DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2005 M. KOVO 21 D. ĮSAKYMO Nr. A1-78/V-179 „DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVA

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO

IR Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrO

ĮSAKYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2005 M. KOVO 21 D. ĮSAKYMO Nr. A1-78/V-179 „DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2011 m. gruodžio 27 d. Nr. A1-551/V-1149

Vilnius

1. Pakeičiame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymą Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1253; 2005, Nr. 77-2802; 2006, Nr. 52-1918; 2007, Nr. 99-4027; 2009, Nr. 63-2514; 2010, Nr.62-3075)

1.1. Išdėstome nurodytuoju įsakymu patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedą nauja redakcija (pridedama).

1.2. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraše

1.2.1. Išdėstome 31.1 punktą taip

„31.1. šešiems mėnesiams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir prognozuojamas greitas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, turintis įtakos asmens darbingumo lygiui;“.

1.2.2. Išdėstome 31.2 punktą taip

„31.2. vieniems metams, kai darbingumo lygis vertinamas pirmą kartą ir (ar) prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, turintis įtakos asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 12 mėnesių;“.

1.2.3. Išdėstome 31.3 punktą taip

„31.3. dvejiems metams, kai prognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, turintis įtakos asmens darbingumo lygiui, per artimiausius 24 mėnesius ir besimokantiems asmenims iki 26 metų;“.

1.2.4. Išdėstome 31.5 punktą taip

„31.5. iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos, išskyrus atvejus, kai darbingumo lygis nustatomas dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar dėl profesinės ligos, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės ir profesinių, funkcinių veiksnių pasikeitimas, turintis įtakos asmens darbingumo lygiui, asmens sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintančio pobūdžio;“.

1.2.5. Išdėstome 381 punktą taip

„381. Tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia asmuo, NDNT gali pakviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį. Jei kviečiamas asmuo be pateisinamos priežasties neatvyksta į NDNT, NDNT gali priimti sprendimą nekeisti NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo.

Tuo atveju, kai NDNT teritorinio skyriaus sprendimą skundžia pensiją ar išmoką mokanti institucija, NDNT pakviečia asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį ir informuoja pensiją ar išmoką mokančią instituciją apie asmens pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, pakartotinio vertinimo vietą ir laiką. Jeigu kviečiamas asmuo neatvyksta į NDNT, sprendimas priimamas jam nedalyvaujant.“

1.2.6. Papildome šiuo 383 punktu

„383. Tuo atveju, kai asmuo, apskundęs NDNT teritorinio skyriaus sprendimą, su nauju siuntimu kreipiasi į NDNT dėl pakartotinio darbingumo lygio nustatymo, jo skundas nenagrinėjamas. Asmeniui apie tai pranešama raštu.“

1.2.7. Išdėstome 50 punktą taip

„50. Pensiją ar išmoką mokanti institucija turi teisę organizuoti ir vykdyti darbingumo lygio nustatymo teisėtumo ir teisingumo tikrinimus, esant pagrįstų abejonių dėl NDNT teritorinio skyriaus priimto sprendimo, taip pat teikti NDNT pasiūlymus dėl NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų planinių ir neplaninių patikrinimų bei dalyvauti nagrinėjant patikrinimo rezultatus.“

2. Nustatome, kad šis įsakymas įsigalioja 2012 m. vasario 1 d.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys

Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo

1 priedas

(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro ir Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2011 m. gruodžio 27 d. įsakymo

Nr. A1-551/V-1149 redakcija)

BAZINIO DARBINGUMO PROCENTAI

I. Nervų sistemos ligos

1.

Galvinių nervų neuralgija G50, G52

Proc.

1.1.

lengva (apima retus neuralgijos priepuolius, gydymui pakanka monoterapijos medikamentais, netrikdančios kasdieninės veiklos)

90

1.2.

vidutinė (vidutinio dažnumo neuralginiai skausmai, sukeliami nestiprių išorinių dirgiklių, trikdantys kasdieninę veiklą, taikoma monoterapija maksimaliomis dozėmis ar politerapija keliais preparatais, trikdanti kasdieninę veiklą)

55

1.3.

sunki (dažnai pasireiškiantys neuralginiai priepuoliai, provokuojami kramtant, juokiantis, kalbant, sutrikdantys kasdieninę veiklą bei valgymą, dėl to krenta svoris, taikoma politerapija vaistų kombinacijomis maksimaliomis dozėmis, kiti gydymo metodai)

40

1.4.

labai sunki (nuolat nevalgo, nekalba, nevalo dantų, vyrai nesiskuta, kai neefektyvus nei konservatyvus, nei chirurginis gydymas)

30

2.

Periferinis veido nervų paralyžius

2.1.

vienos pusės kosmetiškai mažai trukdanti parezė

100

2.2.

vienos pusės ryški parezė ir (ar) kontraktūros, ir (ar) aberantinė regeneracija, ir (ar) sinkinezės

80

2.3.

vienos ar abiejų pusių paralyžius ir (ar) kontraktūros, ir (ar) aberantinė regeneracija, ir (ar) sinkinezės, sutrikdantys funkcijas

50

3.

Galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai

Pastabos: Priskiriami embriono vystymosi stadijoje atsiradę ir vėlesni galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, kraujo apytakos sutrikimai, centrinės nervų sistemos ligos ir kt.) Trauminių pažeidimų, kraujotakos sutrikimų, auglių atvejais turi būti įrodyti (klinikiniais ir instrumentiniais diagnostiniais tyrimais, neurovizualiniais tyrimais) organiniai smegenų pakitimai

3.1.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra lengvų funkcijos sutrikimų

90

3.2.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimų (hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse 3–4 balai)

50

3.3.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimų (hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse 3–4 balai, iš dalies sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir (ar) tuštinimasis)

40

3.4.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra ryškių funkcijos sutrikimų (hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse 2 balai, padidėjęs raumenų tonusas, sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir (ar) tuštinimasis)

30

3.5.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra ryškių funkcijos sutrikimų (hemiparezė ar paraparezė, kai raumenų jėga galūnėse 2 balai, žemas raumenų tonusas, sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir/ar tuštinimasis)

25

3.6.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra labai ryškių funkcijos sutrikimų (hemiplegija ar paraplegija, kai raumenų jėga galūnėse 0 balų, sunkus dubens organų funkcijos sutrikimas (šlapinimasis ir (ar) tuštinimasis)

15

3.7.

galvos smegenų, galvos ir nugaros smegenų pažeidimai, kai yra labai ryškių funkcijos sutrikimų (tetraplegija, kai raumenų jėga galūnėse 0 balų, visiškas dubens organų funkcijos nekontroliavimas (šlapinimasis ir (ar) tuštinimasis)

0

4.

Smegenų pažeidimai, kai yra psichikos sutrikimų: (Būtinas ligonio neuropsichologinis ištyrimas, psichologo ir psichiatro konsultacijos)

4.1.

lengvas funkcijos sutrikimas: vyrauja asteninis sindromas

90

4.2.

vidutinis funkcijos sutrikimas: žymi astenija, yra charakterio pakitimų, susilpnėjusi atmintis, sulėtėjęs mąstymas

50

4.3.

didelis funkcijos sutrikimas: visada asmenybės nuskurdimo požymiai, ryškiai sumažėjęs savarankiškumas, sugebėjimas savarankiškai susitvarkyti buityje, ryškūs organiniai galvos smegenų pažeidimai

40

4.4.

sunkus funkcijos sutrikimas (po sunkių galvos smegenų pažeidimų): nesavikritiški, nesugeba abstrakčiai mąstyti, labai susilpnėjusi atmintis, blogai sukaupia dėmesį, labiau ryškėja demencija

30

5.

Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai, pasireiškiantys miego sutrikimais, alpimais, nukritimais (sinkopės, Drop atakos, katapleksija), vazomotorinės reguliacijos sutrikimais ir kt.

5.1.

neryškūs: ortostatiniai simptomai yra reti, nepastovūs ar atsiranda tik ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >15 min., nesutrikdyta kasdieninė veikla, arterinis kraujo spaudimas gali būti normalus

90

5.2.

lengvi: ortostatiniai simptomai bent 1 kartą per savaitę, paprastai atsiranda ortostatinio streso metu, asmuo gali stovėti >10<15 min., kasdieninė veikla apribota nestipriai, yra arterinio kraujo spaudimo ir pulso pakitimų, pavieniai nualpimo ar nukritimo priepuoliai

70

5.3.

vidutiniai: ortostatiniai simptomai dažni, paprastai atsiranda ortostatinio streso metu, neatsiranda be ortostatinio streso, asmuo gali stovėti >5<10 min., vidutiniškai apribota kasdieninė veikla, dažni nualpimai ar nevalingi kritimai (<1 kartą per savaitę)

50

5.4.

ryškūs: ortostatiniai simptomai dažni, atsiranda ortostatinio streso metu, kartais atsiranda ir be ortostatinio streso, asmuo gali stovėti >1<5 min., stipriai apribota kasdieninė veikla, ortostatinė hipotenzija yra >50% laiko skirtingomis dienomis, dažni nualpimai ar nevalingi kritimai (>1 kartą per savaitę)

40

5.5.

labai ryškūs: ortostatiniai simptomai yra visą laiką, ortostatinė hipotenzija nuolat registruojama, asmuo gali stovėti <1 min., ligoniui reikalingas vežimėlis ir (ar) jis prikaustytas lovoje, dažnos sinkopės ar presinkopės ligoniui bandant stovėti, nevalingas užmigimas

25

6.

Smegenų pažeidimai, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų (apraksija, afazija, agnozija ir kt.)

6.1.

lengvi (dalinė motorinė ar lengva anominė ir kt. afazija)

60

6.2.

vidutiniai (pilna motorinė ar anominė ir (ar) dalinė sensorinė ar kt. afazija)

45

6.3.

dideli (pilna sensorinė afazija)

35

6.4.

sunkūs (globali afazija)

25

7.

Smegenų pažeidimai, kai yra koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimų (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus)

7.1.

lengvi: reikia minimalios pagalbos, nereikia pagalbinių priemonių, reti kritimai (<l kartą per mėnesį), stovi suglaustomis kojomis, pats apsisuka į abi puses

90

7.2.

vidutiniai: reikia pagalbos, gali vaikščioti tik lygiu keliu, vengia nelygaus kelio ir (ar) kalnelių, reikia pagalbinių priemonių, tačiau nepriklausomas, kritimai >1 kartą per mėnesį <1 kartą per savaitę, suglaustomis kojomis nepastovi, tačiau gali stovėti išskėstomis, sulėtintai pats apsisuka į abi puses, Rombergo padėtis 5–10 sek., 360° apsisuka į vieną pusę per >4 sek. be priežiūros ir kontrolės

55

7.3.

dideli: daugumai veiklų reikia pagalbos, vaikšto tik namuose, reikia nedidelės pagalbos naudojant pagalbines priemones, kritimai >1 kartą per savaitę < l kartą per dieną, sunkiai išlaiko pusiausvyrą išskėstomis kojomis, 360° apsisukant į abi puses reikalinga saikinga priežiūra ir žodinė kontrolė

40

7.4.

sunkūs: beveik visoms veikloms reikia pagalbos, ribotas vaikščiojimas namuose, reikia didelės pagalbos naudojant pagalbines priemones, kritimai >1kartą per dieną, sunkiai išlaiko pusiausvyrą išskėstomis kojomis, tačiau pastovi >10 sek., Rombergo padėtis <5 sek., 360° apsisukant į abi puses reikalinga aktyvi priežiūra ir žodinė kontrolė

30

7.5.

labai sunkūs: visiškai priklausomas atlikdamas visas veiklas, negali vaikščioti namuose, reikalingas vežimėlis ar prikaustytas prie patalo, kritimai >1 kartą per dieną, be pagalbos pastovi <10 sek., Rombergo padėtyje be pagalbos nepastovi, apsisukimas tik su pagalba

25

8.

