kad nebūtų įmanoma pakeisti jame esančių įrašų, pakeisti lapų, papildyti Žurnalo naujais įrašais, pažeidžiančiais chronologinę tvarką. Jeigu Žurnalas pildomas elektronine forma, turi būti fiksuojama veiksmų istorija. Šiuo atveju kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje visi per praėjusius kalendorinius metus užregistruoti duomenys spausdinami, lapai numeruojami, o įrašas, nurodantis lapų skaičių, tvirtinamas kapinių prižiūrėtojo vadovo ar jo įgalioto asmens parašu ir kapinių prižiūrėtojo antspaudu, jeigu kapinių prižiūrėtojas antspaudą privalo turėti. Žurnalas saugomas Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka. Už Žurnale įrašytų duomenų atitiktį pateiktiems dokumentams ir jų saugą atsako kapinių prižiūrėtojas.
21. Savivaldybei paskyrus kitą kapinių prižiūrėtoją, buvęs kapinių prižiūrėtojas jam pagal perdavimo ir priėmimo aktą perduoda visus dokumentus, susijusius su kapinių priežiūra, leidimų išdavimu, laidojimų ir kapinių statinių registravimu.
22. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių Taisyklių 23 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių Taisyklių 28 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (toliau šiame punkte – atsakingas asmuo). Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono ryšio numerį ir elektroninį paštą) kapinių prižiūrėtojas įrašo Žurnale. Kapinių prižiūrėtojas atsakingus asmenis supažindina su šiomis Taisyklėmis ir Savivaldybės arba religinės bendruomenės ar bendrijos nustatyta laidojimo ir kapinių lankymo tvarka. Atsakingas asmuo turi prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos. Atsakingas asmuo privalo pašalinti pažeidimus ar atlyginti žalą, kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklą, antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo nišoms, kolumbariumui ar kitiems statiniams. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektams padaryti pažeidimai ir žala atlyginami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
23. Jeigu asmuo, įrašytas Žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta, atsisako prižiūrėti kapavietę arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus šių Taisyklių 22 punkte. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 22 punkte. Esant asmens, įrašyto Žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą raštiškam atsisakymui prižiūrėti kapavietę ir nesant kitų kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičių, kapavietė skiriama neprižiūrimų kapaviečių skyrimo tvarka.
24. Kapavietėje ar kolumbariumo nišoje laidoti kitus mirusiuosius leidžiama tik esant atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens rašytiniam sutikimui. Kai miršta atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmuo, jis gali būti palaidotas toje kapavietėje ar kolumbariumo nišoje, laikantis šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
25. Kilę tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės), partnerio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose gali būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
26. Jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį, kad būtina ją sutvarkyti, ir nurodo kapavietės nesutvarkymo pasekmes. Jeigu per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas raštu informuoja Savivaldybės vykdomąją instituciją ir religinę bendruomenę ar bendriją, jeigu konfesinių kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja religinė bendruomenė ar bendrija, apie galbūt neprižiūrimą kapavietę ir pateikia jos duomenis (jeigu žinomi): kapinių pavadinimą, kvartalo numerį, kapavietės numerį, kapavietėje palaidotų asmenų vardus, pavardes, laidojimo datas, žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kapavietėje datą, nustatytą kapo ramybės laikotarpį, kapavietės matmenis, palaidotų kapavietėje žmonių palaikų skaičių, kapavietės statinius, jų pastatymo ir rekonstravimo datas. Savivaldybės vykdomoji institucija gautus duomenis apie galbūt neprižiūrimą kapavietę per 5 darbo dienas paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje. Sprendimą dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ne anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo Savivaldybės interneto svetainėje dienos Kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete ir kapavietės (kapo) identifikavimo Panevėžio miesto savivaldybėje tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-390, nustatyta tvarka, priima Savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija, apžiūrėjusi kapavietę ne rečiau kaip 3 kartus per metus ir ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.
Savivaldybės vykdomoji institucija pripažintų neprižiūrimomis kapaviečių duomenis ir sprendimo dėl jų pripažinimo neprižiūrimomis priėmimo datą per 3 darbo dienas nuo komisijos sprendimo priėmimo pateikia kapinių prižiūrėtojui ir paskelbia Savivaldybės interneto svetainėje, nurodydama duomenų paskelbimo datą.
27. Kapaviečių, pripažintų neprižiūrimomis, priežiūrą organizuoja Savivaldybė arba religinė bendruomenė, jeigu ji pagal kapinių perdavimo sutartį organizuoja konfesinių kapinių priežiūrą.
28. Asmenys, pageidaujantys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima paskelbimo interneto svetainėje raštu kreipiasi atitinkamai į Savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį, o jeigu neprižiūrima kapavietė yra konfesinėse kapinėse – į religinę bendruomenę ar bendriją, kuri organizuoja kapinių priežiūrą pagal kapinių perdavimo sutartį, nurodydami pageidaujamos prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės duomenis, paskelbtus interneto svetainėje. Atitinkamai Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo arba religinė bendruomenė ar bendrija priima sprendimą dėl neprižiūrimų kapaviečių priežiūros per 20 darbo dienų nuo šiame punkte nustatyto termino pabaigos, teikdama pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kurioje yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams, ir apie tai informuoja pareiškėjus per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo. Jeigu per prašymų prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pateikimo terminą prašymų negaunama, sprendimas dėl šios kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų po to, kai toks prašymas gaunamas. Tokios kapavietės toliau prižiūrimos pagal šių Taisyklių 22 punktą. Asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, šių Taisyklių IV skyriuje ir Tvarkos apraše nustatyta tvarka gali gauti leidimą laidoti joje arba, jam mirus, būti palaidotas joje.
29. Naujos kapavietės veikiančiose kapinėse skiriamos pagal kapinių planą eilės tvarka. Kai šalia esančiose kapavietėse laidojimai vyksta tą pačią dieną, nauja kapavietė skiriama pagal kapinių planą, praleidžiant vieną kapavietę. Kapavietės skiriamos neatlygintinai.
30. Skiriamos kapavietės dydis tik kremuotiems žmogaus palaikams laidoti – 1,32 kv. m (1,10 x 1,20), vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5 ´ 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. m (2,8 ´ 2,5) neįskaitant priėjimo takų (šoniniai − 0,5 m, galiniai − 0,75 m pločio), arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Leidimas išbarstyti kremuotus žmogaus palaikus kapinėse esančiame pelenų barstymo lauke (jeigu toks yra) išduodamas, jeigu negauta rašytinių pranešimų, kad tai prieštarauja asmens, kurio kremuotus palaikus norima išbarstyti, išreikštai, jam esant gyvam, valiai.
31. Kolumbariumo nišos numeruojamos iš kairės į dešinę vertikaliai. Kolumbariumo niša skiriama numeracijos eilės tvarka. Niša savivaldybės lėšomis įrengtame kolumbariume laidojančiam asmeniui skiriama neatlygintinai ir neterminuotai. Vienoje nišoje galima laikyti iki 4-ių urnų.
32. Kapavietes ir kolumbariumo nišas skiria kapinių prižiūrėtojas.
33. Kolumbariumo nišos akmens plokštės išdavimą ir tvirtinimą nišoje organizuoja kapinių prižiūrėtojas.
34. Akmens plokštėje rašomas vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos. Įrašai atliekami laidojančio asmens lėšomis. Įrašai ant kolumbariumo nišos akmens plokštės daromi vienodo dydžio lietuviškomis raidėmis nustatytu šriftu Times New Roman, raidžių aukštis – 4 cm, arabiškų skaitmenų aukštis – 3 cm. Įrašai gali būti paryškinami sidabrine spalva. Kolumbariumo nišos akmens plokštėje leidžiama pavaizduoti tikėjimo simbolį.
35. Kolumbariumo priežiūrą – švarą ir tvarką – organizuoja kapinių prižiūrėtojas.
36. Kolumbariumo prieigos ir sienelės turi būti tvarkingos. Atsižvelgiant į kolumbariumo vietos specifiką, pagerbdami mirusiuosius lankytojai kolumbariume gali padėti gyvų gėlių, uždegti žvakučių.
37. Draudžiama prie sienelių, pagrindo ar kitose vietose tvirtinti projekte nenumatytus objektus (vazas, dirbtines gėles ir pan.). Taip pat draudžiama gadinti akmens plokštę, t. y. kalti, klijuoti ar kitaip tvirtinti nenumatytus objektus (nuotraukas, atvaizdus, užrašus ir pan.).
38. Artimųjų prašymu išvežus urnas iš kolumbariumo nišos ir palikus nišą laisvą, sumokėta suma iki 2022 m. lapkričio 1 d. negrąžinama. Atlaisvinta kolumbariumo niša skiriama kitiems asmenims bendra tvarka.
IV SKYRIUS
LEIDIMO LAIDOTI IŠDAVIMAS. LAIDOJIMAS. KAPINIŲ LANKYMAS
39. Rašytinį leidimą laidoti (1 priedas) Panevėžio miesto veikiančiose kapinėse ir kolumbariumo nišose išduoda viešojo paslaugų pirkimo konkurso būdu paskirtas kapinių prižiūrėtojas. Leidimas laidoti išduodamas laidojančiam asmeniui pateikus rašytinį prašymą, medicininį mirties liudijimą ar sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą, jeigu norima laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, kremavimo dokumentus (jeigu mirusio žmogaus palaikai kremuoti).
40. Leidimai laidoti išduodami darbo dienomis nuo 8.30 val. iki 16 val., poilsio dienomis − pagal kapinių prižiūrėtojo nustatytą ir kapinių informacijos lentoje, kapines prižiūrinčios įmonės ir Savivaldybės interneto svetainėje paskelbtą laiką. Leidimai laidoti išduodami nemokamai.
41. Leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje išduodamas, kai kapavietę ar kolumbariumo nišą prižiūrintis asmuo pateikia prašymą (ar esant šio asmens rašytiniam sutikimui). Tais atvejais, kai kapavietę ar kolumbariumo nišą prižiūrintis asmuo prašymo dėl leidimo laidoti išdavimo pats pateikti negali (dėl ligos, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ir pan.), leidimas laidoti į turimą šeimos kapavietę ar kolumbariumo nišą išduodamas įrodžius giminystės ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę ar kolumbariumo nišą, rašytinius sutikimus.
42. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas šių Taisyklių ir Tvarkos apraše nustatyta tvarka, kai asmuo, kuriam šių Taisyklių ir Tvarkos aprašo nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, pateikia kapinių prižiūrėtojui prašymą ir Taisyklių 39 punkte nurodytus dokumentus. Prašyme pažymima, kuriose kapinėse esančioje pripažintoje neprižiūrimoje kapavietėje pageidaujama gauti leidimą laidoti, ir nurodomas Savivaldybės vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens sprendimas, konfesinėse kapinėse – religinės bendruomenės ar bendrijos sprendimas, suteikęs teisę prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje išduodamas, jeigu pagal šias Taisykles joje galima laidoti ir praėjo ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos.
43. Mirus asmeniui, kuriam šių Taisyklių ir Tvarkos apraše nustatyta tvarka buvo suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, leidimas jį palaidoti šioje kapavietėje išduodamas laidojančiam asmeniui minėtų Taisyklių 41 punkte nustatyta tvarka.
44. Neprižiūrimoje kapavietėje laidojant ir ją prižiūrint, turi būti išsaugotas kapo paminklas, jeigu jis yra, ir jame esantys įrašai apie kapavietėje palaidotą (-us) asmenį (-is).
45. Kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 m; kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę – ne mažesnis kaip 1 m. Palaidojus kapavietėje įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas ir pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikų kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima.
46. Naujas kapas esamoje kapavietėje formuojamas tik tuo atveju, jeigu kapavietė turi aiškias (pažymėtas) ribas. Formuojant naują kapą esamoje kapavietėje arba laidojant kape pakartotinai, kapavietės ribas leidžiama pakeisti tik tuo atveju, jeigu toks pakeitimas būtinas laidojimui, galimas pagal kapinių planą ir tik tiek, kiek tai būtina laidojimui. Sprendimą leisti pakeisti kapavietės ribas ar neleisti jų pakeisti priima leidimą laidoti išduodantis asmuo, šio leidimo išdavimo metu. Įrašytų į Kultūros vertybių registrą kapaviečių ribos nustatomos ir keičiamos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.
47. Kremuoti žmogaus palaikai pelenų barstymo lauke išbarstomi ant žemės paviršiaus. Pelenų barstymo lauke individualūs paminklai nestatomi ir kremuotų žmogaus palaikų išbėrimo vieta nežymima. Pelenų barstymo lauką prižiūri, švarą ir tvarką jame užtikrina, kremuotų žmogaus palaikų išbarstymą organizuoja kapinių prižiūrėtojas, laikydamasis šių Taisyklių nurodytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
48. Laidoti žmogaus palaikus, išskyrus žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės, galima ne anksčiau kaip po 24 valandų nuo to momento, kai buvo konstatuota mirtis, jeigu tuo neignoruojami mirusiojo ar jo artimųjų asmenų religiniai įsitikinimai.
49. Palaidotus žmogaus palaikus galima ekshumuoti ar perlaidoti nesibaigus kapo ramybės laikotarpiui, kai yra pateiktas palaidoto žmogaus artimųjų giminaičių prašymas, palaidoto žmogaus artimųjų (tėvų, vaikų, brolių, seserų), asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, rašytiniai sutikimai, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gautas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro leidimas ekshumuoti žmogaus palaikus, konfesinėse kapinėse – ir religinės bendruomenės ar bendrijos rašytinis sutikimas arba prokuroro nurodymas. Šie dokumentai pateikiami Savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriui (toliau – Miesto infrastruktūros skyrius), kuris juos sutikrina ir informuoja apie ekshumaciją kapinių prižiūrėtoją.
50. Perlaidojant žmonių palaikus į kitą kapavietę ar kapines ir kapavietėje nesant kitų palaidotų žmonių palaikų, artimieji per laikotarpį, suderintą su Miesto infrastruktūros skyriumi, bet ne ilgesnį kaip 6 mėnesiai nuo leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus išdavimo dienos, privalo palikti kapavietę sutvarkytą – išvežti kapavietės statinius, želdinius ir pan. Atlaisvinus kapavietę pranešti kapinių prižiūrėtojui, o likusi tuščia kapavietė skiriama naujiems laidojimams bendra tvarka.
51. Į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse palaikus perlaidoti galima gavus Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio rašytinį sutikimą ir Taisyklių 49 punkte nurodytus rašytinius sutikimus.
