b65fb100c4b511e9840ec0427c781bac

DĖL 2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ PROFESINIO MOKYMO PLANŲ PATVIRTINIMO

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2020-09-02

DĖL 2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ PROFESINIO MOKYMO PLANŲ PATVIRTINIMO Open official source

0d81c0df-ce46-411d-9615-822eef810371

Suvestinė redakcija nuo 2020-09-02

Įsakymas paskelbtas: TAR 2019-08-22, i. k. 2019-13389

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL 2019–2020 IR 2020–2021 MOKSLO METŲ BENDRŲJŲ PROFESINIO MOKYMO PLANŲ PATVIRTINIMO

2019 m. rugpjūčio 22 d. Nr. V-929

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

t v i r t i n u 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų bendruosius profesinio mokymo planus (pridedama).

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo

ir sporto ministro

2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. V-929

2019–2020 IR 2020–2021 mokslo METŲ BENDRIEJI PROFESINIO MOKYMO PLANAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų bendrieji profesinio mokymo planai (toliau – bendrieji profesinio mokymo planai) reglamentuoja formaliojo profesinio mokymo programų, išskyrus iki 2015 m. balandžio 2 d. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotų tęstinio profesinio mokymo programų (toliau – profesinio mokymo programa), ar jų modulių įgyvendinimą 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metais. Iki 2015 m. balandžio 2 d. Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre įregistruotų tęstinio profesinio mokymo programų įgyvendinimo planai pateikiami atitinkamose tęstinio profesinio mokymo programose.

2. Bendrųjų profesinio mokymo planų paskirtis – apibrėžti profesinio mokymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus, pateikti rekomendacijas profesinio mokymo teikėjams mokymui planuoti ir organizuoti.

3. Mokiniams, neturintiems 16 metų, profesinio mokymo teikėjas privalo užtikrinti mokymosi tęstinumą pagal pagrindinio ugdymo programą.

4. Bendruosiuose profesinio mokymo planuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme vartojamas sąvokas.

II SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO PROCESO TRUKMĖ

5. 2019–2020 mokslo metai profesinio mokymo įstaigose

5.1. 2019 m. rugsėjo 1 d. mokslo metų ir mokymo proceso pradžia. Jei rugsėjo 1 d. sutampa su poilsio diena, ugdymo proceso pradžia profesinio mokymo įstaigos sprendimu gali būti nukeliama į artimiausią darbo dieną po poilsio dienos;

5.2. mokymo proceso pradžia po mokslo metų eigoje organizuojamo papildomo priėmimo

5.2.1. pagal Asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas planą, patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro – 2020 m. sausio 6 d. (po papildomo priėmimo, organizuoto 2019 m. lapkričio 11 d. – gruodžio 11 d.) ir 2020 m. vasario 17 d. (po priėmimo, organizuoto 2020 m. sausio 27 d. – vasario 11 d.);

Papunkčio pakeitimai

Nr. V-186, 2020-02-11, paskelbta TAR 2020-02-11, i. k. 2020-03011

5.2.2. pagal priėmimo į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir pagal priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, tvirtinamą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro, – atitinkamų profesinio mokymo įstaigų nustatytu laiku, jei mokslo metų eigoje organizuojamas papildomas priėmimas;

5.2.3. pavieniams mokiniams, kurie įrašomi į anksčiau sudarytas grupes – iškart po profesinio mokymo sutarties sudarymo.

Papildyta papunkčiu

Nr. V-186, 2020-02-11, paskelbta TAR 2020-02-11, i. k. 2020-03011

5.2.4. mokymo proceso metu skiriamos atostogos

Rudens atostogos

2019 m. spalio 28 d. – spalio 31 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2019 m. gruodžio 23 d. – 2020 m. sausio 3 d.

Žiemos atostogos

2020 m. vasario 17 d. – vasario 21 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2020 m. kovo 16 d. – kovo 27 d.“

Papunkčio pakeitimai

Nr. V-362, 2020-03-13, paskelbta TAR 2020-03-13, i. k. 2020-05440

Papunkčio numeracijos pakeitimas

Nr. V-186, 2020-02-11, paskelbta TAR 2020-02-11, i. k. 2020-03011

6. 2020–2021 mokslo metai profesinio mokymo įstaigose

6.1. 2020 m. rugsėjo 1 d. mokslo metų ir mokymo proceso pradžia, Lietuvos policijos mokykloje mokslo metų pradžia 2020 m. rugsėjo 28 d., Pasieniečių mokykloje – 2020 m. rugsėjo 21 d.;

Papunkčio pakeitimai

Nr. V-1059, 2020-07-14, paskelbta TAR 2020-07-14, i. k. 2020-15687

Nr. V-1294, 2020-08-28, paskelbta TAR 2020-08-28, i. k. 2020-18017

6.2. mokymo proceso pradžia po mokslo metų eigoje organizuojamo papildomo priėmimo

6.2.1. pagal Asmenų, išskyrus asmenis, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, pageidaujančių įgyti kvalifikaciją, priėmimo į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas planą, patvirtintą švietimo, mokslo ir sporto ministro – 2021 m. vasario 22 d.;

Papunkčio pakeitimai

Nr. V-186, 2020-02-11, paskelbta TAR 2020-02-11, i. k. 2020-03011

Nr. V-1294, 2020-08-28, paskelbta TAR 2020-08-28, i. k. 2020-18017

6.2.2. pagal priėmimo į pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, tvirtinamą teisingumo ministro ir pagal priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų vykdomas programas planą, tvirtinamą vidaus reikalų ministro, – atitinkamų profesinio mokymo įstaigų nustatytu laiku, jei mokslo metų eigoje organizuojamas papildomas priėmimas;

6.2.3. pavieniams mokiniams, kurie įrašomi į anksčiau sudarytas grupes – iškart po profesinio mokymo sutarties sudarymo.

Papildyta papunkčiu

Nr. V-186, 2020-02-11, paskelbta TAR 2020-02-11, i. k. 2020-03011

6.2.4. mokymo proceso metu skiriamos atostogos

Rudens atostogos

2020 m. spalio 26 d. – spalio 30 d.

Žiemos (Kalėdų) atostogos

2020 m. gruodžio 23 d. – 2021 m. sausio 5 d.

Žiemos atostogos

2021 m. vasario 15 d. – vasario 19 d.

Pavasario (Velykų) atostogos

2021 m. balandžio 6 d. – balandžio 9 d.

Papunkčio numeracijos pakeitimas

Nr. V-186, 2020-02-11, paskelbta TAR 2020-02-11, i. k. 2020-03011

7. Profesinio mokymo įstaiga nustato vasaros atostogų pradžią ir gali keisti atostogų datas nekeisdama bendros atostogų trukmės, taip pat gali neskirti vyresnių nei 18 metų mokinių grupėms rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) atostogų. Profesinio mokymo įstaiga šį sprendimą suderina su profesinio mokymo įstaigos taryba (savivaldos organu). Apie keičiamas atostogų dienas profesinio mokymo įstaiga informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, dalyvių susirinkimą, savininką.

