DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2023 M. BIRŽELIO 6 D. ĮSAKYMO NR. V-792 „DĖL LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ KELRODŽIO SUDARYMO IR DALYVAVIMO TARPTAUTINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ VEIKLOJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRO 2023 M. BIRŽELIO 6 D. ĮSAKYMO NR. V-792 „DĖL LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ KELRODŽIO SUDARYMO IR DALYVAVIMO TARPTAUTINIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ VEIKLOJE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2025 m. kovo 18 d. Nr. V-292

Vilnius

1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. birželio 6 d. įsakymą Nr. V-792 „Dėl Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio sudarymo ir dalyvavimo tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų veikloje tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jį išdėstau nauja redakcija

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ PLĖTROS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 242 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 914 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7.2, 9.15 papunkčiais ir atsižvelgdama į 2009 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 723/2009 dėl Europos mokslinių tyrimų infrastruktūros konsorciumo (ERIC) Bendrijos teisinio pagrindo su visais pakeitimais

1. Tvirtinu Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros tvarkos aprašą (pridedama).

2. Nustatau, kad Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūras administruojančių mokslo ir studijų institucijų, dalyvaujančių tarptautinių mokslinių tyrimų infrastruktūrų veikloje švietimo, mokslo ir sporto ministro sprendimu, narystės įnašas ar jam prilyginamas tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros mokestis, taip pat būtinosios su naryste tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose susijusios išlaidos finansuojamos iki 2027 m. imtinai.“

2. Nustatau, kad iki šio įsakymo įsigaliojimo sudarytos Mokslinių tyrimų infrastruktūrų komisijos nariai eina savo pareigas iki jų kadencijos pabaigos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo

ir sporto ministro 2023 m. birželio 6 d.

įsakymu Nr. V-792

(Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo

ir sporto ministro 2025 m. kovo 18 d.

įsakymo Nr. V-292

redakcija)

LIETUVOS MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ PLĖTROS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

bendrosios nuostatos

1. Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų plėtros tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja mokslinių tyrimų infrastruktūrų (toliau – MTI) raidos Lietuvoje įgyvendinimo aspektus – MTI sampratą, klasifikavimą, Lietuvos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio (toliau – Kelrodis) sudarymą ir jo įgyvendinimo stebėseną, Lietuvos MTI ir jų dalyvavimo tarptautinių MTI veikloje inicijavimą, finansavimą, stebėseną ir vertinimą.

2. Apraše vartojamos sąvokos

2.1. Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų strategijos forumas (angl. European Strategy Forum for Research Infrastructures, toliau – ESFRI) – organizacija, formuojanti Europos MTI politiką ir sudaranti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodį.

2.2. Mokslinių tyrimų infrastruktūra – priemonių, išteklių ir su jais susijusių paslaugų, reikiamų atliekant mokslinius tyrimus, visuma.

3. Apraše tarptautinė MTI suprantama kaip

3.1. užsienyje registruota tarptautinė MTI;

3.2. Lietuvoje registruota tarptautinė MTI, įsteigta Lietuvos MTI pagrindu.

4. Apraše dalyvavimas tarptautinės MTI veikloje bendrai suprantamas kaip

4.1. Lietuvos MTI dalyvavimas užsienyje registruotos tarptautinės MTI veikloje į ją įstojus Lietuvos Respublikai;

4.2. Lietuvos MTI dalyvavimas jos pagrindu įsteigtos Lietuvoje registruotos tarptautinės MTI veikloje.

5. Lietuva, būdama ESFRI narė, savo MTI raidą grindžia ESFRI principais ir standartais.

II SKYRIUS

MTI KLASIFIKAVIMAS

6. MTI sudaro prielaidas moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (toliau – MTEPI) nacionaliniu, tarpvalstybiniu, pasauliniu mastu. MTI vienija aukšto lygio mokslo grupes, verslą, nevyriausybines organizacijas ir kitus dalyvius ir telkia jų pastangas kuriant mokslo žinias, inovacijas, reikalingas sprendžiant įvairių sričių valstybės ir visuomenės iššūkius, užtikrinant valstybės ir visuomenės pažangą, didinant šalies konkurencingumą ir siekiant tvarios raidos. MTI įgalina atvirą aukšto lygio mokslą pagal FAIR (angl. Findable, Accessible, Interoperable, Reusable) ir CARE (angl. Collective Benefit, Authority to Control, Responsibility, Ethics) principus.

7. Lietuvos MTI turi atitikti nacionalinius prioritetus ir specializaciją, būti tvari, turėti ilgalaikę strategiją, veiklos planus, stabilų ir efektyvų valdymą.

8. Lietuvos MTI

8.1. pagrindu gali būti inicijuojamas dalyvavimas užsienyje registruotos tarptautinės MTI veikloje, kaip nustatyta Aprašo V skyriuje;

8.2. pagrindu gali būti inicijuojamas dalyvavimas Lietuvoje registruotos tarptautinės MTI veikloje, kaip nustatyta Aprašo VI skyriuje;

8.3. gali būti pasitelkta valstybės valdymui aktualiems tyrimams ir kitoms veikloms vykdyti (toliau – Tikslinė MTI), kaip nustatyta Aprašo VII skyriuje.

9. Lietuvos MTI gali formuoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruoti juridiniai asmenys (toliau – juridiniai asmenys), gebantys užtikrinti sąlygas, lemiančias šios MTI įtraukimą į Kelrodį, finansavimą, aukšto lygio MTEPI vykdymą, MTEPI paslaugų ir atvirosios prieigos prie duomenų, įrangos ir kitų išteklių suteikimą.

10. Aprašo III skyriuje nustatyta tvarka sudarant Kelrodį, nustatoma Lietuvos MTI padėtis pagal veiklos vietą ir organizavimą, plėtros fazę, Lietuvos MTI pasirengimą dalyvauti tarptautinės MTI veikloje.

11. Lietuvos MTI padėtis Kelrodyje pagal veiklos vietą ir organizavimą gali būti

11.1. institucinė − įsikūrusi viename juridiniame asmenyje. Jos veikla organizuojama ją įkūrusio juridinio asmens nustatyta tvarka;

11.2. jungtinė – kelių juridinių asmenų sutartimi paremta MTI, išteklius paskirsčiusi keliuose juridiniuose asmenyse. Jos veikla organizuojama, remiantis jos veikloje dalyvaujančių šalių susitarimu.

12. Lietuvos MTI padėtis Kelrodyje pagal plėtros fazę gali būti

12.1. pradedanti veiklą – MTI, kuriai suformuoti veiklos principai, techninis dizainas, valdymo struktūra, finansinis modelis, pradedamos formuoti sąlygos esminiams teigiamiems poslinkiams atitinkamose mokslo ir studijų srityse tarptautiniu lygiu;

12.2. veikianti – MTI, sudaranti sąlygas esminiams teigiamiems poslinkiams atitinkamose mokslo ir studijų srityse tarptautiniu lygiu, sėkmingai skleidžianti ir optimizuojanti MTEPI veiklos srityse pasiektus rezultatus; galimybė veiksmingai naudotis jos ištekliais, paslaugomis suteikiama Lietuvos ir (ar) užsienio MTEPI bendruomenei.

13. Lietuvos MTI padėtis Kelrodyje pagal pasirengimą dalyvauti tarptautinės MTI veikloje gali būti

13.1. potenciali – MTI yra parengiamajame etape, įtraukiama į Kelrodį pabrėžiant turimą potencialą dalyvauti tarptautinių MTI veikloje;

13.2. brandi – MTI, kurios strategijoje numatytos gairės ir veiksmai dėl dalyvavimo konkrečių tarptautinių MTI veikloje ir vykdomi veiksmai ta linkme;

13.3. įsitvirtinusi – brandi MTI, jau dalyvaujanti tarptautinės MTI veikloje;

13.4. išstojanti – MTI, kurią Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) pripažįsta neperspektyvia toliau dalyvauti tarptautinės MTI veikloje.

III SKYRIUS

KELRODŽIO SUDARYMO NUOSTATOS

14. Kelrodis yra Tarybos savo nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas MTI raidos Lietuvoje dokumentas, kuriame apibūdinama Lietuvos MTI ekosistema, jos raidą lemiantys veiksniai ir galimybės, pateikiami pasiūlymai dėl ilgalaikių MTI plėtros krypčių ir prioritetų.

15. Į Kelrodį atsižvelgiama formuojant ir įgyvendinant švietimo ir MTEPI politiką, planuojant ir vykdant MTI plėtrą. Į Kelrodį įtrauktoms Lietuvos MTI kuriama palanki aplinka veiksmingai veiklai, plėtrai, dalyvavimui tarptautinių MTI veikloje užtikrinti. Kelrodyje esančios Lietuvos MTI, jų mokslo grupės, pvz., kompetencijų centrai, tinklai, įtraukiamos į MTEPI iniciatyvas, skatinamos dalyvauti tarptautinėse MTEPI programose (pvz., „Europos horizontas“), jungtis į bendradarbiavimo tinklus.

16. Kelrodis yra atnaujinamas atsižvelgiant į Lietuvos MTI poreikius, su jų plėtra susijusius pokyčius, ilgalaikių MTI raidos Lietuvoje strateginių raidos krypčių ir prioritetų, švietimo ir MTEPI politikos prioritetų ir kitus pokyčius, prognozes ir kitus aspektus ne rečiau kaip kas 4 metai.

17. Kelrodis rengiamas, atsižvelgiant į Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų kelrodžio (toliau – ESFRI kelrodis) struktūrą ir principus. Kelrodyje būtina numatyti šias dalis

17.1. bendrąją dalį, skirtą apžvelgti praėjusio Kelrodžio ir vykdytos MTI raidos Lietuvoje rezultatus, stiprybes, silpnybes, galimybes, grėsmes, iššūkius ir ateities įžvalgas, pasiūlyti ilgalaikius MTI raidos Lietuvoje prioritetus ir strategines raidos kryptis ir pan.;

17.2. dalį, skirtą apžvelgti Lietuvos MTI ekosistemą, jų raidos kryptis, šių MTI vidinius ir tarptautinius ryšius, mokslo pažangą, poveikį, aprašyti bendrus poreikius, spragas, sąsajas su ilgalaikiais MTI raidos Lietuvoje prioritetais ir strateginėmis raidos kryptimis, sumaniosios specializacijos prioritetais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 835 „Dėl Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (sumaniosios specializacijos) koncepcijos patvirtinimo“, (toliau – sumaniosios specializacijos prioritetai), pasiūlyti investicijų kryptis ir pan.;

17.3. dalį, skirtą aprašyti į Kelrodį įtrauktas Lietuvos MTI, vadovaujantis Aprašo II skyriaus nuostatomis, pagrindžiant potencialą (žmonių, infrastruktūros ir kt.), plėtros, veiklos ir Lietuvos MTI dalyvavimo tarptautinių MTI veikloje būklę, perspektyvas ir planus, Lietuvos MTI galimybes dalyvauti tarptautinių MTI veikloje, aprašant ilgą laiką veikiančių Lietuvos MTI gyvavimo ciklą, pateikiant rekomendacijas dėl Lietuvos MTI plėtros (galimų naujų ir (ar) tęstinių Lietuvos MTI skirtų projektų), veiklos skatinimo, Lietuvos MTI dalyvavimo tarptautinėse MTI ir pan.

18. Kelrodžiui sudaryti Taryba skelbia kvietimą juridiniams asmenims teikti paraiškas dėl jų administruojamų Lietuvos MTI įtraukimo į atnaujinamą Kelrodį.

19. Visos Lietuvos MTI, siekiančios patekti į Kelrodį, turi turėti ilgalaikę, reguliariai atnaujinamą strategiją, apimančią

19.1. viziją ir ilgalaikius mokslinius ir kitus tikslus;

19.2. kaštų ir naudos analizę apimantį investicijų pagrindimą;

19.3. stabilią, veiksmingą, su institucijų veiklos dokumentais susietą valdymo struktūrą;

19.4. planą dėl MTEPI veiklos ir įžvalgas dėl jos perspektyvų;

19.5. pagrįstus tarptautinio bendradarbiavimo tikslus, planus ir perspektyvas;

19.6. tvarką dėl sukurtos intelektinės nuosavybės apsaugos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo;

19.7. atvirosios prieigos prie duomenų, įrangos, paslaugų ir kitų išteklių suteikimo vartotojams sąlygas ir apskaitos mechanizmus;

19.8. nuostatas dėl Europos Komisijos rekomendacijų dėl MTEPI veiklos duomenų patogaus kaupimo ir perdavimo pagal Europos atvirojo mokslo debesies (angl. European Open Science Cloud, toliau – EOSC) reikalavimus bei FAIR ir CARE principus;

19.9. nuostatas dėl veiklos tęstinumo ir tvarumo užtikrinimo, turimo žmogiškojo potencialo;

19.10. nuostatas dėl vidinės ir išorinės komunikacijos;

19.11. finansinį veiklos planą (ne trumpesnio nei 3 metų laikotarpio);

19.12. ambicingus ir argumentuotus veiklos vertinimo kriterijus ir rodiklius.

20. Lietuvos MTI veikla turi būti grindžiama Apraše numatytomis finansavimo galimybėmis ir kitais šaltiniais.

21. Paraiškų dėl Lietuvos MTI įtraukimo į Kelrodį (toliau – Kelrodžio paraiška) teikimo tvarką ir jų atrankos kriterijus tvirtina Taryba.

22. Į naują Kelrodį iškart įtraukiamos Lietuvos MTI, kurios Kelrodžio sudarymo metu dalyvauja tarptautinių MTI veikloje, išskyrus atvejus, kai Lietuvos mokslo ir studijų institucijos, kiti juridiniai asmenys įstoja į užsienyje registruotą tarptautinę MTI ar steigia Lietuvoje registruotą tarptautinę MTI savarankiškai.

23. Lietuvos MTI, kurios Kelrodžio sudarymo metu dalyvauja tarptautinių MTI veikloje, teikia Kelrodžio paraiškas, siekiant įvertinti ir Kelrodyje nustatyti jų aktualią padėtį pagal pasirengimą dalyvauti tarptautinių MTI veikloje.

24. Kelrodžio paraišką pateikusi Lietuvos mokslo ir studijų institucija ar kitas juridinis asmuo privalo užtikrinti, kad prie jo suformuotos Lietuvos MTI galėtų jungtis visi norintys juridiniai asmenys, turintys pakankamą potencialą dalyvauti šios Lietuvos MTI veikloje. Lietuvos MTI, kurios pagrindu įsteigta Lietuvoje registruota tarptautinė MTI, administruojantis juridinis asmuo privalo užtikrinti, kad prie jo suformuotos MTI galėtų jungtis visi norintys juridiniai asmenys, turintys pakankamą potencialą dalyvauti šios MTI veikloje, ir užsienio subjektai, vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais.

25. Taryba tvirtina Kelrodį ir prireikus

25.1. teikia ekspertines gaires ir rekomendacijas Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, kitiems juridiniams asmenims dėl Lietuvos MTI strategijų įgyvendinimo;

25.2. teikia siūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir ministerijoms dėl sėkmingai veiklas įgyvendinančių Lietuvos MTI plėtros, veiklos skatinimo, dalyvavimo tarptautinių MTI veikloje, MTI raidos Lietuvoje prioritetų, strateginių raidos krypčių ir kt.;

25.3. teikia siūlymus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (toliau – Ministerija) dėl Lietuvos MTI veiklos, finansavimo, dalyvavimo tarptautinių MTI veikloje ir kt.

26. Atsižvelgdamos į Lietuvos MTI poreikių, MTI raidos Lietuvoje prioritetų, strateginių raidos krypčių ir kitus pokyčius, prognozes, Ministerija arba Taryba gali inicijuoti Kelrodžio atnaujinimą anksčiau, nei numatytas jo atnaujinimo terminas, tačiau ne anksčiau nei praėjus 2 metams po Kelrodžio patvirtinimo. Atnaujinant Kelrodį taikomos šiame Aprašo skyriuje nustatytos procedūros.

IV SKYRIUS

MOKSLINIŲ TYRIMŲ INFRASTRUKTŪRŲ KOMISIJA

27. Mokslinių tyrimų infrastruktūrų komisija (toliau – Komisija) sudaroma MTI raidos Lietuvoje klausimams nagrinėti. Komisijos sudėtį tvirtina Tarybos pirmininkas.

28. Atstovus į Komisiją deleguoja

28.1. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija −1;

28.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija – 1;

28.3. Ministerija – 3;

28.4. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija – 1;

28.5. Taryba – 3;

28.6. Lietuvos universitetų rektorių konferencija – 1;

28.7. Valstybinių mokslinių tyrimų institutų direktorių konferencija – 1.

29. Komisijos narių kadencija – 5 metai. Pasibaigus Komisijos atitinkamų narių kadencijai, jos sudėtis atnaujinama kas 2,5 metų. Komisijos nariui baigus darbą, bet Komisijoje nepasibaigus jo kadencijai, naujas Komisijos narys skiriamas laikotarpiui iki buvusio nario kadencijos pabaigos.

30. Komisija teikia siūlymus Tarybos pirmininkui

30.1. dėl Kelrodžio atnaujinimo, jo projekto, Kelrodžio įgyvendinimo;

30.2. dėl MTI raidos Lietuvoje prioritetų ir strateginių raidos krypčių;

30.3. dėl strateginių sprendimų, susijusių su Lietuvos MTI dalyvavimu tarptautinių MTI veikloje, Lietuvoje registruotų tarptautinių MTI ir Tikslinių MTI veikla.

31. Komisijos veiklos organizavimo tvarką nustato Taryba. Taryba užtikrina nešališkumo, skaidrumo, viešumo ir kitų principų įgyvendinimą, organizuojant Komisijos darbą.

V SKYRIUS

LIETUVOS NARYSTĖ UŽSIENYJE REGISTRUOTOSE TARPTAUTINĖSE MTI

I POSKYRIS

NARYSTĖS UŽSIENYJE REGISTRUOTOJE TARPTAUTINĖjE MTI INICIJAVIMAS

32. Šiame Aprašo skyriuje tarptautinė MTI suprantama kaip užsienyje registruota tarptautinė MTI.

33. Lietuvos MTI gali dalyvauti tarptautinių MTI veikloje, kai Lietuvos Respublika įstoja į tarptautinę MTI Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės sprendimu steigėjos, asocijuotos narės, visateisės narės, narės stebėtojos ir pan. teisėmis, arba Lietuvos MTI veikloje dalyvaujantys juridiniai asmenys įstoja į tarptautinę MTI savarankiškai.

34. Taryba ne vėliau kaip praėjus 2 metams nuo Kelrodžio patvirtinimo skelbia kvietimą juridiniams asmenims, administruojantiems į Kelrodį įtrauktas Lietuvos MTI, teikti paraiškas dėl jų administruojamų Lietuvos MTI dalyvavimo tarptautinių MTI veikloje (toliau – Narystės paraiška). Taryba Kelrodžio galiojimo laikotarpiu, esant finansinėms galimybėms, kvietimus teikti Narystės paraiškas gali skelbti neribotą kiekį kartų.

35. Narystės paraiška gali būti teikiama, jei

35.1. Lietuvos MTI, kurios pagrindu inicijuojama narystė, padėtis Kelrodyje pagal pasirengimą dalyvauti tarptautinės MTI veikloje apibrėžta kaip brandi;

35.2. tenkinama bent viena iš šių sąlygų

35.2.1. konkreti (-ios) tarptautinė (-ės) MTI, kurios (-ių) veikloje planuojama dalyvauti, įtraukta į ESFRI kelrodį ar jame pažymima svarbia Europos MTI bendruomenės dalimi ir (ar) bendradarbiavimo partnere;

35.2.2. Lietuvos MTI pagrindu dalyvaujama steigiant tarptautinę MTI, siekiančią būti įtrauktą į ESFRI kelrodį.

36. Narystės paraiškų teikimo tvarką ir jų atrankos kriterijus tvirtina Taryba.

37. Narystės paraiškoje turi būti

37.1. įvertinta ir pagrįsta Lietuvos narystės tarptautinėje MTI svarba, poreikis ir poveikis Lietuvai ekonominiu, socialiniu, technologiniu požiūriu, sukuriama pridėtinė vertė šalies MTEPI, galimybės aukščiausios kokybės ir tarptautinės svarbos MTEPI veiklai vykdyti;

37.2. pagrįsta Lietuvos narystės tarptautinėje MTI atitiktis Kelrodyje numatytiems ilgalaikiams MTI raidos Lietuvoje prioritetams, strateginėms raidos kryptims, sumaniosios specializacijos prioritetams;

37.3. pateikta alternatyvų analizė ir pagrįstas tinkamiausios alternatyvos pasirinkimas dėl Lietuvos narystės tarptautinėje MTI formos (steigėja, asocijuota narystė, visateisė narystė, narystė stebėtojo teisėmis), pasirinktos tarptautinės MTI ir Lietuvos narystės tarptautinėje MTI trukmės (terminuota narystė ar neterminuota narystė);

37.4. aprašyta Lietuvos narystės tarptautinėje MTI nutraukimo procedūra;

37.5. aprašytos prisijungimo prie Lietuvos MTI juridiniams asmenims galimybės, būdai ir sąlygos, atsižvelgiant į jų potencialą dalyvauti šios MTI veikloje, taip pat juridinių asmenų pašalinimo iš šios MTI procedūra.

38. Neatsiejamas Narystės paraiškos priedas – Lietuvos narystės tarptautinėje MTI plano (toliau – Narystės planas) projektas, kuriame turi būti nurodyta

38.1. su Lietuvos naryste tarptautinėje MTI susijusių išlaidų (išskyrus narystės įnašą ar jam prilyginamą tarptautinės MTI mokestį (toliau – Narystės mokestis)) padengimo planas ir finansavimo šaltiniai, taip pat Narystės plano projektą teikiančių Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir (ar) kitų juridinių asmenų finansinis prisidėjimas prie visų su Lietuvos naryste tarptautinėje MTI susijusių išlaidų (išskyrus Narystės mokestį) (jei Lietuvos MTI padėtis Kelrodyje pagal veiklos vietą ir organizavimą yra jungtinė, pateikiama informacija apie visų dalyvių finansinį prisidėjimą);

38.2. Lietuvos MTI dalyvių iki šiol iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių gautos lėšos finansuoti šios MTI veiklą, plėtrą ir viešai paskelbti planai, ketinimai, įsipareigojimai dėl finansavimo (pvz., protokolai, teisės aktai ir jų projektai, garantiniai raštai, kiti dokumentai);

38.3. pasinaudojant Lietuvos naryste tarptautinėje MTI planuojamų vykdyti ekonominių veiklų išsamus pagrindimas, procentinė apimtis (jeigu pasinaudojant naryste tarptautinėje MTI planuojama vykdyti ekonomines veiklas);

38.4. Lietuvos narystės tarptautinėje MTI metu siektini rezultatai ir rodikliai pamečiui (priklausomai nuo MTI veiklos pobūdžio, siektini rezultatai gali apimti rekomendacijas Lietuvos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms dėl įrodymais grįstų galimų sprendimų);

38.5. atvirosios prieigos prie Lietuvos MTI duomenų, įrangos, paslaugų ir kitų išteklių suteikimo Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijoms ir kitiems subjektams tvarkos aprašas;

38.6. MTEPI veiklos duomenų kaupimo ir perdavimo pagal EOSC reikalavimus tvarkos aprašas;

38.7. siūlymas dėl atstovaujančio juridinio asmens (jei Lietuvos MTI padėtis Kelrodyje pagal veiklos vietą ir organizavimą yra jungtinė) ir jo pagrindimas. Tuo atveju, jei Lietuvos MTI yra institucinė, atstovaujančiu juridiniu asmeniu laikomas šią MTI administruojantis juridinis asmuo.

39. Taryba, pasitelkdama Lietuvos ir (ar) užsienio ekspertus, organizuoja pateiktų Narystės paraiškų ekspertinį vertinimą, prireikus teikia siūlymus dėl Narystės plano projekto tobulinimo.

40. Taryba savo nustatyta tvarka sudaro Lietuvos MTI, kurioms siūloma dalyvauti tarptautinių MTI veikloje, sąrašą ir teikia siūlymą Ministerijai inicijuoti Lietuvos Respublikos stojimo į šias tarptautines MTI arba Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinės MTI steigimo procese procedūrą. Kartu su sąrašu Taryba prireikus pateikia kitų juridinių asmenų raštiškus įsipareigojimus prisidėti prie atitinkamos Lietuvos MTI finansavimo.

41. Taryba sąraše esančias Lietuvos MTI suskirsto savo nustatyta tvarka, atsižvelgdama į ekspertinio vertinimo rezultatus, ilgalaikius MTI raidos Lietuvoje prioritetus ir raidos kryptis, santykį tarp numatomų investicijų ir naudos.

42. Ministerija, išnagrinėjusi Tarybos siūlymą, atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes ir kitų juridinių asmenų įsipareigojimus prisidėti prie atitinkamos Lietuvos MTI finansavimo, teikia sprendimo projektą Seimui arba Vyriausybei dėl Lietuvos narystės tarptautinėje (-ėse) MTI. Sprendimo projekte pagal kompetenciją turi būti nustatomi atitinkami įgaliojimai ir (arba) pavedimai kitiems juridiniams asmenims, raštu įsipareigojusiems prisidėti prie atitinkamos Lietuvos MTI finansavimo.

43. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos narystės tarptautinėje MTI priima

43.1. Seimas, kai ratifikuojamos tarptautinės sutartys ir kiti susitarimai, būtini stojant į tarptautinę MTI;

43.2. Vyriausybė, kai tarptautinių sutarčių ir kitų susitarimų ratifikuoti stojant į tarptautinę MTI nereikia.

44. Seimas ar Vyriausybė sprendimą dėl Lietuvos narystės tarptautinėje MTI priima gavę Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos išvadą.

45. Įsigaliojus Seimo ar Vyriausybės sprendimui dėl Lietuvos narystės tarptautinėje MTI, Ministerija paskiria Lietuvos atstovus

45.1. atstovaujantį juridinį asmenį (toliau – Atstovaujanti institucija);

45.2. fizinius asmenis, atstovaujančius Lietuvai tarptautinės MTI organuose.

46. Ministerija įgyvendina valstybės, kaip konkrečios tarptautinės MTI narės, turtines ir neturtines teises ir pareigas.

47. Ministerijai paskyrus Lietuvos atstovus tarptautinėje MTI, Atstovaujanti institucija suderinusi su Taryba tvirtina Narystės planą. Narystės plano pavadinime turi būti nurodytas jo įgyvendinimo laikotarpis atsižvelgiant į planuojamą narystės finansavimą, rezultatų siekimo laikotarpį ir kitus Narystės plano aspektus, leidžiančius nustatyti jo įgyvendinimo laikotarpį. Narystės planas turi būti ne trumpesnis nei 4 metai ir ne ilgesnis nei 7 metai, išskyrus Aprašo 64 ir 65 punktuose numatytus atvejus.

48. Patvirtinus Narystės planą, Atstovaujanti institucija su Taryba sudaro sutartį dėl Narystės plano įgyvendinimo.

49. Lietuvos atstovai tarptautinėje MTI turi teisę išreikšti Lietuvos poziciją Lietuvos narystės tarptautinėje MTI klausimais, dalyvauti tarptautinės MTI valdymo organų veikloje.

II POSKYRIS

SU LIETUVOS NARYSTE TARPTAUTINĖSE MTI SUSIJUSIOS IŠLAIDOS IR FINANSAVIMAS

50. Su Lietuvos naryste tarptautinėje MTI susijusias išlaidas sudaro

50.1. Narystės mokestis;

50.2. Lietuvos narystei tarptautinėje MTI užtikrinti būtinos išlaidos (toliau – būtinosios išlaidos), kurioms gali būti priskiriama

50.2.1. tarptautinės MTI veiklų administravimo ir koordinavimo išlaidos (tarptautinės MTI valdymo organų susitikimų organizavimas Lietuvoje);

50.2.2. MTEPI veiklos vykdymo išlaidos;

50.2.3. įrangos ir kito ilgalaikio turto įsigijimo ir nuomos išlaidos;

50.2.4. patalpų ir techninės įrangos, reikalingos Lietuvos MTI veiklai palaikyti ir paslaugoms teikti, išlaikymas;

50.2.5. išlaidos darbo užmokesčiui, komandiruotėms, stažuotėms ir kompetencijai tobulinti;

50.2.6. prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidos (pvz., Lietuvos narystę tarptautinėje MTI užtikrinančių duomenų surinkimas);

50.2.7. komunikacijos ir veiklos viešinimo išlaidos (seminarų, konferencijų ir kitų viešinimo renginių organizavimas ir iniciatyvų įgyvendinimas, Lietuvos MTI rinkodara ir kt.);

50.2.8. kitos būtinosios išlaidos, nepatenkančios į Aprašo 50.2.1–50.2.7 papunkčiuose nurodytas išlaidų kategorijas, tačiau nurodytos tarptautinės MTI steigimo ar kituose narystę tarptautinėje MTI reglamentuojančiuose dokumentuose ir Tarybos pripažintos tinkamomis ir pagrįstomis.

51. Prireikus jungtinės Lietuvos MTI veikloje dalyvaujantys juridiniai asmenys nusistato su visomis ar dalimi Narystės plano įgyvendinimo išlaidomis susijusius įkainių dydžius ir pateikia juos Narystės plano projekte.

52. Lietuvos narystės tarptautinėje MTI metai pradedami skaičiuoti įsigaliojus Seimo sprendimui dėl Lietuvos narystės tarptautinėje MTI arba Vyriausybės sprendimui dėl Lietuvos Respublikos narystės tarptautinėje MTI.

53. Pirmaisiais narystės metais laikomi

53.1. Aprašo 52 punkte minimiems dokumentams įsigaliojus iki einamųjų metų birželio 30 d. – likęs laikotarpis iki einamųjų metų pabaigos;

53.2. Aprašo 52 punkte minimiems dokumentams įsigaliojus nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. – ateinantys kiti metai.

54. Antrieji ir vėlesni Lietuvos narystės tarptautinėje MTI metai sutampa su kalendoriniais metais.

55. Narystės mokestį visu Lietuvos narystės tarptautinėje MTI laikotarpiu padengia Taryba, Ministerija arba kitos ministerijos.

56. Pirmaisiais Lietuvos narystės tarptautinėje MTI metais Taryba, Ministerija ir (ar) kiti juridiniai asmenys, raštu įsipareigoję prisidėti prie atitinkamos Lietuvos MTI finansavimo, padengia visas būtinąsias išlaidas.

57. Atstovaujanti institucija

57.1. antraisiais narystės metais sumoka ne mažiau kaip 10 procentų būtinųjų išlaidų;

57.2. trečiaisiais narystės metais sumoka ne mažiau kaip 20 procentų būtinųjų išlaidų;

57.3. ketvirtaisiais ir vėlesniais narystės metais sumoka ne mažiau kaip po 30 procentų būtinųjų išlaidų.

58. Atstovaujančios institucijos būtinosioms išlaidoms finansuoti savo lėšomis tinka tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai prisideda prie Lietuvos MTI veiklos.

iii poskyris

LIETUVOS NARYSČIŲ TARPTAUTINĖSE MTI STEBĖSENA IR vertinimas

59. Atstovaujanti institucija sutartyje dėl Narystės plano įgyvendinimo nurodytais terminais pagal Tarybos patvirtintas formas teikia Tarybai

59.1. Narystės plano įgyvendinimo finansinę ataskaitą;

59.2. tarpinę dalykinę Narystės plano įgyvendinimo ataskaitą;

59.3. baigiamąją dalykinę Narystės plano įgyvendinimo ataskaitą.

60. Taryba vertina ataskaitas savo nustatyta tvarka ir, atsižvelgdama į vertinimo rezultatus, kitą turimą informaciją ir aplinkybes, parengia ir pateikia rekomendacijas Ministerijai dėl Lietuvos narystės tarptautinėje MTI veiklos, finansavimo, efektyvumo ir Atstovaujančiai institucijai dėl MTI veiklos tobulinimo.

IV POSKYRIS

LIETUVOS NARYSTĖS TARPTAUTINĖJE MTI NUTRAUKIMAS

61. Ministerija, gavusi Tarybos siūlymus dėl Lietuvos MTI veiklos, finansavimo, dalyvavimo tarptautinių MTI veikloje po Kelrodžio patvirtinimo (pagal Aprašo 25.3 papunktį), taip pat rekomendacijas dėl Lietuvos narystės tarptautinėje MTI veiklos, finansavimo, efektyvumo (pagal Aprašo 60 punktą)

61.1. turi teisę teikti sprendimo projektą Seimui ir (ar) Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos narystės tarptautinėje MTI nutraukimo;

61.2. privalo teikti sprendimo projektą Seimui ar Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos narystės tarptautinėje MTI nutraukimo tuo atveju, kai Kelrodyje tarptautinės MTI veikloje dalyvaujančios Lietuvos MTI padėtis pagal pasirengimą dalyvauti tarptautinės MTI veikloje nurodoma kaip išstojanti.

62. Įsigaliojus Seimo ar Vyriausybės sprendimui nutraukti Lietuvos Respublikos narystę tarptautinėje MTI, Ministerija informuoja apie tai Lietuvos atstovus tarptautinėje MTI, tarptautinę MTI ir (ar) jos atstovus, Tarybą ir inicijuoja Lietuvos narystės tarptautinėje MTI nutraukimo procedūrą, remdamasi šios tarptautinės MTI taisyklėmis.

63. Įsigaliojus Seimo ar Vyriausybės sprendimui nutraukti Lietuvos Respublikos narystę tarptautinėje MTI, toliau įgyvendinamas Narystės planas, iki kol bus parengtas naujas Narystės planas, skirtas užbaigti Lietuvos MTI įsipareigojimus tarptautinėje MTI iki oficialaus Lietuvos narystės nutraukimo. Tuo atveju, kai Lietuvos narystė tarptautinėje MTI oficialiai nutraukiama Narystės plano įgyvendinimo laikotarpiu, naujas Narystės planas nerengiamas, esamo Narystės plano įgyvendinimas nutraukiamas, atsižvelgiant į galimybes, o jeigu nėra tokių galimybių, – Narystės plano įgyvendinimas tęsiamas iki jo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos.

64. Atstovaujanti institucija Tarybos nustatyta tvarka rengia ir suderinusi su Taryba tvirtina Narystės planą, skirtą užbaigti Lietuvos įsipareigojimus tarptautinėje MTI ir su Taryba sudaro sutartį dėl jo įgyvendinimo. Toks Narystės planas gali apimti visas Aprašo 50.2 papunktyje numatytas išlaidas, išskyrus įrangos ir kito ilgalaikio turto įsigijimo ir nuomos išlaidas. Atstovaujančios institucijos indėlis į šio plano įgyvendinimą skaičiuojamas atitinkamai pagal Aprašo 57.3 papunkčio nuostatas.

V POSKYRIS

LIETUVOS NARYSTĖS TARPTAUTINĖJE MTI METINIO NARYSTĖS PLANO IR NARYSTĖS PLANO NAUJAM LAIKOTARPIUI RENGIMAS

65. Nesant Seimo ar Vyriausybės sprendimo nutraukti Lietuvos Respublikos narystę tarptautinėje MTI, Atstovaujanti institucija Tarybos nustatyta tvarka ne vėliau nei likus 1 mėnesiui iki Narystės plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos turi parengti ir suderinusi su Taryba patvirtinti metinį Lietuvos narystės tarptautinėje MTI planą (toliau – Metinis narystės planas). Metinio narystės plano pavadinime nurodomas jo įgyvendinimo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei 1 metai. Toks Narystės planas gali apimti visas Aprašo 50.2 papunktyje numatytas išlaidas, išskyrus įrangos ir kito ilgalaikio turto įsigijimo ir nuomos išlaidas.

66. Patvirtinus Metinį narystės planą, Atstovaujanti institucija su Taryba sudaro sutartį dėl šio plano įgyvendinimo.

67. Patvirtinus Metinį narystės planą, Atstovaujančios institucijos indėlis skaičiuojamas atitinkamai pagal Aprašo 57.3 papunkčio nuostatas.

68. Ne vėliau nei likus 1 mėnesiui iki Metinio narystės plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, Atstovaujanti institucija Tarybos nustatyta tvarka turi parengti ir suderinusi su Taryba patvirtinti Narystės planą naujam laikotarpiui. Narystės plano naujam laikotarpiui pavadinime turi būti nurodytas jo įgyvendinimo laikotarpis atsižvelgiant į planuojamą narystės finansavimą, rezultatų siekimo laikotarpį ir kitus Narystės plano aspektus, leidžiančius nustatyti jo įgyvendinimo laikotarpį. Narystės planas naujam laikotarpiui turi būti ne trumpesnis nei 4 metai ir ne ilgesnis nei 7 metai. Toks Narystės planas gali apimti visas Aprašo 50.2 papunktyje numatytas išlaidas.

69. Atstovaujanti institucija su Taryba sudaro sutartį dėl Narystės plano naujam laikotarpiui įgyvendinimo.

70. Patvirtinus Narystės planą naujam laikotarpiui, Atstovaujančios institucijos indėlis skaičiuojamas atitinkamai pagal Aprašo 57.3 papunkčio nuostatas.

VI SKYRIUS

LIETUVOJE REGISTRUOTOS TARPTAUTINĖS MTI

I POSKYRIS

LIETUVOJE REGISTRUOTOS TARPTAUTINĖS MTI STEIGIMAS

71. Lietuvos MTI pagrindu gali būti steigiama Lietuvoje registruota tarptautinė MTI, kuriai gali būti skiriamas valstybės finansavimas veiklai, plėtrai, bendradarbiavimui stiprinti.

72. Šiame Aprašo skyriuje tarptautinė MTI suprantama kaip Lietuvoje registruota tarptautinė MTI.

73. Tarptautinės MTI steigimą Lietuvos MTI pagrindu gali inicijuoti į Kelrodį įtrauktą Lietuvos MTI administruojantis juridinis asmuo jei

73.1. Lietuvos MTI padėtis Kelrodyje pagal veiklos vietą ir organizavimą yra jungtinė;

73.2. Lietuvos MTI padėtis Kelrodyje pagal plėtros fazę yra veikianti;

73.3. Lietuvos MTI padėtis Kelrodyje pagal dalyvavimą tarptautinės MTI veikloje apibrėžta kaip brandi;

73.4. steigiamos tarptautinės MTI strateginiame plane numatytas siekis patekti į ESFRI kelrodį ir vykdomi veiksmai ta linkme.

74. Lietuvos MTI administruojantis juridinis asmuo teikia tarptautinės MTI steigimo paraišką (toliau – Steigimo paraiška) Tarybai.

75. Steigimo paraiškų teikimo tvarką tvirtina Taryba.

76. Steigimo paraiškoje turi būti

76.1. įvertinta ir pagrįsta tarptautinės MTI svarba, poreikis ir poveikis Lietuvai ekonominiu, socialiniu, technologiniu požiūriu, suteikiama pridėtinė vertė šalies MTEPI, galimybės aukščiausios kokybės ir tarptautinės svarbos MTEPI veiklai vykdyti;

76.2. pagrįsta tarptautinės MTI veiklos atitiktis Kelrodyje numatytiems ilgalaikiams MTI raidos Lietuvoje prioritetams, strateginėms raidos kryptims, sumaniosios specializacijos prioritetams;

76.3. pateikta veiklos rezultatų pasiekimo alternatyvų analizė ir pagrįstas tinkamiausių alternatyvų pasirinkimas dėl tarptautinės MTI plėtros finansavimo;

76.4. aprašytos prisijungimo prie šios MTI juridiniams asmenims galimybės, būdai ir sąlygos, atsižvelgiant į jų potencialą dalyvauti šios MTI veikloje, taip pat juridinių asmenų pašalinimo iš šios MTI procedūra;

76.5. aprašyta prisijungimo prie šios MTI užsienio subjektams tvarka vadovaujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat užsienio subjektų narystės šioje MTI nutraukimo procedūra.

77. Neatsiejama Steigimo paraiškos dalis yra Lietuvoje registruotos tarptautinės MTI veiklos plano (toliau – Tarptautinės MTI veiklos planas) projektas, kuriame turi būti nurodyta

77.1. tarptautinės MTI veiklos išlaidų padengimo planas ir finansavimo šaltiniai, į tarptautinę MTI įstojusių steigėjų finansinis prisidėjimas prie šios MTI veiklos išlaidų;

77.2. tarptautinės MTI dalyvių iš Lietuvos iki šiol iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių gautos lėšos finansuoti šios MTI veiklą, plėtrą ir viešai paskelbti planai, įsipareigojimai, ketinimai dėl finansavimo (pvz., protokolai, teisės aktai ir jų projektai, garantiniai raštai, kiti dokumentai);

77.3. planuojamų vykdyti ekonominių veiklų išsamus pagrindimas, procentinė apimtis (jeigu planuojama vykdyti ekonomines veiklas);

77.4. siektini tarptautinės MTI veiklos rezultatai ir rodikliai pamečiui (priklausomai nuo MTI veiklos pobūdžio, siektini rezultatai turi apimti rekomendacijas Lietuvos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms dėl įrodymais grįstų galimų sprendimų);

77.5. atvirosios prieigos prie tarptautinės MTI duomenų, įrangos, paslaugų ir kitų išteklių suteikimo Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijoms ir kitiems subjektams tvarkos aprašas;

77.6. MTEPI veiklos duomenų kaupimo ir perdavimo pagal EOSC reikalavimus tvarka.

78. Taryba, pasitelkdama Lietuvos ir (ar) užsienio ekspertus, organizuoja Steigimo paraiškos ekspertinį vertinimą, prireikus teikia siūlymus dėl Tarptautinės MTI veiklos plano projekto tobulinimo.

79. Teigiamai įvertinusi Steigimo paraišką, Taryba teikia siūlymą Ministerijai inicijuoti tarptautinės MTI steigimo procedūrą. Kartu su siūlymu Taryba prireikus pateikia kitų ministerijų, verslo ir kitų subjektų raštiškus įsipareigojimus prisidėti prie šios tarptautinės MTI finansavimo.

80. Ministerija, išnagrinėjusi Tarybos siūlymą, atsižvelgdama į valstybės finansines galimybes ir kitų juridinių asmenų įsipareigojimus prisidėti prie tarptautinės MTI finansavimo, teikia sprendimo projektą Seimui arba Vyriausybei dėl tarptautinės MTI steigimo. Sprendimo projekte pagal kompetenciją turi būti numatyti atitinkami įgaliojimai ir (arba) pavedimai kitiems juridiniams asmenims, raštu įsipareigojusiems prisidėti prie šios tarptautinės MTI finansavimo.

81. Sprendimą dėl tarptautinės MTI steigimo priima

81.1. Seimas, kai MTI steigiama pagal tarptautinę sutartį ar kitus susitarimus, arba prisijungimo prie šios MTI užsienio subjektams tvarkoje numatyta būtinybė ratifikuoti tarptautines sutartis ar kitus susitarimus;

81.2. Vyriausybė, kai MTI steigiama ne pagal tarptautinę sutartį ar kitus susitarimus, arba prisijungimo prie šios MTI užsienio subjektams tvarkoje nenumatyta būtinybė ratifikuoti tarptautines sutartis ar kitus susitarimus.

82. Seimas ar Vyriausybė sprendimą dėl tarptautinės MTI steigimo priima gavę Mokslo, technologijų ir inovacijų tarybos išvadą.

83. Seimui arba Vyriausybei priėmus sprendimą dėl tarptautinės MTI steigimo, Ministerija paskiria šios MTI operatorių ir įgyvendina valstybės, kaip konkrečios tarptautinės MTI steigėjos, turtines ir neturtines teises ir pareigas.

84. Tarptautinės MTI operatoriumi gali būti

84.1. Lietuvos MTI, kurios pagrindu steigiama tarptautinė MTI, administruojantis juridinis asmuo;

84.2. Lietuvos MTI, kurios pagrindu steigiama tarptautinė MTI, dalyvių įsteigtas juridinis asmuo. Vienu iš tokio juridinio asmens steigėjų turi būti Lietuvos MTI, kurios pagrindu steigiama tarptautinė MTI, administruojantis juridinis asmuo. Į tokio tarptautinės MTI operatoriaus valdymo organus būtina įtraukti Ministerijos paskirtus atstovus. Toks MTI operatorius steigiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

84.3. Lietuvos MTI, kurios pagrindu steigiama tarptautinė MTI, administruojančio juridinio asmens kartu su Ministerija ir (ar) kita valstybės ir (ar) savivaldybės institucija įsteigtas juridinis asmuo. Tarp tokio juridinio asmens steigėjų nesant Ministerijos, į tokio tarptautinės MTI operatoriaus valdymo organus būtina įtraukti Ministerijos paskirtus atstovus. Toks MTI operatorius steigiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

85. Ministerija paskiria atstovus į tarptautinės MTI valdymo organus Aprašo 84.1 papunktyje nurodytu atveju.

86. Ministerijai paskyrus tarptautinės MTI operatorių, jis, suderinęs su Taryba, tvirtina Tarptautinės MTI veiklos planą. Tarptautinės MTI veiklos plano pavadinime turi būti nurodytas jo įgyvendinimo laikotarpis atsižvelgiant į planuojamą veiklos finansavimą, rezultatų siekimo laikotarpį ir kitus veiklos plano aspektus, leidžiančius nustatyti jo įgyvendinimo laikotarpį. Tarptautinės MTI veiklos planas turi būti ne trumpesnis nei 4 metai ir ne ilgesnis nei 7 metai, išskyrus Aprašo 105 ir 107 punktuose numatytus atvejus.

87. Patvirtinus Tarptautinės MTI veiklos planą, tarptautinės MTI operatorius su Taryba sudaro sutartį dėl šio plano įgyvendinimo.

88. Tarptautinės MTI operatorius Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka gali įgyti Europos mokslinių tyrimų infrastruktūrų konsorciumo (angl. European Research Infrastructure Consortium, ERIC) statusą.

II POSKYRIS

LIETUVOJE REGISTRUOTOS TARPTAUTINĖS MTI FINANSAVIMAS

89. Tarptautinės MTI finansavimas apima

89.1. Tarptautinės MTI veiklai būtinų išlaidų kompensavimą;

89.2. Lietuvos narystės tarptautinėje MTI mokesčio kompensavimą.

90. Tarptautinės MTI veiklai būtinos išlaidos gali apimti

90.1. tarptautinės MTI veiklų administravimo ir koordinavimo išlaidas;

90.2. MTEPI veiklos vykdymo išlaidas;

90.3. įrangos ir kito ilgalaikio turto įsigijimo ir nuomos išlaidas;

90.4. patalpų ir techninės įrangos, reikalingos tarptautinės MTI veiklai palaikyti ir paslaugoms teikti, išlaikymo išlaidas;

90.5. išlaidas darbo užmokesčiui, komandiruotėms, stažuotėms ir kompetencijai tobulinti;

90.6. prekių ir paslaugų įsigijimo išlaidas (pvz., tarptautinės MTI veiklą užtikrinančių duomenų surinkimas);

90.7. komunikacijos ir veiklos viešinimo išlaidas (pvz., seminarų, konferencijų ir kitų viešinimo renginių organizavimą ir iniciatyvų įgyvendinimą, MTI rinkodarą);

90.8. kitas tarptautinės MTI veiklai užtikrinti būtinas išlaidas, nepatenkančias į Aprašo 90.1–90.7 papunkčiuose nurodytas išlaidų kategorijas, tačiau nurodytas šios MTI veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir Tarybos pripažintas tinkamomis ir pagrįstomis.

91. Prireikus Lietuvoje registruotos tarptautinės MTI veikloje dalyvaujantys juridiniai asmenys nusistato su visomis ar dalimi Tarptautinės MTI veiklos plano įgyvendinimo išlaidomis susijusius įkainių dydžius ir narystės tarptautinėje MTI mokesčius ir pateikia juos Tarptautinės MTI veiklos plano projekte.

92. Tarptautinės MTI veiklos metai pradedami skaičiuoti įsigaliojus Seimo ar Vyriausybės sprendimui dėl tokios MTI steigimo.

93. Pirmaisiais veiklos metais laikomi

93.1. Aprašo 92 punkte minimiems dokumentams įsigaliojus iki einamųjų metų birželio 30 d. – likęs laikotarpis iki einamųjų metų pabaigos;

93.2. Aprašo 92 punkte minimiems dokumentams įsigaliojus nuo einamųjų metų liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. – ateinantys kiti metai.

94. Antrieji ir vėlesni tarptautinės MTI veiklos metai sutampa su kalendoriniais metais.

95. Narystės mokestį visu Lietuvos narystės tarptautinėje MTI laikotarpiu padengia Taryba, Ministerija arba kitos ministerijos, skirdamos lėšas tarptautinės MTI operatoriui jo nustatytais terminais ir kitomis sąlygomis.

96. Pirmaisiais tarptautinės MTI veiklos metais Taryba, Ministerija ir (ar) kiti juridiniai asmenys, raštu įsipareigoję prisidėti prie atitinkamos Lietuvos MTI finansavimo, padengia visas būtinąsias išlaidas.

97. Tarptautinės MTI operatorius

97.1. antraisiais veiklos metais sumoka ne mažiau kaip 10 procentų tarptautinės MTI veiklai būtinų išlaidų;

97.2. trečiaisiais narystės metais sumoka ne mažiau kaip 20 procentų tarptautinės MTI veiklai būtinų išlaidų;

97.3. ketvirtaisiais ir vėlesniais narystės metais sumoka ne mažiau kaip po 30 procentų tarptautinės MTI veiklai būtinų išlaidų.

98. Tarptautinės MTI operatoriaus išlaidoms finansuoti savo lėšomis tinka tik tos išlaidos, kurios tiesiogiai prisideda prie tarptautinės MTI veiklos.

99. Tarptautinės MTI narių sumokėti mokesčiai MTI operatoriaus gali būti naudojami tik tarptautinės MTI veiklos išlaidoms padengti.

III POSKYRIS

LIETUVOJE REGISTRUOTŲ TARPTAUTINIŲ MTI STEBĖSENA IR vertinimas

100. Tarptautinės MTI operatorius sutartyje nurodytais terminais pagal Tarybos patvirtintas formas teikia Tarybai

100.1. Tarptautinės MTI veiklos plano įgyvendinimo finansinę ataskaitą;

100.2. tarpinę dalykinę Tarptautinės MTI veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;

100.3. baigiamąją dalykinę Tarptautinės MTI veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą.

101. Taryba vertina ataskaitas savo nustatyta tvarka ir, atsižvelgdama į vertinimo rezultatus, kitą turimą informaciją ir aplinkybes, parengia ir pateikia rekomendacijas Ministerijai dėl tarptautinės MTI veiklos ir finansavimo efektyvumo ir atitinkamam tarptautinės MTI operatoriui dėl šios MTI veiklos tobulinimo.

IV POSKYRIS

LIETUVOJE REGISTRUOTOS TARPTAUTINĖS MTI VEIKLOS FINANSAVIMO NUTRAUKIMAS

102. Ministerija, gavusi Tarybos siūlymus dėl Lietuvos MTI veiklos, finansavimo, narysčių tarptautinėse MTI po Kelrodžio patvirtinimo (pagal Aprašo 25.3 papunktį), taip pat rekomendacijas dėl tarptautinės MTI veiklos ir finansavimo efektyvumo (pagal Aprašo 101 punktą)

102.1. turi teisę teikti sprendimo projektą Seimui ar Vyriausybei dėl tarptautinės MTI veiklos finansavimo nutraukimo;

102.2. privalo teikti sprendimo projektą Seimui ar Vyriausybei dėl tarptautinės MTI veiklos finansavimo nutraukimo tuo atveju, kai pasikeičia Lietuvos MTI, kurios pagrindu įsteigta tarptautinė MTI, padėtis Kelrodyje ir ši daugiau neatitinka Aprašo 73.1–73.3 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.

103. Įsigaliojus Seimo ar Vyriausybės sprendimui nutraukti tarptautinės MTI veiklos finansavimą, Ministerija informuoja apie tai tarptautinės MTI operatorių, Tarybą ir prireikus šios MTI dalyvius.

104. Įsigaliojus Seimo ar Vyriausybės sprendimui nutraukti tarptautinės MTI veiklos finansavimą, toliau įgyvendinamas Tarptautinės MTI veiklos planas, iki kol tarptautinės MTI operatorius Tarybos nustatyta tvarka parengia ir su ja suderinęs patvirtina šio plano pakeitimą, numatantį jo galiojimo sutrumpinimą. Tarptautinės MTI operatorius privalo patvirtinti pakeistą Tarptautinės MTI veiklos planą per 3 mėnesius po Seimo ar Vyriausybės sprendimo nutraukti šios MTI veiklą įsigaliojimo dienos. Pakeistas Tarptautinės MTI veiklos planas gali apimti visas Aprašo 90 punkte numatytas išlaidas, išskyrus įrangos ir kito ilgalaikio turto įsigijimo ir nuomos išlaidas.

105. Pakeisto Tarptautinės MTI veiklos plano galiojimas negali būti ilgesnis nei metai. Patvirtinus pakeistą Tarptautinės MTI veiklos planą, Tarptautinės MTI operatorius su Taryba sudaro sutartį dėl šio plano įgyvendinimo arba pakeičia ankstesnę sutartį. Tarptautinės MTI operatoriaus indėlis į šio plano įgyvendinimą skaičiuojamas atitinkamai pagal Aprašo 97.3 papunkčio nuostatas.

106. Jei įsigaliojus Seimo ar Vyriausybės sprendimui nutraukti tarptautinės MTI veiklos finansavimą iki galiojančio Tarptautinės MTI veiklos plano pabaigos lieka mažiau nei 1 metai, šis planas nekeičiamas ir įgyvendinamas toliau iki jo laikotarpio pabaigos.

V POSKYRIS

LIETUVOJE REGISTRUOTOS TARPTAUTINĖS MTI METINIO VEIKLOS PLANO IR VEIKLOS PLANO NAUJAM LAIKOTARPIUI RENGIMAS

107. Nesant Seimo ar Vyriausybės sprendimo nutraukti tarptautinės MTI veiklos finansavimą, tarptautinės MTI operatorius Tarybos nustatyta tvarka ne vėliau nei likus 1 mėnesiui iki Tarptautinės MTI veiklos plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos turi parengti ir suderinęs su Taryba patvirtinti metinį Lietuvoje registruotos tarptautinės MTI veiklos planą (toliau – Metinis tarptautinės MTI veiklos planas). Metinio tarptautinės MTI veiklos plano pavadinime nurodomas jo įgyvendinimo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei 1 metai. Metinis tarptautinės MTI veiklos planas gali apimti visas Aprašo 90 punkte numatytas išlaidas, išskyrus įrangos ir kito ilgalaikio turto įsigijimo ir nuomos išlaidas.

108. Patvirtinus Metinį tarptautinės MTI veiklos planą, Tarptautinės MTI operatorius su Taryba sudaro sutartį dėl šio plano įgyvendinimo.

109. Patvirtinus Metinį tarptautinės MTI veiklos planą, tarptautinės MTI operatoriaus indėlis skaičiuojamas atitinkamai pagal Aprašo 97.3 papunkčio nuostatas.

110. Ne vėliau nei likus 1 mėnesiui iki Metinio tarptautinės MTI veiklos plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, tarptautinės MTI operatorius Tarybos nustatyta tvarka turi parengti ir suderinęs su Taryba patvirtinti Tarptautinės MTI veiklos planą naujam laikotarpiui. Tarptautinės MTI veiklos plano naujam laikotarpiui pavadinime turi būti nurodytas jo įgyvendinimo laikotarpis atsižvelgiant į planuojamą veiklos finansavimą, rezultatų siekimo laikotarpį ir kitus veiklos plano aspektus, leidžiančius nustatyti jo įgyvendinimo laikotarpį. Tarptautinės MTI veiklos planas naujam laikotarpiui turi būti ne trumpesnis nei 4 metai ir ne ilgesnis nei 7 metai. Tarptautinės MTI veiklos planas naujam laikotarpiui gali apimti visas Aprašo 90 punkte numatytas išlaidas.

111. Patvirtinus Tarptautinės MTI veiklos planą naujam laikotarpiui, Tarptautinės MTI operatorius su Taryba sudaro sutartį dėl šio plano įgyvendinimo.

112. Patvirtinus Tarptautinės MTI veiklos planą naujam laikotarpiui, Tarptautinės MTI operatoriaus indėlis skaičiuojamas atitinkamai pagal Aprašo 97.3 papunkčio nuostatas.

VII SKYRIUS

TIKSLINĖS MTI

I POSKYRIS

TIKSLINĖS MTI INICIJAVIMAS

113. Į Kelrodį įtrauktos Lietuvos MTI gali būti pasitelktos valstybės valdymui aktualiems tyrimams ir kitoms veikloms vykdyti ir veikti kaip Tikslinė MTI.

114. Tikslinę MTI gali inicijuoti Seimas ar Vyriausybė, jei tokios MTI ir (arba) atitinkamo tyrimo poreikis numatytas Valstybės pažangos strategijoje „Lietuvos ateities vizija 2050“, patvirtintoje 2023 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-2466 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija 2050“ patvirtinimo.

115. Tikslinė MTI gali būti inicijuojama, jei Lietuvos MTI, kurios pagrindu ji inicijuojama, padėtis Kelrodyje

115.1. pagal pasirengimą dalyvauti tarptautinės MTI veikloje – brandi;

115.2. pagal veiklos vietą ir organizavimą – jungtinė.

116. Įsigaliojus Seimo ar Vyriausybės sprendimui inicijuoti Tikslinę MTI, šią MTI administruojantis juridinis asmuo, siekdamas gauti valstybės finansavimą šios MTI veiklai, pateikia Tarybai Tikslinės MTI veiklos plano projektą, kuriame turi būti nurodyta

116.1. veiklos rezultatų pasiekimo alternatyvų analizė ir pagrįstas tinkamiausių alternatyvų pasirinkimas dėl Tikslinės MTI plėtros finansavimo;

116.2. Tikslinės MTI veiklos išlaidų padengimo planas ir finansavimo šaltiniai;

116.3. Tikslinės MTI dalyvių iki šiol iš valstybės biudžeto ir kitų šaltinių gautos lėšos finansuoti jos ir atitinkamos Lietuvos MTI veiklą, plėtrą ir viešai paskelbti planai, įsipareigojimai, ketinimai dėl finansavimo (pvz., protokolai, teisės aktai ir jų projektai, garantiniai raštai, kiti dokumentai);

116.4. planuojamų vykdyti ekonominių veiklų išsamus pagrindimas, procentinė apimtis (jeigu planuojama vykdyti ekonomines veiklas);

116.5. siektini Tikslinės MTI veiklos rezultatai ir rodikliai pamečiui (priklausomai nuo MTI veiklos pobūdžio, siektini rezultatai turi apimti rekomendacijas Lietuvos politiką formuojančioms ir įgyvendinančioms institucijoms dėl įrodymais grįstų galimų sprendimų);

116.6. atvirosios prieigos prie Tikslinės MTI duomenų, įrangos, paslaugų ir kitų išteklių suteikimo Lietuvos subjektams tvarka;

116.7. prisijungimo prie šios MTI juridiniams asmenims galimybės, būdai ir sąlygos, atsižvelgiant į jų potencialą dalyvauti šios MTI veikloje, taip pat juridinių asmenų pašalinimo iš šios MTI procedūra;

116.8. MTEPI veiklos duomenų kaupimo ir perdavimo pagal EOSC reikalavimus tvarka.

117. Taryba, pasitelkdama Lietuvos ir (ar) užsienio ekspertus, organizuoja Tikslinės MTI veiklos plano projekto ekspertinį vertinimą, prireikus teikia siūlymus dėl jo tobulinimo.

118. Tarybai pritarus Tikslinės MTI veiklos planui, šią MTI administruojantis juridinis asmuo tvirtina Tikslinės MTI veiklos planą ir su Taryba sudaro sutartį dėl jo įgyvendinimo. Tikslinės MTI veiklos planas turi būti ne trumpesnis nei 4 metai ir ne ilgesnis nei 7 metai, išskyrus Aprašo 127 ir 129 punktuose numatytus atvejus.

II POSKYRIS

TIKSLINĖS MTI FINANSAVIMAS

119. Tikslinės MTI finansavimas gali apimti šias veiklai būtinas išlaidas

119.1. Tikslinės MTI veiklų administravimo ir koordinavimo išlaidos;

119.2. MTEPI veiklos vykdymo išlaidos;

119.3. įrangos ir kito ilgalaikio turto įsigijimo ir nuomos išlaidos;

119.4. patalpų ir techninės įrangos, reikalingos Tikslinės MTI veiklai palaikyti ir paslaugoms teikti, išlaikymas;

119.5. išlaidos darbo užmokesčiui, komandiruotėms, stažuotėms ir kompetencijai tobulinti;

119.6. išlaidos prekėms ir paslaugoms (pvz., Tikslinės MTI veiklą užtikrinančių duomenų surinkimas);

119.7. komunikacijos ir veiklos viešinimo išlaidos (pvz., seminarų, konferencijų ir kitų viešinimo renginių organizavimas ir iniciatyvų įgyvendinimas, MTI rinkodara);

119.8. kitos Tikslinės MTI veiklai užtikrinti būtinos išlaidos, nepatenkančios į Aprašo 118.1–118.7 papunkčiuose nurodytas išlaidų kategorijas, tačiau nurodytos šios MTI veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose ir Tarybos pripažintos tinkamomis ir pagrįstomis.

120. Prireikus Tikslinės MTI veikloje dalyvaujantys juridiniai asmenys nusistato su visomis ar dalimi Tikslinės MTI veiklos plano įgyvendinimo išlaidomis susijusius įkainių dydžius ir pateikia juos Tikslinės MTI veiklos plano projekte.

121. Lietuvos MTI, kurios pagrindu sukurta Tikslinė MTI, pagrindu gali būti inicijuojama narystė užsienyje registruotoje tarptautinėje MTI arba steigiama Lietuvoje registruota tarptautinė MTI laikantis Aprašo V skyriuje arba VI skyriuje numatytų procedūrų. Tokiu atveju gali būti lygiagrečiai įgyvendinami Tikslinės MTI veiklos planas ir Narystės planas arba Tarptautinės MTI veiklos planas ir vykdomos atitinkamos sutartys dėl šių planų įgyvendinimo.

III POSKYRIS

TIKSLINIŲ MTI STEBĖSENA IR VERTINIMAS

122. Tikslinę MTI administruojantis juridinis asmuo sutartyje nurodytais terminais pagal Tarybos patvirtintas formas teikia Tarybai

122.1. Tikslinės MTI veiklos plano įgyvendinimo finansinę ataskaitą;

122.2. tarpinę dalykinę Tikslinės MTI veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą;

122.3. baigiamąją dalykinę Tikslinės MTI veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą.

123. Taryba vertina ataskaitas savo nustatyta tvarka ir, atsižvelgdama į vertinimo rezultatus, kitą turimą informaciją, vertinimus ir aplinkybes, parengia ir pateikia rekomendacijas Ministerijai dėl šios MTI veiklos ir finansavimo efektyvumo ir Tikslinę MTI administruojančiam juridiniam asmeniui dėl šios MTI veiklos tobulinimo.

IV POSKYRIS

TIKSLINĖS MTI FINANSAVIMO NUTRAUKIMAS

124. Ministerija, gavusi Tarybos siūlymus dėl Tikslinės MTI veiklos, finansavimo ir kt. po Kelrodžio patvirtinimo (pagal Aprašo 25.3 papunktį), taip pat rekomendacijas dėl Lietuvos MTI veiklos ir finansavimo efektyvumo (pagal Aprašo 123 punktą)

124.1. turi teisę teikti sprendimo projektą Seimui ar Vyriausybei dėl Tikslinės MTI veiklos finansavimo nutraukimo;

124.2. privalo teikti sprendimo projektą Seimui ar Vyriausybei dėl Tikslinės MTI veiklos finansavimo nutraukimo tuo atveju, kai pasikeičia šios MTI padėtis Kelrodyje ir ši daugiau neatitinka Aprašo 115 punkto reikalavimų.

125. Tuo atveju, jei Seimas ar Vyriausybė savo sprendime dėl Tikslinės MTI inicijavimo nurodo Lietuvos MTI valdymo ir įgyvendinimo klausimus sprendžiantį Seimo ar Vyriausybės sudarytą organą, Taryba teikia rekomendacijas šiam organui, Ministerijai ir šią MTI administruojančiam juridiniam asmeniui.

126. Įsigaliojus Seimo ar Vyriausybės sprendimui nutraukti Tikslinės MTI finansavimą, toliau įgyvendinamas Tikslinės MTI veiklos planas, iki kol šią MTI administruojanti institucija Tarybos nustatyta tvarka parengia ir su ja suderinusi patvirtina Tikslinės MTI veiklos plano pakeitimą, numatantį jo galiojimo sutrumpinimą. Šią MTI administruojantis juridinis asmuo privalo patvirtinti pakeistą veiklos planą per 3 mėnesius po Seimo ar Vyriausybės sprendimo nutraukti šios MTI veiklos finansavimą. Pakeistas Tikslinės MTI veiklos planas gali apimti visas Aprašo 119 punkte numatytas išlaidas, išskyrus įrangos ir kito ilgalaikio turto įsigijimo ir nuomos išlaidas.

127. Pakeisto Tikslinės MTI veiklos plano galiojimas negali būti ilgesnis nei metai. Patvirtinus pakeistą Tikslinės MTI veiklos planą, MTI administruojantis juridinis asmuo su Taryba sudaro sutartį dėl šio plano įgyvendinimo arba pakeičia ankstesnę sutartį.

128. Jei įsigaliojus Seimo ar Vyriausybės sprendimui nutraukti Tikslinės MTI veiklos finansavimą iki galiojančio Tikslinės MTI veiklos plano pabaigos lieka mažiau nei 1 metai, šios MTI veiklos planas nekeičiamas ir įgyvendinamas toliau iki jo laikotarpio pabaigos.

V POSKYRIS

TIKSLINĖS MTI METINIO VEIKLOS PLANO IR VEIKLOS PLANO NAUJAM LAIKOTARPIUI RENGIMAS

129. Nesant Seimo ar Vyriausybės sprendimo nutraukti Tikslinės MTI veiklos finansavimą, šią MTI administruojantis juridinis asmuo Tarybos nustatyta tvarka ne vėliau nei likus 1 mėnesiui iki Tikslinės MTI veiklos plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos turi parengti ir suderinęs su Taryba patvirtinti šios MTI metinį veiklos planą (toliau – Tikslinės MTI metinis veiklos planas). Tikslinės MTI metinio veiklos plano pavadinime nurodomas jo įgyvendinimo laikotarpis, kuris negali būti ilgesnis nei 1 metai. Tikslinės MTI metinis veiklos planas gali apimti visas Aprašo 119 punkte numatytas išlaidas, išskyrus įrangos ir kito ilgalaikio turto įsigijimo ir nuomos išlaidas.

130. Patvirtinus Tikslinės MTI metinį veiklos planą, Tikslinę MTI administruojantis juridinis asmuo su Taryba sudaro sutartį dėl Tikslinės MTI metinio veiklos plano įgyvendinimo.

131. Ne vėliau nei likus 1 mėnesiui iki Tikslinės MTI metinio veiklos plano įgyvendinimo laikotarpio pabaigos, Tikslinę MTI administruojantis juridinis asmuo Tarybos nustatyta tvarka turi parengti ir suderinęs su Taryba patvirtinti Tikslinės MTI veiklos planą naujam laikotarpiui. Tikslinės MTI veiklos plano naujam laikotarpiui pavadinime turi būti nurodytas jo įgyvendinimo laikotarpis atsižvelgiant į planuojamą veiklos finansavimą, rezultatų siekimo laikotarpį ir kitus Tikslinės MTI veiklos plano aspektus, leidžiančius nustatyti jo įgyvendinimo laikotarpį. Tikslinės MTI veiklos planas naujam laikotarpiui turi būti ne trumpesnis nei 4 metai ir ne ilgesnis nei 7 metai. Tikslinės MTI planas naujam laikotarpiui gali apimti visas Aprašo 119 punkte numatytas išlaidas.

132. Patvirtinus Tikslinės MTI veiklos planą naujam laikotarpiui, Tikslinę MTI administruojantis juridinis asmuo su Taryba sudaro sutartį dėl Tikslinės MTI veiklos plano naujam laikotarpiui įgyvendinimo.

VIII SKYRIUS

KELRODŽIO ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA, MTI VEIKLOS viešinimas IR KOMUNIKACIJA

133. Kelrodžio įgyvendinimo stebėseną vykdo Taryba, rinkdama, kaupdama, apdorodama, sistemindama, analizuodama duomenis bei kitą informaciją apie Kelrodyje esančių Lietuvos MTI veiklą, plėtrą, dalyvavimą tarptautinių MTI veikloje, kitose tarptautinėse programose, kitose iniciatyvose, poveikį ir pan. Kelrodžio įgyvendinimo stebėsena apima Lietuvos narysčių tarptautinėse MTI stebėseną, Lietuvoje registruotų tarptautinių MTI stebėseną, taip pat Tikslinių MTI stebėseną.

134. Taryba Kelrodžio įgyvendinimo stebėseną vykdo savo nustatyta tvarka, remdamasi viešai prieinamais ar specialiai pateikiamais duomenimis ir kita informacija apie Kelrodyje esančias Lietuvos MTI, jų veiklą ir rezultatus. Lietuvos MTI administruojantys juridiniai asmenys, jeigu prireikia, užtikrina duomenų ir informacijos apie šias MTI, jų mokslo grupių veiklą ir rezultatus pateikimą Tarybai.

135. Taryba kiekvienais nelyginiais metais, pradedant nuo 2027 m., iki kovo 31 d., pasitelkdama Lietuvos ir (ar) užsienio ekspertus, parengia ir pateikia Ministerijai Kelrodžio įgyvendinimo stebėsenos ataskaitą.

136. Kelrodyje esančias Lietuvos MTI administruojantys juridiniai asmenys savo ir (arba) administruojamos Lietuvos MTI interneto svetainėje nuolat skelbia informaciją apie šią MTI, pasiektus rezultatus, veiklas (taip pat dalyvaujant tarptautinių MTI veikloje), indėlį sprendžiant įvairių sričių valstybės ir visuomenės iššūkius, užtikrinant valstybės ir visuomenės pažangą, didinant šalies konkurencingumą ir siekiant tvarios raidos, teikia informaciją apie atviros prieigos prie šios MTI (taip pat atitinkamos tarptautinės MTI) Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms, kitiems Lietuvos ir užsienio subjektams suteikimo tvarką ir kitą informaciją savo nuožiūra.

137. Taryba savo interneto svetainėje viešai skelbia informaciją apie Kelrodžio sudarymą, atnaujinimą, įgyvendinimą, Lietuvos MTI, juridinių asmenų ketinimus ir dalyvavimą tarptautinių MTI veikloje, pasiektus rezultatus, Kelrodžio įgyvendinimo stebėsenos, Lietuvos MTI vertinimo rezultatus, šių MTI kontaktinę informaciją ir kitą informaciją savo nuožiūra.

138. Taryba organizuoja komunikaciją su Lietuvos MTI, prireikus – šių MTI tarpusavio komunikaciją, konsultuoja šias MTI Kelrodžio paraiškų, Steigimo paraiškų, Narystės planų, Tarptautinių MTI veiklos planų, Tikslinių MTI veiklos planų rengimo ir kitais veiklos ir plėtros klausimais.

139. Taryba, patvirtinusi Kelrodį, pristato jį Lietuvos MTI, mokslo, akademinei ir verslo bendruomenei, valdžios institucijoms, tarptautiniu lygmeniu ir kt.

IX SKYRIUS

bAigiamosios nuostatos

140. Lietuvos MTI administruojantys juridiniai asmenys (Atstovaujanti institucija, Lietuvoje registruotos tarptautinės MTI operatorius, Tikslinę MTI administruojantis juridinis asmuo)

140.1. kaupia ir sistemina medžiagą apie savo atstovaujamų Lietuvos MTI veiklą;

140.2. jeigu prireikia, teikia Tarybai stebėsenai ir vertinimui vykdyti reikalingus duomenis ir kitą informaciją;

140.3. organizuoja Tarybos teikiamų ekspertinių gairių ir rekomendacijų aptarimą ir (ar) įgyvendinimą šių MTI veikloje, bendrauja ir bendradarbiauja su Taryba ir pagal galimybes su kitomis Lietuvos MTI;

140.4. kaupia ir sistemina medžiagą apie tarptautinės MTI valdymo organuose priimtus sprendimus (taikoma tik Atstovaujančioms institucijoms ir Lietuvoje registruotos tarptautinės MTI operatoriams);

140.5. derina su Taryba tarptautinės MTI valdymo organuose svarstomus klausimus, susijusius su MTI veikla ir įsipareigojimais tarptautinei MTI, jeigu prireikia, siūlo kitą Atstovaujančią instituciją arba Lietuvoje registruotos tarptautinės MTI operatorių (taikoma tik Atstovaujančioms institucijoms ir Lietuvoje registruotos tarptautinės MTI operatoriams).

141. Finansavimas Lietuvos MTI veiklai, plėtrai, bendradarbiavimui stiprinti, išskyrus Aprašo V, VI ir VII skyriuose aprašytus būdus, į Kelrodį įtrauktoms Lietuvos MTI gali būti skirtas

141.1. atskiru Ministerijos sprendimu valstybės planavimo ar konkurso būdu (taip pat panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas), įvertinus finansines galimybes, atsižvelgiant į tokios MTI finansinį veiklos planą ir kitus Lietuvos MTI strategijos aspektus;

141.2. kitų suinteresuotų institucijų sprendimu ir jų numatytais būdais.

142. Valstybės biudžeto asignavimai, reikalingi finansuoti dalyvavimo tarptautinėse MTI ir Tikslinių MTI veiklas, kasmet numatomi Tarybos biudžete.

143. Jei su Lietuvos MTI veikla susijusios išlaidos numatytos finansuoti Europos Sąjungos fondų investicijų lėšomis, projektų finansavimas ir lėšų panaudojimas nustatomas Europos Sąjungos fondų investicijų lėšomis finansuojamų projektų administravimą ir finansavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

144. Aprašo V, VI ir VII skyriuose numatyti Lietuvos MTI finansavimo būdai neapriboja galimybės šių MTI dalyviams siekti papildomo nacionalinio ir (ar) tarptautinio finansavimo su MTI veikla susijusioms veikloms plėtoti, o valstybės institucijoms įgyvendinti priemones, iniciatyvas, skirtas MTI veiklai finansuoti.

_________________