Cerebrinis paralyžius (CP) (G80): Spastinis vienpusis CP, spastinis dvipusis CP (spastinė tetraplegija, spastinė diplegija), ataksinis CP , diskinezinis CP

8.1.

nedidelis sutrikimas: nedaug padidėjęs pažeistos galūnės spastiškumas, nežymi hiperrefleksija

80

8.2.

lengvas sutrikimas: sutrikusi smulkioji motorika, lengva spastinė hemiparezė, lengvas raumenų tonuso sutrikimas, lengvas psichikos pažeidimas, IQ 50–69, lengvas kalbos sutrikimas

55

8.3.

vidutinis sutrikimas: lengvo laipsnio bulbariniai sutrikimai ir maitinimosi sutrikimai, sutrikusi smulkioji motorika, vidutinis liemens nestabilumas, galvos tremoras, sutrikusi kūno padėties kontrolė ir kūno pusiausvyra stovint, sugeba pasinaudoti atramomis, vidutiniškai kintantis raumenų tonusas, IQ 35–49, raumenų jėga 3–4 balai

40

8.4.

didelis sutrikimas: nestabili kūno padėtis, dideli raumenų tonuso sutrikimai, ryškūs nuolatiniai įvairios amplitudės nevalingi galvos, kaklo, galūnių judesiai, IQ 20–34, raumenų jėga 2–3 balai

30

8.5.

sunkus (visa apimantis) sutrikimas: hipotonija, spastinė hemiplegija, nevaikšto, nesugeba pasinaudoti jokiomis atramomis, dideli bulbariniai sutrikimai, nekalba, ryškūs psichikos sutrikimai, raumenų jėga 0–1 balo

25

9.

Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai

9.1.

ligos simptomai vienoje pusėje, be pusiausvyros sutrikimų (Pagal Hoehn-Yahr 1–1.5 stadija), hiperkinezės neryškios. Visiškai savarankiškas, kasdieninę veiklą atlieka lėčiau, visiškai savarankiškai atlieka daugumą namų ruošos darbų

90

9.2.

ligos simptomai abipusiai, be pusiausvyros sutrikimų (Pagal Hoenh-Yahr 2–2.5 stadija), hiperkinezės matomos, tačiau netrikdančios kasdieninės veiklos

9.2.1.

nevisiškai savarankiškas, patiria sunkumų atlikdamas kai kuriuos namų ruošos darbus, užtrunka tris keturis kartus ilgiau

60

9.2.2.

tam tikra priklausomybė, gali atlikti daugumą namų ruošos darbų, bet nepaprastai lėtai, su didelėmis pastangomis, daro klaidų, kai ko atlikti nepajėgia

55

9.3.

ligos simptomai abipusiai, būdingas posturalinis nestabilumas (pagal Hoenh-Yahr 3 stadija), hiperkinezės ryškios, trikdančios kasdieninę veiklą, tačiau jai atlikti pagalbos nereikia. Didelė priklausomybė, pagelbsti atlikti pusę namų ruošos darbų, sulėtėjęs

40

9.4.

ligos simptomai abipusiai, yra pusiausvyros sutrikimų, ligonis gali atsistoti, einant reikalinga pagalba (pagal Hoenh-Yahr 4 stadija), hiperkinezės ryškios, trikdančios kasdieninę veiklą ir jai atlikti reikalinga pagalba

9.4.1.

labai priklausomas, gali pagelbėti atlikti kasdieninius darbus, bet mažai pajėgia atlikti pats

35

9.4.2.

labai stengdamasis kai kurią kasdieninę veiklą retkarčiais atlieka pats ar pradeda pats. Ligoniui reikalinga didelė pagalba

30

9.5.

ligos simptomai abipusiai, yra pusiausvyros sutrikimų, ligonis negali atsistoti ir paeiti be pagalbos (pagal Hoenh-Yahr 5 stadija), hiperkinezės ryškios, net ir su pagalba kasdieninė veikla sunkiai atliekama

9.5.1.

nieko nedaro pats, gali kiek pradėti atlikti kai kuriuos kasdieninius darbus, didelis funkcijos sutrikimas

15

9.5.2.

visiška paciento priklausomybė, prirakintas prie lovos, neatliekamos vegetacinės funkcijos – rijimas ir dubens organų funkcijos

0

10.

Epilepsija

Vertinama pagal priepuolių pobūdį, sunkumą, dažnumą (tik neprovokuoti priepuoliai), pasiskirstymą paros metu, pažintinių funkcijų sutrikimus bei asmenybės pasikeitimus dėl epilepsijos

10.1.

reti generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys < l kartą per 2 mėnesius, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židiniai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys < l kartą per 2 savaites

90

10.2.

vidutinio dažnumo generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 1–2 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys <1 kartą per savaitę, kai nėra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės pasikeitimų

50

10.3.

dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 3–4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai nėra pažintinių funkcijų sutrikimų, bet yra asmenybės pasikeitimų

40

10.4.

dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys 3–4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės pasikeitimų

35

10.5.

labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys > 4 kartus per mėnesį, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys >1 kartą per dieną, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės pasikeitimų

30

10.6.

labai dažni generalizuoti priepuoliai, pasikartojantys kasdien, ir (ar) židininiai paprasti, ir (ar) židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kasdien, kai yra pažintinių funkcijų sutrikimų ir asmenybės pasikeitimų, esant išnaudotam ir neefektyviam chirurginiam epilepsijos gydymui, ar jis šiai epilepsijos formai gydyti neįmanomas

25

Pastabos: Asmuo laikomas pagijusiu, jei per 3 metų laikotarpį, nevartojant vaistų nuo epilepsijos, priepuoliai nepasikartoja. Epilepsijos diagnozė ir jos sukeliamas nedarbingumas turi būti pagrįstas ne tik priepuolių dažniu, bet ir diagnostiniais tyrimais – EEG, ilgalaikė vaizdinė EEG (nesant specifinių pakitimų rutininėje EEG), neurovizualiniais tyrimais, taip pat vartojant adekvatų prieštraukulinį gydymą ir įvertinus, ar galimas chirurginis epilepsijos gydymas ir ar jis išnaudotas

11.

Narkolepsija Vertinama atsižvelgiant į pasireiškimą ir simptomų kombinacijas (nenumaldomo mieguistumo priepuoliai, katapleksija, miego paralyžius, hipnogoginės haliucinacijos, miego sutrikimas, automatinis elgesys)

11.1.

lengvas funkcijos sutrikimas (nustatomas vienas iš keturių pagrindinių narkolepsijos simptomų (nevalingi miego priepuoliai, katapleksija, miego paralyžius, hipnoagoginės haliucinacijos)

55

11.2.

vidutinis funkcijos sutrikimas (nustatomi trys iš keturių pagrindinių narkolepsijos simptomų)

40

11.3.

sunkus funkcijos sutrikimas (nustatomi visi keturi pagrindiniai narkolepsijos simptomai)

25

12.

Nugaros smegenų pažeidimai

12.1.

lengvas nugaros smegenų pažeidimas, kai yra motorikos ir neryškūs jutimo sutrikimo simptomai, kai nėra dubens organų funkcijos sutrikimų

90

12.2.

nugaros smegenų arba cauda eąuina pažeidimas, kai yra apatinė paraparezė, kai nėra dubens organų funkcijų sutrikimų

55

12.3.

nugaros smegenų arba cauda eąuina pažeidimas, kai yra apatinė paraparezė, kai yra dubens organų funkcijos sutrikimų

40

12.4.

nugaros smegenų pažeidimas, kai yra paraparezė ar tetraparezė ir dubens organų funkcijos sutrikimų

25

12.5.

nugaros smegenų pažeidimas, kai yra apatinė paraplegija ir dubens organų funkcijos sutrikimų

20

12.6.

nugaros smegenų pažeidimas (C5 ar žemesnis), kai yra tetraplegija ir dubens organų funkcijos sutrikimų

10

12.7.

nugaros smegenų pažeidimas (C4 ar aukštesnis), kai yra tetraplegija ir dubens organų funkcijos sutrikimų

0

13.

Išsėtinė sklerozė: (Funkcijos sutrikimo laipsnis vertinamas naudojant Kurtzkės išplėstinę negalios vertinimo skalę (Expanded Disability Status Scale, EDSS))

13.1.

EDSS 1–1.5, tačiau nėra negalios

80

13.2.

EDSS 2–2.5 – lengva negalia, kai yra iki 2 FS iš 7

55

13.3.

EDSS 3–3.5 – vidutinė negalia, kai yra 1 FS, ar lengva negalia, kai >2 FS

40

13.4.

EDSS 4–4.5 – santykinai sunki negalia, ribota kasdieninė veikla, reikalinga minimali pagalba, be pagalbinių priemonių nueina iki 300 metrų

35

13.5.

EDSS 5–5.5 – negalia trikdo visos dienos aktyvumą, be pagalbinių priemonių gali nueiti iki 100 metrų

30

13.6.

EDSS 6–6.5 – einant reikalingos pagalbinės priemonės, gali nueiti <20 metrų ar reikalingas vežimėlis ir (ar) reikalinga pagalba važiuojant

25

13.7.

EDSS 7–7.5 – gali nueiti iki 2 žingsnių, reikalingas vežimėlis, reikalinga pagalba važiuojant

20

13.8.

EDSS 8–8.5 – lovos ligonis, epizodiškai ar visą laiką, iš dalies ar visiškai nekontroliuoja dubens organų funkcijų ir (ar) negali efektyviai bendrauti, valgyti, ryti

15

13.9.

EDSS 9–9.5 – lovos ligonis, visiškai nekontroliuoja dubens organų funkcijų, negali efektyviai bendrauti, valgyti, ryti

0

14.

Periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos

14.1.

lengvas funkcijos sutrikimas: ligos simptomai lengvi, sukeliantys lengvą funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, lengvi jutimo sutrikimai, lengvos parestezijos, susilpnėję sausgysliniai antkaulio refleksai). Asmuo funkciškai visiškai nepriklausomas

80

14.2.

vidutinis funkcijos sutrikimas: ligos simptomai vidutinio sunkumo, sukeliantys vidutinį funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, ryški hipestezija, žymios, tačiau pakenčiamos parestezijos, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai). Asmuo funkciškai santykinai nepriklausomas (naudoja pagalbines priemones tam tikrai funkcijai atlikti), nereikia kito asmens pagalbos

50

14.3.

ryškus funkcijos sutrikimas: ligos simptomai ryškūs, sukeliantys sunkų funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimų anestezija, nepakenčiamos parestezijos, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai). Asmuo funkciškai santykinai priklausomas ir reikalinga lengva ar vidutinė kito asmens pagalba sutrikdytoms funkcijoms atlikti (ligonis naudoja >50 % savo jėgų)

35

14.4.

sunkus funkcijos sutrikimas: ligos simptomai sunkūs, sukeliantys sunkų funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimų anestezija, nepakenčiamos parestezijos, galimi neuropatiniai skausmai, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai). Asmuo funkciškai visiškai priklausomas ir reikalinga didelė kito asmens pagalba sutrikdytoms funkcijoms atlikti (ligonis naudoja 25–50 % savo jėgų)

25

14.5.

labai sunkus funkcijos sutrikimas: ligos simptomai sunkūs, sukeliantys sunkų funkcijos sutrikimą (susilpnėjusi raumenų jėga, jutimų anestezija, nepakenčiamos parestezijos, galimi neuropatiniai skausmai, neišgaunami sausgysliniai antkaulio refleksai). Asmuo funkciškai visiškai priklausomas ir visada reikalinga kito asmens pagalba sutrikdytoms funkcijoms atlikti (ligonis naudoja <25 % savo jėgų)

15

Pastaba: Funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Dėl jutimo sutrikimų ir skausmų kartais net lengvi funkciniai sutrikimai apriboja galimybes dirbti (smulkiosios motorikos darbai). Nustatant darbingumo sumažėjimo procentą, šie negalavimai turi būti patvirtinti klinikiniais ir instrumentiniais tyrimais (elektromiografija arba elektroneurografija, arba neuromiografinis tyrimas)

15.

Miastenija: pagal miastenijos fondo klinikinę miastenijos klasifikaciją (2000 m.)

15.1.

bet kurių akies judinamųjų raumenų silpnumas (visų kitų raumenų jėga normali) ar miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti lengvu raumenų silpnumu, dominuojant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui

55

15.2.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti lengvu raumenų silpnumu, dominuojant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui

45

15.3.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti vidutiniu raumenų silpnumu, dominuojant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui

40

15.4.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti vidutiniu raumenų silpnumu, dominuojant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui

35

15.5.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, dominuojant galūnių ir aksialinių raumenų pažeidimui

25

15.6.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, dominuojant orofaringinių ir kvėpavimo raumenų pažeidimui

15

15.7.

miastenijos generalizuota forma, pasireiškianti sunkiu raumenų silpnumu, reikalinga intubacija

0

II. Psichikos ir elgesio sutrikimai

Proc.

16.

Demencijos (F00.0, F00.1, F00.2, F01.0, F01.1, F01.2, F01.3, F02.0, F02.1, F02.2, F02.3, F02.4, F02.8,F03): (Vertinama atsižvelgiant į MMSE tyrimo rezultatus, Blessed‘o demencijos skalę ir klinikinę būklę)

16.1.

0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas (MMSE), 23–28 – sunki demencija (Blessed)

25

16.2.

11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (MMSE), 10–22 – vidutinė demencija (Blessed)

35

16.3.

21–24 – lengvas pažinimo sutrikimas (MMSE), 4–9 – lengva demencija (Blessed)

55

17.

Organinis amnezinis sindromas (F04), vertinamas pagal psichologinį atminties tyrimą

17.1.

lengvas sutrikimas (nedidelė problema)

55

17.2.

vidutinis sutrikimas (vidutinė problema)

35

17.3.

sunkus sutrikimas ( didelė ir visiška problema)

25

18.

Organinės psichozės (F06.0,F06.1 F06.2, F06.8). Pastaba: Reikia atsižvelgti į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar yra liekamoji neurologinė simptomatika

18.1.

nežymus sutrikimas

65

18.2.

nedidelis sutrikimas

55

18.3.

vidutinis sutrikimas

45

18.4.

didelis sutrikimas

35

18.5.

sunkus sutrikimas

25

19.

Organiniai nuotaikos sutrikimai (F06.3). Pastaba: Reikia atsižvelgti į dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar yra dažna ciklų kaita

19.1.

nedidelis sutrikimas

75

19.2.

vidutinis sutrikimas

55

19.3.

didelis sutrikimas

35

20.

Organinis asmenybės sutrikimas (F 07.0). Pastaba: Reikia atsižvelgti į: elgesio sutrikimus, ar yra liekamoji neurologinė simptomatika

20.1.

nedidelis sutrikimas

85

20.2.

vidutinis sutrikimas

75

20.3.

didelis sutrikimas

55

21.

Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyvias medžiagas

21.1.

psichozės (F1X.5) – taip pat kaip organinė psichozė

21.1.1.

nežymus sutrikimas

65

21.1.2.

nedidelis sutrikimas

55

21.1.3.

vidutinis sutrikimas

45

21.1.4.

didelis sutrikimas

35

21.1.5.

sunkus sutrikimas

25

21.2.

amnezinis sindromas (F1X.6) – taip pat kaip organinis amnezinis sindromas

21.2.1.

lengvas sutrikimas (nedidelė problema)

55

21.2.2.

vidutinis sutrikimas (vidutinė problema)

35

21.2.3.

sunkus sutrikimas ( didelė ir visiška problema)

25

21.3.

Demencija (F1X.73) – taip pat kaip ir kitos demencijos. Vertinama atsižvelgiant į MMSE tyrimo rezultatus (kaip 16 punkte.), Blessed‘o demencijos skalę ir klinikinę būklę

21.3.1.

0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas (MMSE), 23–28 – sunki demencija (Blessed)

25

21.3.2.

11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas (MMSE), 10–22 – vidutinė demencija (Blessed)

35

21.3.3.

21–24 – lengvas pažinimo sutrikimas (MMSE), 4–9 – lengva demencija (Blessed)

55

22.

Šizofrenija, šizoafektiniai, šizotipiniai, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai

22.1.

šizofrenija (F20.00, F20.01, F20.02, F20.1, F20.2, F20.3, F20.4, F20.5, F20.6, F20.8) Pastaba: Reikia atsižvelgti į: ligos eigą, simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlieka ryški negatyvioji simptomatika

0–60

22.2.

šizotipinis sutrikimas (F21), nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22.0, F22.8) Pastaba: Reikia atsižvelgti į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlieka ryški negatyvioji simptomatika

30–80

22.3.

šizoafektiniai sutrikimai (F25.0, F 25.1, F25.2) Pastaba: Reikia atsižvelgti į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar išlieka ryški negatyvioji simptomatika

30–80

23.

Afektiniai sutrikimai (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32.3, F33.2, F33.3, F33.1) Pastaba: Reikia atsižvelgti į: simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar yra dažna ciklų kaita

30–90

24.

Fobiniai nerimo sutrikimai (F40.0, F40.1, F41.0, F41.1), obsesinis kompulsinis sutrikimas (F42.0, F42.1, F42.2, F42.8), potrauminio streso sutrikimas (F43.1), disociaciniai (konversiniai) sutrikimai (F44), somatoforminiai sutrikimai (F45.0), valgymo sutrikimai (F50). Pastaba: Reikia atsižvelgti į: dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas į gydymą, ar, taikant adekvatų gydymą, pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingai ilgai trunkančių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių

35–90

25.

Protinis atsilikimas (F70, F71, F72, F73,F78), atsižvelgiant į intelekto koeficientą (IQ)

25.1.

F72 – intelekto koeficientas 20–34, F73 – intelekto koeficientas >20, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

25

25.2.

F71 – intelekto koeficientas 35–49, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

35

25.3.

F70 – intelekto koeficientas 50–69, yra elgesio sutrikimų, atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją

45

Pastaba: Visais atvejais būtina atsižvelgti ir į galimus profesinius ar veiklos pobūdžio apribojimus (medicinines kontraindikacijas, nurodytas kituose SAM įsakymuose)

26.

Specifiniai mišrūs raidos sutrikimai (F83), įvairiapusiai raidos sutrikimai (F84). Diagnozė patikslinta specialistų. Bazinis darbingumas vertinamas pagal šiame skyriuje numatytus atitinkamus kriterijus

III. Akies ir jos priedinių organų ligos

Proc.

27.

Abiejų akių aklumas – geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra mažiau kaip 0,05 arba geriau matančios akies regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

10

Pastaba: Akies aklumas – regėjimo aštrumas su korekcija yra mažiau kaip 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

28.

Abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimas

28.1.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,05 iki 0,1

25

28.2.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,2 iki 0,3

40

28.3.

geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,4 iki 0,5

50

28.4.

geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

10

28.5.

geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

40

28.6.

geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

50

28.7.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

20

28.8.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško

30

28.9.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

70

28.10.

abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

90

28.11.

dvejinimasis abiejose akyse

75

28.12.

abiejų akių glaukoma (IV stadija)

10

28.13.

abiejų akių glaukoma (III stadija)

30

28.14.

ryškus abiejų akių nistagmas

30

28.15.

abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius

50

28.16.

abiejų akių akomodacijos paralyžius

70

29.

Blogiau matančios akies regėjimo aštrumo sumažėjimas, kai geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,4 iki 1,0

29.1.

regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,0–0,04

70

29.2.

regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,05–0,1

80

29.3.

regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,2–0,3

90

29.4.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško

70

29.5.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško

75

29.6.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško

80

29.7.

akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško

90

29.8.

rainelės ir krumplyno arba gyslinės centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos

70

29.9.

vienos akies aklumas ir kitos akies bei jos priedinių organų patologija. Vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą ir prognozę (vertinama atsižvelgiant į specialisto išvadą)

40

30.

Pusės ar ketvirčio akipločio visiškas iškritimas

30.1.

homoniminė hemianopsija

60

30.2.

bitemporalinė hemianopsija

30.2.1.

išliekant abiejų akių regėjimui iki V 0,7, salelės formos akipločio defektas – taip vadinamosios centrinės skotomos – 10–15 laipsnių nuo fiksacijos taško

50

30.2.2.

išliekant abiejų akių regėjimui iki V 0,6, salelės formos akipločio defektas – skotomos – 20–25 laipsniai nuo fiksacijos taško

40

30.2.3.

abiejų akių regėjimo aštrumo sumažėjimas su korekcija iki 0,5

60

30.3.

homoniminė kvadrianopsija

30.3.1.

viršuje

60

30.3.2.

apačioje

60

30.4.

nėra apatinės dalies regėjimo akipločio abiejose akyse

40

30.5.

nėra vieno šoninio regėjimo akipločio, jei kita akis yra akla

30

31.

Po piktybinių auglių pašalinimo (pvz., melanoma, retinoblastoma) 5 metų trukmės dinamiško stebėjimo metu

31.1.

piktybinis navikas tik akyje (ir enukleacijos atveju) po enukleacijos ar brachi terapijos, histologiškai patvirtintas po 0,5–5 metų stebėjimo

40

31.2.

peržengęs akies ribas navikas

20

32.

Spalvų juslės sutrikimas

32.1.

visiškas spalvų juslės nebuvimas (achromazija)

70

32.2.

dalinis spalvų juslės sutrikimas (vienos spalvos nejutimas)

90

IV. Ausų, nosies ir gerklų ligos

Proc.

33.

Klausos ir pusiausvyros organai

33.1.

klausos pablogėjimas

Pastaba: Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato tono audiometru. Klausos funkcijos pablogėjimas nustatomas atsižvelgiant į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą taip, kaip nurodyta toliau

garso dažnis 500, 1000 ir 2000 Hz, klausos pablogėjimas

33.1.1.

20 dB

100

33.1.2.

21–25dB

90

33.1.3.

26–30 dB

85

33.1.4.

31–40dB

80

33.1.5.

41–50dB

75

33.1.6.

51–60dB

70

33.1.7.

61–70dB

50

33.1.8.

71–80dB

40

33.1.9.

daugiau kaip 80dB

35

33.2.

Nesugebėjimas kalbėti ir kurtumas

33.2.1.

kalba neaiški, bet lengvai suprantama

50

33.2.2.

kalba neaiški, sunkiai suprantama

40

33.2.3.

nesugebėjimas kalbėti ir kurtumas

35

33.3.

pusiausvyros sutrikimai (dėl vestibulinio aparato patologijos)

Pastaba: Pusiausvyros sutrikimai vertinami kartu su kita neurologine patologija

33.3.1.

lengvi funkciniai sutrikimai – lengvi nukrypimai nuo sugebėjimo stovėti ir vaikščioti, kurie atsiranda tik esant didesniems krūviams

80

33.3.2.

vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai

33.3.2.1.

nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, atsirandantis esant didesniems ir kasdieniams krūviams

60

33.3.2.2.

nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas, kai yra polinkis kristi, atsirandantis esant kasdieniams krūviams, vidutiniai nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti

50

33.3.2.3.

galvos svaigimas, aiškūs nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti, net esant mažiems krūviams

40

33.3.3.

sunkus funkcinis sutrikimas: stiprus galvos svaigimas, sunku stovėti ir vaikščioti netgi esant kasdieniams krūviams, reikia pagalbos vaikštant, nesugeba stovėti ar vaikščioti be pagalbos

50

33.4.

Menjero liga Pastaba: Priepuolius vertina tretinio lygio otolaringologas ir pateikia toninių audiogramų išvadas

33.4.1.

vienas ar du priepuoliai per metus

90

33.4.2.

daugiau negu 2 kartus per metus pasikartojantys priepuoliai, atsižvelgiant į jų sunkumą

33.4.2.1.

lengvi priepuoliai

80

33.4.2.2.

vidutinio sunkumo priepuoliai

70

33.4.2.3.

sunkūs priepuoliai

60

33.4.3.

sunkaus pobūdžio priepuoliai, pasikartojantys kelis kartus per mėnesį

50

Pastaba: Tuo pat metu esantys pastovūs klausos sutrikimai vertinami atskirai

33.5.

lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kai iš abiejų pusių nuolat išsiskiria pūliai

80

34.

Nosies ligos ir pažeidimai

34.1.

nosies praradimas

34.1.1.

visiškas nosies praradimas

50

34.1.2.

kosmetiškai mažai trukdantis dalinis nosies praradimas

80

34.2.

Ozenos sloga

70

34.3.

lėtinis nosies sinusų uždegimas, kai yra pastovus pūlių išsiskyrimas, trišakio nervo dirginimo požymiai, polipų atsiradimas

80

34.4.

visiškas kvapo jutimo praradimas, kai yra skonio jutimo sutrikimais

90

34.5.

skonio jutimo praradimas

90

35.

Burnos ligos ir pažeidimai

35.1.

bedantystė, protezus pritaikyti neįmanoma (pateikiama specialisto odontologo išvada)

80

35.2.

dalinis liežuvio neturėjimas, kalba neaiški, bet suprantama

70

35.3.

liežuvio neturėjimas

35.3.1.

kai nėra mitybos sutrikimo

55

35.3.2.

kai yra I° mitybos nepakankamumas (KMI 18,4–17,4)

50

35.3.3.

kai yra II° mitybos nepakankamumas (KMI 17,4–16)

40

35.3.4.

kai yra III° mitybos nepakankamumas (KMI <16)

30

36.

Gerklų ligos ir pažeidimai

36.1.

užkimimas dėl vienos balso klostės paralyžiaus ar dėl kitų priežasčių

90

36.2.

užkimimas dėl abiejų balso klosčių paralyžiaus ar dėl kitos gerklų ligos

70

36.3.

gerklų neturėjimas ar nuolatinis balso neturėjimas dėl kitų priežasčių

36.3.1.

nuolatinis balso neturėjimas

50

36.3.2.

nuolatinis balso ir gerklų neturėjimas

40

V. Kvėpavimo sistemos ligos

Kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis objektyviais kvėpavimo mėginiais: spirometrija, bronchodilataciniu mėginiu, dujų difuzijos tyrimu, fizinio krūvio mėginiu, arterinio kraujo dujų tyrimu. Funkciniai kvėpavimo mėginiai atliekami prietaisais, kurie atitinka diagnostinius tokių prietaisų techninius reikalavimus pagal Amerikos krūtinės sąjungos (toliau – ATS) ir Europos respiratologų sąjungos (toliau – ERS) 2005 m. rekomendacijas, bei griežtai laikantis tyrimų atlikimo metodikos, 2005 m. rekomenduotos ATS/ERS. Tyrimų rezultatai lyginami su 1993 m. ERS pateikiama procentine išraiška. Tyrimo duomenys turi būti pateikti atspausdinti bei saugomi kartu su asmens medicinos dokumentais. Tyrimo rezultatus įvertina ir išvadą pateikia gydytojas pulmonologas. Kvėpavimo sistemos funkcija vertinama, kai po optimalaus gydymo yra ligos remisija. Sergant obstrukcinėmis plaučių ligomis, vertinami spirometrijos, atliktos su bronchodilataciniu mėginiu, duomenys. Sergant intersticinėmis plaučių ligomis ar esant kitoms būklėms, sąlygojančioms plaučių restrikciją, tiriamas ir difuzinis plaučių pajėgumas. Fizinio krūvio mėginys atliekamas, kai dusulio intensyvumas ramybėje ar fizinio krūvio metu neatitinka spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimo duomenų. Jei spirometrijos, dujų difuzijos ar arterinio kraujo dujų tyrimu nustatomas sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas (kriterijai nurodyti 39 ir 40 punkte), fizinio krūvio mėginio atlikti nereikia. Kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo, sunkus ar ypač sunkus. Kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnis nustatomas pagal labiausiai pakitusius tyrimo rezultatus. Ligonių, segančių kvėpavimo sistemos ligomis, kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo klasifikacija

Proc.

37.

Lengvas kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas: Forsuoto iškvėpimo tūris per 1 sekundę (FEV1) >=? 60 proc. normos, bet mažiau už apatinę normos ribą (ANR), kai FEV1/FVC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis kaip 0,7, arba difuzinis plaučių pajėgumas (DLco) >=? 60 proc. normos, bet mažiau už ANR, V02max >=? 20 ml/(kg/min), bet < 25 ml/(kg/min)

70

38.

Vidutinio sunkumo kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas: FEV1 >=? 40 proc. normos, bet < 60 proc., kai FEV1/FVC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis kaip 0,7, arba (DLCo) >=? 40 proc. normos, bet < 60 proc. normos, arba V02max >=? 15 ml/(kg/min.), bet < 20 ml/(kg/min.)

50

39.

Sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas: FEV1 < 40 proc. normos, kai FEV1/FVC (ar FEV1/FVC) rodiklis yra mažesnis kaip 0,7, arba (DLCo) < 40 proc. normos, arba V02max > 15 ml/(kg/min), arba kvėpavimo sistemos ligų padariniai: esama tracheostoma, trachėjos stentas, pleuros fistulė

40

40.

Ypač sunkus kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimas: Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas, kai, ramybėje kvėpuojant aplinkos oru, arterinio kraujo Pa O2 ?<= 55mmHg, arba < 60 mmHg, jei yra plautinė hipertenzija, lėtinė plautinė širdis ar antrinė eritrocitozė (hematokrito rodiklis > 55 proc.), arba pacientas yra po plaučių transplantacijos. Po dvejų metų bazinio darbingumo procentai nustatomi atsižvelgiant į kvėpavimo sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį (37–40 punktai)

20

VI. Kraujotakos sistemos ligos

Pastaba: Vertinant kraujotakos sistemos ligas, gali būti taikomas tik vienas šio skyriaus punktas, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę pasireiškimo formą

Proc.

41.

Širdies ligos

41.1.

širdies nepakankamumas, nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis: (NYHA funkcinės klasės pacientams priskiriamos širdies nepakankamumo C stadijoje – yra ar buvo širdies nepakankamumo simptomų bei požymių; adekvačiai gydant, tam tikru momentu širdies nepakankamumo požymių gali ir nebūti)

41.1.1.

I funkcinė klasė (ligoniai, turintys minimalių širdies sutrikimų. Jie gerai toleruoja fizinį krūvį ir jo metu bei būdami ramybės būsenos jokio diskomforto nejaučia. Objektyvizuojama 6 min. ėjimo testu, kai ligonis nepasireiškiant simptomams gali nueiti 426–551 metrą. Tiriant nustatoma širdies patologija)

100

41.1.2.

II funkcinė klasė (ligoniai patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu. Atlikdami 6 min. ėjimo testą, gali nueiti nuo 301 iki 425 metrų. Gerai jaučiasi būdami ramybės būsenos bei dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas bei spaudimas plautiniame kamiene)

41.1.2.1.

kai yra pakankama inotropija ir nėra plautinės hipertenzijos požymių

60

41.1.2.2.

kai yra sumažėjusi inotropija ar (ir) plautinės hipertenzijos požymiai

55

41.1.3.

III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenos bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151–300 metrų; hemodinamika būna stipriai sutrikusi)

41.1.3.1.

kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF > 40 %) ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos ar yra plautinės hipertenzijos požymių, ir (ar) vidutiniškai išreikštų vožtuvinių ydomų;

50

41.1.3.2.

kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 31–40 %) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautine hipertenzija, ir (ar) ryškiai išreikštų vožtuvinių ydomų;

40

41.1.3.3.

kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF < 30 %) ir (ar) didelio laipsnio plautinė hipertenzija

30

41.1.4.

IV funkcinė klasė (ligoniai, kuriems bet koks fizinis aktyvumas sukelia nemalonius jutimus; diskomforto reiškiniai – dusulys, tachikardija, krūtinės angina ir kt. – pasireiškia esant ramybės būsenai ir gali kartotis arba išlikti. Per 6 min. gali nueiti iki 150 metrų)

20

41.1.5.

Terminalinis IV funkcinės klasės širdies nepakankamumas (D stadija). Atsparus gydymui širdies nepakankamumas. Taikant maksimalų medikamentinį gydymą, išlieka ryškūs simptomai esant ramybės būsenai; dažnos hospitalizacijos; reikalingos specialios intervencijos: intraveninių vaistų infuzija, mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės, pacientai laukia širdies transplantacijos (IF < 20 %)

10

Pastaba: svetimkūniai širdies raumenyje arba perikarde (adatos, šratai, kulkos ir t. t.) – vertinama pagal širdies nepakankamumo stadijas; neoperabilūs miokardo ir perikardo pirminiai ir antriniai augliai, trikdantys hemodinamiką (būtina kardiochirurgo konsultacija hemodinamikos sutrikimo laipsniui įvertinti ir gydymo klausimu) – vertinama pagal širdies nepakankamumą

41.2.

Širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai

41.2.1.

esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui

70

41.2.2.

esant II funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui

50

41.2.3.

esant III funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui

41.2.3.1.

kai yra normalaus ar nedidelio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF> 40 %) ir (ar) nėra plautinės hipertenzijos ar yra plautinės hipertenzijos požymių

40

41.2.3.2.

kai yra vidutinio laipsnio inotropinės funkcijos sumažėjimas (IF 31–40 %) ir (ar) vidutiniškai išreikšta plautinė hipertenzija

30

41.2.3.3.

kai yra didelio laipsnio inotropinės funkcijos sutrikimas (IF< 30 %) ir (ar) didelio laipsnio plautinė hipertenzija

25

41.3.

Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai

41.3.1.

Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas: lėtinis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas – vertinama pagal širdies nepakankamumo laipsnį

41.3.1.1.

paroksizminis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai (fiksuoti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartojasi kelis kartus per metus

70

41.3.1.2.

paroksizminis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai (fiksuoti gydytojo), trikdantys hemodinamiką, kartojasi dažniau nei 1 kartą per mėnesį

50

41.3.2.

Širdies ritmo ir laidumo sutrikimai (paroksizminės tachikardijos, bradisitolijos epizodai, esant kraujotakos nepakankamumui, registruoti gydytojo)

41.3.2.1.

ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys 1–2 kartus per metus

70

41.3.2.2.

ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys daugiau kaip 2 kartus per metus

60

41.3.2.3.

ritmo sutrikimai, trikdantys kraujotaką, pasikartojantys kartą per mėnesį ir dažniau

50

41.4.

Automatinio kardioverterio-defibriliatoriaus implantavimas (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo NYHA klasę)

41.5.

Elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas (bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į širdies nepakankamumo NYHA klasę)

41.6.

Stabili krūtinės angina (stabilios KA funkcinės klasės vertinamos pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją)

41.6.1.

I funkcinė klasė (KA sukelia tik didelis, ligoniui neįprastas fizinis krūvis, angininiai priepuoliai reti)

100

41.6.2.

II funkcinė klasė (priepuolius sukelia didelis, bet ligoniui įprastas fizinis krūvis, pasitaikantis kiekvieną dieną, pvz., greitas ėjimas lygia vietove daugiau kaip 500 m, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą arba į kalną, ypač esant šaltam, vėjuotam orui. Priepuoliai dažniau kartojasi, kai, be fizinio krūvio, yra ir emocinė įtampa. Priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo)

70

41.6.3.

III funkcinė klasė (priepuolis prasideda nuo nedidelio ar vidutinio fizinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100–500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus)

41.6.3.1.

III funkcinės klasės krūtinės angina, mažos rizikos grupė (IF> 40 %, Duke'o krūvio indeksas didesnis ar lygus 5 balams, krūvio echoskopijos testo metu neatsiranda naujų hipokinezės ar akinezės zonų)

60

41.6.3.2.

III funkcinės klasės krūtinės angina, vidutinės rizikos grupė

50

41.6.3.3.

III funkcinės klasės krūtinės angina, didelės rizikos grupė (IF ?<= 40 %, Duke'o krūvio indeksas mažesnis nei 5 balai, krūvio echoskopijos metu atsiradę nauji kontrakcijos sutrikimai daugiau kaip 2 segmentuose)

40

41.6.4.

IV funkcinė klasė (KA prasideda nuo nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 m, vaikščiojant kambaryje ar nuo menkiausių veiksmų. Krūtinės angina gali atsirasti ir esant ramybės būsenai, kai padidėja miokardo metaboliniai poreikiai (padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams, kai daugiau kraujo priteka į širdį, sustiprėja kontrakcija)

30

41.7.

Arterinė hipertenzija (priklauso nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų)

41.7.1.

Mažos rizikos grupė: pirmo laipsnio AKS padidėjimas ir < 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)

100

41.7.2.

Vidutinės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas, 2–3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir (ar) diabetą)

80

41.7.3.

Didelės rizikos grupė: antro laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir (ar) diabeto)

70

41.7.4.

AKS padidėjimas, sunkiai koreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos (hipertenzinė nefropatija ir (ar) retinopatija, ir (ar) kardiopatija, ir (ar) persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų išemijos priepuolis (registruotas gydytojo)

41.7.4.1.

pradinis organų taikinių pažeidimas (I–II° retinopatija ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant 0-I° IFN, ir (ar) hipertenzinė kardiopatija, ir (ar) ŠN B-C stadija, ir (ar) lėtinė smegenų išemija)

60

41.7.4.2.

vidutinis organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, širdies nepakankamumas (C stadija Fkl II–III), ir (ar) II–III° hipertenzinė retinopatija, ir (ar) hipertenzinė encefalopatija , ir (ar) hipertenzinė nefropatija, esant I–II° IFN)

50

41.7.4.3.

ryškus organų taikinių pažeidimas (hipertenzinė kardiopatija, esant C stadijos III Fkl širdies nepakankamumui, ir (ar) progresuojanti aortos aneurizma, ir (ar) nefropatija, esant II–III° IFN, ir (ar) dažnai pasikartojantys PSIP (registruoti gydytojo) ar persirgti insultai)

40

41.8.

Širdies / plaučių transplantacija

41.8.1.

1 metai po širdies / plaučių transplantacijos

20

41.8.2.

daugiau nei 1 metai po širdies / plaučių transplantacijos, nesant transplantuoto organo funkcijos sutrikimo

30

41.8.3.

daugiau nei 1 metai po širdies / plaučių transplantacijos, esant transplantuoto organo funkcijos nepakankamumui

20

42.

Arterinės kraujotakos sutrikimo laipsnis nustatomas remiantis simptomais ir klinikiniais požymiais, vertinamas pagal tarptautinę kojų arterinės kraujotakos sutrikimo 4 stadijų skalę (Fonten), esant reikalui, kraujotakos sutrikimas gali būti tikslinamas sistolinio kraujospūdžio matavimu. Tarptautiniu sutarimu indeksą, kuris yra < 0,9, priimta laikyti sumažėjusios arterinės kraujotakos rodikliu. Rankų arterinės kraujotakos sutrikimas vertinamas pagal simptomus, klinikinius požymius ir rankų sistolinio kraujospūdžio sumažėjimą

42.1.

Arterijų obliteruojamosios ligos. Apatinių ir viršutinių galūnių arterijų spindžio susiaurėjimas ir užakimas, sukeliantis arterinės kraujotakos nepakankamumą (taip pat po kraujotaką atkuriančių chirurginių ar radiologinių operacijų), kai

42.1.1.

arterinės kraujotakos nepakankamumas – I stadija

90

42.1.2.

kraujo cirkuliacija yra apribota ir yra protarpinio šlubumo (claudicatio intermittens) reiškiniai

42.1.2.1.

vienos kojos arterinės kraujotakos nepakankamumas – II B stadija, kitos kojos – I arba II A stadija, abiejų kojų – II A stadija

55

42.1.2.2.

abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – II B stadija arba vienos kojos – III stadija

45

42.1.2.3.

abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – III stadija (pregangrena)

0

42.1.2.4.

abiejų kojų arterinės kraujotakos nepakankamumas – IV stadija Esant amputacijoms – vadovautis 14 skyriuje išdėstytais punktais

0

Pastaba: Fonteno klasifikacija: I stadija – ligonis nesiskundžia jokiais negalavimais, yra pėdos arterijų pulsacija, o arterijos susiaurėjimas ar užakimas nustatomi aparatiniais metodais: dopleriu, ultragarso dvigubu skenavimu, angiografija ir kt. Riešo srityje apčiuopiamas abiejų dilbio arterijų pulsas, o arterijų pažeidimas nustatomas remiantis kraujospūdžio gradientu arba, esant galimybėms, – dopleriu, ultragarso dvigubu skenavimu, angiografija ir kitais būdais; II stadija – protarpinis šlubumas (claudicatio intermittens), kai ligonis gali nueiti daugiau nei 200 m lygia vieta (nesergančių diabetu kraujotakos sutrikimas gali būti patikslintas matuojant sistolinį kraujospūdį dopleriu, žasto / kulkšnių indeksas < 0,9); II A stadija – kojų skausmai atsiranda nuėjus daugiau nei 200 m; II B stadija – kojų skausmai atsiranda nuėjus mažiau nei 200 m; III stadija – kojų skausmai ramybės metu ir kojų trofikos sutrikimai; IV stadija – gangrena

42.2.

Po chirurginių operacijų stambiose kraujagyslėse (protezo implantacija), jei kraujo apytakos sutrikimas yra visiškai kompensuotas, ilgalaikis gydymas antikoaguliantais. Pastaba: Jei po operacijos yra išlikusi arterinės kraujotakos nepakankamumo kojose III arba IV stadijos, sprendimas dėl bazinio darbingumo procentų turi būti priimtas po gydymo specializuotuose skyriuose

80

42.3.

Aneurizmos, atsižvelgiant į vietą ir dydį

42.3.1.

neoperuotinos pilvo aortos aneurizmos, kurių diametras echoskopiškai viršija 3,5 cm, klubinių arterijų aneurizmos, kurių diametras echoskopiškai viršija 2,5 cm. Bendras fizinio krūvio pajėgumas yra apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)

45

42.3.2.

neoperuotinos bet kokios etiologijos ir lokalizacijos aortos lanko šakų ir periferinių arterijų aneurizmos, kurių diametras 1,5 karto didesnis nei normalios arterijos. Bendras fizinio krūvio pajėgumas stipriai apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)

30

42.3.3.

neoperuotina lėtinė atsisluoksniuojanti torakalinės, torakoabdominalinės arba abdominalinės aortos aneurizma arba lėtinė šių aortos dalių disekacija. Bendras fizinio krūvio pajėgumas labai stipriai apribotas (būtina gydytojų konsiliumo išvada)

20

42.4.

Įvairios kilmės lėtinės venų ligos klasifikuojamos pagal Europos Sąjungoje priimtą CEAP klasifikaciją: C1 teleangektazės; C2 varikozė; C3 edema; C4 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema; C5 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir užgijusi opa; C6 trofiniai odos pakitimai – induracija, pigmentacija, odos atrofija, egzema ir atvira opa

42.4.1.

C1–C2 kojų paviršinių venų varikozė, kai nėra kojų edemos ir trofikos sutrikimų. C3 kojų paviršinių venų varikozė, kai yra edema, kuri praeina taikant kompresinę terapiją arba per naktį (netaikant kompresinės terapijos)

90

42.4.2.

C4 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema

42.4.2.1.

C4 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema

60

42.4.2.2.

C4 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, baltąja trofine odos dėme, egzema

50

42.4.3.

C5–C6 kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa

42.4.3.1.

C5 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa

45

42.4.3.2.

C5 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija, kai yra užgijusi ar atvira opa

40

42.4.3.3.

C6 vienos kojos lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija ir atvira opa

35

42.4.3.4.

C6 abiejų kojų lėtinė venų liga, kai sutrinka odos trofika, pasireiškianti lipodermatoskleroze (induracija, pigmentacija), odos atrofija ir atvira opa

30

42.5.

Limfedema, kai yra

42.5.1.

I laipsnio galūnės edema, kuri atsiranda tik nenešiojant gydomųjų kompresinių kojinių

90

42.5.2.

II–III laipsnio galūnės edema, kuri išlieka ir nešiojant kompresines kojines, bet galūnės funkcija neribota

70

42.5.3.

IV laipsnio galūnės edema. Galūnės funkcija ribota, nepaisant to, kad taikoma nuolatinė kompresinė terapija gydomosiomis kojinėmis

42.5.3.1.

vienoje kojoje

55

42.5.3.2.

abiejose kojose

50

Pastaba: Pagal Mikos klasifikaciją: I laipsnio galūnės edema – nuo 1 iki 2 cm storesnė galūnė; II laipsnio galūnės edema – nuo 2 iki 4 cm storesnė galūnė; III laipsnio galūnės edema – nuo 4 iki 6 cm storesnė galūnė; IV laipsnio galūnės edema – daugiau nei 6 cm storesnė galūnė

42.6.

ortostatinė hipotenzija

42.6.1.

kai yra lengvų negalavimų

100

42.6.2.

kai yra didesnių negalavimų, polinkis į kolapsą

80

VII. Virškinimo sistemos ligos

Proc.

43.

Kramtymo ir rijimo pažeidimai

43.1.

lengvas kramtymo ir (ar) nurijimo sutrikimas, gleivių susikaupimas ryklėje

90

43.2.

Vidutinis kramtymo ir (ar) nurijimo sutrikimas

70

43.3.

sunkus rijimo sutrikimas, kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus (reikalingas enterinis zondinis ir (ar) parenterinis maitinimas)

20

43.4.

asmuo gali maitintis tik per enterostomą

20

44.

Rezekuoto skrandžio liga (Dumping sindromas, malabsorbacijos sindromas) – A; lėtinis pankreatitas – B; nespecifinis opinis kolitas, Krono liga – C; hepatitas – D; kepenų cirozė – E; kitos kepenų ligos – F, sukeliančios kepenų funkcijos sutrikimą (pvz.: židininiai kepenų pažeidimai, būklė po kepenų rezekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai ir kt.), – pagal išdėstytus funkcijų sutrikimo lygius (bazinis darbingumas priklauso nuo kepenų funkcijos sutrikimų ir portinės kraujo apytakos)

44.1.

lengvas funkcinis sutrikimas (A; B; C – 0,5 metų remisija; D – lėtinis hepatitas; E – kompensuotas; F)

80

44.2.

vidutinis funkcinis sutrikimas

44.2.1.

A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai pakitimai tyrimuose); D – mažai aktyvus hepatitas, epizodiniai pakitimai tyrimuose; E–A funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), pradiniai portinės hipertenzijos požymiai; F – paūmėjimai kelis kartus per metus, KLN požymiai

60

44.2.2.

A, B, C – paūmėjimai kelis kartus per metus (epizodinis viduriavimas, epizodiniai ar pastovūs pakitimai tyrimuose), svorio mažėjimas; D – aktyvus hepatitas, I° KLN; E – A–B funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I° portinės hipertenzijos požymiai; F – paūmėjimai kelis kartus per metus, I° KLN

50

44.2.3.

A, B, C – dažni paūmėjimai (viduriavimas, pakitimai tyrimuose), svorio mažėjimas, hipovitaminozės požymiai; D – aktyvus hepatitas, II° KLN; E – B-C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus), I–II° portinės hipertenzijos požymiai ir (ar) I° hepatinė encefalopatija; F – dažni paūmėjimai, II° KLN

40

44.3.

sunkus funkcinis sutrikimas

44.3.1.

A, B – skausminis sindromas, nuolatinė diarėja, II° mitybos sutrikimas (KMI 17,4 – 16); C – totalus žarnų pažeidimas, buvęs kraujavimas iš žarnyno, anemija; D – dažni paūmėjimai, III° KLN; E – C funkcinė klasė (pagal Child-Pugh kriterijus); II–III° portinė hipertenzija (buvę kraujavimai iš virškinamojo trakto, ascitas) ir (ar) I–II° hepatinė encefalopatija; F – III° KLN

30

44.3.2.

A, B, C – pastovus skausminis sindromas, nuolatinė diarėja ir III° mitybos sutrikimas (KMI < 16), ir (ar) kitų organų sistemų pakenkimas; D, E – dekompensuota

20

45.

Skrandžio neturėjimas, pašalinimas

45.1.

skrandžio rezekcija, gerai funkcionuojanti gastroanastomozė

90

45.2.

visiškas skrandžio pašalinimas, esant negalavimų, kai nėra mitybos sutrikimo

70

45.3.

visiškas skrandžio pašalinimas, kai yra mitybos sutrikimas

45.3.1.

esant mitybos nepakankamumo požymiams (svorio mažėjimas)

60

45.3.2.

esant I° mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,4)

50

45.3.3.

esant II° mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16)

30

45.3.4.

esant III° mitybos nepakankamumui (KMI < 16)

20

46.

Išmatų nelaikymas

46.1.

lengvo pobūdžio (pasitaiko tik esant viduriavimui)

70

46.2.

vidutinio sunkumo

50

46.3.

visiškas (pastoviai naudojamos sauskelnės)

40

47.

Plonosios žarnos fistulė arba storosios žarnos fistulė

50

48.

Dirbtinė išangė

40

49.

Trumpos žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos)

49.1.

lengvas funkcinis sutrikimas (pasikartojantis viduriavimas)

80

49.2.

vidutinis funkcinis sutrikimas (nuolatinis viduriavimas ir pradiniai bei vidutiniai malabsorbcijos požymiai)

49.2.1.

nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24.9)

60

49.2.2.

esant I° mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5)

50

49.2.3.

esant II° mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16)

30

49.3.

sunkus funkcinis sutrikimas (ryški malabsorbcija, ryškus mitybos nepakankamumas, KMI <16)

20

50.

Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys)

50.1.

lengvas funkcinis sutrikimas

80

50.2.

vidutinis funkcinis sutrikimas

50.2.1.

nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9)

60

50.2.2.

esant I° mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5)

50

50.2.3.

esant II° mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16)

30

50.3.

sunkus funkcinis sutrikimas (ryškus mitybos nepakankamumas, KMI < 16)

20

51.

Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą)

90

52.

Transplantuotos kepenys/ kasa

52.1.

pirmieji metai po transplantacijos

20

52.2.

daugiau kaip vienus metus po transplantacijos nepasireiškia transplantuoto organo funkcijos sutrikimas

40

52.3.

transplantuotų kepenų/ kasos funkcijos sutrikimas

20

VIII. Urogenitalinės sistemos ligos

53.

Inkstų ligos

Proc.

53.1.

Lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas. Pastaba: pagrindinis rodiklis – GFG (Glomerulų filtracijos greitis)

53.1.1.

0 laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas, kai yra normalus ar padidintas GFG (120-90 ml/min/1,73 m2), I stadija

100

53.1.2.

I laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (lengvas), kai yra nestipriai sumažėjęs GFG (89–60 ml/min/1,73 m2), II stadija

80

53.1.3.

II laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (vidutinis), kai yra sumažėjęs GFG (59–30 ml/min/1,73 m2), III stadija

50

53.1.4.

III laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (sunkus), kai yra sumažėjęs GFG (29–15 ml/min/1,73 m2), IV stadija

30

53.1.5.

IV laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (galutinis), kai GFG mažiau kaip 15 ml/min/1,73 m2), V stadija

15

53.2.

Vieno inksto neturėjimas

90

53.3.

Vienintelio inksto patologija

53.3.1.

0 laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas, kai yra normalus ar padidintas GFG (120–90 ml/min/1,73 m2), I stadija

90

53.3.2.

I laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (lengvas), kai yra neryškiai sumažėjęs GFG (89–60 ml/min/1,73 m2), II stadija

80

53.3.3.

II laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (vidutinis), kai yra sumažėjęs GFG (59–30 ml/min/1,73 m2), III stadija

50

53.3.4.

III laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (sunkus), kai yra sumažėjęs GFG (29–15 ml/min/1,73 m2), IV stadija

30

53.3.5.

IV laipsnio inkstų funkcijos sutrikimas (galutinis), kai GFG mažiau kaip 15 ml/min/1,73 m2), V stadija

15

53.4.

Transplantuotas inkstas

53.4.1.

pirmieji metai po inksto transplantacijos

15

53.4.2.

antrieji metai po inksto transplantacijos, esant normaliai transplantuoto organo funkcijai

40

53.4.3.

transplantuoto inksto I laipsnio funkcijos sutrikimas (II stadija)

35

53.4.4.

transplantuoto inksto II laipsnio funkcijos sutrikimas (III stadija)

25

53.4.5.

transplantuoto inksto III laipsnio funkcijos sutrikimas (IV stadija)

20

53.4.6.

transplantuoto inksto IV laipsnio funkcijos sutrikimas (V stadija)

15

54.

Šlapimo pūslės neturėjimas, cistostomija, nefrostomija

54.1.

Šlapimo pūslės neturėjimas (įgimtas)

50

54.2.

Cistostomija

50

54.3.

Nefrostomija

40

55.

Šlapimo nelaikymas (dokumentuota urologo išvada)

55.1.

Lengvo pobūdžio – jei keliamas svoris ar mažiau kaip 1 kartą per savaitę

90

55.2.

Vidutinio sunkumo – 1 kartą per savaitę – 1 kartą per dieną

80

55.3.

Sunkus – kasdieninis

60

56.

Šlapimo takų fistulė (jei negalima korekcija)

70

57.

Sando išvarža (reikia dėvėti bandažą)

90

IX. Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos

Proc.

58.

Cukrinis diabetas (E10-E14)

58.1.

lengvas funkcijos sutrikimas Gydymui pakanka dietos, režimo ir medikamentų. Ligonio diabeto kontrolė pakankama, glikuotas hemoglobinas (HbA1c <=? 6,5 %). Stebimi pradiniai organų pažeidimai: neproliferacinė diabetinė retinopatija ir (ar) nefropatija, ir (ar) neuropatija, ir (ar) angiopatija, netrukdantys kasdieninei veiklai

90

58.2.

vidutinis funkcijos sutrikimas

58.2.1.

gydymui būtini režimas, dieta ir medikamentai (politerapija). Ligonio diabeto kontrolė nepakankama, glikuotas hemoglobinas (HbA1c ?>= 7 %). Stebimi didesni organų pažeidimai: neproliferacinė diabetinė retinopatija ir diabetinė makulos edema ir (ar) nefropatija, esant I–II laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) neuropatija, nesant skausmo ir opų apatinėse galūnėse, ir (ar) I–II stadijos angiopatija

70

58.2.2.

esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams

55

58.3.

sunkus funkcijos sutrikimas

58.3.1.

gydymui būtini režimas, dieta ir medikamentai, be kurių būklė staigiai pablogėja. Ligonis sunkai kontroliuoja gydymą, glikuotas hemoglobinas (HbA1c ?>= 8 %). Stebimi sunkesni organų pažeidimai: neproliferacinė diabetinė retinopatija ir (ar) diabetinė makulos edema, ir (ar) stiklakūnio kraujosruvos, ir (ar) nefropatija, esant III laipsnio inkstų nepakankamumui, ir (ar) neuropatija, diabetinė pėda, ir (ar) III–IV stadijos angiopatija (būklė po vieno ar keleto pirštų ar pėdos (pėdų) amputacijos)

50

58.3.2.

esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams

40

58.4.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas Ligonis negali kontroliuoti diabeto gydymo, glikuotas hemoglobinas (HbA1c ?>= 9 %). Stebimi negrįžtami organų pažeidimai

58.4.1.

sunki proliferacinė diabetinė retinopatija ir diabetinė makulos edema, stiklakūnio kraujosruvos ir (ar) tinklainės atšokos, regėjimo aštrumas sumažėjęs, gali sekti tik rankų judesius

30

58.4.2.

nefropatija, kai yra terminalinis inkstų nepakankamumas ir kai būtina pakaitinė inkstų terapija (nuolatinė ambulatorinė peritoninė dializė, hemodializė, inkstų transplantacija), ir (ar) angiopatija (išeičių stadija) (būklė po apatinių galūnių vieno ar daugiau segmentų amputacijos, nesant galimybės protezuoti)

25

58.4.3.

esant vieno organo ir (ar) kitos organų sistemos pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

20

58.4.4.

esant dviejų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

15

58.4.5.

esant trijų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

10

Pastaba: • Kiti organų pažeidimai, patvirtinti oftalmologo, neurologo, angiochirurgo, nefrologo

59.

Hipofizės skydliaukės funkcijos sutrikimai, antinksčių nepakankamumas, necukrinis diabetas, kitų vidinės sekrecijos liaukų funkcijos sutrikimai (E00-E07), (E20-E34) kiti gliukozės reguliavimo ir kasos vidaus sekrecijos funkcijos sutrikimai (E15-E16), vidaus sekrecijos liaukų funkcijų sutrikimai sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur (E35), medžiagų apykaitos sutrikimai (E70-E80, E83-E90) po gydymo, pasiekus hormonų pusiausvyrą ir taikant pakaitinę terapiją. Bazinis darbingumas nustatomas pagal kitų organų funkcinius sutrikimus, atsiradusius dėl šių ligų

59.1.

lengvas funkcijos sutrikimas (visiškai savarankiškas)

100

59.2.

vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas (visiškai savarankiškas, kasdieninę veiklą atlieka lėčiau)

70

59.3.

sunkus funkcijos sutrikimas (funkciniai sutrikimai trikdo kasdieninę veiklą ir jai atlikti reikalinga pagalba)

50

59.4.

esant dviejų ar daugiau organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams

40

59.5.

ypač sunkus funkcijos sutrikimas (ligoniui reikalinga didelė pagalba)

30

59.5.1.

esant vieno organo ir (ar) kitos organų sistemos pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

25

59.5.2.

esant dviejų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

20

59.5.3.

esant trijų organų ir (ar) kitų organų sistemų pažeidimams, sukeliantiems sunkų funkcijos sutrikimą

15

60.

Morbidinis nutukimas ir kitas maisto medžiagų perteklius bei maisto medžiagų pertekliaus padariniai (E65-E68), kai KMI>40

50

61.

Mitybos trūkumas (prasta mityba (E40-E46), kitų medžiagų trūkumas dėl prastos mitybos (E50-E64)

61.1.

nesant mitybos nepakankamumo (KMI 18,5–24,9)

60

61.2.

esant I laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 18,4–17,5)

50

61.3.

esant II laipsnio mitybos nepakankamumui (KMI 17,4–16)

30

61.4.

ryškus mitybos nepakankamumas (KMI<16)

20

X. Odos ir poodžio ligos

Proc.

62.

Nuolatinė odos ir (ar) poodžio pažeidimo (egzemos / dermatito ar kito susirgimo) rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones; lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių)

90

63.

Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema / dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja)

70

64.

Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema / dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio gydymas neduoda efekto; vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja, asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų)

50

65.

Nuolatinis sunkios eigos odos ir (ar) poodžio pažeidimas (egzema/dermatitas, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus) arba padų ir (ar) delnų srityje, kuris sukelia bendrus sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo gali atlikti tik lengvus, ribotus veiksmus, negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, vaistų nevartojimas gali sukelti funkcinių sutrikimų progresavimą ir kitų organų komplikacijas)

30

66.

Nuolatinis ypač sunkios eigos odos ir (ar) poodžio pažeidimas (žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus), kuris sukelia bendrus labai sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo pats sugeba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų)

20

XI. Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais

Proc.

Pastaba: Turi būti pateiktas hematologo konsultacijos išrašas, kuriame būtų nurodyti funkcijos sutrikimai pagal atitinkamus kriterijus

67.

Lengvas funkcinis sutrikimas Pastaba: Nustatant lengvą funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardinti veiksniai: asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų reguliariai (kas dieną per pastaruosius 12 mėnesių), turi vartoti vaistus; blužnis yra pašalinta, bet dėl to neatsiranda kitų komplikacijų, kaip, pavyzdžiui, trombozės, recidyvinės infekcijos ir t. t.; yra lengvas krešėjimo faktorių deficitas, dėl kurio neatsiranda spontaniškų kraujavimų

70

68.

Vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas Pastaba: Nustatant vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardinti veiksniai: asmuo netoleruoja vidutinio sunkumo krūvių, negali nuolat atlikti tikslumo ir dėmesio sukoncentravimo reikalaujančio darbo, dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų. Negalavimus sukelia ilgas stovėjimas ar vaikščiojimas; vaistų nevartojimas vieną parą sukelia sunkius funkcinius sutrikimus; gydymo koregavimo tikslais konsultuojamas hematologo mažiausiai 6 kartus per metus; padidėjęs imlumas oportunistinėms (tarp jų grybelinėms) infekcijoms; lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių deficitas, kai kraujavimų pasitaiko kelis kartus per metus

50

69.

Sunkus funkcinis sutrikimas Pastaba: Nustatant sunkų funkcinį sutrikimą, turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardinti veiksniai: asmuo sugeba atlikti tik lengvus ir apribotus veiksmus, kasdienėje veikloje stipriai yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, turi reguliariai ir dažnai vartoti nuskausminamuosius vaistus; taikomas nuolatinis gydymas kraujo komponentais ir kitais medikamentais, gydymo nesilaikant ar nereguliariai vartojant vaistus, blogėja bendra sveikatos būklė; yra polinkis į spontaniškus kraujavimus ir trombozes; dėl laboratoriniais tyrimais nustatytų imuninės sistemos sutrikimų dažnai pasikartoja ir recidyvuoja infekcijos; dėl ligos atsirado III stadijos inkstų nepakankamumas; yra blužnies padidėjimas, sukeliantis skausmo sindromą ar kitų organų veiklos sutrikimus; yra dažni spontaniški kraujavimai dėl sunkaus ar vidutinio sunkumo krešėjimo deficito

35

70.

Ypač sunkus funkcinis sutrikimas, esant šiems veiksniams: kasdienėje veikloje asmuo yra labai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos; savarankiškai sugeba patenkinti tik kasdienius natūralius poreikius

25

XII. Infekcinės ligos

Proc.

Pastaba: • Funkciniai sveikatos sutrikimai pagal šios dalies 71punką vertinami tik tuo atveju, jei yra pateikta gydytojo specialisto išvada; • Bazinis darbingumas po persirgtos įvairių lokalizacijų tuberkuliozės nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį

71.

Tuberkuliozė, patvirtinta bakteriologiniais ar morfologiniais tyrimais, kai paciento gydymo trukmė viršija 6 mėn., nors pacientas neabejotinai laikosi gydymo režimo

40

72.

ŽIV infekuotas, sergantis AIDS

72.1.

A3, B1, B2, B3

50

72.2.

C1, C2, C3

40

72.3.

C2, C3

25

Klinikinės kategorijos

CD4+T ląstelių kategorijos

A simptominis, stiprus (pirminis) ŽIV arba PGL*

B Simptominis ne A ar C

C AIDS indikatorinės ligos

> 500 miu L

A1

B1

C1

200–499 miu L

A2

B2

C2

< 200 miu L

A3

B3

C3

*PGL – persistuojanti generalizuota limfadenopatija

73.

Laimo liga (neuroboreliozė) A69.2

74.

Echinokokozė B67

75.

Erkinis encefalitas A84

Pastaba: Esant 73, 74,75 punktuose numatytiems susirgimams, bazinis darbingumas nustatomas atsižvelgiant į atitinkamos organų sistemos funkcijos sutrikimo laipsnį, kai yra pateikta gydytojo specialisto išvada

XIII. Jungiamojo audinio ir judamojo atramos aparato ligos

76.

Dviejų ir daugiau sąnarių artrozės: kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė, ne mažiau kaip dviejų sąnarių (darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos)

Proc.

76.1.

I funkcinio nepakankamumo klasė (gali atlikti įprastus kasdienius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio))

76.1.1.

I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

100

76.1.2.

II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

90

76.2.

II funkcinio nepakankamumo klasė (gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla)

76.2.1.

I rentgenologinė stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

80

76.2.2.

II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

60

76.2.3.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

55

76.2.4.

IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai

50

76.3.

III funkcinio nepakankamumo klasė (gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla)

76.3.1.

II rentgenologinė stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas

50

76.3.2.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

45

76.3.3.

IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai

40

76.4.

IV funkcinio nepakankamumo klasė (ribota apsitarnavimo, profesinė ir aktyvi fizinė veikla)

76.4.1.

III rentgenologinė stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų

40

76.4.2.

IV rentgenologinė stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai

30

Pastaba: • Esant radikuliopatijai, mieloišemijai, mielopatijai, arklio uodegos sindromui, bazinio darbingumo lygio procentai mažinami 5 procentais

77.

Artritai ir sisteminės jungiamojo aparato ligos (procentą lemia ligos, uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, judamojo atramos aparato pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis)

77.1.

lengvas judamojo atramos aparato ir (ar) vidaus organų funkcinis sutrikimas (negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir (ar) esant ryškiai insoliacijai reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir (ar) yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas). Turi reguliariai vartoti vaistus

80

77.2.

vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas

77.2.1.

vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susikoncentravimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių). Vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą

50

77.2.2.

vidutinio sunkumo judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, atlikti nuolatinio tikslumo ir susikoncentravimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių). Vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą, taikomas gydymas baziniais vaistais (citostatikais)

40

77.3.

sunkus judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos sunkus arba dviejų ir daugiau organų sistemų vidutinio laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik labai ribotus lengvus veiksmus, kasdieniame gyvenime priklauso nuo kitų asmenų)

30

77.4.

ypač sunkus judamojo atramos aparato ir (ar) vienos vidaus organų sistemos ypač sunkus ar daugiau kaip dviejų organų sistemų sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo pats sugeba tik patenkinti savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų)

10

XIV. Ligos, traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai

78.

Funkcijos sutrikimas dėl minkštųjų audinių sužalojimų

Proc.

78.1.

Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo: dideli (ryškūs), trikdantys mimiką

50

78.2.

liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trikdantys funkciją), kurie užima daugiau kaip 10% ploto

65

Pastaba: • delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto

79.

Griaučių neuromotorinės ir su judesiais susijusios funkcijos

79.1.

Stuburo funkcijos sutrikimas

79.1.1.

nedidelis judesių apribojimas, nedideli pakitimai, nestipraus lokalaus skausmo sindromas iki 3 balų pagal VAS skalę

85

79.1.2.

vidutinis judesių apribojimas, vidutiniai pakitimai ir lokalaus skausmo sindromas iki 5 balų pagal VAS skalę

70

79.1.3.

didelis judesių apribojimas, labai riboti judesiai, dideli pakitimai ir lokalaus skausmo sindromas >5 balai pagal VAS skalę

50

? Pastaba: • Stuburo judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): T/0/L Nedidelis judesių apribojimas 20/0/50° Vidutinis judesių apribojimas 10/0/30° Didelis judesių apribojimas 0/0/15°

79.2.

Peties sąnarys

79.2.1.

peties sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje (už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų)

50

79.2.2.

peties sąnario kontraktūra

79.2.2.1.

nedidelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/130° 0/0/70° 130/0/0°

80

79.2.2.2.

vidutinė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/80° 0/0/40° 90/0/0°

70

79.2.2.3.

didelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/20° 0/0/20° 40/0/0°

60

Pastaba: • Normali peties sąnario judesių amplitudė ( neutralaus nulio metodas): T/0/L SI/0/SV A/0/P 40/0/170° 50/0/95° 180/0/40

79.3.

Rankos ir mentės (ar jos dalies) netektis

40

79.4.

Rankos netektis nuo peties po peties sąnario egzartikuliacijos

40

79.5.

Rankos netektis žasto srityje

45

79.6.

Vienintelės rankos netektis

10

79.7.

Nesuaugęs žastikaulio lūžis (netikras sąnarys) – operaciniu būdu nekoreguojama (pateikti III-io lygio ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą)

50

79.8.

Alkūnė

79.8.1.

tabaluojantis alkūnės sąnarys po alkūnės sąnario rezekcijos – operaciniu būdu nekoreguojama (pateikti III-io lygio ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą)

50

79.8.2.

alkūnės sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje (už didelės kontraktūros judesių amplitudės ribų)

55

79.8.3.

alkūnės sąnario kontraktūra

79.8.3.1.

nedidelė T/0/L N/0/A 0/0/130° 0/0/70°

90

79.8.3.2.

vidutinė T/0/L N/0/A 0/0/100° 0/0/40°

75

79.8.3.3.

didelė T/0/L N/0/A 0/0/60° 0/0/20°

65

Pastaba: • Normali alkūnės sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): T/0/L N/0/A 10/0/150° 85/0/85°

79.9.

Rankos netektis nuo alkūnės sąnario (po alkūnės sąnario egzartikuliacijos)

50

79.10.

Dilbio bigė bet kurioje dalyje

50

79.11.

Nesuaugęs dilbio kaulų lūžis (netikras sąnarys) – operaciniu būdu nekoreguojama (pateikti III-io lygio ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą)

79.11.1.

vieno dilbio kaulo

70

79.11.2.

abiejų dilbio kaulų

55

79.12.

Riešas

79.12.1.

riešo sąnario nejudrumas (ankilozė) funkciškai nepatogioje padėtyje

60

79.12.2.

riešo sąnario kontraktūra

79.12.2.1.

nedidelė T/0/L 20/0/40°

90

79.12.2.2.

vidutinė T/0/L 10/0/20°

85

79.12.2.3.

didelė T/0/L 0/0/10°

75

Pastaba: • Normali riešo sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): T/0/L 50/0/50°

79.13.

Plaštakos netektis nuo riešo arba delnakaulių

50

79.14.

Nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai)

85

79.15.

Plaštaka

79.15.1.

pirmasis pirštas (nykštys)

79.15.1.1.

naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai, kai yra pakitimų

95

79.15.1.2.

bigė IP (tarppirštakauliniame) sąnaryje

85

79.15.1.3.

piršto bigė pamatinio pirštakaulio lygyje

80

79.15.1.4.

bigė MP (delniniame – piršto) sąnaryje

75

79.15.1.5.

piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi

70

79.15.2.

vieno piršto vieno sąnario nejudrumas

79.15.2.1.

lenkimo ankilozė

90

79.15.2.2.

tiesimo ankilozė

85

79.15.3.

dviejų vieno piršto sąnarių nejudrumas

79.15.3.1.

lenkimo ankilozė

85

79.15.3.2.

tiesimo ankilozė

80

79.15.4.

MP (delninio - piršto) + PIP (artimojo tarppirštakaulinio) + DIP (tolimojo tarppirštakaulinio) piršto sąnarių nejudrumas (ankilozė)

79.15.4.1.

lenkimo ankilozė

80

79.15.4.2.

tiesimo ankilozė

75

79.15.5.

piršto judesių sutrikimas

79.15.5.1.

nedidelis

90

79.15.5.2.

vidutinis (pusiau lenkimo)

85

79.15.5.3.

didelis (tiesimo arba pilnai lenkimo)

80

79.15.6.

antrasis pirštas (rodomasis)

79.15.6.1.

naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai, kai yra pakitimų, arba bigė galiniame pirštakaulyje

95

79.15.6.2.

piršto bigė vidurinio pirštakaulio lygyje

90

79.15.6.3.

piršto bigė pamatinio pirštakaulio lygyje

85

79.15.6.4.

piršto netektis

80

79.15.6.5.

piršto netektis kartu su delnakauliu ar jo dalimi

75

79.15.6.6.

vidutinė piršto kontraktūra arba distalinio piršto sąnario kontraktūra

90

79.15.6.7.

didelė lenkimo piršto kontraktūra, taip pat proksimalinio piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė

85

79.15.6.8.

piršto visiška lenkimo arba tiesimo kontraktūra, taip pat dviejų piršto sąnarių ankilozė

80

79.15.7.

Trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai

79.15.7.1.

galinio pirštakaulio bigė

95

79.15.7.2.

bigė DIP arba PIP sąnario lygyje

90

79.15.7.3.

piršto netektis kartu su delnakauliu arba jo dalimi

85

79.15.7.4.

nedidelė piršto kontraktūra arba PIP sąnario ankilozė

95

79.15.7.5.

didelė lenkimo piršto kontraktūra arba PIP sąnario arba MP sąnario ankilozė

90

79.15.7.6.

piršto visiška lenkimo arba tiesimo kontraktūra arba dviejų, taip pat DIP, PIP, MP piršto sąnarių ankilozė

85

79.15.8.

dviejų vienos rankos pirštų netektis

79.15.8.1.

pirmojo ir antrojo, pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+2), (1+3), (1+4), (1+5)

65

79.15.8.2.

antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba antrojo ir penktojo (2+3), (2+4), (2+5)

75

79.15.8.3.

trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5)

80

79.15.9.

trijų vienos rankos pirštų netektis

79.15.9.1.

pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5) arba pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5)

55

79.15.9.2.

antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5)

65

79.15.9.3.

trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5)

70

79.15.10.

keturių vienos rankos pirštų netektis

79.15.10.1.

pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+2+3+4), (1+2+3+5)

50

79.15.10.2.

pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo

55

79.15.10.3.

pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo

55

79.15.11.

visų vienos plaštakos pirštų netektis

50

79.15.12.

vienos plaštakos visų pirštų kontraktūros

79.15.12.1.

nedidelės

65

79.15.12.2.

vidutinės – pusiau lenkimo

60

79.15.12.3.

didelės – tiesimo, taip pat pirštų sąnarių tiesimo ankilozė

50

79.15.12.4.

didelės – pilnos lenkimo, taip pat pirštų sąnarių ankilozė

55

79.15.13.

vienos plaštakos keturių pirštų kontraktūros

79.15.13.1.

nedidelės

65

79.15.13.2.

vidutinės – pusiau lenkimo kontraktūra

60

79.15.13.3.

didelės – tiesimo, taip pat pirštų sąnarių tiesimo ankilozė

50

79.15.13.4.

didelės – pilnos lenkimo kontraktūros, taip pat pirštų sąnarių ankilozė

55

79.16.

Dubens funkcijos sutrikimas

79.16.1.

nedidelis statikos sutrikimas: klubo sąnarių judesiai neriboti, bet skausmingi, vienos kojos sutrumpėjimas ne daugiau kaip iki 3 cm. Dubens organų funkcija nesutrikusi. Papildoma techninė priemonė reikalinga einant didesnius atstumus

80

79.16.2.

vidutinis statikos sutrikimas: kojos sutrumpėjimas iki 5 cm. Riboti klubo sąnario judesiai (koksartrozė). Vaikštant nuolat naudojamos techninės pagalbos priemonės (ramentai, lazdelė)

50

79.16.3.

didelis statikos sutrikimas: atsistoja sunkiai arba negali, galimi dubens organų funkcijos sutrikimai. Klubo sąnario judesių apribojimas (koksartrozė). Kojos sutrumpėjimas daugiau nei 5 cm. Pažeistas dubens žiedo vientisumas, esant neurologiniams sutrikimams ir jų nesant. Vaikštant būtinos techninės pagalbos priemonės (ramentai, lazdelė)

40

79.17.

Klubo sąnarys

79.17.1.

klubo sąnario nejudrumas (ankilozė), tiesimo ankilozė

55

79.17.2.

lenkimo ankilozė funkciškai nepatogioje padėtyje – operaciniu būdu nekoreguojama (pateikti III-io lygio ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą)

40

79.17.3.

klubo sąnario kontraktūra

79.17.3.1.

nedidelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/30° 30/0/20 15/0/10

75

79.17.3.2.

vidutinė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/20° 15/0/10° 10/0/5

65

79.17.3.3.

didelė T/0/L SI/0/SV A/0/P 0/0/10° 10/0/5° 5/0/0°

50

Pastaba: Normali klubo sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): T/0/L SI/0/SV A/0/P 10/0/130° 45/0/35 50/0/25

79.17.4.

kojos netektis nuo klubo sąnario dėl klubo sąnario egzartikuliacijos

30

79.17.5.

kojos netektis, kai iki traumos koja buvo vienintelė

20

79.17.6.

šlaunies bigė

40

79.17.7.

šlaunikaulio netikras sąnarys – operaciniu būdu nekoreguojamas (pateikti III-io lygio ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą)

50

79.17.8.

kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos (pagal klubų ir kelio sąnarių nurodytus vertinimo punktus neutralaus nulio metodu)

79.17.8.1.

nedideli klubo arba kelio sąnarių pakitimai

75

79.17.8.2.

vidutiniai pakitimai, vidutinės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros

65

79.17.8.3.

dideli pakitimai, didelės klubo ir kelio sąnarių kontraktūros

50

79.18.

Kelis

79.18.1.

daugiakryptis nestabilus kelio sąnarys (dėl raiščių plyšimo)

65

79.18.2.

kelio sąnario ankilozė

79.18.2.1.

tiesimo

70

79.18.2.2.

lenkimo (funkciškai nepatogioje padėtyje)

50

79.18.3.

kelio sąnario kontraktūra

79.18.3.1.

nedidelė T/0/L 0/0/30°

80

79.18.3.2.

vidutinė T/0/L 0/0/20°

70

79.18.3.3.

didelė T/0/L 0/0/10°

60

Pastaba: Normali kelio sąnario judesių amplitudė (neutralaus nulio metodas): T/0/L 5/0/150°

79.18.4.

kojos netektis nuo kelio sąnario ( dėl kelio sąnario egzartikuliacijos)

50

79.18.5.

vienintelės kojos netektis nuo blauzdos

20

79.18.6.

blauzdos bigė

50

79.18.7.

nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys)

79.18.1.

abiejų kaulų

55

79.18.2.

blauzdikaulio

60

Pastaba: Jei netikras sąnarys operaciniu būdu nekoreguojamas, pateikti III-io lygio ortopedų-traumatologų konsiliumo išvadą

79.19.

Čiurnos sąnarys ir pėda

79.19.1.

nestabilus čiurnos sąnarys

60

79.19.2.

čiurnos sąnario ankilozė funkciškai nepatogioje padėtyje

50

79.19.3.

pėdos netektis nuo čiurnos dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais (per Šoparo sąnarį)

60

79.19.4.

pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje

70

79.19.5.

visų pėdos pirštų netekimas dėl padikaulių - pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje

75

79.19.6.

pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi

80

79.20.

Pūlinės ligos (osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės)

79.20.1.

nedidelės (remisija > l metus)

70

79.20.2.

vidutinės (fistulės atsiveria 1–2 kartus per metus)

60

79.20.3.

didelės – fistulinis osteomielitas (nepasiduodantis gydymui, fistulės funkcionuoja nuolat)

50

80.

Kaukolės defektai (lūžiai)

80.1.

be komplikacijų sugiję kaukolės lūžiai

100

80.2.

mažesni nepadengti kaukolės (ir didesni padengti) defektai

90

80.3.

kaukolės pažeidimai, kai yra žymūs kaulų defektai (įkaitant ir deformuojančius), bet nėra funkcinių sutrikimų (priskiriami visi didesni dėl traumų atsiradę kaukolės defektai, kai pažeista ir vidinė kaulų plokštė)

65

XV. Kitų organų ligos ir pažeidimai

Proc.

81.

Nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) bazinis darbingumas nustatomas įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą

81.1.

lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus)

80

81.2.

vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, atlikti veiklos, kuriai reikia nuolatinio susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą)

55

81.3.

sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos), kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 30 balų

40

81.4.

ypač sunkaus pobūdžio funkcinis sutrikimas (asmuo savarankiškai sugeba patenkinti tik savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos), kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 20 balų

20

_________________