8. Profesinio mokymo teikėjas, suderinęs su profesinio mokymo programą užsakančia ar jį finansuojančia institucija, nustato konkrečią mokymo proceso pradžią ir atostogas (jei jos planuojamos) tais atvejais, kai tęstinį mokymą jis vykdo besimokančiųjų lėšomis arba įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkininko ūkio lėšomis, taip pat kai vykdo profesinį mokymą asmenims, kuriems taikomas Užimtumo įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.

9. Vykdant pirminio profesinio mokymo programas mokymo proceso trukmė gali būti ne ilgesnė nei 40 savaičių. Vykdant tęstinio profesinio mokymo programas mokymo proceso trukmė gali būti ilgesnė nei 40 savaičių pratęsiant ją, iki bus baigta (-os) įgyvendinti atitinkama (-os) profesinio mokymo programa (-os). Profesinio mokymo įstaiga nustatyti ilgesnę mokymo proceso trukmę gali įvertinusi savo finansines, organizacines, žmogiškųjų išteklių galimybes vykdyti mokymo procesą ir suderinusi su profesinio mokymo įstaigos taryba (savivaldos organu). Mokymo proceso trukmė įrašoma profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo plane.

10. Švenčių dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienas, tačiau profesinio mokymo teikėjas privalo užtikrinti, kad būtų pasiektos atitinkamoje profesinio mokymo programoje apibrėžtos kompetencijos ir nustatyti mokymosi pasiekimai.

11. Mokslo metai gali būti skirstomi į pusmečius profesinio mokymo teikėjo sprendimu, tuo atveju pusmečių datas nustato profesinio mokymo teikėjas.

12. Neteko galios nuo 2020-08-29

Punkto naikinimas

Nr. V-1294, 2020-08-28, paskelbta TAR 2020-08-28, i. k. 2020-18017

13. Mokymą karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu ar esant aplinkybėms pas profesinio mokymo teikėją, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, reglamentuoja Bendrųjų profesinio mokymo planų 2 priedas.

Punkto pakeitimai

Nr. V-1294, 2020-08-28, paskelbta TAR 2020-08-28, i. k. 2020-18017

III SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJO VYKDOMŲ PROGRAMŲ AR MODULIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAVIMAS

14. Profesinio mokymo teikėjas profesinio mokymo programų ar jų modulių įgyvendinimą planuoja vadovaudamasis atitinkamos profesinio mokymo programa ir švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamu profesinio mokymo tvarkos aprašu. Atskirais atvejais profesinio mokymo teikėjas turi vadovautis Europos Sąjungos ar kitais tarptautiniais ar nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais atitinkamų profesinio mokymo programų ar jų modulių įgyvendinimą.

15. Planuodamas įgyvendinti profesinio mokymo programas, sudaromas iš savarankiškų privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių (toliau – modulinė programa), profesinio mokymo teikėjas profesinio mokymo programoje numatytas rekomenduojamas temas ir potemes detalizuoja ar pritaiko darbo rinkos ir mokinių poreikiams, nustato, kuriuos pasirenkamuosius modulius (išskyrus atvejus, kai pasirenkamųjų modulių modulinėje programoje nėra) siūlys pasirinkti mokiniams. Rekomenduojama, atsižvelgiant į profesinio mokymo programą, siūlyti pirmos kvalifikacijos siekiančiam mokiniui pasirinkti iš ne mažiau kaip 2 pasirenkamųjų modulių.

16. Modulinės programos 1 mokymosi kredito (toliau – kreditas) 27 akademinės valandos paskirstomos taip

16.1. įgyvendinant pirminio profesinio mokymo modulinę programą 22 akademinės valandos skiriamos kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti, o 5 akademinės valandos – mokinio savarankiškam mokymuisi, kuriam nevadovauja mokytojas;

16.2. įgyvendinant tęstinio profesinio mokymo modulinę programą 18 akademinių valandų paskirstoma kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti, o 9 akademinės valandos skiriamos mokinio savarankiškam mokymuisi, kuriam nevadovauja mokytojas;

16.3. pirminio arba tęstinio profesinio mokymo modulinės programos, pritaikytos specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems mokiniams, kiekvieno modulio 1 kreditui įgyvendinti skiriamos 27 akademinės valandos. Jos paskirstomos kontaktiniam darbui, konsultacijoms ir mokinio mokymosi pasiekimams vertinti.

17. Mokinio savarankiškam mokymuisi skirtos valandos mokytojams nėra tarifikuojamos ir bendruosiuose profesinio mokymo planuose ar bendruosiuose pagrindinio ir vidurinio ugdymo planuose nėra įskaičiuotos.

18. Profesinio mokymo teikėjas turi teisę padidinti kontaktinių valandų skaičių, sudarantį 1 kreditą, jei profesinio mokymo programą užsakanti ar jį finansuojanti institucija skiria atitinkamai daugiau lėšų.

19. Planuodamas įgyvendinti profesinio mokymo programas, profesinio mokymo teikėjas praktiniam mokymui, o profesinio mokymo programose, kurios nėra sudarytos iš modulių, praktiniam mokymui ir praktikai, skiria ne mažiau kaip 70 procentų, o teorijai atitinkamai skiria ne daugiau kaip 30 procentų nuo bendro profesiniam mokymo programai skirto valandų skaičiaus.

Punkto pakeitimai

Nr. V-1294, 2020-08-28, paskelbta TAR 2020-08-28, i. k. 2020-18017

20. Bendrąjį modulį „Darbuotojų sauga ir sveikata“ rekomenduojama įgyvendinti prieš kvalifikaciją sudarančius kompetencijoms įgyti skirtus ir pasirenkamuosius modulius, taip pat atitinkamas darbuotojų saugos ir sveikatos temas integruoti į pirminio profesinio mokymo programų modulius taip sudarant sąlygas ugdyti saugos darbe prevencijos kultūrą ir gebėjimą prisitaikyti prie kintančių technologijų bei siekiant parengti mokinius saugiai atlikti praktines ir darbo užduotis, pasirengti saugiam mokinių perėjimui į darbo rinką. Vykdant tęstinį profesinį mokymą, Darbuotojų saugos ir sveikatos mokymas integruojamas į kitus modulius. Įgyvendinant profesinio mokymo programas, kurios nėra sudarytos iš modulių, Darbuotojų saugos ir sveikatos mokoma pagal Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. ISAK-1953 „Dėl Mokinių, besimokančių pagal pagrindinio profesinio mokymo programas, darbuotojų saugos ir sveikatos programos aprašo patvirtinimo “, naudojant profesiniam mokymui skirtas valandas.

