DĖL PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ NUSTATYMO

<Adresatas>

Suvestinė redakcija nuo 2024-07-20

Įsakymas paskelbtas: TAR 2014-05-28, i. k. 2014-05791

Nauja redakcija nuo 2020-12-30

Nr. D1-832, 2020-12-29, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28911

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL PAUKŠČIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ NUSTATYMO

2014 m. kovo 14 d. Nr. D1-281

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24 straipsnio 5 dalimi ir įgyvendindamas 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1010, 4 straipsnio 1 dalies nuostatas

Preambulės pakeitimai

Nr. D1-245, 2024-07-19, paskelbta TAR 2024-07-19, i. k. 2024-13317

T v i r t i n u pridedamus

1. Paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą.

2. Paukščių rūšių geros apsaugos būklės kriterijų sąrašą.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2021 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. D1-461

redakcija)

paukščių apsaugai svarbiŲ teritorijŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.

Paukščių apsaugai svarbi teritorija

Savivaldybės pavadinimas

Kodas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ duomenų bazėje

Apsaugos prioritetai – aptinkamos europinės svarbos saugomos paukščių rūšys; teritorijos svarba migruojantiems paukščiams

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos apsaugos tikslai

Paukščių rūšių geros apsaugos būklės kriterijaus kodas

Specifinės kriterijų vertės teritorijoje

1.

Adutiškio–Guntauninkų miškai

Ignalinos r., Švenčionių r.

LTSVEB008

juodieji gandrai (Ciconia nigra), vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), tetervinai (Tetrao tetrix), uralinės pelėdos (Strix uralensis), pilkosios meletos (Picus canus), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Adutiškio–Guntauninkų miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

2.

Apšės upės slėnis

Skuodo r.

LTSKUB001

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Apšės biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Apšės, Baltosios Vokės, Birvėtos, Svylos ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Pasiekti, kad būtų reguliariai aptinkama ne mažiau kaip 30 griežlės patinų, atkuriant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A122.1 – 260 ha; A122.2 – ne mažiau kaip 90 % (230 ha); A122.3 – ne mažiau kaip 75 % (200 ha).

3.

Asvejos ežerynas

Molėtų r., Švenčionių r., Vilniaus r.

LTSVEB005

juodieji pesliai (Milvus migrans), lėliai (Caprimulgus europaeus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Asvejos regioninio parko ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 375 „Dėl Asvejos regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, išskyrus šio parko rekreacinio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas

4.

Aukštojo tyro pelkė

Rietavo

LTPLUB003

dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Aukštojo tyro telmologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 351 „Dėl valstybinių Alių, Didžiosios girios (Aukštojo tyro I), Diržamenių, Gegužinės, Geidukonių, Kazimieravos telmologinių draustinių įsteigimo, jų ribų planų, nuostatų ir valstybinio Aukštojo tyro telmologinio draustinio ribų plano ir nuostatų patvirtinimo“

5.

Babtų-Varluvos miškai

Kauno r.

LTKAUB006

Vidutiniai geniai (Leiopicus medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Babtų-Varluvos miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-590 „Dėl Babtų-Varluvos miškų, Balbieriškio miško, Biržų girios ir Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonų įsteigimo, Biosferos poligonų nuostatų bei biosferos poligonų ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 20 vidutinio genio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A868

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A868.1 – ne mažiau kaip 4350 ha; A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (870 ha); A868.3 – ne mažiau kaip 5 % (210 ha); A868.4 –ne mažiau kaip 230 ha; A868.5 – ne mažiau kaip 1050 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 20 baltnugario genio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A239

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų –šios specifikacijos: A239.1 – ne mažiau kaip 4350 ha; A239.2 – ne mažiau kaip 20 % (870 ha); A239.3 – ne mažiau kaip 5% (210 ha).

6.

Balbieriškio miškas

Prienų r.

LTPRIB003

Vidutiniai geniai (Leiopicus medius)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Balbieriškio miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-590 „Dėl Babtų-Varluvos miškų, Balbieriškio miško, Biržų girios ir Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonų įsteigimo, Biosferos poligonų nuostatų bei biosferos poligonų ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 21 vidutinio genio porą, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A868

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A868.1 – ne mažiau kaip 3020 ha; A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (600 ha); A868.3 – ne mažiau kaip 5 % (150 ha); A868.4 – ne mažiau kaip 400 ha; A868.5 – ne mažiau kaip 1000 ha.

7.

Baltijos jūros priekrantė

__

LTPALB001

sibirinių gagų (Polysticta stelleri), klykuolių (Bucephala clangula), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser) ir mažųjų kirų (Larus minutus) žiemojimo ir migracinių sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (1 priedas)

8.

Baltosios Vokės šlapžemės

Šalčininkų r., Trakų r., Vilniaus r.

LTSALB003

mėlyngurklės (Luscinia svecica)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Baltosios Vokės biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Apšės, Baltosios Vokės, Birvėtos, Svylos ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

9.

Birvėtos šlapžemės

Ignalinos r.

LTIGNB001

gulbės giesmininkės (Cygnus cygnus), švygždos (Porzana porzana), griežlės (Crex crex), gaidukai (Philomachus pugnax); migruojančių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Birvėtos biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Apšės, Baltosios Vokės, Birvėtos, Svylos ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

10.

Biržulio–Stervo pelkių kompleksas

Telšių r.

LTTELB001

didieji baubliai (Botaurus stellaris), pievinės lingės (Circus pygargus), švygždos (Porzana porzana), plovinės vištelės (Porzana parva), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), mėlyngurklės (Luscinia svecica)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (2 priedas)

11.

Biržų giria

Biržų r.

LTBIRB001

Juodieji gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Clanga pomarina), jerubės (Bonasa bonasia), griežlės (Crex crex), pilkosios gervės (Grus grus), uralinės pelėdos (Strix uralensis), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), pilkosios meletos (Picus canus), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Biržų girios biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-590 „Dėl Babtų-Varluvos miškų, Balbieriškio miško, Biržų girios ir Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonų įsteigimo, Biosferos poligonų nuostatų bei biosferos poligonų ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 5 juodojo gandro poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A030

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A030.1 – ne mažiau kaip 17 656 ha; A030.2 – ne mažiau kaip 10 lizdaviečių; A030.3 – ≥ 12 ha aplink 1 lizdavietę, bendras plotas ≥ 120 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 20 mažojo erelio rėksnio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A858

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A858.1 – 17 656 ha; A858.2 – ne mažiau kaip 40 lizdaviečių; A858.3 – ≥ 15 ha 1 poros veisimosi vietoje, bendras plotas ≥ 300 ha; A858.4 – ne mažiau kaip 650 ha; A858.5 1. – ne mažiau kaip 200 ha; 2. – ≥ 5 m.

Išsaugoti ne mažiau kaip 100 jerubės porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A104

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A104.1 – ne mažiau kaip 17 050 ha; A104.2 – ne mažiau kaip 20 % (3 410 ha).

Pasiekti ne mažiau kaip 15 reguliariai aptinkamų griežlės patinų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A122.1 – 360 ha (netaikoma miško žemėje); A122.2 – ne mažiau kaip 65 % (230 ha); A122.3 – ne mažiau kaip 55 % (200 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 20 pilkosios gervės porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A127

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A127.1 – ne mažiau kaip 17 683 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 uralinės pelėdos porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A220

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A220.1 – ne mažiau kaip 17 050 ha; A220.2 – ne mažiau kaip 20 % (3 410 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 žvirblinės pelėdos poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A217

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A217.1 – ne mažiau kaip 17 050 ha; A217.2 – ne mažiau kaip 20 % (3 410 ha); A217.3 – ne mažiau kaip 5 % (850 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 20 pilkosios meletos porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A234

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A234.1 – ne mažiau kaip 17 050 ha; A234.2 – ne mažiau kaip 20 % (3 410 ha); A234. 3 – ne mažiau kaip 5 % (850 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 30 tripirščio genio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A241

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A241.1 – ne mažiau kaip 17 050 ha; A241.2 – ne mažiau kaip 20 % (3 410 ha); A241. 3 – ne mažiau kaip 5 % (850 ha).

12.

Blinstrubiškio miškas

Raseinių r.

LTRASB002

Jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (31 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 4 jūrinių erelių poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A075

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A075.1 – ne mažiau kaip 3 231 ha; A241.2 – ne mažiau kaip 8 lizdavietės.

Išsaugoti ne mažiau kaip 100 upinės žuvėdros porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A193.1 – ne mažiau kaip 950 ha; A193.2 – ne mažiau kaip 0,5 ha; A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (0,4 ha).

13.

Būdos-Pravieniškių miškai

Kaišiadorių r.

LTKAIB006

Vakariniai vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), jerubės (Bonasa bonasia), gervės (Grus grus), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), juodosios meletos (Dryocopus martius), vidutiniai geniai (Leiopicus medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. D1-590 „Dėl Babtų-Varluvos miškų, Balbieriškio miško, Biržų girios ir Būdos-Pravieniškių miškų biosferos poligonų įsteigimo, Biosferos poligonų nuostatų bei biosferos poligonų ribų patvirtinimo.

Išsaugoti ne mažiau kaip 8 vakarinio vapsvaėdžio poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A072

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A072.1 – ne mažiau kaip 5173 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 100 jerubės porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A104

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A104.1 – ne mažiau kaip 5034 ha; A104.2 – ne mažiau kaip 20 % (1000 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 30 gervės porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A127

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A127.1 – ne mažiau kaip 5173 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 10 žvirblinės pelėdos porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A217

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A217.1 – ne mažiau kaip 5034 ha; A217.2 – ne mažiau kaip 20 % (1000 ha); A217.3 – ne mažiau kaip 5% (250 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 40 juodosios meletos porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A236

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A236.1 – ne mažiau kaip 5034 ha; A236.2 – ne mažiau kaip 20 % (1000 ha); A236.3 – ne mažiau kaip 5% (250 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 25 vidutinio genio poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A868

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A868.1 – ne mažiau kaip 5034 ha; A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (1000 ha); A868.3 – ne mažiau kaip 5% (250 ha); A868.4 – ne mažiau kaip 108 ha; A868.5 – ne mažiau kaip 400 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 14 baltnugario genio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A239

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A239.1 – ne mažiau kaip 5034 ha; A239.2 – ne mažiau kaip 20 % (1000 ha); A239.3 – ne mažiau kaip 5% (250 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 5 tripirščio genio poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A241

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A241.1 – ne mažiau kaip 5034 ha; A241.2 – ne mažiau kaip 20 % (1000 ha); A241. 3 – ne mažiau kaip 5 % (250 ha).

14.

Čedaso ežeras ir jo apyežerės

Rokiškio r.

LTROKB001

plovinės vištelės (Porzana parva), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Čedaso ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl valstybinių Čedaso, Kazimieravo, Niedaus, Senosios Rusnės ornitologinių draustinių ir Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo“

15.

Čepkelių pelkė

Varėnos r.

LTVARB002

tetervinai (Tetrao tetrix), kurtiniai (Tetrao urogallus), gervės (Grus grus), dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola), lututės (Aegolius funereus), pilkosios meletos (Picus canus), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Čepkelių valstybinio rezervato ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 774 „Dėl Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“

16.

Dainavos giria

Alytaus r., Druskininkų, Lazdijų r., Varėnos r.

LTVARB005

tetervinai (Tetrao tetrix), kurtiniai (Tetrao urogallus), lututės (Aegolius funereus), lėliai (Caprimulgus europaeus), žalvarniai (Coracias garrulus), ligutės (Lullula arborea), tulžiai (Alcedo atthis)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Dzūkijos nacionalinio parko ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“ išskyrus šio parko Merkinės geomorfologinį ir Merkinės urbanistinį draustinius, rekreacinio, žemės ūkio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas

17.

Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių kompleksas

Ignalinos r.

LTIGNB004

didieji baubliai (Botaurus stellaris), griežlės (Crex crex),

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (3 priedas)

18.

Dotnuvos-Josvainių miškai

Kėdainių r.

LTKEDB003

Juodieji gandrai (Ciconia nigra), vidutiniai geniai (Leiopicus medius)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Dotnuvos-Josvainių miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-531 „Dėl Blinstrubiškio miško, Dotnuvos-Josvainių miškų, Labūnavos miško ir Lančiūnavos miško biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų planų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 4 juodojo gandro poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A030

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A030.1 – ne mažiau kaip 5 774 ha; A030.2 – ne mažiau kaip 8; A030.3 – ≥ 12 ha aplink 1 lizdavietę, bendras plotas ne mažiau kaip 96 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 30 vidutinio genio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A868

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A868.1 – ne mažiau kaip 5 540 ha; A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (1 100 ha); A868.3 – ne mažiau kaip 5% (270 ha); A868.4 – ne mažiau kaip 260 ha; A868.5 – ne mažiau kaip 1690 ha.

19.

Drūkšių ežeras

Ignalinos r., Zarasų r.

LTZARB003

didieji baubliai (Botaurus stellaris), didieji baltieji garniai (Egretta alba)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (4 priedas)

20.

