DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2002 M. RUGSĖJO 9 D. ĮSAKYMO NR. 471 „DĖL APLINKAI PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMO DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSAKYMO

<Adresatas>

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2002 M. RUGSĖJO 9 D. ĮSAKYMO NR. 471 „DĖL APLINKAI PADARYTOS ŽALOS ATLYGINIMO DYDŽIŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSAKYMO

2014 m. rugpjūčio 29 d. Nr. D1-713

Vilnius

1. Pakeičiu Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 471 „Dėl Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“

1.1. pakeičiu 28 punktą ir jį išdėstau taip

„28. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę

Žn = Tn * In * Qn * Kkat, (1)

kur

Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur;

Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t;

In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;

Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);

n – teršalų rūšis.

Qn = Qn1 – Qn2, (2)

kur

Qn1 – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

Qn2 – mechaniškai ir (ar) kitaip surinktų teršalų kiekis, avarijų likvidavimo planuose arba su aplinkos apsaugos institucija suderintais terminais ir priemonėmis, t.

Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 metodikos punkte numatytus atvejus, dydis – 200 Eur. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 1 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

1 lentelė

Teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, žalos atlyginimo tarifai

Teršalai

Teršalų tarifai, Eur/t

BDS7

22156

Bendras azotas

8689

Bendras fosforas

43443

Suspenduotos medžiagos

6719

Sulfatai

35

Chloridai

20

Teršalų grupės1

I

503967794

II

11479379

III

374479

IV

42429

V

3331

1 – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede.

2 lentelė

Vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategorijos

ir jų įvertinimo koeficientai

Eil. Nr.

Kategorijos

Kkat

1.

Jūra

0,8

2.

Paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje ir ketvirtoje eilutėje išvardytus telkinius

1,0

3.

Dirbtiniai vandens telkiniai, kurių plotas mažesnis negu 0,5 ha

0,6

4.

Saugomose teritorijose esantys paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje eilutėje išvardytus telkinius

1,5

5.

Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai, išskyrus išvardytus šeštoje eilutėje

0,8

6.

Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai saugomose teritorijose

1,5

7.

Požeminiai vandens telkiniai

1,5

“;

1.2. papildau 281 punktu

„281. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 29 metodikos punkte numatytus atvejus, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę

Žn = Tn * In * Qn * Kkat, (1)

kur

Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Lt;

Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Lt/t;

In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;

Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);

n – teršalų rūšis.

Qn = Qn1 – Qn2, (2)

kur

Qn1 – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios Metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

Qn2 – mechaniškai ir (ar) kitaip surinktų teršalų kiekis, avarijų likvidavimo planuose arba su aplinkos apsaugos institucija suderintais terminais ir priemonėmis, t.

Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, išskyrus 291 metodikos punkte numatytus atvejus, dydis – 691 Lt. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 1 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

1 lentelė

Teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, žalos atlyginimo tarifai

Teršalai

Teršalų tarifai, Lt/t

BDS7

76 500

Bendras azotas

30 000

Bendras fosforas

150 000

Suspenduotos medžiagos

23 200

Sulfatai

120

Chloridai

70

Teršalų grupės1

I

1 740 100 000

II

39 636 000

III

1 293 000

IV

146 500

V

11 500

1 – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede.

2 lentelė

Vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategorijos

ir jų įvertinimo koeficientai

Eil. Nr.

Kategorijos

Kkat

1.

Jūra

0,8

2.

Paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje ir ketvirtoje eilutėje išvardytus telkinius

1,0

3.

Dirbtiniai vandens telkiniai, kurių plotas mažesnis negu 0,5 ha

0,6

4.

Saugomose teritorijose esantys paviršiniai vandens telkiniai, išskyrus trečioje eilutėje išvardytus telkinius

1,5

5.

Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai, išskyrus išvardytus šeštoje eilutėje

0,8

6.

Žemės paviršius ir (ar) gilesni jos sluoksniai saugomose teritorijose

1,5

7.

Požeminiai vandens telkiniai

1,5

“;

1.3. pakeičiu 29 punktą ir jį išdėstau taip

„29. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7, kai išmestas (nustatytas) jų kiekis sudaro daugiau kaip vieną toną, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę

Žn = Tn * In * Qn^0,8 * Kkat, (3)

kur

Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Eur;

Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Eur/t;

In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;

Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);

n – teršalų rūšis.

Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7 dydis – 150 Eur. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 3 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.“;

1.4. papildau 291 punktu

„291. Žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7, kai išmestas (nustatytas) jų kiekis sudaro daugiau kaip vieną toną, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę

Žn = Tn * In * Qn^0,8 * Kkat, (3)

kur

Žn – žalos, padarytos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams, dydis, Lt;

Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į vandens telkinius, žemės paviršių ir (ar) gilesnius jos sluoksnius, tarifas, pateiktas 1-oje lentelėje, Lt/t;

In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, apskaičiuotas pagal (2) formulę, t;

Kkat – koeficientas, įvertinantis vandens telkinių, žemės paviršiaus ir (ar) gilesnių jos sluoksnių kategoriją (pateiktas 2-oje lentelėje);

n – teršalų rūšis.

Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams teršiant suspenduotomis medžiagomis ar organinėmis medžiagomis pagal BDS7 dydis – 518 Lt. Minimalus padarytos žalos vandens telkiniams, žemės paviršiui ir (ar) gilesniems jos sluoksniams dydis užteršus aplinką teršalais taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 3 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.“;

1.5. pakeičiu 30 punktą ir jį išdėstau taip

„30. Žalos, padarytos aplinkos orui, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę

Žn=Tn * In * Qn, (4)

kur

Žn – žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Eur;

Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, tarifas, pateiktas 3 lentelėje, Eur/t;

In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

n – teršalų rūšis.

Pagal šią formulę taip pat apskaičiuojamas aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydis, kai žala padaryta ūkio subjektui išmetus į aplinką šiltnamio dujų (anglies dioksido) kiekį, viršijantį aplinkos apsaugos institucijų išduotame leidime nustatytą leistiną išmesti kiekį pagal Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2005–2007 metų plane, patvirtintame aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-686, 2005 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui nustatytą apyvartinių taršos leidimų skaičių. Šiuo atveju indeksavimo koeficientas netaikomas, o Qn – perteklinis į aplinką išmestų šiltnamio dujų kiekis, išreikštas anglies dioksido ekvivalentu. Nuostata taikoma ūkinės veiklos subjektams, eksploatuojantiems įrenginius pagal Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašą.

Minimalus padarytos žalos aplinkos orui dydis – 100 Eur. Minimalus padarytos žalos aplinkos orui taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 4 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

3 lentelė

Teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, žalos atlyginimo tarifai

Teršalai

Teršalų tarifai, Eur/t

SO2

405

NOX

767

Vanadžio pentoksidas

1995772

Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės), išskyrus II teršalų grupėje nurodytas

240

CO2

41

Teršalų grupės1

I

315396

II

16508

III

1286

IV

28

1 – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede.“;

1.6. papildau 301 punktu

„301. Žalos, padarytos aplinkos orui, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, skaičiuojamas pagal formulę

Žn=Tn * In * Qn, (4)

kur

Žn – žalos, padarytos aplinkos orui, dydis, Lt;

Tn – teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, tarifas, pateiktas 3 lentelėje, Lt/t;

In – indeksavimo koeficientas, nustatytas pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamą vartotojų kainų indeksą;

Qn – išmestų (išleistų) teršalų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

n – teršalų rūšis.

Pagal šią formulę taip pat apskaičiuojamas aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydis, kai žala padaryta ūkio subjektui išmetus į aplinką šiltnamio dujų (anglies dioksido) kiekį, viršijantį aplinkos apsaugos institucijų išduotame leidime nustatytą leistiną išmesti kiekį pagal Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo 2005–2007 metų plane, patvirtintame aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-686, 2005 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui nustatytą apyvartinių taršos leidimų skaičių. Šiuo atveju indeksavimo koeficientas netaikomas, o Qn – perteklinis į aplinką išmestų šiltnamio dujų kiekis, išreikštas anglies dioksido ekvivalentu. Nuostata taikoma ūkinės veiklos subjektams, eksploatuojantiems įrenginius pagal Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašą.

Minimalus padarytos žalos aplinkos orui dydis – 345 Lt. Minimalus padarytos žalos aplinkos orui taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 4 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

3 lentelė

Teršalų, išmestų (išleistų) į aplinkos orą, žalos atlyginimo tarifai

Teršalai

Teršalų tarifai, Lt/t

SO2

1 400

NOX

2 650

Vanadžio pentoksidas

6 891 000

Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės), išskyrus II teršalų grupėje nurodytas

830

CO2

140

Teršalų grupės1

I

1 089 000

II

57 000

III

4 440

IV

98

1 – teršalų sąrašas ir jų grupės pateikiami šios Metodikos priede.“;

1.7. pakeičiu 31 punktą ir jį išdėstau taip

„31. Žalos, padarytos aplinkos komponentams, teršiant atliekomis, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, apskaičiuojamas pagal formulę

Žn = Tn×Qn, (5)

kur

Žn – žalos, padarytos aplinkos komponentams, dydis, Eur;

Tn – atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentams), tarifas, pateiktas 4 lentelėje, Eur/t;

Qn – išmestų atliekų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

n – atliekų rūšis.

Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis išmetus į aplinką nepavojingąsias atliekas* – 145 Eur ir pavojingąsias atliekas – 434 Eur. Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis užteršus aplinką atliekomis taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 5 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

* Šunų ekskrementų netvarkymas gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išmetant juos į aplinką, prilyginamas nepavojingųjų atliekų išmetimui į aplinką.

4 lentelė

Atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentus), padarytos žalos atlyginimo tarifai

Atliekų rūšis

Tarifas, Eur/t

Nepavojingosios

4344

Pavojingosios

10426

“;

1.8. papildau 311 punktu

„311. Žalos, padarytos aplinkos komponentams, teršiant atliekomis, atlyginimo dydis, išskyrus atvejus, kai jis yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį, apskaičiuojamas pagal formulę

Žn = Tn×Qn, (5)

kur

Žn – žalos, padarytos aplinkos komponentams, dydis, Lt;

Tn – atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentams), tarifas, pateiktas 4 lentelėje, Lt/t;

Qn – išmestų atliekų kiekis, nustatytas šios metodikos 19 punkte nurodyta tvarka, t;

n – atliekų rūšis.

Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis išmetus į aplinką nepavojingąsias atliekas* – 500 Lt ir pavojingąsias atliekas – 1500 Lt. Minimalus padarytos žalos aplinkos komponentams dydis užteršus aplinką atliekomis taikomas tuo atveju, kai apskaičiuotas žalos dydis taikant šio punkto 5 formulę yra mažesnis už nustatytą minimalų žalos dydį.

* Šunų ekskrementų netvarkymas gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išmetant juos į aplinką, prilyginamas nepavojingųjų atliekų išmetimui į aplinką.

4 lentelė

Atliekų, išmestų į aplinką (aplinkos komponentus), padarytos žalos atlyginimo tarifai

Atliekų rūšis

Tarifas, Lt/t

Nepavojingosios

15 000

Pavojingosios

36 000

“.

2. Nustatau, kad

2.1. šio Įsakymo 1.2, 1.4, 1.6, 1.8 punktai galioja nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.;

2.2. šio Įsakymo 1.1, 1.3, 1.5, 1.7 punktai galioja nuo 2015 m. sausio 1 d.

Aplinkos ministras

Kęstutis Trečiokas