52. Ekshumuojant palaikus, kai to reikalauja ikiteisminio tyrimo institucijos ar teismas, kapinių prižiūrėtojui turi būti pateikiamas vienos iš šių institucijų raštas. Atkasant kapą turi dalyvauti kapinių prižiūrėtojas. Apie kapo atkasimą informuojamas kapą prižiūrintis asmuo ir pažymima Žurnale.
53. Kasti kapo duobę / (-es), statyti (rekonstruoti) kapinių statinius (paminklus, antkapius, aptvarus ir pan.) gali fiziniai asmenys (rangos būdu), asmenys, turintys juridinį statusą, ir asmenys, vykdantys šią veiklą pagal verslo liudijimus, pateikę kapinių prižiūrėtojui tai įrodančius dokumentus ir gavę kapinių prižiūrėtojo leidimą. Asmenys, atliekantys šiuos darbus, privalo nepažeisti, negadinti kitų (gretimų) kapaviečių statinių, želdinių, priėjimų, padarę pažeidimus, privalo juos pašalinti ar atlyginti žalą. Kapinių prižiūrėtojas privalo kontroliuoti, kad kasant kapo duobę, statant (rekonstruojant) kapaviečių statinius būtų laikomasi šių Taisyklių reikalavimų.
54. Palaikai urnose gali būti laidojami kolumbariumų nišose arba kape pagal šių Taisyklių reikalavimus papildomai pateikus pažymą apie palaikų kremavimą.
55. Kai nėra mirusiųjų artimųjų, kitų asmenų ar organizacijų, galinčių organizuoti mirusiojo laidojimą ir apmokėti laidojimo išlaidas (karsto, įkapių, duobės kasimo, transporto), laidojimas organizuojamas ir išlaidos apmokamos Savivaldybės biudžeto lėšomis. Jeigu asmuo neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, laidojimą organizuoja Savivaldybė, kurios teritorijoje buvo nustatytas mirties faktas. Vienišų ir (ar) neatpažintų mirusiųjų savivaldybės teritorijoje laidojimą organizuoja (atlieka) Savivaldybės administracijos viešojo paslaugų pirkimo konkurso būdu parinktas juridinis asmuo pagal sudarytą mokamų paslaugų sutartį su Savivaldybės administracija. Šios paslaugos atlikimą kuruoja ir kontroliuoja Miesto infrastruktūros skyrius. Neatpažintus žmogaus palaikus galima laidoti tik gavus raštišką prokuroro leidimą.
56. Panevėžio miesto kapinėse laidoti leidžiama nuo 10 iki 16 val.
57. Pirmomis Kalėdų ir Velykų dienomis, Visų Šventųjų dieną (lapkričio 1 d.), Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.) nelaidojama. Kitų valstybinių švenčių dienomis laidojama suderinus su kapinių prižiūrėtoju.
58. Kapines leidžiama lankyti
58.1. nuo balandžio 1 iki rugsėjo 30 d. 7–21 val.;
58.2. nuo spalio 1 iki kovo 31 d. 9–19 val.;
58.3. lapkričio 1 ir 2 d. 9–22 val.
59. Lankantis kapinėse būtina palaikyti švarą ir rimtį.
60. Konfesinių kapinių laidojimo ir lankymo tvarką gali nustatyti atitinkama religinė bendruomenė ar bendrija. Religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo, jeigu sutartyje nenustatytas kitoks terminas, raštu informuoja Savivaldybę apie konfesinėms kapinėms nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką. Kol religinė bendruomenė ar bendrija nėra nustačiusi laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos ir nėra informavusi Savivaldybės, konfesinėse kapinėse laikomasi iki jų perdavimo buvusios laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos. Jeigu religinė bendruomenė ar bendrija per 30 dienų nuo kapinių perdavimo sutarties pasirašymo arba per kitokį šioje sutartyje numatytą terminą raštu neinformuoja Savivaldybės apie jų nustatytą laidojimo ir kapinių lankymo tvarką, konfesinėse kapinėse laikomasi Savivaldybės nustatytos laidojimo ir kapinių lankymo tvarkos.
61. Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikai laidojami (perlaidojami) vadovaujantis Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikų vežimo transporto priemonėmis, jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 494 „Dėl Asmenų, mirusių nuo pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, palaikų vežimo transporto priemonėmis, jų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, laidojimo ir perlaidojimo tvarkos patvirtinimo“.
62. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą ir kitus reikiamus dokumentus, susijusius su mirusiųjų laidojimu, palaikų perlaidojimu, rengia, laidojimo leidimų išdavimą kontroliuoja ir koordinuoja Miesto infrastruktūros skyrius.
V SKYRIUS
KAPINIŲ STATINIAI. ĮVAŽIAVIMAS TRANSPORTO PRIEMONĖMIS Į KAPINIŲ TERITORIJĄ
63. Kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi ir rekonstruojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Statant ir (ar) rekonstruojant kapo paminklus, antkapius ir kitus statinius, už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo privalo informuoti kapinių prižiūrėtoją ir pateikti jam statomų, rekonstruojamų kapo statinių supaprastintą projektą, kurį sudaro: kapavietės planas (schema) su pažymėtais esamais ir projektuojamais kapavietės statiniais, jų eksplikacija, kapavietės matmenimis, projektuojamų statinių pagrindiniais matmenimis ir aukščiais; statinio konstrukcijų aprašymas ir techninė specifikacija. Kapinių prižiūrėtojas Žurnale įrašo kapavietės statinių statymo ir (ar) rekonstravimo datas. Kapaviečių statinių statybos, rekonstrukcijos darbus gali atlikti asmenys, nurodyti Taisyklių 47 punkte. Baigus darbus, kapavietės statiniai turi būti pateikti (atiduoti) apžiūrai kapinių prižiūrėtojo, kuris įrašo Žurnale, kad atlikti darbai atitinka projektą.
64. Asmenų ar organizacijų prižiūrimose kapavietėse pastatyti statiniai yra jų nuosavybė. Už statinių priežiūrą, jų būklę atsakingi statinių savininkai.
65. Kapaviečių ir (ar) kapinių statinius statantys, rekonstruojantys asmenys visas šių darbų vykdymo metu susidariusias atliekas (nugriautus, išardytus senus statinius, statinių ir statybinių gaminių nuolaužas, nepanaudotas statybines medžiagas ir pan.) privalo sutvarkyti pagal susitarimą su atliekų tvarkytoju, atliekų vežėju ar kapinių prižiūrėtoju ir pateikti (kapavietės tvarkymo užbaigimo metu) statybos ir griovimo atliekų atidavimo į PRATC (arba kitur utilizuoti) dokumentus.
66. Norint statyti, rekonstruoti ar remontuoti kapo paminklus, antkapius ir kitus kapavietės statinius į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, reikia Kultūros paveldo departamento teritorinio padalinio pritarimo. Taikomi kapo paminklų, antkapių ir kitų kapavietės statinių statymo, rekonstravimo ar remonto riboto laidojimo kapinėse, įsteigtose iki 1940 metų, ir neveikiančiose kapinėse apribojimai ir papildomi reikalavimai
66.1. nauji kapo paminklai ir antkapiai gali būti statomi, jeigu jų nebuvo visai ar jie buvo laikini, jeigu seni susidėvi ar pripažįstami sukeliančiais avarijos grėsmę;
66.2. nauji statiniai gali būti statomi laikantis šių reikalavimų
66.2.1. statoma iš natūralių arba istoriškai būdingų konkrečioms kapinėms medžiagų;
66.2.2. paminklai negali būti aukštesni už kitose kapavietėse pastatytus paminklus;
66.2.3. jeigu kapavietė yra šlaite, atsižvelgiant į šalia esančių kapaviečių padėtį, galima formuoti iki 0,5 m aukščio atraminę sienelę (išskirtiniais atvejais dėl reljefo ypatumų atraminė sienelė gali būti aukštesnė);
66.2.4. kapavietė aptveriama ir įrengiama naudojant būdingus konkrečioms kapinėms analogus, kapo vietai žymėti numatomas kapo apvadas ar plokštė.
67. Kapinėse esantys statiniai prižiūrimi pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytą statinių naudojimo ir priežiūros tvarką.
68. Transporto priemonių įvažiavimą į kapinių teritoriją kontroliuoja kapinių prižiūrėtojas.
69. Į kapinių teritoriją leidžiama įvažiuoti: specialiosioms transporto priemonėms; kapinių priežiūros darbus atliekančios įmonės transporto priemonėms; transporto priemonėms, kurias vairuoja Neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę turintis vairuotojas, ar vežančioms neįgalų (-ius) asmenį (-is); transporto priemonėms, laidojimo procesijos metu įvežančioms palaikus (karstuose ar urnose); transporto priemonėms, įvežančioms paminklus, statybinius gaminius ir medžiagas, skirtas kapaviečių statiniams statyti, įrengti, kapavietėms sutvarkyti (pertvarkyti), kai vežama ne mažiau kaip 50 kg tam skirtų medžiagų ir kitais atvejais, gavus leidimą iš kapinių prižiūrėtojo. Įvažiavus į kapinių teritoriją, privaloma laikytis tvarkos, saugoti kapinių ir kapaviečių infrastruktūrą, neužstatyti privažiavimo kelių, nestatyti transporto priemonių ant žaliųjų plotų. Už padarytus pažeidimus atsako ir žalą atlygina transporto priemonės savininkas ar naudotojas.
70. Taisyklių 69 punkte nurodytos transporto priemonės gali įvažiuoti į kapinių teritoriją tik leidus kapinių prižiūrėtojui, jeigu transporto priemonės bendroji masė ne didesnė kaip 5 tonos.
VI SKYRIUS
DRAUDIMAI KAPINIŲ TERITORIJOJE
71. Kapinių teritorijoje draudžiama bet kokio pobūdžio reklama (išorinė, vaizdinė, komercinė ar nekomercinė, socialinė, politinė ir kt.), draudžiama klijuoti ar kitaip tvirtinti bet kokio turinio skelbimus, kitokią informaciją ant kapinių ir kapaviečių statinių, įrenginių, medžių, stulpų, tvorų ir ant kitų kapinių teritorijoje esančių objektų ar vietų.
72. Kapinių teritorijos prieigose reklama gali būti įrengiama (pateikiama) pagal Leidimų įrengti išorinę reklamą Panevėžio miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.
73. Kapinėse draudžiama: laidoti žmogaus palaikus neturint leidimo laidoti, savavališkai vykdyti kapo atkasimo darbus, važinėti bet kokiu transportu, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių 69 punkte, važinėti riedučiais, riedlentėmis, žaisti bet kokius žaidimus, ganyti gyvulius, vaikščioti su gyvūnais (ar juos vedžioti), būti kapinėse ne lankymo metu, savavališkai bendro naudojimo vietose sodinti želdinius (medžius ir krūmus), genėti, kirsti medžius ar kitaip pertvarkyti saugotinus želdinius, niokoti medžius, krūmus, vejas ir gėlynus, statyti, rekonstruoti, išvežti kapaviečių statinius neinformavus prižiūrėtojo, statyti suolus ar kitus statinius (įrenginius) už turimos kapavietės ribų, savavališkai, nesuderinus su kapinių prižiūrėtoju ir gretimų kapaviečių savininkais (prižiūrėtojais), keisti takų tarp kapaviečių plotį, priėjimo prie kapaviečių takų dangą (kloti trinkeles ar kitaip rekonstruoti), sujungti kapavietes, nepaliekant praėjimo takų, šiukšlinti, skinti ar imti gėles, kitus daiktus nuo kapaviečių, gadinti (bet kaip pažeisti, ištepti ir pan.) kapinių ir kapaviečių statinius, deginti šiukšles ar dėti (pilti) jas ne tam skirtoje vietoje, laikyti statybines ar kitas medžiagas ir daiktus, trikdyti rimtį ir pažeisti viešąją tvarką.
VII SKYRIUS
KAPAVIEČIŲ (KAPŲ) IDENTIFIKAVIMAS
74. Asmenys, norintys identifikuoti kapinėse artimųjų giminaičių, sutuoktinio (-ės), partnerio (-ės) kapą ir tapatybę jame palaidotų asmenų, kurių palaidojimo vietą žyminčių kapo paminklų, užrašų ant paminklų ar duomenų Žurnale neišlikę, turi
74.1. pateikti rašytinį prašymą Savivaldybės administracijos direktoriui;
74.2. prašyme nurodyti giminystės ryšius ir jiems žinomas aplinkybes, dėl kurių neišlikę duomenų apie kapavietę (kapą);
74.3. pateikti visus turimus duomenis apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis. Prie prašymo pridedami turimi dokumentai (išrašai iš bažnytinių registravimo knygų, mirties faktą liudijantys dokumentai, nuotraukos ir kt.), patvirtinantys pateiktus duomenis.
75. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) identifikavimo Tvarkos aprašo nustatyta tvarka per 20 darbo dienų nuo prašymo pateikimo priima Savivaldybės vykdomosios institucijos sudaryta komisija pagal pateiktą medžiagą ir apžiūrėjusi kapavietę (kapą). Šiuo atveju palaidoto asmens tapatybei nustatyti ekshumacija ir biologiniai-medicininiai tyrimai neatliekami. Kai identifikuojama kapavietė (kapas) yra konfesinėse kapinėse, sprendimas priimamas gavus religinės bendruomenės ar bendrijos sutikimą. Sprendimas dėl kapavietės (kapo) identifikavimo į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse derinamas su Kultūros paveldo departamentu.
Jeigu identifikuojama kapavietė yra Panevėžio senųjų kapinių, vad. Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėmis, komplekse ir neturi aiškiai suformuotų ribų (aptvėrimo, bortelių, tvorelės), kiekvienos kapavietės ribos nustatomos atskirai, apžiūrėjus kapavietę vietoje, įvertinus konkrečią kapavietės (kapo) situaciją, būklę ir su identifikavimu susijusias aplinkybes, kurios užfiksuojamos identifikuojamos kapavietės (kapo) apžiūros akte.
76. Apie Savivaldybės vykdomosios institucijos sudarytos komisijos priimtą sprendimą Savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas raštu informuoja prašymą pateikusį asmenį ir kapinių prižiūrėtoją, kuris identifikuotos kapavietės (kapo) duomenis įrašo Žurnale, jeigu priimant sprendimą buvo identifikuota kapavietė (kapas). Apie priimtą sprendimą identifikuoti kapavietę (kapą) konfesinėse kapinėse Savivaldybės vykdomoji institucija papildomai raštu informuoja atitinkamą religinę bendruomenę ar bendriją; jeigu kapavietė (kapas) yra į Kultūros vertybių registrą įrašytose kapinėse, – Kultūros paveldo departamentą.