Dubysos upės slėnis

Jurbarko r., Kauno r., Raseinių r.

LTRASB001

griežlės (Crex crex), tulžiai (Alcedo atthis)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (5 priedas)

21.

Erlos ir Salanto upių senslėniai

Kretin- gos r., Skuodo r.

LTSKUB002

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (6 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 40 reguliariai aptinkamų griežlės patinų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A122.1 – 1250 ha; A122.2 – ne mažiau kaip 50 % (620 ha); A122.3 – ne mažiau kaip 25 % (310 ha).

22.

Gedžiūnų miškas

Joniškio r., Pakruojo r.

LTPAKB002

Mažieji ereliai rėksniai (Clanga pomarina)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Gedžiūnų miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 20 mažojo erelio rėksnio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A858

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A858.1 – 14 129 ha; A858.2 – ne mažiau kaip 40 lizdaviečių; A858.3 – ≥ 15 ha 1 poros veisimosi vietoje, bendras plotas ≥ 300 ha; A858.4 – ne mažiau kaip 6120 ha; A858.5 – 1. ne mažiau kaip 310 ha; 2. ≥ 5 m.

23.

Gelednės miškas

Švenčionių r.

LTSVEB004

kurtiniai (Tetrao urogallus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Gelednės miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-169 „Dėl Gelednės miško biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“

24.

Grybaulios žuvinin-kystės tvenkiniai

Varėnos r.

LTVARB007

Pievinės lingės (Circus pygargus), griežlės (Crex crex), plovinės vištelės (Zapornia parva)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (7 priedas)

Pasiekti, kad būtų aptinkamos ne mažiau kaip 3 pievinės lingės poros, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A084

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A084.1 – apie 600 ha; A084.2 – ne mažiau kaip 2 %.

Pasiekti, kad būtų reguliariai aptinkama ne mažiau kaip 30 griežlės patinų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirose buveinėse, esančiose paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A122.1 – ne mažiau kaip 600 ha; A122.2 – ne mažiau kaip 65 % (apie 400 ha); A122.3 – ne mažiau kaip 50 % (apie 300 ha).

Pasiekti, kad būtų reguliariai aptinkamos ne mažiau kaip 3 plovinės vištelės poros, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A892

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A892.1 – ne mažiau kaip 30 ha.

25.

Gubernijos miškas

Joniškio r., Šiaulių r.

LTSIAB001

Mažieji ereliai rėksniai (Clanga pomarina)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos pateikiamos 35 priede.

Išsaugoti ne mažiau kaip 25 mažojo erelio rėksnio poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A858

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A858.1 – 22 254 ha; A858.2 – ne mažiau kaip 50 lizdaviečių; A858.3 – ≥ 15 ha 1 poros veisimosi vietoje, bendras plotas ≥ 375 ha; A858.4 – ne mažiau kaip 10940 ha; A858.5 – 1. ne mažiau kaip 330 ha; 2. ≥ 5 m.

26.

Kalvarijos apylinkės

Kalvarijos

LTKALB001

Griežlės (Crex crex), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), pievinės lingės (Circus pygargus), paprastosios švygždos (Porzana porzana), dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Kalvarijos biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-407 „Dėl Kalvarijos biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“. Rūšių veisimosi ir maitinimosi buveinių plotai pateikiami 36 priede.

Išsaugoti ne mažiau kaip 100 reguliariai aptinkamų griežlės patinų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A122.1 – 16 100 ha; A122.2 kriterijaus procentas netaikomas, buveinių plotas ne mažesnis kaip 5000 ha; A122.3 kriterijaus procentas netaikomas, buveinių plotas ne mažesnis kaip 2000 ha.

Pasiekti ne mažiau kaip 20 reguliariai aptinkamų nendrinės lingės porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A081

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A081.1 – 16400 ha; A081.2 – 5000 ha; A081.3 – ne mažiau kaip 180 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 4 reguliariai aptinkamas pievinės lingės poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A084

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A084.1 – 16100 ha; A084.2 netaikomas.

Pasiekti ne mažiau kaip 10 reguliariai aptinkamų paprastosios švygždos patinų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A119

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A119.1 – ne mažiau kaip 243 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 6 dirvoninio kalviuko poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A255

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A255.1 – a) ne mažiau kaip 2,3 ha; b) ne mažiau kaip 60 ha.“

27.

Kalvių karjeras

Klaipėdos r.

LTKLAB003

Upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Kalvių atkuriamojo sklypo ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-486 „Dėl Kalvių, Pabradės ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų patvirtinimo“.

Pasiekti ne mažiau kaip 250 reguliariai aptinkamų upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A193.1 – ne mažiau kaip 36 ha; A193.2 – ne mažiau kaip 0,5 ha; A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (0,4 ha).

28.

Kamanų pelkė

Akmenės r., Mažeikių r.

LTAKMB001

pievinės lingės (Circus pygargus), tetervinai (Tetrao tetrix), dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola); žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), migruojančių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Kamanų valstybinio rezervato ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1200 „Dėl Kamanų valstybinio gamtinio rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“

29.

Karaviškių miškas

Varėnos r.

LTVARB004

kurtiniai (Tetrao urogallus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (8 priedas)

30.

Kauno marios

Kaišiadorių r., Kauno m., Kauno r.

LTKAUB008

juodieji pesliai (Milvus migrans), plovinės vištelės (Porzana parva), tulžiai (Alcedo atthis)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Kauno marių regioninio parko ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. 1083 „Dėl Kauno marių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“, išskyrus šio parko rekreacinio, žemės ūkio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas

31.

Kazimieravo šlapžemės

Vilniaus r.

LTVLNB001

juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), mėlyngurklės (Luscinia svecica)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Kazimieravo ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl valstybinių Čedaso, Kazimieravo, Niedaus, Senosios Rusnės ornitologinių draustinių ir Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo“

32.

Kretuono ežeras

Švenčionių r.

LTSVEB003

Gaidukai (Calidris pugnax), mažieji kirai (Hydrocoloeus minutus), upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (9 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 5 gaiduko perinčias pateles užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirose sausumos buveinėse, esančiose paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A861

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A861.1 – ne mažiau kaip 220 ha; A861.2 – ne mažiau kaip 75 % (170 ha); A861.3 – ne mažiau kaip 90 % (150 ha).

Pasiekti ne mažiau kaip 3 reguliariai aptinkamas mažųjų kirų poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę pakrančių, vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A862

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A862.1 – ne mažiau kaip 970 ha; A862.2 – ne mažiau kaip 20 ha; A862.3 – ne mažiau kaip 90 % (18 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 220 upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A193.1 – ne mažiau kaip 890 ha; A193.2 – ne mažiau kaip 20 ha; A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (18 ha).

33.

Kuršių marios

Klaipėdos r., Šilutės r.

LTKLAB010

migruojančių mažųjų gulbių (Cygnus columbianus), smailiauodegių ančių (Anas acuta), didžiųjų dančiasnapių (Mergus merganser), mažųjų dančiasnapių (Mergus albellus), mažųjų kirų (Larus minutus), jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (10 priedas)

34.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas

Klaipėdos m., Klaipėdos r., Neringos, Šilutės r.

LTKLAB001

jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), ligutės (Lullula arborea), dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris); migruojančių mažųjų kirų (Larus minutus) ir upinių žuvėdrų (Sterna hirundo) sankaupų vietos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, ir žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) ir alkų (Alca torda) sankaupų vietos Baltijos jūroje, taip pat paukščių migracinių srautų susiliejimo vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (11 priedas)

35.

Kuršių nerijos pajūris

_

LTNERB001

migruojančių mažųjų kirų (Larus minutus) ir žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) ir alkų (Alca torda) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su patvirtintomis Baltijos jūros biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-350 „Dėl Baltijos jūros biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“

36.

Labanoro giria

Ignalinos r., Molėtų r., Švenčionių r., Utenos r.

LTSVEB002

juodakakliai narai (Gavia arctica), vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), juodieji pesliai (Milvus migrans), žuvininkai (Pandion haliaetus), kurtiniai (Tetrao urogallus), jerubės (Bonasa bonasia), gervės (Grus grus), tikučiai (Tringa glareola), lututės (Aegolius funereus), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), lėliai (Caprimulgus europaeus), žalvarniai (Coracias garrulus), juodosios meletos (Dryocopus martius), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus), ligutės (Lullula arborea)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Labanoro regioninio parko ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1530 „Dėl Labanoro regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, išskyrus šio parko Labanoro urbanistinį draustinį, rekreacinio ir žemės ūkio paskirties prioriteto funkcines zonas

37.

Labūnavos miškas

Jonavos r., Kauno r., Kėdainių r.

LTKEDB001

Mažieji ereliai rėksniai (Clanga pomarina)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Labūnavos miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-531 „Dėl Blinstrubiškio miško, Dotnuvos-Josvainių miškų, Labūnavos miško ir Lančiūnavos miško biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų planų patvirtinimo“.

Pasiekti ne mažiau kaip 8 reguliariai aptinkamas mažojo erelio rėksnio poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A858

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A858.1 – 3942 ha; A858.2 – ne mažiau kaip 16 lizdaviečių; A858.3 – ≥ 15 ha 1 poros veisimosi vietoje, bendras plotas ≥ 120 ha; A858.4 – ne mažiau kaip 2210 ha; A858.5 – 1. ne mažiau kaip 20 ha; 2. ≥ 5 m.

38.

Lančiūnavos miškas

Kėdainių r.

LTKEDB002

Mažieji ereliai rėksniai (Clanga pomarina), pilkosios meletos (Picus canus), vidutiniai geniai (Leiopicus medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Lančiūnavos miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1-531 „Dėl Blinstrubiškio miško, Dotnuvos-Josvainių miškų, Labūnavos miško ir Lančiūnavos miško biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų planų patvirtinimo“.

Pasiekti ne mažiau kaip 5 reguliariai aptinkamas mažojo erelio rėksnio poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A858

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A858.1 – 5204 ha; A858.2 – ne mažiau kaip 10 lizdaviečių; A858.3 – ≥ 15 ha 1 poros veisimosi vietoje, bendras plotas ≥ 75 ha; A858.4 – ne mažiau kaip 1 980 ha; A858.5 – 1. ne mažiau kaip 190 ha; 2. ≥ 5 m.

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 pilkosios meletos porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A234

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A234.1 – ne mažiau kaip 3125 ha; A234.2 – ne mažiau kaip 20 % (625 ha); A234.3 – ne mažiau kaip 5 % (150 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 20 vidutinio genio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A868

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A868.1 – ne mažiau kaip 3125 ha; A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (625 ha); A868.3 – ne mažiau kaip 5 % (150 ha); A868.4 – ne mažiau kaip 250 ha; A868.5 – ne mažiau kaip 620 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 20 baltnugario genio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A239

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A239.1 – ne mažiau kaip 3125 ha; A239.2 – ne mažiau kaip 20 % (625 ha); A239.3 – ne mažiau kaip 5% (150 ha).

39.

Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai

Alytaus r., Lazdijų r.

LTALYB001

didieji baubliai (Botaurus stellaris), rudės (Aythya nyroca), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), švygždos (Porzana porzana), plovinės vištelės (Porzana parva), mėlyngurklės (Luscinia svecica); migruojančių vandens paukščių sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (12 priedas)

40.

Minijos upės slėnis

Klaipėdos r., Kretingos r., Plungės r., Šilutės r.

LTKLAB005

griežlės (Crex crex), tulžiai (Alcedo atthis)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (13 priedas)

41.

Mūšos tyrelio pelkė

Joniškio r.

LTJONB001

dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola); migruojančių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žagarės regioninio parko Mūšos tyrelio telmologinio draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1232 „Dėl Žagarės regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“

42.

Nemirsetos smiltpievės

Klaipėdos r.

LTKREB001

Dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos, rūšies veisimosi ir maitinimosi buveinių plotai nustatomi pagal planą (14 priedas).

Pasiekti ne mažiau kaip 10 reguliariai aptinkamų dirvoninio kalviuko porų atkuriant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A255

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A255.1 – a) ne mažiau kaip 50 ha; b) ne mažiau kaip 50 ha.

43.

Nemunėlio upės slėnis

Biržų r., Rokiškio r.

LTBIRB002

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (15 priedas).

Pasiekti, kad būtų reguliariai aptinkama ne mažiau kaip 40 griežlės patinų, atkuriant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A122.1 – 1190 ha; A122.2 – ne mažiau kaip 50 % (590 ha); A122.3 – ne mažiau kaip 25 % (290 ha).

44.

Nemuno delta

Šilutės r.

LTSLUB001

didieji baubliai (Botaurus stellaris), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), pievinės lingės (Circus pygargus), jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), švygždos (Porzana porzana), plovinės vištelės (Porzana parva), griežlės (Crex crex), avocetės (Recurvirostra avosetta), juodkrūčiai bėgikai (Calidris alpina), gaidukai (Philomachus pugnax), stulgiai (Gallinago media), mažieji kirai (Larus minutus), upinės žuvėdros (Sterna hirundo), mažosios žuvėdros (Sterna albifrons), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), baltaskruostės žuvėdros (Chlidonias hybridus), didieji apuokai (Bubo bubo), balinės pelėdos (Asio flammeus), meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola), paprastosios medšarkės (Lanius collurio), sodinės startos (Emberiza hortulana); paukščių migracinių srautų susiliejimo vieta, taip pat migruojančių gulbių giesmininkių (Cygnus cygnus) ir mažųjų gulbių (Cygnus columbianus), baltakakčių (Anser albifrons) ir pilkųjų (Anser anser) žąsų, baltaskruosčių berniklių (Branta leucopsis), ausuotųjų kragų (Podiceps cristatus), cyplių (Anas penelope), smailiauodegių (Anas acuta), pilkųjų (Anas strepera), šaukštasnapių (Anas clypeata) ir kuoduotųjų (Aythya fuligula) ančių, didžiųjų (Mergus merganser) ir mažųjų (Mergus albellus) dančiasnapių, tilvikinių paukščių, jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Nemuno deltos regioninio parko ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“, išskyrus šio parko Sausgalvių botaninį-zoologinį draustinį, rekreacinio, žemės ūkio ir kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinio prioriteto zonas

45.

Nemunas tarp Pelėšiškių ir Balbieriškio

Alytaus r., Birštono

LTPRIB006

Mažosios žuvėdros (Sternula albifrons)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (16 priedas).

Pasiekti ne mažiau kaip 20 reguliariai aptinkamų mažosios žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę pakrančių, vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A885

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A885.1 – ne mažiau kaip 400 ha; A885.2 – ne mažiau kaip 0,3 ha; 885.3 – ne mažiau kaip 100 % (0,3 ha).

46.

Nemunas tarp Prienų ir Lengveniškių

Birštono, Prienų r.

LTPRIB005

Upinės žuvėdros (Sterna hirundo), mažosios žuvėdros (Sternula albifrons)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (17 priedas).

Pasiekti ne mažiau kaip 90 reguliariai aptinkamų upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A193.1 – ne mažiau kaip 130 ha; A193.2 – ne mažiau kaip 1,5 ha; 193.3 – ne mažiau kaip 100 % (1,5 ha).

Pasiekti ne mažiau kaip 20 reguliariai aptinkamų mažosios žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę pakrančių, vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A885

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A885.1 – ne mažiau kaip 130 ha; A885.2 – ne mažiau kaip 0,3 ha; A885.3 – ne mažiau kaip 100 % (0,3 ha).

47.

Nemuno slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiš-kio

Jurbarko r., Šakių r.

LTJURB002

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (18 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 30 reguliariai aptinkamų griežlės patinų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A122.1 – 580 ha; A122.2 – ne mažiau kaip 70 % (400 ha); A122.3 – ne mažiau kaip 35 % (200 ha).

48.

Nemuno slėnio pievos ties Viešvile

Jurbarko r.

LTTAUB004

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (19 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 30 reguliariai aptinkamų griežlės patinų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A122.1 – 540 ha; A122.2 – ne mažiau kaip 70 % (380 ha). A122.3 – ne mažiau kaip 40 % (210 ha).

49.

Nemuno upės pakrantės ir salos tarp Kulautuvos ir Smalininkų

Jurbarko r., Kauno r., Šakių r.

LTKAUB001

Mažosios žuvėdros (Sternula albifrons), upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (20 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 50 mažosios žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę pakrančių, vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A885

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A885.1 – ne mažiau kaip 2710 ha; A885.2 – ne mažiau kaip 1,5 ha; A885.3 – ne mažiau kaip 90 % (1,3 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 180 upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A193.1 – ne mažiau kaip 2710 ha; A193.2 – ne mažiau kaip 1,5 ha; A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (1,3 ha).

50.

Nevėžio upės slėnis

Kauno r.

LTKAUB004

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (21 priedas).

Pasiekti, kad būtų reguliariai aptinkama ne mažiau kaip 30 griežlės patinų, atkuriant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A122.1 – 680 ha; A122.2 – ne mažiau kaip 50 % (340 ha); A122.3 – ne mažiau kaip 30 % (200 ha).

51.

Niedaus ir Veisiejų ežerai

Lazdijų r.

LTLAZB001

Upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Niedaus ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl valstybinių Čedaso, Kazimieravo, Niedaus, Senosios Rusnės ornitologinių draustinių ir Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo“.

Pasiekti ne mažiau kaip 160 reguliariai aptinkamų upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A193.1 – ne mažiau kaip 110 ha; A193.2 – ne mažiau kaip 1,5 ha; A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (1,3 ha).

52.

Novaraistis

Kauno r., Kazlų Rūdos, Šakių r.

LTSAKB001

Upinės žuvėdros (Sterna hirundo); migruojančių pilkųjų gervių (Grus grus) sankaupų vieta

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Novaraisčio ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 80 upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A193.1 – ne mažiau kaip 350 ha; A193.2 – ne mažiau kaip 0,5 ha; A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (0,4 ha).

Išsaugoti pilkųjų gervių sankaupas, kuriose migracijų metu susirenka ne mažiau kaip 4000 individų, užtikrinant gerą rūšies poilsio buveinių apsaugos būklę atvirose sekliose šlapynėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir maitinimosi vietų artimoje aplinkoje.

A127_m

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A127_m.1 – ne mažiau kaip 360 ha; A127_m.2 – ne mažiau kaip 50 % (180 ha); A127_m.5 netaikomas.

53.

Pabradės smiltpievės

Švenčionių r.

LTSVEB009

Dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Pabradės atkuriamojo sklypo ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-486 „Dėl Kalvių, Pabradės ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų planų patvirtinimo“. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos, paukščių veisimosi ir maitinimosi buveinių plotai pateikiami 34 priede.

Išsaugoti ne mažiau kaip 6 dirvoninio kalviuko poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A255

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A255.1: a) ne mažiau kaip 170 ha; b) ne mažiau kaip 130 ha

54.

Padauguvos miškas

Kauno r.

LTKAUB005

Baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Padauguvos miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 baltnugario genio porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A239

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A239.1 – ne mažiau kaip 5610 ha; A239.2 – ne mažiau kaip 20 % (1120 ha); A239.3 – ne mažiau kaip 5% (280 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 6 tripirščio genio poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A241

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A241.1 – ne mažiau kaip 5610 ha; A241.2 – ne mažiau kaip 20 % (1120 ha); A241. 3 – ne mažiau kaip 5% (280 ha).

55.

Pertako miškas

Lazdijų r.

LTLAZB003

kurtiniai (Tetrao urogallus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Pertako miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. D1-111 „Dėl Pertako miško biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų patvirtinimo“

56.

Plinkšių miškas

Mažeikių r., Telšių r.

LTMAZB001

Vakariniai vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), pilkosios meletos (Picus canus)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Plinkšių miško biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti ne mažiau kaip 6 vakarinio vapsvaėdžio poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A072

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A072.1 – ne mažiau kaip 6042 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 10 pilkosios meletos porų, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A234

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A234.1 – ne mažiau kaip 5100 ha; A234.2 – ne mažiau kaip 20 % (1020 ha); A234.3 – ne mažiau kaip 5 % (250 ha).

57.

Praviršulio tyrelis

Radviliškio r., Raseinių r.

LTRADB003

tetervinai (Tetrao tetrix), dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Praviršulio tyrelio valstybinio botaninio-zoologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“

58.

Pušnies, Ružo ir Apvardų šlapžemių kompleksas

Ignalinos r.

LTIGNB005

Paprastosios švygždos (Porzana porzana)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos, rūšies veisimosi ir maitinimosi buveinių plotai nustatomi pagal planą (22 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 reguliariai aptinkamų paprastosios švygždos patinų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A119

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A119.1 – ne mažiau kaip 213 ha.

59.

Reiskių tyro pelkė

Klaipėdos r., Kretingos r., Plungės r.

LTPLUB002

dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Reiskių tyro telmologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“

60.

Rūdninkų giria

Šalčininkų r., Varėnos r.

LTSALB002

vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), tetervinai (Tetrao tetrix), kurtiniai (Tetrao urogallus), lututės (Aegolius funereus), lėliai (Caprimulgus europaeus), juodosios meletos (Dryocopus martius), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus), ligutės (Lullula arborea), dirvoniniai kalviukai (Anthus campestris)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Rūdninkų girios biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

61.

Sartų regioninis parkas

Rokiškio r., Zarasų r.

LTZARB005

Vakariniai vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), plovinės vištelės (Zapornia parva), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), tripirščiai geniai (Picoides tridactylus)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (33 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 6 vakarinio vapsvaėdžio poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A072

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A072.1 – ne mažiau kaip 11210 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 4 plovinės vištelės poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A892

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A892.1 – ne mažiau kaip 200 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 7 žvirblinės pelėdos poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A217

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A217.1 – ne mažiau kaip 4190 ha; A217.2 – ne mažiau kaip 20 % (830 ha); A217.3 – ne mažiau kaip 5 % (200 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 6 tripirščio genio poras, užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A241

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A241.1 – ne mažiau kaip 4190 ha; A241.2 – ne mažiau kaip 20 % (830 ha); A241. 3 – ne mažiau kaip 5 % (200 ha).

62.

Sausgalvių pievos

Šilutės r.

LTSLUB003

stulgiai (Gallinago media), meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Nemuno deltos regioninio parko Sausgalvių botaninio-zoologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“

63.

Senrusnės ir Sennemunės ežerai

Pagėgių

LTSLUB002

griežlės (Crex crex), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), baltaskruostės žuvėdros (Chlidonias hybridus); migruojančių baltakakčių žąsų (Anser albifrons) sankaupų vieta, taip pat baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) ir plėšriųjų paukščių migracinių srautų susiliejimo vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Senosios Rusnės ornitologinio draustinio ir jo buferinės apsaugos zonos ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 336 „Dėl valstybinių Čedaso, Kazimieravo, Niedaus, Senosios Rusnės ornitologinių draustinių ir Svencelės pievų botaninio-zoologinio draustinių įsteigimo ir jų ribų planų patvirtinimo“

64.

Smalvos šlapžemių kompleksas

Zarasų r.

LTZARB002

juodosios žuvėdros (Chlidonias niger)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Smalvos hidrografinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“

65.

Sulinkių durpynas

Radviliškio r.

LTRADB004

Migruojančių pilkųjų gervių (Grus grus) sankaupų vieta

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Sulinkių ornitologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ ir Sulinkių atkuriamojo sklypo ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. D1-486 „Dėl Kalvių, Pabradės ir Sulinkių atkuriamųjų sklypų įsteigimo bei jų ribų patvirtinimo“.

Išsaugoti pilkųjų gervių sankaupas, kuriose migracijų metu susirenka ne mažiau kaip 1500 individų, užtikrinant gerą rūšies poilsio buveinių apsaugos būklę atvirose sekliose šlapynėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir maitinimosi vietų artimoje aplinkoje.

A127_m

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A127_m.1 – ne mažiau kaip 320 ha; A127_m.2 – ne mažiau kaip 50 % (160 ha).

66.

Svencelės pievos

Klaipėdos r., Šilutės r.

LTKLAB009

meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (23 priedas)

67.

Svylos upės slėnis

Ignalinos r.

LTSVEB001

griežlės (Crex crex), stulgiai (Gallinago media)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Svylos biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Apšės, Baltosios Vokės, Birvėtos, Svylos ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

68.

Šaltojos ir Vyžuonos upių slėniai

Rokiškio r.

LTROKB004

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (24 priedas).

Pasiekti ne mažiau kaip 40 reguliariai aptinkamų griežlės patinų, atkuriant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A122.1 – 1260 ha; A122.2 – ne mažiau kaip 50 % (630 ha); A122.3 – ne mažiau kaip 25 % (310 ha).

69.

Šešuvies ir Jūros upių slėniai

Pagėgių, Tauragės r.

LTTAUB001

griežlės (Crex crex), tulžiai (Alcedo atthis)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (25 priedas)

70.

šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko dalis

Ignalinos r., Zarasų r.

LTZARB004

juodakakliai narai (Gavia arctica), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (26 priedas)

71.

Šimonių giria

Anykščių r., Kupiškio r.

LTANYB001

juodieji gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), lėliai (Caprimulgus europaeus), žalvarniai (Coracias garrulus), juodosios meletos (Dryocopus martius), ligutės (Lullula arborea)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Šimonių girios biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

72.

Širvintos upės slėnis

Vilkaviš- kio r.

LTVLKB001

Griežlės (Crex crex)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (27 priedas).

Pasiekti ne mažiau kaip 30 reguliariai aptinkamų griežlės patinų, atkuriant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę atvirame kraštovaizdyje, esančiame paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A122

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A122.1 – 420 ha; A122.2 – ne mažiau kaip 75 % (310 ha); A122.3 – ne mažiau kaip 50 % (210 ha).

73.

Taujėnų-Užulėnio miškai

Panevėžio r., Ukmergės r.