21. Civilinės saugos įgyvendinant profesinio mokymo programas, kurios nėra sudarytos iš modulių, mokoma pagal Civilinės saugos mokymo programą profesinio mokymo įstaigoms patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1497 „Dėl Civilinės saugos mokymo programos profesinio mokymo įstaigoms patvirtinimo“.

22. Profesinis orientavimas vykdomas vadovaujantis Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. V-1090/A1-314 „Dėl Profesinio orientavimo vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“. Ugdymas karjerai derinamas su kitomis profesinio mokymo teikėjo organizuojamomis profesinio orientavimo (karjeros) paslaugomis: informavimu (kartu su profesiniu veiklinimu) ir konsultavimu. Ši programa gali būti neįgyvendinama vykdant tęstinio profesinio mokymo programas ir V Lietuvos kvalifikacijų lygio modulines programas.

23. Įgyvendinant modulines pirminio profesinio mokymo programas, išskyrus programas, vykdomas su bendrojo ugdymo programomis, fiziniam ugdymui nustatytos valandos skiriamos po 3 valandas per savaitę pirmaisiais mokslo metais. Įgyvendinant pirminio profesinio mokymo programas, vykdomas su bendrojo ugdymo programomis, fiziniam ugdymui nustatytos valandos skiriamos vadovaujantis 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. V-417 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ (toliau – bendrieji pagrindinio ir vidurinio ugdymo planai), 2 priedu.

24. Neformaliojo švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į bendruosius iš valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijus, tvirtinamus švietimo mokslo ir sporto ministro. Valandos nustatomos mokslo metams kiekvienai neformaliojo švietimo programai.

25. Profesinio mokymo teikėjas vykdomų programų įgyvendinimo planą rengia vadovaudamasis bendraisiais profesinio mokymo planais ir, jei vykdo profesinio mokymo programą kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programa, – bendraisiais pagrindinio ir vidurinio ugdymo planais.

26. Profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo planui rengti rekomenduojama sudaryti profesinio mokymo teikėjo bendruomenės narių grupėms atstovaujančią darbo grupę.

27. Rekomenduojama profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo plane nustatyti

27.1. vykdomų profesinio mokymo programų ir, jei vykdoma, bendrojo ugdymo programų įgyvendinimo ypatumus;

27.2. dalykams arba moduliams skiriamų valandų skaičių;

27.3. integruojamus dalykus, programas ir jų integravimo sąlygas;

27.4. švietimo pagalbos teikimo specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui galimybių ir būdų aprašymus;

27.5. praktinio mokymo organizavimą;

27.6. praktikos ar mokymosi darbo vietoje (įvadas į darbo rinką) organizavimą;

27.7. dalies praktinio mokymo programos įgyvendinimą kitos mokymo įstaigos sektoriniame praktinio mokymo centre (profesinio mokymo įstaigoms, neturinčioms atitinkamos programos sektorinio praktinio mokymo centro), išskyrus atvejus, kai atitinkamos švietimo srities sektorinio praktinio mokymo centro iš viso nėra;

27.8. konsultacijas grupei prieš kompetencijų vertinimą;

27.9. profesinio orientavimo organizavimą;

27.10. neformaliojo švietimo veiklos mokiniams organizavimą;

27.11. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus ir laikotarpius;

27.12. grupių dalijimo ir jungtinių grupių sudarymo nuostatas;

27.13. mokinių atostogas;

27.14. privalomųjų ir mokyklos įgyvendinamų pasirenkamųjų modulių (išskyrus atvejus, kai pasirenkamųjų modulių profesinio mokymo programoje nėra) įgyvendinimo seką;

27.15. moduliuose ugdomas bendrąsias kompetencijas ir jų ugdymui skiriamą laiką;

27.16. kitas mokymo turinio įgyvendinimo nuostatas.

28. Individualioms mokinio, kuris mokosi savarankiškai ar nuotoliniu būdu (pavienio mokymosi forma), konsultacijoms skiriama iki 15 procentų profesinio mokymo programai skirto laiko.

29. Mokinio, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, mokymasis planuojamas ir vykdomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

30. Profesinio mokymo teikėjas mokiniui, kuris mokosi pameistrystės profesinio mokymo organizavimo forma, rengia individualų mokymo planą.

31. Profesinio mokymo teikėjas vykdomų programų įgyvendinimo planą tvirtina iki einamųjų metų rugsėjo 1 d.

IV SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJO VYKDOMŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

32. Profesinį mokymą profesinio mokymo teikėjas gali organizuoti mokykline arba pameistrystės forma.

33. Profesinio mokymo teikėjas gali ne didesnę kaip 30 procentų dalį nuo visai profesinio mokymo programai ar moduliui įgyvendinti skirto laiko, išskyrus bendrųjų profesinio mokymo planų 2 priede nustatytus atvejus, organizuoti nuotoliniu būdu, vadovaudamasis Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“, siekdamas atitinkamoje programoje ar modulyje nustatytų rezultatų, kuriuos mokinys gali pasiekti naudodamasis informacinėmis komunikacinėmis priemonėmis. Profesinio mokymo teikėjas

Punkto pakeitimai

Nr. V-1308, 2020-09-01, paskelbta TAR 2020-09-01, i. k. 2020-18354

33.1. užtikrina tinkamą informacinių ir komunikacinių technologijų infrastruktūrą;

33.2. parengia sąlygas mokytojų ir pagalbos specialistų bendradarbiavimui organizuojant nuotolinį mokymą, susitaria dėl nuotoliniam mokymui naudojamos platformų, mokiniams skiriamų užduočių prieinamumo; pagalbos mokiniams teikimo, aktualios informacijos sklaidos;

33.3. įvertina mokinių mokymosi sąlygas namuose, aprūpinimą mokymosi priemonėmis, reikalingomis dalyvauti nuotolinio mokymosi procese, organizuoja mokinio aprūpinimą, jei mokinys jų neturi, arba sudaro sąlygas mokiniui mokytis pas profesinio mokymo teikėją;

33.4. nustato profesinio mokymo teikėjo vykdomų programų įgyvendinimo plane, kokią laiko, skirto įgyvendinti profesinio mokymo programoms ar jų moduliams, dalį ir kokiu periodiškumu mokiniai mokysis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu;

33.5. pritaiko tvarkaraštį sinchroniniam ir asinchroniniam nuotoliniam mokymui organizuoti, skiriant ne mažiau kaip 60 procentų sinchroniniam ir ne daugiau kaip 40 procentų asinchroniniam nuotoliniam mokymui nuo viso nuotoliniam mokymui skirto laiko;

33.6. organizuoja grupines ir individualias konsultacijas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu ir (ar) pas profesinio mokymo teikėją;

33.7. įsiteisina profesinio mokymo teikėjo steigiamajame dokumente nuotolinį mokymo proceso organizavimo būdą.

Papunkčio pakeitimai

Nr. V-1308, 2020-09-01, paskelbta TAR 2020-09-01, i. k. 2020-18354

Punkto pakeitimai

Nr. V-1294, 2020-08-28, paskelbta TAR 2020-08-28, i. k. 2020-18017

34. Įgyvendinant profesinio mokymo programas (išskyrus modulines programas) mokiniui skiriama praktika, kuri gali būti ištisinė arba suskaidyta į atskiras dalis, darbo vietoje. Siunčiamas į praktiką mokinys turi būti baigęs su praktika susijusius profesinio mokymo programos dalykus ir turi turėti patenkinamus šių dalykų mokymosi pasiekimų įvertinimus.

35. Įgyvendinant modulinių programų privalomuosius modulius praktiniam profesiniam mokymui skiriama ne mažiau kaip 70 procentų jų apimties, išskyrus atvejus, kai Europos Sąjungos ar nacionaliniai teisės aktai nustato kitaip. Dalį privalomųjų modulių praktinio profesinio mokymo, rekomenduojama vykdyti sektoriniame praktinio mokymo centre, o esant galimybei – realioje darbo vietoje.

36. Įgyvendinant baigiamąjį modulį („Įvadas į darbo rinką“) mokiniams, turintiems modulių, kurių mokėsi, patenkinamus mokymosi pasiekimų įvertinimus, skiriamas praktinis profesinis mokymas realioje darbo vietoje. Jei dėl objektyvių priežasčių praktinio profesinio mokymo negalima įgyvendinti realiojo darbo vietoje, jį galima įgyvendinti sektoriniame praktinio mokymo centre.

37. Baigiamajam moduliui ar praktikai skirtas laikas turi būti panaudojamas praktiniams gebėjimams įtvirtinti realiomis darbo sąlygomis. Profesinio mokymo teikėjas skiria mokomosios grupės praktikai (programose, kurios nėra sudarytos iš modulių) prižiūrėti atsakingą darbuotoją, kuriam nustato 5 kontaktinio darbo valandas per savaitę. Modulinių profesinio mokymo programų baigiamojo modulio („Įvadas į darbo rinką“) vykdymo priežiūrai profesinio mokymo teikėjas skiria atsakingą darbuotoją, kuriam nustato 15 kontaktinio darbo valandų per savaitę, kurios skiriamos mokinių praktinio mokymo realioje darbo vietoje priežiūrai, analizei, aptarimui ir konsultacinei pagalbai. Pameistrio mokymo vietoje vadovavimui skiriama iki 5 valandų per savaitę, kai grupėje 15 pameistrių, kurie mokosi pas vieną meistrą ir iki 15 valandų per savaitę, kai pameistriai mokosi pas skirtingus darbdavius.

38. Praktika ar mokymas darbo vietoje gali būti neskiriami asmenims, kuriems apribota ar atimta laisvė.

39. Mokiniams, turintiems 18 metų, per savaitę gali būti skiriama 40 astronominių valandų (po 60 minučių) praktikos ar mokymo darbo vietoje (realioje) arba 40 akademinių valandų (po 45 minutes), jei praktika ar mokymas darbo vietoje įgyvendinami sektoriniame praktinio mokymo centre ar profesinio mokymo teikėjo praktinio mokymo bazėje.

40. Atsižvelgdamas į skirtus asignavimus ir galimybes užtikrinti mokymo kokybę, profesinio mokymo teikėjas gali jungti grupes tiems patiems teoriniams dalykams mokyti, su kvalifikacija tiesiogiai nesusijusios modulinės programos dalies mokymui taip pat įgyvendindamas to paties Lietuvos kvalifikacijų lygio pirminio (išskyrus programas, įgyvendinamas kartu su bendrojo ugdymo programomis) ir tęstinio mokymo programas, jei bent vienoje iš grupių mokinių skaičius yra mažesnis nei 15 mokinių ar 12 silpnaregių ar neprigirdinčiųjų mokinių ir (arba) kochlearinių implantų naudotojų ar mokinių, turinčių nežymų, atskirais atvejais – vidutinį intelekto sutrikimą, ar 8 mokiniai aklųjų arba kurčiųjų grupėje.

41. Minimalų mokinių skaičių neformaliojo švietimo grupėje nustato profesinio mokymo teikėjas, atsižvelgęs į finansines galimybes.

42. Mokinių, kurie mokosi pagal modulines programas, mokymosi pasiekimai įvertinami ir apibendrinami baigus kiekvieną modulį profesinio mokymo teikėjo iš anksto nustatyta ir paskelbta tvarka. Į pusmečio mokymosi pasiekimų suvestinę įrašomi baigtų modulių įvertinimai, jei mokslo metai skirstomi į pusmečius.

43. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą jiems mokantis, vadovaujamasi profesinio mokymo programose aprašytais mokymosi rezultatais ir vertinimo kriterijais.

44. Neformaliojo švietimo grupes profesinio mokymo teikėjas tvirtina iki einamųjų metų rugsėjo 15 d.

V SKYRIUS

BENDRŲJŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

45. Ugdant kvalifikaciją sudarančias kompetencijas, kartu ugdomos mokinio bendrosios mokymosi visą gyvenimą kompetencijos, apibrėžtos Europos Sąjungos Tarybos 2018 m. gegužės 22 d. rekomendacijoje dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų (2018/C 189/01). Rekomenduojama taip pat ugdyti mokinių kritinį mąstymą, kūrybingumą, iniciatyvumą, mokyti spręsti problemas, priimti sprendimus, konstruktyviai valdyti jausmus ir kitas reikalingas bendrąsias kompetencijas.

46. Moduliuose integruotam bendrųjų kompetencijų ugdymui skiriama ne mažiau kaip 10 procentų bendro modulinei programai skirto laiko. Profesinio mokymo teikėjo vykdomų modulinių programų įgyvendinimo plane pagal bendrųjų profesinio mokymo planų 1 priede nustatytą Bendrųjų kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programų modulius formą nustatoma, kuriuose moduliuose, kokios bendrosios kompetencijos bus ugdomos, ir valandos, skiriamos kiekvienai bendrajai kompetencijai ugdyti.