77. Tais atvejais, kai yra kapavietėje palaidotų asmenų tapatybę žyminčių paminklų ir užrašų ant jų (nuoroda apie šeimos kapavietę arba nurodyti kapavietėje palaidoti asmenys su gimimo ir / ar mirties datomis), tačiau nėra išlikusių įrašų Žurnaluose, asmenys, norintys duomenis apie kapavietę įrašyti į Žurnalą, turi
77.1. pateikti rašytinį prašymą Panevėžio miesto savivaldybės administracijai;
77.2. pateikti visus turimus dokumentus apie kapavietę (kapą) ir joje (jame) palaidotus asmenis (išrašus iš bažnytinių registravimo knygų, civilinės metrikacijos įstaigų ar seniūnijų seniūnų išduotus mirties liudijimus, nuotraukas, paliudijimus ir kt.), patvirtinančius pateiktus duomenis.
78. Sprendimą dėl kapavietės (kapo) duomenų įrašymo į Žurnalą priima Miesto infrastruktūros skyrius pagal pateiktą medžiagą. Priimtą sprendimą Savivaldybės administracija pateikia kapinių prižiūrėtojui, kuris kapavietės duomenis įrašo Žurnale.
VIII SKYRIUS
KAPINIŲ PANAIKINIMAS
79. Kapinės gali būti panaikinamos iškilus pavojui visuomenės sveikatai. Sprendimą dėl kapinių panaikinimo priima Savivaldybės, kurios teritorijoje yra kapinės, taryba, vadovaudamasi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro siūlymu.
80. Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą panaikinti kapines, apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas informuojamas kapinių prižiūrėtojas. Kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo privalo informuoti visuomenę, pateikdamas 81 punkte nurodytą informaciją šiais būdais
80.1. paskelbti nacionaliniame laikraštyje, per nacionalinio transliuotojo radiją, esant galimybei, ir per televiziją;
80.2. paskelbti vietiniame laikraštyje, per vietinio transliuotojo radiją ir (ar) televiziją;
80.3. paskelbti kapinių, dėl kurių panaikinimo priimtas sprendimas, informacinėje lentoje;
80.4. paskelbti savo interneto svetainėje (jeigu ją turi).
81. Informacijoje nurodoma
81.1. Savivaldybės taryba, priėmusi sprendimą panaikinti kapines;
81.2. Savivaldybės tarybos sprendimo antraštė, sprendimo priėmimo data ir numeris;
81.3. kapinių, dėl kurių panaikinimo priimtas sprendimas, pavadinimas ir adresas;
81.4. data, nuo kurios panaikinamos kapinės;
81.5. kapinės, į kurias bus perkeliami panaikinamose kapinėse palaidoti žmonių palaikai, žemė ir žolinė pievų danga, kurioje yra išbarstyti ar užkasti į žemę kremuoti žmonių palaikai. Šiame punkte nurodyta informacija skelbiama, jeigu kapines buvo būtina panaikinti nepasibaigus kapo ramybės laikotarpiui po žmogaus palaikų paskutinio laidojimo kape;
81.6. asmuo, į kurį galima kreiptis dėl papildomos informacijos apie kapinių panaikinimą.
82. Kapinėse, dėl kurių panaikinimo Savivaldybės taryba priėmė sprendimą, palaidotų asmenų sutuoktinius ir artimuosius giminaičius, kurie kapinių prižiūrėtojui yra nurodę savo adresus, kapinių prižiūrėtojas per 15 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo informuoja raštu (registruotu laišku), pateikdamas šių Taisyklių 81 punkte nurodytą informaciją.
IX SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
83. Esant paklausai, prie kapinių gali būti organizuojama gėlių, juodžemio, žvakučių prekyba ir kapaviečių tvarkymo inventoriaus (kastuvų, grėblių, kibirų ir kt.) nuoma.
84. Prekiauti gali fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotą leidimą prekiauti ir teikti paslaugas Panevėžio miesto viešosiose vietose.
85. Kapines prižiūrintis juridinis asmuo (kapinių prižiūrėtojas) privalo pateikti Savivaldybės administracijai metinę ataskaitą apie išduotus leidimus laidoti (perlaidoti), apie galimus laidojimus (galimybę formuoti naujas kapavietes). Ataskaita turi būti pateikta per 15 darbo dienų pasibaigus kalendoriniams metams.
86. Kitus šiose Taisyklėse nenumatytus kapinių tvarkymo klausimus sprendžia Savivaldybės administracijos direktorius.
87. Pasikeitus Taisyklėse nurodytų norminių teisės aktų ir (ar) rekomendacinio pobūdžio dokumentų nuostatoms, norminiams teisės aktams ir (ar) rekomendacinio pobūdžio dokumentams netekus galios arba įsigaliojus naujiems norminiams teisės aktams ir (ar) rekomendacinio pobūdžio dokumentams, kurie kitaip reguliuoja ir (ar) rekomenduoja Taisyklėse aptariamus aspektus, Taisyklėmis vadovaujamasi tiek, kiek jos neprieštarauja norminiams teisės aktams, kartu atsižvelgiant į pasikeitusį, norminiuose teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą ir (ar) pasikeitusias rekomendacinio pobūdžio dokumentų nuostatas.
88. Šių Taisyklių reikalavimus pažeidę juridiniai ir fiziniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
part_8cfbe92e65fd40e1b4509417036dcc79_end
Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių
1 priedas
(Leidimo laidoti forma)
___________________________________
(dokumento sudarytojo pavadinimas)
LEIDIMAS LAIDOTI
_______________ Nr. _________
(data)
______________
(sudarymo vieta)
Atsižvelgiant į _______________ Nr. ____________________ gautą ___________________________
(prašymo gavimo data) (gavimo registracijos numeris) (laidojančio asmens
_______________________________________________________________________ prašymą ir fizinio asmens vardas ir pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas; juridinio asmens pavadinimas, buveinė, teisinė forma)
pateiktą medicininį mirties liudijimą,___________________________________ (jei prašoma
(medicininio mirties liudijimo data ir numeris)
laidoti žmogaus vaisių (vaisius) iki 22-os nėštumo savaitės), pateiktą sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašą _______________________________________________________________________________________
(sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos medicinos dokumentų išrašo __________________________________________________________________________
data, moters, kurios vaisių (vaisius) prašoma laidoti vardas, pavardė, gimimo data)
leidžiama laidoti
1. Pavardė _______________________________
2. Vardas ________________________________
3. Asmens kodas __________________________
4. Gimimo data ___________________________
5. Mirties data ____________________________
6. Kapinių pavadinimas _____________________
7. Kvartalo numeris ________________________
8. Kapavietės numeris ______________________
9. Kapavietės dydis _________________________
10. Kolumbariumas _________________________
11. Nišos numeris __________________________
12. Pelenų barstymo laukas ___________________
_______________________________ _______________ ________________________________________
(leidimą išdavusio asmens pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)
Pritariama leidimui laidoti riboto laidojimo kapinėse.
___________________________________________________________________________
(Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio pavadinimas)
___________________________ ____________ _____________________________________
(pritarimą išdavusio asmens pareigos) (parašas) (vardas ir pavardė)
_____________
part_e95f13d4fabd4558a629bd2f8e1b63c3_end
Panevėžio miesto kapinių tvarkymo taisyklių
2 priedas
(Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo forma)
_________________________________________________________________________________________________________________________
(kapinių pavadinimas, adresas)
LAIDOJIMŲ IR KAPAVIEČIŲ STATINIŲ REGISTRAVIMO ŽURNALAS
_____________________________________________________________
(kapinių prižiūrėtojo pavadinimas arba vardas, pavardė)
Eil. Nr.
Palaidotas asmuo
Laidojančio asmens arba kito asmens, atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą: fizinio asmens vardas, pavardė, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas, telefono ryšio numeris ir elektroninis paštas, jeigu jį turi; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, telefono ryšio numeris ir elektroninis paštas
Kapavietės statiniai, jų statymo ir rekonstravimo datos, kitų paminklų, antkapių ir kapavietės aptvėrimo įrengimo datos
Unikalus kodas Kultūros vertybių registre
Draudimo laidoti pagrindas, pradžia ir trukmė
Duomenis įregistravusio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas
Pavardė, vardas, asmens kodas
Gimimo ir mirties datos
Mirties vieta
Medicininio mirties liudijimo išdavimo data ir numeris (1 pastaba)
Kapinių kvartalas, kapavietės arba nišos numeris ir matmenys, arba pelenų barstymo laukas
Laidojimo data, laidojimo gylis
Juodligė arba ypač pavojinga užkrečiamoji liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą (2 pastaba)
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
11
12
13
Pastabos
1. Jeigu palaidotas (palaidoti) kremuotas (kremuoti) arba nekremuotas (nekremuoti) žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22-os nėštumo savaitės, 5 skiltyje nurodoma sveikatos apsaugos ministro patvirtintos formos medicinos dokumentų išrašo data, moters, kurios vaisius (vaisiai) buvo palaidotas (palaidoti), vardas, pavardė, gimimo data, o 2–4 skiltys nepildomos.
2. 8 skiltis pildoma, jeigu asmuo, kurio palaikai (išskyrus kremuotus) palaidoti kape arba laidojimo rūsyje, sirgo juodlige arba ypač pavojinga užkrečiamąja liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro nustatytą sąrašą, arba buvo tokios ligos sukėlėjų nešiotojas.
_________________
part_01b83373e3ca40c3bdf07a8bfa2c66cb_end