ab54c190326e11e881f2ba995b003ed2

DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

1 Articles / Provisions · Lithuania

Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2020-04-25

DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS Open official source

DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

2016-2020 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

Suvestinė redakcija nuo 2020-04-25

Sprendimas paskelbtas: TAR 2018-03-28, i. k. 2018-04684

PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016-2020 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

2016 m. gruodžio 22 d. Nr. T1-316

Plungė

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 2.2 punktu, Plungės rajono savivaldybės taryba nusprendžia

1. Patvirtinti Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrąjį planą (pridedama).

2. Pavesti Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui vykdyti 1 punktu patvirtinto plano stebėseną ir prireikus teikti jį tikslinti Plungės rajono savivaldybės tarybai.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Audrius Klišonis

PATVIRTINTA

Plungės rajono savivaldybės

tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T1-316

PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2016-2020 METŲ BENDRASIS PLANAS

I SKYRIUS

BENDROJI DALIS

Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrasis planas (toliau – Bendrasis planas) reglamentuoja Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų vykdomų švietimo programų koordinavimą, jų prieinamumo ir įvairovės kaitą, mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidinio veiklos pertvarkymo kryptis, terminus ir vykdymą.

Bendrajam planui įgyvendinti parengti: Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2016-2020 metų priemonių planas (1 priedas), Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas (2 priedas), Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas (3 priedas).

Bendrasis planas ir jo vykdymas yra tęstinis Plungės rajono savivaldybės švietimo įstaigų kaitą reglamentuojantis dokumentas, tiesiogiai susijęs su Plungės rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendruoju planu (toliau – 2012–2015 m. bendrasis planas), patvirtintu Plungės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr.T1-87, kuris numatė Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų kaitą 2012-2015 metais.

Bendrasis planas yra parengtas atlikus 2012-2015 m. bendrojo plano įgyvendinimo analizę, įvertinus Plungės rajono savivaldybės švietimo būklės pokyčius 2012-2015 metais bei atsižvelgus į jos raidos prognozę, pirmiausia susijusią su vykstančiais demografiniais pokyčiais ir stebimomis savivaldybės gyventojų migracijos tendencijomis.

Bendrojo plano paskirtis – užtikrinti visiems Plungės rajono savivaldybės bendruomenės nariams, turintiems teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalomojo ir visuotinio švietimo prieinamumą, jo įvairovę, galimybes mokytis visą gyvenimą.

Sudarant Bendrąjį planą, vadovautasi naujausiais bendrojo ugdymo mokyklų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais

· Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu;

· Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768.

II SKYRIUS

SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO BŪKLĖS ANALIZĖ IR RAIDOS PROGNOZĖS

1. Demografinis kontekstas

Plungės rajono savivaldybės plotas – 1105 km2. 2016 m. rugsėjo 1 dienos duomenimis, Plungės rajono savivaldybėje gyveno 35 545 žmonės. Gyventojų skaičius 1 km2 2016 m. sausio mėn. – 32 žmonės.

Nuo 2012 metų Plungės rajono savivaldybės teritorijoje gyventojų sumažėjo 2031, arba daugiau kaip 5 %. Tokią situaciją lemia neigiamas migracijos saldo (2014 metais – -437, 2015 metais – -486) ir natūralaus gyventojų prieaugio mažėjimas (pvz., 2015 m. gimusiųjų skaičius Plungės rajono savivaldybėje – 449, o mirusiųjų – 494 (-45), o 2016 m. lapkričio 1 d. gimusiųjų -372, mirusiųjų – 403 (-31) (duomenų šaltinis – Švietimo valdymo informacinės sistemos, toliau – ŠVIS - ir Lietuvos statistikos departamentas).

Gimstamumo pokyčius Plungės rajono savivaldybės teritorijoje 2006–2016 metais atspindi 1 paveikslas.

1 paveikslas. Plungės rajono savivaldybės teritorijoje 2006-2016 metais gimusių vaikų skaičiaus kaita (Gyventojų registro duomenys)

Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, 2015 m. sausio 1 d. duomenimis, gyveno 4 526 vaikai (0–18 metų). Jie sudarė 12,75 % visų savivaldybės gyventojų, o 2011 m. sausio 1 d. duomenimis, 0-18 metų vaikai sudarė 16,65 % savivaldybės gyventojų. Įvertinus demografinius pokyčius, prognozuojama, kad 2017 m. sausio 1 d. bendras savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų skaičius nepadidės.

2. Ekonominės ir socialinės būklės kontekstas

Plungės rajono savivaldybėje, 2016 m. liepos 1 d. duomenimis, buvo 22 100 (62,17%) darbingo amžiaus gyventojų.

Kaip ir visoje Lietuvoje, Plungės rajono savivaldybėje aktuali ir įsidarbinimo problema. 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, Telšių teritorinės darbo biržos Plungės skyriuje darbo ieškojo 9,3 % darbingo amžiaus savivaldybės gyventojų (Lietuvoje šis rodiklis – 9 %).

Mažėjant bendram gyventojų skaičiui, socialinės rizikos šeimų skaičius savivaldybėje pastaraisiais metais irgi mažėjo: 2013 metais buvo 156, o 2015 metais - 151 šeima. Socialinės rizikos šeimose auga 316 vaikų. Nežymiai mažėja ir probleminio elgesio vaikų skaičius: Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, 2016 metų pradžioje buvo 13 tokių vaikų (2013 metais tokių vaikų buvo 18). Probleminių vaikų skaičius savivaldybėje po truputį mažėja.

3. 2012–2015 m. Bendrojo plano įgyvendinimo rodikliai ir esamos švietimo būklės analizė

3.1. Mokinių skaičiaus kaitos tendencijos

2011–2015 metais švietimo įstaigų tinklo kaitos neišvengiamumą ir prioritetus lėmė kasmet mažėjantis mokinių skaičius. Mokinių skaičiaus kaitos tendenciją iliustruoja 1 lentelė.

1 lentelė. Bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus kaita

Mokslo metai

1-4 klasė

5-10, I-II gim. klasė

11-12, III-IV gim. klasė

Socialinių įgūdžių klasė

Iš viso

Mokinių skaičius

Komplektų sk.

Mokinių skaičius

Komplektų sk.

Mokinių skaičius

Komplektų sk.

Mokinių skaičius

Komplektų sk.

Mokinių skaičius

Komplektų sk.

2011-2012

1592

3193

161

891

5707

291

2012-2013

1511

2948

145

793

5274

268

2013-2014

1463

2685

126

673

4839

241

2014-2015

1395

2554

119

677

4644

229

2015-2016

1402

2391

117

651

4463

224

2015 metais bendras mokinių skaičius, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 21,79 proc. (t. y. 1 244 mokiniais). Mažėjant mokinių skaičiui, proporcingai mažėjo ir klasių komplektų skaičius. Finansuojamų klasių komplektų skaičius sumažėjo beveik 23,02 (nuo 291 mokinio 2011-2012 mokslo metais iki 224 mokinių 2015–2016 mokslo metais). Mokinių skaičiaus mažėjimo banga palietė visų ugdymo programų klases (1-12 kl.). Labiausiai mokinių mažėjimas buvo jaučiamas vidurinio ugdymo programos klasėse (11-12 kl.). Šiose klasėse mokinių sumažėjo 26,93 proc. Mokinių mažėjimas pradedamas justi ir pagrindinio ugdymo programą įgyvendinančiose klasėse (5–10 kl.). Čia mokinių sumažėjo 25,1 proc. Pradinio ugdymo programą įgyvendinančiose klasėse (1–4 kl.) 2011–2015 metais mokinių skaičius sumažėjo tik 11,93 proc. (mokinių skaičiaus ir klasių komplektų kaita iliustruota 2 ir 3 paveiksluose).

2 paveikslas. Mokinių skaičiaus kaita 2006 -2015 m. Plungės rajono bendrojo ugdymo mokyklose

3 paveikslas. Klasių komplektų skaičiaus kaita 2006 - 2015 m.

Mokinių skaičius mažėjo Plungės miesto ir kaimiškosios savivaldybės teritorijos mokyklose, bet mokinių mažėjimo tempas skyrėsi. Mieste mokinių skaičius sumažėjo nuo 5 074 (2006 metais) iki 3 182 (2015 metais), arba 37,29 proc. Kaimiškojoje teritorijoje esančiose mokyklose 2006 - 2015 metais mokinių sumažėjo kone per pusę - nuo 2 644 iki 1 281, tai yra 1 363 mokiniais, arba 51,55 proc. (4 ir 5 paveikslai).

4 paveikslas. Plungės miesto mokyklų mokinių skaičiaus kaita

5 paveikslas. Plungės rajono kaimiškųjų mokyklų mokinių skaičiaus kaita

3.2. Švietimo įstaigų ir jose įgyvendinamų programų kaitos tendencijos 2012 - 2015 metais

Įgyvendinant 2012 - 2015 m. Bendrąjį planą ir pertvarkant švietimo įstaigų tinklą, keitėsi švietimo įstaigų skaičius, tipai, įstaigų vidaus struktūra, buveinės. Kokio pobūdžio kaita įvyko Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančiose švietimo įstaigose, iliustruoja 2 lentelė.

2 lentelė. 2012–2015 metais Plungės rajono savivaldybės teritorijoje esančiose švietimo įstaigose įvykusi kaita

Eil. Nr.

Švietimo įstaigos pavadinimas

2012–2015 metais įvykę pokyčiai

Plungės r. Narvaišių pagrindinė mokykla

Dėl mažo mokinių skaičiaus Plungės rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr.T1-153 reorganizuota ir nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. tapo Plungės r. Šateikių pagrindinės mokyklos Narvaišių pradinio ugdymo skyriumi.

Plungės Senamiesčio vidurinė mokykla

Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-157 pertvarkyta Plungės Senamiesčio vidurinės mokyklos vidaus struktūra, pakeičiant mokyklos tipą iš vidurinės mokyklos į pagrindinę, ir nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. Plungės Senamiesčio vidurinė mokykla tapo Plungės Senamiesčio mokykla.

Plungės r. Šateikių pagrindinė mokykla

Dėl mažo mokinių skaičiaus Plungės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. T1-184 nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. likviduotas Plungės r. Šateikių pagrindinės mokyklos Aleksandravo pradinio ugdymo skyrius.

Plungės specialioji mokykla

Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T1-127 nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. pertvarkyta Plungės specialiosios mokyklos vidaus struktūra, pakeičiant mokyklos paskirtį iš pagrindinės mokyklos tipo specialiosios mokyklos intelekto sutrikimą turintiems mokiniams į pagrindinės mokyklos tipo specialiojo ugdymo centrą ir vadinasi Plungės specialiojo ugdymo centru.

Plungės r. Kulių vidurinė mokykla

I. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. V-1026 buvo akredituota mokykloje vykdoma vidurinio ugdymo programa. II. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr.T1-381 nuo 2015 m. sausio 1 d. mokykla tapo Plungės r. Kulių gimnazija, kuri įgyvendina akredituotą vidurinio ugdymo programą.

Plungės r. Alsėdžių vidurinė mokykla

I. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1242 buvo akredituota mokykloje vykdoma vidurinio ugdymo programa. II. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr.T1-379 nuo 2015 m. sausio 1 d. mokykla tapo Plungės r. Alsėdžių gimnazija, kuri įgyvendina akredituotą vidurinio ugdymo programą.

Plungės r. Žemaičių Kalvarijos vidurinė mokykla

I. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1237 buvo akredituota mokykloje vykdoma vidurinio ugdymo programa. II. Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr.T1-380 nuo 2015 m. sausio 1 d. mokykla tapo Plungės r. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija, kuri įgyvendina akredituotą vidurinio ugdymo programą.

Plungės r. Šateikių pagrindinė mokykla

Dėl mažo mokinių skaičiaus Plungės rajono savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr.T1-250 nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. likviduotas Plungės r. Šateikių pagrindinės mokyklos Narvaišių pradinio ugdymo skyrius.

P.S. 2012–2015 metais pokyčių nevyko 14 bendrojo ugdymo mokyklų: „Saulės“ gimnazijoje, Platelių gimnazijoje, Akademiko Adolfo Jucio pagrindinėje mokykloje, „Babrungo“ pagrindinėje mokykloje, „Ryto“ pagrindinėje mokykloje, Kantaučių pagrindinėje mokykloje, Nausodžio pagrindinėje mokykloje, Stanelių pagrindinėje mokykloje, Stalgėnų pagrindinėje mokykloje, Žlibinų Igno Končiaus pagrindinėje mokykloje, Didvyčių mokykloje - darželyje, Prūsalių mokykloje - darželyje, Vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinėje mokykloje, Suaugusiųjų švietimo centre.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Plungės rajono savivaldybėje nebeliko vidurinių mokyklų. 2014 metų lapkritį akreditavus Kulių vidurinės mokyklos, gruodžio mėnesį - Alsėdžių ir Žemaičių Kalvarijos vidurinių mokyklų vidurinio ugdymo programas, Savivaldybės tarybos sprendimu nuo 2015 m. sausio 1 dienos jos tapo gimnazijomis. Šie savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pokyčiai lemia, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose pagal akredituotas vidurinio ugdymo programas mokosi 100 % 11–12 (3-4 gimnazijos) klasių mokinių.

Švietimo įstaigų tinklas 2012-2015 m. keitėsi nežymiai. Savivaldybės teritorijoje esančių švietimo įstaigų ir jų skyrių skaičiaus kaita parodyta 3 lentelėje

3 lentelė. Savivaldybės teritorijoje esančių švietimo įstaigų skaičiaus pagal įstaigų tipus

Švietimo įstaigos (jos skyriaus) pavadinimas

2011–2012 m. m.

2015-2016 m. m.

Plungės rajono savivaldybės pavaldumo švietimo įstaigos

Lopšeliai - darželiai

Universalus daugiafunkcis centras

Pradinės mokyklos

Mokyklos - darželiai

Pagrindinės mokyklos

Vidurinės mokyklos

Gimnazijos

Specialiojo ugdymo centras

Suaugusiųjų švietimo centras

Jaunimo mokyklos skyrius

Bendrojo ugdymo mokyklų pradinio ugdymo skyriai

Švietimo pagalbos įstaigos (Pedagoginė psichologinė tarnyba)

Iš viso Savivaldybės pavaldumo įstaigų ir jų skyrių

31+3 skyriai

30+2 skyriai

3.3. Pedagogai, vadovai

Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (20), 2015 m. spalio 1 d. duomenimis, dirbo 501 pedagogas, iš jų 433 pedagogai dirbo pagrindinėje darbovietėje ir 68, kuriems mokyklos buvo ne pagrindinė darbovietė. Pedagogų skaičiaus kaita 2011-2015 metais Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose matyti 4 lentelėje.

4 lentelė. Pedagogų skaičiaus kaita 2011-2015 metais Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose

Pedagogai

2011-10-01

2012-10-01

2013-10-01

2014-10-01

2015-10-01

Dirbantys pagrindiniame darbe

460

470

464

461

433

Dirbantys nepagrindiniame darbe

Privalomuosius dalykus Savivaldybės mokyklose - darželiuose, pradinėse, pagrindinėse, gimnazijose ir Suaugusiųjų švietimo centre dėstė 407 specialistai, t. y. 97,6 % viso pagrindinėje darbovietėje dirbančių pedagogų skaičiaus, ir 10 ne specialistai, t. y. 2,4 % viso pagrindinėje darbovietėje dirbančių pedagogų skaičiaus.

Mokytojų pensininkų pagrindinėje darbovietėje dirbo 27, t. y 6,2 % nuo pedagogų skaičiaus. Daugiausia pensinio amžiaus dirbo matematikos (0,9 %), geografijos (0,7 %) ir kūno kultūros (0,7%) mokytojų.

Plungės rajono savivaldybės mokyklose, 2015 m. spalio 1 d. duomenimis, dirbo 20 vadovų ir 20 pavaduotojų ugdymui. 33 (82,5 %) vadovai ir pavaduotojai ugdymui buvo atestuoti. 10 vadovų ir pavaduotojų ugdymui buvo įgiję antrąją vadovo kvalifikacinę kategoriją, 23 – trečiąją.

80,9 % pedagogų turi didesnį negu 15 metų darbo stažą, o 5,6 % – iki 4 metų darbo stažą. 98,2% pedagoginių darbuotojų turi aukštąjį išsilavinimą. Tai sudaro prielaidas siekti aukštos mokymo ir ugdymo kokybės.

3.4. Švietimo įstaigų tinklo efektyvumas

Švietimo veikla yra daugiausia Plungės rajono savivaldybės biudžeto investicijų reikalaujanti veiklos sritis, - švietimo įstaigoms finansuoti visada skiriama didžiausia Savivaldybės biudžeto dalis. Dėl tos priežasties, kad švietimo sistemai finansuoti skiriama ir tikslinė valstybės dotacija (mokinio krepšelio lėšos), ir Savivaldybės biudžeto lėšos (švietimo įstaigų aplinkos lėšos), Savivaldybės biudžeto švietimui skirtų lėšų dalis nepastovi. Švietimo finansavimo Plungės savivaldybėje pokyčiai matyti 5 lentelėje.

5 lentelė. Švietimo finansavimo 2011-2015 metais palyginimas

Tūkst. Eur

2011 m.

2012 m.

2013 m.

2014 m.

2015 m.

Savivaldybės biudžetas

27724,8

26575,4

25457,4

27051,5

29313,4

Švietimo įstaigų asignavimai

15488,6

14239,7

13968,8

14540,4

15375,6

Nuo Savivaldybės biudžeto švietimui skirtų lėšų, (proc.)

55,9

53,6

54,9

53,8

52,5

2011–2013 metais daugiau negu 50 proc. švietimui skirtų asignavimų sudarė mokinio krepšelio lėšos. Tačiau, mažėjant mokinių skaičiui savivaldybėje, mažėja ir mokinio krepšelio lėšos. Švietimui skirtų asignavimų struktūra iliustruota 6 lentelėje.

6 lentelė. Švietimo įstaigų asignavimų struktūra (2011-2015 metų palyginimas)

Tūkst. Eur

Metai

Švietimo įstaigų asignavimai iš viso

Mokinio krepšelio lėšos

Savivaldybės biudžeto lėšos

Iš viso

proc. nuo visų švietimui skirtų lėšų

Iš viso

proc. nuo visų švietimui skirto lėšų kiekio

2011 metai

15488,58

9171,83

59,22

6316,75

40,78

2012 metai

14239,72

8524,50

59,86

5715,22

40,14

2013 metai

13968,84

7991,46

57,21

5977,38

42,79

2014 metai

14540,37

7741,25

53,24

6799,12

46,76

2015 metai

15375,60

7630,09

49,62

7745,51

50,38

Tai, kad mažėjant mokinių skaičiui, buvo paraleliai pertvarkomas švietimo įstaigų tinklas, o vykdoma klasių komplektavimo priežiūra leido daugelyje formuojamų klasių komplektų išlaikyti Mokinio krepšelio metodiką atitinkančius mokinių skaičiaus vidurkius. Tai lėmė, kad mokinio krepšelio lėšos buvo naudojamos racionaliai ir nereikėjo papildomai naudoti Savivaldybės biudžeto lėšų bendrojo ugdymo procesui finansuoti (informacija apie vidutinį mokinių skaičių klasės komplekte pateikiama 7 lentelėje).

7 lentelė. Vidutinis moksleivių skaičius klasės komplekte

Mokslo metai

1-4 klasių komplektai

5-10 klasių (ir gimnazijų 1– 2 klasių) komplektai

11–12 klasių (ir gimnazijų 3–4 klasių) komplektai

Užpil-dymas mieste

Užpildy-mas kaime

Bendras užpildy-mas

Užpildy-mas mieste

Užpildy-mas kaime

Bendras užpildy-mas

Užpildy-mas mieste

Užpildy-mas kaime

Bendras užpildy-mas

2011-2012

21,29

13,41

17,66

24,65

15,6

20,51

27,44

22,78

26,2

2015-2016

21,55

13,0

18,0

24,68

15,93

21,13

27,94

18,5

25,03

Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo informacinių technologijų centro duomenimis, Plungės rajono savivaldybėje vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte 2015 m. buvo 17,08, o Lietuvoje vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte yra 17,52.

Nesant pakankamo mokinių skaičiaus klasėje, bendrojo ugdymo mokyklose buvo formuojami jungtiniai klasių komplektai. Tokių komplektų daugiausia suformuojama tik kaimo teritorijoje esančiose mokyklose. Švietimo įstaigų tinklo pertvarka, kaimo mokyklų išsaugojimas lėmė, kad jungtinių klasių komplektų skaičius, palyginti su 2011 metais, padidėjo tik 1 kompl., tačiau jungtinėse klasėse besimokančių mokinių yra daugiau negu mokėsi 2011-2012 m. (detalesnė informacija pateikiama 8 lentelėje).

8 lentelė. Jungtinių klasių komplektų formavimas

Mokslo metai

1-4 klasės

5-8 klasės

Iš viso

JKK skaičius

Sujungtų klasių skaičius

Mokinių skaičius jungt. kl.

JKK skaičius

Sujungtų klasių skaičius

Mokinių skaičius jungt. kl.

JKK skaičius

Sujungtų kl. sk.

Mokinių skaičius jungt. kl.

2005-2006

230

244

2011-2012

139

162

2015-2016

131

189

Trumpiniai: JKK- jungtinis klasių komplektas.

Jungtinių klasių komplektų formavimas padeda ekonomiškai naudoti mokinio krepšelio lėšas, be to, tai būdas pristabdyti kaimo teritorijoje esančių mokyklų nykimą.

3.5. Mokyklų materialinės bazės atnaujinimas

Nuo 2012 metų, kai buvo patvirtintas 2012–2015 metų bendrasis planas, žymiai pagerėjo Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pastatų būklė ir materialinis aprūpinimas.

Remonto ir infrastruktūros gerinimo darbams 2015 m. išleista 608202 eurai Savivaldybės, Valstybės investicijos programos fondo lėšų. Didžiausi darbai atlikti Plungės „Saulės“ gimnazijoje.

2014 m. Plungės „Saulės“ gimnazijai buvo skirta 600 tūkst. eurų lėšų mokyklos materialinės bazės atnaujinimui.

2014 m. Plungės rajono Alsėdžių gimnazijai skirta 3659944 lt iš ES, Savivaldybės ir Valstybės investicijos programos fondo lėšų.

Plungės lopšelio – darželio „Vyturėlis“ pastato renovacijai buvo skirta 500575 eurai, o Plungės lopšelio – darželio „Nykštukas“ pastato renovacijai buvo skirta 590746 eurai ES, Savivaldybės ir Valstybės investicijos programos fondo lėšų.

2015 metais už 180 112 eurų mokinio krepšelio lėšų mokyklos įsigijo nemažai mokymo priemonių, vadovėlių. Daugiausia investuota į vadovėlių ir kitų mokymo priemonių atnaujinimą.

3.6. Mokinių pavėžėjimas

Plungės rajono savivaldybėje, 2015-2016 m. m. pradžios duomenimis, į įvairių tipų švietimo įstaigas pavežami 1 629 mokiniai (iš jų 273 - į Plungės technologijų ir verslo mokyklą). Galima palyginti, kad 2011 – 2012 m. m. pradžioje buvo pavežama 2019 mokinių, taigi, 2015 metais pavežamų mokinių skaičius, palyginti su 2011 m., sumažėjo 19 %. Tai pirmiausia susiję su bendru mokinių skaičiaus mažėjimu.

2015 m. m. pradžios duomenimis, į miesto mokyklas buvo pavežami 907 mokiniai (iš jų 47 - į Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklą), o į Savivaldybės kaimiškojoje teritorijoje esančias mokyklas pavežami 722 mokiniai. 2015 metais Savivaldybės biudžete pavėžėjimo išlaidoms skirta beveik 780 tūkst. eurų (be išlaidų, skirtų mokykliniams geltoniesiems autobusams išlaikyti).

2012 – 2015 metais iš Švietimo ir mokslo ministerijos buvo gauti 2 mokykliniai geltonieji autobusai. 2015 metais Savivaldybės administracijai ir bendrojo ugdymo mokykloms priklausė 13 mokyklinių geltonųjų autobusų, jais į mokyklas buvo pavežami 352 mokiniai (21,6 % viso pavežamų mokinių skaičiaus).

3.7. Švietimo būklės raidos prognozės

Nuo 2005 m. atlikti švietimo įstaigų tinklo pertvarkos darbai sudarė prielaidą pasiekti pagrindinį pertvarkos tikslą – kurti visiems prieinamą, racionalią, efektyviai veikiančią, atvirą kaitai ikimokyklinio, bendrojo lavinimo ir neformaliojo ugdymo sistemą, sudaryti prielaidas aukštesnės kokybės švietimui bei veiksmingesniam išteklių paskirstymui. Įvertinus tai, kad švietimo sistema negali atsilikti nuo visuomenės raidos procesų ir turi jautriai reaguoti į kitose gyvenimo srityse vykstančius pokyčius, būtina numatyti ir kuo tiksliau suplanuoti artimiausių metų Plungės rajono savivaldybės švietimo būklės raidą.

Kaip ir 2012–2015 metais, bendrojo ugdymo mokyklų kaitai 2016–2020 metais didžiausią įtaką darys savivaldybės teritorijoje esančių bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus kaita. Įvertinus ikimokyklinio amžiaus vaikų, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, skaičių, galima prognozuoti, kad labai žymaus mokinių mažėjimo nebus. Pirmokų skaičius prognozuojamas pagal gimusių vaikų skaičių, sumažintas 20 proc. dėl migracijos, o III gimnazijos klasės mokinių skaičius sumažintas irgi apie 20 proc., kadangi dalis baigusių 10 klasę mokinių renkasi profesinio rengimo mokyklas (mokinių skaičiaus kaitos prognozės pateiktos 9 lentelėje).

9 lentelė. Plungės rajono savivaldybės mokinių skaičiaus kaitos 2015-2020 metais prognozė

Mokslo metai

1 klasė

2 klasė

3 klasė

4 klasė

5 klasė

6 klasė

7 klasė

8 klasė

9 klasė, I gim. kl.

10 klasė, II gim. kl.

III gim. kl.

IV gim. kl.

Soc. įgūdž.

Iš viso

2015-2016

387

355

332

328

375

399

359

394

408

456

305

346

4463

2016-2017

340

392

353

330

328

371

400

360

398

383

299

309

4280

2017-2018

368

335

388

348

323

365

390

350

370

300

290

4165

2018-2019

330

360

332

383

343

323

321

361

372

330

296

293

4057

2019-2020

328

325

355

327

376

339

318

343

366

264

285

3956

Plungės rajono savivaldybėje ikimokyklinį ugdymą teikia 12 įstaigų. Šiuo metu į darželius priimami visi norintys, todėl papildomai naujos ikimokyklinio (priešmokyklinio) ugdymo grupės steigiamos tik esant būtinam poreikiui.

Didžioji dalis būsimųjų bendrojo lavinimo mokyklų pirmokų yra išklausę priešmokyklinio ugdymo programą, 2015-2016 m. m. 94,8 procentai į pirmą klasę atėjusių mokinių buvo ugdyti pagal priešmokyklinio ugdymo programą.

III SKYRIUS

ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

4. Stiprybės

4.1. Nuosekliai įgyvendintas Savivaldybės švietimo įstaigų tinklo pertvarkos 2012-2015 m. bendrasis planas sudarė prielaidas Plungės rajono savivaldybėje sukurti teisės aktus atitinkantį Savivaldybės pavaldumo gimnazijų tinklą.

4.2. Plungės rajone visiems siekiantiems vidurinio išsilavinimo mokiniams sudarytos sąlygos mokytis pagal akredituotą vidurinio ugdymo programą ir taip gauti aukštesnės kokybės vidurinį išsilavinimą (Savivaldybės mokyklose pagal akredituotas vidurinio ugdymo programas mokosi 100 % 11-12 klasių mokinių).

4.3. Dalyvavimas „Mokyklų tobulinimo programos plius“ projektuose atveria mokykloms galimybes stiprinti materialinę bazę, gerinti mokytojų darbo ir mokinių ugdymo sąlygas, kurti naujas ir modernias edukacines aplinkas.

4.4. Savivaldybės mokyklose dirba aukštos kvalifikacijos mokytojai ir švietimo pagalbos specialistai.

4.5. Savivaldybėje veikiančiose neformaliojo vaikų švietimo ir sporto įstaigose tenkinami mokinių muzikinės, choreografinės, meninės, sportinės saviraiškos poreikiai.

5 .Silpnybės

5.1. Didėja atotrūkis tarp mokyklų užpildymo ir jų pastatų projektinio pajėgumo.

5.2. Savivaldybės kaimiškųjų teritorijų mokyklos turi nedaug mokinių, formuojami jungtiniai 1-4 ir 5-8 klasių komplektai.

5.3. Kai kuriose mokyklose 1-10 klasių komplektų užpildymas yra žemesnis negu numatyta Mokinio krepšelio metodikoje.

5.4. Mažėja mokinių, tenkančių vienam pedagogui, skaičius.

5.5. Mažėjant klasių komplektų skaičiui, mokytojams nelieka darbo arba jie dirba nevisu krūviu, didėja nepasitenkinimas dėl to mažėjančiu darbo užmokesčiu.

5.6. Komplektuojant klases ir grupes, nepakankamai išnaudotos LR Vyriausybės nutarimu suteiktos galimybės integruotai ugdomą specialiųjų poreikių mokinį prilyginti dviem tos klasės, kurioje mokosi, mokiniams.

5.7. Mokyklose nepasinaudojama teisės aktų teikiamomis galimybėmis individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį, per maža metodinės veiklos įtaka ugdymo (-si) kokybei gerinti.

5.8. Mokiniai stokoja kultūros bei pagarbos mokytojui, galimos mokinių drausminimo priemonės mažai efektyvios.

6. Galimybės (vykdant mokyklų tinklo pertvarką)

6.1. Iki minimumo sumažinti jungtinių klasių komplektų ir tuščių mokymosi vietų skaičių.

6.2. Dėl sumažėjusio mokinių skaičiaus formaliojo švietimo reikmėms nereikalingus pastatus ar jų atskirus korpusus panaudoti sporto, kultūros ar socialinių veiklų reikmėms ir taip sumažinti švietimo sistemos ūkinės veiklos kaštus, dėl to mažės mokyklų išlaikymo sąnaudos.

6.3. Pertvarkant mokyklas atsilaisvinusias ūkio lėšas naudoti švietimo sistemos įstaigų materialinei bazei stiprinti.

6.4. Pagerės mokyklų aprūpinimas mokymo įranga ir mokymo priemonėmis.

6.5. Bus galimybė sėkmingiau reguliuoti mokyklose ir klasėse mokinių skaičių, leidžiantį veiksmingiausiai įgyvendinti ugdymo tikslus.

6.6. Bus galimybė gerinti mokyklų pedagoginio personalo kokybinę sudėtį.

6.7. Bus sukurtos sąlygos mokyklos aplinkai modernizuoti ir specialiųjų ugdymosi mokinių, turinčių įgimtų ir įgytų sutrikimų, specialiesiems poreikiams tenkinti.

6.8. Plėtoti įvairių tipų švietimo įstaigų bendradarbiavimą, vykdomų programų perimamumo derinimą.

7. Grėsmės

7.1. Nekeičiant mokyklų tinklo

7.1.1. Demografinė situacija įstaigų tinklą koreguos stichiškai, tam nepasirengus ir nenumačius veiksmų plano.

7.1.2. Nevaldomi migracijos procesai neleis numatyti tikslių mokyklų užpildymo ir veiklos perspektyvų, toliau mažės mokinių skaičius mokyklose, didės mokinio krepšelio lėšų trūkumas.

7.1.3. Didėjantis kaimiškose pagrindinėse mokyklose jungtinių klasių skaičius neleis mokykloms tapti progimnazijomis.

7.1.4. Kris ugdymo kokybė (lėšų trūkumas ribos mokyklų aprūpinimą naujomis mokymo priemonėmis, ugdymo turinio individualizavimą, diferencijavimą, reikiamos pedagoginės, psichologinės pagalbos teikimą mokiniams).

7.1.5. Mokykloms tuštėjant, galimas mokytojų nepasitenkinimas dėl ribotų įsidarbinimo galimybių.

7.2.Tvarkant tinklą

7.2.1. Nepalanki demografinė situacija kelia realią grėsmę kai kurių mokyklų sunykimui ir didina šiose mokyklose dirbančių pedagogų emocinę įtampą.

7.2.2. Pertvarkant mokyklas, mažiausiai garantijų turi atleidžiami žemesnės kvalifikacinės kategorijos ir mažesnio stažo mokytojai, o likus dirbti aukščiausios kvalifikacijos specialistams, didėja mokinio krepšelio lėšų poreikis.

7.2.3. Dabar galiojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas) nesudaro galimybių tinkamai išspręsti pertvarkomų mokyklų mokytojų įdarbinimo klausimų.

7.2.4. Keičiant mokyklas, mokinių drausmė negerėja, o mokyklos turi per mažai mokinių drausminimo ir tėvų atsakomybės pareikalavimo už vaikų pražangas ir netinkamą elgesį instrumentų.

IV SKYRIUS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2015-2020 METAIS STRATEGINIS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPINĖS NUOSTATOS

8. Strateginis Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, Savivaldybei pakeliamą kainą, siekti, kad bendrojo ugdymo mokyklų tinklas darniai veiktų su ikimokyklinį, neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą vykdančiomis švietimo įstaigomis, užtikrinti švietimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą.

9. Uždaviniai

9.1. Sukurti lanksčią Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo infrastruktūrą, atitinkančią gyventojų nūdienos formaliojo švietimo poreikius.

9.2. Sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui gauti valstybės nustatytą ugdymo turinį pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir akredituotas vidurinio ugdymo programas, užtikrinti reikiamą pagalbą besimokantiems asmenims.

9.3. Racionaliai panaudoti ugdymui skirtas valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšas, žmogiškuosius, ūkinius ir finansinius išteklius, atnaujinti mokymosi aplinką, modernizuoti mokyklas, tobulinti (gerinti) mokyklų ugdymo ir ugdymosi sąlygas mokiniams.

9.4. Skatinti mokytojų kūrybiškumą, sudaryti mokytojams palankias sąlygas kelti kvalifikaciją, užtikrinti, kad būtų maksimaliai išsaugotos esamos darbo vietos, reorganizuojant ar pertvarkant savivaldybės bendrojo ugdymo struktūrą.

9.5. Užtikrinti veiksmingą mokyklų bendradarbiavimą, skatinti mokyklas tartis ir siekti bendrų susitarimų.

10. Principinės nuostatos, kurių laikomasi įgyvendinant planuojamus mokyklų tinklo pokyčius

10.1. Įgyvendinamas Plungės rajono savivaldybės mokyklų 2016-2020 metų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, vidaus struktūros pertvarkymo planas (1 priedas).

10.2. Vykdoma nuolatinės švietimo būklės stebėsena pagal Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus stebėsenos rodiklius ir jos kontekste vertinami bei planuojami tinklo pokyčiai.

10.3. Siekiama, kad Plungės rajono savivaldybėje būtų skirtingų tipų mokyklų.

V SKYRIUS

BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

IKI 2020 METŲ PRIORITETAI

11. Pertvarkant Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, numatomi šie prioritetai

11.1. geresnių sąlygų sudarymas mokinių individualiems ugdymo poreikiams tenkinti;

11.2. lygių ugdymo galimybių mieste ir kaimiškojoje savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams sudarymas;

11.3. racionalus ir taupus mokinio krepšelio lėšų panaudojimas, pertvarkant neskaitlingas pagrindines mokyklas ar bendrojo ugdymo mokyklų pagrindinio ar pradinio ugdymo skyrius.

VI SKYRIUS

MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI 2018 IR 2020 METAIS

Rodiklis

Pagrindiniai rezultatų rodikliai

Esama būklė

Numatoma 2018 m.

Numatoma 2020 m.

Pagrindinio išsilavinimo įgijimas

2015-2016 mokslo metų pabaigoje pagrindinį išsilavinimą įgijo 98,5%

Ne mažiau kaip 98,7% mokinių įgyja pagrindinį išsilavinimą

Ne mažiau kaip 99% mokinių įgyja pagrindinį išsilavinimą

Vidurinio išsilavinimo įgijimas

2015-2016 mokslo metų pabaigoje 96,6 % nuo išklaususių kursą mokinių įgijo vidurinį išsilavinimą

Ne mažiau kaip 96,7% nuo išklausiusiųjų kursą mokinių įgyja vidurinį išsilavinimą

Ne mažiau kaip 98% nuo išklausiusiųjų kursą mokinių įgyja vidurinį išsilavinimą

Kurso kartojimas

2015-2016 mokslo metais kursą kartojo 1,0% mokinių

Kursą kartoja 0,5% mokinių

Kursą kartoja 0,3% mokinių

Ugdymo turinio diferencijavimas ir individualizavimas

Ugdymo turinio diferencijavimui ir individualizavimui savivaldybėje 1 mokiniui vidutiniškai skiriama 0,10 valandos

Ugdymo turinio diferencijavimui ir individualizavimui savivaldybėje 1 mokiniui vidutiniškai skiriama 0,15 valandos. Kiekvienoje mokykloje numatomos valandos ugdymo turinio diferencijavimui ir individualizavimui

Ugdymo turinio diferencijavimui ir individualizavimui savivaldybėje 1 mokiniui vidutiniškai skiriama 0,20 valandos. Kiekvienoje mokykloje numatomos valandos ugdymo turinio diferencijavimui ir individualizavimui

Specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis bendrojo lavinimo mokyklose

Specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančiam specialistui tenka 9,4 mokinio

Specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančiam specialistui tenka 7,0 mokiniai

Specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančiam specialistui tenka 5,0 mokiniai

Pedagoginis personalas

2015-2016 mokslo metais mokytojai specialistai moko visų klasių privalomuosius ugdymo plano dalykus

Mokytojai specialistai moko visų klasių privalomuosius ugdymo plano dalykus

VII SKYRIUS

NUMATOMOS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS REZULTATŲ VERTINIMAS

Sprendiniai

Socialinis poveikis

Ekonominis poveikis

Geresnių sąlygų sudarymas mokinių individualiems ugdymo poreikiams tenkinti

Bendrasis ugdymas bus prieinamas visiems savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams ir suaugusiesiems, bus sudarytos sąlygos mokinių ugdymo diferencijavimui pagal individualius gebėjimus. Didesnis dėmesys mokinių gebėjimų identifikavimui bei ugdymui sudarys sąlygas sėkmingai pasirinkti profesiją. Nuotolinio mokymo įgyvendinimas sudarys sąlygas laikinai išvykusiems iš Lietuvos užtikrinti ugdymo tęstinumą Lietuvos mokyklose.

Ugdymo diferencijavimas sumažins likusių kurso kartoti skaičių, tai padės sutaupyti mokinio krepšelio lėšų. Specialiųjų ugdymo poreikių turintys vaikai turės daugiau galimybių integruotis į visuomenę. Nereikės papildomų lėšų emigrantų vaikų integracijai į Lietuvos aukštojo mokslo bei profesinio mokymo sistemą.

Lygių ugdymo galimybių mieste ir kaimiškojoje savivaldybės teritorijoje gyvenantiems vaikams sudarymas

Privalomas priešmokyklinis ugdymas sukurs lygias mokyklinio starto galimybės. Visų tipų mokyklų mokiniams teikiama psichologinė, socialinė ir specialiojo pedagoginė pagalba neskatina mokinių palikti kaimiškosios teritorijos mokyklų ir vykti ieškoti geresnės ugdymo kokybės miesto mokyklose.

Kaimiškosios teritorijos gimnazijos stiprėja, gauna daugiau mokinio krepšelio lėšų, ir taip mažėja perskirstomų mokinio krepšelio lėšų suma. Nedidėja mokinių pavėžėjimui skiriamų lėšų poreikis lėšos. Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus darbą prarandantiems mokytojams ieškoma naujų darbo vietų.

Ikimokyklinio ugdymo prieinamumo didinimas steigiant darželio grupes kaimiškojoje teritorijoje esančiose bendrojo ugdymo mokyklose.

Ikimokyklinio ugdymo grupių steigimas arčiausiai vaikų gyvenamosios vietos sudaro sąlygas sustabdyti savivaldybės kaimiškojoje teritorijoje esančių mokyklų mokinių skaičiaus mažėjimą.

Ikimokyklinio amžiaus vaikus auginančioms šeimoms sudaromos sąlygos greičiau grįžti į darbo rinką. Mažėja asmenų, kuriems reikalinga socialinė parama.

Racionalus ir taupus mokinio krepšelio lėšų panaudojimas, pertvarkant neskaitlingas pagrindines mokyklas ar bendrojo ugdymo mokyklų pagrindinio ar pradinio ugdymo skyrius

Prijungus neskaitlingas pagrindines mokyklas prie didesnių pagrindinių mokyklų, mokiniams sudaromos sąlygos gauti kokybišką psichologinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pagalbą, kokybiškesnį ugdymą. Padidėja ugdymo kokybė, nes nelieka jungtinių klasių komplektų, jungiančių po tris klases.

Savivaldybės mokyklose ugdymui finansuoti pakanka mokinio krepšelio lėšų, nereikia papildomų lėšų skirti iš Savivaldybės biudžeto. Pertvarkius mokyklas, sutaupytos aplinkos lėšos panaudojamos kitoms švietimo reikmėms.

Sąlygų mokytojų kūrybiškumui, jų kvalifikacijai kelti, esamoms darbo vietoms išsaugoti sudarymas

Pagerės mokinių ugdymo organizavimo kokybė, mokiniai pasieks geresnių mokymosi rezultatų. Mokytojų psichologinis saugumas skatins jų kūrybiškumą. Mokytojai ugdymo procese daugiau taikys aktyvaus mokymo metodus. Darbo vietų netekusiems mokytojams bus sudaryta galimybė įsidarbinti kitoje švietimo įstaigoje.

Augant mokytojų kompetencijai, atsiras galimybė individualizuoti ugdymo turinį, jį pritaikyti įvairių gebėjimų ir polinkių vaikams. Mokytojams sudaromos įdarbinimo galimybės, mažės būtinybė mokėti nedarbo pašalpas.

_______________________________________________________________________

Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo

mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų

bendrojo plano

1 priedas

PLUNGĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, LIKVIDAVIMO, PERTVARKYMO IR STRUKTŪRINIŲ PERTVARKYMŲ 2016-2020 METŲ PRIEMONIŲ PLANAS

Eil. Nr.

Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos programos

Situacija 2015-2016 mokslo metais

2016-2020 metai Mokyklos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų būdai ir etapai

Mokyklos 2020 m. rugsėjo 1 d. (po steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų)

Pavadinimas

Programos

Plungės „Saulės“ gimnazija, pagrindinio ugdymo programos II dalis ir akredituota vidurinio ugdymo programa

644 mokiniai, I-IV gimnazijos klasės

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. prijungiamas Suaugusiųjų skyrius

Plungės „Saulės“ gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos II dalis ir akredituota vidurinio ugdymo programa

Plungės r. Platelių gimnazija, pradinio, pagrindinio ir akredituota vidurinio ugdymo programos

178 mokiniai, 1-8 ir I-IV gimnazijos klasės

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. prie Plungės r. Platelių gimnazijos prijungiamas Plungės r. Platelių universalus daugiafunkcis centras

Plungės r. Platelių gimnazija

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo ir akredituota vidurinio ugdymo programos

Plungės r. Alsėdžių gimnazija, pradinio, pagrindinio ir akredituota vidurinio ugdymo programos

261 mokinys; 1-8 ir I-IV gimnazijos klasės. Turi Grumblių pradinio ugdymo skyrių (10 mokinių)

Nuo 2017 m. sausio 1 d. pakeisti gimnazijos pavadinimą (Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija). Nuo 2020 m. prie Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos prijungiamas Plungės r. Alsėdžių lopšelis – darželis

Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazija

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo ir akredituota vidurinio ugdymo programos

Plungės r. Kulių gimnazija, ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir akredituota vidurinio ugdymo programos

188 mokiniai; 1-8 ir I–IV gimnazijos klasės. Turi ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes (24 vaikai)

Be struktūrinių pokyčių

Plungės r. Kulių gimnazija

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo ir akredituota vidurinio ugdymo programos

Plungės r. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija; pradinio, pagrindinio ir akredituota vidurinio ugdymo programos

232 mokiniai, 1–8 ir I–IV gimnazijos klasės

Iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. prijungiamas Plungės r. Žemaičių Kalvarijos lopšelis – darželis, perkeliant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes į gimnazijos patalpas, esančias Gluosnių al. 1, LT – 90443 Žemaičių Kalvarijoje, Plungės r.

Plungės r. Žemaičių Kalvarijos Motiejaus Valančiaus gimnazija

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo ir akredituota vidurinio ugdymo programos

Plungės akademiko Adolfo Jucio pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

272 mokiniai, 1–10 klasės

1. Pertvarkyti mokyklą (struktūrą) į progimnaziją iki 2017 m. rugpjūčio 31 d. , nebekomplektuojant 9 ir 10 - ųjų klasių nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.

Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazija

Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos I dalis

Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

853 mokiniai, 1-10 klasės

Nuo 2016 m. rugsėjo 1d. prijungiamas Stalgėnų skyrius (Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr.T1-118) ir Nausodžio skyrius (Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr.T1- 118), kuris, nesukomplektavus klasių, nuo rugsėjo 1 d. buvo likviduotas (Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. T1-229).

Plungės „Ryto“ pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ugdymo programos

Plungės Senamiesčio mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

823 mokiniai, 1 – 10 klasės

1. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. prijungiami Kantaučių ir Žlibinų Igno Končiaus skyriai (Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr.T1-119). 2. Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. likviduojamas Žlibinų Igno Končiaus skyrius. 3. Nuo 2018 m. spalio 1 d. likviduojamas Kantaučių skyrius.

Plungės Senamiesčio mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Plungės „Babrungo“ pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

210 mokiniai, 1-10 klasės

1. Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. prijungiamas Stanelių pagrindinio ugdymo skyrius (Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr.T1-120). 2. Pertvarkyti mokyklą (struktūrą) į progimnaziją iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. , nebekomplektuojant 9-ųjų klasių nuo 2017 m. rugsėjo 1 d.

Plungės „Babrungo“ progimnazija

Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos I dalis

10.

Plungės r. Kantaučių pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

50 mokinių, 1-3, 5, 7-9 klasės

Iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti mokyklą, prijungiant kaip skyrių prie Plungės Senamiesčio mokyklos (Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. T1-119).

11.

Plungės r. Nausodžio pagrindinė mokykla, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

86 mokiniai, 4-10 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupė (5 vaikai)

Iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti mokyklą, prijungiant kaip skyrių prie Plungės „ Ryto“ pagrindinės mokyklos (Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. T1-118).

12.

Plungės r. Stalgėnų pagrindinė mokykla, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

38 mokiniai, 1-4, 6-7 klasės; priešmokyklinio ugdymo grupė (6 vaikai)

Iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti mokyklą, prijungiant kaip skyrių prie Plungės „Ryto“ pagrindinės mokyklos (Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. T1-118).

13.

Plungės r. Stanelių pagrindinė mokykla, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

62 mokiniai, 1-8 klasės, priešmokyklinio ugdymo grupė (5 vaikai)

Iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. reorganizuoti mokyklą, prijungiant kaip pagrindinio ugdymo skyrių prie Plungės „Babrungo“ pagrindinės mokyklos (Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas Nr. T1-118).

–

14.

Plungės r. Šateikių pagrindinė mokykla; priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

103 mokiniai, 1–9 klasės, priešmokyklinio ugdymo grupė (6 vaikai)

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. vykdomas ikimokyklinis ugdymas

Plungės r. Šateikių pagrindinė mokykla

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

15.

Plungės r. Žlibinų Igno Končiaus pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

37 mokiniai, 1–9 klasės

16.

Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla, pradinio ugdymo programa

224 mokiniai, 1–4 klasės. Turi „Saulės“ pradinio ugdymo skyrių

Be struktūrinių pokyčių

Plungės vyskupo Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla

Pradinio ugdymo programa

17.

Plungės r. Didvyčių mokykla-darželis, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

10 mokinių, 2- 4 klasės

Pertvarkyti mokyklą-darželį (struktūrą) į daugiafunkcį centrą iki 2017 m. rugpjūčio 31 d., nebekomplektuojant nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pradinių klasių. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. prijungiamas prie Plungės lopšelio – darželio „Vyturėlis“

Plungės lopšelis – darželis „Vyturėlis“

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos

18.

Plungės r. Prūsalių mokykla- darželis, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

26 mokiniai, 1–4 klasės

Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. prijungiamas prie Plungės lopšelio – darželio „Vyturėlis“, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. nebebus vykdomas pradinis ugdymas.

Plungės lopšelis – darželis „Vyturėlis“

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programos

19.

Plungės suaugusiųjų švietimo centras, pagrindinio ir akredituota vidurinio ugdymo programos

76 mokiniai, 8-9, I-IV gimnazijos klasės

Reorganizuoti Plungės suaugusiųjų švietimo centrą (struktūrą) į Plungės paslaugų ir švietimo pagalbos centrą iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., prijungiant prie centro Plungės rajono psichologinę pedagoginę tarnybą ir nebekomplektuojant suaugusiųjų klasių, bei įgalioti vykdyti centralizuotos buhalterijos funkciją.

Plungės paslaugų ir švietimo pagalbos centras

20.

Plungės specialiojo ugdymo centras, pradinio ir pagrindinio ugdymo specialiosios programos

80 mokinių, 1–10 (specialiosios, lavinamosios ) ir socialinių įgūdžių ugdymo klasės

Be struktūrinių pokyčių

Plungės specialiojo ugdymo centras

pradinio ir pagrindinio ugdymo specialiosios programos

_________________________

Priedo pakeitimai

Nr. T1-45, 2018-03-29, paskelbta TAR 2018-04-03, i. k. 2018-05013

Nr. T1-173, 2018-09-27, paskelbta TAR 2018-09-28, i. k. 2018-15345

Nr. T1-309, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21217

Nr. T1-38, 2020-04-23, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08652

Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo

mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų

bendrojo plano

2 priedas

MOKINIŲ VEŽIOJIMO UŽTIKRINIMO PLANAS

I SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

1. Plungės rajono savivaldybėje, 2015-2016 m. m. pradžios duomenimis, į įvairių tipų švietimo įstaigas pavežami 1 629 mokiniai (iš jų 273 - į Plungės technologijų ir verslo mokyklą). 2015 metais Savivaldybės biudžete pavėžėjimo paslaugai teikti skirta beveik 780 tūkst. eurų (be išlaidų, skirtų mokykliniams geltoniesiems autobusams išlaikyti).

2. 2015 m. m. pradžios duomenimis, į miesto mokyklas buvo pavežami 907 mokiniai (iš jų 47 - į Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklą).

3. Į savivaldybės kaimiškojoje teritorijoje esančias mokyklas pavežami 722 mokiniai.

4. 2015 metais Savivaldybės administracijai ir bendrojo ugdymo mokykloms priklausė 13 mokyklinių geltonųjų autobusų, jais į mokyklas pavežami 352 mokiniai (21,6 % viso pavežamų mokinių skaičiaus).

II SKYRIUS

PROGNOZUOJAMI MOKINIŲ PAVEŽIMO POKYČIAI 2016-2020 METAIS

5. Galima prognozuoti šias bendras mokinių vežiojimo tendencijas

5.1. dėl numatomo mokinių skaičiaus mažėjimo bendras pavežamų mokinių skaičius nedidės;

5.2. dėl anksčiausiai gautų mokyklinių autobusų nusidėvėjimo brangs jų išlaikymas;

5.3. dėl kintančių kuro kainų galimas pavėžėjimui skirtų išlaidų padidėjimas arba sumažėjimas.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ KOORDINAVIMAS

Eil. Nr.

Priemonė

Atsakingas

Įgyvendinimo laikas

Teikiamas Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriui mokinių pavėžėjimo poreikis

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Iki kiekvienų metų rugsėjo 20 d.

Peržiūrimi (gavus informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų vadovų) autobusų ir geltonųjų autobusų maršrutai, vežiojimo būdai, koreguojant esamus ar sudarant naujus eismo tvarkaraščius

Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyrius

Kiekvienų mokslo metų pradžioje

Teikiamos paraiškos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl geltonųjų autobusų skyrimo

Plungės rajono savivaldybės administracija

Kiekvienais metais sausio – balandžio mėn.

Vežami kaimuose ir miesteliuose toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenantys gimnazijų 1–4 klasių mokiniai, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas į gimnaziją ir atgal, priešmokyklinio ugdymo ir 1-8 klasių – iki artimiausios atitinkamą bendrojo ugdymo programą vykdančios mokyklos.

Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyrius ir Švietimo, kultūros ir sporto skyrius

Visus mokslo mėnesius

Skaičiuojamos mokinių važiavimo išlaidos

Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyrius

Kiekvieną mokslo mėnesį iki 30 d.

Skiriamos rajono savivaldybės biudžeto lėšos mokinių važiavimo išlaidų kompensavimui, mokyklinių ir geltonųjų autobusų išlaikymui

Plungės rajono savivaldybės administracija

Kiekvienais metais

Įgyvendinamos Kelių eismo taisyklių nuostatos, siekiant užtikrinti saugų mokinių vežimą

Plungės rajono savivaldybės administracija, Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Visus metus

____________

Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo

mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų

bendrojo plano

3 priedas

MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJŲ ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO PLANAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas (toliau – Planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų birželio 29 nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, 35.2 punktu.

2. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka yra susijusi su mokytojų, netenkančių darbo, įdarbinimo galimybių paieška ir naujų darbo vietų kūrimu. Mokytojų kvalifikacijos atnaujinimo ir įdarbinimo galimybės numatomos, įvertinus planuojamus konkrečių mokyklų struktūros pokyčius, atlikus mokyklų pateiktų duomenų analizę.

II SKYRIUS

SITUACIJOS ANALIZĖ

Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (20), 2015 m. spalio 1 d. duomenimis, dirbo 501 pedagogas, iš jų - 433 pedagogai dirbo pagrindinėje darbovietėje ir 68, kuriems mokyklos buvo ne pagrindinė darbovietė.

Privalomuosius dalykus Savivaldybės mokyklose-darželiuose, pradinėse, pagrindinėse, gimnazijose ir Suaugusiųjų švietimo centre dėstė 407 specialistai, t. y. 97,6 % viso pagrindinėje darbovietėje dirbančių pedagogų skaičiaus, ir 10 - ne specialistai, t. y. 2,4 % viso pagrindinėje darbovietėje dirbančių pedagogų skaičiaus.

Plungės rajono savivaldybės mokyklose, 2015 m. spalio 1 d. duomenimis, dirbo 20 vadovų ir 20 pavaduotojų ugdymui. 33 (82,5 %) vadovų ir pavaduotojų ugdymui buvo atestuoti. 10 vadovų ir pavaduotojų ugdymui buvo įgiję antrąją vadovo kvalifikacinę kategoriją, 23 – trečiąją.

Visi aukščiau išvardyti rodikliai sudaro prielaidas išsaugoti darbo vietas darbingo amžiaus specialistams.

III SKYRIUS

VEIKSMŲ KOORDINAVIMAS

Eil. Nr.

Priemonė

Atsakingas

Įgyvendinimo laikas

Teikiamas Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui mokytojų, galinčių netekti pedagoginio krūvio dėl bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos, sąrašas

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Kiekvienais metais sausio –vasario mėn.

Sudaroma (gavus informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų vadovų) mokytojų, netenkančių pedagoginio darbo dėl mokyklų tinklo pertvarkos, duomenų bazė

Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius

Kiekvienais metais kovo mėn.

Teikiama informacija Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriui apie laisvas mokytojo pareigybes bendrojo ugdymo mokyklose

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Visus metus

Informacija apie laisvą mokytojo pareigybę skelbiama mokyklos ir (gavus informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų vadovų) Plungės rajono savivaldybės interneto svetainėse. Mokyklos interneto svetainėje nurodoma: mokyklos pavadinimas, pareigybės pavadinimas, darbo krūvis, darbo sutarties rūšis, kvalifikaciniai reikalavimai pareigybei užimti, dokumentai, kuriuos būtina pateikti, data, iki kurios pateikiami dokumentai (dokumentams priimti numatomas 14 kalendorinių dienų terminas, įskaitant paskelbimo dieną), ir adresas, taip pat pateikiami pasiteiravimo telefonų numeriai, elektroninio pašto adresas ir kita reikalinga informacija.

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai, Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius

Visus metus

Vykdoma perkvalifikavimo studijų sklaida (gretutinėms specialybėms įsigyti)

Plungės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius

Visus metus

__________________

Pakeitimai

Plungės rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-45, 2018-03-29, paskelbta TAR 2018-04-03, i. k. 2018-05013

Dėl Plungės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. T1-316 „Dėl Plungės rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2016-2020 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo

Plungės rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-173, 2018-09-27, paskelbta TAR 2018-09-28, i. k. 2018-15345

Plungės rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-309, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21217

Plungės rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-38, 2020-04-23, paskelbta TAR 2020-04-24, i. k. 2020-08652

DĖL MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

Statutory Text (1 Articles)

Need to analyze how this provision applies to your matter?