Punkto pakeitimai

Nr. V-1294, 2020-08-28, paskelbta TAR 2020-08-28, i. k. 2020-18017

VI SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS VALANDŲ SKAIČIUS

PIRMASIS SKIRSNIS

PIRMAI KVALIFIKACIJAI ĮGYTI SKIRTOMS PROFESINIO MOKYMO PROGRAMOMS (IŠSKYRUS MODULINES), ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS VALANDŲ SKAIČIUS

47. Valandų skaičius dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai pagrindinio išsilavinimo neįgijusiems mokiniams

Dalykai

Iš viso valandų I ir II mokymosi metais

Galimas valandų paskirstymas I ir II mokymosi metais

1. Profesijos mokymas

1.1. teorinis ir praktinis mokymas

1504

1.2. praktika

600

2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai

2.1. Civilinė sauga

2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*

2.3. Profesijos informacinės technologijos*

2.4. Estetika*

2.5. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba

2.6. Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

2.7. Fizinis ugdymas

100

Iš viso valandų profesinio mokymo programai

2414

1220/1194

3. Neformalusis švietimas

140

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

48. Valandų skaičius trejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems mokiniams, baigusiems individualizuotas pagrindinio ugdymo programas, socialinių įgūdžių programas, adaptuotas pagrindinio ugdymo programas ar adaptuotas vidurinio ugdymo programas

Dalykai

Iš viso valandų I–III mokymosi metais

Galimas valandų paskirstymas I–III mokymosi metais

1. Profesijos mokymas

1.1. teorinis ir praktinis mokymas

2662

1.2. praktika

600

2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai

2.1. Civilinė sauga

2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*

2.3. Estetika*

2.4. Profesijos informacinės technologijos*

2.5. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba

2.6. Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

2.7. Fizinis ugdymas

170

Iš viso valandų profesinio mokymo programai

3672

1250/1250/1172

3. Neformalusis švietimas

240

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

49. Valandų skaičius vienų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai mokiniams, kuriems atimta ar apribota laisvė

Dalykai

Valandų skaičius

1. Profesijos mokymas: teorinis ir praktinis mokymas

705

2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai

2.1. Civilinė sauga

2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*

2.3. Estetika*

2.4. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba

Iš viso valandų profesinio mokymo programai

825

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

50. Valandų skaičius profesinio mokymo programai, 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metais įgyvendinamai kartu su pagrindinio ugdymo programos dalimi (II gimnazijos klasė), nustatomas vadovaujantis bendrųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo planų 2 priedo 8 punktu.

51. Valandų skaičius dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai pagrindinį išsilavinimą įgijusiems mokiniams, ir specialiųjų ugdymosi poreikių dėl klausos sutrikimo turintiems mokiniams, įgijusiems pagrindinį išsilavinimą

Dalykai

Iš viso valandų I–II kurse

Galimas valandų paskirstymas I–II kurse

1. Profesijos mokymas

1.1. teorinis ir praktinis mokymas

1514

1.2. praktika

600

2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai

2.1. Civilinė sauga

2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*

2.3. Profesijos informacinės technologijos*

2.4. Estetika*

2.5. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba

2.6. Dorinis ugdymas (tikyba arba etika)

2.7. Fizinis ugdymas

120

Iš viso valandų profesinio mokymo programai

2454

1240/1214

3. Neformalusis švietimas

100

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

52. Valandų skaičius profesinio mokymo programai, 2019–2020 ir 2021–2022 mokslo metais įgyvendinamai kartu su vidurinio ugdymo programa, nustatomas vadovaujantis bendrųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo planų (toliau – bendrieji ugdymo planai) 2 priedo 13 punktu.

53. Vienų, vienų su puse ir dvejų mokymosi metų trukmės profesinio mokymo programai, skirtai šiems mokiniams: įgijusiems vidurinį išsilavinimą ar baigusiems vidurinio ugdymo programą; turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regėjimo sutrikimo ir įgijusiems vidurinį išsilavinimą ar baigusiems vidurinio ugdymo programą

Dalykai

Iš viso valandų 1 metų profesinio mokymo programai

Iš viso valandų 1,5 metų profesinio mokymo programai ir galimas valandų paskirstymas I–II kurse

Iš viso valandų 2 metų profesinio mokymo programai ir galimas valandų paskirstymas I–II kurse

1. Profesijos mokymas

1.1. teorinis ir praktinis mokymas

800

1340

1600

1.2. praktika

320

480

600

2. Bendrieji profesinio mokymo dalykai

2.1. Civilinė sauga

2.2. Ekonomikos ir verslo pagrindai*

2.3. Profesijos informacinės technologijos*

2.4. Estetika*

2.5. Lietuvių kalbos kultūra ir specialybės kalba

2.6. Fizinis ugdymas

100

Iš viso valandų profesinio mokymo programai

1340

2080 (1332/739)

2480 (1270/1210)

3. Neformalusis švietimas

*Gali būti integruojama į profesijos mokymą.

ANTRASIS SKIRSNIS

MODULINĖMS PROGRAMOMS ĮGYVENDINTI SKIRIAMAS VALANDŲ SKAIČIUS

54. Valandų skaičius pirminio profesinio mokymo modulinėms programoms (netaikoma specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turinčių mokinių grupėms), kurios buvo pradėtos įgyvendinti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.

Modulinės programos dalies pavadinimas

Modulinei programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius

60 kreditų modulinei programai įgyvendinti

90 kreditų modulinei programai įgyvendinti

110 kreditų modulinei programai įgyvendinti

Modulinė programa (iš viso valandų)

1320

1980

2420

1. Privalomoji programos dalis, iš jos

Ne mažiau 1122 valandų (51 kredito)

Ne mažiau 1672 valandų (76 kreditų)

Ne mažiau 2046 valandų (93 kreditų)

1.1. Civilinė sauga (Saugus elgesys ekstremaliose situacijose)

22 valandos (1 kreditas)

1.2. Fizinis ugdymas (Fizino aktyvumo reguliavimas)

44 valandos (2 kreditai)

88 valandos (4 kreditai)

110 valandų (5 kreditai)

2.Pasirenkamoji programos dalis

Ne daugiau 198 valandų (9 kreditų)

Ne daugiau 308 valandų (14 kreditų)

Ne daugiau 374 valandų (17 kreditų)

3.Neformalus švietimas

66 (3 kreditai)

88 (4 kreditai)

132 (6 kreditai)

55. Valandų skaičius pirminio profesinio mokymo modulinėms programoms (netaikoma specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turinčių mokinių grupėms), kurios buvo pradėtos įgyvendinti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.

Modulinės programos dalies pavadinimas

Modulinės programos įgyvendinimui skiriamų valandų skaičius

30 kreditų modulinės programos įgyvendinimui

45 kreditų modulinės programos įgyvendinimui

60 kreditų modulinės programos įgyvendinimui

90 kreditų modulinės programos įgyvendinimui

110 kreditų modulinės programos įgyvendinimui

Modulinė programa (iš viso valandų)

660

990

1320

1980

2420

1. Privalomoji programos dalis, iš jos

550 (25 kreditai)

880 (40 kreditų)

1210 (55 kreditai)

1760 (80 kreditų)

2200 (100 kreditų)

1.1. Įvadas į profesiją

22 (1 kreditas)

44 (2 kreditai)

1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga)

22 (1 kreditas)

1.3. Fizinis ugdymas (Fizinio aktyvumo reguliavimas)

22 (1 kreditas)

110 (5 kreditai)

1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata

44 (2 kreditai)

1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijos įgyti skirti moduliai

330 (15 kreditų)

660 (30 kreditų)

990 (45 kreditai)

1320 (60 kreditų)

1760 (80 mokymosi kreditų)

1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymasis darbo vietoje)

110 (5 kreditai)

220 (10 kreditų)

2. Pasirenkamoji programos dalis

110 (5 kreditai)

220 (10 kreditų)

3. Neformalus švietimas

–

66 (3 kreditai)

88 (4 kreditai)

132 (6 kreditai)

56. Valandų skaičius tęstinio profesinio mokymo modulinėms programoms (netaikoma specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turinčių mokinių grupėms), kurios buvo pradėtos įgyvendinti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.

Modulinei programai įgyvendinti skiriamų kreditų ir valandų skaičius**

Modulinės programos dalies pavadinimas

20 kreditų modulinei programai įgyvendinti

25 kreditų modulinei programai įgyvendinti

30 kreditų modulinei programai įgyvendinti

35 kreditų modulinei programai įgyvendinti

40 kreditų modulinei programai įgyvendinti

50 kreditų modulinei programai įgyvendinti

70 kreditų modulinei programai įgyvendinti

90 kreditų modulinei programai įgyvendinti

Modulinė programa (iš viso valandų)

360

450

540

630

720

900

1260

1620

1. Privalomoji programos dalis, iš jos

360 (20 kreditų)

450 (25 kreditai)

540 (30 kreditų)

630 (35 kreditai)

720 (40 kreditų)

900 (50 kreditų)

1260 (70 kreditų)

1620 (90 kreditų)

1.1. Įvadas į profesiją

–

1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga)

–

1.3. Fizinio aktyvumo reguliavimas (Kūno kultūra)

–

1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata

36* (2 kreditai)

1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijoms įgyti skirti moduliai

270 (15 kreditų)

360 (20 kreditų)

450 (25 kreditai)

540 (30 kreditų)

810 (45 kreditai)

1080 (60 kreditų)

1440 (80 kreditų)

1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymas(is) darbo vietoje)

90 (5 kreditai)

180 (10 kreditų)

90 (5 kreditai)

180 (10 kreditų)

2.Pasirenkamoji programos dalis

–

3. Neformalus švietimas

–

Pastabos

*integruojama į kitus modulius.

**vadovautis profesinio mokymo programoje nustatytu valandų skaičiumi, jei jis nesutampa su šioje lentelėje nurodytu skaičiumi, kai programos buvo pradėtos įgyvendinti skirtingais metais.

57. Valandų skaičius modulinei programai, 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metais įgyvendinamai kartu su vidurinio ugdymo programa, nustatomas vadovaujantis bendrųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo planų 2 priedo 13 punktu. Modulinių programų, vykdomų su vidurinio ugdymo programa, įgyvendinimo trukmė (galimas 1–2 savaičių nukrypimas): kai modulinė programa 60 kreditų – 2 metai 3 mėnesiai, 90 kreditų – 2 metai 7 mėnesiai, 110 kreditų – 3 metai.

58. Tais atvejais, kai modulinė pirminio profesinio mokymo programa yra įgyvendinama per ilgesnį nei 1 mokslo metų laiką, rekomenduojama per 1 metus įgyvendinti 60 kreditų (1320 valandas), o likusius kelti į kitus mokslo metus. Įgyvendinant specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems asmenims pritaikomas profesinio mokymo programas, rekomenduojama per 1 metus įgyvendinti 42 kreditus (1134 valandos). Tais atvejais, jei per mokslo metus negali būti baigiamas įgyvendinti modulis, profesinio mokymo teikėjas savo vykdomų programų įgyvendinimo plane nustato tokį paskirstymą, kad mokslo metai baigtųsi baigtu moduliu.

59. Įgyvendinant tęstinį profesinį mokymą, profesinio mokymo teikėjai profesinio mokymo programoms įgyvendinti skiriamas valandas nustato vadovaudamiesi bendrųjų profesinio mokymo planų 17.2 papunkčiu. Civilinė sauga (Saugus elgesys ekstremaliose situacijose) ir fizinis ugdymas, jei asmuo jų mokėsi anksčiau, gali būti įskaitomi, vadovaujantis Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. ISAK-72 „Dėl Ankstesnio mokymosi pasiekimų įskaitymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Valandų neformaliajam švietimui neskiriama.

60. Valandų paskirstymas II Lietuvos kvalifikacijų lygio profesinio mokymo modulinėms programoms, pritaikomoms specialiųjų ugdymosi poreikių (dėl intelekto sutrikimo) turintiems asmenims

60.1. pirminio profesinio mokymo modulinėms pritaikomoms programoms, kurios buvo pradėtos įgyvendinti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.

Modulinės programos dalies pavadinimas

Modulinei programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičių* ir kreditų skaičių

30 kreditų modulinei programai įgyvendinti

45 kreditų modulinei programai įgyvendinti

60 kreditų modulinei programai įgyvendinti

90 kreditų modulinei programai įgyvendinti

110 kreditų modulinei programai įgyvendinti

Modulinė programa (iš viso valandų)

1840

2835

3510

1. Privalomoji programos dalis, iš jos

Ne mažiau 1377 valandų (51 kredito)

Ne mažiau 2052 valandų (76 kreditų)

Ne mažiau 2511 valandų (93 kreditų)

1.1. Civilinė sauga (Saugus elgesys ekstremaliose situacijose)

27 valandos (1 kreditas)

1.2. Fizinis ugdymas (Fizinio aktyvumo reguliavimas)

1 kreditas

54 valandos (2 kreditai)

108 valandos (4 kreditai)

135 valandų (5 kreditai)

1.3. Socialinių ir asmeninių įgūdžių moduliai

220 valandų (10 kreditų)

405 valandų (15 kreditų)

540 valandų (20 kreditų)

2. Pasirenkamoji programos dalis

5 kreditai

Ne daugiau 243 valandų (9 kreditų)

Ne daugiau 378 valandų (14 kreditų)

Ne daugiau 459 valandų (17 kreditų)

3. Neformalus švietimas

216 (8 kreditai)

* Vadovautis profesinio mokymo programoje nustatytu valandų skaičiumi, jei jis nesutampa su šioje lentelėje nurodytu skaičiumi, kai programos buvo pradėtos įgyvendinti skirtingais metais.

60.2. II Lietuvos kvalifikacijų lygio pirminio ir tęstinio modulinėms profesinio mokymo programoms, kurios buvo pradėtos įgyvendinti nuo 2018 m. rugsėjo 1 d.

Modulinės programos dalies pavadinimas

Modulinei programai įgyvendinti skiriamų valandų skaičius*

30 / 20 kreditų modulinei programai įgyvendinti

45 / 35 kreditų modulinei programai įgyvendinti

60 / 50 kreditų modulinei programai įgyvendinti

90 / 70 kreditų modulinei programai įgyvendinti

110 / 90 kreditų modulinei programai įgyvendinti

Modulinei programai kartu su Socialinių įgūdžių programa pirminiam profesiniam mokymui (iš viso valandų)

3375

Modulinei programai kartu su socialinių įgūdžių moduliais tęstiniam profesiniam mokymui (iš viso valandų)

1350

1755

2160

2700

2970

Modulinė programa (iš viso valandų)

810 / 540

1215/945

1620 / 1350

2430 / 1890

2970 / 2430

1. Privalomoji programos dalis, iš jos

675 (25 kreditai) / 540 (20 kreditų)

1080 (40 kreditų) / 954 (35 kreditai)

1485 (55 kreditai) / 1350 (50 kreditų)

2160 (80 kreditų) / 1890 (70 kreditų)

2700 (100 kreditų) / 2430 (90 kreditų)

1.1. Įvadas į profesiją (tik pirminiame profesiniame mokyme)

27 (1 kreditas)

54 (2 kreditai)

1.2. Saugus elgesys ekstremaliose situacijose (Civilinė sauga) (tik pirminiame profesiniame mokyme)

27 (1 kreditas)

1.3. Fizinis ugdymas (tik pirminiame profesiniame mokyme)

27 (1 kreditas)

135 (5 kreditai)

1.4. Darbuotojų sauga ir sveikata (tik pirminiame profesiniame mokyme)

54 (2 kreditai)

1.5. Kvalifikaciją sudarančioms kompetencijos įgyti skirti moduliai

405 (15 kreditų)

810 (30 kreditų)

1215 (45 kreditų)

1620 (60 kreditai)

2160 (80 kreditų)

1.6. Įvadas į darbo rinką (mokymas(is) darbo vietoje)

135 (5 kreditai)

270 (10 kreditai)

270 (10 kreditų)

2. Pasirenkamoji programos dalis (tik pirminiame profesiniame mokyme)

135 (5 kreditai)

270 (10 kreditai)

3. Socialinių įgūdžių programa

3.1. Socialinių įgūdžių programa, įgyvendinama kartu su pirminio profesinio mokymo programa

2565 (95 kreditai)

2160 (80 kreditų)

1755 (65 kreditai)

945 (35 kreditai)

405 (15 kreditų)

3.2. Socialinių ir asmeninių įgūdžių moduliai, įgyvendinami kartu su tęstinio profesinio mokymo programa

810 (30 kreditų)

540 valandų (20 kreditų)

4. Neformalus švietimas*

216 (8 kreditai)

* Vadovautis profesinio mokymo programoje nustatytu valandų skaičiumi, jei jis nesutampa su šioje lentelėje nurodytu skaičiumi, kai programos buvo pradėtos įgyvendinti skirtingais metais.

Papunkčio pakeitimai

Nr. V-1294, 2020-08-28, paskelbta TAR 2020-08-28, i. k. 2020-18017

61. Trejų mokymosi metų trukmės II Lietuvos kvalifikacijų lygio 170 kreditų apimties modulinei programai, skirtai specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo turintiems asmenims, pirmai kvalifikacijai įgyti skiriama 3 510 valandų.

62. Muzikos ir atlikimo meno posričio V lygio kvalifikacijas teikiančioms Baleto artisto ir Šiuolaikinio šokio atlikėjo 68 kreditų modulinei programai skiriamos 1 496 valandos. Neformaliajam švietimui valandų neskiriama. Atsižvelgiant į muzikos ir atlikimo meno posričio modulinių programų įgyvendinimo specifiką, suderinus su mokytojais, mokiniais ir jų tėvais, įtėviais ar globėjais (rūpintojais), profesinio mokymo įstaigos tarybos pritarimu pamokos gali vykti šeštadieniais.

VII SKYRIUS

PROFESINIO MOKYMO PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS MOKSLO METŲ EIGOJE ORGANIZUOTO PAPILDOMO PRIĖMIMO METU PRIIMTIEMS MOKINIAMS

63. Mokymo organizavimas sudaromoms naujoms grupėms

63.1. mokymosi apimtis kreditais ir trukmė išlieka tokia pati, kokia nustatyta profesinio mokymo programoje – valandos nustatomos vadovaujantis bendrųjų profesinio mokymo planų VI skyriumi, mokymas organizuojamas vadovaujantis bendrųjų profesinio mokymo planų nuostatomis, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 2019 m. spalio 23 d. Nr. 1065 „Dėl Profesinio mokymo organizavimo pameistrystės forma tvarkos aprašo patvirtinimo“, jei profesinis mokymas organizuojamas pameistrystės forma;

63.2. iki mokymo proceso pradžios teikėjo vykdomų profesinio mokymo programų įgyvendinimo planas papildomas profesinio mokymo įgyvendinimo planais tų programų, pagal kurias mokysis naujai priimtos mokinių grupės;

63.3. teikėjas, atsižvelgęs į mokinių skaičių grupėse ir įvertinęs galimybę užtikrinti kokybišką mokymą, gali jungti mokinių grupes mokant juos pagal tą pačią kompetenciją (-as) suteikiantį (-čius) modulį (-ius)|.

64. Organizuodamas mokymą pavieniams mokiniams, priimamiems į laisvas vietas ir įrašomiems į anksčiau sudarytas mokinių grupes, teikėjas sudaro individualius mokymo planus, sudaro sąlygas priimtam pavieniam mokiniui mokytis kartu su mokinių grupe ir taip pat sudaro galimybes jam lygiagrečiai pasiekti nustatytų mokymosi rezultatų tų modulių, kurių mokėsi mokinių grupė iki jį priimant. Teikėjas skiria priimtam mokiniui konsultacijas, padidina savarankiškam mokinio darbui skiriamo laiko dalį ir nustato mokinio atsiskaitymo būdus ir terminus. Jei yra galimybė, teikėjas mokiniui sudaro sąlygas mokytis atitinkamų modulių su kitomis mokinių grupėmis.

Skyriaus pakeitimai

Nr. V-186, 2020-02-11, paskelbta TAR 2020-02-11, i. k. 2020-03011

–––––––––––––

2019–2020 ir 2020–2021

mokslo metų bendrųjų

profesinio mokymo planų

1 priedas

(Bendrųjų kompetencijų integravimo į profesinio mokymo programų modulius forma)

Bendrosioms kompetencijoms ugdyti skiriamos valandos Moduliai

Valandų skaičius

Rraštingumo kompetencija

Daugiakalbystės kompetencija

Matematinė kompetencija ir gamtos mokslų, technologijų ir inžinerijos kompetencija

Skaitmeninė kompetencija

Asmeninė, socialinė ir mokymosi mokytis kompetencija

Pilietiškumo kompetencija pilietiškumo kompetencija pilietiškumo kompetencija, pilietiškumo kompetencija,

Verslumo kompetencija

Kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencija

Kitos bendrosios kompetencijos

Profesinio mokymo moduliai

1. Privalomieji moduliai

(...)

2. Pasirenkamieji moduliai

(...)

3. Kiti moduliai (Fizins ugdymas, Saugus elgesys ekstremaliose situacijose, kt.)

Priedo pakeitimai

Nr. V-1294, 2020-08-28, paskelbta TAR 2020-08-28, i. k. 2020-18017

2019–2020 ir 2020–2021 mokslo

metų bendrųjų profesinio mokymo

planų

2 priedas

MOKYMAS KARANTINO, EKSTREMALIOS SITUACIJOS, EKSTREMALAUS ĮVYKIO AR ĮVYKIO, KELIANČIO PAVOJŲ MOKINIŲ SVEIKATAI IR GYVYBEI, LAIKOTARPIU AR ESANT APLINKYBĖMS PAS PROFESINIO MOKYMO TEIKĖJĄ, DĖL KURIŲ MOKYMO PROCESAS NEGALI BŪTI ORGANIZUOJAMAS KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU

1. Mokymas karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms pas profesinio mokymo teikėją, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (profesinio mokymo teikėjas yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai mokykloje ir kt.), gali būti koreguojamas arba laikinai stabdomas, arba organizuojamas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių ar aplinkybių pas profesinio mokymo teikėją, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pobūdį ir apimtis.

2. Ekstremali oro temperatūra – profesinio mokymo teikėjo ir (ar) mokinio gyvenamojoje teritorijoje

2.1. minus 25 °C ar žemesnė – mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, ir mokiniams iki 18 metų, kurie mokosi tik pagal profesinio mokymo programas;

2.2. 30 °C ar aukštesnė – mokiniams, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, ir mokiniams iki 18 metų, kurie mokosi tik pagal profesinio mokymo programas.

3. Profesinis mokymas ir kartu su profesiniu mokymu vykdomas bendrasis ugdymas, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje, organizuojamas vadovaujantis Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų centro sprendimais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymais, reglamentuojančiais švietimo įstaigų veiklą. Jei ypatingomis aplinkybėmis gali būti įgyvendinama praktinio mokymo dalis (profesinį mokymą organizuojant pameistrystės forma sektoriniame praktinio mokymo centre, realioje darbo vietoje), profesinio mokymo teikėjai taip pat vadovaujasi atitinkamam ūkio sektoriui nustatytais reikalavimais.

4. Profesinio mokymo teikėjas, atsiradus ypatingoms aplinkybėms, pagal galimybes organizuoja būtinus veiksmus bendruomenės narių sveikatai ir gyvybei apsaugoti, patalpoms ir mokymo aplinkai pritaikyti, jei reikalinga pagal situaciją, organizuoja aktualios informacijos, pvz., apie mokinių elgseną ir mokymo proceso adaptavimą pagal situaciją, pagalbą mokiniams, teikimą ir paskelbimą interneto svetainėje ir patalpose, kuriose vyksta mokymo procesas.

5. Profesinio mokymo teikėjas, nesant valstybės, savivaldybės lygio sprendimų dėl profesinio mokymo proceso organizavimo esant ypatingoms aplinkybėms ar aplinkybėms, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją ir galimą jos trukmę, gali priimti sprendimus

5.1. dėl mokymo proceso koregavimo iki ypatingų aplinkybių ar aplinkybių, dėl kurių mokymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, pabaigos

5.1.1. pritaikyti tvarkaraštį, pvz., numatyti kitokį pamokų pradžios ir pabaigos laiką, kitą pamokų eilės seką, kitą pamokų trukmę (rekomenduojama taikyti ne ilgiau nei mėnesiui, o esant būtinybei pratęsimą suderinti su savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucija, dalyvių susirinkimu, savininku);

5.1.2. atidėti praktinio mokymo dalies, kuri negali būti įgyvendinama nuotoliu būdu, įgyvendinimą toliau vykdant teorinio mokymo dalį;

5.1.3. keisti mokymo vietą;

5.1.4. keisti atostogų datas;

5.1.5. dėl laikino neformaliojo vaikų švietimo programų nevykdymo, jeigu nėra tam tinkamų sąlygų;

5.1.6. priimti kitus reikalingus sprendimus, mažinančius / šalinančius pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei;

5.2. dėl mokymo proceso stabdymo, jei nėra galimybės jo koreguoti ar organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Sustabdęs mokymo procesą ne ilgiau nei 3 darbo dienoms, profesinio mokymo teikėjas apie tai per 1 darbo dieną informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją, dalyvių susirinkimą, savininką, išskyrus atvejus, kai sprendimas taikomas ne daugiau nei 10 proc. mokinių. Esant būtinybei mokymo procesą stabdyti ilgiau nei 3 darbo dienas, sprendimas dėl mokymo proceso stabdymo turi būti suderintas su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, dalyvių susirinkimu, savininku. Profesinio mokymo teikėjas stabdydamas mokymo procesą turi priimti sprendimus dėl būdų, kurie bus taikomi mokiniams mokymosi praradimams kompensuoti dėl sustabdyto mokymo proceso;

5.3. dėl mokymo proceso ar jo dalies organizavimo nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Sprendimas mokymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo būdu priimamas Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

6. Taikydamas nuotolinį mokymo proceso organizavimo būdą šio priedo 1 punktu nurodytais atvejais profesinio mokymo teikėjas

6.1. pasirenka tokią nuotolinio mokymosi aplinką, kuri užtikrina skaitmeninio mokymo turinio pasiekiamumą ir bendravimą bei bendradarbiavimą mokymo proceso metu realiuoju (sinchroniniu), vykdomu ne mažiau kaip 50 proc. per savaitę ir / ar nerealiuoju (asinchroniniu) laiku;

6.2. pasirūpina, kad visi mokiniai turėtų prieigą tokiam mokymuisi;

6.3. sudaro darbo grupę nuotoliniam mokymo procesui organizuoti ir koordinuoti, jei nuotolinis mokymas bus taikomas ilgiau nei savaitę.

7. Profesinio mokymo teikėjas prireikus sudaro darbo grupę, pavesdamas jai parengti planą dėl grįžimo į įprastą mokymo proceso organizavimo būdą.

__________________________

Priedo pakeitimai

Nr. V-1308, 2020-09-01, paskelbta TAR 2020-09-01, i. k. 2020-18354

Pakeitimai

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-186, 2020-02-11, paskelbta TAR 2020-02-11, i. k. 2020-03011

Dėl švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. rugpjūčio 22 d. įsakymo Nr. V-929 „Dėl 2019–2020 ir 2020–2021 mokslo metų bendrųjų profesinio mokymo planų patvirtinimo“ pakeitimo