LTUKMB001

Juodieji gandrai (Ciconia nigra), mažieji ereliai rėksniai (Clanga pomarina), pilkosios gervės (Grus grus), pilkosios meletos (Picus canus), vidutiniai geniai (Leiopicus medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“

Pasiekti ne mažiau kaip 5 reguliariai aptinkamas juodojo gandro poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A030

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A030.1 – ne mažiau kaip 22429 ha; A030.2 – ne mažiau kaip 10; A030.3 – ≥ 12 ha aplink 1 lizdavietę, bendras plotas –ne mažiau kaip 120 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 mažojo erelio rėksnio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A858

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A858.1 – 22429 ha; A858.2 – ne mažiau kaip 30 lizdaviečių; A858.3 – ≥ 15 ha 1 poros veisimosi vietoje, bendras plotas ≥ 450 ha; A858.4 – ne mažiau kaip 6800 ha; A858.5 – 1. ne mažiau kaip 820 ha; 2. ≥ 5 m.

Išsaugoti ne mažiau kaip 30 pilkosios gervės porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A127

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A127.1 – ne mažiau kaip 22528 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 pilkosios meletos porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A234

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A234.1 – ne mažiau kaip 15300 ha; A234.2 – ne mažiau kaip 20 % (3060 ha); A234.3 – ne mažiau kaip 5 % (760 ha).

Išsaugoti ne mažiau kaip 40 vidutinio genio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A868

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A868.1 – ne mažiau kaip 15300 ha; A868.2 – ne mažiau kaip 20 % (3 060 ha); A868.3 – ne mažiau kaip 5 % (760 ha); A868.4 – ne mažiau kaip 110 ha; A868.5 – ne mažiau kaip 1310 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 35 baltnugario genio poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A239

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A239.1 – ne mažiau kaip 15300 ha; A239.2 – ne mažiau kaip 20 % (3060 ha); A239.3 – ne mažiau kaip 5 % (760 ha).

74.

Tyrulių pelkė

Radviliškio r., Šiaulių r.

LTRADB005

didieji baubliai (Botaurus stellaris), švygždos (Porzana porzana); migruojančių gervių (Grus grus) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Tyrulių botaninio-zoologinio draustinio ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“

75.

Tyrų pelkė

Klaipėdos r.

LTKLAB002

juodkrūčiai bėgikai (Calidris alpina), meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (28 priedas)

76.

Vainuto miškai

Šilalės r., Šilutės r.

LTSLUB004

Juodieji gandrai (Ciconia nigra), vakariniai vapsvaėdžiai (Pernis apivorus)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Vainuto miškų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-724 „Dėl Vainuto miškų biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Pasiekti ne mažiau kaip 5 reguliariai aptinkamas juodojo gandro poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A030

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A030.1 – ne mažiau kaip 14 657 ha; A030.2 – ne mažiau kaip10; A030.3 – ≥ 12 ha aplink 1 lizdavietę, bendras plotas – ne mažiau kaip 120 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 vakarinio vapsvaėdžio porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A072

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A072.1 – ne mažiau kaip 14 679 ha.

77.

Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis

Ignalinos r., Švenčionių r., Utenos r.

LTIGNB003

juodieji pesliai (Milvus migrans), žuvininkai (Pandion haliaetus), griežlės (Crex crex), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum), lututės (Aegolius funereus), žalvarniai (Coracias garrulus)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (29 priedas). Nurodytoje Aukštaitijos nacionalinio parko dalyje paukščių apsaugai svarbiomis teritorijomis nelaikomos šio parko rekreacinio ir kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcinės zonos

78.

Vasaknų tvenkiniai

Zarasų r.

LTZARB001

Mažieji kirai (Hydrocoloeus minutus), upinės žuvėdros (Sterna hirundo)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Vasaknų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. D1-661 „Dėl Apšės, Baltosios Vokės, Birvėtos, Svylos ir Vasaknų biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Pasiekti ne mažiau kaip 3 reguliariai aptinkamas mažųjų kirų poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A862

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A862.1 – ne mažiau kaip 59 ha; A862.2 – ne mažiau kaip 0,3 ha; A862.3 – ne mažiau kaip 90 % (0,2 ha).

Pasiekti ne mažiau kaip 130 reguliariai aptinkamų upinės žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A193

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A193.1 – ne mažiau kaip 55 ha; A193.2 – ne mažiau 0,5 ha; A193.3 – ne mažiau kaip 90 % (0,4 ha).

79.

Ventos upės slėnis

Akmenės r., Mažeikių r., Šiaulių r.

LTAKMB002

griežlės (Crex crex), tulžiai (Alcedo atthis)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (30 priedas)

80.

Visbarų žuvininkystės tvenkiniai

Tauragės r.

LTTAUB003

gulbės giesmininkės (Cygnus cygnus), mažosios žuvėdros (Sterna albifrons)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Visbarų biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. D1-170 „Dėl Visbarų biosferos poligono įsteigimo, jo nuostatų ir ribų plano patvirtinimo“

81.

Žalioji giria

Kupiškio r., Panevėžio r.

LTPANB001

Juodieji gandrai (Ciconia nigra), vakariniai vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), žvirblinės pelėdos (Glaucidium passerinum)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žaliosios girios biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-629 „Dėl Adutiškio-Guntauninkų miškų, Gedžiūnų miško, Gubernijos miško, Padauguvos miško, Plinkšių miško, Rūdninkų girios, Šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų ir Žaliosios girios biosferos poligonų įsteigimo, jų nuostatų ir ribų patvirtinimo“.

Pasiekti ne mažiau kaip 5 reguliariai aptinkamas juodojo gandro poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A030

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų taikant šias specifikacijas: A030.1 – ne mažiau kaip 14141 ha; A030.2 – ne mažiau kaip 10 aktualių lizdaviečių; A030.3 – ≥ 12 ha aplink 1 lizdavietę, bendras plotas ne mažiau kaip 120 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 10 vakarinio vapsvaėdžio poras užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę visoje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje ir jos artimoje aplinkoje.

A072

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A072.1 – ne mažiau kaip 14174 ha.

Išsaugoti ne mažiau kaip 12 žvirblinės pelėdos porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę miško žemėje, esančioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A217

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A217.1 – ne mažiau kaip 13690 ha; A217.2 – ne mažiau kaip 20 % (2730 ha); A217.3 – ne mažiau kaip 5 % (680 ha).

82.

Žemaitijos nacionalinis parkas

Plungės r., Skuodo r.

LTPLUB001

gulbės giesmininkės (Cygnus cygnus), jerubės (Bonasa bonasia), griežlės (Crex crex)

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žemaitijos nacionalinio parko ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1148 „Dėl Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“ išskyrus šio parko urbanistinius draustinius ir rekreacinio prioriteto funkcinę zoną

83.

Žuvinto, Žaltyčio ir Amalvo pelkės

Alytaus r., Lazdijų r., Marijampolės

LTALYB003

didieji baubliai (Botaurus stellaris), nendrinės lingės (Circus aeruginosus), pievinės lingės (Circus pygargus), griežlės (Crex crex), tetervinai (Tetrao tetrix), švygždos (Porzana porzana), plovinės vištelės (Porzana parva), gervės (Grus grus), tikučiai (Tringa glareola), juodosios žuvėdros (Chlidonias niger), (vidutiniai margieji geniai (Dendrocopos medius), baltnugariai geniai (Dendrocopos leucotos), mėlyngurklės (Luscinia svecica), meldinės nendrinukės (Acrocephalus paludicola); migruojančių gervių (Grus grus), baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir želmeninių žąsų (Anser fabalis) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Žuvinto biosferos rezervato ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Žuvinto biosferos rezervato planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo““

84.

Klaipėdos–Ventspilio plynaukštė

−

LTPALB002

žiemojančių nuodėgulių (Melanitta fusca) sankaupų vieta

paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos sutampa su Klaipėdos–Ventspilio plynaukštės biosferos poligono ribomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-333 „Dėl Sambijos plynaukštės ir Klaipėdos–Ventspilio plynaukštės biosferos poligonų įsteigimo, jų ribų planų ir nuostatų patvirtinimo“

85.

Nemuno salos ties Lipliūnais

Druskininkų sav.

LTDRUB001

Mažosios žuvėdros (Sternula albifrons)

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos nustatomos pagal planą (32 priedas).

Išsaugoti ne mažiau kaip 15 mažosios žuvėdros porų užtikrinant gerą rūšies individų veisimosi ir maitinimosi buveinių apsaugos būklę pakrančių, vandenų, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų buveinėse paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

A885

Taikomos visos geros apsaugos būklės kriterijų tikslinės vertės, kai kuriems jų – šios specifikacijos: A885.1 – ne mažiau kaip 23 ha; A885.2 – ne mažiau kaip 0,3 ha; A885.3 – ne mažiau kaip 90 % (0,2 ha).

Priedo pakeitimai

Nr. D1-39, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-09, i. k. 2022-02287

Nr. D1-393, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23585

Nr. D1-245, 2024-07-19, paskelbta TAR 2024-07-19, i. k. 2024-13317

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2014 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-281

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2021 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. D1-461

redakcija)

Paukščių rūšių geros apsaugos būklės kriterijŲ SĄRAŠAS

Nr.

Rūšis

Kodas

Kriterijus

Matavimo vnt.

Tikslinė vertė

Papildoma informacija

1.

Vakarinis vapsvaėdis (Pernis apivorus)

A072

1.1

A072.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotu laikomas visas paukščių apsaugai svarbios teritorijos kraštovaizdis, nes rūšis peri miško buveinėse, maitinasi įvairiose atvirose ir neatvirose buveinėse, esančiose kelių km atstumu nuo lizdų.

1.2

A072.2

Veisimosi vietų apsauga

Saugomų lizdaviečių skaičius

Pagal aktualius duomenis

Aplink žinomus vapsvaėdžio lizdus, kurie yra aktualūs Saugomų rūšių informacinėje sistemoje, 100 m spinduliu nevykdomi pagrindiniai kirtimai.

1.3

A072.3

Pesticidų naudojimas

Ekspertinis vertinimas

Pesticidų naudojimas nefiksuojamas

Teritorijoje nenaudojami pesticidai (išskyrus masinių kenkėjų išplitimo rizikos atvejus).

1.4

A072.4

Ramybės laikotarpis

Periodas

Gegužės 1–rugpjūčio 31 d.

Aplink vakarinio vapsvaėdžio lizdavietes 300 m atstumu nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.) visu ramybės periodu (gegužės 1–rugpjūčio 31 d.). Likusioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (toliau – PAST) nuo liepos 15 d. galimi kirtimai, jei prieš 2 savaites iki darbų pradžios nustatoma ir dokumentuojama, kad 300 m atstumu nėra vakarinio vapsvaėdžio lizdavietės.

1.5

A072.5

Papildoma apsauga “Natura 2000” teritorijos artimoje aplinkoje

Atstumas nuo PAST ribos

2 km

Besiveisiantys vakariniai vapsvaėdžiai naudoja dideles, iki kelių kilometrų aplink lizdavietes esančias buveines. „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka laikomas plotas, esantis 2 km atstumu nuo PAST ribos. Šiame plote siekiama išvengti maitinimosi buveinių praradimo ir (ar) blogėjimo, grėsmės individų mirtingumui. Miško kirtimai ir miško įveisimas „Natura 2000“ artimoje aplinkoje laikomi nereikšmingais, jei vykdomi toliau kaip 300 m nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.

2.

Jerubė (Bonasa bonasia)

A104

2.1

A104.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Jerubė veisiasi ir maitinasi miško buveinėse; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

2.2

A104.2

Buveinių struktūra

%

Ne mažiau kaip 20

Mišrūs medynai, kurių sudėtyje yra beržas ir eglė (ne mažiau kaip po 2 dalis), sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

2.3

A104.3

Pesticidų naudojimas

Ekspertinis vertinimas

Pesticidų naudojimas nefiksuojamas

Teritorijoje nenaudojami pesticidai (išskyrus masinių kenkėjų išplitimo rizikos atvejus).

2.4

A104.4

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 30 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą, sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.

2.5.

A104.5

Medžiojamųjų ir kitų žalą darančių gyvūnų rūšių poveikis

Ekspertų vertinimas

Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų

Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.

3.

Gervė (Grus grus)

A127

3.1

A127.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotu laikomas visas paukščių apsaugai svarbios teritorijos kraštovaizdis.

3.2

A127.2

Hidrologinis režimas

Ekspertinis vertinimas

Nefiksuojamas neigiamas poveikis

Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė, saugomos perspektyvios bebravietės.

3.3

A127.3

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 30 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą, ir sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.

4.

Žvirblinė pelėda (Glaucidium passerinum)

A217

4.1

A217.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Žvirblinės pelėdos veisiasi ir maitinasi dažniausiai miško buveinėse; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

4.2

A217.2

Brandžių medynų dalis

%

Ne mažiau kaip 20

Brandūs medynai (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

4.3

A217.3

Brandžių eglynų ir/ar medynų su egle dalis

%

Ne mažiau kaip 5

Brandūs (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) eglynai ir/ar mišrūs medynai su egle (ne mažiau 2 dalys) sudaro ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

4.4

A217.4

Paliekami biologinei įvairovei palaikyti skirti medžiai

Vnt./ha

Ne mažiau kaip 20

Kertant mišką pagrindiniais kirtimais, 1 ha plote paliekama ne mažiau kaip 20 buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių (rekomenduojama formuoti biogrupėmis).

4.5

A217.5

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 30 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą, sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.

4.6.

A217.6

Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje

Atstumas (m)

100 m nuo PAST esančios miško ribos

Rūšis gali veistis prie pat PAST ribos, už kurios vykdoma veikla gali reikšmingai trikdyti rūšį veisimosi metu, todėl rūšies apsaugai taikomas „Natura 2000“ artimos aplinkos atstumas, kuris matuojamas nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.

5.

Juodoji meleta (Dryocopus martius)

A236

5.1

A236.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Juodosios meletos veisiasi ir maitinasi dažniausiai miško buveinėse; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

5.2

A236.2

Brandžių medynų dalis

%

Ne mažiau kaip 20

Brandūs medynai (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

5.3

A236.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

%

Ne mažiau kaip 5

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose nevykdomi kirtimai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto. Į šių medynų plotus neįtraukiami sėklinės miško bazės objektai, įregistruoti Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.

5.4

A236.4

Paliekami biologinei įvairovei palaikyti skirti medžiai

Vnt./ha

Ne mažiau kaip 20

Kertant mišką pagrindiniais kirtimais, 1 ha plote paliekama ne mažiau kaip 20 buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių (rekomenduojama formuoti biogrupėmis, pirmenybę teikiant biogrupių formavimui prie skruzdėlynų).

5.5

A236.5

Negyva mediena

m3/ha

Ne mažiau kaip 20

Negyva mediena nešalinama, jei stambios negyvos medienos tūris yra mažiau nei 20 m3/ha. Pagrindinių kirtimų metu išsaugomi visi stuobriai.

5.6

A236.6

Ramybės laikotarpis

Kovo 1–birželio 15 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą, sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.

5.7.

A236.7

Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje

Atstumas (m)

50 m nuo PAST esančios miško ribos

Rūšis gali veistis prie pat PAST ribos, už kurios vykdoma veikla gali reikšmingai trikdyti rūšį veisimosi metu, todėl rūšies apsaugai taikomas „Natura 2000“ artimos aplinkos atstumas, kuris matuojamas nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.“

6.

Vidutinis genys (Leiopicus medius)

A868

6.1

A868.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Vidutiniai geniai veisiasi ir maitinasi miško buveinese; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

6.2

A868.2

Brandžių medynų dalis

%

Ne mažiau kaip 20

Brandūs medynai (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

6.3

A868.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

%

Ne mažiau kaip 5

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose nevykdomi kirtimai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto. Į medynų plotus neįtraukiami sėklinės miško bazės objektai, įregistruoti Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.

6.4

A868.4

Ąžuolo medynų plotas

ha

Apskaičiuojama remiantis miškotvarkos duomenimis

Teritorijoje išlaikomas esamas arba didinamas paprastųjų ąžuolų medynų (kur vyraujanti medžių rūšis – ąžuolas) plotas. Valdose, kurių plotas yra 3 ha ar daugiau, atrenkama ne mažiau kaip 30 % tokių brandžių medynų ploto, ir ūkinė veikla juose vykdoma atrankiniais ir (arba) specialiaisiais biologinės įvairovės palaikymo kirtimais išlaikant ne mažesnį kaip 0,6 medyno pirmo ardo skalsumą.

6.5

A868.5

Mišrūs su ąžuolais medynai

ha

Apskaičiuojama remiantis miškotvarkos duomenimis

Teritorijoje išlaikomas esamas arba didinamas medynų su ąžuolu (kur ąžuolo bent 1 dalis) plotas. Valdose, kurių plotas yra 5 ha ar daugiau, atrenkama ne mažiau kaip 30 % tokių brandžių medynų ploto, ir ūkinė veikla juose vykdoma atrankiniais ir (arba) specialiaisiais biologinės įvairovės palaikymo kirtimais išlaikant ne mažesnį kaip 0,6 medyno pirmo ardo skalsumą.

6.6

A868.6

Paliekami biologinei įvairovei palaikyti skirti medžiai

Vnt./ha

Ne mažiau kaip 20

Kertant mišką pagrindiniais kirtimais, 1 ha plote paliekama ne mažiau kaip 20 vnt. buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių. Seniausi (nežinant amžiaus – storiausi) ąžuolai turi sudaryti: - medynuose, kur vyrauja ąžuolas, – ne mažiau kaip 50 % visų paliekamų medžių; - mišriuose medynuose su ąžuolu ne mažiau kaip 35% visų paliekamų medžių. Paliekamus medžius rekomenduojama formuoti biogrupėmis su drebulėmis, juodalksniai ir kitais lapuočių medžiais.

6.7

A868.7

Negyva mediena

m3/ha

Ne mažiau kaip 20

Negyva mediena nešalinama, jei stambios negyvos medienos tūris yra mažiau kaip 20 m3/ha. Paliekami visi stambūs negyvi ąžuolai. Pagrindinių kirtimų metu išsaugomi visi stuobriai.

6.8

A868.8

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 15 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą, sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.

6.9.

A868.9

Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje

Atstumas (m)

50 m nuo PAST esančios miško ribos

Rūšis gali veistis prie pat PAST ribos, už kurios vykdoma veikla gali reikšmingai trikdyti rūšį veisimosi metu, todėl rūšies apsaugai taikomas „Natura 2000“ artimos aplinkos atstumas, kuris matuojamas nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.

7.

Baltnugaris genys (Dendrocopos leucotos)

A239

7.1

A239.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Baltnugariai geniai veisiasi ir maitinasi miško buveinėse; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

7.2

A239.2

Brandžių medynų dalis

%

Ne mažiau kaip 20

Brandūs medynai (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

7.3

A239.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

%

Ne mažiau kaip 5

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose nevykdomi kirtimai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto. Į medynų plotus neįtraukiami sėklinės miško bazės objektai, įregistruoti Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.

7.4

A239.4

Pagrindinių kirtimų forma rūšiai optimaliose buveinėse

%

Ne mažiau kaip 30 % pagrindinių kirtimų rūšiai optimaliose buveinėse

Kai miško valda yra 5 ha ar didesnė, brandžiuose lapuočių ir mišrių miškų medynuose (išskyrus grynus juodalksnynus pelkinėse augavietėse ir medynus, kur spygliuočių yra 8 dalys ar daugiau) atrenkama ne mažiau kaip 30 % tokių medynų ploto, ir ūkinė veikla juose vykdoma atrankiniais ir (arba) specialiaisiais biologinės įvairovės palaikymo kirtimais išlaikant ne mažesnį nei 0,6 medyno pirmo ardo skalsumą, formuojant įvairiaamžius mišrius lapuočių medynus.

7.5

A239.5

Paliekami biologinei įvairovei palaikyti skirti medžiai

Vnt./ha

Ne mažiau kaip 20

Kertant mišką pagrindiniais kirtimais, 1 ha plote paliekama ne mažiau kaip 20 buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių (rekomenduojama formuoti biogrupėmis, pirmenybę teikiant lapuočiams).

7.6

A239.6

Negyva mediena

m3/ha

Ne mažiau kaip 20

Negyva mediena nešalinama, jei stambios negyvos medienos tūris yra mažiau kaip 20 m3/ha. Pagrindinių kirtimų metu išsaugomi visi stuobriai.

7.7

A239.7

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 15 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą, sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.

7.8.

A239.8

Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje

Atstumas (m)

50 m nuo PAST esančios miško ribos

Rūšis gali veistis prie pat PAST ribos, už kurios vykdoma veikla gali reikšmingai trikdyti rūšį veisimosi metu, todėl rūšies apsaugai taikomas „Natura 2000“ artimos aplinkos atstumas, kuris matuojamas nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.

8.

Tripirštis genys (Picoides tridactylus)

A241

8.1

A241.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Tripirščiai geniai veisiasi ir maitinasi miško buveinėse; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

8.2

A241.2

Brandžių medynų dalis

%

Ne mažiau kaip 20

Brandūs medynai (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

8.3

A241.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

%

Ne mažiau kaip 5

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose nevykdomi kirtimai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto. Į medynų plotus neįtraukiami sėklinės miško bazės objektai, įregistruoti Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.

8.4

A241.4

Paliekami biologinei įvairovei palaikyti skirti medžiai

Vnt./ha

Ne mažiau kaip 20

Kertant mišką pagrindiniais kirtimais, 1 ha plote paliekama ne mažiau kaip 20 buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių (rekomenduojama formuoti biogrupėmis, pirmenybę teikiant eglėms ir juodalksniams).

8.5

A241.5

Negyva mediena

m3/ha

Ne mažiau kaip 20

Medynuose su egle ar juodalksniu nešalinama negyva mediena jei stambios negyvos medienos tūris yra mažiau kaip 20 m3/ha. Pagrindinių kirtimų metu išsaugomi visi stuobriai.

8.6

A241.6

Apdegusi mediena

% gaisravietėse

Ne mažiau kaip 50% apdegusių medžių

Gaisro paveiktuose pribręstančiuose ir vyresniuose medynuose paliekama ne mažiau kaip 50% apdegusių medžių (išskyrus medžių liemenų pavojingų kenkėjų šviežiai apniktas egles).

8.7

A241.7

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 15 d.

Nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai, išskyrus jaunuolynų ugdymą, sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.

8.8.

A241.8

Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje

Atstumas (m)

50 m nuo PAST esančios miško ribos

Rūšis gali veistis prie pat PAST ribos, už kurios vykdoma veikla gali reikšmingai trikdyti rūšį veisimosi metu, todėl rūšies apsaugai taikomas „Natura 2000“ artimos aplinkos atstumas, kuris matuojamas nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.

9.

Pievinė lingė (Circus pygargus)

A084

9.1.

A084.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Plotas nemažėja arba mažėja nereikšmingai

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotu laikomas visas paukščių apsaugai svarbios teritorijos atviras kraštovaizdis, apimantis atviras pelkes, įvairaus tipo, naudojimo pievas ir laukus. Nereikšmingas mažėjimas – ne daugiau kaip 1 % per 10 metų.

9.2.

A084.2

Aukšta žolinė augmenija žemės ūkyje

%

Ne mažiau kaip 1 %

Teritorijoje pasiskirstę aukštos (≥1 m) žolinės augmenijos (išskyrus žemės ūkio kultūras) fragmentai (vieno fragmento plotas ne mažesnis kaip 5 a) atviruose žemės ūkio plotuose sudaro ne mažiau kaip 1 %.

9.3.

A084.3

Hidrologinis režimas

Ekspertinis vertinimas

Nedaromas neigiamas poveikis

Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis ir maitintis tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė.

9.4.

A084.4

Pesticidų naudojimas

Ekspertinis vertinimas

Nenaudojami pesticidai

Veisimosi ir maitinimosi buveinėse (atvirose pelkėse, įvairaus tipo, naudojimo pievose ir laukuose) nenaudojami pesticidai.

9.5.

A084.5

Invazinių rūšių poveikis

Ekspertinis vertinimas

Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių

Naikinti invazines plėšrių žinduolių rūšis.

9.6.

A084.6

Medžiojamų ir kitų žalą darančių rūšių poveikis

Ekspertinis vertinimas

Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų

Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų natūralių priešų (šernai, lapės) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.

10.

Plovinė vištelė (Zapornia parva)

A892

10.1.

A892.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas apima helofitų zonas vandens telkiniuose (ežerus, tvenkinius, upes, kanalus, bebravietes) paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

10.2.

A892.2

Hidrologinis režimas

Ekspertinis vertinimas

Nedaromas neigiamas poveikis

Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis ir maitintis tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė.

10.3.

A892.3

Invazinių rūšių poveikis

Ekspertinis vertinimas

Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių

Naikinti invazines plėšrių žinduolių rūšis.

11.

Griežlė (Crex crex)

A122

11.1.

A122.1

Atviro kraštovaizdžio dalis teritorijoje

Ha

Plotas nemažėja arba mažėja nereikšmingai

Atviro kraštovaizdžio sausumos ir žemapelkių plotai paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (išskyrus apgyvendintas teritorijas). Nereikšmingas mažėjimas – ne daugiau kaip 2 % per 10 metų.

11.2.

A122.2

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas

%

Ne mažiau kaip 50

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas apima paukščių apsaugai svarbios teritorijos daugiametes pievas ir ganyklas, atviras žemapelkes. Apskaičiuojama kaip dalis nuo atviro kraštovaizdžio. Jei trūksta ploto, skatinama atkurti griežlės buveines.

11.3.

A122.3

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių tvarkymas

%

Ne mažiau kaip 25

Tvarkomų buveinių dalis skaičiuojama nuo atviro kraštovaizdžio sausumos ir žemapelkių ploto (išskyrus apgyvendintas teritorijas) paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje. Ši buveinių dalis tvarkoma: - šienaujant po birželio 20 d.; - parenkant šienavimo būdą, kuris leistų paukščiams pasitraukti (nešienaujama iš pakraščių į centrą); - ekstensyviai ganant (ne daugiau kaip 1 sąlyginis gyvulys/ha).

11.4.

A122.4

Hidrologinis režimas

Ekspertinis vertinimas

Nedaromas neigiamas poveikis

Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis ir maitintis tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė.

11.5.

A122.5

Pesticidų naudojimas

Ekspertinis vertinimas

Pesticidai nenaudojami

Veisimosi ir maitinimosi buveinėse nenaudojami pesticidai.

11.6.

A122.6

Invazinių rūšių poveikis

Ekspertinis vertinimas

Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių

Naikinti invazines plėšrių žinduolių rūšis.

12.

Dirvoninis kalviukas (Anthus campestris)

A255

12.1

A255.1

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas

ha

Plotas nemažėja

Paukščiams veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas apima: a) paukščių apsaugai svarbiose teritorijose esantys EB svarbos natūralių buveinių tipų plotai (nesusivėrusios žemyninės smiltpieves, karbonatinių smėlynų pievos, pajūrio smėlynų tyruliai, visos kopų buveinės, viržynai) (pažymima žemėlapyje); b) kiti lengvo ir skurdaus dirvožemio (smėlio, žvyro ir pan.) plotai, kurie neapaugę mišku ir su neištisine žolinės augalijos danga. Šie plotai nekartografuojami, jų vieta gali kisti bėgant metams. Blogos būklės buveinėmis laikomos, kuriose: - pavieniai krūmai, medžiai sudaro daugiau kaip 5 proc.; - didesni ištisiniai atviro grunto plotai be žolinės augmenijos užima daugiau kaip1 ha.

12.2

A255.2

Pesticidų naudojimas

Ekspertinis vertinimas

Pesticidai nenaudojami

Veisimosi ir maitinimosi buveinėse, esančiose žemės ūkio plotuose, pesticidai nenaudojami.

12.3

A255.3

Medžiojamųjų ir kitų žalą darančių rūšių poveikis

Ekspertinis vertinimas

Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų

Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.

13.

Juodasis gandras (Ciconia nigra)

A030

13.1.

A030.1

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas

Ha

Mažėja ne daugiau kaip 1 % per 10 metų

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotu laikomas visas paukščių apsaugai svarbios teritorijos kraštovaizdis (išskyrus urbanizuotas teritorijas), nes rūšies individai peri miško buveinėse, maitinasi įvairiose šlapynėse, esančiose miško ir atvirose buveinėse, nutolusiose iki 10 km atstumu nuo lizdų.

13.2.

A030.2

Lizdaviečių apsauga

Vnt.

Aktualių lizdaviečių skaičius saugomų rūšių informacinėje sistemoje (toliau – SRIS)

Aktualių saugomų lizdaviečių skaičius PAST yra du kartus didesnis už tikslinį porų skaičių. Informacija apie rūšies lizdų vietas, jas nustačius, iš karto registruojama SRIS. Ne rečiau kaip kas 5 metus, vykdant valstybinį rūšies monitoringą, suregistruojamos PAST esančios juodųjų gandrų poros, patikrinamos žinomos ir nustatomos naujos lizdų vietos. Aplink žinomus juodojo gandro lizdus, kurie yra aktualūs SRIS, 200 m spinduliu nevykdomi pagrindiniai, sanitariniai (išskyrus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo) ir specialieji (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo) miško kirtimai. Artimoje lizdo aplinkoje (100 m spinduliu nuo lizdo) – nevykdomi aukščiau išvardyti ir ugdomieji miško kirtimai. Dirbtinius lizdus tikslinga įrengti tais atvejais, kai aktualių lizdaviečių būklė blogėja (pvz., krenta lizdo medžiaga dėl blogo šakų pagrindo, žūva lizdo medis ir pan.) arba jei aktualių lizdų skaičius yra mažesnis už tikslinį juodojo gandro porų skaičių padaugintą iš dviejų.

13.3.

A030.3

Perėjimo buveinių plotas

Ha

≥ 12 ha perėjimo buveinių aplink 1 lizdavietę

Perėjimo buveine laikomi medynai, kurie yra ≥ 81 m. amžiaus, kai vyrauja beržas, drebulė, juodalksnis, ≥ 91 m., kai vyrauja eglė, uosis ir ≥ 121 m., kai vyrauja ąžuolas ir pušis. Taip pat perėjimo buveine laikomi ne jaunesni nei 61 metų medynai, kuriuose yra senų medžių (≥ 81 m. beržas, drebulė, juodalksnis, ≥ 91 m. uosis ir ≥ 121 m. ąžuolas ir pušis). Gera perėjimo buveinių apsaugos būkle laikoma, kai aplink juodojo gandro lizdavietę 500 m spinduliu yra ≥ 12 ha tinkamų perėjimo buveinių, kurios padalytos į ne daugiau kaip 2 plotus.

13.4.

A030.4

Lizdams krauti tinkamų medžių apsauga

Tinkamų medžių skaičius/ha

10 vnt.

PAST visose kirtavietėse paliekama ne mažiau kaip 10 buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių hektare, mažiausiai 3 iš jų turi būti stambiausi ir seniausi buvusio medyno medžiai su plačia laja (pirmenybė teikiama kietiesiems lapuočiams ir pušims).

13.5.

A030.5

Maitinimosi vietų apsauga

Ekspertinis ūkinės veiklos vertinimas

Maitinimosi vietų nemažėja arba daugėja, jų kokybė neblogėja

PAST nevykdoma veikla, dėl kurios mažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių (buveinės, kuriose sezoniškai ar nuolat telkšo vanduo). Rekomenduojama saugoti perspektyvias bebravietes; teritorijose, kuriose hidrologinis režimas pažeistas sausinimo grioviais, jį atstatyti.

13.6.

A030.6

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 15–rugpjūčio 1 d.

Aplink juodojo gandro lizdavietes 500 m atstumu nevykdomi miško kirtimo (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje), medienos ruošos darbai ir kita veikla, kuri reikšmingai trikdo rūšį, visu ramybės periodu (kovo 15–rugpjūčio 1 d.).

13.7.

A030.7

Papildoma apsauga „Natura 2000“ teritorijos artimoje aplinkoje

Atstumas nuo PAST ribos

3 km

Besiveisiantys juodieji gandrai naudoja dideles, iki 10 kilometrų aplink lizdavietes esančias teritorijas. „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka laikomas plotas, esantis 3 km atstumu nuo PAST ribos. Šiame plote siekiama išvengti maitinimosi buveinių praradimo ir (arba) blogėjimo, grėsmės individų mirtingumui. Miško kirtimai ir miško įveisimas „Natura 2000“ artimoje aplinkoje nelaikomi reikšmingais, jei vykdomi didesniu kaip 500 m atstumu nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.

14.

Nendrinė lingė (Circus aeruginosus)

A081

14.1.

A081.1

Atviro kraštovaizdžio dalis teritorijoje

Ha

Plotas nemažėja arba mažėja nereikšmingai

Atviru kraštovaizdžiu laikomi mišku neapaugę sausumos, pelkių ir vandens plotai paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (išskyrus apgyvendintas teritorijas). Nereikšmingas mažėjimas – ne daugiau kaip 2 % per 10 metų.

14.2.

A081.2

Maitinimosi buveinių apsauga

Ha

Plotas nemažėja arba mažėja nereikšmingai

Maitinimosi vietomis laikomas ekstensyviai naudojamas atviras kraštovaizdis: pievos, ganyklos, sumedėjusia augmenija neapaugusios šlapynės. Nereikšmingas mažėjimas – ne daugiau kaip 2 % per 10 metų.

14.3.

A081.3

Veisimosi buveinių apsauga

Ha

Plotas nemažėja arba mažėja nereikšmingai

Veisimosi vietomis laikomi sumedėjusia augmenija neapaugusios, neišdžiūstančios, helofitais (švendrynais, nendrynais) apaugusios vietos – vandens telkiniai su aiškiai išreikšta helofitų užpelkėjusia pakrantės juosta ir po vidinę vandens telkinio dalį išplitusiais jų sekliais sąžalynais, atviromis kinimis ir salomis, ne mažesnės nei 1 ha vandens apsemtos šlapynės (teritorijos pažymimos žemėlapiuose). Nereikšmingas mažėjimas – ne daugiau kaip 2 % per 10 metų. Veisimosi buveinėse dirbtinai nekeičiamas hidrologinis režimas.

15.

Mažasis erelis rėksnys (Clanga pomarina)

A858

15.1.

A858.1

Rūšies buveinė

Ha

Nemažėjantis PAST plotas

Svarbus mažajam ereliui rėksniui laikomas visas PAST kraštovaizdis (išskyrus urbanizuotas teritorijas).

15.2.

A858.2

Lizdaviečių apsauga

Vnt.

Aktualių lizdaviečių skaičius SRIS

Viena erelių pora dažnai naudoja ne vieną lizdavietę, kurias užima skirtingais metais. Siekiama, kad aktualių saugomų lizdaviečių skaičius PAST būtų ne mažesnis kaip tikslinis porų skaičius, vidutinis skaičius – po du lizdus vienai porai. Informacija apie rūšies lizdų vietas, jas nustačius, iš karto registruojama SRIS. Ne rečiau kaip kas 5 metus, vykdant valstybinį rūšies monitoringą, suregistruojamos PAST esančios mažųjų erelių rėksnių poros, patikrinamos žinomos ir nustatomos naujos lizdų vietos. Aplink žinomus mažojo erelio rėksnio lizdus, kurie yra aktualūs SRIS, 150 m spinduliu nevykdomi pagrindiniai, sanitariniai (išskyrus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo) ir specialieji (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo) miško kirtimai. Artimoje lizdo aplinkoje (50 m spinduliu) – nevykdomi minėti ir ugdomieji miško kirtimai. Dirbtinius lizdus tikslinga įrengti, kai aktualių lizdaviečių būklė blogėja (pvz., krenta lizdo medžiaga dėl blogo šakų pagrindo, žūva lizdo medis ir pan.).

15.3.

A858.3

Perėjimo buveinių plotas

Ha

≥ 15 ha perėjimo buveinių 1 poros veisimosi vietoje

Tinkama perėjimo buveine laikomi medynai, kurių amžius ≥ 65 metai (kai vyrauja beržas, drebulė, juodalksnis), ≥ 80 metų (kai vyrauja eglė ir pušis, tačiau pastaruoju atveju medyne turi būti tokio pat amžiaus eglės), ≥ 120 metų (kai vyrauja ąžuolas). Gera perėjimo buveinių apsaugos būkle laikoma, kai vienos erelių poros veisimosi vietoje yra ≥ 15 ha tinkamų perėjimo buveinių. Bendras tinkamų perėjimo buveinių plotas PAST – ne mažesnis kaip tikslinių porų skaičius, padaugintas iš 15 ha. Vienos erelių poros veisimosi vieta – miškas 500 m spinduliu aplink aktualius lizdus. Toks atstumas nustatytas nes vienos poros lizdai dažniausiai būna nutolę iki 500 metrų.

15.4.

A858.4

Atvirų maitinimosi buveinių apsauga

Ha

Nemažėja arba mažėja nereikšmingai (< 1 % per 10 metų)

Pievos ir ganyklos, dirbami laukai, atviros pelkės, miško laukymės ir mažosios miško pelkės laikomos rūšiai maitintis tinkamomis atviromis buveinėmis. Atvirose maitinimosi buveinėse išlaikomi žemės ūkio naudmenų plotai, neužstatoma (gyvenamieji namai, komercinės paskirties pastatai, jėgainės ir pan.) arba jie kitaip nekeičiami. Miško laukymės ir mažosios miško pelkės išlaikomos atviros, neužsodinama, išsaugomos perspektyvios bebravietės.

15.5.

A858.5

Maitinimuisi optimalių buveinių plotas

1. Plotas (ha) 2. Plotis (m)

1. Didėja, stabilus arba mažėja nereikšmingai (< 1 % per 10 metų) 2. ≥ 5 metrai

1. Maitinimuisi optimalių buveinių plotas apima paukščių apsaugai svarbios teritorijos pievas, ganyklas ir atviras žemapelkes. 2. Palaukėse, kurios ribojasi su mišku, paliekama ≥ 5 m žemos žolinės dangos juosta, kuri saugoma, kad neužaugtų sumedėjusia ar aukšta žoline augalija.

15.6.

A858.6

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 15–rugpjūčio 31 d.

300 m spinduliu apie registruotus aktualius mažojo erelio rėksnio lizdus nevykdomi miško kirtimo (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje), medienos ruošos darbai ir kita veikla, galinti reikšmingai trikdyti rūšį. Likusioje PAST teritorijoje miško darbai gali būti vykdomi ir ramybės laikotarpiu, prieš tai įvertinus, ar medynuose ir jų gretimuose medynuose nėra naujų ar neregistruotų rėksnio užimtų lizdaviečių, arba užimtų, tačiau jas užėmusių paukščių rūšis nenustatyta.

15.7.

A858.7

Papildoma apsauga „Natura 2000“ teritorijos artimoje aplinkoje

Atstumas, km

2 km nuo PAST ribos

Besiveisiantys mažieji ereliai rėksniai naudoja dideles (3-10 km nutolusias nuo lizdaviečių) teritorijas. „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka laikomas plotas, esantis 2 km atstumu nuo paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribos. Šiame plote siekiama išvengti maitinimosi buveinių praradimo ir (arba) blogėjimo, grėsmės individų mirtingumui. Miško kirtimai ir miško įveisimas „Natura 2000“ artimoje aplinkoje laikomi nereikšmingais, jei vykdomi toliau kaip 500 m nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.

16.

Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla)

A075

16.1.

A075.1

Rūšies buveinė

Ha

Nemažėjantis PAST plotas

Svarbus jūriniam ereliui laikomas visas paukščių apsaugai svarbios teritorijos kraštovaizdis (išskyrus urbanizuotas teritorijas).

16.2.

A075.2

Lizdaviečių apsauga

Vnt.

Aktualių lizdaviečių skaičius SRIS

Viena erelių pora dažnai naudoja daugiau kaip vieną lizdavietę. Aktualių saugomų lizdaviečių skaičius PAST yra ne mažesnis kaip tikslinis porų skaičius, siekiamas skaičius – saugoma du kartus daugiau lizdų nei tikslinis porų skaičius teritorijoje. Informacija apie rūšies lizdų vietas, jas nustačius, iš karto registruojama SRIS. Ne rečiau kaip kas 5 metus, vykdant valstybinį rūšies monitoringą, suregistruojamos PAST esančios jūrinių erelių poros, patikrinamos žinomos ir nustatomos naujos lizdų vietos. Aplink žinomus jūrinio erelio lizdus, kurie yra aktualūs SRIS, 200 m spinduliu nevykdomi pagrindiniai ir 100 m spinduliu nevykdomi pagrindiniai, sanitariniai (išskyrus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo) ir specialieji miško kirtimai (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus).

16.3.

A075.3

Lizdams krauti tinkamų medžių apsauga biržėse

Tinkamų medžių skaičius/ha

Ne mažiau kaip 10 vnt./ha

Visose kirtavietėse paliekama ne mažiau 10 medžių/ha, mažiausiai 3 iš jų turi būti stambiausi buvusio medyno medžiai su plačia laja (pušys, drebulės, beržai, juodalksniai).

16.4.

A075.4

Veisimosi vietų apsauga

Atstumas (m)

500 m

Arčiau nei 500 m nuo aktualių lizdaviečių nįrengiamos naujos rekreacinės zonos, kiti trikdyti galintys objektai.

16.5.

A075.5

Ramybės laikotarpis

Periodas

Vasario 1–birželio 31 d.

Aplink jūrinio erelio lizdavietes 500 m atstumu nevykdomi miško kirtimo ir medienos ruošos darbai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.) ir kita veikla, galinti reikšmingai trikdyti rūšį, visu ramybės periodu (vasario 1–birželio 31 d.). Likusioje paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje kirtimai galimi ir ramybės laikotarpiu, jei prieš 2 savaites iki darbų pradžios nustatoma ir dokumentuojama, kad kirtavietėje ir su ja besiribojančiuose sklypuose nėra jūrinio erelio lizdo.

16.6.

A075.6

Papildoma apsauga „Natura 2000“ teritorijos artimoje aplinkoje

Atstumas nuo PAST ribos

3 km

Besiveisiantys jūriniai ereliai naudoja dideles, iki keliolikos kilometrų aplink lizdavietes esančias buveines. „Natura 2000“ teritorijos artima aplinka laikomas plotas, esantis 3 km atstumu nuo PAST ribos. Šiame plote siekiama išvengti maitinimosi buveinių praradimo ir (arba) blogėjimo, grėsmės individų mirtingumui. Miško kirtimai ir miško įveisimas „Natura 2000“ artimoje aplinkoje laikomi nereikšmingais, jei vykdomi toliau kaip 500 m nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.

17.

Paprastoji švygžda (Porzana porzana)

A119

17.1.

A119.1

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas

Ha

Identifikuotas plotas nemažėja

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas apima paukščių apsaugai svarbios teritorijos aliuvines pievas, tarpines pelkes ir liūnus, viksvines žemapelkes, jiems artimas natūralias ir pusiau natūralias ne miško buveines. Rūšiai tinkamos buveinės kartografuojamos įvertinant jų tinkamumą lauko sąlygomis, pateikiamas žemėlapis. Minimalus išskiriamas veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas – 1 ha.

17.2.

A119.2

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių būklė

%

> 80 %

Geros būklės buveinėmis laikomos buveinės, kuriose nenustatoma grėsmė, kad per artimiausius 5 metus netinkamų elementų (krūmai, medžiai, tankūs nendrynai) dalis buveinėse nebus didesnė kaip 20 %. Vegetacijos laikotarpiu šienaujamose buveinėse darbus skatinama pradėti ne anksčiau kaip birželio 20 d. (šlapynėse ne anksčiau kaip liepos 15 d.) šienaujant iš centro į kraštus.

17.3.

A119.3

Hidrologinis režimas

Ekspertų vertinimas

Nedaromas neigiamas poveikis

Rūšies veisimosi ir maitinimosi buveinėse su reguliuojamu hidrologiniu režimu veisimosi metu (balandžio – birželio mėn.) vandens lygis neturėtų būti žemiau už dirvos paviršių.

17.4.

A119.4

Invazinių rūšių poveikis

Ekspertų vertinimas

Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių

Jei blogėja rūšies būklė, stebimas invazinių neigiamą poveikį darančių rūšių (audinės, mangutai) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.

17.5.

A119.5

Medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių rūšių poveikis

Ekspertų vertinimas

Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų

Rūšies maitinimosi ir veisimosi ne miško buveinėse skatinama nepalikti pavienių medžių, kuriuose gali tykoti grobio plėšrūs paukščiai. Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų (lapės, šernai, krankliai) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (arba) reguliavimo priemonės.

18.

Gaidukas (Calidris pugnax)

A861

18.1.

A861.1

Rūšiai svarbių buveinių plotas

Ha

Plotas nemažėja arba mažėja nereikšmingai

Atviro kraštovaizdžio sausumos ir žemapelkių plotai paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje (išskyrus užstatytas teritorijas ir smėlynus). Nereikšmingas mažėjimas – ne daugiau kaip 2 % per 10 metų.

18.2.

A861.2

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas

%

Ne mažiau kaip 1 %

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas apima paukščių apsaugai svarbios teritorijos vandens telkinių atviras, sumedėjusia ir aukšta žoline augmenija neužaugusias salas, pakrančių apsaugos juostas, hidrotechninius įrenginius (pylimus), daugiametes pievas, ganyklas, atviras žemapelkes. Apskaičiuojama kaip dalis nuo rūšiai svarbių buveinių ploto. Netinkamų, vertikalią struktūrą sudarančių elementų (krūmai, medžiai, nendrės) dalis konkrečiame buveinės fragmente – ne didesnė kaip 5 %.

18.3.

A861.3

Veistis ir maitintis tinkamų buveinių tvarkymas

%

Ne mažiau kaip 90 %

Tvarkomų buveinių dalis skaičiuojama nuo atviro kraštovaizdžio sausumos ir žemapelkių ploto (išskyrus užstatytas teritorijas ir smėlynus) paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje. Buveinės tvarkomos palaikant atviras, sumedėjusia ir aukšta žoline augmenija neužaugusias salas, pakrančių apsaugos juostas, hidrotechninius įrenginius (pylimus), daugiametes pievas, ganyklas, atviras žemapelkes. Atviros, žema augmenija apaugusios salos, pakrančių apsaugos juostos, hidrotechniniai įrenginiai (pylimai), daugiametes pievos, ganyklos, atviros žemapelkės prieš veisimosi sezoną laikomi geros būklės. Šioje buveinių dalyje skatinama: - ganyti ekstensyviai iki birželio 20 d. ir intensyviai – po birželio 20 d.; - šienauti po birželio 20 d.

18.4.

A861.4

Hidrologinis režimas

Ekspertų vertinimas

Palankus rūšies veisimosi ir maitinimosi buveinių palaikymui

Veisimosi ir maitinimosi buveinėse hidrologinis režimas keičiamas ir reguliuojamas atsižvelgiant į rūšies veisimosi buveinių poreikius.

18.5.

A861.5

Augalų apsaugos produktų naudojimas

Ekspertų vertinimas

Augalų apsaugos produktai nenaudojami

Veisimosi ir maitinimosi buveinėse vengiama naudoti augalų apsaugos produktus.

18.6.

A861.6

Medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių rūšių poveikis

Ekspertų vertinimas

Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų

Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų (lapės, šernai, krankliai) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.

18.7.

A861.7

Invazinių rūšių poveikis

Ekspertų vertinimas

Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių

Reguliuojama invazinių plėšrių žinduolių rūšių gausa.

19.

Mažasis kiras (Hydrocoloeus minutus)

A862

19.1.

A862.1

Rūšiai svarbių buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Rūšiai svarbių buveinių plotas apima mažiesiems kirams svarbius vandens telkinius, jų atviras, neužaugusias sumedėjusia ir aukšta žoline augmenija pakrantes ir salas, kitus vandens supamus atvirus sausumos plotus.

19.2.

A862.2

Atviros vandens telkinių salos ir kiti vandens supami atviri sausumos plotai

Ha

Ne mažiau kaip 0,3

Atviros vandens telkinių salos ir kiti vandens supami atviri sausumos plotai laikomi veisimosi buveinėmis.

19.3.

A862.3

Salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų tvarkymas

%

Ne mažiau kaip 90

Dalis skaičiuojama nuo A862.2 kriterijuje nurodyto ploto. Atviros, neužaugusios sumedėjusia ir aukšta žoline augmenija salos, kiti vandens supami sausumos plotai prieš veisimosi sezoną laikomi geros būklės. Esant blogai buveinių būklei, taikomos tvarkymo priemonės.

19.4.

A862.4

Hidrologinis režimas

Ekspertų vertinimas

Nedaromas neigiamas poveikis

Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas ar pablogėtų jų kokybė. Akvakultūrų tvenkiniuose hidrologinis režimas negali būti reguliuojamas kirų veisimosi metu (nuo balandžio 15–rugpjūčio 31 d.).

19.5.

A862.5

Ramybės laikotarpis

Periodas

Balandžio–rugpjūčio 1 d.

Skatinama riboti lankymąsi ir kitą galinčią reikšmingai trikdyti paukščius veiklą paukščių kolonijose ir 20 m spinduliu apie jas, išskyrus gamtotvarką, mokslinius tyrimus, stebėseną ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus (netaikoma praplaukiančioms priemonėms).

19.6.

A862.6

Medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių rūšių poveikis

Ekspertų vertinimas

Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų

Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų (lapės, krankliai, kaspijiniai kirai ir kt.) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (arba) reguliavimo priemonės.

19.7.

A862.7

Invazinių rūšių poveikis

Ekspertų vertinimas

Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių

Reguliuojama invazinių plėšrių žinduolių rūšių gausa.

20.

Upinė žuvėdra (Sterna hirundo)

A193

20.1.

A193.1

Rūšiai svarbių buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Rūšiai svarbios buveinės apima upinėms žuvėdroms svarbius vandens telkinius, jų atviras salas, pakrantes ir kitus vandens supamus atvirus sausumos plotus.

20.2.

A193.2

Atviros vandens telkinių salos ir kiti vandens supami atviri sausumos plotai

Ha

Ne mažiau kaip 0,5 ha

Atviros vandens telkinių salos ir kiti vandens supami atviri sausumos plotai laikomi veisimosi buveinėmis. Trūkstant veisimosi buveinių tikslinei populiacijai išlaikyti, skatinama formuoti dirbtines veisimosi vietas.

20.3.

A193.3

Salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų gera būklė

%

Ne mažiau kaip 90 %

Dalis skaičiuojama nuo A193.2 kriterijuje nurodyto ploto. Atviros, neužaugusios sumedėjusia ir aukšta žoline augmenija salos, kiti vandens supami sausumos plotai prieš veisimosi sezoną laikomi geros būklės. Esant blogai buveinių būklei, taikomos tvarkymo priemonės.

20.4.

A193.4

Hidrologinis režimas

Ekspertų vertinimas

Nedaromas neigiamas poveikis

Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas ar pablogėtų jų kokybė. Akvakultūrų tvenkiniuose hidrologinis režimas negali būti reguliuojamas žuvėdrų veisimosi metu (nuo balandžio 15–rugpjūčio 31 d.).

20.5.

A193.5

Ramybės laikotarpis

Periodas

Balandžio 15–rugpjūčio 1 d.

Skatinama riboti lankymąsi ir kitą galinčią reikšmingai trikdyti paukščius veiklą paukščių kolonijose ir 20 m spinduliu apie jas, išskyrus gamtotvarką, mokslinius tyrimus, stebėseną ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus (netaikoma praplaukiančioms priemonėms).

20.6.

A193.6

Invazinių rūšių poveikis

Ekspertų vertinimas

Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių

Skatinama reguliuoti invazinių plėšrių žinduolių rūšių gausą.

20.7.

A193.7

Medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių rūšių poveikis

Ekspertų vertinimas

Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų

Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų (lapės, krankliai, kaspijiniai kirai ir kt.) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.

21.

Mažoji žuvėdra (Sternula albifrons)

A885

21.1.

A885.1

Rūšiai svarbių buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Rūšiai svarbios buveinės apima mažosioms žuvėdroms svarbius vandens telkinius, jų atviro grunto salas, pakrantes ir kitus vandens supamus atviro grunto sausumos plotus.

21.2.

A885.2

Atviro grunto vandens telkinių salos, pakrantės ir kiti vandens supami sausumos atviro grunto plotai

Ha

Ne mažiau kaip 0,3 ha

Atviro grunto vandens telkinių salos, pakrantės ir kiti vandens supami atviro grunto sausumos plotai laikomi veisimosi buveinėmis. Trūkstant veisimosi buveinių tikslinei populiacijai išlaikyti, skatinama formuoti dirbtines veisimosi vietas.

21.3.

A885.3

Pakrančių, salų ir kitų vandens supamų sausumos plotų gera būklė

%

Ne mažiau kaip 90 %

Dalis skaičiuojama nuo A885.2 kriterijuje nurodyto ploto. Atviro grunto (projekcinis augmenijos padengimas iki 15 %) pakrantės, salos ir kiti vandens supami atviro grunto sausumos plotai prieš veisimosi sezoną laikomi geros būklės. Esant blogai buveinių būklei, taikomos tvarkymo priemonės.

21.4.

A885.4

Hidrologinis režimas

Ekspertų vertinimas

Nedaromas neigiamas poveikis

Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų veistis ir maitintis tinkamų buveinių plotas ar pablogėtų jų kokybė. Akvakultūrų tvenkiniuose hidrologinis režimas negali būti reguliuojamas žuvėdrų veisimosi metu (balandžio 15–rugpjūčio 31 d.).

21.5.

A885.5

Ramybės laikotarpis

Periodas

Balandžio 15– rugpjūčio 1 d.

Skatinama riboti lankymąsi bei kitą galinčią reikšmingai trikdyti paukščius veiklą paukščių kolonijose ir 20 m spinduliu apie jas, išskyrus gamtotvarką, mokslinius tyrimus, stebėseną ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus (netaikoma praplaukiančioms priemonėms).

21.6.

A885.6

Medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių rūšių poveikis

Ekspertų vertinimas

Populiacija nemažėja dėl natūralių priešų

Jei blogėja rūšies būklė ir stebimas medžiojamųjų ir kitų neigiamą poveikį darančių natūralių priešų (lapės, krankliai, kaspijiniai kirai ir kt.) gausos didėjimas, organizuojamos biotechninės apsaugos ir (ar) reguliavimo priemonės.

21.7.

A885.7

Invazinių rūšių poveikis

Ekspertų vertinimas

Populiacija nemažėja dėl invazinių rūšių

Skatinama reguliuoti invazinių plėšrių žinduolių rūšių gausą.

22.

Uralinė pelėda (Strix uralensis)

A220

22.1.

A220.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis

Uralinės pelėdos veisiasi ir maitinasi miškuose; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

22.2.

A220.2

Brandžių medynų dalis

%

Ne mažiau kaip 20 %

Brandūs (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) lapuočių ir mišrūs medynai (kur lapuočiai, išskyrus baltalksnį, blindę, gluosnį, sudaro ne mažiau kaip 1 dalį medyno formulėje) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto. Medynai, kuriuose vyrauja baltalksnis, blindė, gluosnis, laikomi netinkamais ir neįtraukiami į skaičiavimą.

22.3.

A220.3

Lizdaviečių apsauga

Atstumas

100 m

Saugomos SRIS registruotos lizdavietės - stuobriai ir drevėti medžiai, plėšrių paukščių lizdai, inkilai, kuriuos veisimosi sezonu naudoja uralinės pelėdos. Aplink SRIS registruotas rūšies lizdavietes 100 m spinduliu nevykdomi pagrindiniai, sanitariniai (išskyrus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo) ir specialieji (išskyrus biologinės įvairovės palaikymo) miško kirtimai. Kai SRIS registruotos lizdavietės sunyksta dėl natūralių priežasčių, reikia iškelti inkilą iki 50 m atstumu nuo buvusios lizdavietės.

22.4.

A220.4

Veisimuisi tinkamų medžių apsauga

Tinkamų medžių skaičius biržėse

Ne mažiau kaip 20 vnt./ha

Visose kirtavietėse paliekama ne mažiau kaip 20 medžių/ha, pirmiausia išsaugant stambius drevėtus ir uoksinius medžius, stuobrius (ne mažiau kaip 3 lapuočių medžių ne mažesnio kaip 30 cm skersmens; jei tokių nėra, jie formuojami dirbtinai nupjaunant medžius ne žemiau kaip 6 m; keliami inkilai).

22.5.

A220.5

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 30 d.

Aplink uralinės pelėdos lizdavietes 300 m atstumu nevykdomi miško kirtimo (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje.) ir medienos ruošos darbai, ne arčiau kaip 100 m nuo lizdavietės ir kita veikla, galinti reikšmingai trikdyti rūšį, visu ramybės laikotarpiu (kovo 1–birželio 30 d.).

22.6

A220.6

Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje

Atstumas (m)

300 m nuo PAST esančios miško ribos

Rūšis gali veistis prie pat PAST ribos, už kurios vykdoma veikla gali reikšmingai trikdyti rūšį veisimosi metu, todėl rūšies apsaugai taikomas „Natura 2000“ artimos aplinkos atstumas, kuris matuojamas nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.

23.

Pilkoji meleta (Picus canus)

A234

23.1.

A234.1

Veisimosi ir maitinimosi buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Pilkosios meletos veisiasi ir maitinasi dažniausiai miško buveinėse; rūšies apsaugai svarbus visas miško žemės plotas, esantis paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

23.2.

A234.2

Brandžių medynų dalis

%

Ne mažiau kaip 20 %

Brandūs medynai (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) sudaro ne mažiau kaip 20 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

23.3.

A234.3

Brandžių medynų dalis, kur nevykdoma ūkinė veikla

%

Ne mažiau kaip 5 %

Brandžių (vertinant pagal IV gr. kirtimo amžių) medynų, kuriuose per paskutinius 10 metų nevykdyti kirtimai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo), bendras plotas – ne mažiau kaip 5 % paukščių apsaugai svarbios teritorijos miško žemės ploto.

23.4.

A234.4

Paliekami biologinei įvairovei palaikyti skirti medžiai

Vnt./ha

Ne mažiau kaip 20

Kertant mišką pagrindiniais kirtimais, 1 ha plote paliekama ne mažiau kaip 20 buvusio pirmojo ardo biologinei įvairovei palaikyti skirtų gyvų medžių (rekomenduojama formuoti biogrupėmis, jas pirmiausia formuojant prie skruzdėlynų).

23.5.

A234.5

Negyva mediena

m3/ha

Ne mažiau kaip 20

Negyva mediena nešalinama, jei stambios negyvos medienos tūris yra mažiau kaip 20 m3/ha. Pagrindinių miško kirtimų metu išsaugomi visi stuobriai (išskyrus stichinius atvejus, kai žūva ar išlaužomas visas medynas, –paliekama ne mažiau 15 vnt./ha).

23.6.

A234.6

Ramybės laikotarpis

Periodas

Kovo 1–birželio 15 d.

Nevykdomi miško kirtimo (išskyrus jaunuolynų ugdymą, sanitarinius miško kirtimus, kai kertamos tik eglės su medžių liemenų pavojingais kenkėjais iki pirmųjų lėliukių susiformavimo, ir specialiuosius kirtimus, skirtus medžių sėkloms rinkti, iškertant ne daugiau kaip 15 medžių sėklinės miško bazės objektuose, įregistruotuose Genetinių miško medžių išteklių informacinėje sistemoje) ir medienos ruošos darbai.

23.7

A234.7

Papildoma apsauga „Natura 2000“ artimoje aplinkoje

Atstumas (m)

50 m nuo PAST esančios miško ribos

Rūšis gali veistis prie pat PAST ribos, už kurios vykdoma veikla gali reikšmingai trikdyti rūšį veisimosi metu, todėl rūšies apsaugai taikomas „Natura 2000“ artimos aplinkos atstumas, kuris matuojamas nuo PAST teritorijoje esančio miško ribos.“

24.

Pilkųjų gervių (Grus grus) sankaupų vietos

A127_m

24.1.

A127_m.1

Sankaupų, nakvynės ir poilsio buveinių plotas

Ha

Nemažėjantis plotas

Sankaupų, nakvynės ir poilsio buveinių plotu laikomas atviros seklios (vanduo arti grunto paviršiaus ir virš jo) šlapynės paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje.

24.2.

A127_m.2

Sankaupų, nakvynės ir poilsio buveinių gera būklė

%

Ne mažiau kaip 50 %

Dalis skaičiuojama nuo A127_m.1. kriterijuje nurodyto ploto. Atviros, aukšta sumedėjusia ir žoline augmenija neapaugusios, seklios (vanduo arti grunto paviršiaus ir virš jo) šlapynės laikomi geros būklės. Esant blogai buveinių būklei, taikomos tvarkymo priemonės.

24.3.

A127_m.3

Hidrologinis režimas

Ekspertinis vertinimas

Nefiksuojamas neigiamas poveikis

Teritorijoje nekeičiamas hidrologinis režimas, jeigu dėl to sumažėtų nakvynei ir poilsiui tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė.

24.4.

A127_m.4

Ramybės laikotarpis

Periodas

Liepos 20–spalio 31 d.

Sankaupų, nakvynės, poilsio buveinėse nevykdoma vandens ir pelkių paukščių medžioklė, ribojama veikla, galinti reikšmingai trikdyti pilkąsias gerves.

24.5.

A127_m.5

Papildoma apsauga „Natura 2000“ teritorijos artimoje aplinkoje

Atstumas, km

3 km nuo PAST ribos

Vengiama tyčinio baidymo. Miško kirtimai „Natura 2000“ artimoje aplinkoje laikomi nereikšmingais, jei vykdomi toliau kaip 500 m nuo pilkųjų gervių sankaupoms tinkamų buveinių ribos.

1 - Žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių sanitariniai kirtimai vykdomi, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai. Sanitariniai kirtimai visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, vykdomi pagal Miško kirtimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 „Dėl Miško kirtimo taisyklių patvirtinimo“, ir Miško sanitarinės apsaugos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. D1-204 „Dėl Miško sanitarinės apsaugos taisyklių patvirtinimo“, reikalavimus

Priedo pakeitimai

Nr. D1-393, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23585

Nr. D1-245, 2024-07-19, paskelbta TAR 2024-07-19, i. k. 2024-13317

Priedų pakeitimai

Priedas 14 Nemirsetos smiltpieves A4 Lanscape

Priedo pakeitimai

Nr. D1-245, 2024-07-19, paskelbta TAR 2024-07-19, i. k. 2024-13317

Priedas 22 Pusnies, Ruzo ir Apvardu slapzemiu kompleksas A4 Lanscape

Priedo pakeitimai

Nr. D1-245, 2024-07-19, paskelbta TAR 2024-07-19, i. k. 2024-13317

Priedas 31 Blinstrubiskio miskas A3 Landscape

Papildyta priedu

Nr. D1-707, 2014-08-29, paskelbta TAR 2014-09-16, i. k. 2014-12373

Priedas 32 Nemuno sala ties Lipliunais

Papildyta priedu

Nr. D1-832, 2020-12-29, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28911

Priedas 33 Sartų reg. parkas

Papildyta priedu

Nr. D1-39, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-09, i. k. 2022-02287

Priedas 34 Pabrades smiltpieves

Papildyta priedu

Nr. D1-393, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23585

Priedas 35 Gedziunu miskas

Papildyta priedu

Nr. D1-245, 2024-07-19, paskelbta TAR 2024-07-19, i. k. 2024-13317

Priedas 36 Kalvarijos apylinkes

Papildyta priedu

Nr. D1-245, 2024-07-19, paskelbta TAR 2024-07-19, i. k. 2024-13317

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-707, 2014-08-29, paskelbta TAR 2014-09-16, i. k. 2014-12373

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-530, 2015-07-08, paskelbta TAR 2015-07-10, i. k. 2015-11232

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-832, 2020-12-29, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28911

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo

4.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-461, 2021-08-10, paskelbta TAR 2021-08-10, i. k. 2021-17285

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo

5.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-39, 2022-02-09, paskelbta TAR 2022-02-09, i. k. 2022-02287

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo

6.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-393, 2023-12-06, paskelbta TAR 2023-12-06, i. k. 2023-23585

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo

7.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-245, 2024-07-19, paskelbta TAR 2024-07-19, i. k. 2024-13317

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. D1-281 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų nustatymo“ pakeitimo