DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

straipsnio 1 dalimi,

grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti

Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 28 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos

teisėkūros pagrindų įstatymą Nr. XI-2136 (toliau – Įstatymas) dėl šių motyvų

1. Seimo priimtu įstatymu visas teisėkūros procesas –

pradedant teisėkūros iniciatyvos pareiškimu ir teisės akto projekto parengimu

ir baigiant teisės akto pasirašymu ir paskelbimu – yra perkeliamas į

elektroninę erdvę. Įstatymo 18 ir 19 straipsniai numato, jog visi priimti

teisės aktai pasirašomi Teisės aktų

informacinėje sistemoje saugiu elektroniniu parašu, registruojami ir oficialiai

paskelbiami Teisės aktų registre, o vienas atspausdintas elektroniniu parašu

pasirašyto teisės akto egzempliorius saugomas teisės aktą priėmusio subjekto

šio subjekto nustatyta tvarka. Taigi Įstatymu yra visiškai atsisakoma įstatymų

ir kitų teisės aktų autentiškų tekstų pasirašymo ranka, įteisinant vienintelį

galimą jų pasirašymo būdą – pasirašymą elektroniniu parašu.

2. Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad

Respublikos Prezidentas atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam

pavesta Konstitucijos ir įstatymų.

Sistemiškai aiškinant Konstitucijos 70 ir 71 straipsnių, 84 straipsnio 24

punkto ir 149 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, matyti, kad Seimo priimtų

įstatymų, taip pat įstatymų, priimtų referendumu, pasirašymas ir oficialus

paskelbimas yra siejamas su Respublikos Prezidentu. Pagal Konstituciją

pasirašyti ir oficialiai paskelbti Seimo priimtus įstatymus, taip pat

įstatymus, priimtus referendumu, yra Respublikos Prezidento kompetencija.

Turėdamas konstitucinius įgaliojimus pasirašyti ir oficialiai paskelbti

įstatymus, Respublikos Prezidentas dalyvauja įstatymų leidybos procese

(Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d. nutarimas). Respublikos Prezidentas

taip pat turi teisę nepasirašyti Seimo priimto įstatymo ir ne vėliau kaip per

dešimt dienų po įteikimo jį motyvuotai grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti

(Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalis),

tai yra turi atidedamojo veto teisę. Pagal Konstitucijos 85 straipsnį

Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia

aktus–dekretus.

3. Įstatymų ir kitų teisės aktų pasirašymas ir

oficialus paskelbimas nėra vien simbolinis veiksmas. Kaip savo 2002 m. birželio 19 d. nutarime pažymėjo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 70 ir 71

straipsniuose, 84 straipsnio 24 punkte ir

149 straipsnyje įtvirtintos įstatymų pasirašymo ir oficialaus paskelbimo bei

įsigaliojimo tvarkos laikymasis – svarbi Konstitucijos viršenybės užtikrinimo

prielaida. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Galioja tik

paskelbti įstatymai.“ Šioje Konstitucijos

nuostatoje įtvirtinta ,,įstatymų“ sąvoka konstitucinėje

jurisprudencijoje aiškintina plečiamai,

kaip apimanti ne tik įstatymo galią

turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Įstatymų

pasirašymas ir oficialus paskelbimas, tai yra įstatymų promulgavimas, yra

baigiamoji įstatymų leidybos proceso stadija. Įstatymų pasirašymas ir oficialus

paskelbimas – būtina jų įsigaliojimo sąlyga.

Pagal Konstituciją negali būti oficialiai paskelbiamas ir įsigalioti įstatymas,

kuris nebuvo nustatyta tvarka pasirašytas nurodyto pareigūno; taip pat negali

būti oficialiai paskelbiamas ir įsigalioti įstatymas, kurį pasirašė pareigūnas,

pagal Konstituciją neturintis tokių įgaliojimų. Be to, Konstitucinis Teismas 2003 m. spalio 29 d. nutarime

pažymėjo, jog pagal Konstitucijos 7 straipsnio 2

dalį įstatymų paskelbimas turi būti

toks, kad teisės subjektai būtų tikri, jog paskelbtas įstatymas ir yra būtent tas įstatymas, kurį priėmė Seimas arba kuris buvo priimtas referendumu.

4. Valstybės vadovo įgaliojimų, susijusių su

valstybėje priimtų teisės aktų pasirašymu, įgyvendinimas, atsižvelgiant į

teisinę šio veiksmo reikšmę ir ypatingą valstybės vadovo teisinį statusą,

tradiciškai visose valstybėse yra siejamas su autentiško teisės akto teksto

pasirašymu valstybės vadovo originaliu parašu ir dokumento išsaugojimu,

turinčiu reikšmę valstybės teisinei sistemai, istorijai ir mokslui. Tik tokiu

būdu yra užtikrinama, jog atitinkamą teisės aktą pasirašė būtent valstybės

vadovas, o ne kitas asmuo. Taip yra garantuojamas teisės akto autentiškumas.

Pažymėtina, kad elektroninio parašo saugumas gali būti išlaikomas tik nuolat skiriant

nemažai lėšų informacinėms sistemoms prižiūrėti ir atnaujinti. Tačiau net ir

brangiai kainuojanti informacinė sistema abejonių dėl teisės akto pasirašymo

autentiškumo visiškai nepašalina. Teisės aktų pasirašymo ranka originaliu

įgalioto asmens parašu nėra atsisakiusios net ir labiausiai informacinių

technologijų srityje pažengusios valstybės. Tai, kad

techninės galimybės sudaro sąlygas perkelti teisėkūros procesą į elektroninę

erdvę ir naudoti elektroninį parašą, savaime nereiškia, kad visi be išimties įstatymai

bei kiti teisės aktai valstybėje turi būti pasirašomi elektroniniu parašu. Šiuo

metu nėra teisinių, politinių, finansinių argumentų, kurie pagrįstų būtinybę,

neišvengiamą poreikį, jog įstatymai ir kiti teisės aktai būtų pasirašomi tik elektroniniu

parašu.

1.

Pakeisti

Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip

,,3.

Priimtus teisės aktus pasirašo tam įgaliojimus turintys subjektai teisės aktų

nustatyta tvarka. Priimti teisės aktai, išskyrus įstatymus ir kitus Respublikos

Prezidento pasirašomus teisės aktus, gali būti pasirašomi Teisės aktų informacinėje sistemoje saugiu

elektroniniu parašu.“

2.

Pakeisti

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip

,,2. Teisės aktų nustatytus įgaliojimus turinčio

subjekto pasirašytas teisės aktas, kuris yra Teisės aktų registro objektas, ne

vėliau kaip kitą darbo dieną po pasirašymo įregistruojamas ir paskelbiamas

Teisės aktų registre.“

3.

Pakeisti

Įstatymo 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip

,,4. Pasirašytus teisės aktus saugo jį priėmęs

subjektas šio subjekto nustatyta tvarka. Vieną atspausdintą elektroniniu

parašu pasirašyto teisės akto egzempliorių saugo teisės aktą priėmęs subjektas

šio subjekto nustatyta tvarka.“

Svetikaitei pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui.

Straipsnio pakeitimas

Nr. 1K-1196,

2012-09-06, Žin., 2012, Nr. 105-5320 (2012-09-08)

RESPUBLIKOS

PREZIDENTĖ

DALIA GRYBAUSKAITĖ

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos Prezidentas,

Dekretas

Nr. 1K-1196,

2012-09-06, Žin., 2012, Nr. 105-5320 (2012-09-08)

DĖL RESPUBLIKOS PREZIDENTO 2012

M. LIEPOS 9 D. DEKRETO NR. 1K-1143 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė

(2012-09-10)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt