Legislator Case Law & Legislation
TAR.FE3D14C06465 LT

DĖL ŽEMĖS SKLYPŲ ASMENINIAM ŪKIUI BEI TARNYBINĖMS DALOMS

1 Articles / Provisions · Lithuania
Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 1994-02-25

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

Nutarimas paskelbtas: Žin., 1993, Nr. 58-1131

Neoficialus nutarimo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

1993 m. spalio 29 d. Nr. 816

Vilnius

DĖL ŽEMĖS SKLYPŲ ASMENINIAM ŪKIUI BEI TARNYBINĖMS DALOMS

SUTEIKIMO IR ŽEMĖS PLOTO REZERVO NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios

Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. I-411 "Dėl kaimo gyventojų

sodybinių sklypų išplėtimo" ir Lietuvos Respublikos žemės reformos

įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a

1. Patvirtinti Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei

tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarką

(pridedama).

2. Pavesti rajonų savivaldybėms ir apylinkių agrarinės

reformos tarnyboms organizuoti žemės sklypų asmeniniam ūkiui ženklinimą,

reikiamų dokumentų parengimą ir iki 1994 m. liepos 1 d. užbaigti šių sklypų matavimą.

3. Pripažinti netekusiais galios

3.1. Lietuvos Ministrų Tarybos 1988 m. kovo 17 d. nutarimą Nr. 67 "Dėl kolūkiečių, tarybinių ūkių darbininkų ir tarnautojų bei

kitų kaimo gyventojų žemėnaudos tvarkos" (Žin., 1988, Nr. 10-71);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 308 "Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir

apskaitos tvarkos" (Žin., 1990, Nr. 30-735).

Ministras

Pirmininkas Adolfas

Šleževičius

Žemės

ūkio ministras Rimantas

Karazija

_______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816

Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms

suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarka

Žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimas

1. Žemės sklypus asmeniniam ūkiui turi teisę gauti

1.1. kaimo vietovėje gyvenantys

1.1.1. žemės ūkio įmonių darbuotojai ir pensininkai,

dirbę šiose įmonėse iki išėjimo į pensiją, - iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

1.1.2. asmenys, 1991 m. lapkričio 1 d. dirbę to rajono žemės ūkio įmonėse, - iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

1.1.3. asmenys, dirbantys kaimo vietovėje, - iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

1.1.4. asmenys, dirbantys arba iki išėjimo į pensiją

dirbę kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, -

iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

1.1.5. kiti asmenys - iki 0,3 hektaro žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

1.2. miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse gyvenantys

asmenys, iki išėjimo į pensiją arba 1991 m. lapkričio 1 d. dirbę to rajono žemės ūkio įmonėse, taip pat asmenys, ne vėliau kaip nuo 1993 m. sausio 1 d. dirbantys to rajono žemės ūkio įmonėse

1.2.1. asmenys, gyvenantys rajonų centruose (išskyrus

respublikos miestus) ir turintys ūkinius pastatus gyvuliams laikyti, - iki 1 hektaro žemės ūkio naudmenų vienai šeimai, o neturintys ūkinių pastatų gyvuliams laikyti, - iki 0,3 hektaro žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

1.2.2. asmenys, gyvenantys rajonų pavaldumo miestuose

bei miesto tipo gyvenvietėse ir turintys ūkinius pastatus gyvuliams laikyti, -

iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai, o neturintys ūkinių pastatų

gyvuliams laikyti, - iki 0,5 hektaro žemės ūkio naudmenų vienai šeimai.

2. Dirbančiais kaimo vietovėje laikomi asmenys, kurių

darbo vieta yra įmonėse, įstaigose ir organizacijose, esančiose už miestų ar

miesto tipo gyvenviečių administracinių ribų, arba kitose įmonėse, įstaigose ir

organizacijose, jeigu šių asmenų pagrindinė darbo vieta ištisus metus arba

sezono metu yra kaime.

3. Kaimo gyventojus aptarnaujančiomis laikomos miestų

ir miesto tipo gyvenviečių administracinėse ribose esančios įmonės, įstaigos ir

organizacijos, kurių darbuotojų pagrindinė darbo vieta yra ne kaimo vietovėje.

Prie jų priskiriamos

3.1. ikimokyklinės ir mokymo įstaigos, jeigu daugiau

kaip pusė auklėtinių arba moksleivių yra iš kaimo;

3.2. medicinos pagalbos įstaigos (ligoninės,

poliklinikos, felčerių ir akušerių punktai, ambulatorijos, reabilitacijos

centrai ir kt.), vaistinės, veterinarijos apylinkės, esančios rajonų pavaldumo

miestuose (išskyrus rajonų centrus) ir miesto tipo gyvenvietėse;

3.3. Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios įstaigos

(policijos poskyriai, gaisrinės), esančios rajonų pavaldumo miestuose (išskyrus

rajonų centrus) ir miesto tipo gyvenvietėse;

3.4. viešojo maitinimo ir prekybos įmonės, įstaigos ir

organizacijos, esančios rajonų pavaldumo miestuose (išskyrus rajonų centrus) ir

miesto tipo gyvenvietėse;

3.5. kitos kaimo gyventojus aptarnaujančios įmonės,

įstaigos ir organizacijos, kurių sąrašą nustato rajono taryba, atsižvelgdama į

jų teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų specifiką.

4. Žemės sklypai asmeniniam ūkiui 1 punkte nurodytiems

asmenims suteikiami apylinkės tarybos sprendimu.

5. Asmenų, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui jau

suteikti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimą Nr. 308 "Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir

apskaitos tvarkos" (Žin., 1990, Nr. 30-375), jeigu šios žemės gavimo

sąlygos nėra pakitusios, naudojamas asmeniniam ūkiui žemės plotas negali būti

mažinamas.

6. Kiti asmenys, kuriems žemės sklypai asmeniniam

ūkiui dar nesuteikti, tačiau kurie turi teisę juos gauti, iki 1993 m. gruodžio 1 d. turi pateikti prašymus suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui šia tvarka

6.1. asmenys, gyvenantys kaimo vietovėje, - tos

apylinkės, kurioje jie gyvena arba kur buvo jų turėtoji žemė (kai ji yra tame

rajone), apylinkės agrarinės reformos tarnybai;

6.2. asmenys, gyvenantys miestuose ir miesto tipo

gyvenvietėse, - tos apylinkės, kurioje jie dirba arba dirbo iki išėjimo į

pensiją ir 1991 m. lapkričio 1 d., apylinkės agrarinės reformos tarnybai.

7. Asmenys kartu su prašymais suteikti žemės sklypą

asmeniniam ūkiui apylinkės agrarinės reformos tarnybai turi pateikti

7.1. dokumentus, patvirtinančius teisę gauti žemės

sklypus asmeniniam ūkiui (pažymas apie darbą žemės ūkio įmonėse, kaimo

vietovėje ar kaimo gyventojus aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir

organizacijose), o prireikus - apylinkės arba rajono (miesto) savivaldybės

pažymą apie turimus ūkinius pastatus;

7.2. rajono (miesto) valdybos žemėtvarkos tarnybos

pažymą apie turimą privatinėje nuosavybėje žemę ir joje esančias žemės ūkio

naudmenas. Kai privati žemė yra kituose rajonuose ar miestuose, asmuo, norintis

gauti žemės sklypą asmeniniam ūkiui, tai nurodo prašyme.

8. Apylinkės agrarinės reformos tarnyba, gavusi asmenų

prašymus suteikti žemės sklypą asmeniniam ūkiui bei dokumentus, nurodytus 7

punkte, suformuoja norinčiųjų gauti žemės sklypus asmeniniam ūkiui bylas ir

kartu su žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu specialistu,

atsižvelgdama į žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytą asmeniniam ūkiui

skirtos valstybės išperkamos žemės plotą bei turimą valstybinio žemės fondo

žemės plotą, parengia pasiūlymus dėl nurodytųjų prašymų tenkinimo ir medžiagą

perduoda svarstyti apylinkės tarybai.

9. Apylinkės taryba, atsižvelgdama į apylinkės

agrarinės reformos tarnybos ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio

specialisto pasiūlymus, svarsto prašymus ir priima sprendimus dėl žemės sklypų

asmeniniam ūkiui suteikimo.

10. Stokojant žemės asmeniniam ūkiui, apylinkės taryba

apylinkės agrarinės reformos tarnybos teikimu visiems asmenims, kuriems

numatoma suteikti žemės sklypus asmeniniam ūkiui, arba kai kurioms asmenų

grupėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, gali suteikti

mažesnį už maksimalų asmeniniam ūkiui skiriamą žemės ūkio naudmenų plotą.

11. Asmenims, turintiems žemės ūkio naudmenų privačių

namų valdos žemės sklype, sodininkų bendrijos nario sodo sklype ar kitame

privatinėn nuosavybėn įsigytame žemės sklype, taip pat nuomojantiems miesto ar

miesto tipo gyvenvietės teritorijoje esančią valstybinę žemę žemės ūkio

veiklai, žemės plotas, suteikiamas asmeniniam ūkiui, sumažinamas atsižvelgiant

į jau turimą žemės ūkio naudmenų plotą.

Duomenis apie kitose žemėnaudose naudojamą žemę

pateikia pats pretendentas arba rajono (miesto) valdybos žemėtvarkos tarnyba.

12. Asmenims, kuriems žemės sklypai asmeniniam ūkiui

buvo suteikti neteisėtai, apylinkės tarybos sprendimu teisė naudotis šia žeme

ar jos dalimi panaikinama.

13. Skundus dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui

suteikimo teisėtumo nagrinėja rajonų valdybos, atsižvelgdamos į žemės reformos

žemėtvarkos projektus rengiančių institutų išvadas.

Asmenys, kurių netenkina rajonų valdybų sprendimai dėl

jų skundų, gali šiuos sprendimus apskųsti Žemės ūkio ministerijai, įgaliotai

spręsti žemės reformos klausimus.

14. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai

organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privatinėn

nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 "Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus

parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai" (Žin., 1993,

Nr. 55-1075)

nustatyta tvarka.

15. Žemės sklypus asmeniniam ūkiui matuoja apylinkių

agrarinės reformos tarnybų žemėtvarkininkai, o tuo atveju, kai matavimo darbų

atlikti nustatytuoju laiku neįmanoma, - ir kiti asmenys pagal darbo sutartis.

Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys

specialistai konsultuoja klausimais, susijusiais su žemės sklypų asmeniniam

ūkiui matavimu, tikrina sudarytuosius žemės sklypų planus bei suvestinius

1:5000 mastelio planus ir kitus duomenis, padeda suplanuoti žemės sklypų

asmeniniam ūkiui išdėstymą ir parengti dokumentus, įrodančius, kad asmeninio

ūkio žemės sklypai naudojami.

Už matavimo darbų vykdymą nustatytuoju laiku atsakingi

apylinkių agrarinės reformos tarnybų vadovai ir žemės reformos žemėtvarkos

projektus rengiantys specialistai. Jų darbą kontroliuoja rajonų valdybų

žemėtvarkos tarnybos ir žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys

institutai.

16. Žemės sklypai asmeniniam ūkiui prie gyvenviečių

matuojami žemėje, kuri pagal nustatytąja tvarka apsvarstytus rajono valdyboje

žemės reformos žemėtvarkos projektus numatyta naudoti asmeniniam ūkiui.

Nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam

ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti

gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

17. Išmatavus žemės sklypus asmeniniam ūkiui ir

nustačius, kad asmenys naudoja didesnius žemės ūkio naudmenų plotus, negu

numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 308 ir šiame nutarime, šis viršplotis gali būti paliekamas

naudotis, iki bus nuimtas žiemkenčių, vasarinių kultūrų ar daugiamečių žolių

pirmųjų metų arba antrųjų metų pirmos žolės derlius. Kaip naudoti šią žemę,

sprendžia apylinkės agrarinės reformos tarnyba, numatydama suteikti žemės

sklypą kitam asmeninio ūkio žemės naudotojui arba išskirti šią žemę iš

valstybės išperkamos žemės ploto, grąžinant natūra buvusiam savininkui arba

pretendentui, arba grąžinti ekvivalentine natūra, laikantis Lietuvos

Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatyto eiliškumo.

18. Kai asmenys žemės sklypus asmeniniam ūkiui naudoja

bendrai, matavimo dokumentuose šios žemės plotas ženklinamas kaip vienas

sklypas, nurodant atskirame sąraše kiekvienam žemės naudotojui skirto naudotis

žemės ploto dalį.

19. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui ribos formuojamos

pagal žemėnaudų projektavimui keliamus reikalavimus. Ne žemės ūkio naudmenos

(pelkės, keliai, krūmai, vandenys, kita žemė), esančios žemės sklypų asmeniniam

ūkiui ribose, pridedamos prie asmeniniam ūkiui suteikiamų žemės ūkio naudmenų

(ariamos žemės, sodų, pievų, natūralių ganyklų ir kt.), atsižvelgiant į

galimybę šiuos žemės sklypus privatizuoti. Privačių namų valdų žemės sklypuose

esančios žemės ūkio naudmenos kartografuojamos ne mažesniais kaip 0,1 hektaro žemės sklypais ir įskaitomos į žemės sklypų asmeniniam ūkiui plotą.

Nesutarimai, iškilę dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui

išdėstymo ir ribų, nagrinėjami apylinkės agrarinės reformos tarnybos

išplėstiniame posėdyje, dalyvaujant pretendentams ir žemės reformos žemėtvarkos

projektą rengiančiam specialistui.

20. Atskirai arba bendrai naudojamų asmeninio ūkio

žemės sklypų ribų posūkio taškai ženklinami riboženkliais. Sklypų ribos

ženklinamos asmens pasirinktais riboženkliais - gelžbetoniniais stulpeliais,

metaliniais vamzdžiais arba strypais, mediniais kuolais. Riboženklius įsigyja

ir įkasa (įkala) į žemę patys žemės sklypų asmeniniam ūkiui naudotojai arba

pretendentai apylinkės agrarinės reformos tarnybos žemėtvarkininko ar kito

asmens, matuojančio žemės sklypą, nurodymu.

Žemės sklypų asmeniniam ūkiui ribas šios žemės

naudotojai paženklina savo lėšomis.

21. Atlikus žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimus,

Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka parengiami

21.1. žemės sklypų asmeniniam ūkiui paženklinimo

aktai, prie jų pridedant asmeninio ūkio žemėnaudą sudarančių žemės sklypų planus

ir žemės naudmenų eksplikacijas;

21.2. suvestiniai žemės sklypų asmeniniam ūkiui

planai;

21.3. žemės sklypų asmeniniam ūkiui apskaitos

žiniaraščiai.

22. Apylinkės taryba pagal žemės sklypų asmeniniam

ūkiui matavimo duomenis gali patikslinti sprendimus dėl asmeniniam ūkiui

suteikiamų žemės sklypų dydžio, neviršydama nustatytojo maksimalaus žemės ūkio

naudmenų ploto.

23. Žemės sklypų asmeniniam ūkiui apskaitą tvarko tos

apylinkės, kurioje yra ši žemė, agrarinės reformos tarnyba, o šių sklypų

įforminimą ir apskaitą kontroliuoja ir šiuos darbus padeda organizuoti rajono

valdybos žemėtvarkos tarnyba.

Apylinkių agrarinės reformos tarnybos kasmet iki

sausio 1 dienos ir liepos 1 dienos arba rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos

nurodytu laiku teikia valstybinės žemės apskaitai atlikti reikalingus žemės

sklypų asmeniniam ūkiui kadastro duomenis.

24. Žemės sklypai asmeniniam ūkiui matuojami, planinė

medžiaga ir kiti dokumentai rengiami apylinkių savivaldybių, Žemės reformos

fondo ir asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojų bei pretendentų lėšomis.

Žemės sklypų tarnybinėms daloms suteikimas

25. Teisę į tarnybines dalas turi miškų urėdijų,

nacionalinių parkų, medžioklės ūkių, valstybinių miško chemijos ūkių ir

geležinkelio ruožo, taip pat kaime dirbantys autotransporto įmonių darbuotojai

ir pensininkai, neturintys privačios žemės ūkio paskirties žemės arba asmeninio

ūkio žemės arba turintys jos mažiau, negu šiame nutarime nustatytas maksimalus

tarnybinės dalos dydis.

Punkto pakeitimai

Nr. 136, 1994 02 25, Žin.,

1994, Nr. 16-270 (1994 03 02)

26. Žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikiami

26.1. asmenims, gyvenantiems kaimo vietovėje, - iki 3 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai;

26.2. asmenims, gyvenantiems miestuose ir miesto tipo

gyvenvietėse ir turintiems ūkinių pastatų gyvuliams laikyti, - iki 2 hektarų žemės ūkio naudmenų vienai šeimai, neturintiems ūkinių pastatų gyvuliams laikyti, - iki 0,5 hektaro žemės ūkio naudmenų vienai šeimai.

27. Teisė naudotis žemės sklypais tarnybinėms daloms

paliekama

27.1. darbuotojams, pasitraukusiems iš darbo dėl

senatvės ar invalidumo pensijos;

27.2. šeimoms darbuotojų, pašauktų į tikrąją krašto

apsaugos tarnybą, taip pat pasiųstų mokytis, - visam šių darbuotojų tarnybos ar

mokymosi laikui;

27.3. mirusių darbuotojų šeimoms. Šiuo atveju toje

vietoje gyvenančiam sutuoktiniui ir nedarbingiems tėvams ši teisė paliekama iki

gyvos galvos, o vaikams - iki jie taps pilnamečiais.

28. Žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikiami įmonės,

įstaigos ar organizacijos, kurioje dirba pretendentas gauti žemės, įsakymu iš

šiai įmonei, įstaigai ar organizacijai suteiktos naudoti žemės arba pagal žemės

reformos žemėtvarkos projektą numatytos šiam tikslui naudoti žemės.

29. Asmenys, norintys gauti žemės sklypus tarnybinėms

daloms, pateikia raštiškus prašymus įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje

jie dirba, administracijai, pridėdami rajono žemėtvarkos tarnybos pažymas apie

turimą privatinėje nuosavybėje žemę ir joje esančias žemės ūkio naudmenas. Kai

ši privati žemė yra kituose rajonuose ar miestuose, pretendentai gauti

tarnybines dalas apie tai nurodo savo prašyme.

30. Įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo įsakyme

dėl žemės sklypų tarnybinėms daloms suteikimo reikia nurodyti tarnybinių dalų

suteikimo pagrindą ir vietovę, kurioje jos suteikiamos. O prie įsakymo

pridedamame sąraše turi būti nurodomas eilės numeris, darbuotojo vardas ir

pavardė, gyvenamoji vieta, tarnybinės dalos vieta, bendras žemės sklypo plotas

ir jo suskirstymas žemės naudmenomis. Sąrašas pateikiamas apylinkės agrarinės

reformos tarnybai.

31. Asmenų, kuriems žemės sklypai tarnybinėms daloms

buvo suteikti iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos, jeigu nėra pakitusios šios

žemės gavimo sąlygos, tarnybinės dalos plotas negali būti mažinamas.

32. Asmenims, turintiems žemės ūkio naudmenų privačių

namų valdos žemės sklype, sodininkų bendrijos nario sodo sklype ar kitame

privatinėn nuosavybėn įsigytame žemės sklype, taip pat nuomojantiems miesto ar

miesto tipo gyvenvietės teritorijoje esančias žemės naudmenas žemės ūkio

veiklai, žemės sklypų tarnybinėms daloms plotas sumažinamas atsižvelgiant į

pretendento naudojamą žemės plotą. Duomenis apie kitose žemėnaudose naudojamą

žemę pateikia pats pretendentas arba rajono (miesto) valdybos žemėtvarkos

tarnyba.

33. Darbuotojams žemės sklypai tarnybinėms daloms

suteikiami jų darbo įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje laikui. Asmenys,

atleisti iš darbo toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kuri suteikė jiems

tarnybines dalas, netenka teisės jomis naudotis, išskyrus 27 punkte nurodytus

atvejus.

Jeigu tarnybinėse dalose auginami pasėliai, teisės

jomis naudotis netenkama nuėmus derlių.

34. Gyventojų skundus dėl žemės sklypų tarnybinėms

daloms suteikimo nagrinėja rajonų valdybos, atsižvelgdamos į institucijos,

kuriai pavaldi žemę suteikusi įmonė, įstaiga ar organizacija, išvadas.

35. Žemės sklypus tarnybinėms daloms vietovėje

matuoja, ženklina ir kartografuoja įmonių, įstaigų ar organizacijų paskirti

arba pasitelkti asmenys, vadovaudamiesi Žemės ūkio ministerijos nustatyta žemės

sklypų asmeniniam ūkiui matavimo tvarka. Matavimo darbus koordinuoja žemės

reformos žemėtvarkos projektą toje vietoje rengiantis specialistas. Suvestiniai

tarnybinių dalų 1:5000 mastelio planai suderinami su žemės reformos žemėtvarkos

projektą rengiančiu institutu ir apylinkės agrarinės reformos tarnyba.

36. Žemės sklypų tarnybinėms daloms apskaitą tvarko

įmonė, įstaiga ar organizacija, suteikusi žemę. Žemės sklypų įforminimą ir

apskaitą kontroliuoja ir šiuos darbus padeda organizuoti rajono (miesto)

valdybos žemėtvarkos tarnyba.

Įmonės, įstaigos ar organizacijos kasmet iki sausio 1

dienos ir liepos 1 dienos arba rajono (miesto) valdybos žemėtvarkos tarnybos

nurodytu laiku teikia valstybinės žemės apskaitai reikalingus duomenis apie

tarnybinių dalų naudojimą.

Žemės asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms ploto rezervo nustatymas

37. Žemės asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms

ploto rezervas nustatomas tam, kad žemė būtų suteikta šeimoms

37.1. kurių šiuo metu naudojami žemės sklypai

asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms daloms yra teritorijose, pagal žemės reformos

žemėtvarkos projektus numatytose miestams ir gyvenvietėms plėsti, naudingosioms

iškasenoms eksploatuoti, valstybinės svarbos objektams statyti;

37.2. kurioms pagal prašymus, pateiktus iki 1993 m. gruodžio 31 d., numatoma suteikti žemės sklypus asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms daloms 1994

metais.

38. Kiek reikia žemės ploto rezervo, nurodyto 37

punkte, numato apylinkės agrarinės reformos tarnyba kartu su žemės reformos

žemėtvarkos projektą rengiančiu specialistu, atsižvelgdama į

38.1. preliminarinių žemės reformos žemėtvarkos

projektų duomenis apie valstybės išperkamą žemę ir laisvą valstybinio žemės

fondo žemę, taip pat asmenų prašymus suteikti žemės sklypus asmeniniam ūkiui

1994 metais;

38.2. įmonių, įstaigų ir organizacijų, turinčių teisę

suteikti žemę tarnybinėms daloms, pateiktus duomenis, kiek žemės reikia

darbuotojams.

39. Laisvos valstybinės žemės fondo žemės sklypus,

tinkamus asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms, nustato žemės reformos

žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai, suderinę jų vietą su apylinkės

agrarinės reformos tarnyba ir žemės naudotoju, kuriam šie žemės sklypai

suteikti naudotis arba išnuomoti.

Žemės ploto rezervo sklypai asmeniniam ūkiui turi būti

įsiterpę į kitą valstybės išperkamą žemę arba sudaryti ne mažesnius kaip 10 hektarų laisvos valstybinės žemės fondo masyvus, esančius apylinkės ribose.

40. Apylinkės agrarinės reformos tarnyba kartu su

žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančiu specialistu palygina žemės

asmeniniam ūkiui ir tarnybinėms daloms ploto rezervo poreikio duomenis su

duomenimis apie turimą laisvos valstybinės žemės fondą ir parengia medžiagą

žemės asmeniniam ūkiui ir tarnybinėms daloms rezervo padidinimo klausimu.

Rengiamoje medžiagoje turi būti nurodyta žemės sklypų vieta, plotas,

dabartiniai žemės naudotojai ir jų žemės naudojimo teisės nutraukimo sąlygos.

Apylinkės agrarinės reformos tarnyba, apsvarsčiusi šiuos duomenis ir sąlygas,

savo posėdyje priima išvadą dėl žemės ploto rezervo skyrimo galimybių ir

medžiagą pateikia svarstyti apylinkės tarybai.

41. Apylinkės taryba, išnagrinėjusi pateiktą 40 punkte

nurodytą medžiagą ir apylinkės agrarinės reformos tarnybos išvadą dėl žemės

asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms ploto rezervo skyrimo galimybių, priima

sprendimą dėl pritarimo pasiūlymui.

42. Nustatytąjį žemės asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms

daloms ploto rezervą gali patikslinti rajonų valdybos, svarstydamos išperkamos

ir neprivatizuotinos žemės planus, bet ne vėliau kaip iki 1994 m. vasario 1 dienos.

43. Žemės asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms

ploto rezervas nustatytąja tvarka pažymimas valstybės išperkamos ir

neprivatizuotinos žemės planuose. Iki ši žemė bus panaudota, apylinkės

agrarinės reformos tarnybos gali ją išnuomoti dabartiniams jos naudotojams

arba, jiems raštiškai atsisakius, - kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 136, 1994 02 25, Žin.,

1994, Nr. 16-270 (1994 03 02)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1993 M. SPALIO 29 D. NUTARIMO NR. 816 DALINIO PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo: Angonita Rupšytė (2001-11-08)

anrups@lrs.lt

Need to analyze how this provision applies to your matter?

Cross-reference this statute against case law, commentaries, and related legislative provisions inside Legislator AI.

Open in Legislator →