DĖL NERINGOS SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin

Suvestinė redakcija nuo 2019-05-17

Sprendimas paskelbtas: TAR 2017-05-08, i. k. 2017-07764

NERINGOS SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL NERINGOS SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

2017 m. balandžio 20 d. Nr. T1-72

Neringa

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnio 3 ir 4 dalimis ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklių patvirtinimo“ (2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija) 2.1 papunktį, Neringos savivaldybės taryba nusprendžia

Patvirtinti Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodiką (pridedama).

Skelbti sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Darius Jasaitis

PATVIRTINTA

Neringos savivaldybės tarybos

2017 m. balandžio 20 d.

sprendimu Nr. T1-72

NERINGOS SAVIVALDYBĖS VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMĄ IŠ ATLIEKŲ TURĖTOJŲ IR ATLIEKŲ TVARKYMĄ DYDŽIO NUSTATYMO METODIKA

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika (toliau – Metodika) skirta Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) dydžio nustatymo principams apibrėžti.

2. Metodika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu, Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 384 redakcija),

3. Pagal Metodikos nuostatas nustačius komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos būtinąsias sąnaudas, apskaičiuojami Vietinės rinkliavos dydžiai Neringos savivaldybėje (toliau – Savivaldybė).

4. Metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse, Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose ( toliau − Nuostatai) ir kituose teisės aktuose.

II SKYRIUS

BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ NUSTATYMO PRINCIPAI

5. Būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos – tiesiogiai su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios pagrįstos sąnaudos, reikalingos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugai suteikti, ilgalaikiam komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimui, jos atnaujinimui užtikrinti ir priimtinoms komunalinių atliekų turėtojams sąlygoms dalyvauti tvarkant komunalines atliekas sudaryti, taip pat aplinkos taršai mažinti (toliau – būtinosios sąnaudos).

6. Būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos kaip šių komunalinių atliekų tvarkymo veiklų bendrųjų sąnaudų suma

6.1. mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo, įskaitant perkrovimo įrenginių eksploatavimą, sąnaudos;

6.2. mišrių (po pirminio rūšiavimo likusių) komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos, įskaitant mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis komunalinėmis atliekomis, sąvartynų eksploatavimo sąnaudos, įskaitant atidėjinius sąvartynui uždaryti, rekultivuoti ir prižiūrėti po uždarymo;

6.3. į mišrias komunalines atliekas patekusių antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų ir kitos tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka apmoka gamintojai ir importuotojai;

6.4. didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos, išskyrus tas sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai;

6.5. į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių (buityje susidarančių) atliekų, didelių gabaritų atliekų, buityje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimo apvažiavimo būdu ir tvarkymo sąnaudos, išskyrus tas atliekų tvarkymo sąnaudas, kurias teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai;

6.6. biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudos;

6.7. kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos;

6.8. netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros po uždarymo sąnaudos;

6.9. komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos.

7. Būtinosios sąnaudos nustatomos pagal formulę

BS = ∑PSp + ∑KSp

kur

BS – būtinosios su komunalinių atliekų tvarkymu susijusios sąnaudos;

PSp – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviosios sąnaudos;

KSp – atskiros komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamosios sąnaudos;

p- atskirų komunalinių atliekų tvarkymo veiklų indeksas p, kuris kinta nuo 1 iki 9, atsižvelgiant į veiklų nurodytų 6 Metodikos punkte, sąrašą.

8. Nustatant Vietinės rinkliavos dydžius vertinamos tik vykdomos ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus (toliau – Administratorius) administruojamos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos bei jų sukuriamos būtinosios sąnaudos.

9. Pastoviąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro nuo komunalinių atliekų kiekio nepriklausančios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.

10. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos pastoviąsias sąnaudas ir jas susumavus nustatomos bendrosios pastoviosios sąnaudos.

11. Kintamąsias komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudas sudaro su komunalinių atliekų kiekiu susijusios komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudos.

12. Apskaičiavus kiekvienos komunalinių atliekų tvarkymo veiklos kintamąsias sąnaudas ir jas susumavus nustatomos bendrosios kintamosios sąnaudos.

13. Atskirų veiklų sąnaudų bei pajamų (įvertinus jas nustatomos būtinosios sąnaudos) kategorijos ir vienos tonos komunalinių atliekų sutvarkymo kainos nustatymo principai yra aprašomi Savivaldybės tarybos patvirtintoje koncesijos mokesčio apskaičiavimo metodikoje.

14. Atskirų veiklų sąnaudas ir pajamas į pastoviąją ir kintamąją procentines dalis paskirsto Administratorius, jei sąnaudos ir pajamos yra priskiriamos ir pastoviajai, ir kintamajai daliai.

15. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas turi būti vadovaujamasi šiais dokumentais ir duomenimis

15.1. regioniniu ir (ar) savivaldybės atliekų tvarkymo planu;

15.2. praėjusių kalendorinių metų faktinėmis komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudomis;

15.3. galiojančiose atliekų tvarkymo paslaugų ir (ar) darbų atlikimo sutartyse nustatytomis kainomis;

15.4. neteko galios nuo 2019-05-17.

Papunkčio pakeitimai

Nr. T1-52, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-05-16, i. k. 2019-07761

III SKYRIUS

BŪTINŲJŲ SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

16. Skaičiuojant būtinąsias sąnaudas įvertinamas planuojamas susidaryti komunalinių atliekų, pateksiančių į Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, kiekis pagal atskiras komunalinių atliekų rūšis (mišrios komunalinės atliekos, biologiškai skaidžios atliekos, pavojingos buitinės atliekos, didžiosios atliekos, antrinės žaliavos, tekstilės atliekos, buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos ir kitos, išskyrus tas, kurių tvarkymo sąnaudas teisės aktų nustatyta tvarka privalo apmokėti gamintojai ir importuotojai). Vertinamos tik Savivaldybės teritorijoje vykdomos Metodikos 6 punkte nurodytos veiklos.

PIRMASIS SKIRSNIS

MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR VEŽIMO BŪTINOSIOS SĄNAUDOS

17. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir sutartyje su atliekų vežėju nustatyta atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamą surinkti mišrių komunalinių atliekų kiekį padauginus iš šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos, fiksuotos sutartyje.

18. Atsižvelgiant į mišrių komunalinių atliekų sudėtį ir į tai, kad surenkamų šių atliekų kiekis yra gana stabilus, daroma prielaida, kad 70 proc. šių sąnaudų yra pastoviosios. Ši prielaida reiškia, kad net ir įdiegus papildomas atskiro antrinių žaliavų ir pakuočių, žaliųjų ir kitų atliekų, kurias galima surinkti atskirai, surinkimo sistemas, surenkamų mišrių komunalinių atliekų kiekis nebus mažesnis nei 70 proc. nuo šiuo metu surenkamo mišrių komunalinių atliekų kiekio.

19. Į mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudas taip pat įtraukiamas ilgalaikio turto (konteinerių) nusidėvėjimas bei šio turto priežiūros ir remonto sąnaudos.

20. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudos

+

+

Ilgalaikio turto, skirto atliekoms surinkti, nusidėvėjimas

+

Ilgalaikio turto, skirto atliekoms surinkti, konteinerių priežiūros ir remonto sąnaudos

+

+

ANTRASIS SKIRSNIS

MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ APDOROJIMO IR ŠALINIMO BŪTINOSIOS SĄNAUDOS

21. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę

BSMKA = Σ SMKA – Σ PMKA

kur

BSMKA – mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo būtinosios sąnaudos;

SMKA – mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudos;

PMKA – mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo pajamos.

22. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo sąnaudų (be antrinių žaliavų atskyrimo) paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Atidėjiniai

+

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

Draudimo sąnaudos

+

Mašinų ir įrengimų nuomos sąnaudos

+

Turto, eksploatuojamo regioniniame sąvartyne, remonto sąnaudos

+

+

Eksploatacijos sąnaudos sąvartyne

+

+

Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis sąnaudos

+

Kitos sąnaudos sąvartyne

+

Komunalinių atliekų atidavimo deginti sąnaudos

+

Pelnas

+

+

Sąvartyno rekultivacija

+

Punkto pakeitimai

Nr. T1-52, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-05-16, i. k. 2019-07761

23. Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo ir šalinimo pajamų (be antrinių žaliavų atskyrimo) paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Pajamų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Dalis pajamų iš nepavojingų pramonės atliekų priėmimo

+

Dalis pajamų iš asbesto turinčių atliekų priėmimo

+

Dalis pajamų iš atsinaujinančių energijos šaltinių

+

Pajamos už pelenų, gautų sudeginus KRATC patiektas atliekas, priėmimą

+

Dalis pajamų už pelenų, gautų sudeginus ne KRATC patiektas atliekas, priėmimą

+

Pajamų rezervas

+

TREČIASIS SKIRSNIS

ANTRINIŲ ŽALIAVŲ ATSKYRIMO NUO MIŠRIŲ KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ BŪTINOSIOS SĄNAUDOS

24. Antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų (mechaninio apdorojimo) būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę

BSMA = Σ SMA – Σ PMA

kur

BSMA – antrinių žaliavų atskyrimo būtinosios sąnaudos;

SMA – antrinių žaliavų atskyrimo sąnaudos;

PMA – antrinių žaliavų atskyrimo pajamos.

25. Antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

Draudimo sąnaudos

+

Įrangos nuomos atliekų mechaniniam apdorojimui sąnaudos

+

Ilgalaikio turto techninės priežiūros ir remonto sąnaudos

+

+

Atliekų mechaninio apdorojimo sistemos eksploatacijos sąnaudos

+

+

Atliekų rūšiavimo paslaugų sąnaudos

+

Kitos sąnaudos

+

Pelnas

+

+

26. Antrinių žaliavų atskyrimo nuo mišrių komunalinių atliekų pajamų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Pajamų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Pajamos už antrinių žaliavų pardavimą

+

Pajamų rezervas

+

KETVIRTASIS SKIRSNIS

DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELIŲ EKSPLOATAVIMO BŪTINOSIOS SĄNAUDOS

27. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę

BSDGASA = Σ SDGASA – Σ PDGASA

kur

BSDGASA – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos;

SDGASA – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos;

PDGASA – didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo pajamos.

28. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

Draudimo sąnaudos

+

Nuomos sąnaudos

+

Eksploatacijos sąnaudos

+

+

Remonto sąnaudos

+

+

Atliekų išvežimo ir tvarkymo sąnaudos

+

Kitos sąnaudos

+

Pelnas

+

+

29. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo pajamų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Pajamų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Pajamos už atliekų priėmimą į aikšteles

+

Pajamų rezervas

+

PENKTASIS SKIRSNIS

Į KOMUNALINES ATLIEKAS PATEKUSIŲ PAVOJINGŲ BUITINIŲ ATLIEKŲ IR DIDELIŲ GABARITŲ ATLIEKŲ SURINKIMO APVAŽIAVIMO BŪDU BŪTINOSIOS SĄNAUDOS

30. Į komunalines atliekas patekusių pavojingų buitinių atliekų ir didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir sutartyje su atliekų vežėju nustatyta atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuojamos planuojamą surinkti didelių gabaritų atliekų kiekį padauginus iš šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos, fiksuotos sutartyje.

31. Atsižvelgiant į sutartis su vežėju visos pavojingų buitinių atliekų ir didelių gabaritų atliekų surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudos priskiriamos kintamosioms sąnaudoms.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ RŪŠIUOJAMOJO SURINKIMO BŪTINOSIOS SĄNAUDOS

32. Biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo sąnaudų skaičiavimas pagrįstas faktiniais duomenimis ir sutartyje su atliekų vežėju nustatyta atliekų surinkimo ir vežimo kaina. Šios sąnaudos apskaičiuotos planuojamą surinkti biologiškai skaidžių atliekų kiekį padauginus iš šių atliekų surinkimo ir vežimo kainos, fiksuotos sutartyje.

33. Atsižvelgiant į sutartis su vežėju visos biologiškai skaidžių atliekų rūšiuojamojo surinkimo apvažiavimo būdu sąnaudos priskiriamos kintamosioms sąnaudoms.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KOMPOSTAVIMO AIKŠTELIŲ EKSPLOATAVIMO BŪTINOSIOS SĄNAUDOS

34. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos apskaičiuojamos pagal formulę

BSŽAKA = Σ SŽAKA – Σ PŽAKA

kur

BSŽAKA – kompostavimo aikštelių eksploatavimo būtinosios sąnaudos;

SŽAKA – kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudos;

PŽAKA – kompostavimo aikštelių eksploatavimo pajamos.

35. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

Draudimo sąnaudos

+

Remonto sąnaudos

+

+

Eksploatacijos sąnaudos

+

+

Kitos sąnaudos

+

Pelnas

+

+

36. Kompostavimo aikštelių eksploatavimo pajamų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Pajamų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Pajamos už komposto pardavimą

+

Pajamos už priimtas sodų ir parkų tvarkymo atliekas

+

Pajamų rezervas

+

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

NETINKAMŲ EKSPLOATUOTI UŽDARYTŲ SĄVARTYNŲ PRIEŽIŪROS BŪTINOSIOS SĄNAUDOS

37. Netinkamų eksploatuoti uždarytų sąvartynų priežiūros sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

Eksploatacijos sąnaudos

+

Kitos sąnaudos

+

Pelnas

+

DEVINTASIS SKIRSNIS

KOMUNALINIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS ADMINISTRAVIMO BŪTINOSIOS SĄNAUDOS

38. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo sąnaudos susideda iš bendrųjų administracinių sąnaudų ir Vietinės rinkliavos administravimo sąnaudų.

39. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos bendrosios administracinės būtinosios sąnaudos apskaičiuojamas pagal formulę

BSBA = Σ SBA – Σ PBA

kur

BSBA – bendrosios administracinės būtinosios sąnaudos;

SBA – bendrosios administracinės sąnaudos;

PBA – bendrosios administracinės pajamos.

40. Bendrųjų administracinių sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

Eksploatacijos sąnaudos

+

Draudimo sąnaudos

+

Remonto ir nuomos sąnaudos

+

Visuomenės švietimo ir informavimo sąnaudos

+

Įvairios kitos administracinės sąnaudos

+

Bendros veiklos sąnaudos

+

Mokesčių, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą, sąnaudos

+

Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos

+

Kitos sąnaudos

+

Pelnas

+

41. Bendrųjų administracinių pajamų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Pajamų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Dalis pajamų iš nepavojingų pramonės atliekų priėmimo

+

Dalis pajamų iš asbesto turinčių atliekų priėmimo

+

Dalis pajamų iš atsinaujinančių energijos šaltinių

+

Dalis pajamų už pelenų, gautų sudeginus ne KRATC patiektas atliekas, priėmimą

+

Kitos pajamos

+

Pajamų rezervas

+

42. Vietinės rinkliavos administravimo sąnaudų paskirstymas į pastoviąją ir kintamąją dalis

Sąnaudų kategorija

Pastovioji dalis

Kintamoji dalis

Darbo užmokesčio sąnaudos

+

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas

+

Eksploatacijos sąnaudos

+

Nuomos ir remonto sąnaudos

+

Draudimo sąnaudos

+

Vietinės rinkliavos administravimo paslaugų sąnaudos

+

Kitos sąnaudos

+

Pelnas

+

IV SKYRIUS

VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIŲ NUSTATYMO PRINCIPAI

43. Vietinės rinkliavos dydžiai turi būti apskaičiuoti tokie, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų padengtos visos būtinosios sąnaudos.

44. Nekilnojamojo turto objektai suskirstomi į kategorijas Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Nuostatuose.

45. Vietinės rinkliavos pastoviosios ir kintamosios dedamųjų parametrai ir dydžiai yra nustatomi Savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Nuostatuose.

V SKYRIUS

VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIO NUSTATYMO TVARKA

46. Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji Vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Savivaldybės tarybos.

47. Pastoviosios sąnaudos skirtingoms nekilnojamojo turto objektų kategorijoms padalijamos vadovaujantis šiais principais ir etapais

47.1. pastoviosios sąnaudos padalijamos į 2 dalis: gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams (gyvenamosios ir garažų paskirties objektai) ir juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams, pagal šias formules

PSGNTO = (BPGNTO / BPVNTO) x PS (1)

kur

PSGNTO – gyventojų (gyvenamosios ir garažų paskirties) naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, Eur;

BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamojo turto objektų bendras plotas, m2;

BPVNTO – visų nekilnojamojo turto objektų bendras plotas, m2;

PS – visos pastoviosios sąnaudos, Eur;

PSJANTO = (BPJANTO / BPVNTO) x PS (2)

kur

PSJANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, Eur;

BPJANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų bendras plotas, m2;

BPVNTO – visų nekilnojamojo turto objektų bendras plotas, m2;

PS – visos pastoviosios sąnaudos, Eur;

47.2. gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos į gyvenamosios ir garažų paskirties kategorijas pagal šią formulę

PSGPO = (BPGPO / BPGNTO) x PSGNTO x GNKGPO (3)

kur

PSGPO – atskirai gyventojų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, Eur;

BPGPO – atskiros gyventojų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijos bendras plotas, m2;

BPGNTO – gyventojų naudojamų nekilnojamojo turto objektų (gyvenamosios ir garažų paskirties) bendras plotas, m2;

PSGNTO – gyventojų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos apskaičiuotos pagal (1) formulę, Eur;

GNKGPO – atskirai gyventojų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatytas naudojimosi turtu koeficientas nurodytas Metodikos priedo 1 lentelėje;

47.3. juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos paskirstomos kiekvienai šių objektų kategorijai pagal šią formulę

PSJAOK = (BPJAOK / BPJANTO) x PSJANTO x DPKJAOK (4)

kur

PSJAOK – atskirai juridinių asmenų (pvz., viešbučių paskirties objektai) naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos, Eur;

BPJAOK – atskiros juridinių asmenų (pvz., viešbučių paskirties objektai) naudojamos nekilnojamojo turto objektų kategorijos objektų bendras plotas, m2;

BPJANTO – juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų bendras plotas, m2;

PSJANTO – juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (2) formulę, Eur;

DPKJAOK – atskirai juridinių asmenų (pvz., viešbučių paskirties objektai) naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatyti darbuotojų ir ploto santykio koeficientai nurodyti Metodikos priedo 2 lentelėje.

48. Juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijų darbuotojų ir ploto santykio koeficientai pateikiami Metodikos priedo 2 lentelėje. Atskiros juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijos darbuotojų ir ploto santykis apskaičiuotas apibendrinus Statistikos departamento duomenis apie Lietuvos darbuotojus pagal ūkinę veiklą ir nekilnojamojo turto plotus registruotus ūkinėms veikloms. Koeficientai nustatyti kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos juridinių asmenų darbuotojų ir ploto santykį palyginus su vidutiniu darbuotojų ir ploto santykiu (Lietuvos mastu ir atsižvelgiant į savivaldybės ypatumus).

49. Pastoviąsias sąnaudas priskyrus atskiroms nekilnojamojo turto objektų kategorijoms apskaičiuojami Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydžiai pagal šias formules

49.1. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis gyvenamosios arba garažų paskirties nekilnojamojo turto objektams apskaičiuojamas pagal formulę

DVRPGNO = PSGPO / BPGPO (5)

kur

DVRPGNO – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis gyvenamosios arba garažų paskirties nekilnojamojo turto objektams (Eur/m2);

PSGPO – gyvenamosios arba garažų paskirties nekilnojamojo turto objektams tenkančios pastoviosios sąnaudos, apskaičiuotos pagal (3) formulę (Eur);

BPGPO – gyvenamosios arba garažų paskirties nekilnojamojo turto objektų bendras plotas (m2);

49.2. Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydžiai juridinių asmenų naudojamiems nekilnojamojo turto objektams apskaičiuojami pagal formulę

DVRPJAOK = PSJAOK / BPJAOK (6)

kur

DVRPJAOK – Vietinės rinkliavos pastoviosios dedamosios dydis atskirai juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai (Eur/m2);

PSJAOK – atskirai juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijai tenkančios pastoviosios sąnaudos apskaičiuotos pagal (4) formulę (Eur);

BPJAOK – atskiros juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijos bendras plotas (m2).

50. Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydžiai kiekvienai nekilnojamojo turto objektų kategorijai nustatomi proporcingai komunalinių atliekų kiekiui, tenkančiam nekilnojamojo turto objekto ploto vienetui.

Punkto pakeitimai

Nr. T1-52, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-05-16, i. k. 2019-07761

51. Neteko galios nuo 2019-05-17.

Punkto pakeitimai

Nr. T1-52, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-05-16, i. k. 2019-07761

52. Kiekvienos nekilnojamojo turto objektų kategorijos Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydis apskaičiuojamas pagal formulę

DVRKNTOK = ANNTO / 1000 x SK x KSD (7)

kur

DVRKNTOK – atskiros nekilnojamojo turto objektų kategorijos Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydis (EUR/m2);

ANNTO – komunalinių atliekų kiekių, tenkančių atskiros nekilnojamojo turto objektų kategorijos nekilnojamojo turto objekto ploto vienetui, koeficientai (kg/m2), pateikti Metodikos priedo 3 lentelėje;

SK –vienos komunalinių atliekų tonos sutvarkymo kaštai Savivaldybėje (Eur/t);

KSD – kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudose (proc.).

Punkto pakeitimai

Nr. T1-52, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-05-16, i. k. 2019-07761

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

53. Kasmet iki lapkričio 1 d. būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos ateinantiems finansiniams metams. Būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos atsižvelgiant į praėjusių kalendorinių metų dvylikos mėnesių faktinius ir einamųjų metų 1−6 mėn. faktinius ir 7−12 mėn. prognozuojamus finansinius rezultatus, numatomus kainų bei mokesčių pokyčius ir į naujų komunalinių atliekų tvarkymo priemonių įgyvendinimą. Jeigu apskaičiuojant ateinančių kalendorinių metų būtinąsias sąnaudas paaiškėja, kad iš anksto apskaičiuotos prieš tai buvusių kalendorinių metų būtinosios sąnaudos skiriasi nuo faktinių tų kalendorinių metų sąnaudų (faktinės sąnaudos didesnės arba mažesnės už apskaičiuotas iš anksto sąnaudas), skirtumas išlyginamas apskaičiuojant ateinančių metų būtinąsias sąnaudas. Atsižvelgiant į perskaičiavimų rezultatus, Vietinės rinkliavos dydžių koregavimai atliekami, jeigu

53.1. ateinančių finansinių metų būtinosios sąnaudos yra 15 ir daugiau procentų didesnės už ateinančiais finansiniais metais priskaičiuotą Vietinės rinkliavos sumą pagal patvirtintus Vietinės rinkliavos dydžius;

53.2. ateinančių finansinių metų pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų dalis visose būtinosiose komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudose pasikeičia daugiau kaip 15 procentinių punktų, lyginant su patvirtintų Vietinės rinkliavos dydžių pastoviųjų ir kintamųjų sąnaudų dalių proporcija.

Punkto pakeitimai

Nr. T1-52, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-05-16, i. k. 2019-07761

54. Kasmet iki lapkričio 1 d. apmokestinimo parametrų dydžiai patikslinami ateinantiems finansiniams metams. Tikslinant apmokestinimo parametrų dydžius (nekilnojamojo turto objektų kategorijų plotai), naudojami praėjusių pilnų finansinių metų faktiniai vietinės rinkliavos administravimo informacinėje sistemoje sukaupti duomenys bei turimi naujausi duomenys, reikalingi apmokestinimo parametrų dydžiams patikslinti.

Punkto pakeitimai

Nr. T1-52, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-05-16, i. k. 2019-07761

55. Šios Metodikos 53.1 papunktyje numatytu atveju Vietinės rinkliavos dydžiai indeksuojami tuo pačiu dydžiu visoms nekilnojamojo turto objektų kategorijoms. Apskaičiuoti Vietinės rinkliavos dydžiai keičiami Nuostatų numatyta tvarka.

Punkto pakeitimai

Nr. T1-52, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-05-16, i. k. 2019-07761

_____________________________

Neringos savivaldybės

vietinės rinkliavos už komunalinių

atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų

ir atliekų tvarkymą dydžio

nustatymo metodikos

priedas

1 lentelė. Gyventojų naudojimosi nekilnojamojo turto objektais koeficientai

Eil. Nr.

Nekilnojamojo turto objektų kategorijos

Naudojimosi nekilnojamojo turto objektu koeficientas

1.

Gyvenamosios paskirties objektai

1,05

2.

Garažų paskirties objektai (iki 30 m2)

0,26

2 lentelė. Juridinių asmenų naudojamų nekilnojamojo turto objektų kategorijų darbuotojų ir ploto santykio koeficientai

Eil. Nr.

Nekilnojamo turto objektų grupės

Darbuotojų skaičius, tenkanti NT objekto 100 m2 ploto

Darbuotojų ir ploto santykio koeficientas

1.

Viešbučių paskirties objektai (iki 1000 m2 ploto)

2,70

1,21

2.

Viešbučių paskirties objektai (nuo 1000 iki 2000 m2 ploto)

2,05

0,92

3.

Viešbučių paskirties objektai (virš 2000 m2 ploto)

1,65

0,74

4.

Administracinės paskirties objektai

1,35

0,60

5.

Prekybos paskirties objektai (iki 100 m2 ploto)

4,01

1,80

6.

Prekybos paskirties objektai (virš 100 m2 ploto)

4,75

2,13

7.

Paslaugų paskirties objektai

2,12

0,95

8.

Maitinimo paskirties objektai (iki 100 m2 ploto)

10,16

4,56

9.

Maitinimo paskirties objektai (nuo 100 iki 300 m2 ploto)

7,93

3,56

10.

Maitinimo paskirties objektai (nuo 300 iki 600 m2 ploto)

7,01

3,14

11.

Maitinimo paskirties objektai (virš 600 m2 ploto)

5,94

2,66

12.

Transporto paskirties objektai

1,49

0,67

13.

Garažų paskirties objektai (virš 30 m2 ploto)

1,49

0,67

14.

Gamybos, pramonės paskirties objektai

2,16

0,97

15.

Sandėliavimo paskirties objektai

0,48

0,22

16.

Kultūros paskirties objektai

1,23

0,55

17.

Mokslo paskirties objektai

1,23

0,55

18.

Gydymo paskirties objektai

1,31

0,59

19.

Poilsio paskirties objektai (iki 1000 m2 ploto)

2,70

1,21

20.

Poilsio paskirties objektai (nuo 1000 iki 2000 m2 ploto)

2,05

0,92

21.

Poilsio paskirties objektai (virš 2000 m2 ploto)

1,65

0,74

22.

Sporto paskirties objektai

1,17

0,52

23.

Religinės paskirties objektai

0,63

0,28

24.

Specialiosios paskirties objektai

1,29

0,58

25.

Kiti objektai

0,52

0,24

3 lentelė. Komunalinių atliekų kiekių, tenkančių atskiros nekilnojamojo turto objektų kategorijos nekilnojamojo turto objekto ploto vienetui, koeficientai

Eil. Nr.

Nekilnojamojo turto objektas

Komunalinių atliekų kiekio, tenkančio nekilnojamojo turto objekto ploto vienetui, koeficientas, kg/m2

1.

Gyvenamosios paskirties objektai

11,10

2.

Viešbučių paskirties objektai (iki 1000 m2 ploto)

10,47

3.

Viešbučių paskirties objektai (nuo 1000 iki 2000 m2 ploto)

8,12

4.

Viešbučių paskirties objektai (virš 2000 m2 ploto)

6,46

5.

Administracinės paskirties objektai

4,37

6.

Prekybos paskirties objektai (iki 100 m2 ploto)

16,33

7.

Prekybos paskirties objektai (virš 100 m2 ploto)

24,50

8.

Paslaugų paskirties objektai

8,52

9.

Maitinimo paskirties objektai (iki 100 m2 ploto)

46,90

10.

Maitinimo paskirties objektai (nuo 100 iki 300 m2 ploto)

31,57

11.

Maitinimo paskirties objektai (nuo 300 iki 600 m2 ploto)

27,59

12.

Maitinimo paskirties objektai (virš 600 m2 ploto)

23,62

13.

Transporto paskirties objektai

4,83

14.

Garažų paskirties objektai (iki 30 m2 ploto)

3,70

15.

Garažų paskirties objektai (virš 30 m2 ploto)

7,89

16.

Gamybos, pramonės paskirties objektai

8,59

17.

Sandėliavimo paskirties objektai

1,86

18.

Kultūros paskirties objektai

6,75

19.

Mokslo paskirties objektai

6,75

20.

Gydymo paskirties objektai

6,65

21.

Poilsio paskirties objektai (iki 1000 m2 ploto)

10,71

22.

Poilsio paskirties objektai (nuo 1000 iki 2000 m2 ploto)

8,30

23.

Poilsio paskirties objektai (virš 2000 m2 ploto)

6,57

24.

Sporto paskirties objektai

4,81

25.

Religinės paskirties objektai

2,05

26.

Specialiosios paskirties objektai

4,88

27.

Kiti objektai

1,92

___________________________

Priedo pakeitimai

Nr. T1-52, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-05-16, i. k. 2019-07761

Pakeitimai

1.

Neringos savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-52, 2019-03-28, paskelbta TAR 2019-05-16, i. k. 2019-07761

Dėl Neringos savivaldybės tarybos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo Nr. T1-72 „Dėl Neringos savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo