DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. GEGUŽĖS 23 D. ĮSAKYMO NR. D1-256 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2005 M. GEGUŽĖS 23 D. ĮSAKYMO NR. D1-256 „DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO IR PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2018 m. spalio 23 d. Nr. D1-906
Vilnius
P a k e i č i u Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 „Dėl paviršinių vandens telkinių tipų aprašo ir Paviršinių vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų aprašo patvirtinimo“, ir 3 punktą išdėstau taip
„3. Apraše nurodytos upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų kategorijų vandens telkinių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai (1–4 lentelės).
1 lentelė. Upių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai
Eil. Nr.
Kokybės elementas
Rodiklis
Upės tipas
Erdvinė vertinimo skalė
Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
1.
Biologiniai
Fitoplanktono taksonominė sudėtis ir gausa
Upės fitoplanktono indekso (UFPI) vertės EKS vertė
4–5
Tyrimų vieta
1
2.
Upės fitoplanktono indekso (UFPI) vertė
4–5
0,5
3.
Vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominė sudėtis ir gausa
Upės fitobentoso indekso (UFBI) ir upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) ekologinės kokybės santykio (toliau – EKS) verčių vidurkis
2–5
1
4.
Upės fitobentoso indekso (UFBI) vertė
1–5
1
5.
Upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) vertės EKS vertė
2–5
1
6.
Upės makrofitų etaloninio indekso (UMEI) vertė
2–5
100
7.
Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa
Upės makrobestuburių indekso (UMI) vertė
1–5
1
8.
Danijos indekso upių faunai (DIUF) vertė
1–5
7
9.
Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė
1–5
7
10.
Bendras Diptera šeimų bei Ephemeroptera ir Plecoptera rūšių skaičius mėginyje (DEP), vnt.
1–5
15
11.
Bendro Ephemeroptera, Hemiptera ir Plecoptera individų skaičiaus dalies mėginyje ir bendro Crustacea ir Hirudinea individų skaičiaus dalies mėginyje skirtumas (EHP-CrHi), %
1–5
0,6
12.
Biologiniai
Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra
Vidutinė metų Lietuvos žuvų indekso (LŽI) vertė
1–5
Tyrimų vieta
1
13.
Netolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), %
1
61
2
22
3
45
4
18
5
27
14.
Netolerantiškų žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt.
1
3
2
-
3
5
4
-
5
5
15.
Tolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), %
1
1
2
33
3
2
4
37
5
23
16.
Tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), %
1
-
2
18
3
14
4
18
5
14
17.
Visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), %
1
3
2
37
3
4
4
53
5
38
18.
Reofilinių žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt.
1
-
2
5
3
8
4
6
5
10
19.
Litofilinių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), %
1
96
2
52
3
93
4
33
5
65
20.
Litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), %
1
83
2
41
3
72
4
39
5
52
21.
Hidromor-fologiniai
Hidrolo-ginis režimas
Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika
Nuotėkio dydis ir pobūdis
1–5
Tyrimų vieta
Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio svyravimas yra nereikšmingas (≤ 10 % vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio dydis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis).
22.
Upės vientisumas
Upės vientisumas
1–5
Atkarpa*
Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.
23.
Morfolo-ginės sąlygos
Krantų ir vagos struktūra
Upės vagos pobūdis
1–5
Atkarpa*
Vaga yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis).
24.
Pakrančių augmenijos būklė
1–5
Atkarpa*
Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta dengia ne mažiau kaip 70 % vagos pakrantės ir driekiasi abiem krantais (upės pakrantėje ar už natūralios salpos), miško juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.
25.
Fizikiniai-cheminiai
Bendri duomenys
Maistin-gosios medžiagos
Nitratų azoto (NO3-N) vidutinė metų vertė, mg/l N
1–5
Tyrimų vieta
≤ 0,90
26.
Amonio azoto (NH4-N) vidutinė metų vertė, mg/l N
1–5
≤ 0,06
27.
Bendro azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l
1–5
≤ 1,40
28.
Fosfatų fosforo (PO4-P) vidutinė metų vertė, mg/l P
1–5
≤ 0,03
29.
Bendro fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l
1–5
≤ 0,06
30.
Organinės medžiagos
Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2
1–5
≤ 1,80
31.
Prisotini-mas deguonimi
Ištirpusio deguonies kiekio vandenyje (O2) vidutinė metų vertė, mg/l
1,3,4,5
≥ 9,5
2
≥ 8,5
32.
Specifiniai teršalai
Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l
1–5
Tyrimų vieta
Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio
* upių atkarpos, kurioje vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgis: upių, kurių baseino plotas yra <100 km² – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100-1000 km² – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km² – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos.
2 lentelė. Ežerų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai
Eil. Nr.
Kokybės elementas
Rodiklis
Ežero tipas
Etaloninių sąlygų rodiklio vertė/apibūdinimas
1.
Biologiniai
Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė
Ežero fitoplanktono indekso (EFPI) vertės EKS vertė
1–3
1
2.
Ežero fitoplanktono indekso (EFPI) vertė
1–3
1,5
3.
Vandens floros – fitobentoso ir makrofitų – taksonominė sudėtis ir gausa
Ežero fitobentoso indekso (EFBI) vertės EKS vertė
1–3
1
4.
Ežero fitobentoso indekso (EFBI) vertė
1–3
0,3
5.
Makrofitų etaloninio indekso (MEI) vertės EKS
1–3
1
6.
Makrofitų etaloninio indekso (MEI) vertė
1–3
100
7.
Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa
Ežero makrobestuburių indekso (EMI) vertė
1–3
1
8.
Pirmojo Hill’o skaičiaus (H1) vertė
1–3
18
9.
Vidutinio balų skaičiaus taksonui (ASPT) vertė
1–3
5,8
10.
Vabalų (Coleoptera), lašalų (Ephemeroptera) ir ankstyvių (Plecoptera) taksonų (rūšių arba genčių) skaičius (CEP), vnt.
1–3
12
11.
Vabalų (Coleoptera), žirgelių (Odonata) ir ankstyvių (Plecoptera) individų santykinis gausumas (COP), %
1–3
0,20
12.
Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžiaus struktūra
Ežero žuvų indekso (EŽI) vertė
1–3
1
13.
Plakių santykinė biomasė (Plakis Q), %
1
1,5
2
1
14.
Plakių, karšių ir pūgžlių santykinė biomasė (Benthivor_Sp Q), %
1
10
2
7
3
4
15.
Ešerių santykinis gausumas (Ešerys N), %
1
30
16.
Obligatinės rūšys, vnt.
11, 22
6
33
8
17.
Bendra starkio, sidabrinio karoso, karpio bei kitų nevietinių rūšių individų santykinė biomasė bendrijoje (Neviet_Transl rūšys Q), %
1–3
0
18.
Vidutinė kuojos individo biomasė (Kuoja Q), g
2, 3
60
19.
Ešerių ir stenoterminių rūšių (seliava, stinta, sykas, vėgėlė) santykinė biomasė (Ešerys_Steno Q), %
2
35
3
40
20.
Hidromor-fologiniai
Hidrolo-ginis režimas
Vandens tūris ir jo dinamika
Vandens lygis ir apykaita
1–3
Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis nemažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis. Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio kaitos (kaita, sąlygota ant ežero ištekančios ar įtekančios upės įrengtos HE veiklos) arba ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose
21.
Morfolo-ginės sąlygos
Kranto struktūra
Kranto linijos pokyčiai
1–3
Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai apima ≤ 5 % ežero kranto linijos.
22.
Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis
1–3
Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 % ežero kranto linijos.
23.
Fizikiniai-cheminiai
Bendri duomenys
Maistingo-sios medžiagos
Bendro azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l
1–3
≤0,6
24.
Bendro fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l
1
≤0,020
2, 3
≤0,015
25.
Organinės medžiagos
Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS7) vidutinė metų vertė, mg/l O2
1
≤1,8
2, 3
≤1,4
26.
Vandens skaidrumas
Seki gylis (S), m
1
≥ 2,64
2, 3
≥ 5,0
27.
Specifiniai teršalai
Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l
1–3
Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio
1 aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, lynas, raudė;
2 aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, raudė, seliava;
3 aukšlė, ešerys, kuoja, lydeka, raudė, seliava, stinta, vėgėlė;
4 esant mažesniam nei 2,6 m telkinio gyliui, vandens skaidrumas – iki dugno.
3 lentelė. Tarpinių vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai
Eil. Nr.
Kokybės elementas
Rodiklis
Tarpinių vandenų tipas
Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
1.
Biologiniai
Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė
Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS
1–3
1
2.
Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l
1
31,70
2
37,0
3
26,4* 14,2** 2,0***
3.
Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertės EKS
1
1
4.
Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertės EKS
2
1
5.
Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, %
1
100
6.
Fitoplanktono sezoninės sukcesijos indekso (FSI) vertė, %
2
100
7.
Gaubtasėklių ir makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa
Plūdinių (potameidų) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS
1, 2
1
8.
Plūdinių (potameidų) maksimalus paplitimo gylis, m
1, 2
3,6
9.
Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS
3
1
10.
Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m
3
18
11.
Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa
Makrobestuburių vidutinio rūšių skaičiaus vidutinės metų vertės EKS
1–3
1
12.
Makrobestuburių vidutinis rūšių skaičius, vnt./mėginyje
1
24
2
22
3
12
13.
Ichtiofaunos taksonominė sudėtis ir gausa
Žuvų bendrijos būklės indekso (ŽBBI) vertės EKS
1, 2
1
14.
Fizikiniai-cheminiai
Bendri duomenys
Maistin-gosios medžia-gos
Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l
1, 3*
≤ 0,75
2
≤ 0,76
3**
≤ 0,33
3***
≤ 0,10
15.
Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l
1, 3*
≤ 0,047
2
≤ 0,048
3**
≤ 0,029
3***
≤ 0,011
16.
Specifiniai teršalai
Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l
1–3
Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio
17.
* kai vandens telkinių druskingumas <2 praktinių druskingumo vienetų;
** kai vandens telkinių druskingumas 2-4 praktiniai druskingumo vienetai;
*** kai vandens telkinių druskingumas >4 praktinių druskingumo vienetų.
4 lentelė. Priekrantės vandenų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai
Eil. Nr.
Kokybės elementas
Rodiklis
Priekrantės vandenų tipas
Etaloninių sąlygų rodiklio vertė / apibūdinimas
1.
Biologiniai
Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė
Chlorofilo „a“ vidutinės vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertės EKS
1, 2
1
2.
Chlorofilo „a“ vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, µg/l
1, 2
2,5
3.
Fitoplanktono padidėjusio gausumo indekso (FPGI) vertės EKS
1, 2
1
4.
Fitoplanktono padidėjusio gausumo indekso vertė (FPGI), %
1, 2
100
5.
Makrodumblių taksonominė sudėtis ir gausa
Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalaus paplitimo gylio vidutinės metų vertės EKS
2
1
6.
Šakotojo banguolio (Furcellaria lumbricalis) maksimalus paplitimo gylis, m
2
20
7.
Makrobestuburių taksonominė sudėtis ir gausa
Makrobestuburių kokybės indekso vertės EKS
1, 2
1
8.
Makrobestuburių kokybės indekso vertė
1, 2
3,9
9.
Fizikiniai-cheminiai
Bendri duomenys
Maistingosios medžiagos
Bendrojo azoto (Nb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l
1, 2
≤ 0,10
10.
Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, mg/l
1, 2
≤ 0,011
11.
Skaidrumas
Vandens skaidrumo vidutinė vasaros periodo (birželio–rugsėjo mėn.) vertė, m
1, 2
≥ 7,2
12.
Specifiniai teršalai
Specifinių teršalų (sunkiųjų metalų – Al, As, Cr, Cu, Sn, V, Zn) vidutinė metų vertė, µg/l; naftos angliavandenilių vidutinė metų vertė, mg/l
1, 2
Koncentracijos neviršija natūralaus (gamtinio) lygio
“
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas