DĖL PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2011, Nr. 64-3031

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO

2011 m. gegužės 18 d. Nr. 588

Vilnius

Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos regioninės

plėtros įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558; 2007, Nr. 61-2339; 2010, Nr. 48-2285)

9 straipsnio 4 dalimi ir siekdama įgyvendinti probleminių teritorijų plėtros

2011–2013 metais strateginį tikslą, nustatytą Regionų socialinių ir ekonominių

skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346), 26 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1.

Patvirtinti pridedamas

1.1.

Akmenės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programą;

1.2.

Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programą;

1.3.

Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programą;

1.4.

Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programą;

1.5.

Joniškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programą;

1.6.

Jurbarko rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programą;

1.7.

Kelmės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programą;

1.8.

Lazdijų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programą;

1.9.

Mažeikių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programą;

1.10.

Pasvalio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programą;

1.11.

Rokiškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programą;

1.12.

Skuodo rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programą;

1.13.

Šalčininkų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros

2011–2013 metų programą;

1.14.

Švenčionių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros

2011–2013 metų programą.

2.

Rekomenduoti šiuo nutarimu patvirtintose programose nurodytoms savivaldybėms,

asociacijoms dalyvauti įgyvendinant 1 punkte nurodytas programas, rekomenduoti

savivaldybėms skirti iš savo biudžeto lėšų joms įgyvendinti.

3.

Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintų programų prieduose nurodytoms

priemonėms įgyvendinti numatytas preliminarus lėšų poreikis gali būti keičiamas

rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir

minėtuose prieduose nurodytų programų sąmatas.

Ministras Pirmininkas Andrius

Kubilius

Vidaus reikalų ministras Raimundas

Palaitis

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Akmenės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013

metų programos (toliau – Programa)

paskirtis – nustatyti Akmenės rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai

įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp

Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje

didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. Probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos

departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir

savivaldybės informacija.

5. Savivaldybėje, kaip ir visoje

šalyje, pastebimai mažėja natūralus gyventojų skaičius. Tai lemia kelios

priežastys, viena iš jų – neigiamas natūralus gyventojų prieaugis. 1000-iui

gyventojų tenkanti natūrali gyventojų kaita savivaldybėje 2008 metais buvo

-4,9, 2009 metais – -4,1, o šalyje 2008 metais – -2,6, 2009

metais – -1,6. Gyventojų skaičiaus mažėjimui įtakos taip pat turėjo tarptautinė

ir vidinė migracija, kuri savivaldybėje gana didelė. 2008 metais tarptautinės

ir vidinės migracijos saldas buvo -345, 2009 metais šis rodiklis padidėjo iki

-419.

6. 2010 metų pradžioje 38

procentai visų savivaldybės gyventojų gyveno kaime, likusieji 62 procentai –

mieste (Lietuvoje atitinkamai 33 ir 67 procentai). Savivaldybėje 2007 metų

pradžioje kaime gyveno 38,1 procento, mieste – 61,9 procento gyventojų. Kaimo

gyventojų šiek tiek mažėja dėl sparčiai augančios bedarbystės savivaldybėje.

7. Gyvenamosios aplinkos

patrauklumui didelę įtaką turi infrastruktūra. Savivaldybėje visi 199

daugiabučiai namai pastatyti iki 1993 metų. Naujojoje Akmenėje ir Ventoje vyrauja

stambiaplokščiai daugiabučiai namai. Tokie namai yra neekonomiški energijos

vartojimo požiūriu. Senstant gyvenamųjų namų fondui ir brangstant energijos

ištekliams, vis opesnė darosi racionalaus energijos vartojimo problema, o kartu

sunku išlaikyti ir būstą. Dėl minėtų veiksnių atsiranda poreikis atnaujinti šiuos

namus. 2007 metais savivaldybėje atnaujinti 2 daugiabučiai namai, 2010 m. sausio 1 d. – 14 daugiabučių namų, iš kurių 9 atnaujinti kompleksiškai ir 5 – iš

dalies. Savivaldybėje yra vienas bendrabučio tipo gyvenamasis namas, kuris

gyvenamajai paskirčiai nebenaudojamas.

8. Savivaldybės socialinio būsto

poreikis didėja. Čia yra 354 socialiniai būstai, kurie nebeatitinka esminių

statybos techninių reikalavimų. 2009 metais gruodžio 31 d. savivaldybėje buvo 159

asmenys (šeimos), įrašyti į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus.

9. Iš viso savivaldybei priklauso 57 viešosios

paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. 2010 m. sausio 1 d. jų renovuota tik 17,5 procento (10 pastatų).

10. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas

užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu,

savivaldybėje 2008 m. sausio 1 d. buvo 8,6 procento (šalyje – 4,3 procento), 2009 metais sausio 1 d. – 10,9

procento (šalyje – 4,4 procento), 2010 m. sausio 1 d. – 17,6 procento (šalyje – 12,5 procento) ir buvo didžiausias Šiaulių apskrityje, 2010 m. sausio 1 d. jis viršijo šalies vidurkį apie 40 procentų. Bedarbių dalis nuo darbingo

amžiaus gyventojų savivaldybėje nuolat didėja, ir savivaldybės ir šalies vidurkis

labai skiriasi. Savivaldybėje 2010 m. sausio 1 d. ilgalaikių bedarbių dalis sudarė 27,9 procento registruotų bedarbių.

11. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis 2008 metais savivaldybėje buvo 4,3 procento (socialinės pašalpos

gavėjai – 1 181 gyventojas), o šalies vidurkis – tik 1,1 procento. Šis

savivaldybės rodiklis 2008 metais beveik keturiskart viršijo šalies vidurkį.

2009 metais socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis padidėjo iki

7,2 procento (socialines pašalpas gavo 1 951 gyventojas). Per 2010 metų

9 mėnesius savivaldybės socialinių pašalpų gavėjų ir gyventojų santykis išaugo

iki 11 procentų.

12. Savivaldybėje aktyvėja bendruomenių veikla. 2007 metų

pradžioje probleminėje teritorijoje buvo registruotos 27 bendruomenės, 2010 m. sausio 1 d. – jau 30: Naujosios Akmenės mieste (1), Naujosios Akmenės kaimiškojoje

seniūnijoje (5), Akmenės seniūnijoje (8), Ventos seniūnijoje (6), Papilės

seniūnijoje (7) ir Kruopių seniūnijoje (3). Jos vienija 1 980 narių. Veiksminga

bendruomenių veikla ir bendruomeninės iniciatyvos gali įtraukti vietos

gyventojus į savivaldybės plėtros procesus ir taip sumažinti socialinę bei

ekonominę atskirtį.

13. Tiesioginės užsienio

investicijos leidžia prognozuoti savivaldybės plėtros perspektyvas.

Analizuojant tiesioginių užsienio investicijų rodiklį savivaldybėje, galima

teigti, kad užsienio investicijų lygis palyginti žemas. 2008 metų pabaigoje

vienam savivaldybės gyventojui teko 3 842 litai tiesioginių užsienio

investicijų (Lietuvoje vienam šalies gyventojui vidutiniškai – 9 565 litai).

2009 metų pabaigoje šis rodiklis savivaldybėje šiek tiek sumažėjo iki 3 664

litų, todėl labai atsiliko nuo šalies rodiklio – 10 122 litų.

14. Prasta savivaldybės socialinės

infrastruktūros būklė, nepakankama būsto kokybė ir nepatraukli gyvenamoji ir

investicinė aplinka, išliekantis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus

mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad savivaldybė – vis dar probleminė

teritorija.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS STRATEGINIS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

15. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių

teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

16. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

16.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

16.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

17. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

17.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę

infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

17.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

17.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

17.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

17.5. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

17.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

17.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

18. Programos 16 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su

šalies vidurkiu, procentais;

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

19.

Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais

neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies

vidurkį 44,7 procento);

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau

kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 227,3 procento).

20. Programos 17 punkte nurodytų uždavinių

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai)

20.1. 17.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

20.2. 17.2 punkte nurodyto uždavinio

20.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis,

procentais;

20.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

skaičiaus pokytis, procentais;

20.3. 17.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

20.4. 17.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

20.5. 17.5 punkte nurodyto uždavinio

20.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis,

procentais;

20.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų

siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

20.6. 17.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

20.7. 17.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

21. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

21.1. bus įgyvendinti 3 kompleksinės urbanistinės

plėtros projektai savivaldybėje (2 Naujojoje Akmenėje, vienas – Akmenėje)

(2008–2009 metais pradėti vykdyti 2 tokie projektai, kurie bus baigti 2011 metais);

21.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis išaugs atitinkamai nuo 0 procentų (0 namų) visų daugiabučių

gyvenamųjų namų ir butų juose 2009 metais iki 23,6 procento (47 namai) 2013 metais;

21.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės

12,6 procento (nuo 159 asmenų (šeimų) 2009 metais

iki 139 asmenų (šeimų) 2013 metais);

21.4. 7 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2010 metais įvykdyti

2 tokie projektai, dar 2 pradėti vykdyti);

21.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių

bendruomenių veikloje, padaugės 21,8 procento (nuo 1 950 gyventojų

2009 metais iki 2 376 gyventojų 2013 metais);

21.6. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų

siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties

pastatų išaugs 2,1 karto (nuo 17,5 procento 2009 metais iki 37 procentų 2013 metais);

21.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 29,9

procento (nuo 461 ilgalaikio bedarbio 2009 metais iki 323 ilgalaikių

bedarbių 2013 metais);

21.8. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus,

padidės nuo 42 procentų valstybės tarnautojų ir darbuotojų 2009 metais iki 60

procentų – 2013 metais.

V. programos

įgyvendinimas

22. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

23. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia

Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje

veiklos ataskaitoje.

24. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto

ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos

parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama

vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Akmenės

rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

AKMENĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios

aplinkos patrauklumą

1.1.

Sutvarkyti Naujosios

Akmenės gyvenamųjų kvartalų ir gatvių gyvenamąją aplinką (V. Kudirkos,

Vytauto gatvėse ir L. Petravičiaus aikštėje)

1 309,08 (iš jų Europos

Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 112,718, Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 98,181,

savivaldybės biudžetas – 98,181)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas –

75)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas –

75)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

1.2.

Kompleksiškai sutvarkyti

Naujosios Akmenės kultūros rūmų aplinkos teritoriją ir Žalgirio gatvės

atkarpą

506 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 430,1, valstybės biudžetas – 37,95, savivaldybės biudžetas –

37,95)

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas –

37,5)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

1.3.

Modernizuoti ir plėtoti

transporto infrastruktūrą Ventos mieste (rekonstruoti Statybininkų ir

Žemaičių gatves)

1 551,9 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 945,97, valstybės biudžetas – 116,85,

savivaldybės biudžetas – 50,08, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir

plėtros programa) – 439)

2

300 (iš jų valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 300,

savivaldybės biudžetas – 2 000)

600

(iš jų valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 500,

savivaldybės

biudžetas – 100)

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savival­dybė

2.

Uždavinys – atnaujinti

daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

2.1.

(neteko galios) Nr. 1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

2.2.

Atnaujinti daugiabučius

namus kompleksiškai tvarkomose Naujosios Akmenės, Akmenės, Ventos miestų ir

Papilės miestelio teritorijose

3 500 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 975, kitų juridinių ir (arba) fizinių

asmenų lėšos – ne mažiau kaip 525)

14 323,1 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 12 174,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų

lėšos – ne mažiau kaip 2 148,4)

3 327,4 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 828,3, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų

lėšos – ne mažiau kaip 499,1)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savival­dybė

2.3.

Socialinių būstų, esančių

modernizuoja­muose daugiabučiuose namuose, atnaujinimas

–

342,1 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 290,8, savivaldybės biudžetas – 51,3)

590,6 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 502, savivaldybės biudžetas – 88,6)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savival­dybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą

3.1.

Sutvarkyti Akmenės rajono

savivaldybės kaimų ir miestelių gyvenamąją aplinką (sutvarkyti Papilės seniūnijos

Klaišių kaimo gatvę)

–

–

539,32 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 356,58, valstybės biudžetas – 74,88,

savivaldybės biudžetas – 107,86)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Akmenės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

3.2.

Renovuoti Akmenės rajono

savivaldybės Ventos miesto kultūros namų (kino teatro) pastatą

417,79 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51)

417,79 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

3.3.

Renovuoti Akmenės rajono

savivaldybės Papilės miestelio kultūros namų pastatą

417,79 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51)

417,79 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 345,28, valstybės biudžetas – 72,51)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja),

Akmenės rajono savivaldybė

3.4.

Renovuoti Akmenės rajono

savivaldybės Sablauskių kaimo kultūros namų pastatą

510,34 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 421,77, valstybės biudžetas – 88,57)

–

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

3.5.

Plėtoti vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Akmenės rajone (Ventoje, Papilėje,

Žerkščiuose)

3 183 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 705,55, valstybės biudžetas – 238,725,

uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725)

3 183 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 705,55, valstybės biudžetas – 238,725,

uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725)

3 182 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 2 704,7, valstybės biudžetas – 238,65, uždaroji

akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,65)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė

„Akmenės vandenys“, Akmenės rajono savivaldybė

3.6.

Atnaujinti Akmenės miesto

kultūros namų pastatą ir kompleksiškai sutvarkyti aplinką

350 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 297,5, valstybės biudžetas – 26,25, savivaldybės biudžetas –

26,25)

340 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 289, valstybės biudžetas – 25,5, savivaldybės biudžetas –

25,5)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

3.7.

Atnaujinti viešosios

paskirties pastatus, kompleksiškai plėtoti bendruomenės infrastruktūrą ir

gyvenamąją aplinką Akmenės ir Ventos miestuose

1 054,44 (iš jų ES

struktūriniai fondai –896,274, valstybės biudžetas – 79,083,

savivaldybės biudžetas – 79,083)

1 054,44 (iš jų ES

struktūriniai fondai –896,274, valstybės biudžetas – 79,083,

savivaldybės biudžetas – 79,083)

1 054,44 (iš jų ES

struktūriniai fondai –896,274, valstybės biudžetas – 79,083,

savivaldybės biudžetas – 79,083)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti

gyventojų bendruomenines iniciatyvas

4.1.

Įgyvendinti Akmenės rajono

savivaldybės vietos veiklos grupės strategijos „Kaimo vietovės studija ir

integruotos strategijos tobulinimas, siekiant gyvenimo kokybės gerinimo

Akmenės rajono savivaldybės kaimo gyvenamojoje vietovėje“ priemones

2 115 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 797,75, savivaldybės biudžetas –

317,25)

2 115 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 797,75, savivaldybės biudžetas –

317,25)

2 115 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 797,75, savivaldybės biudžetas –

317,25)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Akmenės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybės

vietos veiklos grupė, Akmenės rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti

socialinę infrastruktūrą

5.1.

Modernizuoti Akmenės rajono

Naujosios Akmenės mokyklą-darželį „Buratinas“

–

490 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 416,5, valstybės biudžetas – 73,5)

559,2 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 475,3, valstybės biudžetas – 83,9)

Ūkio ministerija (ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto

asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savival­dybė

5.2.

Rekonstruoti

– pritaikyti Akmenės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos reikmėms

pastatą Naujojoje Akmenėje, V. Kudirkos g. 9

250 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savival­dybė

5.3.

Rekonstruoti Naujosios

Akmenės ligoninės pastatą

712,6 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 605,7, valstybės biudžetas –106,9)

500 (valstybės biudžetas)

500 (valstybės biudžetas)

Ūkio ministerija (ES

struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Sveikatos

apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savival­dybė

5.4.

Steigti universalius daugiafunkcius

centrus Akmenės rajono kaimo gyvenamosiose vietovėse

556 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 472,6, savivaldybės biudžetas – 83,4)

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio

skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

6.1.

Įgyvendinti vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

400 (Užimtumo fondas)

400 (Užimtumo fondas)

400 (Užimtumo fondas)

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo

birža

6.2.

Remti savarankišką užimtumą

ir veiklą pagal verslo liudijimus

100 (Užimtumo fondas)

100 (Užimtumo fondas)

100 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo

birža, Akmenės rajono savivaldybė

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, administracinius gebėjimus

7.1.

Rengti ir įgyvendinti

projektus, skirtus Akmenės rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai

tobulinti

90 (iš jų ES struktūriniai fondai –

76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5)

90 (iš jų ES struktūriniai fondai –

76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5)

90 (iš jų ES struktūriniai fondai –

76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Akmenės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Akmenės rajono savivaldybė

Iš viso

17 023,94 (iš jų ES struktūriniai fondai – 10 517,91, valstybės biudžetas –

1 187,529, savivaldybės biudžetas – 705,694,

Užimtumo fondas – 500, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

parama – 2 910,08, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ –

238,725, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip

525, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 439)

28 373,2 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 18 622,82, valstybės biudžetas – 1 474,328,

savivaldybės biudžetas – 2 600,633, Užimtumo fondas –

500, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 488,31,

uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,725, kitų juridinių ir

(arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 2 148,4, valstybės biudžetas

(Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 300)

14 857,96 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 8 758,074, valstybės biudžetas –

1 451,513, savivaldybės biudžetas – 856,293, Užimtumo

fondas – 400, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 154,33, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“ – 238,65, kitų

juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 499,1,

valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 500)

Priedo

pakeitimai

Nr.

1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013

metų programos (toliau – Programa)

paskirtis – nustatyti Druskininkų savivaldybės (toliau

– savivaldybė, probleminė teritorija)

socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant tikslingai panaudoti

lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti – teritoriniams

socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų ir juose

mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 m. sausio 1 d. gyveno 24 044 gyventojai, dauguma – Druskininkų mieste (16 111

gyventojų). Kaimo gyventojų procentas (33 procentai) buvo lygus šalies

vidurkiui. Dauguma gyventojų (64,6 procento) buvo darbingo amžiaus. Šis

rodiklis buvo kiek mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai), tačiau

turėjo tendenciją didėti. Nuo 2006 metų iki 2010 m. sausio 1 d. darbingo amžiaus gyventojų padaugėjo 2,7 procento (nuo 15 125 iki 15 530). Net 19,5 procento

(nuo 4 269 iki 3 435) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, pensinio amžiaus gyventojų

sumažėjo 5,2 procento. Nuo 2006 metų pradžios iki 2010 metų pradžios

probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo 2,9 procento. Tarptautinės ir

vidinės migracijos saldas 2009 metais buvo neigiamas (-84).

6. Probleminės teritorijos

gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų

būklė. Savivaldybėje 2009 metais buvo 276 daugiabučiai. Per 2008–2009 metus

Druskininkuose visiškai renovuoti 2 daugiabučiai gyvenamieji namai, apšiltintos

2 daugiabučių namų sienos. Kadangi gyvenimo sąlygos labiausiai pablogėjusios

daugiabučiuose namuose (ypač bendrabučio tipo), labai svarbu juos atnaujinti,

t. y. gerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias savybes. Atnaujinus ir

apšiltinus daugiabučius namus, padidėjo gyvenamosios aplinkos patrauklumas. Be

to, net 79,7 procento visų probleminėje teritorijoje esančių daugiabučių

namų pastatyti iki 1990 metų, iš jų 33,3 procento – 1940–1960 metais.

7. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys

asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji, šeimos, auginančios 3

ir daugiau vaikų, bei savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, laukiantys

būsto sąlygų pagerinimo. Socialinio būsto fondo plėtra probleminėje

teritorijoje per lėta. Socialinio būsto pasiūla didėja lėtai, o šeimų ir

asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Nuo 2007 iki 2009 metų iš

naujo įrengta ar modernizuota 10 ir nupirkta 19 socialinių būstų, jais

aprūpinta 8,4 procento visų laukiančiųjų socialinio būsto. Nuo 2007 iki

2009 metų asmenų (šeimų), įrašytų į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus,

padaugėjo nuo 235 asmenų (šeimų) iki 319 asmenų (šeimų), t. y. 35,7 procento.

Nors probleminėje teritorijoje socialinio būsto paklausa didėjo mažiau negu

vidutiniškai šalyje, ji beveik 10 kartų viršijo valstybei ar savivaldybei

priklausančio socialinio būsto skaičiaus padidėjimą.

8. 2009 metais savivaldybei

priklausė 80 visuomeninės paskirties pastatų, kuriuose teikiamos paslaugos

gyventojams. Iki 2007 metų renovuota 13, t. y. 16,25 procento, o

2007–2009 metais – 9, t. y. 11,25 procento visuomeninės paskirties

pastatų, kuriuose teikiamos švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos

paslaugos. Visa renovuotų visuomeninės paskirties pastatų dalis šiuo metu yra 27,5 procento.

9. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2007 ir

2008 metų pabaigoje teko atitinkamai 672 ir 812 litų tiesioginių užsienio

investicijų (6,4 procento 2007 metų ir 8,5 procento 2008 metų šalies

vidurkio). Nedideles tiesiogines investicijas kompensavo gana didelės

materialinės investicijos. Savivaldybės gyventojui 2008 metais teko 8 289 litai

materialinių investicijų – 107,6 procento šalies vidurkio (7 701 litas

vienam gyventojui).

10. Probleminėje teritorijoje

veikiančių bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas

nedidelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose vis svarbesnis. Dzūkijos

vietos veiklos grupės veikloje, apimančioje visas Alytaus apskrities

savivaldybes, 2007 metais dalyvavo 2 savivaldybės kaimo bendruomenės,

atstovaujančios 1 987 gyventojams, arba 24,6 procento visų

probleminės teritorijos kaimo gyventojų. 2008 metais įkurta Druskininkų

vietos veiklos grupė. Jos veikloje dalyvauja visos 10 įregistruotų kaimo

bendruomenių ir kaimo verslo atstovai. Vietos projektai įtrauks daugumą kaimo

gyventojų į aktyvią bendruomeninę veiklą.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas

užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, probleminėje

teritorijoje 2009 metais buvo 14,3 procento – 52,1 procento didesnis

už šalies vidurkį (9,4 procento). 2009 metais Druskininkų darbo biržoje

buvo registruoti 2 203 bedarbiai, iš jų – 286 ilgalaikiai bedarbiai (13 procentų

visų registruotų bedarbių).

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo 4,2 procento,

taigi 90,9 procento didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento). Palyginti

su 2008 metais, šis santykis padidėjo 2,3 karto.

13. Prasta

savivaldybės socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli

gyvenamoji aplinka ir didelis ilgalaikis nedarbas lemia tai, kad pagrindiniai

teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai probleminėje teritorijoje

– vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis

ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – daug

didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

14. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių

teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

15. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

15.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

15.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

16. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

16.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę

infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

16.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

16.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

16.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

16.5. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

16.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

16.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

17. Programos 15

punkte nurodyto tikslo pasiekimo

vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai)

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su

šalies vidurkiu, procentais;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

18. Numatoma, kad siekiant

probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais

neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo

šalies vidurkį 52,1 procento);

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio

daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 90,9 procento).

19. Programos 16 punkte nurodytų uždavinių

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai)

19.1. 16.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

19.2. 16.2 punkte nurodyto uždavinio

19.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

19.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

skaičiaus pokytis, procentais;

19.3. 16.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

19.4. 16.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

19.5. 16.5 punkte nurodyto uždavinio

19.5.1. patobulinos dangos kelių ilgio pokytis, procentais;

19.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

19.6. 16.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

19.7. 16.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

20. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

20.1. Druskininkuose bus įgyvendinti 6 kompleksinės

urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais įvykdyti 3 tokie projektai);

20.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs

atitinkamai nuo 1,6 / 2 procentų 2009 metais iki 3,6 / 4

procentų 2013 metais;

20.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) nepadaugės,

bus tiek pat;

20.4. 2 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais

tokie projektai nevykdyti);

20.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių

bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 2 178 gyventojų 2009 metais

iki 2 437 gyventojų 2013 metais);

20.6. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų

išaugs 56,4 procento (nuo 27,5 procento 2009 metais iki 43 procentų

2013 metais);

20.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 30,1 procento

(nuo 286 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 200 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

20.8. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės

8,1 procento (nuo 74 procentų 2009 metais iki 80 procentų 2013 metais).

V. programos

įgyvendinimas, stebėsena ir atskaitomybė

21. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

22. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją apie Programos įgyvendinimo priemonių

vykdymą. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia

Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje

veiklos ataskaitoje.

23. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės

biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo

šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams

vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais

teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Druskininkų savivaldybės – probleminės teritorijos

plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

DRUSKININKŲ SAVIVALDYBĖS –

PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą,

didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

1.1.

Gerinti

kurorto aplinkos infrastruktūrą

100 (savivaldybės biudžetas –

100)

1 037 (iš jų Europos

Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 881,45, Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 77,78,

savivaldybės biudžetas – 77,77)

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 785,31, valstybės biudžetas – 157,34,

savivaldybės biudžetas – 57,35)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti

daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

2.1.

Atnaujinti daugiabučius

namus Viečiūnų kaime ir Leipalingio miestelyje – gerinti energijos vartojimo

efektyvumą lemiančias savybes

342 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 290,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 51,3)

342 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 290,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 51,3)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

2.2.

Pritaikyti negyvenamąsias

patalpas, esančias Viečiūnų kaime ir Leipalingio miestelyje, socialiniam

būstui, aprūpinti būstu mažas pajamas gaunančius asmenis (šeimas)

–

600 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 510, savivaldybės biudžetas – 90)

436 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 370,6, savivaldybės biudžetas – 65,4)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

3.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

3.1.

Sukurti viešąją infrastruktūrą Viečiūnų kaime

984 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 651, pridėtinės vertės mokestis iš

Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 136, savivaldybės biudžetas –

197)

178 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 117,7, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės

ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų – 24,7, savivaldybės biudžetas –

35,6)

–

Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja),

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų

valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti

gyventojų bendruomenines iniciatyvas

4.1.

Skatinti vietos kultūrą ir

telkti bendruomenes

50 (iš jų valstybės biudžetas –

7,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5)

100 (iš jų valstybės biudžetas –

15, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85)

50 (iš jų valstybės biudžetas –

7,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų vietos veiklos

grupė, Druskininkų savivaldybė

4.2.

Įgyvendinti bendruomenių

verslo iniciatyvas

–

300 (iš jų valstybės biudžetas –

45, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 255)

74 (iš jų valstybės biudžetas –

11,1, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 62,9)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų vietos veiklos

grupė, Druskininkų savivaldybė

4.3.

Vykdyti kaimo atnaujinimą

ir plėtrą

2 000 (iš jų valstybės biudžetas –

300, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700)

750 (iš jų valstybės biudžetas –

112,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 637,5)

1 050 (iš jų valstybės biudžetas –

157,5, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 892,5)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų vietos veiklos

grupė, Druskininkų savivaldybė

4.4.

Įvairinti kaimo vietovių

ekonomiką ir kurti užimtumo prielaidas

–

300 (iš jų valstybės biudžetas –

45, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 255)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Druskininkų

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų vietos veiklos

grupė, Druskininkų savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

5.1.

Įrengti jaunimo užimtumo centrą

2 049 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 741,65,

savivaldybės biudžetas – 307,35)

2 096 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 781,6,

savivaldybės biudžetas – 314,4)

1 927 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 637,95,

savivaldybės biudžetas – 289,05)

Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

5.2.

Gerinti Druskininkų savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų

infrastruktūrą

–

500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas –

75)

279 (iš jų ES struktūriniai fondai – 237,15, savivaldybės biudžetas –

41,85)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto

asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės biudžeto

asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

6.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, administracinius gebėjimus

6.1.

Organizuoti Druskininkų

savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų

administraciniams gebėjimams ugdyti

–

149 (iš jų ES struktūriniai fondai – 126,65, savivaldybės biudžetas –

22,35)

137 (iš jų ES struktūriniai fondai – 116,45, savivaldybės biudžetas –

20,55)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

6.2.

Rengti ir įgyvendinti

projektus, skirtus Druskininkų savivaldybės strateginio planavimo sistemai

tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

–

–

99 (iš jų ES struktūriniai fondai –

84,15, savivaldybės biudžetas – 14,85)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

6.3.

Rengti ir atnaujinti

Druskininkų savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės

ekspertų, naudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų

planavimą atsakingų Druskininkų savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

–

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

178 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 151,3, savivaldybės biudžetas – 26,7)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Druskininkų savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Druskininkų savivaldybė

Iš viso

5 525 (iš jų ES

struktūriniai fondai –2 032,35, valstybės biudžetas – 307,5,

savivaldybės biudžetas – 604,35, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų

lėšos – ne mažiau kaip 51,3, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 393,5, pridėtinės vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų

valstybės asignavimų – 136)

6 552 (iš jų ES struktūriniai

fondai –4 185,4, valstybės biudžetas – 280,28, savivaldybės biudžetas –

645,12, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 51,3,

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 350,2, pridėtinės

vertės mokestis iš Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės asignavimų –

24,7)

6 230 (iš jų ES

struktūriniai fondai –4 382,91, valstybės biudžetas – 333,44,

savivaldybės biudžetas – 515,75, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

997,9)

––––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

IGNALINOS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS

TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ignalinos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros

2011–2013 metų programos (toliau – Programa)

paskirtis – nustatyti Ignalinos rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai

įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp

Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje

didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos

departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir

savivaldybės informacija.

5. Probleminėje

teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 19 374

gyventojai, iš jų Ignalinoje – 5 948,

Dūkšte – 915 gyventojų. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (64,6 procento)

gyveno kaime – jų dalis buvo beveik dukart didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

6. 2010 metų pradžioje 57,9 procento

probleminės teritorijos gyventojų buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis daug

mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Palyginti su šalies vidurkiu, mažiau

buvo 0–15 metų gyventojų – 14,4 procento ir

gerokai daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 27,7

procento (šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento). Nuo 2008 iki 2010

metų sumažėjo visų amžiaus grupių gyventojų: 0–15

metų gyventojų – net 8,6 procento (nuo 3 060 iki 2 796), pensinio amžiaus

gyventojų – 7,1 procento (nuo 5 779 iki 5 368), darbingo amžiaus gyventojų –

0,9 procento (nuo 11 308 iki 11 210). Nuo 2008 metų pradžios

iki 2010 metų pradžios gyventojų sumažėjo 3,8 procento. Tarptautinės ir

vidinės migracijos saldas 2008 metais buvo neigiamas (-116). 2009 metais padėtis nedaug pagerėjo (-115).

Dėl migracijos per 2008 ir 2009 metus probleminės teritorijos gyventojų

sumažėjo po 0,6 procento. Neigiamos migracijos tendencijos, mažėjantis

gyventojų skaičius ir didelis pensinio amžiaus gyventojų procentas rodo

nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos

gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų

būklė. Savivaldybėje yra 208 daugiabučiai gyvenamieji namai. Šie namai

pasenę, termoizoliacinės jų savybės

neatitinka nustatytų reikalavimų, neefektyvios pastatų šildymo sistemos

sunaudoja daug šiluminės energijos. Brangstant energijai, daugeliui namų ūkių

būstą išlaikyti vis sunkiau. Probleminėje teritorijoje yra 8 bendrabučio

tipo gyvenamieji namai: Ignalinoje – 6, Vidiškių gyvenvietėje – 1, Didžiasalio

gyvenvietėje – 1.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys

asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalūs asmenys. Socialinio būsto

fondo plėtra probleminėje teritorijoje per lėta, socialinio būsto pasiūla

nedidėja, o asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Nuo 2007 iki 2009 metų asmenų (šeimų), įrašytų į socialinio

būsto laukiančių asmenų sąrašus, padaugėjo nuo 192 asmenų

(šeimų) iki 212 asmenų (šeimų), t. y. 10,4 procento.

9. Savivaldybei 2009 metais

priklausė 24 visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos

gyventojams. Renovuota tik 16,7 procento šių pastatų (4 pastatai).

10. Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 1 328

kilometrai kelių, iš jų 166 kilometrai (12,5 procento) – patobulintos dangos; valstybinės reikšmės kelių atitinkamai – 511,44 kilometro, iš jų 305,154

kilometro – patobulintos dangos.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių

bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, probleminėje teritorijoje 2009

metais buvo 13,3 procento, taigi 1,4 karto didesnis už šalies vidurkį (9,4

procento). 2009 metų gruodį savivaldybėje bedarbiai sudarė 17,7 procento

darbingo amžiaus gyventojų ir, palyginti su 2008 metų gruodžiu, jų padaugėjo

dukart. 2010 metų rugpjūtį bedarbiai sudarė 19,5 procento darbingo amžiaus

gyventojų. 2009 metų gruodį registruoti 885 ilgalaikiai bedarbiai – 20,7

procento visų registruotų bedarbių.

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo 4,2 procento (2008

metais – 2,4 procento).

13. 2009 metais probleminės teritorijos kaimo

gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 6 419-ai

gyventojų, arba 51,3 procento probleminės teritorijos kaimo gyventojų,

šias bendruomenes vienijo 2007 metais įsteigta Ignalinos rajono vietos veiklos

grupė. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams

įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti

bendruomenių veikloje.

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 ir

2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 391 ir 292 litai tiesioginių užsienio investicijų (vos 4,1 procento 2008 metų ir 2,9

procento 2009 metų šalies vidurkio). Materialinių investicijų

vienam gyventojui 2008 metais teko 2 330 litų, tačiau

ir šis rodiklis tesiekia 30,3 procento šalies vidurkio.

15. Prasta probleminės teritorijos

socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir

investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia

tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai –

vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis

ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug

didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų

plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę

infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su

šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant

probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje

2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais

viršijo šalies vidurkį 41,5 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio

daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 90,9

procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai)

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis,

procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis,

procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

22.1. Ignalinoje bus įgyvendintas vienas kompleksinės

urbanistinės plėtros projektas (2008–2009 metais tokie projektai nevykdyti);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs

atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2010 metais iki 4,8 / 4,8

procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės

5,2 procento (nuo 212 asmenų (šeimų) 2009 metais

iki 201 asmens (šeimos) 2013 metais);

22.4. 9 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais

tokie projektai nevykdyti);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių

bendruomenių veikloje, padaugės 20 procentų (nuo 6 419 gyventojų 2009

metais iki 7 703 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 32,4 procento

(nuo 257 kilometrų 2009 metais

iki 340,3 kilometro 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti

jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų išaugs 49,7

procento (nuo 16,7 procento 2009 metais iki 25 procentų 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 26,6

procento (nuo 885 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 650 ilgalaikių

bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės

33,3 procento (nuo 60 procentų 2009 metais iki 80 procentų 2013 metais).

V. programos

įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia

Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje

veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto

ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos

parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama

vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Ignalinos

rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

Ignalinos RAJONO SAVIVALDYBĖS

– PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO

PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios

aplinkos patrauklumą

1.1.

Kompleksiškai plėtoti

Ignalinos rajono savivaldybės miestų infrastruktūrą

3 035,5 (iš jų Europos

Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai –2 580,18, Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 227,66,

savivaldybės biudžetas – 227,66)

1 100 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 935, valstybės biudžetas – 82,5,

savivaldybės biudžetas – 82,5)

1 177,6 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 000,96, valstybės biudžetas – 88,32,

savivaldybės biudžetas – 88,32)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

1.2.

Modernizuoti ir plėtoti

Ignalinos rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

–

–

6 004,7 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 5 104, savivaldybės biudžetas – 900,7)

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

1.3.

Gerinti vandens telkinių

būklę Ignalinos rajono savivaldybėje

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)

1 147,8 (iš jų ES

struktūriniai fondai –975,6, savivaldybės biudžetas – 172,2)

–

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

1.4.

Įrengti dviračių ir

pėsčiųjų taką Ignalinoje nuo Švenčionių gatvės iki Sporto gatvės

566,7 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 481,7, savivaldybės biudžetas – 85)

–

–

Ūkio ministerija (ES

struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti

daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

2.1.

Atnaujinti daugiabučius

namus Ignalinos rajono savivaldybėje – pirmiausia padidinti jų energijos

vartojimo efektyvumą

3 998 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 3 398,3, savivaldybės biudžetas – 599,7)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

2 410,27 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 048,73,

savivaldybės biudžetas – 361,54)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

2.2.

Plėtoti socialinį būstą

Ignalinos rajono savivaldybėje

1 178,6 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 001,8, savivaldybės biudžetas – 176,8)

–

574,6 (iš jų ES struktūriniai

fondai –488,4, savivaldybės biudžetas – 86,2)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai

plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

3.1.

Sudaryti

spartesnės ūkinės veiklos diversifikacijos prielaidas Ignalinos rajono

savivaldybės kaimo gyvenamosiose vietovėse

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 684,7 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 3 132, savivaldybės biudžetas – 552,7)

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai –2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

3.2.

Renovuoti ir plėtoti

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Ignalinos rajone

(Linkmenyse, Naujasodyje, Limine, Dūkšte, Kaniūkuose, Ažukarklinėje,

Vidiškėse, Rimšėnuose, Naujajame Daugėliškyje, Radeikiškėse, Rimšėje,

Didžiasalyje)

7 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 5 950, savivaldybės biudžetas – 1 050)

7 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai –5 950, savivaldybės biudžetas – 1 050)

8 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai –6 800, savivaldybės biudžetas – 1 200)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė

„Ignalinos vanduo“, Ignalinos rajono savivaldybė

3.3.

Plėtoti Ignalinos miesto,

Palūšės ir Strigailiškio kaimų aglomeracijos kurortinės vietovės vandentiekio

ir nuotekų tinklus

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

1 500 (iš jų ES

struktūriniai fondai –1 275, savivaldybės biudžetas – 225)

1 500 (iš jų ES

struktūriniai fondai –1 275, savivaldybės biudžetas – 225)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė

„Ignalinos vanduo“, Ignalinos rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti

gyventojų bendruomenines iniciatyvas

4.1.

Remti bendruomeninių

iniciatyvų projektus, įgyvendinamus per vietos veiklos grupes, organizuoti

konferencijas, pasitarimus, kitus renginius, skirtus bendruomenių atstovams

1 000 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

2 000 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)

3 000 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, savivaldybės biudžetas –

450)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Ignalinos

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

4.2.

Skatinti Ignalinos rajono

žuvininkystės vietos veiklos grupės įgyvendinamą žuvininkystės regiono plėtrą

Ignalinos rajone

200 (iš jų Europos

žuvininkystės fondas – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

200 (iš jų Europos

žuvininkystės fondas – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

300 (iš jų Europos

žuvininkystės fondas – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Ignalinos

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti

socialinę infrastruktūrą

5.1.

Plėtoti nestacionarių

socialinių paslaugų infrastruktūrą Ignalinos rajono savivaldybėje

400 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

600 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 510, savivaldybės biudžetas – 90)

239,2 (iš jų ES

struktūriniai fondai –203,3, savivaldybės biudžetas – 35,9)

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

5.2.

Plėtoti visuomenės

sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą Ignalinos rajono savivaldybėje

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

576,5 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 490, savivaldybės biudžetas – 86,5)

–

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono savivaldybė

5.3.

Modernizuoti ikimokyklinio

ugdymo įstaigas Ignalinos rajono savivaldybėje

1 000 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

467,3 (iš jų ES

struktūriniai fondai –397,2, savivaldybės biudžetas – 70,1)

–

Švietimo ir mokslo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

5.4.

Steigti universalius

daugiafunkcius centrus Ignalinos rajono savivaldybės kaimo gyvenamosiose

vietovėse

–

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

546,7 (iš jų ES

struktūriniai fondai –464,7, savivaldybės biudžetas – 82)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti

darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms

spręsti

6.1.

Įgyvendinti vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

100 (Užimtumo fondas)

100 (Užimtumo fondas)

100 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Utenos teritorinė darbo

birža

6.2.

Remti savarankišką užimtumą

ir veiklą pagal verslo liudijimus

180 (Užimtumo fondas)

180 (Užimtumo fondas)

180 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė, Utenos teritorinė darbo birža

6.3.

Skatinti kaimo turizmo

veiklą Ignalinos rajono savivaldybėje

50 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

50 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

50 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Ignalinos

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, administracinius gebėjimus

7.1.

Tobulinti Ignalinos rajono

savivaldybės institucijų ir įstaigų darbuotojų kvalifikaciją

60 (iš jų ES struktūriniai fondai –

51, savivaldybės biudžetas – 9)

60,2 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 51,2, savivaldybės biudžetas – 9)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti

projektus, skirtus Ignalinos rajono savivaldybės strateginio planavimo

sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei

atlikti

50 (iš jų ES struktūriniai fondai –

42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

50,5 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 42,9, savivaldybės biudžetas – 7,6)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

7.3.

Rengti ir atnaujinti

Ignalinos rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant

išorės ekspertų, naudojant metodinę ir techninę paramą, gerinti už teritorijų

planavimą atsakingų Ignalinos rajono savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

120 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 102, savivaldybės biudžetas – 18)

124,1 (iš jų ES

struktūriniai fondai –105,5, savivaldybės biudžetas – 18,6)

120 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 102, savivaldybės biudžetas – 18)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Ignalinos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Ignalinos rajono

savivaldybė

Iš viso

27 038,8 (iš jų ES

struktūriniai fondai –21 682,48, valstybės biudžetas – 227,66,

savivaldybės biudžetas – 3 786,16, Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 892,5, Užimtumo fondas – 280, Europos

žuvininkystės fondas – 170)

20 341,1 (iš jų ES

struktūriniai fondai –15 139,4, valstybės biudžetas – 82,5,

savivaldybės biudžetas – 2 926,7, Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 1 742,5, Užimtumo fondas – 280, Europos

žuvininkystės fondas – 170)

27 203,07 (iš jų ES struktūriniai fondai – 13 917,09,

valstybės biudžetas – 368,32, savivaldybės biudžetas – 10 070,16, Europos

žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 592,5, Europos

žuvininkystės fondas – 255)

Priedo

pakeitimai

Nr.

442,

2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 55-2751 (2013-05-28)

–––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013

metų programos (toliau – Programa)

paskirtis – nustatyti Jonavos rajono

savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai

įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp

Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje

didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų

centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010

metų pradžioje gyveno 51 401 gyventojas, dauguma – Jonavoje (34 056 gyventojai). Kaime gyventojų dalis buvo 33,7

procento didesnė už šalies vidurkį (33 procentai). Gyventojų kasmet mažėja dėl

natūralios gyventojų kaitos ir migracijos. 2009 metais į savivaldybę atvyko 981

gyventojas, išvyko 1 163. Neto migracija – -182, mieste – -148, kaime – -34

gyventojai. Natūrali gyventojų kaita taip pat neigiama – -93: mieste – -34,

kaime – -59 asmenys. Nuo 2008 metų pradžios probleminės teritorijos gyventojų

sumažėjo 344-iais, arba 0,7 procento.

6. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų – 33 566

(65,3 procento) 2010 metų pradžioje buvo darbingo amžiaus. Šis rodiklis kiek

didesnis už šalies vidurkį (65 procentai). 2008 metų pradžioje šis rodiklis

savivaldybėje buvo 64 procentai, šalies vidurkis – 63,6 procento.

Probleminėje teritorijoje 0–15 metų gyventojų sumažėjo nuo 18,8 procento 2008

metų pradžioje iki 18 procentų 2010 metų pradžioje, pensinio amžiaus gyventojų

šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo 17,1 procento iki 16,7 procento.

7. Gyvenamosios aplinkos

patrauklumui didelę įtaką turi daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. Probleminėje

teritorijoje 2009 metų pabaigoje buvo 307 daugiabučiai gyvenamieji namai (288 –

Jonavoje, 19 – Rukloje). Visi daugiabučiai gyvenamieji namai pastatyti iki 1993

metų (išskyrus vieną socialinį būstą, kuris pastatytas 2009 metais), todėl dauguma

jų susidėvėję, neefektyvios pastatų

šildymo sistemos sunaudoja daug šilumos energijos. Kylant energijos kainoms,

auga šių namų atnaujinimo poreikis, daugeliui namų ūkių sunku išlaikyti būstą.

8. Socialiniu būstu aprūpinami

mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai,

neįgalieji. 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo 1 015 socialinių

būstų. 2009 metais į socialinio

būsto laukiančių asmenų (šeimų) sąrašus įrašyti

872

asmenys (šeimos).

9. Savivaldybei priklauso 78 visuomeniniai

pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. 2008–2009 metais iš dalies

renovuoti 7 visuomeniniai pastatai (9 procentai).

10. Bendras kelių ilgis

probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 999 kilometrai, 172 kilometrai (17,2

procento) visų kelių – patobulintos dangos.

11. Vidutinis metinis nedarbo

lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų

santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo

9,9 procento (šalies vidurkis – 9,4 procento). Probleminėje teritorijoje buvo 443 ilgalaikiai bedarbiai.

12. Socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų skaičiaus santykis savivaldybėje 2009 metų pabaigoje – 4

procentai, palyginti su šalies vidurkiu (2,2 procento), jį viršijo 81,8

procento.

13. Materialinės investicijos

savivaldybėje 2009 metais buvo 240 588 tūkst. litų (vienam savivaldybės gyventojui – 4 668

litai, t. y. 13 procentų daugiau už šalies vidurkį).

14. Tiesioginės užsienio

investicijos 2009 metų pabaigoje buvo 12,3 mln. litų – t. y. 0,04 procento

šalies tiesioginių užsienio investicijų (33 695,9 mln. litų). Vienam savivaldybės gyventojui teko 239 litai

tiesioginių užsienio investicijų, arba 2,4 procento šalies vidurkio (Lietuvoje

vienam gyventojui tenka vidutiniškai 10 122 litai tiesioginių užsienio

investicijų).

15. Prasta probleminės teritorijos

socialinės infrastruktūros būklė, nepakankama būsto kokybė, nepatraukli

gyvenamoji ir investicinė aplinka, išliekantis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų

skaičiaus mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę

sanglaudą atspindintys rodikliai probleminėje teritorijoje – vidutinis metinis

registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis

socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų

plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę

infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies

vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

darbingo amžiaus gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant

probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje

2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo

šalies vidurkį 5,3 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

darbingo amžiaus gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 81,8

procento).

21. Programos 18

punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo

vertinimo kriterijai (produkto

kriterijai)

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis,

procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis,

procentais;

21.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų

siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

22.1. Jonavoje bus įgyvendinti 3 kompleksinės

urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais vykdytas vienas toks

projektas);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs

atitinkamai nuo 0,3 / 0,3 procento 2010 metais iki 8,1 / 8,1

procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) sumažės

4 procentais (nuo 872 asmenų (šeimų) 2009 metais

iki 837 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. 5 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais

tokie projektai nevykdyti);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių

bendruomenių veikloje, padaugės 13,5 procento (nuo 3 700 gyventojų 2009

metais iki 4 200 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 5 procentais

(nuo 172 kilometrų 2009 metais iki 184 kilometrų

2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų

išaugs 62,3 procento (nuo 13,8 procento 2009 metais iki 22,4 procento 2013

metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 30

procentų (nuo 443 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 310

ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės

50 procentų (nuo 50 procentų 2009 metais iki 75 procentų 2013 metais).

V. programos

įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą

koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia

Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinėje

veiklos ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės

biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo

šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams

vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais

teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Jonavos rajono savivaldybės – probleminės teritorijos

plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

JONAVOS RAJONO SAVIVALDYBĖS –

PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios

aplinkos patrauklumą

1.1.

Sutvarkyti Neries upės

krantinę ties Jonavos miesto Panerių gatve, dviračių takus, vaikų žaidimo

aikštelę, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles

1 353 (iš jų Europos

Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 150,05, Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 101,48,

savivaldybės biudžetas – 101,48)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas –

75)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

1.2.

Sutvarkyti Jonavos miesto Kauno

gatvės aplinką, teritoriją tarp daugiabučių gyvenamųjų namų

400 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas –

30)

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas –

37,5)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

1.3.

Sutvarkyti Jonavos miesto Joninių

slėnį, įrengti teritoriją renginiams organizuoti, sutvarkyti sporto ir

sveikatingumo komplekso teritoriją

–

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai –2 550, valstybės biudžetas – 225,

savivaldybės biudžetas – 225)

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai –1 700, valstybės biudžetas – 150,

savivaldybės biudžetas – 150)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

1.4.

Sutvarkyti teritoriją tarp

atnaujinamų daugiabučių gyvenamųjų namų Jonavoje

–

1 632 (iš jų ES

struktūriniai fondai –1 387,2, valstybės biudžetas – 122,4,

savivaldybės biudžetas – 122,4)

994 (iš jų ES struktūriniai

fondai –844,9, valstybės biudžetas – 74,55, savivaldybės biudžetas –

74,55)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

1.5.

Modernizuoti ir plėtoti

transporto infrastruktūrą Jonavoje

631 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 536,35, savivaldybės biudžetas – 94,65)

3 578 (iš jų ES

struktūriniai fondai –3 041,3, savivaldybės biudžetas – 536,7)

–

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

1.6.

Gerinti vandens telkinių

būklę Jonavos rajono savivaldybėje

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 053 (iš jų ES

struktūriniai fondai –895,05, savivaldybės biudžetas – 157,95)

–

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

1.7.

Plėtoti viešąją turizmo

infrastruktūrą ir paslaugas (plėtoti dviračių takus Jonavoje)

809 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 687,65, savivaldybės biudžetas – 121,35)

–

–

Ūkio ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti

socialinį būstą

2.1.

Atnaujinti daugiabučius

namus Jonavos miesto žemutinėje dalyje

2 200 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 870, savivaldybės biudžetas – 330)

6 500 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 5 525, savivaldybės biudžetas – 975)

3 811 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 3 239, savivaldybės biudžetas – 572)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savival­dybė

2.2.

Atnaujinti daugiabučius

namus Jonavos miesto Kosmonautų kvartale

–

3 500 (iš jų ES

struktūriniai fondai –2 975, savivaldybės biudžetas – 525)

3 500 (iš jų ES

struktūriniai fondai –2 975, savivaldybės biudžetas – 525)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

2.3.

(neteko galios) Nr. 1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

–

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai –2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai –2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

2.4.

Atnaujinti daugiabučius

namus Rukloje

–

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

871,67 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 740,92, savivaldybės biudžetas – 130,75)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

2.5.

Plėtoti socialinį būstą –

renovuoti daugiaaukštį namą Jonavoje, Dariaus ir Girėno g. 1A

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai –1 700, savivaldybės biudžetas – 300)

1 758,06 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 494,35, savivaldybės biudžetas – 263,71)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

2.6.

Kompensuoti įmokas

socialinių būstų, esančių daugiabučiuose namuose, atnaujinamuose pagal

Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Daugiabučių namų

atnaujinimas, pirmiausiai didinant jų energijos vartojimo efektyvumą“

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

1 090,88 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 927,25, savivaldybės biudžetas – 163,63)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

3.1.

Kompleksiškai plėtoti Žeimių miestelį – sutvarkyti

centrinę dalį, parką, sporto aikštyną

700 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 595, valstybės biudžetas – 52,5, savivaldybės biudžetas –

52,5)

170 (iš jų ES struktūriniai

fondai –144,5, valstybės biudžetas – 12,75, savivaldybės biudžetas –

12,75)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.2.

Įrengti sporto aikštyną su

vaikų aktyvaus poilsio parku Rukloje, Karaliaus Mindaugo gatvėje

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas –

37,5)

417 (iš jų ES struktūriniai

fondai –354,45, valstybės biudžetas – 31,3, savivaldybės biudžetas –

31,3)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.3.

Kompleksiškai plėtoti

Upninkų kaimą – sutvarkyti centrinę dalį, paplūdimį ir įrengti universalią

sporto aikštelę

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas –

37,5)

367 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 312, valstybės biudžetas – 27,5, savivaldybės biudžetas –

27,5)

–

Vidaus reikalų ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.4.

Kompleksiškai plėtoti

Šveicarijos kaimą – rekonstruoti pėsčiųjų takus ir šaligatvius, įrengti skverą,

rekonstruoti ar įrengti privažiavimus prie viešosios paskirties pastatų

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas –

37,5)

505 (iš jų ES struktūriniai

fondai –429,25, valstybės biudžetas – 37,9, savivaldybės biudžetas –

37,9)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.5.

Kompleksiškai plėtoti Užusalių kaimą – rekonstruoti kultūros

namų pastatą, sutvarkyti teritoriją šalia seniūnijos administracijos

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas –

37,5)

505 (iš jų ES struktūriniai

fondai –429,25, valstybės biudžetas – 37,9, savivaldybės biudžetas –

37,9)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.6.

Suremontuoti Bukonių kaimo bažnyčią

238 (iš jų Europos žemės ūkio

fondo kaimo plėtrai parama – 202,3, savivaldybės biudžetas – 35,7)

–

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.7.

Įrengti parką Bukonių kaime

43 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 36,55, savivaldybės biudžetas – 6,45)

100 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.8.

Pritaikyti negyvenamąjį pastatą Šiluose bendruomenės

reikmėms

100 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

300 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

80 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 68, savivaldybės biudžetas – 12)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

3.9.

Rekonstruoti Bukonių mokyklos bėgimo taką

–

100 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines

iniciatyvas

4.1.

Įgyvendinti Jonavos rajono

savivaldybės vietos veiklos grupės strategiją

1 740 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 479, savivaldybės biudžetas – 261)

2 500 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 125, savivaldybės biudžetas – 375)

3 500 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 975, savivaldybės biudžetas – 525)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jonavos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybės

vietos veiklos grupė, Jonavos rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

5.1.

Gerinti nestacionarių

socialinių paslaugų infrastruktūrą Jonavos rajono savivaldybėje

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

713 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 606, savivaldybės biudžetas – 107)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.2.

Plėtoti visuomenės

sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūrą Jonavos rajono savivaldybėje

–

–

500 (savivaldybės

biudžetas)

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.3.

Įkurti psichikos dienos

stacionarą Jonavos rajono savivaldybėje

588 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 499,8, savivaldybės biudžetas – 88,2)

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.4.

Steigti universalius

daugiafunkcius centrus Jonavos rajono savivaldybėje

312 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 265,2, savivaldybės biudžetas – 46,8)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

Švietimo ir mokslo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.5.

Modernizuoti viešosios

paskirties pastatus, esančius Jonavos rajono savivaldybėje, ir jų energines

sistemas, gerinti šių pastatų energines savybes (Upninkų pagrindinę mokyklą)

–

2 410,1 (iš jų ES

struktūriniai fondai –2 048,59, valstybės biudžetas – 361,51)

–

Ūkio ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.6.

Pastatyti sporto,

sveikatingumo ir pramogų kompleksą, rekonstruoti Jonavos miesto stadioną

4 200 (iš jų valstybės biudžetas –

3 570, savivaldybės biudžetas – 630)

9 400 (iš jų valstybės biudžetas –

7 990, savivaldybės biudžetas – 1 410)

12 000 (iš jų

valstybės biudžetas – 10 200, savivaldybės biudžetas – 1 800)

Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kūno kultūros ir sporto

departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (valstybės biudžeto

asignavimų valdytojas)

Jonavos rajono savivaldybė

5.7.

Rekonstruoti Jonavos rajono

savivaldybės viešąją biblioteką

1 608 (valstybės biudžetas)

1 608 (valstybės biudžetas)

1 608 (valstybės biudžetas)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.8.

Modernizuoti Jonavos rajono

savivaldybės kultūros centrą

1 928 (iš jų valstybės

biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 638,8, savivaldybės biudžetas –

289,2)

1 928 (iš jų valstybės

biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 638,8, savivaldybės biudžetas –

289,2)

2 271 (iš jų valstybės

biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 930,4, savivaldybės biudžetas –

340,7)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.9.

Rekonstruoti Jonavos „Lietavos“

pagrindinę mokyklą

800 (valstybės biudžetas)

–

–

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.10.

Rekonstruoti Jonavos rajono

senelių pensionato pastatą

1 000 (iš jų valstybės

biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 000)

1 457 (iš jų valstybės

biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 457)

–

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

5.11.

Įgyvendinti viešosios

įstaigos Jonavos ligoninės projektą „Ambulatorinės reabilitacijos ir

paliatyviosios pagalbos paslaugų plėtra bei stacionarių paslaugų

optimizavimas viešojoje įstaigoje Jonavos ligoninėje“

669 (ES struktūriniai

fondai)

–

–

Sveikatos apsaugos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

viešoji įstaiga Jonavos

ligoninė, Jonavos rajono savivaldybė

5.12.

Modernizuoti viešosios

įstaigos Bukonių pirminės sveikatos priežiūros centro slaugos ir palaikomojo

gydymo skyrių, įsteigti paliatyviosios pagalbos lovas

53 (ES struktūriniai

fondai)

937 (ES struktūriniai

fondai)

443 (ES struktūriniai

fondai)

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja),

Jonavos rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti

darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms

spręsti

6.1.

Įgyvendinti vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

200 (Užimtumo fondas)

240 (Užimtumo fondas)

220 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kauno teritorinė darbo

birža

6.2.

Remti darbo vietų steigimą

64 (Užimtumo fondas)

64 (Užimtumo fondas)

64 (Užimtumo fondas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kauno teritorinė darbo

birža

6.3.

Organizuoti ir remti

viešuosius darbus

1 297,1 (savivaldybės biudžetas –

194,6, Užimtumo fondas – 1 102,5)37)

1 297 (savivaldybės biudžetas –

194,6, Užimtumo fondas – 1 102,5)

1 297 (savivaldybės biudžetas –

194,6, Užimtumo fondas – 1 102,5)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kauno teritorinė darbo

birža, Jonavos rajono savivaldybė

6.4.

Remti savarankišką užimtumą

ir veiklą pagal verslo liudijimus

80 (Užimtumo fondas)

80 (Užimtumo fondas)

80 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kauno teritorinė darbo

birža, Jonavos rajono savivaldybė

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

7.1.

Organizuoti Jonavos rajono

savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų

administraciniams gebėjimams ugdyti

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti projektus,

skirtus Jonavos rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai tobulinti

ir strateginės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

133 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 113,05, savivaldybės biudžetas – 19,95)

123 (iš jų ES struktūriniai

fondai –104,6, savivaldybės biudžetas – 18,5)

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

7.3.

Rengti ir atnaujinti

Jonavos rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant

išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už

teritorijų planavimą atsakingų Jonavos rajono savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

315 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 267,75, savivaldybės biudžetas – 47,25)

300 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jonavos rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jonavos rajono savivaldybė

Iš viso

25 661,1 (iš jų ES

struktūriniai fondai –10 616,85, valstybės biudžetas – 6 211,98,

savivaldybės biudžetas – 2 944,13, Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 1 802,85, Užimtumo fondas – 1 446,5, valstybės

biudžetas arba Privatizavimo fondas – 2 638,8)

51 671,1 (iš jų ES

struktūriniai fondai –27 848,1, valstybės biudžetas – 10 566,5,

savivaldybės biudžetas – 6 124,2, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

parama – 2 550, Užimtumo fondas – 1 486,5, valstybės biudžetas

arba Privatizavimo fondas – 3 095,8)

39 001,61 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 14 840,42, valstybės biudžetas –

12 112,55, savivaldybės biudžetas – 5 688,94, Europos žemės ūkio

fondo kaimo plėtrai parama – 3 043, Užimtumo fondas – 1 386,3,

valstybės biudžetas arba Privatizavimo fondas – 1 930,4)

Priedo

pakeitimai

Nr.

1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

Nr.

442,

2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 55-2751 (2013-05-28)

––––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Joniškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros

2011–2013 metų programos (toliau –

Programa) paskirtis – nustatyti Joniškio

rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai

įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp

Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje

didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų

centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Savivaldybėje 2010 metų pradžioje gyveno 29 310

gyventojų, iš jų Joniškyje – 10 688, Žagarėje – 2 065. Dauguma

probleminės teritorijos gyventojų (56,5 procento) gyveno kaime. Kaimo

gyventojų dalis 71,2 procento didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

2009 metais savivaldybėje gimė 282 naujagimiai, tai

2,4 procento mažiau nei 2008 metais (289 naujagimiai). Natūralios

gyventojų kaitos 2009 metais rodiklis buvo neigiamas (-124). Nuo 2008 metų

pradžios iki 2010 metų pradžios gyventojų savivaldybėje sumažėjo 2,7 procento.

Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2008 metais buvo neigiamas (-238),

2009 metais jis dar labiau padidėjo (-307). Neigiamos migracijos tendencijos ir

mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės

teritorijos demografinį potencialą.

6. 2010 metų pradžioje darbingo amžiaus gyventojai savivaldybėje sudarė

62,9 procento visų gyventojų, tai 3,2 procento mažiau

nei šalyje (65 procentai). 2010 metų pradžioje, palyginti su šalies vidurkiu,

buvo kiek daugiau 0–15 metų gyventojų – 17,2 procento (šalyje – 16,2

procento) ir daugiau pensinio amžiaus gyventojų – 19,9 procento (šalyje –

18,8 procento).

7. Probleminės teritorijos

gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų

būklė. 2009 metais savivaldybėje buvo 290

daugiabučių namų, iš jų 279 – pastatyti iki 1993 metų. Dauguma daugiabučių namų yra senos statybos,

neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės energijos.

Brangstant energijai, daugeliui namų ūkių vis sunkiau išlaikyti būstą.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys

asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Nuo 2008 iki 2009 metų asmenų

(šeimų), įrašytų į socialinio būsto laukiančių asmenų sąrašus, sumažėjo nuo 243 asmenų (šeimų) iki 209 asmenų (šeimų), t.

y. 14 procentų.

9. Savivaldybei 2010 metų

pradžioje priklausė 37 visuomeninės paskirties pastatai, kuriuose teikiamos

paslaugos gyventojams. Renovuota tik 10,8 procento šių pastatų

(4 pastatai).

10. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas

užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu,

savivaldybėje 2008 metais buvo 4,7 procento, taigi 38,2 procento didesnis už

šalies vidurkį (3,4 procento). 2009 metais

vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis

savivaldybėje buvo 10 procentų (šalyje – 9,4 procento). 2010 metų

pradžioje ilgalaikiai bedarbiai sudarė 28 procentus registruotų bedarbių.

11. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje kito taip: 2008 metais sudarė 3,6 procento (šalies

vidurkis – 1,1 procento), t. y. buvo 3,3 karto didesnis už šalies vidurkį;

2009 metais – 5,7 procento; 2010 m. rugsėjo 1 d. duomenimis, padidėjo iki 9,7

procento.

12. 2010 metų pradžioje savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių

bendruomenės (39) atstovavo 64,7 procento probleminės teritorijos kaimo

gyvenamųjų vietovių gyventojų. Kaimo bendruomenes vienijo Joniškio rajono

partnerystės vietos veiklos grupė. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama, buvo

rengiama savivaldybės kaimo gyvenamosios vietovės studija ir integruota plėtros

strategija. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių

projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau

dalyvauti bendruomenių veikloje.

13. 2009 m.

gruodžio 31 d. duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos Šiaulių apskrityje

buvo 486,8 mln. litų, t. y. 1,4 procento visų šalies tiesioginių užsienio investicijų.

Savivaldybei iš jų teko 3,1 mln. litų, arba tik 0,6 procento visų apskričiai

tekusių investicijų. Tai labai žemas rodiklis – iš visų 7 apskrities

administracinių vienetų savivaldybė užėmė paskutinę vietą. Vienam savivaldybės

gyventojui teko 105 litai tiesioginių užsienio investicijų (apie 7,4 procento

apskrities vidurkio ir 1 procentas šalies vidurkio).

14. Prasta probleminės teritorijos socialinės infrastruktūros būklė, būsto

kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir investicinė aplinka, didelis ilgalaikis

nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia tai, kad pagrindiniai

teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis

registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis

socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies

vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

15. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų

plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

16. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

16.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

16.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

17. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

17.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę

infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

17.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

17.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

17.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

17.5. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

17.6. subsidijuoti darbo vietų

steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

17.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

18. Programos 16 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su

šalies vidurkiu, procentais;

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

19.

Numatoma, kad siekiant probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje

2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo

šalies vidurkį 6,4 procento);

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau

kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 159,1 procento).

20. Programos 17 punkte nurodytų uždavinių

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai)

20.1. 17.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

20.2. 17.2 punkte nurodyto uždavinio – atnaujintų

daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose dalies nuo visų daugiabučių

gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis, procentais;

20.3. 17.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

20.4. 17.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

20.5. 17.5 punkte nurodyto uždavinio – viešosios

paskirties pastatų, rekonstruotų siekiant padidinti jų energinį efektyvumą,

dalies pokytis, procentais;

20.6. 17.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais.

21. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

21.1. bus įgyvendinti 5 kompleksinės urbanistinės

plėtros projektai savivaldybėje (2008–2009 metais pradėti vykdyti 2 tokie

projektai, kurie bus baigti 2011 metais);

21.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs

atitinkamai nuo 2,4 procento (7 namai) 2009 metais iki 12,4 procento (36 namai)

2013 metais;

21.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

sumažės 10 procentų (nuo 209 asmenų (šeimų) 2009

metais iki 188 asmenų (šeimų) 2013 metais);

21.4. 3 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka;

21.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių

bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 11 234 gyventojų 2009

metais iki 12 357 gyventojų 2013 metais);

21.6. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų

išaugs 2,7 karto (nuo 11 procentų 2009 metais iki 30 procentų 2013 metais);

21.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 10

procentų (nuo 28 procentų ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 25,2

procento ilgalaikių bedarbių 2013 metais).

V. programos

įgyvendinimas

22. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

23. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos

ataskaitoje.

24. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto,

Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių.

Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama

vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Joniškio

rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

JONIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS

– PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios

aplinkos patrauklumą

1.1.

Didinti Joniškio centrinės

miesto dalies, ribojamos Vilniaus, A. Varno, Laisvės, Žemaičių, S. Goeso,

M. Slančiausko, Miesto a., Livonijos, Statybininkų, Draugystės, Upytės gatvių,

patrauklumą (rekonstruoti gatvės atkarpas, apšvietimo sistemą, kompleksiškai sutvarkyti

aplinką)

300 (iš jų Europos Sąjungos

(toliau – ES) struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai –1 700, savivaldybės biudžetas – 300)

1 604 (iš jų ES

struktūriniai fondai –1 363,4, savivaldybės biudžetas – 240,6)

Vidaus reikalų ministerija

(Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimų

valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų

valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

1.2.

Modernizuoti ir plėtoti

Joniškio rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

–

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

1.3.

Gerinti Joniškio rajono

savivaldybės vandens telkinių būklę

–

1 177,2

(iš jų ES struktūriniai fondai – 1 059,5, savivaldybės biudžetas –

117,7)

–

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

1.4.

Įrengti viešąją turizmo

infrastruktūrą Joniškio miesto poilsio zonoje „Sidabra“

289,32 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 245,92, savivaldybės biudžetas – 43,39)

–

–

Ūkio ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

1.5.

Įamžinti Saulės mūšio

pergalę – pastatyti memorialinį kompleksą

650 (valstybės biudžetas)

50 (valstybės biudžetas)

50 (valstybės biudžetas)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

2.

Uždavinys – atnaujinti

daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

2.1.

Modernizuoti daugiabučius

gyvenamuosius namus Joniškyje

2 000

(iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700, savivaldybės

biudžetas – 300)

3 000

(iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės

biudžetas – 450)

6 358,2

(iš jų ES struktūriniai fondai – 5 241,06, savivaldybės

biudžetas – 1 117,14)

Vidaus reikalų ministerija

(vals­tybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavi­mų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

2.2.

Pritaikyti socialiniam būstui negyvenamąsias patalpas Joniškio rajone

329,9

(iš jų ES struktūriniai fondai – 280,4, savivaldybės biudžetas –

49,5)

–

–

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja),

Joniškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą

3.1.

Didinti Žagarės miesto aikštės prieinamumą

(rekonstruoti Miesto a., Vilniaus gatvių atkarpas, apšvietimo sistemą,

visuomeninės paskirties pastatų fasadus, kitaip gerinti gyvenamąją aplinką)

300 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

1 368 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 162,8, savivaldybės biudžetas – 205,2)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

3.2.

Gerinti Joniškio rajono

kaimiškųjų gyvenviečių aplinką

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 050 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 892,5, savivaldybės biudžetas – 157,5)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

4.1.

Skatinti gyventojų bendruomenines

iniciatyvas, organizuoti konferencijas, mokymą

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

85, savivaldybės biudžetas – 15)

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

85, savivaldybės biudžetas – 15)

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

85, savivaldybės biudžetas – 15)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Joniškio

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono

savivaldybės gyventojų bendruomenės, Joniškio rajono savivaldybė

4.2.

Įgyvendinti vietos veiklos partnerystės

principus Joniškio rajono savivaldybėje

2 500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 125, savivaldybės biudžetas –

375)

2 500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 125, savivaldybės biudžetas – 375)

1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

850, savivaldybės biudžetas – 150)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Joniškio

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono

partnerystės vietos veiklos grupė, Joniškio rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti

socialinę infrastruktūrą

5.1.

Modernizuoti Joniškio kultūros centrą

358 (valstybės biudžetas)

400 (valstybės biudžetas)

400 (valstybės biudžetas)

Kultūros ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

5.2.

Rekonstruoti Joniškio

rajono savivaldybės Žagarės gimnazijos pastatą

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

Švietimo ir mokslo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.3.

Rekonstruoti Joniškio Mato

Slančiausko gimnazijos pastatą

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.4.

Rekonstruoti Joniškio

rajono Rudiškių pagrindinės mokyklos pastatą

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.5.

Steigti Joniškio rajono

savivaldybės kaimo vietovėse universalius daugiafunkcius centrus

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

1 000 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

400 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.6.

Modernizuoti Joniškio rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo

įstaigas „Saulutė“, „Vyturėlis“, „Ąžuoliukas“ ir „Vyšniukas“

792 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 673,2, savivaldybės biudžetas – 118,8)

749 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 636,65, savivaldybės biudžetas – 112,35)

–

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.7.

Gerinti Joniškio rajono savivaldybės nestacionarių socialinių

paslaugų infrastruktūrą

200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, savivaldybės biudžetas –

30)

866 (iš jų ES struktūriniai fondai –736,1, savivaldybės biudžetas –

129,9)

866 (iš jų ES struktūriniai fondai –736,1, savivaldybės biudžetas –

129,9)

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.8.

Modernizuoti Joniškio

rajono visuomenės sveikatos biurą

300 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 255, valstybės biudžetas – 45)

–

–

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų

valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.9.

Įkurti psichikos dienos

stacionarą Joniškyje

1000 (ES struktūriniai

fondai)

200 (ES struktūriniai

fondai)

–

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

viešoji įstaiga Joniškio

psichikos sveikatos centras, Joniškio rajono savivaldybė

5.10.

Viešosios įstaigos Joniškio

ligoninės modernizavimas

680 (valstybės biudžetas)

500 (valstybės biudžetas)

300 (valstybės biudžetas)

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

5.11.

Gerinti viešosios įstaigos

Joniškio ligoninės paslaugų kokybę – modernizuoti ambulatorinių,

ambulatorinės reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir slaugos, priėmimo-skubios

pagalbos ir dienos chirurgijos paslaugų infrastruktūrą

2 727 (iš jų ES

struktūriniai fondai –2 317,95, valstybės biudžetas – 409,05)

477 (iš jų ES struktūriniai

fondai –405,45, valstybės biudžetas – 71,55)

–

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

viešoji įstaiga Joniškio

ligoninė, Joniškio rajono savivaldybė

5.12.

Tobulinti specialistų profesinės

kvalifikacijos bendrųjų gebėjimų ugdymą gydymo ir reabilitacijos įstaigose

533 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 453, valstybės biudžetas – 80)

–

–

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

viešoji įstaiga Joniškio

ligoninė, Joniškio rajono savivaldybė

5.13.

Mažinti Vidurio ir Vakarų

Lietuvos gyventojų sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų –

modernizuoti ir optimizuoti sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei

teikiamas paslaugas

560 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 476, valstybės biudžetas – 84)

–

–

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

viešoji įstaiga Joniškio

ligoninė, Kauno medicinos universiteto klinikos, Joniškio rajono savivaldybė

5.14.

Modernizuoti Joniškio vaikų darželio „Ąžuoliukas“, Joniškio

rajono Žagarės vaikų lopšelio-darželio „Vyšniukas“, Joniškio švietimo centro

pastatus, gerinti jų energines charakteristikas

817,9 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 695,2, valstybės biudžetas – 122,7)

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 170, valstybės biudžetas – 30)

377,7 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 321,05, valstybės biudžetas – 56,65)

Ūkio ministerija (ES

struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

5.15.

Plėtoti

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Joniškyje

10

000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 8 500, savivaldybės

biudžetas – 1 500)

11

000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 9 350, savivaldybės

biudžetas – 1 650)

12

000 (iš jų ES struktūriniai fondai –10 200, savivaldybės

biudžetas – 1 800)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė

„Joniškio vandenys“, Joniškio rajono savivaldybė

5.16.

Plėtoti

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Žagarėje

10

000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 8 500, savivaldybės

biudžetas – 1 500)

11

000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 9 350, savivaldybės

biudžetas – 1 650)

12

000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 10 200, savivaldybės

biudžetas – 1 800)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė

„Joniškio vandenys“, Joniškio rajono savivaldybė

5.17.

Plėtoti

vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Joniškio rajono

savivaldybėje

7

000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 5 950, valstybės

biudžetas – 525, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 525)

7 000

(iš jų ES struktūriniai fondai – 5 950, valstybės biudžetas –

525, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 525)

1 000

(iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75,

uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ – 75)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė

„Joniškio vandenys“, Joniškio rajono savivaldybė

5.18.

Rekonstruoti Joniškio

rajono savivaldybės hidrotechninius statinius

700 (valstybės biudžeto

specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetui)

–

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Joniškio

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.19.

Rekonstruoti Joniškio

rajono melioracijos statinius

480 (valstybės biudžeto

specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams)

2 300 (valstybės

biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams)

2 300 (valstybės

biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Joniškio

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

5.20.

Atnaujinti Joniškio rajono

savivaldybės sporto aikštynus

–

–

100 (savivaldybės

biudžetas)

Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savival­dybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio

skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

6.1.

Įgyvendinti vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

200 (Užimtumo fondas)

300 (Užimtumo fondas)

300 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo

birža

6.2.

Remti darbo vietų steigimą

200 (Užimtumo fondas)

200 (Užimtumo fondas)

200 (Užimtumo fondas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo

birža

6.3.

Remti savarankišką užimtumą

ir veiklą pagal verslo liudijimus

80 (Užimtumo fondas)

80 (Užimtumo fondas)

80 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo

birža, Joniškio rajono savivaldybė

6.4.

Organizuoti ir remti

viešuosius darbus

14 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 11,9, savivaldybės biudžetas – 2,1)

15 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 12,75, savivaldybės biudžetas – 2,25)

15 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 12,75, savivaldybės biudžetas – 2,25)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono

savivaldybė, Šiaulių teritorinė darbo birža

7.

Uždavinys – tobulinti savival­dy­bės administracijos valstybės tarnautojų

ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

7.1.

Organizuoti Joniškio rajono

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraci­niams

gebėjimams ugdyti

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai –170, savivaldybės biudžetas – 30)

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti

projektus, skirtus Joniškio rajono savivaldybės strateginio planavimo

sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei

atlikti

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

50 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

7.3.

Rengti ir atnaujinti

Joniškio rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant

išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už

teritorijų planavimą atsakingų Joniškio rajono savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

316 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 268,6, savivaldybės biudžetas – 47,4)

316 (iš jų ES struktūriniai

fondai –268,6, savivaldybės biudžetas – 47,4)

316 (iš jų ES struktūriniai

fondai –268,6, savivaldybės biudžetas – 47,4)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

7.4.

Tobulinti bendrą finansų

apskaitos valdymo sistemą

900 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 765, savivaldybės biudžetas – 135)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Joniškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Joniškio rajono savivaldybė

Iš viso

50 147,11

(iš jų ES struktūriniai fondai – 36 512,17, valstybės

biudžetas – 4 673,75, savivaldybės biudžetas – 4 566,19),

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 210, Užimtumo fondas –

480, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių

biudžetams – 1 180, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio vandenys“ –

525)

50 648,2

(iš jų ES struktūriniai fondai – 35 634,35, valstybės

biudžetas – 3 976,55, savivaldybės biudžetas – 5 422,3),

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 210, Užimtumo

fondas – 580, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos

savivaldybių biudžetams – 2 300, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio

vandenys“ – 525)

43 753,9

(iš jų ES struktūriniai fondai – 31 467,46, valstybės

biudžetas – 2 961,65, savivaldybės biudžetas – 5 814,79),

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 935, Užimtumo

fondas – 200, valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos

savivaldybių biudžetams – 2 300, uždaroji akcinė bendrovė „Joniškio

vandenys“ – 75)

Priedo

pakeitimai

Nr.

1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

–––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I.

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Jurbarko rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros

2011–2013 metų programos (toliau –

Programa) paskirtis – nustatyti Jurbarko

rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai

įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp

Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje

didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų

programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos

departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir

savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje

gyveno 34 213 gyventojų, iš jų Jurbarke – 12 968 gyventojai. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (60,3

procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų dalis buvo beveik dukart didesnė už

šalies vidurkį (33 procentai).

6. 2009 metų duomenimis, savivaldybėje buvo 2,2

tūkstančio bedarbių, tai 1,1 procento

visų šalies registruotų bedarbių 2009 metais. Pagal darbingų asmenų dalį

savivaldybė labai panaši į kitas Tauragės apskrities savivaldybes – 2010 metų pradžioje

62–64 procentus gyventojų čia sudarė darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojai,

17–19 procentų – gyventojai iki 15 metų ir 18–21 procentą – pensinio

amžiaus gyventojai. Savivaldybei būdinga gyventojų senėjimo tendencija, tam

įtakos turi mažėjantis gimstamumas ir jaunimo emigracija – nuo 2001 metų vaikų

ir jaunimo (iki 14 metų) savivaldybėje sumažėjo 2 tūkstančiais. Palyginti su

kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, demografinis senatvės koeficientas

savivaldybėje didžiausias – 2010 metų pradžioje 100 vaikų teko

148 pagyvenę žmonės, kitose Tauragės apskrities savivaldybėse šis

koeficientas svyravo nuo 110 iki 139. Savivaldybėje

gyventojų sumažėjo nuo 35,2 tūkstančio 2008 metais iki 34,2 tūkstančio

2010 metų pradžioje. Pagrindinė priežastis – neigiamas migracijos saldas, kuris

nuo 2007 metų pradėjo vėl labai didėti (2009 metais padidėjo 30,3 procento). Iš

visų Tauragės apskrities savivaldybių 2009 metais savivaldybėje neigiamas

migracijos saldas buvo didžiausias (-340) – 6,2 karto didesnis nei Pagėgių

savivaldybėje (-55) ir apie 1,5 karto didesnis nei Šilalės rajono (-228) ir

Tauragės rajono (-222) savivaldybėse. Didžiausia neigiama natūrali gyventojų

kaita buvo Jurbarko rajono ir Tauragės rajono savivaldybėse.

7. Probleminės teritorijos

gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų

būklė. 2009 metais savivaldybėje buvo 407 daugiabučiai gyvenamieji namai. Per

2008–2010 metus nerenovuotas nė vienas daugiabutis gyvenamasis namas, dėl to

prastėja gyvenamoji aplinka. Kadangi gyvenimo sąlygos labiausiai pablogėjusios

šiuose namuose, labai svarbu juos atnaujinti – gerinti energijos vartojimo

efektyvumą lemiančias jų savybes. Net 92,1 procento visų probleminėje

teritorijoje esančių pastatų pastatyti iki 1990 metų, iš jų 33,5 procento

– 1940–1960 metais, taigi juos būtina renovuoti.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas pajamas gaunantys

asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. Socialinio būsto fondo

plėtra per lėta, socialinio būsto pasiūla nepakankama, o asmenų, negalinčių

įsigyti būsto ir turinčių teisę į socialinį būstą, daugėja labai sparčiai. 2009

metų duomenimis, savivaldybėje buvo 172 socialiniai būstai, naujai įrengto 2009

metais – nė vieno. 2009 metų pabaigoje savivaldybėje socialinio būsto

laukiančių asmenų sąrašuose buvo 139 asmenys (šeimos narių – 317), iš jų 28

procentai – pavieniai asmenys, netekę būsto, o dauguma (72 procentai) – jaunos

šeimos. Šis skaičius per pastaruosius 4 metus išaugo 175 procentais. 2008 metais

asmenims (šeimoms) išnuomoti 945 kv. metrai savivaldybių gyvenamųjų

patalpų naudingojo ploto, 5 asmenys (šeimos) gavo 592,5 tūkst. litų valstybės

remiamus būsto kreditus.

9. Savivaldybei 2010 metais priklausė 61 visuomeninis pastatas, kuriuose

teikiamos paslaugos gyventojams. Iki 2010 metų pradžios renovuota 17 tokių

pastatų (27,9 procento visų šių pastatų), o iki 2013 metų bus renovuotas

dar vienas visuomeninės paskirties pastatas.

10. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas

užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu,

savivaldybėje 2009 metais buvo 10,6 procento, t. y. 12,8 procento didesnis

už šalies vidurkį (9,4). 245 ilgalaikiai bedarbiai

sudarė 11,1 procento visų probleminės teritorijos bedarbių.

11. Vidutinis metinis socialinės pašalpos

gavėjų ir gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 4,1

procento, t. y. 86,4 procento didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

12. 2009 metais savivaldybė

iš savo biudžeto socialinės apsaugos sričiai skyrė 10,8 mln. litų.

Santykinė socialinėms reikmėms skiriamų lėšų dalis 2007–2008 metais – 10 procentų,

o 2009 metais ji padidėjo iki 14 procentų. 2009 metais savivaldybėje

užregistruotas 1 421 socialinės pašalpos gavėjas, palyginti su 2008 metais,

gavėjų padaugėjo 56,8 procento.

13. Pagal vienam gyventojui tenkančias tiesiogines

užsienio investicijas savivaldybė 3,3 karto atsilieka nuo Tauragės rajono

savivaldybės – ekonominio apskrities centro, bet daugiau nei 13 kartų lenkia

kitas šios apskrities – Pagėgių ir Šilalės rajono – savivaldybes. Tiesioginės

užsienio investicijos vienam gyventojui savivaldybėje 2009 metų pabaigoje –

239 litai, t. y. 44 procentais mažiau nei 2008 metais (427 litai).

Materialinės investicijos savivaldybėje 2008 metais – 80,7 mln. litų.

Savivaldybei teko 23,8 procento Tauragės apskrities ir 0,3 procento šalies

materialinių investicijų. Iš jų apie 25 procentai buvo investuoti į viešojo

valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo sektorių ir 25 procentai – į

elektros, dujų ir vandens tiekimo sektorių. Vienam savivaldybės gyventojui teko

per 2 308 litus materialinių investicijų, t. y. 3,3 karto mažiau nei

šalies vidurkis.

14. 2008 metais probleminėje teritorijoje veikė 22, o

2010 metais – 28 kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės. Jos dalyvauja

savivaldybės vietos veiklos grupės „Nemunas“ veikloje. Pasinaudojus Europos

Sąjungos parama, parengta ir pradėta įgyvendinti

šios vietos veiklos grupės teritorijos vietos plėtros 2009–2015 metų strategija. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama

bendruomenių veiklos ir infrastruktūros projektams įgyvendinti, skatins

probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

Vietos veiklos grupės „Nemunas“ strategijoje numatytų veiksmų integruotas

poveikis užtikrins savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių ilgalaikės plėtros

perspektyvą.

15. Prasta probleminės teritorijos

socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir

investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl

migracijos lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys

rodikliai – vidutinis metinis nedarbo lygis ir vidutinis metinis socialinės

pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių

teritorijų plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę

infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su

šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant

probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje 2013 metais

neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies

vidurkį 12,8 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio

daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 86,4 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai)

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis,

procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis,

procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

22.1. Jurbarke bus įgyvendinti 2 kompleksinės

urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais pradėtas vykdyti vienas toks

projektas);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs

atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2010 metais iki 3,7 / 3,7

procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

sumažės 21,6 procento (nuo 139 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 109 asmenų

(šeimų) 2013 metais);

22.4. 11 kaimo gyvenamųjų vietovių bus kompleksiškai

sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais tokie projektai

nevykdyti);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių

bendruomenių veikloje, padaugės 26 procentais;

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 14 procentų

(nuo 117,7 kilometro 2009 metais iki 134,42 kilometro 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų

išaugs 5,7 procento (nuo 27,9 procento 2009 metais iki 29,5 procento 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 10,2

procento (nuo 245 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 220 ilgalaikių

bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, padaugės

14,8 procento (nuo 61 procento 2009 metais iki 70 procentų 2013 metais).

V. programos

įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos

ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės

biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo

šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams

vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais

teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Jurbarko

rajono savivaldybės – probleminės

teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

JURBARKO RAJONO SAVIVALDYBĖS

– PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO

PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios

aplinkos patrauklumą

1.1.

Kompleksiškai sutvarkyti

Jurbarko urbanistinę infrastruktūrą (II etapas) – sutvarkyti Jurbarko

miesto kvartalo, ribojamo V. Kudirkos, Lauko, S. Daukanto, Algirdo gatvių,

infrastruktūrą

–

2 112,8 (iš jų Europos

Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 795,88, Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 158,46,

savivaldybės biudžetas – 158,46)

2 112,8 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 795,88, valstybės biudžetas – 158,46,

savivaldybės biudžetas – 158,46)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

1.2.

Sutvarkyti ir pritaikyti

poilsiui Jurbarko rajono rekreacines teritorijas – pritaikyti Imsrės upės

pakrantę viešajai turizmo infrastruktūrai

2 850,85 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 423,22,

savivaldybės biudžetas – 427,63)

–

–

Ūkio ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

1.3.

Rekonstruoti

Jurbarko gatves: Jurbarko rajono vietinės reikšmės kelią J1 ir Jurbarko Gedimino,

V. Kudirkos ir Liepų gatves, įrengti B. Nedzinskienės ir

K. Donelaičio gatvių pratęsimą

7 603,45 (iš jų ES struktūriniai fondai – 6 462,93,

savivaldybės biudžetas – 342,2, valstybės biudžetas – 798,36)

–

–

Susisiekimo ministerija (ES

struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą

2.1.

Rekonstruoti daugiabučius

namus Jurbarko mieste

–

3 286,83 (iš jų ES struktūriniai fondai –

2 793,73, savivaldybės biudžetas – 493,1)

3 286,83 (iš jų ES struktūriniai fondai –

2 793,73, savivaldybės biudžetas – 493,1)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko

rajono savival­dybė

2.2.

Įrengti ir atnaujinti

socialinius būstus –pritaikyti jiems patalpas (II, III etapai)

–

755,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 641,92,

savivaldybės biudžetas – 113,28)

1 296,22 (iš jų ES struktūriniai fondai –

1 058,07, savivaldybės biudžetas – 238,14)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savival­dybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą

3.1.

Vykdyti Juodaičių,

Jurbarkų, Seredžiaus, Viešvilės kaimo gyvenviečių infrastruktūros gerinimo

projektus

–

2 729,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 320,42,

savivaldybės biudžetas – 409,48)

2 729,9 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 320,42,

savivaldybės biudžetas – 409,48)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

3.2.

Plėtoti ir atnaujinti kaimo

infrastruktūrą Eržvilke, Veliuonoje, Juodaičiuose ir Raudonėje

1 207 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

1 025,95, savivaldybės biudžetas –

181,05)

1 207 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

1 025,95, savivaldybės biudžetas –

181,05)

1 207 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

1 025,95, savivaldybės biudžetas –

181,05)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jurbarko

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti

gyventojų bendruomenines iniciatyvas

4.1.

Įgyvendinti vietos veiklos

partnerystės principus Jurbarko rajono savivaldybėje

2 067,7 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

1 757,55, savivaldybės biudžetas –

310,15)

1 827,8 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

1 553,63, savivaldybės biudžetas –

274,17)

1 912,3 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

1 625,46, savivaldybės biudžetas –

286,84)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Jurbarko

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

vietos veiklos grupė

„Nemunas“, Jurbarko rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

5.1.

Rekonstruoti ikimokyklinio

ugdymo įstaigas – kapitališkai suremontuoti darželio „Ąžuoliukas“ vidaus

patalpas

–

336,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 285,94,

savivaldybės biudžetas – 50,46)

336,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 285,94,

savivaldybės biudžetas – 50,46)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

5.2.

Įsteigti universalų daugiafunkcį

centrą Jurbarko rajone

–

1 026,5 (iš jų ES struktūriniai fondai – 872,53,

savivaldybės biudžetas – 153,97)

1 026,5 (iš jų ES struktūriniai fondai – 872,53,

savivaldybės biudžetas – 153,97)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

5.3.

Rekonstruoti buvusios

Jurbarko „Klevelio“ pradinės mokyklos pastatą – pritaikyti viešajai

bibliotekai

1 692,2 (valstybės biudžetas –

1 438,37, savivaldybės biudžetas – 253,83)

1 692,6 (valstybės biudžetas –

1 438,71, savivaldybės biudžetas – 253,89)

1 692,2 (valstybės biudžetas –

1 438,37, savivaldybės biudžetas – 253,83)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

5.4.

Rekonstruoti

Jurbarko kultūros centrą

448,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 381,31,

valstybės biudžetas – 67,29)

448,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 381,31,

valstybės biudžetas – 67,29)

448,6 (iš jų ES struktūriniai fondai – 381,31,

valstybės biudžetas – 67,29)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

5.5.

Investuoti į

ikimokyklinio ugdymo įstaigas – rekonstruoti Jurbarko vaikų darželį

„Nykštukas“

675,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 574,36,

savivaldybės biudžetas – 101,36)

675,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 574,36,

savivaldybės biudžetas – 101,36)

–

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

5.6.

Padengti asfaltu valstybinės

reikšmės rajoninio kelio Nr. 3513 Padubysys–Juodaičiai–Griciai 8,59–12,15 kilometro

ruožą

3 400 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros

programa)

–

–

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lietuvos automobilių kelių

direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybė

5.7.

Rekonstruoti valstybinės

reikšmės rajoninio kelio Nr. 1709 Seredžius–Juodaičiai–Mituva–Keryvai 4,7–6,7

kilometro ruožą

–

1 900 (valstybės biudžetas

(Kelių priežiūros ir plėtros programa)

–

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lietuvos automobilių kelių

direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Jurbarko rajono savivaldybė

5.8.

Rekonstruoti valstybinės

reikšmės krašto kelio Nr. 146 Raseiniai–Šilinė 20–28 kilometrų ruožą

–

5 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 250, valstybės

biudžetas – 750 (Kelių priežiūros ir plėtros programa)

8 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 6 800, valstybės

biudžetas – 1 200 (Kelių priežiūros ir plėtros programa)

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač

daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

6.1.

Įgyvendinti

vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo

vietų

192 (Užimtumo

fondas)

288 (Užimtumo

fondas)

248 (valstybės

biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Tauragės

teritorinė darbo birža

6.2.

Remti savarankišką

užimtumą ir veiklą pagal verslo liudijimus

180 (Užimtumo fondas)

180 (Užimtumo fondas)

180 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Tauragės

teritorinė darbo birža, Jurbarko rajono

savivaldybė

6.3.

Remti darbo

vietų steigimą

32 (Užimtumo fondas)

60 (Užimtumo fondas)

60 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Tauragės

teritorinė darbo birža

7.

Uždavinys

– tobulinti savival­dybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

7.1.

Organizuoti Jurbarko rajono

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti

–

87,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 74,12,

savivaldybės biudžetas – 13,08)

87,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 74,12,

savivaldybės biudžetas – 13,08)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti

projektus, skirtus Jurbarko rajono savivaldybės strateginio planavimo

sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei

atlikti

–

81 (iš

jų ES struktūriniai fondai – 68,85, valstybės biudžetas – 6,075,

savivaldybės biudžetas – 6,075)

77,7 (iš jų ES struktūriniai fondai – 66,05,

valstybės biudžetas – 5,828, savivaldybės biudžetas – 5,828)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

7.3.

Rengti ir atnaujinti

Jurbarko rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant

išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už

teritorijų planavimą atsakingų Jurbarko rajono savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

190,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,84,

valstybės biudžetas – 14,28, savivaldybės biudžetas – 14,28)

190,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,84,

valstybės biudžetas – 14,28, savivaldybės biudžetas – 14,28)

190,4 (iš jų ES struktūriniai fondai – 161,84, valstybės

biudžetas – 14,28, savivaldybės biudžetas – 14,28)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savivaldybė

Įrengti ir atnaujinti socialinius

būstus –pritaikyti jiems patalpas (II, III etapai)

–

755,2 (iš jų ES struktūriniai fondai – 641,92,

savivaldybės biudžetas – 113,28)

1 296,22 (iš jų ES struktūriniai fondai –

1 058,07, savivaldybės biudžetas – 238,14)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Jurbarko rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Jurbarko rajono savival­dybė

Priedo

pakeitimai

Nr.

1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

––––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kelmės rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013

metų programos (toliau – Programa)

paskirtis – nustatyti Kelmės rajono

savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai

įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp

Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje

didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų

centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje

gyveno 36 801 gyventojas, iš jų Kelmėje – 9 971,

Tytuvėnuose – 2 613, Užventyje – 813 gyventojų. Dauguma gyventojų (63,6

procento) gyveno kaime.

6. Dauguma probleminės teritorijos

gyventojų (61,3 procento) 2010 metų pradžioje buvo darbingo amžiaus. Šis

rodiklis mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Palyginti su šalies

vidurkiu, probleminėje teritorijoje buvo kiek daugiau 0–15 metų gyventojų (16,8 procento) ir daugiau pensinio amžiaus

gyventojų – 21,8 procento (šalyje atitinkamai

16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų nuo 2009 iki 2010 metų šiek

tiek – 1,3 procento – padaugėjo (nuo 60,5 iki 61,3 procento),

bet šalyje per tą patį laiką jų padaugėjo 1,1 procento (nuo 64,3 iki 65

procentų).

Per 2009 metus gyventojų probleminėje teritorijoje sumažėjo

1,5 procento (nuo 37 366 iki 36 801 gyventojo), šis rodiklis didesnis už

šalies vidurkį (0,6 procento – nuo 3 349,9 tūkstančio iki 3 329 tūkstančių

gyventojų).

Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2009 metais

pablogėjo ir buvo neigiamas

(-379). Išvyko 958, atvyko 579 žmonės.

Neigiamos migracijos tendencijos, mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius ir

didėjantis pensinio amžiaus gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės

teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos

gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač neigiamai veikia daugiabučių gyvenamųjų

namų būklė. 2010 metais čia buvo 105 daugiabučiai namai: 55 – Kelmėje, 50 –

Tytuvėnuose. Paskutinis daugiabutis Kelmėje pastatytas 1995 metais, Tytuvėnuose

visi daugiabučiai namai pastatyti iki 1993 metų. Daugelis Tytuvėnų ir Kelmės namų

pasenę, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šiluminės

energijos. Būtina šiuos namus atnaujinti, nes daugeliui namų ūkių vis sunkiau išlaikyti

būstą. 2008–2010 metais renovuotas vienas 30 butų gyvenamasis namas ir pradėti

renovuoti 7 daugiabučiai namai, kuriuose yra 205 butai.

8. Socialiniu būstu aprūpinami

mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai,

neįgalieji. Socialinio būsto fondo plėtra per lėta, jo pasiūla nedidėja, o

asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai daugėja. Valstybei ar savivaldybei

priklausančių butų skaičius probleminėje teritorijoje beveik nekito – sumažėjo

1,3 procento (nuo 224 butų 2009 metais iki 221

buto 2010 metais), o socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) padaugėjo net 14,8 procento (nuo 155 asmenų (šeimų) 2008 metais

iki 178 asmenų (šeimų) 2009 metais). Baigiant

įgyvendinti projektą „Bendrabučio patalpų Kelmės mieste rekonstravimas į

socialinius būstus“, 25 šeimoms paskirti socialiniai būstai.

9. Savivaldybei 2010 metų

pradžioje priklausė 99 visuomeniniai pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos

gyventojams. Iš jų renovuota tik 9,1 procento (9 pastatai). 2011 metų pradžioje

bus baigti įgyvendinti projektai ir renovuoti keturių ugdymo įstaigų pastatai,

taigi bus renovuota 13,1 procento pastatų.

10. Vietinės reikšmės kelių

savivaldybės teritorijoje 2009 metais buvo 1 722 kilometrai, iš jų 149 kilometrai (8,7 procento) – asfaltuotos dangos. Per paskutinius metus bendras kelių ilgis

nepakito, o asfaltuotos dangos kelių padaugėjo 1 kilometru.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas

užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu,

savivaldybėje 2009 metais buvo 11,4 procento, taigi 21,3 procento didesnis

už šalies vidurkį (9,4 procento). Ilgalaikis nedarbas nuolat augo ir 2010 metų

pradžioje siekė 18 procentų (1 712 ilgalaikių bedarbių), t. y. net 44

procentais didesnis už šalies vidurkį (12,5 procento).

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 5,4 procento, arba 2,5 karto viršijo šalies vidurkį

(2,2 procento). Padėtis 2010 metais dar pablogėjo – šis santykis pasiekė

9,9 procento, tai 3,3 karto daugiau už šalies vidurkį

(3 procentai).

13. 2010 metų pradžioje probleminės teritorijos kaimo

gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 12 700

(54,3 procento) probleminės teritorijos kaimo gyventojų. Bendruomenės veikė

Kelmėje ir Tytuvėnuose. Pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengta Kelmės

krašto partnerystės vietos veiklos grupės plėtros 2008–2014 metų strategija.

Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams

įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti

bendruomenių veikloje.

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008

metų pabaigoje teko 296 litai tiesioginių užsienio investicijų (šalyje – 9 565 litai),

t. y. vos 3,1 procento šalies vidurkio.

Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais

teko daugiau – 1 792 litai (šalyje – 7 701 litas),

tačiau ir šis rodiklis sudaro tik 23,3 procento šalies vidurkio.

15. Prasta probleminės teritorijos

socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir

investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl

migracijos lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys

rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus

gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų

santykis – čia didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų

plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą,

didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su

šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant

probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje

2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo

šalies vidurkį 21,3 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau

kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 145,5 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai)

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos ar investiciniam patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis,

procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis,

procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

22.1. Kelmėje bus įgyvendinti 3 kompleksinės

urbanistinės plėtros projektai (2008–2009 metais vykdytas vienas toks

projektas);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs

atitinkamai nuo 10,5 / 10,5 procento 2010 metais iki 13,1 / 13,1

procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

sumažės 14,6 procento (nuo 178 asmenų (šeimų) 2009

metais iki 152 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. 5 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais

tokie projektai pradėti vykdyti 6 vietovėse);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių

bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 12 700 gyventojų 2009

metais iki 13 970 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos padaugės 2,1 procento (nuo

149 kilometrų 2009 metais iki 152,2 kilometro 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų visuomeninių pastatų išaugs

9,1 procento (nuo 11,1 procento 2009 metais iki 20,2 procento 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 20

procentų (nuo 1 712 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 1 369 ilgalaikių

bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus,

padaugės 29,4 procento (nuo 68 procentų 2009 metais iki 88 procentų 2013

metais).

V. programos

įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos

ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės

biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo

šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams

vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais

teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Kelmės

rajono savivaldybės – probleminės teritorijos

plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

KELMĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS

TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios

aplinkos patrauklumą

1.1.

Rekonstruoti Kelmės

centrinės dalies viešąją infrastruktūrą ir kompleksiškai sutvarkyti

A. Mackevičiaus gatvės kvartalo teritoriją

1 500 (iš jų Europos

Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 275, Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 112,5,

savivaldybės biudžetas – 112,5)

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai –1 700, valstybės biudžetas – 150,

savivaldybės biudžetas – 150)

–

Vidaus

reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

1.2.

Rekonstruoti Kelmės miesto

B. Laucevičiaus, Raseinių ir šalia esančių gatvių teritorijos viešąją

infrastruktūrą ir pritaikyti Kražantės upės slėnį rekreacijai

–

2 500 (iš jų ES

struktūriniai fondai –2 125, valstybės biudžetas – 187,5,

savivaldybės biudžetas – 187,5)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas –

75)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

1.3.

Rekonstruoti Kelmės rajono

kelią Tytuvėnai (Sedulos gatvė)–Skogalio kaimas (Bridvaišio ežeras) ir

įrengti automobilių stovėjimo aikšteles

3 612 (iš jų ES

struktūriniai fondai –3 070,2, savivaldybės biudžetas – 541,8)

–

–

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

1.4.

Rekonstruoti Kelmės rajono

Tytuvėnų miesto apvažiuojamojo kelio Z. Citavičiaus gatvę, kuri jungiasi

su krašto keliais Nr. 157 Kelmė–Tytuvėnai ir Nr. 148

Raseiniai–Tytuvėnai–Radviliškis

1 351,76 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 149, valstybės biudžetas – 101,38,

savivaldybės biudžetas – 101,38)

2 027,64 (iš jų ES

struktūriniai fondai –1 723,49, valstybės biudžetas – 152,073,

savivaldybės biudžetas – 152,073)

–

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

1.5.

Rekonstruoti Kelmės miesto

šiaurinės dalies Atgimimo, Lauko, Saulėtekio, Aušros ir šalia esančias gatves

574,1 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 487,99, valstybės biudžetas – 43,058,

savivaldybės biudžetas – 43,058)

574,1 (iš jų ES

struktūriniai fondai –487,99, valstybės biudžetas – 43,058,

savivaldybės biudžetas – 43,058)

–

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

1.6.

Išvalyti Kelmės miesto

Vilbėno upės dalį ir sutvarkyti tvenkinį bei pakrantes

380 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 323, savivaldybės biudžetas – 57)

806 (iš jų ES struktūriniai

fondai –685,1, savivaldybės biudžetas – 120,9)

–

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

1.7.

Pritaikyti turizmo reikmėms

Tytuvėnų Šv. Mergelės Marijos bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblį

10 069,62 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 10 000, savivaldybės biudžetas – 69,62)

–

–

Ūkio ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

viešoji įstaiga Tytuvėnų

piligrimų centras, Kelmės rajono savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti

socialinį būstą

2.1.

Renovuoti

daugiabučius gyvenamuosius namus Kelmėje

–

2 450 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 082,5, savivaldybės biudžetas –

367,5)

5 875 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 4 994, savivaldybės biudžetas – 881)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

2.2.

Socialinio būsto plėtra

Kelmės mieste

–

516,47 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 439, savivaldybės biudžetas – 77,47)

661,17 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 562, savivaldybės biudžetas – 99,17)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

3.1.

Kompleksiškai sutvarkyti

Kelmės rajono Pakražančio gyvenvietės viešąsias erdves: įrengti gatvių

šaligatvius, mašinų stovėjimo aikštelę, rekonstruoti gatvių apšvietimą,

parengti techninę dokumentaciją

–

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas –

37,5)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.2.

Kompleksiškai sutvarkyti

Kelmės rajono Liolių miestelio viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius,

mašinų stovėjimo aikšteles, rekonstruoti gatvių apšvietimą, sutvarkyti

želdinius, parengti techninę dokumentaciją

–

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas –

37,5)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.3.

Kompleksiškai sutvarkyti

Kelmės rajono Užvenčio miesto viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius,

rekonstruoti gatvių apšvietimą, sutvarkyti želdinius, parengti techninę

dokumentaciją

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės

biudžetas – 75)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas –

75)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.4.

Kompleksiškai sutvarkyti

Kelmės rajono Kražių miestelio viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius,

rekonstruoti gatvių apšvietimą, atlikti archeologinius tyrimus, sutvarkyti

želdinius, parengti techninę dokumentaciją

–

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, valstybės biudžetas – 7,5, savivaldybės biudžetas –

7,5)

400 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas –

30)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.5.

Kompleksiškai sutvarkyti

Kelmės rajono Šaukėnų miestelio viešąsias erdves: įrengti gatvių šaligatvius,

mašinų stovėjimo aikštelę, rekonstruoti gatvių apšvietimą, sutvarkyti parką,

tvenkinius, parengti techninę dokumentaciją

–

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas –

37,5)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.6.

Plėtoti regioninės reikšmės

viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas – pritaikyti Ventos slėnį turizmo

reikmėms

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

85, savivaldybės biudžetas – 15)

491 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

417,35, savivaldybės biudžetas – 73,65)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.7.

Pritaikyti visuomenės

poreikiams Kražių kolegijos rūsį ir atlikti konservavimo darbus

400 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

340, savivaldybės biudžetas – 60)

–

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.8.

Plėtoti viešosios įstaigos

Kelmės profesinio rengimo centro Tytuvėnų skyriaus paslaugų infrastruktūrą

500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

425, savivaldybės biudžetas – 75)

–

–

Žemės ūkio ministerija (Europos

žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.9.

Rekonstruoti Kelmės rajono

Tytuvėnų apylinkių seniūnijos Pagryžuvio gyvenvietės bendro naudojimo

sausinimo sistemas

690 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

586,5, savivaldybės biudžetas – 103,5)

–

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.10.

Renovuoti Šedbarų vaikų

darželį

270 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

229,5, savivaldybės biudžetas – 40,5)

–

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.11.

Kapitališkai suremontuoti

Pakražančio seniūnijos administracinį pastatą

–

350 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

297,5, savivaldybės biudžetas – 52,5)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.12.

Įrengti Kelmės tradicinių

amatų centrą

600 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

510, savivaldybės biudžetas – 90)

262 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

222,7, savivaldybės biudžetas – 39,3)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

3.13.

Plėtoti vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Kelmės rajone

400 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

340, savivaldybės biudžetas – 60)

400 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

340, savivaldybės biudžetas – 60)

373,3 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

317,31, savivaldybės biudžetas – 55,99)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės krašto partnerystės

vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė

3.14.

Pritaikyti viešąją infrastruktūrą

kaimo gyventojų poreikiams

700 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

595, savivaldybės biudžetas – 105)

700 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

595, savivaldybės biudžetas – 105)

550 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

467,5, savivaldybės biudžetas – 82,5)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės krašto partnerystės

vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti

gyventojų bendruomenines iniciatyvas

4.1.

Įvairinti kaimo verslus ir

stiprinti ekonominį potencialą

500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

425, savivaldybės biudžetas – 75)

500 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

425, savivaldybės biudžetas – 75)

440 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

374, savivaldybės biudžetas – 66)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės krašto partnerystės

vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė

4.2.

Atnaujinti ir pritaikyti

amatų plėtrai visuomeninės paskirties pastatus, kultūros paveldo objektus, taip

ugdyti bendruomeniškumą

1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

850, savivaldybės biudžetas – 150)

964 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

819,4, savivaldybės biudžetas – 144,6)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės krašto partnerystės

vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė

4.3.

Skatinti bendruomeninių

organizacijų veiklą ir gerinti materialinę bazę

150 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

127,5, savivaldybės biudžetas – 22,5)

150 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

127,5, savivaldybės biudžetas – 22,5)

180,5 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

153,43, savivaldybės biudžetas – 27,07)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės krašto partnerystės

vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė

4.4.

Ugdyti Kelmės krašto vietos

veiklos grupės partnerystę ir tobulinti potencialių pareiškėjų gebėjimus bei

mokymą

120 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

102, savivaldybės biudžetas – 18)

120 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

102, savivaldybės biudžetas – 18)

87,7 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

74,55, savivaldybės biudžetas – 13,15)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės krašto partnerystės

vietos veiklos grupė, Kelmės rajono savivaldybė

4.5.

Remti Kelmės rajono

savivaldybės bendruomenines organizacijas

100 (savivaldybės

biudžetas)

110 (savivaldybės

biudžetas)

120 (savivaldybės

biudžetas)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

5.1.

Atnaujinti Kelmės rajono

Tytuvėnų lopšelio-darželio patalpas ir įrangą

1 467 (iš jų ES struktūriniai

fondai –1 246,95, valstybės biudžetas – 110,025, savivaldybės biudžetas –

110,025)

–

–

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.2.

Įsteigti daugiafunkcius

centrus Pašilėje ir Pašilėnuose

–

1 700 (iš jų ES

struktūriniai fondai –1 445, savivaldybės biudžetas – 255)

–

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.3.

Rekonstruoti Kelmės

darželių-mokyklų pastatus, pagerinti jų energines charakteristikas

–

800 (savivaldybės

biudžetas)

900 (savivaldybės

biudžetas)

Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.4.

Suremontuoti Kelmės „Aukuro“

vidurinės mokyklos patalpas

–

700 (savivaldybės

biudžetas)

900 (savivaldybės

biudžetas)

Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.5.

Rekonstruoti Kelmės

kultūros centrą

1 000 (iš jų valstybės biudžetas –

850, savivaldybės biudžetas – 150)

3 000 (iš jų valstybės biudžetas –

2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 120 (iš jų valstybės biudžetas –

2 652, savivaldybės biudžetas – 468)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.6.

Įrengti Kelmės krašto

muziejų restauruotame Kelmės dvare

–

1 665 (iš jų valstybės biudžetas –

1 415,25, savivaldybės biudžetas – 249,75)

3 000 (iš jų valstybės biudžetas –

2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.7.

Įgyvendinti viešosios

įstaigos Kelmės ligoninės projektą „Viešosios įstaigos Kelmės ligoninės

infrastruktūros plėtra priėmimo-skubios pagalbos, dienos chirurgijos,

ambulatorinių paslaugų, ambulatorinės reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir

slaugos bei stacionarinės paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimo srityje“

4 416 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 3 753,6, valstybės biudžetas – 662,4)

324 (iš jų ES struktūriniai

fondai –275,4, valstybės biudžetas – 48,6)

–

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.8.

Modernizuoti Kelmės rajono

savivaldybės visuomenės sveikatos biurą ir gerinti visuomenės sveikatos

priežiūros paslaugų kokybę

–

397 (iš jų ES struktūriniai

fondai –337,45, savivaldybės biudžetas – 59,55)

–

–

Kelmės rajono savivaldybės

visuomenės sveikatos biuras, Kelmės rajono savivaldybė

5.9.

Rekonstruoti ir plėtoti vietinės

reikšmės kelių ir gatvių tinklą

2 421,5 (valstybės

biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos)

3 000 (valstybės biudžetas

(Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos)

3 000 (valstybės biudžetas

(Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos)

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.10.

Atlikti melioracijos darbus

366 (valstybės biudžetas)

366 (valstybės biudžetas)

366 (valstybės biudžetas)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.11.

Asfaltuoti valstybinės

reikšmės rajoninio kelio (žvyrkelio) Nr. 3505 Nemakščiai–Kražiai–Junkilai

10,9–16,7 kilometro ruožą

–

–

5 800 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 4 930, valstybės biudžetas (Kelių

priežiūros ir plėtros programos lėšos) – 870)

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

5.12.

Rekonstruoti Liolių senelių

namus

1 509 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 282,65, valstybės biudžetas – 113,175,

savivaldybės biudžetas – 113,175)

3 018 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 565,3, valstybės biudžetas – 226,35, savivaldybės

biudžetas – 226,35)

1509 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 282,65, valstybės biudžetas – 113,175,

savivaldybės biudžetas – 113,175)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti

darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms

spręsti

6.1.

Įgyvendinti vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

140 (Užimtumo fondas)

200 (Užimtumo fondas)

200 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo

birža

6.2.

Remti savarankišką užimtumą

ir veiklą pagal verslo liudijimus

80 (Užimtumo fondas)

80 (Užimtumo fondas)

80 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo

birža, Kelmės rajono savivaldybė

6.3.

Remti smulkiojo ir vidutinio

verslo plėtrą Kelmės rajono savivaldybėje

80 (savivaldybės biudžetas)

100 (savivaldybės

biudžetas)

120 (savivaldybės

biudžetas)

Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

6.4.

Remti smulkiuosius ir

vidutinius ūkius

80 (savivaldybės biudžetas)

80 (savivaldybės biudžetas)

100 (savivaldybės

biudžetas)

Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

6.5.

Organizuoti ir remti

viešuosius darbus

892 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 758,2, savivaldybės biudžetas – 133,8)

963 (iš jų ES struktūriniai

fondai –818,55, savivaldybės biudžetas – 144,45)

980 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 833, savivaldybės biudžetas – 147)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šiaulių teritorinė darbo

birža, Kelmės rajono savivaldybė

7.

Uždavinys – tobulinti

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

7.1.

Organizuoti Kelmės rajono

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams

tobulinti

–

70 (iš jų ES struktūriniai fondai –

59,5, savivaldybės biudžetas – 10,5)

71 (iš jų ES struktūriniai fondai –60,35,

savivaldybės biudžetas – 10,65)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti

projektus, skirtus Kelmės rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai

tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

–

65 (iš jų ES struktūriniai fondai –55,25,

savivaldybės biudžetas – 9,75)

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

7.3.

Rengti ir atnaujinti Kelmės

rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės

ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų

planavimą atsakingų Kelmės rajono savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

320 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 272, savivaldybės biudžetas – 48)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Kelmės rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Kelmės rajono savivaldybė

Iš viso

36 669 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 24 366,59, valstybės biudžetas –

4 855,04 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 2

421,5), savivaldybės biudžetas – 2 611,86, Europos žemės ūkio fondo

kaimo plėtrai parama – 4 615,5, Užimtumo fondas – 220)

34 285,17 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 17 179,53, valstybės biudžetas –

8 333,83 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 3

000), savivaldybės biudžetas – 5 114,8, Europos žemės ūkio fondo

kaimo plėtrai parama – 3 377,05, Užimtumo fondas – 280)

31 217,67 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 14 209, valstybės biudžetas –

9 936,18 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 3 870),

savivaldybės biudžetas – 4 866,32, Europos žemės ūkio fondo

kaimo plėtrai parama – 2 206,19)

Priedo

pakeitimai

Nr.

1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

––––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS

2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lazdijų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013

metų programos (toliau – Programa)

paskirtis – nustatyti Lazdijų rajono

savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai

įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp

Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje

didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos departamento, valstybės įmonės Registrų

centro statistiniai duomenys ir savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010

metų pradžioje gyveno 24 246 gyventojai, dauguma jų (17 908, arba 73,9

procento) – kaime. Kaimo gyventojų dalis buvo daugiau kaip dvigubai didesnė už

šalies vidurkį (33 procentai). Mieste gyveno 6 338, arba 26,1 procento

probleminės teritorijos gyventojų, iš jų 4 793 – Lazdijų mieste.

6. 2010 metų pradžioje daugiau nei pusė savivaldybės

gyventojų (58,3 procento) buvo darbingo amžiaus, tačiau šis rodiklis mažesnis

už šalies vidurkį (65 procentai). Probleminėje teritorijoje buvo šiek tiek

daugiau 0–15 metų gyventojų (16,7 procento) ir kur kas daugiau pensinio

amžiaus gyventojų (25 procentai), palyginti su šalies vidurkiu (šalyje

atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų nuo 2008 iki

2010 metų padaugėjo 1,1 procento (nuo 13 989 iki 14 147), šis

rodiklis tik šiek tiek didesnis už šalies vidurkį (analizuojamu laikotarpiu

Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų padaugėjo 1 procentu). Net 7,1 procento

(nuo 4 350 iki 4 041) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, 6,6 procento (nuo 6 484 iki

6 058) – pensinio amžiaus gyventojų. Nuo 2008 metų pradžios iki 2010 metų

pradžios probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo 2,3 procento. 2008 metais

buvo stebimas ir neigiamas tarptautinės ir vidinės migracijos saldas (-84);

2009 metais būklė šiek tiek pagerėjo – iš probleminės teritorijos išvyko

67 gyventojais daugiau nei atvyko (palyginti su 2008 metais, migracijos saldas

sumažėjo, tačiau išliko neigiamas). Neigiamos migracijos tendencijos ir tai,

kad mažėja 0–15 metų gyventojų, rodo nepakankamą probleminės teritorijos

demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelę įtaką

turi infrastruktūros būklė. 2010 metų pradžioje čia buvo 206 daugiabučiai

gyvenamieji namai. Šie namai pastatyti iki 1993 metų, todėl daugelis jų pasenę. Vykdant savivaldybės – probleminės

teritorijos plėtros 2008–2010 metų programą, buvo renovuoti 4 daugiabučiai

gyvenamieji namai, arba 1,9 procento visų probleminėje teritorijoje esančių

daugiabučių gyvenamųjų namų.

8. Socialiniu būstu aprūpinami

mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai,

neįgalieji. Socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) probleminėje

teritorijoje nuo 2007 iki 2009 metų padaugėjo 26,3 procento (nuo 114 asmenų

(šeimų) 2007 metais iki 144 asmenų (šeimų) 2009 metais). 2009 metų

pabaigoje socialinio būsto fondą probleminėje teritorijoje sudarė 179 būstai

(su bendrabučių kambariais). Nors socialinio būsto poreikis kasmet vis auga,

socialinių būstų nuo 2007 iki 2009 metų 8-iais sumažėjo (pripažinti netinkamais

naudoti, avarinės būklės ir kita).

9. Savivaldybei 2009 metais

priklausė 37 visuomeniniai pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams.

Renovuota 18,9 procento šių pastatų (7 pastatai). Šiuo metu renovuojami

dar 4 visuomeniniai pastatai.

10. Bendras kelių ilgis

probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 942 kilometrai, patobulintos dangos

kelių ilgis siekė 92 kilometrus (9,8 procento visų šios teritorijos kelių).

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas

užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu,

savivaldybėje 2009 metais buvo 10,3 procento. Šiuo metu šalyje nedarbo lygis

yra didžiausias nuo 2002 metų, probleminės teritorijos nedarbo lygio atotrūkis

nuo šalies vidurkio taip pat gana didelis: vidutinis metinis registruotų bedarbių

ir darbingo amžiaus gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 9,6 procento

viršijo šalies rodiklį (9,4 procento). Išliko didelis ilgalaikis nedarbas

– savivaldybėje registruoti 123 ilgalaikiai bedarbiai.

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 4,7 procento, t.

y. 2,1 karto didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

13. Probleminės teritorijos kaimo

gyvenamųjų vietovių bendruomenės, 2010 metų pradžios duomenimis, atstovavo 11

282 probleminės teritorijos kaimo gyventojams (63 procentams visų

probleminės teritorijos kaimo gyventojų). Šių

bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas

nedidelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose vis reikšmingesnis. Tikimasi,

kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins

probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių

veikloje.

14. 2009 metų pabaigos duomenimis, vienam probleminės

teritorijos gyventojui teko 55 litai tiesioginių

užsienio investicijų (vos 0,5 procento 2009 metų pabaigos šalies

vidurkio). Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui

2009 metais teko 1 596 litai. Šis rodiklis siekė 38,6 procento šalies

vidurkio.

15. Prasta probleminės teritorijos

socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir

investicinė aplinka, palyginti didelis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų

skaičiaus mažėjimas lemia tai, kad vienas pagrindinių teritorinę socialinę

sanglaudą atspindinčių rodiklių – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų

ir gyventojų santykis – čia daug didesnis už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų

plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai yra

šie

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę

infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su

šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant

probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje

2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo

šalies vidurkį 9,6 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau

kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 113,6 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai)

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis,

procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis,

procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte

nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies

pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

22.1. Jonavoje bus įgyvendintas vienas kompleksinės

urbanistinės plėtros projektas (2008–2010 metais tokie projektai nevykdyti);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs

atitinkamai nuo 1,9 / 1,9 procento 2009 metais iki 46 / 46

procentų 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

sumažės 6,3 procento (nuo 144 asmenų (šeimų) 2009 metais

iki 135 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. 4 kaimo gyvenamosiose vietovėse bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais

tokie projektai nevykdyti);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių

bendruomenių veikloje, padaugės 10 procentų (nuo 11 282 gyventojų 2009

metais iki 12 410 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos padaugės 1 procentu (nuo 92 kilometrų 2009 metais

iki 395,2 kilometro 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų

išaugs 15,8 procento (nuo 19 procentų 2009 metais iki 22 procentų 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 22,2

procento (nuo 257 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 200 ilgalaikių

bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus,

padaugės 3,1 karto (nuo 24 procentų 2009 metais iki 75 procentų 2013 metais).

V. programos

įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos

ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės

biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo

šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams

vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais

teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Lazdijų rajono savivaldybės –

probleminės

teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

Lazdijų RAJONO SAVIVALDYBĖS –

PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil.

Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios

aplinkos patrauklumą

1.1.

Kompleksiškai plėtoti Lazdijų miesto

teritorijos, esančios tarp Dainavos ir Vytauto gatvių, ir teritorijos,

esančios tarp Kauno, Senamiesčio, Nepriklau­somybės, Seinų, Gustaičio,

Vilniaus, Sodų, Dzūkų gatvių, infrastruktūrą: įrengti mažosios architektūros

formas (vaikų žaidimo aikšteles, pastatyti suoliukus, šiukšliadėžes ir

panašiai), žaliąsias zonas, lietaus kanalizaciją, sutvarkyti aikštes,

šaligatvius ir gatves, apšvietimą, tvarkyti parkus, gėlynus, pastatų fasadus,

kitą viešąją infrastruktūrą

3

000 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 2 550,

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės

biudžetas) – 225, savivaldybės biudžetas – 225)

1

000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, valstybės biudžetas – 75,

savivaldybės biudžetas – 75)

–

Vidaus

reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.2.

Plėtoti viešąją turizmo

infrastruktūrą Lazdijų rajono savivaldybėje

1 646,06 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 399,15, savivaldybės biudžetas – 246,91)

–

–

Ūkio

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.3.

Plėtoti ekologinį turizmą

Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.4.

Gerinti vandens telkinių

būklę – išvalyti ir sutvarkyti Baltajo ežero dalį

190 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 161,5, savivaldybės biudžetas – 28,5)

–

–

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.5.

Tvarkyti užterštas

teritorijas Lazdijų rajono savivaldybėje

300 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

–

–

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.6.

Plėsti kelių infrastruktūrą

Lietuvos ir Lenkijos pasienyje

6 100 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 5 185, savivaldybės biudžetas – 915)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.7.

Modernizuoti ir plėtoti

Lazdijų rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

4 300 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 3 655, savivaldybės biudžetas – 645)

–

–

Susisiekimo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.8.

Plėtoti kultūrines

industrijas Lietuvos ir Lenkijos pasienio regione – tobulinti jas Lazdijų

rajono savivaldybėje ir sudaryti darnios pasienio regiono plėtros sąlygas

367 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 311,95, savivaldybės biudžetas – 55,05)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.9.

Modernizuoti ir pritaikyti

Lazdijų hipodromą turizmo paslaugoms kompleksiškai teikti, įgyvendinant

projektą „Lazdijų hipodromo modernizavimas ir pritaikymas kompleksiniam

turizmo paslaugų teikimui“

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 550, savivaldybės

biudžetas – 450)

1 239,89 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 053,91, savivaldybės

biudžetas – 185,98)

–

Ūkio

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.10.

Plėtoti Lazdijų rajono

savivaldybėje Lietuvos ežeryno vandens trasas

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

82 (iš jų ES struktūriniai fondai –

69,7, savivaldybės biudžetas – 12,3)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

1.11.

Kapitališkai suremontuoti

Lazdijų kultūros centrą ir atnaujinti materialinę bazę

200 (Valstybės investicijų

programos lėšos)

200 (Valstybės investicijų

programos lėšos)

200 (Valstybės investicijų

programos lėšos)

Kultūros

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų kultūros centras, Lazdijų rajono savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti

daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

2.1.

Atnaujinti

daugiabučius gyvenamuosius namus Lazdijų rajono savivaldybėje

68 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 57,8, savivaldybės biudžetas – 10,2)

4

201,479 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 571,257, savivaldybės

biudžetas –630,222)

1

079,711 (iš jų ES struktūriniai fondai – 917,752, savivaldy­bės

biudžetas – 161,956)

Vidaus

reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savival­dybė

2.2.

Įrengti

naujus socialinius būstus Lazdijų rajono savivaldybėje

1

435 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 219,75, savivaldybės biudžetas –

215,25)

–

–

Vidaus

reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai

plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

3.1.

Kompleksiškai gerinti Veisiejų miesto, Kapčiamiesčio, Seirijų ir Krosnos miestelių urbanistinę

infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką

5

000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 4 250, valstybės biudžetas –

375, savivaldybės biudžetas – 375)

5 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 4 250, valstybės biudžetas – 375,

savivaldybės biudžetas – 375)

–

Vidaus

reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

3.2.

Sutvarkyti Šeštokų kultūros

namus ir prie jų esančias viešąsias erdves

414,352 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

352,2, valstybės biudžetas – 31,08,

savivaldybės biudžetas – 31,08)

276,234

(iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 234,8, valstybės

biudžetas – 20,718, savivaldybės biudžetas – 20,718)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų kultūros centras,

Lazdijų rajono savivaldybė

3.3.

Sutvarkyti Teizų kultūros

namus ir prie jų esančias viešąsias erdves

600 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

510, valstybės biudžetas – 45,

savivaldybės biudžetas – 45)

195

(iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 165,75, valstybės

biudžetas – 14,625, savivaldybės biudžetas – 14,625)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų kultūros centras,

Lazdijų rajono savivaldybė

3.4.

Pritaikyti Avižieniuose

buvusį vaikų darželį visuomenės kultūros centrui

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

85, valstybės biudžetas – 7,5,

savivaldybės biudžetas – 7,5)

600 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

510, valstybės biudžetas – 45,

savivaldybės biudžetas – 45)

337 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

286,45, valstybės biudžetas – 25,275,

savivaldybės biudžetas – 25,275)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

3.5.

Sutvarkyti Metelių Kristaus

atsimainymo parapijos patalpas

200 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

170, valstybės biudžetas – 15, kitų

juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 15)

92 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

78,2, valstybės biudžetas – 6,9, kitų

juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 6,9)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Metelių Kristaus

atsimainymo parapija, Lazdijų rajono savivaldybė

3.6.

Rekonstruoti Šventežerio

miestelio viešosios paskirties pastatus ir sutvarkyti prie jų esančią infrastruktūrą

–

600 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

510, valstybės biudžetas – 45,

savivaldybės biudžetas – 45)

336 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

285,6, valstybės biudžetas –25,2,

savivaldybės biudžetas – 25,2)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

3.7.

Kapitališkai suremontuoti

Krikštonių Kristaus Karaliaus parapijos bažnyčią ir jos priklausinius

–

300 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

255, valstybės biudžetas – 22,5, kitų

juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 22,5)

59 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

50,15, valstybės biudžetas – 4,425,

kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 4,425)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Krikštonių Kristaus

Karaliaus parapija, Lazdijų rajono savivaldybė

3.8.

Rekonstruoti Lazdijų

kultūros centro Būdviečio laisvalaikio salę, esančią Būdviečio kaime

200 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

170, valstybės biudžetas – 15,

savivaldybės biudžetas – 15)

38 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

32,3, valstybės biudžetas – 2,85,

savivaldybės biudžetas – 2,85)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų kultūros centras,

Lazdijų rajono savivaldybė

3.9.

Sutvarkyti sporto stadioną

ir žaidimų aikšteles prie Šeštokų vidurinės mokyklos

–

–

1 027,7 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

873,54, valstybės biudžetas –

77,078, savivaldybės biudžetas – 77,078)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

3.10.

Rekonstruoti Lazdijų rajono

savivaldybės Krosnos seniūnijos melioracijos statinius

945,1 (valstybės biudžeto

specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams)

–

–

Žemės ūkio ministerija

(valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams

asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto

asignavimų valdytoja)

Krosnos seniūnijos

melioracijos statinių naudotojų asociacija, Lazdijų rajono savivaldybė

3.11.

Rekonstruoti Lazdijų rajono

savivaldybės Būdviečio seniūnijos melioracijos statinius

–

1 150,9 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

978,26, valstybės biudžetas –

86,318, savivaldybės biudžetas – 86,318)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

melioracijos statinių

naudotojų asociacija „Aštriosios Kirsnos melioracija“, Lazdijų rajono

savivaldybė

3.12.

Rekonstruoti Lazdijų rajono

savivaldybės Lazdijų seniūnijos melioracijos statinius

1 151 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

978,35, valstybės biudžetas –

86,325, savivaldybės biudžetas – 86,325)

–

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

3.13.

Rekonstruoti Lazdijų rajono

savivaldybės Kučiūnų seniūnijos melioracijos statinius

1 151 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

978,35, valstybės biudžetas –

86,325, savivaldybės biudžetas – 86,325)

–

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybės

Kučiūnų seniūnijos melioracijos statinių naudotojų asociacija, Lazdijų rajono

savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

4.1.

Įgyvendinti Lazdijų rajono

kaimo plėtros 2010–2015 metų strategiją

2 950 (Europos žemės ūkio fondo

kaimo plėtrai parama)

2 934 (Europos žemės ūkio

fondo kaimo plėtrai parama)

1 710 (Europos žemės ūkio

fondo kaimo plėtrai parama)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja)

Dzūkijos kaimo bendruomenės

vietos veiklos grupė, Lazdijų rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

5.1.

Plėsti viešosios įstaigos

Lazdijų socialinių paslaugų centro veiklą – gerinti nestacionarių socialinių

paslaugų kokybę ir didinti jų įvairovę, įgyvendinant projektą „Viešosios

įstaigos Lazdijų socialinio paslaugų centro veiklos plėtra gerinant

nestacionarių paslaugų kokybę ir didinant jų įvairovę“

532

(iš jų ES struktūriniai fondai – 452,2, savivaldybės biudžetas – 79,8)

400

(iš jų ES struktūriniai fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

–

Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja),

Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

5.2.

Plėsti viešosios įstaigos

Lazdijų socialinių paslaugų centro veiklą – gerinti nestacionarių socialinių

paslaugų kokybę ir didinti jų įvairovę, įgyvendinant projektą „Viešosios

įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro dienos socialinės globos

padalinio įsteigimas“

327

(iš jų ES struktūriniai fondai – 277,95, savivaldybės biudžetas – 49,05)

300

(iš jų ES struktūriniai fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

–

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

5.3.

Sutvarkyti viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro

Socialinės globos namų gyventojų patalpų, kuriose teikiamos socialinės

globos paslaugos, infrastruktūrą (pagal projektą „Viešosios įstaigos Lazdijų

socialinių paslaugų centro Socialinės globos namų gyventojų gerbūvio

sutvarkymas“)

1

459 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 240,15, savivaldybės biudžetas –

218,85)

1

000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

–

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

5.4.

Gerinti

Kapčiamiesčio parapijos senelių globos namų gyventojų gyvenimo sąlygų ir

paslaugų kokybę

–

731,45

(iš jų ES struktūriniai fondai – 621,76, valstybės biudžetas – 109,69)

119,45

(iš jų ES struktūriniai fondai –101,54, valstybės biudžetas – 17,91)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Vilkaviškio

vyskupijos Lazdijų dekanatas, Kapčiamies­čio parapijos senelių globos namai, Lazdijų rajono savivaldy­bė

5.5.

Rekonstruoti ir

modernizuoti Lazdijų rajono savivaldybės Šeštokų vidurinės mokyklos pastatą

Šeštokuose, Lazdijų g. 4

2 988,88 (ES struktūriniai

fondai)

–

–

Ūkio ministerija (ES

struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

5.6.

Plėsti vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Lazdijų rajone

1 885 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 602,25, savivaldybės biudžetas – 282,75)

–

–

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

5.7.

Modernizuoti Lazdijų

ligoninės ir meno mokyklos energetinį ūkį

–

1 495,31 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 271,01, valstybės biudžetas – 224,3)

–

Ūkio ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio

skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

6.1.

Remti

darbo vietų steigimą

60

(Užimtumo fondas)

60

(Užimtumo fondas)

60

(Užimtumo fondas)

Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Alytaus teritorinė darbo

birža

6.2.

Įgyvendinti vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus ir sukurti naujų darbo vietų

225 (Užimtumo fondas)

225 (Užimtumo fondas)

225 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Alytaus teritorinė darbo birža

6.3.

Remti savarankišką užimtumą

ir veiklą pagal verslo liudijimus

100 (Užimtumo fondas)

100 (Užimtumo fondas)

100 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Alytaus teritorinė darbo

birža, Lazdijų rajono savivaldybė

6.4.

Skatinti verslumą

Lenkijos ir Lietuvos pasienyje

84 (iš jų ES struktūriniai fondai –

71,4, savivaldybės biudžetas – 12,6)

–

–

Vidaus

reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė,

Lazdijų švietimo centras

6.5.

Plėsti žmogiškuosius

išteklius tobulinant gyventojų kompiuterinį raštingumą

306 (iš jų ES struktūriniai fondai – 260,1,

savivaldybės biudžetas – 45,9)

–

–

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė, Lazdijų švietimo centras

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus

7.1.

Plėtoti vieno langelio

principu veikiančią gyventojų aptarnavimo sistemą Lazdijų rajono savivaldybės

administracijoje ir įdiegti bei sertifikuoti kokybės vadybos sistemą

399

(iš jų ES struktūriniai fondai – 339,15, savivaldybės biudžetas – 59,85)

–

–

Vidaus

reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

7.2.

(neteko galios) Nr. 1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

136 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 115,6, savivaldybės biudžetas – 20,4)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

7.3.

Įdiegti finansų apskaitos

valdymo sistemą pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės

atskaitomybės standartus (FFAS), tobulinti įstaigos vidaus struktūros

tvarkymą ir personalo valdymą, sukurti efektyviai veikiančią administravimo

sistemą Lazdijų rajono savivaldybėje

385 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 327,25, savivaldybės biudžetas – 57,75)

389 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 330,65, savivaldybės biudžetas – 58,35)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

7.4.

Rengti ir įgyvendinti

projektus, skirtus Lazdijų rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai

tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

50 (iš jų ES struktūriniai fondai –

42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

7.5.

Rengti ir atnaujinti

Lazdijų rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės

ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų

planavimą atsakingų Lazdijų rajono savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

300 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldybė

7.6.

Didinti viešojo administravimo

efektyvumą Lazdijų rajono savivaldybės administracijoje

–

–

212 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 180, savivaldy­bės biudžetas – 32)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Lazdijų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lazdijų rajono savivaldy­bė

Iš viso

45 618,4 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 32 171,98, valstybės biudžetas –

2 031,33 (iš jų Valstybės investicijų programos lėšos – 200,

specialiosios tikslinės dotacijos lėšos – 945,1), savivaldybės

biudžetas – 4 821,19, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos

– ne mažiau kaip 15, Užimtumo fondas – 385, Europos žemės ūkio fondo

kaimo plėtrai parama – 6 193,9)

25 610,229 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 16 013,287, valstybės biudžetas –

1 118,21 (iš jų Valstybės investicijų programos lėšos – 200),

savivaldybės biudžetas – 2 366,052, kitų juridinių ir (arba)

fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 29,4, Užimtumo fondas – 385,

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 5 698,31)

5 465,658 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 199,292, valstybės biudžetas – 656,98 (iš

jų Valstybės investicijų programos lėšos – 200), savivaldybės

biudžetas – 339,416, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 4,23, Užimtumo fondas – 60, Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 3 205,74)

Priedo

pakeitimai

Nr.

1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29) (papildyta 7.6

punktu)

–––––––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mažeikių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013

metų programos (toliau – Programa)

paskirtis – nustatyti Mažeikių rajono

savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai

įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp

Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje

didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. Probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos

departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir

savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010

metų pradžioje gyveno 64 430 gyventojų, iš jų Mažeikių mieste – 40 172,

Viekšnių mieste – 2 184, Sedos mieste – 1 162. Dauguma probleminės teritorijos

gyventojų (67,5 procento) gyveno mieste, tačiau miesto gyventojų dalis buvo

panaši į vidutinę šalies (67 procentai).

6. 2010 metų pradžioje daugelis probleminės

teritorijos gyventojų (66,4 procento) buvo

darbingo amžiaus, šis rodiklis buvo didesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Probleminėje teritorijoje buvo kur kas daugiau 0–15

metų gyventojų (18,3 procento) ir kur kas

mažiau pensinio amžiaus gyventojų (15,3 procento), palyginti su šalies vidurkiu

(šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8 procento).

Darbingo amžiaus gyventojų probleminėje teritorijoje nuo 2009 iki 2010 metų padaugėjo 0,4 procento (nuo 42 639 iki 42

808), tiek pat kiek vidutiniškai šalyje (0,4

procento). 2,9 procento (nuo 12 124 iki 11 774) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, 2,8 procento (nuo 10 136 iki 9 848) – pensinio

amžiaus gyventojų. Nuo 2009 metų pradžios iki

2010 metų pradžios bendras probleminės teritorijos gyventojų skaičius sumažėjo 0,7 procento. Probleminėje

teritorijoje 2008 metais buvo neigiamas tarptautinės ir vidinės migracijos saldas

(-269); 2009 metais būklė dar pablogėjo – iš probleminės

teritorijos išvyko 496 gyventojais daugiau, negu atvyko. Dėl migracijos 2008 ir

2009 metais probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo atitinkamai 0,4 ir 0,8

procento. Nors probleminėje teritorijoje yra

daug darbingo amžiaus gyventojų ir jų daugėja, neigiamos migracijos tendencijos

ir tai, kad mažėja 0–15 metų gyventojų, rodo nepakankamą probleminės

teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminėje teritorijoje 2009

metų pradžioje buvo 474 daugiabučiai gyvenamieji namai (iš jų 10 bendrabučių),

kuriuose buvo 16 304 butai (iš jų – 601 butas bendrabučiuose). Dauguma

daugiabučių namų yra pasenę: jų termoizoliacinės savybės neatitinka nustatytų

reikalavimų, neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šilumos

energijos. Didėjant energijos kainoms, daugeliui namų ūkių sunku išlaikyti

būstą. Prie ypač probleminių priskirtini bendrabučio tipo daugiabučiai

gyvenamieji namai.

8. Socialiniu būstu aprūpinami

mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai,

neįgalieji. Socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) probleminėje teritorijoje nuo 2008 iki 2009 metų padaugėjo 9,9

procento (nuo 637 asmenų (šeimų) 2008 metais iki 700 asmenų (šeimų) 2009

metais). Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 630 savivaldybei priklausančių

butų.

9. Probleminėje teritorijoje 2009

metais buvo 190 visuomeninių pastatų, iš jų 25 (13,2 procento) iš dalies

renovuoti. Visiškai renovuotų visuomeninių pastatų probleminėje teritorijoje

nebuvo.

10. Bendras kelių ilgis probleminėje teritorijoje 2007 metais buvo 1 546

kilometrai, iš jų patobulintos dangos kelių ir gatvių ilgis siekė 143

kilometrus (9,2 procento visų šios teritorijos kelių). 2009 metais bendras

kelių ir gatvių ilgis probleminėje teritorijoje buvo 1 337 kilometrai

(kelių sąrašas patikslintas savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 30 d.

sprendimu Nr. T1-391), iš jų patobulintos dangos kelių ir gatvių padaugėjo 103

kilometrais (iki 246 kilometrų arba 18,4 procento visų šios teritorijos kelių).

11. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais ir 2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 22 654 litai ir 46 756 litai tiesioginių užsienio investicijų. Šis rodiklis šalies vidurkį

2008 metų pabaigoje viršijo 2,4 karto ir 2009 metų pabaigoje 4,6 karto.

Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais

teko 1,6 karto daugiau negu vidutiniškai šalyje

– 12 465 litai. Dideles tiesiogines užsienio ir materialines investicijas probleminėje teritorijoje lėmė užsienio

investicijos į akcinę bendrovę „Mažeikių nafta“.

12. Regioninės politikos

strategijoje Mažeikių miestas išskirtas kaip plėtotinas ekonominį potencialą

turintis centras, esantis greta regioninio centro – Telšių miesto. Tai suteikia

galimybę 2007–2013 metais plėtoti Mažeikių miesto urbanistinę infrastruktūrą, pasinaudojant

tam skirta 61,3 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.

13. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių

ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 12,3

procento, taigi 30,9 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo

registruoti net 737 ilgalaikiai bedarbiai, jų dalis sudarė net 14,2 procento

visų registruotų bedarbių (šalies vidurkis – 7,7 procento).

14. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2008 metais buvo 2,2 procento,

taigi 2 kartus didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento). Padėtis 2009

metais dar labiau blogėjo – vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis probleminėje teritorijoje buvo 4,3 procento, taigi 2 kartus

didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

15. Prasta probleminės teritorijos

socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir

investicinė aplinka, didelis ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus

mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę

sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir

darbingo amžiaus gyventojų santykis, vidutinis metinis socialinės pašalpos

gavėjų ir gyventojų santykis – daug didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų

plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

18.1. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

18.2. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

18.3. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

18.4. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.5. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies

vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant

probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje

2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo

šalies vidurkį 30,9 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau

kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 95,5 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai)

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio

21.1.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis,

procentais;

21.1.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

skaičiaus pokytis, procentais;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio

21.3.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis,

procentais;

21.3.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų

siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte

nurodyto uždavinio – savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies

pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

22.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs

atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2009 metais iki 9 / 11

procentų 2013 metais;

22.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

sumažės 5 procentais (nuo 700 asmenų (šeimų) 2009 metais

iki 665 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.3. šešiose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2007–2010 metais

pradėti vykdyti 4 tokie projektai);

22.4. patobulintos dangos kelių padaugės 3,3 procento

(nuo 246 kilometrų 2009 metais iki 254 kilometrų 2013 metais);

22.5. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų padidės

63,6 procento (nuo 13,2 procento 2009 metais iki 21,6 procento 2013

metais);

22.6. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 5

procentais (nuo 737 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 700

ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

22.7. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus,

padaugės 6,9 karto (nuo 9 procentų 2009 metais iki 62 procentų 2013

metais).

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos įgyvendinimą

koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos

ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės biudžeto

ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo šaltinių. Europos Sąjungos

parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams vykdyti skiriama

vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Mažeikių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos

plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

MAŽEIKIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

– PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO

PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys – atnaujinti

daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

1.1.

Atnaujinti daugiabučius

namus Mažeikiuose

–

130,51 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 110,94, savivaldybės biudžetas – 19,57)

21 051,92 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 17 894,14, savivaldybės biudžetas –

3 157,78)

Vidaus reikalų ministerija

(Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas)

asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto

asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savival­dybė

1.2.

(neteko galios) Nr. 1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

1.3.

(neteko galios) Nr. 1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

1.4.

(neteko galios) Nr. 1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

1.5.

(neteko galios) Nr. 1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

1.6.

Įrengti socialinį būstą

Viekšniuose, Tilto gatvėje (1 namas, 7 butai)

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

457 (iš jų ES struktūriniai

fondai –388,5, savivaldybės biudžetas – 68,6)

400 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

1.7.

(neteko galios) Nr. 1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

1.8.

Kompensuoti socialinių

būstų rekonstruojamuose daugiabučiuose namuose modernizavimo išlaidas

–

–

1 655,58 (iš jų ES

struktūriniai fondai –1 407,24, kitų juridinių ir (arba) fizinių

asmenų lėšos – 248,35)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savival­dybė

2.

Uždavinys – kompleksiškai

plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

2.1.

Pagerinti Tirkšlių seniūnijos Užlieknės kaimo

infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką – iš dalies rekonstruoti Užlieknės

kultūros centro pastatą, išasfaltuoti privažiavimą prie jo, sutvarkyti

aplinką prie šio centro ir įrengti mašinų stovėjimo aikštelę

100 (iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės

biudžetas – 7,5, valstybės biudžetas – 7,5)

300 (iš jų ES struktūri­niai

fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 22,5, valstybės biudžetas –

22,5)

300 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 255, savivaldybės biudžetas – 22,5, valstybės

biudžetas – 22,5)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

2.2.

Pagerinti Mažeikių rajono Krakių kaimo centro

infrastruktūrą – suprojektuoti ir įrengti pėsčiųjų takus, poilsio zoną-parką,

įrengti gatvių apšvietimą ir atnaujinti važiuojamosios dalies asfalto dangą

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 170, valstybės biudžetas – 15, savivaldybės

biudžetas – 15)

900 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 765, valstybės biudžetas – 67,5, savivaldybės

biudžetas – 67,5)

724 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 615,4, valstybės biudžetas – 54,3, savivaldybės

biudžetas – 54,3)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

2.3.

Sutvarkyti Laižuvos

seniūnijos Auksūdžio kaimo centrą – suprojektuoti ir sutvarkyti gyvenamosios

aplinkos (gatvių, šaligatvių, apšvietimo, aikštelių) ir infrastruktūros

gerinimo (viešųjų erdvių plėtros, poilsio, laisvalaikio, sporto ir kultūros

infrastruktūros) atnaujinimo ir plėtros) objektus

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, valstybės biudžetas – 7,5, savivaldybės

biudžetas – 7,5)

300 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 255, valstybės biudžetas – 22,5, savivaldybės

biudžetas – 22,5)

300 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 255, valstybės biudžetas – 22,5, savivaldybės

biudžetas – 22,5)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

2.4.

Pagerinti Reivyčių seniūnijos Buknaičių kaimo

infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką – modernizuoti Buknaičių kaimo poilsio

parko infrastruktūrą, rekonstruoti prie parko esančias gatves, įrengti

apšvietimą

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, valstybės biudžetas – 7,5, savivaldybės

biudžetas – 7,5)

400 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės

biudžetas – 30)

434 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 368,9, valstybės biudžetas – 32,55, savivaldybės

biudžetas – 32,55)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

2.5.

Sutvarkyti Mažeikių rajono Šerkšnėnų kaimo centrą –

suprojektuoti ir nutiesti naują apšvietimo liniją gatvėse, stadione, parke,

suprojektuoti ir įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, atnaujinti viešąją

poilsio, laisvalaikio, sporto ir kultūros infrastruktūrą

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, valstybės biudžetas – 7,5, savivaldybės

biudžetas – 7,5)

540 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 459, valstybės biudžetas – 40,5, savivaldybės

biudžetas – 40,5)

537 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 456,45, valstybės biudžetas – 40,275, savivaldybės

biudžetas – 40,275)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

2.6.

Sutvarkyti Židikų seniūnijos Ukrinų kaimo centrą –

iš dalies rekonstruoti Ukrinų kultūros centro pastatą, sutvarkyti aplinką

prie centro bei kaimo centrą

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, valstybės biudžetas – 7,5, savivaldybės

biudžetas – 7,5)

340 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 289, valstybės biudžetas – 25,5, savivaldybės

biudžetas – 25,5)

342 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 290,7, valstybės biudžetas – 25,65, savivaldybės

biudžetas – 25,65)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

2.7.

Plėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą

Mažeikių rajone (Sedoje, Plinkšiuose, Bugeniuose)

4 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 3 400, valstybės biudžetas – 300, kitų

juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 300)

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 550, valstybės biudžetas – 225, kitų

juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 225)

1 563 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 328,55, valstybės biudžetas –

117,225, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip

117,225)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė

„Mažeikių vandenys“, Mažeikių rajono savivaldybė

2.8.

Gerinti gyvenamąją aplinką

Mažeikių rajono savivaldybės kaimo gyvenamosiose vietovėse

2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

1 700, valstybės biudžetas –

150, savivaldybės biudžetas – 150)

2 050 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

1 742,5, valstybės

biudžetas – 153,75, savivaldybės biudžetas – 153,75)

2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

1 700, valstybės biudžetas –

150, savivaldybės biudžetas – 150)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

2.9.

Rekonstruoti Mažeikių

rajono Viekšnių seniūnijoje Šilupio upelio baseino melioracijos griovius, jų

hidrotechninius statinius ir drenažo rinktuvus

97,15 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

72,26, valstybės biudžetas (apmokama iš šiam tikslui skirtų Žemės ūkio

ministerijos bendrųjų valstybės biudžeto lėšų) –15,17, savivaldybės

biudžetas – 9,72)

518 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 385,29, valstybės biudžetas (apmokama

iš šiam tikslui skirtų Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės biudžeto

lėšų) – 80,91, savivaldybės biudžetas – 51,8)

777 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 577,93, valstybės biudžetas (apmokama

iš šiam tikslui skirtų Žemės ūkio ministerijos bendrųjų valstybės biudžeto

lėšų) –121,37, savivaldybės biudžetas – 77,7)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Mažeikių

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

2.10.

Suremontuoti ir

rekonstruoti Mažeikių rajono savivaldybės melioracijos objektus

2 588 (valstybės

biudžetas)

2 588 (valstybės

biudžetas)

2 588 (valstybės

biudžetas)

Žemės ūkio ministerija (Europos

žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

2.11.

Pritaikyti Renavo dvaro

sodybą (katilinę, sandėlį) viešojo turizmo reikmėms

2 512 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 135,15, savivaldybės biudžetas –

376,85)

–

–

Ūkio ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

3.1.

Rekonstruoti Mažeikių

miesto individualių namų kvartalų pagrindines gatves: Žagarėlės (nuo

Lakštingalų iki S. Nėries gatvių), Parko, Laisvės II, Jautakių, Varduvos (nuo

Jautakių gatvės), iš viso – 5 kilometrus

497,22 (iš jų ES struktūriniai fondai – 422,64, valstybės

biudžetas – 52,21, savivaldybės biudžetas – 22,37)

3 355,55 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 852,22, valstybės biudžetas – 352,33,

savivaldybės biudžetas – 151)

3 355,55 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 852,22, valstybės biudžetas – 352,33,

savivaldybės biudžetas – 151)

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.2.

Kompleksiškai sutvarkyti Juodpelkio parką ir

stadioną: įrengti pagrindinę miesto rekreacinę ir aktyvaus laisvalaikio zoną

(įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, automobilių

stovėjimo aikštelę, sutvarkyti poilsio ir

vaikų žaidimo aikštelę, tualetus, apšvietimą, pastatyti suoliukus, papuošti

parko teritoriją dekoratyviniais

augalais, meno dirbiniais, skulptūromis)

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas – 150,

savivaldybės biudžetas – 150)

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas – 150,

savivaldybės biudžetas – 150)

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas – 150,

savivaldybės biudžetas – 150)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.3.

Rekonstruoti Mažeikių rajono savivaldybės kultūros

centro pastatą Mažeikiuose, Naftininkų g. 11

1 800 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 530, valstybės biudžetas – 135,

savivaldybės biudžetas – 135)

1 800 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 530, valstybės biudžetas – 135,

savivaldybės biudžetas – 135)

1 900 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 615, valstybės biudžetas – 142,5,

savivaldybės biudžetas – 142,5)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.4.

Rekonstruoti Mažeikių rajono savivaldybės viešąją

biblioteką Mažeikiuose, Laisvės g. 31

650 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 552,5, valstybės biudžetas – 48,75, savivaldybės

biudžetas – 48,75)

650 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 552,5, valstybės biudžetas – 48,75, savivaldybės

biudžetas – 48,75)

700 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 595, valstybės biudžetas – 52,5, savivaldybės

biudžetas – 52,5)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.5.

Rekonstruoti Mažeikių rajono savivaldybės muziejų Mažeikiuose, V.

Burbos g. 9

650 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 552,5, valstybės biudžetas – 48,75, savivaldybės

biudžetas – 48,75)

650 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 552,5, valstybės biudžetas – 48,75, savivaldybės

biudžetas – 48,75)

700 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 595, valstybės biudžetas – 52,5, savivaldybės

biudžetas – 52,5)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.6.

Sutvarkyti Mažeikių miesto Gamyklos ir Naftininkų gatvių

dalių viešąsias erdves (kompleksiškai sutvarkyti viešąsias erdves

rekonstruoti žaliąsias zonas, mažąją architektūrą ir lietaus kanalizaciją,

įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, sutvarkyti apšvietimą)

1 140 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 969, valstybės biudžetas – 85,5,

savivaldybės biudžetas – 85,5)

1 140 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 969, valstybės biudžetas – 85,5,

savivaldybės biudžetas – 85,5)

1 156 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 982,6, valstybės biudžetas – 86,7,

savivaldybės biudžetas – 86,7)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.7.

Sutvarkyti Mažeikių miesto Respublikos gatvės dalį,

autobusų stoties fasadą, prieigas (kompleksiškai sutvarkyti viešąsias erdves

rekonstruoti žaliąsias zonas, mažąją architektūrą ir lietaus kanalizaciją,

įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, sutvarkyti apšvietimą, autobusų stoties

fasadą ir prieigas)

950 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 807,5, valstybės biudžetas – 71,25, savivaldybės

biudžetas – 71,25)

950 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 807,5, valstybės biudžetas – 71,25, savivaldybės

biudžetas – 71,25)

976 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 829,6, valstybės biudžetas – 73,2, savivaldybės

biudžetas – 73,2)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.8.

Sutvarkyti Mažeikių miesto Naujamiesčio erdves prie

rekonstruojamų namų (rekonstruoti ir padidinti automobilių stovėjimo

aikšteles kiemuose, rekonstruoti apšvietimą, pėsčiųjų ir dviračių takus ir

įrengti naujus, sutvarkyti želdynus, vaikų žaidimo ir poilsio aikšteles)

1 200 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 020, valstybės biudžetas – 90,

savivaldybės biudžetas – 90)

1 200 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 020, valstybės biudžetas – 90,

savivaldybės biudžetas – 90)

1 200 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 020, valstybės biudžetas – 90,

savivaldybės biudžetas – 90)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.9.

Sutvarkyti Mažeikių miesto Senamiesčio erdves prie

rekonstruojamų namų (rekonstruoti ir padidinti automobilių stovėjimo

aikšteles kiemuose, rekonstruoti apšvietimą, pėsčiųjų ir dviračių takus ir

įrengti naujus, sutvarkyti želdynus, vaikų žaidimo ir poilsio aikšteles)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 750, valstybės biudžetas – 125, savivaldybės

biudžetas – 125)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 750, valstybės biudžetas – 125, savivaldybės

biudžetas – 125)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 750, valstybės biudžetas – 125, savivaldybės

biudžetas – 125)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.10.

Sutvarkyti Mažeikių miesto Vasario 16-osios gatvę ir

Vasario 16-osios skverą bei teritorijas prie geležinkelio stoties

(rekonstruoti Vasario 16-osios gatvę ir sutvarkyti jos viešąsias erdves)

830 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 705,5, valstybės biudžetas – 62,25, savivaldybės biudžetas –

62,25)

830 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 705,5, valstybės biudžetas – 62,25, savivaldybės

biudžetas – 62,25)

840 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 714, valstybės biudžetas – 63, savivaldybės

biudžetas – 63)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.11.

Pritaikyti naujas eismo

saugumo priemones: įrengti valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2708

Tirkšliai–Bugeniai 0,4–2,5 kilometro kairėje pusėje pėsčiųjų ir dviračių taką

50 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 42,5, valstybės biudžetas – 7,5)

700 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 595, valstybės biudžetas – 105)

–

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lietuvos automobilių kelių

direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Lietuvos automobilių kelių

direkcija, Mažeikių rajono savivaldybė

3.12.

Atnaujinti eismo saugumą

gerinančias priemones: valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 170 Mažeikiai–Skuodas

5,82 kilometro sankryžą rekonstruoti į žiedinę; valstybinės reikšmės krašto

kelio Nr. 170 Mažeikiai–Skuodas

9,85 kilometro sankryžą rekonstruoti į žiedinę; valstybinės

reikšmės krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė 4,73 kilometro

sankryžą rekonstruoti į žiedinę

1 500 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 275, valstybės biudžetas – 225)

1 500 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 275, valstybės biudžetas – 225)

1 500 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 275, valstybės biudžetas – 225)

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lietuvos automobilių kelių

direkcija, Mažeikių rajono savivaldybė

3.13.

Rekonstruoti valstybinės

reikšmės rajoninio kelio Nr. 2711 Reivyčiai–Leckava 1,99–7,84 kilometro ruožą

–

–

6 000 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 5 100, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros

programa) – 900)

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lietuvos automobilių kelių

direkcija, Mažeikių rajono savivaldybė

3.14.

Rekonstruoti valstybinės

reikšmės krašto kelio Nr. 170 Mažeikiai–Skuodas 0–3,5 kilometro ruožą

–

–

6 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 5 100, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros

ir plėtros programa) – 900)

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lietuvos automobilių kelių

direkcija, Mažeikių rajono savivaldybė

3.15.

Rekonstruoti valstybinės

reikšmės krašto kelio Nr. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė

25,5–29,75 kilometro ruožą

–

–

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas (Kelių priežiūros

ir plėtros programa) – 300)

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Lietuvos automobilių kelių

direkcija, Mažeikių rajono savivaldybė

3.16.

Steigti universalų daugiafunkcį centrą Šerkšnėnų

seniūnijos Šerkšnėnų kaime

190 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 161,5, savivaldybės biudžetas – 28,5)

450 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 382,5, savivaldybės biudžetas – 67,5)

270 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 229,5, savivaldybės biudžetas – 40,5)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.17.

Steigti universalų daugiafunkcį centrą Laižuvos

seniūnijos Auksūdžio kaime

190 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 161,5, savivaldybės biudžetas – 28,5)

450 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 382,5, savivaldybės biudžetas – 67,5)

270 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 229,5, savivaldybės biudžetas – 40,5)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.18.

Modernizuoti Mažeikių

miesto lopšelį-darželį „Buratinas“

Sodų g. 16

475 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 403,75, savivaldybės biudžetas – 71,25)

475 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 403,75, savivaldybės biudžetas – 71,25)

–

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.19.

Modernizuoti Mažeikių

miesto lopšelį-darželį „Saulutė“

V. Burbos g. 8

156 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 132,6, savivaldybės biudžetas – 23,4)

156 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 132,6, savivaldybės biudžetas – 23,4)

–

Švietimo ir mokslo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.20.

Modernizuoti Mažeikių

miesto lopšelį-darželį „Bitutė“

Naftininkų g. 7

325 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 276,25, savivaldybės biudžetas – 48,75)

325 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 276,25, savivaldybės biudžetas – 48,75)

–

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.21.

Renovuoti Mažeikių Merkelio

Račkausko gimnaziją (II etapas) Laisvės g. 10

773,65 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 657,6, valstybės biudžetas – 116,05)

–

–

Ūkio ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

3.22.

Plėtoti Mažeikių mieste

viešosios įstaigos „Vilties erdvė“ nestacionarias socialines paslaugas ir

materialinę bazę, pritaikytą žmonėms, turintiems protinę ir kompleksinę

negalią

293,57 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 249,53, savivaldybės biudžetas – 43,24, kitų

juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 0,8)

2 149,73 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 826,83, savivaldybės biudžetas –

317,06, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip

5,84)

–

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savival­dybė,

viešoji įstaiga „Vilties erdvė“

4.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio

skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

4.1.

Remti darbo vietų steigimą

180 (Užimtumo fondas)

240 (Užimtumo fondas)

240 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Plungės teritorinė darbo

birža

4.2.

Remti savarankišką užimtumą

ir veiklą pagal verslo liudijimus

120 (Užimtumo fondas)

120 (Užimtumo fondas)

120 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Plungės teritorinė darbo

birža, Mažeikių rajono savivaldybė

4.3.

Įgyvendinti vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

100 (Užimtumo fondas)

120 (Užimtumo fondas)

150 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Plungės teritorinė darbo

birža

5.

Uždavinys – tobulinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,

administracinius gebėjimus

5.1.

Organizuoti Mažeikių rajono

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams

tobulinti

40 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 34, savivaldybės biudžetas – 6)

80 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 68, savivaldybės biudžetas – 12)

49 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 41,65, savivaldybės biudžetas – 7,35)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

5.2.

Rengti ir įgyvendinti

projektus, skirtus Mažeikių rajono savivaldy­bės strateginio planavimo

sistemai tobulinti, regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei

atlikti

–

98 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 83,3, savivaldybės biudžetas – 14,7)

98 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 83,3, savivaldybės biudžetas – 14,7)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

5.3.

Rengti ir atnaujinti

Mažeikių rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant

išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už

teritorijų planavimą atsakingų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

350 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 297,5, savivaldybės biudžetas – 52,5)

258 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 219,3, savivaldybės biudžetas – 38,7)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Mažeikių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Mažeikių rajono savivaldybė

Iš viso

27 107,57 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 18 739,02, valstybės biudžetas –

4 322,93, savivaldybės biudžetas – 1 692,58, kitų

juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 300,8, Europos

žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 1 772,26, Užimtumo

fondas – 280)

31 855,84 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 22 306,39, valstybės biudžetas –

4 754,99, savivaldybės biudžetas – 2 075,78, kitų juridinių ir

(arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 230,84, Europos žemės ūkio

fondo kaimo plėtrai parama – 2 127,79, Užimtumo fondas – 360)

63 055,1 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 48 623,05, valstybės biudžetas –

7 077,1 (iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos –

2 100), savivaldybės biudžetas – 4 711,41, kitų juridinių ir

(arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 365,58 Europos žemės ūkio

fondo kaimo plėtrai parama – 2 277,93)

Priedo

pakeitimai

Nr.

1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

–––––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pasvalio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros

2011–2013 metų programos (toliau –

Programa) paskirtis – nustatyti Pasvalio

rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai

įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp

Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje

didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. Probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos

departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir

savivaldybės informacija.

5. Probleminėje

teritorijoje 2010 metų pradžioje gyveno 31 718 gyventojų, Pasvalyje – 8 120, Joniškėlyje – 1 383

gyventojai. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (70 procentų) gyveno

kaime, kaimo gyventojų dalis buvo daugiau nei dukart didesnė už šalies vidurkį

(33 procentai).

6. Dauguma

probleminės teritorijos gyventojų (61,4 procento) 2010 metų pradžioje buvo

darbingo amžiaus, tačiau šis rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį (65

procentai). Palyginti su šalies vidurkiu, probleminėje teritorijoje buvo

daugiau 0–15 metų ir pensinio amžiaus gyventojų – atitinkamai 17,6 ir 21

procentas (šalyje 16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų nuo 2008

iki 2010 metų padaugėjo 1,6 procento (nuo 19 181 iki 19 485), o šalyje per tą

patį laikotarpį – 1 procentu. Net 9,6 procento (nuo 6 179 iki 5 583) sumažėjo

0–15 metų gyventojų, 7,3 procento (nuo 7 170 iki 6 650) – pensinio amžiaus

gyventojų. Nuo 2008 metų pradžios iki 2010 metų pradžios gyventojų probleminėje

teritorijoje sumažėjo 2,5 procento. Tarptautinės ir vidinės migracijos saldas 2008 metais buvo neigiamas (-163),

2009 metais padėtis nepasikeitė – atvyko 204 gyventojais mažiau,

negu išvyko. Vien dėl migracijos 2008 ir 2009 metais gyventojų mažėjo

atitinkamai po 0,5 ir 0,6 procento. Neigiamos migracijos tendencijos ir

mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės teritorijos

demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos

gyvenamosios aplinkos patrauklumą ypač veikia daugiabučių gyvenamųjų namų

būklė. 2009 metais čia buvo 170

daugiabučių namų – 130 Pasvalyje, 40 Joniškėlyje. Visi Pasvalio ir Joniškėlio

daugiabučiai namai pastatyti iki 1993 metų. Dauguma jų – pasenę,

neefektyvios pastatų šildymo sistemos sunaudoja daug šilumos energijos. Šiuos

namus būtina atnaujinti, nes brangstant energijai daugeliui namų ūkių vis

sunkiau išlaikyti būstą.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas

pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji.

Socialinio būsto fondo plėtra per lėta, jo pasiūla didėja labai pamažu, o

asmenų, pageidaujančių tokio būsto, sparčiai gausėja. Nors valstybei ar

savivaldybei priklausančių butų padaugėjo 2,6 procento (nuo 302 butų 2008

metais iki 310 butų 2009 metais), tačiau šio būsto laukia net 16,5

procento (nuo 103 asmens (šeimos) 2008 metais iki 120 asmenų (šeimų) 2009

metais) daugiau asmenų (šeimų).

9. Savivaldybei priklauso 111 visuomeninių pastatų, kuriuose teikiamos paslaugos

gyventojams. 2008–2009 metais renovuota 12 visuomeninių pastatų (10,8

procento).

10. Probleminėje teritorijoje 2009

metais buvo 867 kilometrai kelių, iš jų 143 kilometrai (16,5 procento) – patobulintos dangos.

11. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas

užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu,

savivaldybėje 2008 metais buvo 4,9 procento, taigi 44,1 procento didesnis

už šalies vidurkį (3,4 procento). Vidutinis metinis nedarbo lygis ir 2009

metais buvo 11,7 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento), siekė 10,5 procento.

Vis dar labai didelis ilgalaikis nedarbas – 2010 m. liepos 1 d. buvo 1 396 ilgalaikiai bedarbiai, t. y. net 52,2 procento visų probleminės teritorijos

bedarbių (šalies vidurkis – 30,6 procento).

12. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis 2008 metais probleminėje teritorijoje buvo 1,6 procento,

šalyje – 1,1 procento. Šis rodiklis 2008 metais buvo 45,5 procento didesnis už

šalies vidurkį. 2009 metais padėtis probleminėje teritorijoje dar pablogėjo –

vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis buvo

3,3 procento, taigi 50 procentų didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

13. 2009 metais 35 probleminės teritorijos kaimo

gyvenamųjų vietovių bendruomenės atstovavo 17 000 (76,5 procento)

probleminės teritorijos kaimo gyventojų. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama,

skiriama bendruomenių projektams įgyvendinti, skatins probleminės teritorijos

gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui

2007–2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 142 ir 233 litai tiesioginių užsienio investicijų, t. y. 1,3 procento šalies vidurkio 2007 metų pabaigoje ir 2,3 procento šalies vidurkio 2009 metų pabaigoje. Materialinių

investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais teko daug

daugiau – 4 144 litai, tačiau šis rodiklis

tesiekė 53,8 procento šalies vidurkio.

15. Bloga probleminės teritorijos

socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir

investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl

migracijos lemia, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys

rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus

gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų

santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų

plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę

infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies

vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant

probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje

2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais

viršijo šalies vidurkį 11,7 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio

daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 50 procentų).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai)

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis,

procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) skaičiaus

pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis,

procentais;

21.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų

siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

22.1. Pasvalio mieste bus įgyvendintas vienas

kompleksinės urbanistinės plėtros projektas (2008–2009 metais tokių projektų nebuvo

įgyvendinta);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose padidės atitinkamai

nuo 0 / 0 procento 2010 metais iki 3,7 / 7,8 procento

2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

sumažės 25 procentais (nuo 120 asmenų (šeimų) 2009

metais iki 90 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. dviejose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka;

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių

veikloje, padaugės 2,9 procento (nuo 17 000 gyventojų 2009 metais iki 17 500

gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 3,8 procento (nuo

385 kilometrų 2009 metais iki 400 kilometrų

2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų padidės

25 procentais (nuo 10,8 procento 2009 metais iki 13,5 procento 2013

metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 30

procentų (nuo 1 396 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 977 ilgalaikių

bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus,

padidės 30 procentų (nuo 50 procentų 2009 metais iki 65 procentų 2013

metais).

V. programos

įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos

ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės

biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo

šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams

vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais

teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Pasvalio

rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų

programos

priedas

PASVALIO RAJONO SAVIVALDYBĖS

– PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO

PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Dalyvaujančios institucijos

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios

aplinkos patrauklumą

1.1.

Rekonstruoti Pasvalio

miesto Vilniaus–Taikos–Vilties gatvių teritorijoje viešąją infrastruktūrą

2 000 (iš jų Europos

Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 1 700, Lietuvos

Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 150,

savivaldybės biudžetas – 150)

2 485

(iš jų ES struktūriniai fondai – 2 112,25, valstybės

biudžetas – 186,375, savivaldybės biudžetas – 186,375)

893

(iš jų ES struktūriniai fondai – 759,05, valstybės biudžetas –

66,975, savivaldybės biudžetas – 66,975)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

1.2.

Rekonstruoti centrinę Pasvalio

Vytauto Didžiojo aikštę su prieigomis ir tiltą per Svalios upelį

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

500

(iš jų ES struktūriniai fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

1.3.

Plėtoti aktyvaus poilsio

infrastruktūrą ir turizmo produktų kūrimą Pasvalio rajone

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

370

(iš jų ES struktūriniai fondai – 314,5, savivaldybės biudžetas –

55,5)

–

Ūkio ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

1.4.

Modernizuoti ir plėtoti

Pasvalio rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

620,19

(iš jų ES struktūriniai fondai – 527,16, valstybės biudžetas –

65,12, savivaldybės biudžetas – 27,91)

–

–

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

1.5.

Gerinti Lėvens upės ir jos

tvenkinio būklę Pasvalio mieste

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

430

(iš jų ES struktūriniai fondai – 365,5, savivaldybės biudžetas –

64,5)

–

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti

daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

2.1.

Atnaujinti Pasvalio miesto

centrinės dalies daugiabučius gyvenamuosius namus

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 550, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų

lėšos – ne mažiau kaip 450)

3 000

(iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, kitų juridinių ir (arba)

fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 450)

3 000

(iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, kitų juridinių ir (arba)

fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 450)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

2.2.

Įrengti Pasvalyje

socialinius būstus ir atnaujinti esamus socialinius būstus daugiabučiuose

namuose

1 532

(iš jų ES struktūriniai fondai –1 302, savivaldybės

biudžetas –230)

1 396

(iš jų ES struktūriniai fondai – 1 186,6, savivaldybės

biudžetas – 209,4)

366

(iš jų ES struktūriniai

fondai – 308, savivaldybės biudžetas – 58)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

3.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

3.1.

Kompleksiškai atnaujinti

kaimų viešąją infrastruktūrą: įrengti šaligatvių ir gatvių apšvietimą,

rekonstruoti gatves ir kelius, sutvarkyti ir išplėsti esamą viešąją

infrastruktūrą

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 550, valstybės biudžetas – 225,

savivaldybės biudžetas – 225)

3 000

(iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, valstybės biudžetas –

225, savivaldybės biudžetas – 225)

2 450

(iš jų ES struktūriniai fondai – 2 082,5, valstybės

biudžetas – 183,75, savivaldybės biudžetas – 183,75)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

3.2.

Atnaujinti ir plėtoti Pasvalio rajono savivaldybės kaimus – gerinti socialinę

ir fizinę infrastruktūrą

1 000 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850,

savivaldybės biudžetas – 150)

2 000

(iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 1 700,

savivaldybės biudžetas – 300)

2 000

(iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 1 700,

savivaldybės biudžetas – 300)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto

asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

4.1.

Įgyvendinti vietos veiklos

grupės strategiją

2 545 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 163,25, savivaldybės biudžetas –

381,75)

1

564 (iš jų Europos žemės ūkio fondo

kaimo plėtrai parama – 1 329,4,

savivaldybės biudžetas – 234,6)

1

374 (iš jų Europos žemės ūkio fondo

kaimo plėtrai parama – 1 167,9,

savivaldybės biudžetas – 206,1)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Pasvalio

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono vietos

veiklos grupė, Pasvalio rajono savivaldybė

4.2.

Suteikti strategiją

administruojantiems asmenims ir potencialiems vietos projektų vykdytojams

naujų žinių ir įgūdžių, susijusių su LEADER metodo įgyvendinimu

100 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

85, savivaldybės biudžetas – 15)

97 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

82,45, savivaldybės biudžetas –

14,55)

103 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

87,55, savivaldybės biudžetas –

15,45)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Pasvalio

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono vietos

veiklos grupė, Pasvalio rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti

socialinę infrastruktūrą

5.1.

Pritaikyti gyvenamąją

aplinką neįgaliesiems

300 (iš jų valstybės

biudžetas – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

200 (iš jų valstybės

biudžetas – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

250 (iš jų valstybės

biudžetas – 212,5, savivaldybės biudžetas – 37,5)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.2.

Rekonstruoti Pasvalio

kultūros centrą

500 (iš jų valstybės

biudžetas – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

4 000 (iš jų valstybės

biudžetas – 3 400, savivaldybės biudžetas – 600)

4 000 (iš jų valstybės

biudžetas – 3 400, savivaldybės biudžetas – 600)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.3.

Rekonstruoti Pasvalio

Mariaus Katiliškio viešąją biblioteką ir jos filialus

2 066 (iš jų valstybės

biudžetas – 1 756,1, savivaldybės biudžetas – 309,9)

600 (iš jų valstybės

biudžetas – 510, savivaldybės biudžetas – 90)

1 000 (iš jų valstybės

biudžetas – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.4.

Rekonstruoti ir

modernizuoti Pasvalio ligoninės Terapijos ir neurologijos skyrių

500 (valstybės biudžetas)

500 (valstybės biudžetas)

500 (valstybės biudžetas)

Sveikatos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.5.

Plėtoti ambulatorinės

reabilitacijos paslaugas

330 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 280,5, valstybės biudžetas – 24,75, savivaldybės

biudžetas – 24,75)

–

–

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė, Pasvalio ligoninė

5.6.

Plėtoti ir tobulinti Pasvalio

rajono sveikatos priežiūros įstaigų bendrąją informacinę sistemą

150 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 127,5, valstybės biudžetas – 11,25, savivaldybės

biudžetas – 11,25)

150 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 127,5, valstybės biudžetas – 11,25, savivaldybės

biudžetas – 11,25)

150 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 127,5, valstybės biudžetas – 11,25, savivaldybės

biudžetas – 11,25)

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.7.

Plėtoti viešosios įstaigos

Pasvalio ligoninės dienos chirurgijos paslaugas

3 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 550, valstybės biudžetas – 225,

savivaldybės biudžetas – 225)

–

–

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.8.

Gerinti viešosios įstaigos

Pasvalio ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus paslaugų

infrastruktūrą

187 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 158,95, valstybės biudžetas – 28,05)

–

–

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.9.

Gerinti Pasvalio ligoninės

palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas

175 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 148,75, valstybės biudžetas – 13,13, savivaldybės biudžetas –

13,12)

–

–

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio ligoninė, Pasvalio

rajono savivaldybė

5.10.

Įkurti Pasvalio psichikos

dienos stacionarą

1 510 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 283,5, valstybės biudžetas – 113,25,

savivaldybės biudžetas – 113,25)

–

–

Sveikatos apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio pirminės asmens

sveikatos priežiūros centras, Pasvalio rajono savivaldybė

5.11.

Įrengti

ir renovuoti kaimo gyvenviečių ir bendrojo naudojimo laukų sausinimo

sistemas, vandens nuvedamąjį tinklą ir jų hidrotechninius įrenginius

2 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

1 700, savivaldybės

biudžetas – 300)

2 000

(iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 1 700,

savivaldybės biudžetas – 300)

3 000

(iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 2 550,

savivaldybės biudžetas – 450)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto

asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.12.

Statyti Pasvalio krašto

muziejaus priestatą ir įsigyti įrangą

–

1 000 (iš jų valstybės

biudžetas – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

500 (iš jų valstybės

biudžetas – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.13.

Renovuoti Pasvalio rajono

mokyklų sporto aikšteles

–

1 300 (valstybės

biudžetas)

–

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.14.

Modernizuoti Pasvalio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biurą

270 (iš jų ES struktūriniai fondai – 229,5, valstybės

biudžetas – 40,5)

–

–

Sveikatos apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų

valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų

valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.15.

Modernizuoti Pasvalio rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo

įstaigas

–

750 (iš jų ES struktūriniai fondai – 637,5, savivaldybės

biudžetas – 112,5)

750 (iš jų ES struktūriniai fondai – 637,5, savivaldybės

biudžetas – 112,5)

Švietimo ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų

valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų

valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.16.

Įsteigti universalius

daugiafunkcius centrus Pasvalio rajono savivaldybės kaimo vietovėse

400 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

900 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 765, savivaldybės biudžetas – 135)

509 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 432,65, savivaldybės biudžetas – 76,35)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

5.17.

Gerinti Pasvalio rajono

savivaldybės nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą

400 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

–

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti

darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms

6.1.

Įgyvendinti vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus, kuriais siekiama įsteigti naujų darbo vietų

158 (Užimtumo fondas)

–

–

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Panevėžio teritorinė darbo

birža

6.2.

Remti darbo vietų steigimą

211,5 (Užimtumo fondas,

valstybės biudžetas)

218,5 (Užimtumo fondas,

valstybės biudžetas)

218,5 (Užimtumo fondas,

valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Panevėžio teritorinė darbo

birža

6.3.

Remti savarankišką užimtumą

ir veiklą pagal verslo liudijimus

100 (Užimtumo fondas)

100 (Užimtumo fondas)

100 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Panevėžio teritorinė darbo

birža, Pasvalio rajono savivaldybė

6.4.

Organizuoti ir remti

viešuosius darbus

1 218,4 (Užimtumo fondas,

valstybės biudžetas)

1 000 (Užimtumo fondas,

valstybės biudžetas)

900 (Užimtumo fondas,

valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Panevėžio teritorinė darbo

birža, Pasvalio rajono savivaldybė

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus

7.1.

Organizuoti Pasvalio rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, mokymą, skirtą jų administraci­niams gebėjimams tobulinti

50 (iš jų ES struktūriniai fondai – 42,5, savivaldybės

biudžetas – 7,5)

100

(iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

–

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja),

Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti projektus, skirtus Pasvalio rajono savivaldybės

strateginio planavimo sistemai tobulinti, plėtros studijoms, tyrimams ir

analizei atlikti

–

100

(iš jų ES struktūriniai fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

60 (iš jų ES struktūriniai fondai – 51, savivaldybės

biudžetas – 9)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja),

Pasvalio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

7.3.

Rengti ir atnaujinti

Pasvalio rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus

30 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 25,5, savivaldybės biudžetas – 4,5)

150

(iš jų ES struktūriniai fondai – 127,5, savivaldybės biudžetas –

22,5)

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Pasvalio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Pasvalio rajono savivaldybė

Iš viso

29 853,09

(iš jų ES struktūriniai fondai –16 280,86, valstybės

biudžetas – 3 832,15, savivaldybės biudžetas –2 803,93,

kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 450, Europos

žemės ūkio fondas kaimo plėtrai – 4 798,25, Užimtumo fondas –

1 687,9)

28 410,5

(iš jų ES struktūriniai fondai – 11 756,35, valstybės

biudžetas – 7 152,63, savivaldybės biudžetas – 2 921,18,

kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 450,

Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai – 4 811,85, Užimtumo

fondas – 1 318,5)

22 323,5

(iš jų ES struktūriniai fondai –7 118,2, valstybės biudžetas –

5 749,48, savivaldybės biudžetas –2 381,88, kitų juridinių ir

(arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 450, Europos žemės ūkio fondas

kaimo plėtrai – 5 505,45, Užimtumo fondas – 1 118,5)

Priedo

pakeitimai

Nr.

1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

Nr.

35, 2014-01-15; skelbtas 2014-01-17; ident. kodas 2014-00261

––––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Rokiškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros

2011–2013 metų programos (toliau –

Programa) paskirtis – nustatyti Rokiškio

rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai

įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp

Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje

didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos

analizė

4. Analizei naudojami Statistikos

departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir

savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje

gyveno 37 815 gyventojų, iš jų Rokiškio mieste – 15 324, Pandėlio mieste –

921, Obelių mieste – 1 241. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų

(53,8 procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų dalis buvo kur kas didesnė už

šalies vidurkį (33 procentai).

6. 2010 metų pradžioje daugelis probleminės

teritorijos gyventojų (61,1 procento) buvo darbingo amžiaus, tačiau šis

rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Probleminėje

teritorijoje buvo mažiau 0–15 metų gyventojų (15,2 procento) ir daug daugiau

pensinio amžiaus gyventojų – 23,7 procento, palyginti su šalies vidurkiu

(šalyje 16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų probleminėje

teritorijoje nuo 2008 iki 2010 metų padaugėjo 0,4 procento (nuo 23 000 iki 23

093), bet per tą patį laikotarpį darbingo amžiaus gyventojų šalyje daugėjo

daugiau nei 2 kartus sparčiau (1 procentu). Net 8,6 procento (nuo 6 291

iki 5 750) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, 7 procentais (nuo 9 646 iki 8

972) – pensinio amžiaus gyventojų. Nuo 2008 metų pradžios iki 2010 metų

pradžios bendras probleminės teritorijos gyventojų skaičius sumažėjo 2,9

procento.

7. Probleminėje teritorijoje 2008 metais tarptautinės

ir vidinės migracijos saldas buvo neigiamas (-221); 2009 metais būklė pagerėjo,

tačiau iš probleminės teritorijos išvyko 168 gyventojais daugiau, negu

atvyko. Neigiamos migracijos tendencijos ir tai, kad mažėja 0–15 metų

gyventojų, rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

8. Probleminės teritorijos gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelę įtaką

turi daugiabučių gyvenamųjų namų būklė. 2009

metų pradžioje probleminėje teritorijoje buvo 384 daugiabučiai gyvenamieji

namai. Net 88,3 procento visų probleminėje teritorijoje esančių pastatų

pastatyta iki 1990 metų, iš jų apie 10 procentų – 1940–1960 metų statybos.

Kadangi gyvenimo sąlygų pablogėjimas labiausiai pastebimas daugiabučiuose

gyvenamuosiuose namuose (ypač bendrabučio tipo), labai svarbu šiuos namus atnaujinti

– pagerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias savybes.

9. Socialiniu būstu aprūpinami

mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai,

neįgalieji. Socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) probleminėje

teritorijoje nuo 2008 iki 2009 metų padaugėjo 1,1 procento (nuo 91 asmens

(šeimos) 2008 metais iki 92 asmenų (šeimų) 2009 metais). Probleminėje

teritorijoje 2009 metais buvo 185 valstybei ar savivaldybei priklausantys

butai.

10. Savivaldybei 2009 metais

priklausė 152 viešosios paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos

gyventojams. Iš dalies renovuota tik 7,2 procento šių pastatų, o 2009 metais visiškai

nebuvo renovuotas nė vienas iš šių pastatų.

11. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2007 ir

2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 42 litai ir 25 litai tiesioginių užsienio investicijų. Šis rodiklis siekė vos 0,4 procento šalies vidurkio

2007 metų pabaigoje ir 0,2 procento – 2009 metų pabaigoje. Materialinių

investicijų vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais teko

palyginti daugiau – 4 025 litai, ir šis rodiklis siekė 52,3 procento

šalies vidurkio.

12. Probleminės teritorijos kaimo

gyvenamųjų vietovių bendruomenės 2009 metais atstovavo 1 782 probleminės

teritorijos kaimo gyventojams (8,8 procento visų probleminės teritorijos kaimo

gyventojų). Probleminėje teritorijoje veikiančių bendruomenių įtaka ekonominei

ir infrastruktūros plėtrai kol kas nelabai didelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos

procesuose tampa vis reikšmingesnis. Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama,

skiriama bendruomenių projektams vykdyti, paskatins probleminės teritorijos

gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje.

13. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas

užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu,

savivaldybėje 2008 metais buvo 5,2 procento, taigi 52,9 procento didesnis

už šalies vidurkį (3,4 procento). Vidutinis metinis nedarbo lygis ir 2009

metais buvo 10,6 procento didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento), siekė 10,4 procento.

Vis dar labai didelis ilgalaikis nedarbas – 2010 m. liepos 1 d. buvo 1 457 ilgalaikiai bedarbiai, t. y. net 40,5 procento visų probleminės

teritorijos bedarbių (šalies vidurkis – 30,6 procento).

14. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis probleminėje teritorijoje 2008 metais buvo 2,2 procento,

taigi 2 kartus didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento). Padėtis

probleminėje teritorijoje pasikeitė 2009 metais – vidutinis metinis socialinės

pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis buvo 3,7 procento, t. y. 68,2 procento

didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

15. Bloga probleminės teritorijos

socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir

investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas lemia

tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai –

vidutinis metinis registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis,

vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis – čia nuolat

didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų

plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę

infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su šalies

vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant

probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje

2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo

šalies vidurkį 10,6 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau

kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 68,2 procento).

21. Programos 18 punkte nurodytų uždavinių

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai)

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis,

procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis,

procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

22.1. Rokiškio mieste bus įgyvendintas vienas

kompleksinės urbanistinės plėtros projektas (2008–2010 metais pradėtas vykdyti

vienas toks projektas);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs

atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2010 metais iki 0,6 / 1

procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

sumažės 27,2 procento (nuo 92 asmenų (šeimų) 2009 metais

iki 67 asmenų (šeimų) 2013 metais);

22.4. dviejose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2010 metais

pradėti vykdyti 7 tokie projektai);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių

bendruomenių veikloje, padaugės 29,1 procento (nuo 1 782 gyventojų 2009

metais iki 2 300 gyventojų 2013 metais);

22.6. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų viešosios paskirties pastatų

padidės 62,3 procento (nuo 13,8 procento 2009 metais iki 22,4 procento

2013 metais);

22.7. vidutinis metinis ilgalaikių bedarbių skaičius

savivaldybėje sumažės 15 procentų (nuo 1 472 ilgalaikių bedarbių 2010

metais iki 1 251 ilgalaikio bedarbio 2013 metais);

22.8. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus,

padaugės 71,1 procento (nuo 52,6 procento 2009 metais iki 90 procentų 2013

metais).

V. programos

įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos

ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės

biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo

šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams

vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais

teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Rokiškio rajono savivaldybės – probleminės teritorijos

plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

ROKIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖS

– PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos ĮGYVENDINIMO

PRIEMONĖS

Eil.

Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios

aplinkos patrauklumą

1.1.

Kompleksiškai sutvarkyti

teritoriją Rokiškyje tarp

Respublikos, Aušros, Parko, Taikos, Vilties, P. Širvio, Jaunystės,

Panevėžio, Perkūno, Kauno, J. Basanavičiaus, Ąžuolų, Tyzenhauzų, Pievų,

Juodupės, Laisvės gatvių: rekonstruoti

teritorijoje esančias aikštes, skverus ir parkus, įrengti automobilių

stovėjimo aikšteles, šaligatvius, rekonstruoti ir plėtoti vaikų žaidimo

aikšteles, tvarkyti žaliąsias zonas ir aplinką; rekonstruoti teritorijoje

esančių gatvių, poilsio ir sporto

aikštynų apšvietimo sistemas, įrengti

ar atnaujinti kitą poilsio,

laisvalaikio, sporto aikštynų, sporto ir kultūros viešąją infrastruktūrą ir jos pastatus

1 500 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai –

1 275, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) –

112,5, savivaldybės biudžetas – 112,5)

4 500 (iš jų ES struktūriniai fondai – 3 825,

valstybės biudžetas – 337,5, savivaldybės biudžetas – 337,5)

2 830 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 405,5,

valstybės biudžetas – 212,25, savivaldybės biudžetas – 212,25)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

1.2.

Modernizuoti

ir plėtoti Rokiškio rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

1 500

(iš jų ES struktūriniai fondai – 1 275,

valstybės biudžetas – 157,5, savivaldybės biudžetas – 67,5)

2 000

(iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700,

valstybės biudžetas – 210, savivaldybės biudžetas – 90)

1 210

(iš jų ES struktūriniai fondai – 1 028,5,

valstybės biudžetas – 127,05, savivaldybės biudžetas – 54,45)

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

1.3.

Parengti

sveikatingumo, rekreacijos ir sporto komplekso įkūrimo Rokiškio mieste

techninę dokumentaciją

81,4

(Privatizavimo fondas)

–

–

Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų

valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

1.4.

Pastatyti

Rokiškyje sveikatingumo, rekreacijos ir sporto kompleksą (daugiafunkcę sporto

salę, baseiną)

3 000

(iš jų ES struktūriniai fondai – 820, valstybės biudžetas –

2 040, savivaldybės biudžetas – 140)

4 000

(iš jų ES struktūriniai fondai –1 090, valstybės biudžetas –

2 730, savivaldybės biudžetas – 180)

4 000

(iš jų ES struktūriniai fondai –1 090, valstybės biudžetas –

2 730, savivaldybės biudžetas – 180)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

1.5.

Plėtoti

Rokiškio rajono savivaldybėje regioninės

reikšmės viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas

1 372,55

(iš jų ES struktūriniai fondai – 1 166,67,

savivaldybės biudžetas – 205,88)

–

–

Ūkio ministerija (ES

struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

1.6.

Pritaikyti

2-ąjį Rokiškio dvaro sodybos kumetyną turizmo reikmėms

3 269

(iš jų ES struktūriniai fondai – 3 000,

kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 269)

–

–

Ūkio

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

1.7.

Plėtoti

Rokiškyje vandentiekio ir nuotekų tinklus

1 500

(iš jų ES struktūriniai fondai – 1 275,

valstybės biudžetas – 150, uždaroji

akcinė bendrovė „Rokiškio vandenys“ –

75)

2 000

(iš jų ES struktūriniai fondai – 1 700,

valstybės biudžetas – 200, uždaroji

akcinė bendrovė „Rokiškio vandenys“ –

100)

1 098

(iš jų ES struktūriniai fondai –

933, valstybės biudžetas – 110,

uždaroji akcinė bendrovė „Rokiškio vandenys“ – 55)

Aplinkos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė

„Rokiškio vandenys“, Rokiškio rajono savivaldybė

1.8.

Tvarkyti

Rokiškio rajono savivaldybėje užterštas teritorijas

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 190, savivaldybės biudžetas – 10)

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 475, savivaldybės biudžetas – 25)

–

Aplinkos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti

socialinį būstą

2.1.

Atnaujinti

daugiabučius gyvenamuosius namus numatomoje kompleksiškai sutvarkyti

teritorijoje Rokiškyje tarp

Respublikos, Aušros, Parko, Taikos, Vilties, P. Širvio, Jaunystės, Panevėžio,

Perkūno, Kauno, J. Basanavičiaus, Ąžuolų, Tyzenhauzų, Pievų, Juodupės,

Laisvės gatvių

4 000

(iš jų ES struktūriniai fondai – 3 400,

kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 600)

4 000

(iš jų ES struktūriniai fondai – 3 400,

kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 600)

6 366,2

(iš jų ES struktūriniai fondai – 5 411,27,

kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 954,93)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

2.2.

Pritaikyti socialiniam

būstui negyvenamąsias patalpas Rokiškio mieste

1 200

(iš jų ES struktūriniai fondai – 1 020,

savivaldybės biudžetas – 180)

1 500

(iš jų ES struktūriniai fondai – 1 275,

savivaldybės biudžetas – 225)

1 000

(iš jų ES struktūriniai fondai –

850, savivaldybės biudžetas – 150)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

2.3.

Atnaujinti esamus socialinius būstus daugiabučiuose

gyvenamuosiuose namuose Rokiškyje

–

–

145

(iš jų ES struktūriniai fondai –123,25, savivaldybės biudžetas –

21,75)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

3.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

3.1.

Sutvarkyti

ir tobulinti Juodupės miestelio centrinę dalį: rekonstruoti Pergalės gatvę,

atnaujinti ir įrengti šaligatvius, atnaujinti gatvių apšvietimą, įrengti ar

atnaujinti kitą viešąją infrastruktūrą

–

550

(iš jų ES struktūriniai fondai –

467,5, valstybės biudžetas – 41,25, savivaldybės biudžetas – 41,25)

200

(iš jų ES struktūriniai fondai –

170, valstybės biudžetas – 15, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

3.2.

Sutvarkyti

ir tobulinti Jūžintų kaimo centrinę teritoriją: pritaikyti bendruomenės

poreikiams rekreacinę teritoriją, atnaujinti ir įrengti šaligatvius, gatvių

apšvietimą, įrengti ar atnaujinti kitą viešąją infrastruktūrą

–

550

(iš jų ES struktūriniai fondai –

467,5, valstybės biudžetas – 41,25, savivaldybės biudžetas – 41,25)

200

(iš jų ES struktūriniai fondai –

170, valstybės biudžetas – 15, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

3.3.

Plėtoti

kompleksinę Kazliškio kaimo infrastruktūrą: pritaikyti bendruomenės

poreikiams mokyklos stadioną, įrengti reikalingą viešąją poilsio

infrastruktūrą, atnaujinti gatvių atkarpų dangas, įrengti automobilių

stovėjimo aikštelę, rekonstruoti kultūros namų pastatą ir pritaikyti jį

bendruomenės poreikiams

–

550

(iš jų ES struktūriniai fondai –

467,5, valstybės biudžetas – 41,25, savivaldybės biudžetas – 41,25)

200

(iš jų ES struktūriniai fondai –

170, valstybės biudžetas – 15, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

3.4.

Plėtoti

kompleksinę Kriaunų kaimo

infrastruktūrą: atnaujinti ir įrengti

šaligatvius, gatvių apšvietimą, išasfaltuoti gatvių atkarpas, įrengti ar

atnaujinti kitą viešąją infrastruktūrą

–

550 (iš jų ES struktūriniai fondai – 467,5,

valstybės biudžetas – 41,25, savivaldybės biudžetas – 41,25)

200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170, valstybės

biudžetas – 15, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

3.5.

Rekonstruoti

Rokiškio rajono savivaldybėje žemės ūkio vandentvarkos įrenginius

4 550 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

4 095, savivaldybės

biudžetas – 341,25, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 113,75)

4 550 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

4 095, savivaldybės

biudžetas – 341,25, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 113,75)

4 550 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

4 095, savivaldybės

biudžetas – 341,25, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 113,75)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

3.6.

Atstatyti

Rokiškio rajono savivaldybėje melioracijos statinius

329

(iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 279,65, valstybės biudžetas – 49,35)

3 000

(iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, valstybės biudžetas – 450)

3 000

(iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, valstybės biudžetas – 450)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

3.7.

Gerinti

Rokiškio rajono savivaldybės kaimo vietovių gyvenamąją aplinką

1

770 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

1 416, savivaldybės biudžetas –

354)

1

050 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

840, savivaldybės biudžetas – 210)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

3.8.

Remti Rokiškio rajono savivaldybėje verslo kūrimą ir

plėtrą

3 000

(iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 533, savivaldybės

biudžetas – 533, ES struktūriniai fondai – 880, valstybės

biudžetas – 87, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 967)

3 000

(iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 533,5,

savivaldybės biudžetas – 533,5, ES struktūriniai fondai – 880,

valstybės biudžetas – 87, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 966)

3 000

(iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 533,5,

savivaldybės biudžetas – 533,5, ES struktūriniai fondai – 879,

valstybės biudžetas – 87, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 967)

Žemės

ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų

valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

3.9.

Gerinti

Juodupės miestelio vandentiekio ir nuotekų tinklų infrastruktūrą

500

(iš jų ES struktūriniai fondai –

425, valstybės biudžetas – 50,

uždaroji akcinė bendrovė „Rokiškio vandenys“ – 25)

3 000 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 550, valstybės biudžetas – 300, uždaroji akcinė

bendrovė „Rokiškio vandenys“ – 150)

1 900 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 615, valstybės biudžetas – 190, uždaroji akcinė

bendrovė „Rokiškio vandenys“ – 95)

Aplinkos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

uždaroji akcinė bendrovė

„Rokiškio vandenys“, Rokiškio rajono savivaldybė

3.10.

Rekonstruoti

Juodupės miestelio šilumos energijos perdavimo tinklus ir įrengti naujus

šilumos energijos paskirstymo punktus

110

(iš jų valstybės biudžetas – 100,

savivaldybės biudžetas – 10)

200

(iš jų valstybės biudžetas – 180, savivaldybės

biudžetas – 20)

–

Energetikos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas

4.1.

Įgyvendinti

vietos veiklos partnerystės principus Rokiškio rajono savivaldybėje

2 000

(iš jų Europos žemės ūkio fondas kaimo

plėtrai – 1 740, savivaldybės biudžetas – 180, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 80)

3 000

(iš jų Europos žemės ūkio fondas kaimo

plėtrai – 2 610, savivaldybės biudžetas – 270, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 120)

3 580

(iš jų Europos žemės ūkio fondas kaimo

plėtrai – 3 114,6, savivaldybės biudžetas – 322,2, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 143,2)

Žemės

ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų

valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono vietos

veiklos grupė, Rokiškio rajono savivaldybė

4.2.

Skatinti

bendruomenines iniciatyvas Rokiškio rajono savivaldybėje: organizuoti

bendruomenių narių konferencijas, mokymą

200

(iš jų valstybės biudžetas – 180, savivaldybės biudžetas – 20)

200

(iš jų valstybės biudžetas – 180, savivaldybės biudžetas – 20)

200

(iš jų valstybės biudžetas – 180, savivaldybės biudžetas – 20)

Žemės

ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų

valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono kaimo

bendruo­menių asocia­ci­ja, kaimo bendruomenės, Rokiškio rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti

socialinę infrastruktūrą

5.1.

Rekonstruoti Rokiškio

kultūros centro pastatą Rokiškyje, Respublikos g. 96

600 (iš jų valstybės

biudžetas – 500, savivaldybės biudžetas – 100)

960 (iš jų valstybės

biudžetas – 768, savivaldybės biudžetas – 192)

760 (iš jų valstybės

biudžetas – 666, savivaldybės biudžetas – 94)

Švietimo

ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

5.2.

Apšiltinti

Rokiškio rajono Kamajų Antano Strazdo gimnazijos pastato išorines atitvaras

ir modernizuoti inžinerines sistemas

2 577,43 (ES struktūriniai fondai)

–

–

Ūkio ministerija (ES

struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

5.3.

Modernizuoti

Rokiškio rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas

900

(iš jų ES struktūriniai fondai –

765, savivaldybės biudžetas – 135)

760

(iš jų ES struktūriniai fondai –

646, savivaldybės biudžetas – 114)

–

Švietimo

ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

5.4.

Steigti

universalius daugiafunkcius centrus Rokiškio rajono savivaldybės kaimo

gyvenamosiose vietovėse

500

(iš jų ES struktūriniai fondai –

425, savivaldybės biudžetas – 75)

800

(iš jų ES struktūriniai fondai –

680, savivaldybės biudžetas – 120)

380,1

(iš jų ES struktūriniai fondai –

323, savivaldybės biudžetas – 57)

Švietimo

ir mokslo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

5.5.

Rekonstruoti ir modernizuoti Rokiškio rajono

savivaldybės Juozo Keliuočio viešąją biblioteką Rokiškyje, Nepriklausomybės a. 16

–

300,5

(valstybės biudžetas)

800

(valstybės biudžetas)

Kultūros

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

5.6.

Gerinti

nestacionarių socialinių paslaugų infrastruktūrą Rokiškio rajono

savivaldybėje

900

(iš jų ES struktūriniai fondai –

765, savivaldybės biudžetas – 135)

900

(iš jų ES struktūriniai fondai –

765, savivaldybės biudžetas – 135)

43,3

(iš jų ES struktūriniai fondai –

36,8, savivaldybės biudžetas – 6,5)

Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

5.7.

Įkurti

prie viešosios įstaigos Rokiškio psichikos sveikatos centro Psichikos dienos

stacionarą (centrą)

460 (iš jų ES struktūriniai fondai – 391, valstybės

biudžetas – 69)

736,4

(iš jų ES struktūriniai fondai –

625,94, valstybės biudžetas – 110,46)

–

Sveikatos

apsaugos ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio psichikos

sveikatos centras, Rokiškio rajono

savivaldybė

5.8.

Asfaltuoti Rokiškio

rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelius (žvyrkelius)

800

(valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)

1

100 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)

1

500 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų

valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

5.9.

Rekonstruoti ir plėtoti

Rokiškio rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelius (gatves)

1

980 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)

2

100 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)

2

230 (valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų

valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

5.10.

Rekonstruoti Obelių

miesto Vytauto gatvės, kuri sutampa su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr.

117 Zarasai–Bradesiai–Obeliai, S. Dariaus ir S. Girėno ir Zaukos gatvių,

kurios sutampa su valstybinės reikšmės krašto keliu Nr. 122

Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys, sankryžą

4 700

(iš jų valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 3 627,

savivaldybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, skirtos

rajonui) – 851, savivaldybės biudžetas – 222)

6 800

(iš jų valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) –

5 248,savivaldybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos

lėšos, skirtos rajonui) – 1 231, savivaldybės biudžetas – 321)

1 200

(iš jų valstybės biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programa) – 925, savivaldybės

biudžetas (Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, skirtos rajonui) –

218, savivaldybės biudžetas – 57)

Susisiekimo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų

valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

5.11.

Modernizuoti

J. Tūbelio gimnazi­jos Rokiškyje, P.

Širvio g. 2, pastatus

–

2 000 (iš

jų Klimato kaitos specialioji programa –

1 600, savivaldybės biudžetas – 400)

2 000 (iš

jų Klimato kaitos specialioji programa –

1 600, savivaldybės biudžetas – 400)

Aplinkos

ministerija (valstybės biudžeto

asignavimų valdytoja), Švietimo ir

mokslo ministerija (valstybės biudžeto

asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto

asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

5.12.

Atnaujinti

Rokiškio rajono savivaldybės švietimo įstaigų sporto aikštynus ir aikšteles

–

2 000 (valstybės

biudžetas)

2 000 (valstybės

biudžetas)

Kūno

kultūros ir sporto departamentas (valstybės

biudžeto asignavimų valdytojas)

Rokiškio rajono savivaldybė

5.13.

Gerinti

ambulatorinių, stacionarinių bei palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų

kokybę viešojoje įstaigoje Rokiškio ligoninėje

3

280 (ES struktūriniai fondai)

–

–

viešoji

įstaiga Rokiškio ligoninė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

5.14.

Plėtoti

Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro infrastruktūrą

385,8 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 327,9, valstybės biudžetas – 57,9)

–

–

Rokiškio

rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojas)

Rokiškio rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti

darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms

spręsti

6.1.

Remti darbo vietų steigimą

96 (iš jų valstybės

biudžetas – 14,4, Užimtumo fondas – 81,6)

128 ( iš jų valstybės

biudžetas – 19,2, Užimtumo fondas – 108,8)

128 ( iš jų valstybės

biudžetas – 19,2, Užimtumo fondas – 108,8)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Panevėžio teritorinė darbo

birža

6.2.

Įgyvendinti vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus – įsteigti naujas darbo vietas

162 (Užimtumo fondas)

162 (Užimtumo fondas)

162 (Užimtumo fondas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Panevėžio teritorinė darbo

birža

6.3.

Remti savarankišką užimtumą

ir veiklą pagal verslo liudijimus

100 (Užimtumo fondas)

100 (Užimtumo fondas)

100 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Panevėžio teritorinė darbo

birža, Rokiškio rajono savivaldybė

6.4.

Organizuoti ir remti

viešuosius darbus

1 132,4 (Užimtumo fondas)

1 132,4 (Užimtumo fondas)

1 041,8 (Užimtumo fondas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono

savivaldybė, Panevėžio teritorinė darbo birža

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, administracinius gebėjimus

7.1.

Organizuoti Rokiškio rajono

savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų

administraci­niams gebėjimams tobulinti

50 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti

projektus, skirtus Rokiškio rajono savivaldybės strateginio planavimo

sistemai tobulinti ir plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

80

(iš jų ES struktūriniai fondai – 68, savivaldybės biudžetas – 12)

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

60 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 51, savivaldybės biudžetas – 9)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

7.3.

Rengti

ir atnaujinti Rokiškio rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant

išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už

teritorijų planavimą atsakingų savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

200 (iš jų ES struktūriniai fondai – 170,

savivaldybės biudžetas – 30)

300 (iš jų ES struktūriniai fondai – 255,

savivaldybės biudžetas – 45)

232 (iš jų ES struktūriniai fondai – 197,2,

savivaldybės biudžetas – 34,8)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Rokiškio rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Rokiškio rajono savivaldybė

Iš viso

48 985,6 (iš jų ES

struktūriniai fondai –23 538,5, valstybės biudžetas – 9 974,65

(iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 6 407),

savivaldybės biudžetas – 3 721,63, kitų juridinių ir (arba) fizinių

asmenų lėšos – ne mažiau kaip 3 129,75, Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 8 063,65, Privatizavimo fondas – 81,4,

Užimtumo fondas – 1 476)

59 179,3 (iš jų ES

struktūriniai fondai –21 906,94, valstybės biudžetas – 18 085,66

(iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 8 448, Klimato

kaitos specialiosios programos lėšos – 1 600), savivaldybės

biudžetas – 5 005,25, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos

– ne mažiau kaip 2 049,75, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

parama – 10 628,5, Užimtumo fondas –1 503,2)

46 416,4 (iš jų ES

struktūriniai fondai –15 708,52, valstybės biudžetas – 13 986,5

(iš jų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos – 4 655, Klimato

kaitos specialiosios programos lėšos – 1 600 ), savivaldybės

biudžetas – 2 786,7, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos

– ne mažiau kaip 2 328,88, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

parama – 10 293,1, Užimtumo fondas – 1 312,6)

Priedo

pakeitimai

Nr.

1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

–––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Skuodo rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros

2011–2013 metų programos (toliau –

Programa) paskirtis – nustatyti Skuodo rajono

savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skiriamas nacionalinei regioninei politikai

įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp

Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje

didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. Probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos

departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir

savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje

gyveno 23 123 gyventojai, iš jų Skuodo mieste – 7 149 (30,9 procento, 2009 metų

pradžioje – 31 procentas). Palyginti su 2007 metų duomenimis, gyventojų

sumažėjo 1 025 asmenimis. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų (69,1

procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų dalis buvo daugiau kaip du kartus

didesnė už šalies vidurkį, kurį sudaro tik 33 procentai kaimo gyventojų. Iš

pateiktų duomenų matyti, kad gyventojų skaičius Skuodo rajone nuolat mažėja.

6. 2010 metų pradžioje daugelis probleminės

teritorijos gyventojų buvo darbingo amžiaus (14 259), tačiau šis rodiklis buvo

mažesnis už šalies vidurkį. Probleminėje teritorijoje yra daugiau 0–15 metų

gyventojų – 4 110 (17,8 procento), pensinio amžiaus gyventojų – 4 754

(20,6 procento), palyginti su šalies vidurkiu (šalyje atitinkamai 16,2 ir 18,8

procento). Darbingo amžiaus gyventojų probleminėje teritorijoje nuo 2007 iki

2010 metų padaugėjo nuo 14 199 iki 14 259 (60 asmenų), t. y. 0,4 procento,

bet per tą patį laikotarpį darbingo amžiaus gyventojų šalyje daugėjo sparčiau.

Net 15,5 procento (nuo 4 866 iki 4 110) sumažėjo 0–15 metų gyventojų ir tai kelia

didelį susirūpinimą, nes bendri Klaipėdos apskrities rodikliai rodo, kad 2009

metais pirmą kartą užfiksuota teigiama natūrali gyventojų kaita. Pensinio

amžiaus gyventojų sumažėjo 6,5 procento (nuo 5 083 iki 4 754). Skuodo rajone

didžiausias mirtingumo lygis visoje Klaipėdos apskrityje – 1 000 gyventojų teko

13 mirusiųjų. Nuo 2007 metų pradžios iki 2010 metų pradžios bendras

probleminės teritorijos gyventojų skaičius sumažėjo 4,2 procento (nuo 24 148

iki 23 123). Probleminėje teritorijoje 2007–2009 metais tarptautinės ir vidinės

migracijos saldas buvo neigiamas (-704).

Pagrindinė migracijos priežastis – nedarbas. Migruoja daugiausia jauni darbingo

amžiaus žmonės, dažnai šeimos. Dėl migracijos 2008 ir

2009 metais probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo atitinkamai 665 ir 509

asmenimis. Neigiamos migracijos tendencijos ir tai, kad mažėja 0–15 metų

gyventojų, rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Gyvenamojo būsto

statyba probleminėje teritorijoje neišplėtota. Paskutinis daugiabutis

gyvenamasis namas probleminėje teritorijoje buvo pastatytas 1996 metais.

2008 metais Skuode buvo 73 daugiabučiai gyvenamieji namai, juose buvo

1 680 butų. Daugelis daugiabučių namų pasenę: jų termoizoliacinės savybės

neatitinka nustatytų reikalavimų, neefektyvios pastatų šildymo sistemos

sunaudoja daug šilumos energijos. Didėjant energijos kainoms, daugeliui namų

ūkių sunku išlaikyti būstą. Pagal 2007–2013 metų Sanglaudos skatinimo

veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo

ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę

VP3-1.1-VRM-03-R „Daugiabučių namų atnaujinimas pirmiausia didinant jų

energijos vartojimo efektyvumą“ pateikta paraiška ir planuojama Skuodo mieste

atnaujinti 5 daugiabučius namus. Pagal šią priemonę ruošiamasi pateikti

2010–2013 metų laikotarpio paraiškas dar dėl 8 daugiabučių.

8. Socialiniu būstu aprūpinami mažas

pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai, neįgalieji. 2010 m. liepos 1 d. socialinio būsto patvirtintoje eilėje laukė 48 šeimos (asmenys). Per

2010 metų pirmąjį pusmetį dėl socialinio būsto kreipėsi 18 šeimų (asmenų). Iš

viso eilėje 2011 metais bus ne mažiau kaip 84 šeimos (asmenys). Per 2008 metus

dėl socialinio būsto kreipėsi 10 šeimų (asmenų), per 2009 metus kreipėsi 17

šeimų (asmenų). Palyginti su 2008 metų ir 2010 metų pirmojo pusmečio duomenimis,

dėl socialinio būsto kreipėsi 55,6 procentais daugiau šeimų (asmenų).

Probleminėje teritorijoje 2010 metų pirmąjį pusmetį buvo 91 valstybei ar

savivaldybei priklausantis butas.

9. Savivaldybei 2009 metais priklausė 45 viešosios

paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos gyventojams. Renovuota tik

13,3 procento šių pastatų, t. y. 6 pastatai. Pastatai renovuoti pagal

priemonę VP3-3.4 ŪM-04-R „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu

lygiu“ Valstybės investicijų programos lėšomis.

10. Bendras kelių

ilgis probleminėje teritorijoje 2008 metais buvo 770 kilometrų, patobulintos

dangos kelių ilgis – 104 kilometrai (13,5 procento visų šios teritorijos

kelių). 2009 metais bendras kelių ilgis savivaldybėje nepadidėjo.

Patobulintos dangos kelių padaugėjo 2 kilometrais – iki 106 kilometrų (13,8

procento visų šios teritorijos kelių).

11. Savivaldybėje 2009 metų pabaigoje buvo 175 ilgalaikiai

bedarbiai (10,4 procento). 2010 m. liepos 1 d. ilgalaikių bedarbių padaugėjo

iki 513 (24,8 procento). 2010 m. liepos 1 d. ilgalaikių bedarbių rodiklis šalyje buvo 31 procentas.

12. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių

ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 3,5 procento, taigi 59,1 procento

didesnis už šalies vidurkį. Padėtis probleminėje teritorijoje per 2010 metus

labai pablogėjo. Socialinės pašalpos gavėjų skaičius per 2010 metų 9 mėnesius

išaugo 2 kartus, palyginti su 2009 metų vidutiniu socialinių pašalpų

gavėjų skaičiumi.

13. Probleminėje

teritorijoje susikūrė 23 kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės, 2009 metais jos

atstovavo visos Skuodo teritorijos kaimo gyventojams (15 974). Labai svarbu, kad

gyventojai taptų aktyviais bendruomenės nariais. Šiuo metu bendruomenių

veikloje dalyvauja apie 10 000 asmenų. Tikimasi, kad iki 2013 metų jų padaugės

15 procentų. 2010 metais pradėti

įgyvendinti projektai „Skuodo VVG 2007–2013 m. strategijos įgyvendinimas“,

„Skuodo nevyriausybinių organizacijų stiprinimas“, „Strategijos vykdytojų ir VP

pareiškėjų gebėjimų ugdymas“, „Teritorinis ir tarptautinis bendradarbiavimas“,

„Kompiuterinio raštingumo įgūdžių ugdymas“, vyksta daug konsultacijų ir

renginių įgyvendinant programą LEADER. Probleminėje teritorijoje veikiančių

bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nelabai

didelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose tampa vis reikšmingesnis –

pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengta Skuodo rajono savivaldybės kaimo vietovės studija ir integruota vietos plėtros

2007–2013 metų strategija, veikia bendruomenių tinklalapis www.Skuodo.vvg.lt.

Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams

vykdyti, paskatins probleminės teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti

bendruomenių veikloje, ir ši strategija bus sėkmingai įgyvendinama.

14. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2007 ir

2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 336 ir 297 litai tiesioginių užsienio investicijų. 2008 metų pabaigoje šalies tiesioginės užsienio investicijos vienam

gyventojui buvo 9 565 litai, o Skuodo rajone – 404 litai, t. y. 4,2

procento šalies vidurkio. Materialinių investicijų vienam probleminės teritorijos

gyventojui 2008 metais teko palyginti daugiau – 1 243 litai (16,1 procento) (šalyje vidutiniškai 7 701 litas).

15. Prasta socialinės

infrastruktūros būklė, nepakankama būsto kokybė bei gyvenamosios ir

investicinės aplinkos patrauklumas, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus

mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad probleminėje teritorijoje pagrindiniai

teritorinę socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis

registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, vidutinis metinis

socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis –

didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

16. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų

plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

17. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

17.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

17.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

18. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

18.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę

infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

18.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

18.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

18.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

18.5. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

18.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

18.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

19. Programos 17 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su

šalies vidurkiu, procentais;

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

20. Numatoma, kad siekiant

probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje

2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo

šalies vidurkį 9,79 procento);

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau

kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 59,1 procento).

21. Programos 18

punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo

vertinimo kriterijai (produkto

kriterijai)

21.1. 18.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos ar investiciniam patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

21.2. 18.2 punkte nurodyto uždavinio

21.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis,

procentais;

21.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

skaičiaus pokytis, procentais;

21.3. 18.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo vietovių,

kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka, skaičiaus

pokytis;

21.4. 18.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

21.5. 18.5 punkte nurodyto uždavinio

21.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis,

procentais;

21.5.2. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

21.6. 18.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

21.7. 18.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

22. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

22.1. pagal 2007–2013 metų

Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę VP3-1.1-VRM-02-R „Probleminių

teritorijų plėtra“ Skuodo mieste bus įgyvendintas vienas kompleksinės

urbanistinės plėtros projektas „Skuodo miesto centrinės dalies sutvarkymas“

(2008–2009 metais tokie projektai nebuvo vykdomi);

22.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs

atitinkamai nuo 0 / 0 procento 2010 metais iki 17,8 / 17,8

procento 2013 metais;

22.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

sumažės 14 procentų;

22.4. keturiose kaimo gyvenamosiose vietovėse bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2009 metais

tokie projektai nebuvo vykdomi);

22.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių

bendruomenių veikloje, pagausės 7,5 procento (nuo 10 700 gyventojų 2009

metais iki 11 500 gyventojų 2013 metais);

22.6. patobulintos dangos kelių padaugės 7,5 procento

(nuo 106 kilometrų 2009 metais

iki 114 kilometrų 2013 metais);

22.7. visuomeninių pastatų, rekonstruotų siekiant

padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų visuomeninių pastatų padaugės 13,3

procento (nuo 13,3 procento 2009 metais iki 26,6 procento 2013 metais);

22.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 20

procentų (nuo 1 712 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 1 369 ilgalaikių

bedarbių 2013 metais);

22.9. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, pagausės

2,9 karto (nuo 175 darbuotojų 2009 metais iki 513 darbuotojų 2013 metais).

V. programos

įgyvendinimas

23. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

24. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos

ataskaitoje.

25. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės

biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo

šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams

vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais

teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Skuodo

rajono savivaldybės probleminės

teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

SKUODO RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios

aplinkos patrauklumą

1.1.

Plėtoti Skuodo viešosios

turizmo infrastruktūros paslaugas

538 (iš jų Europos Sąjungos

(toliau – ES) struktūriniai fondai – 457,3, savivaldybės

biudžetas – 80,7)

–

–

Ūkio ministerija (Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimų

valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų

valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

1.2.

Gerinti Skuodo rajono

savivaldybės vandens telkinių būklę

605 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 514,25, savivaldybės biudžetas – 90,75)

–

–

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

1.3.

Gerinti Skuodo rajono

Mosėdžio miestelio 2-ojo tvenkinio būklę

487 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 413,95, savivaldybės biudžetas – 73,05)

–

–

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

1.4.

Sutvarkyti Skuodo centrinę

dalį

5 237,16 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 4 451,59, valstybės biudžetas – 392,79,

kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 392,79)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja),Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

1.5.

Sutvarkyti Skuodo miesto

Vilniaus gatvę – sudaryti sąlygas spartesnei teritorijos plėtrai

2 020,36 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 717,3, valstybės biudžetas – 151,53,

kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne mažiau kaip 151,52)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

1.6.

Rekonstruoti Skuodo rajono

savivaldybės seniūnijų kelius

3 574 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 3 037,9, savivaldybės biudžetas –

536,1)

–

–

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

1.7.

Rekonstruoti Skuodo miesto Chodkevičiaus,

Klevų ir Beržų gatves – įrengti lietaus kanalizaciją

1 625 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 381,25, savivaldybės biudžetas –

243,75)

–

–

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

1.8.

Rekonstruoti ir plėtoti Aleksandrijos

miestelio geriamojo vandens ir nuotekų tinklus

–

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

2 292 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 948,2, savivaldybės biudžetas –

343,8)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

1.9.

Rekonstruoti ir plėtoti Lenkimų

miestelio geriamojo vandens ir nuotekų tinklus

–

5 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 4 250, savivaldybės biudžetas – 750)

6 346 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 5 394,1, savivaldybės biudžetas –

951,9)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

1.10.

Rekonstruoti ir plėtoti Mosėdžio

miestelio geriamojo vandens ir nuotekų tinklus

–

5 300 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 4 505, savivaldybės biudžetas – 795)

5 397 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 4 587,45, savivaldybės biudžetas –

809,55)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

1.11.

Rekonstruoti ir plėtoti Ylakių

miestelio geriamojo vandens ir nuotekų tinklus

–

5 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 4 250, savivaldybės biudžetas – 750)

6 241 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 5 304,85, savivaldybės biudžetas –

936,15)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

1.12.

Pastatyti Skuodo mieste naują

viešosios bibliotekos pastatą

–

–

4 187 (iš jų valstybės

biudžetas – 3 558,95, savivaldybės biudžetas – 628,05)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti

daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

2.1.

Įrengti Skuodo mieste socialinius

būstus

–

450 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 382,5, savivaldybės biudžetas – 67,5)

450 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 382,5, savivaldybės biudžetas – 67,5)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

2.2.

Renovuoti Skuodo centrinės

dalies daugiabučius namus (5 namai)

1 377 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 170,45, savivaldybės biudžetas – 206,55)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

2.3.

Renovuoti Skuodo

daugiabučius namus (II etapas)

–

1 050 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 892,5, savivaldybės biudžetas – 157,5)

1 885,98 (iš jų ES struktūriniai fondai – 1 603,08,

savivaldybės biudžetas – 282,9)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

3.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

3.1.

Gerinti Lenkimų

miestelio infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką

852 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 724,2, savivaldybės biudžetas – 127,8)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

3.2.

Gerinti Aleksandrijos kaimo

infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką

765 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 650,25, savivaldybės biudžetas – 114,75)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

3.3.

Gerinti Mosėdžio miestelio

infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką

1 202 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 021,7, savivaldybės biudžetas –

180,3)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

3.4.

Gerinti Barstyčių miestelio

infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką

–

853 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 725,05, savivaldybės biudžetas – 127,95)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

3.5.

Gerinti Šačių gyvenvietės

gyvenamąją aplinką

300 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

491 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 417,35, savivaldybės biudžetas –

73,65)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

3.6.

Gerinti Didžiųjų Rūšupių ir

Šliktinės kaimų gyvenamąją aplinką

300 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

665 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 565,25, savivaldybės biudžetas –

99,75)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

3.7.

Gerinti Notėnų kaimo

gyvenamąją aplinką

300 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

688 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 584,8, savivaldybės biudžetas – 103,2)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

3.8.

Gerinti Skuodo rajono

savivaldybės gyvenviečių gyvenamąją aplinką

300 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 255, savivaldybės biudžetas – 45)

404 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 343,4, savivaldybės biudžetas – 60,6)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

3.9.

Vykdyti Skuodo rajono

savivaldybės gyvenviečių vandentvarkos plėtros projektą

2 000 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 1 700, savivaldybės biudžetas –

300)

317 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 269,45, savivaldybės biudžetas –

47,55)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

3.10.

Rekonstruoti Luobos baseino

melioracijos statinius

–

1 300 (valstybės biudžeto

specialiosios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetui)

–

Žemės ūkio ministerija

(valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetui

asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto

asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenės iniciatyvas

4.1.

Ugdyti gyventojų

bendruomenių verslumą – plėtoti paslaugų sritį kaimo vietovėse

220 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 187, savivaldybės biudžetas – 33)

165 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 140,25, savivaldybės biudžetas –

24,75)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

4.2.

Tobulinti bendradarbiavimą

tarp Skuodo rajono savivaldybės ekonomikos sektorių

60 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 51, savivaldybės biudžetas – 9)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

4.3.

Gerinti gyvenamąją aplinką kaimo

vietovėse

835 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 709,75, savivaldybės biudžetas –

125,25)

615 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 522,75, savivaldybės biudžetas –

92,25)

–

Žemės ūkio ministerija (Europos

žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

4.4.

Skatinti kaimo gyventojų ir

bendruomenių aktyvumą, puoselėjant krašto savitumą

144 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 122,4, savivaldybės biudžetas – 21,6)

174 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 147,9, savivaldybės biudžetas – 26,1)

93 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 79,05, savivaldybės biudžetas –

13,95)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

4.5.

Administruoti vietos

plėtros strategijos įgyvendinimą

430 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 365,5, savivaldybės biudžetas – 64,5)

430 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 365,5, savivaldybės biudžetas –

64,5)

430 (iš jų Europos žemės

ūkio fondo parama kaimo plėtrai – 365,5, savivaldybės biudžetas –

64,5)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Skuodo rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti socialinę infrastruktūrą

5.1.

Įrengti Lenkimuose daugiafunkcį

centrą

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

610 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 518,5, savivaldybės biudžetas – 91,5)

–

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

5.2.

Rekonstruoti Lenkimų

S. Daukanto pagrindinės mokyklos sporto salę

610,43 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 518,87, valstybės biudžetas – 91,57)

–

–

Ūkio ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

5.3.

Rekonstruoti viešosios

įstaigos Skuodo kultūros centro pastatą

903,28 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 767,79, valstybės biudžetas – 135,49)

–

–

Ūkio ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

5.4.

Atkurti transporto ryšius

tarp Skuodo rajono savivaldybės ir Rucavos savivaldybės

236 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 200,6, savivaldybės biudžetas – 35,4)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė (savivaldybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti

darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio skirti ilgalai­kio nedarbo problemoms

6.1.

Subsidijuoti darbo vietų

steigimą neįgaliems asmenims

100 (Užimtumo fondas)

–

–

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Klaipėdos teritorinės darbo

biržos Skuodo skyrius

6.2.

Įgyvendinti vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus, remiančius naujų darbo vietų steigimą

100 (Užimtumo fondas)

–

–

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Klaipėdos teritorinės darbo

biržos Skuodo skyrius

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, administracinius gebėjimus

7.1.

Įdiegti finansų valdymo ir

apskaitos bei personalo valdymo sistemas Skuodo rajono savivaldybės

administracijoje

1 719 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 461,15, savivaldybės biudžetas –

257,85)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

7.2.

Rengti ir atnaujinti Skuodo

rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant išorės

ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už teritorijų

planavimą atsakingų savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

235 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 199,75, savivaldybės biudžetas – 35,25)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

7.3.

Organizuoti Skuodo rajono

savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių

pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams gebėjimams ugdyti

346 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 294,1, savivaldybės biudžetas – 51,9)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

7.4.

Rengti ir įgyvendinti

projektus, skirtus Skuodo rajono savivaldybės strateginio planavimo sistemai

tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei atlikti

346 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 294,1, savivaldybės biudžetas – 51,9)

–

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Skuodo rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Skuodo rajono savivaldybė

Iš viso

28 267,23 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 19 752,25, valstybės biudžetas – 771,38,

savivaldybės biudžetas – 2 894,4, Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 4 104,65, Užimtumo

fondas – 200, kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšos – ne

mažiau kaip 544,31 )

24 512 (iš jų ES

struktūriniai fondai –16 373,55, valstybės biudžetas – 1 300,

savivaldybės biudžetas – 3 481,8, Europos žemės ūkio fondo kaimo

plėtrai parama – 3 356,65)

27 321,98 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 23 223,68, savivaldybės biudžetas – 4 098,3)

Priedo

pakeitimai

Nr.

442,

2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 55-2751 (2013-05-28)

––––––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

ŠALČININKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS

TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šalčininkų rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros

2011–2013 metų programos (toliau –

Programa) paskirtis – nustatyti Šalčininkų

rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai įgyvendinti

– teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp Lietuvos regionų

ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. Probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos

departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir

savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010 metų pradžioje

gyveno 36 992 gyventojai, iš jų Šalčininkų mieste – 6 488, Eišiškių mieste – 3

573, Baltosios Vokės mieste – 1 064. Dauguma probleminės teritorijos gyventojų

(69,9 procento) gyveno kaime, kaimo gyventojų dalis buvo du kartus didesnė už

šalies vidurkį (33 procentai).

6. 2010 metų pradžioje daugelis probleminės

teritorijos gyventojų (64,2 procento) buvo darbingo amžiaus, šis rodiklis buvo

kiek mažesnis už šalies vidurkį (65 procentai). Probleminėje teritorijoje buvo

daugiau 0–15 metų gyventojų (18,2 procento) ir kiek mažiau pensinio amžiaus

gyventojų (17,6 procento), palyginti su šalies vidurkiu (šalyje atitinkamai

16,2 ir 18,8 procento). Darbingo amžiaus gyventojų probleminėje teritorijoje nuo

2009 iki 2010 metų padaugėjo 0,4 procento (nuo 23 683 iki 23 766); per tą patį

laikotarpį darbingo amžiaus gyventojų šalyje padaugėjo 0,4 procento. Net 1,6

procento (nuo 6 828 iki 6 719) sumažėjo 0–15 metų gyventojų ir 4,2 procento

(nuo 6 790 iki 6 507) – pensinio amžiaus gyventojų. Nuo 2009 metų pradžios iki

2010 metų pradžios bendras probleminės teritorijos gyventojų skaičius sumažėjo

0,8 procento. Probleminėje teritorijoje 2008 metais tarptautinės ir vidinės

migracijos saldas buvo neigiamas (-34); 2009 metais būklė pablogėjo – iš

probleminės teritorijos išvyko 162 gyventojais daugiau, negu atvyko.

Probleminėje teritorijoje yra nepalankios migracijos tendencijos. Nors darbingo

amžiaus gyventojų daugėja, tačiau mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius

rodo nepakankamą probleminės teritorijos demografinį potencialą.

7. Probleminės teritorijos

gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelę įtaką turi daugiabučių gyvenamųjų

namų būklė. 2010 metų pradžioje

probleminėje teritorijoje buvo 365 daugiabučiai gyvenamieji namai. 95,3

procento visų probleminėje teritorijoje esančių pastatų pastatyti iki 1990

metų, iš jų 44,5 procento – 1940–1960 metų statybos. Šie seni daugiabučiai

namai gyvenamąją aplinką probleminėje teritorijoje daro nepatrauklią. Kadangi

gyvenimo sąlygų pablogėjimas labiausiai pastebimas daugiabučiuose

gyvenamuosiuose namuose (ypač bendrabučio tipo), labai svarbu šiuos namus atnaujinti

– pagerinti energijos vartojimo efektyvumą lemiančias savybes.

8. Socialiniu būstu aprūpinami

mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai,

neįgalieji. Socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) probleminėje

teritorijoje nuo 2008 iki 2009 metų padaugėjo 17,9 procento (nuo 145 asmenų

(šeimų) 2008 metais iki 171 asmens (šeimos) 2009 metais). Probleminėje

teritorijoje 2010 metų pradžioje buvo 329 valstybei ar savivaldybei

priklausantys butai.

9. Savivaldybei 2009 metais

priklausė 128 viešosios paskirties pastatai, kuriuose teikiamos paslaugos

gyventojams. Renovuota tik 25 procentai šių pastatų (32 pastatai).

10. Vidutinis metinis nedarbo lygis, išreikštas

užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykiu,

savivaldybėje 2009 metais buvo 12,6 procento, taigi 34 procentais didesnis

už šalies vidurkį (9,4 procento). Ilgalaikis nedarbas buvo mažesnis negu

vidutiniškai šalyje – 2009 metais probleminėje teritorijoje buvo

registruota 210 ilgalaikių bedarbių, jų dalis sudarė 5,3 procento visų

registruotų bedarbių.

11. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis 2008 metais probleminėje teritorijoje buvo 2,3 procento,

taigi 2,1 karto didesnis už šalies vidurkį (1,1 procento). Padėtis

probleminėje teritorijoje 2009 metais dar pablogėjo – vidutinis metinis

socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų santykis buvo 4,4 procento, taigi 2 kartus

didesnis už šalies vidurkį (2,2 procento).

12. Probleminės teritorijos kaimo

gyvenamųjų vietovių bendruomenės 2009 metais atstovavo 10

200 probleminės teritorijos kaimo gyventojų (39,4 procento visų

probleminės teritorijos kaimo gyventojų). Probleminėje teritorijoje veikiančių

bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nelabai

didelė, tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose tampa vis reikšmingesnis –

pasinaudojus Europos Sąjungos parama, parengta Šalčininkų rajono kaimo

gyvenamųjų vietovių integruota bandomoji strategija. Tikimasi, kad Europos

Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams, paskatins probleminės

teritorijos gyventojus dar aktyviau dalyvauti bendruomenių veikloje, ir ši

strategija bus sėkmingai įgyvendinama.

13. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2008 ir

2009 metų pabaigoje teko atitinkamai 73 ir 54 litai tiesioginių užsienio investicijų. Šis rodiklis siekė 0,8 procento šalies vidurkio 2008 metų

pabaigoje ir 0,5 procento – 2009 metų pabaigoje.

14. Prasta probleminės teritorijos

socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepatraukli gyvenamoji ir

investicinė aplinka, ilgalaikis nedarbas lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę

socialinę sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių

ir darbingo amžiaus gyventojų santykis, vidutinis metinis socialinės pašalpos

gavėjų ir gyventojų santykis – čia daug didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

15. Probleminės teritorijos plėtros

strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų

plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

16. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

16.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

16.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

17. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

17.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę

infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

17.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

17.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

17.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

17.5. plėtoti socialinę infrastruktūrą;

17.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

17.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

18. Programos 16 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su

šalies vidurkiu, procentais;

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

19. Numatoma, kad siekiant

probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

19.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje

2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais

viršijo šalies vidurkį 34 procentais);

19.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio

daugiau kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 100 procentų).

20. Programos 17 punkte nurodytų uždavinių

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai)

20.1. 17.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

20.2. 17.2 punkte nurodyto uždavinio

20.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis,

procentais;

20.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

skaičiaus pokytis, procentais;

20.3. 17.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

20.4. 17.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

20.5. 17.5 punkte nurodyto uždavinio

20.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis,

procentais;

20.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų

siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

20.6. 17.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

20.7. 17.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis,

tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

21. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

21.1. savivaldybėje bus įgyvendinti 2 kompleksinės

urbanistinės plėtros projektai (2007–2010 metais buvo vykdomas tik vienas toks

projektas);

21.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose 2013 metais

padidės atitinkamai nuo 0 procentų iki 1,5 procento (5 namų);

21.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

sumažės 59,1 procento (nuo 171 asmens (šeimos) 2009 metais iki 70 asmenų (šeimų) 2013 metais);

21.4. vienoje kaimo gyvenamojoje vietovėse bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2008–2010 metais

įgyvendintas vienas toks projektas);

21.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių

bendruomenių veikloje, pagausės 20 procentų (nuo 9 966 gyventojų 2009

metais iki 11 959 gyventojų 2013 metais);

21.6. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų

siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalis nuo visų visuomeninės

paskirties pastatų padidės 28 procentais (nuo 25 procentų 2009 metais iki

32 procentų 2013 metais);

21.7. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 9,5

procento (nuo 210 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 190 ilgalaikių bedarbių 2013 metais);

21.8. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus, pagausės

30 procentų (nuo 40 procentų 2009 metais iki 52 procentų 2013 metais).

V. programos

įgyvendinimas

22. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

23. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos

ataskaitoje.

24. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės

biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo

šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių įgyvendinimo projektams

vykdyti skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais

teisės aktais.

––––––––––––––––––––

Šalčininkų

rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

ŠALČININKŲ RAJONO

SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti urbanistinę infrastruktū­rą, didinti gyvenamosios

aplinkos patrauklumą

1.1.

Kompleksiškai

sutvarkyti Šalčininkų teritoriją: rekonstruoti centrinę miesto aikštę,

sutvarkyti žaliąsias zonas ir aplinką; rekonstruoti zoną tarp Mokyklos ir

Melioratorių gatvių: įrengti pėsčiųjų zoną, sutvarkyti esamos teritorijos

urbanistinę infrastruktūrą, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles,

šaligatvius, takelius, rekonstruoti sporto aikštyną minėtoje teritorijoje,

įrengti ar atnaujinti kitą viešąją infrastruktūrą

1 000 (iš jų Europos

Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai fondai – 850, Lietuvos Respublikos

valstybės biudžetas (toliau – valstybės biudžetas) – 75, savivaldybės biudžetas –

75)

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas – 150,

savivaldybės biudžetas – 150)

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 700, valstybės biudžetas – 150,

savivaldybės biudžetas – 150)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

1.2.

Rekonstruoti

Šalčininkų rajono menų mokyklos pastatą (atkurti fasado estetinį vaizdą,

sutvarkyti stogą, langus, duris) ir komplek­siškai sutvarkyti aplinkinės teritorijos

urbanistinę infrastruktūrą (šaligatvius, gatvių dangą, apšvietimą, kitą

viešąją infrastruktūrą)

1 000 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 850, valstybės biudžetas – 75, savivaldybės biudžetas –

75)

1 300 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 105, valstybės biudžetas – 97,5,

savivaldybės biudžetas – 97,5)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

1.3.

Sutvarkyti Šalčininkų dvaro

sodybos parką

389,02 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 330,66, kiti finansavimo šaltiniai – 58,35)

–

–

Ūkio ministerija (ES

struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

1.4.

Sutvarkyti

Šalčios tvenkinio paplūdimį

589,25 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 500, kiti finansavimo šaltiniai – 89,25)

–

–

Ūkio ministerija (ES

struktūrinių fondų asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

1.5.

Rekonstruoti ir plėtoti

Šalčininkų rajono savivaldybės transporto infrastruktūrą

–

–

4 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 3 820, savivaldybės biudžetas – 180)

Susisiekimo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

1.6.

Kompleksiškai sutvarkyti

Eišiškių miesto centrinę aikštę

–

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės

biudžetas – 37,5)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asig­navimų valdy­toja), Šalčinin­kų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono savival­dybė

2.

Uždavinys – atnaujinti

daugiabučius gyvenamuosius namus ir plėtoti socialinį būstą

2.1.

Atnaujinti Šalčininkų

miesto daugiabučius gyvenamuosius namus

–

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

2.2.

Atnaujinti Eišiškių miesto

daugiabučius gyvenamuosius namus kompleksiškai tvarkomose teritorijose

441,4 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 375,19, savivaldybės biudžetas – 66,21)

700 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 595, savivaldybės biudžetas – 105)

700 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 595, savivaldybės biudžetas – 105)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

2.3.

Atnaujinti Jašiūnų miesto

daugiabučius gyvenamuosius namus kompleksiškai tvarkomose teritorijose

–

700 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 595, savivaldybės biudžetas – 105)

700 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 595, savivaldybės biudžetas – 105)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

2.4.

Pritaikyti Šalčininkų

rajono savivaldybėje socialiniam būstui negyvenamąsias patalpas

1 000 (valstybės biudžetas)

1 500 (valstybės biudžetas)

1 000 (valstybės biudžetas)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

3.

Uždavinys –

kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

3.1.

Rekonstruoti Šalčininkų rajono savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių

valymo įrenginius

3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto

asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

3.2.

Rekonstruoti Šalčininkų rajono savivaldybės kaimo gyvenamųjų vietovių

vandentiekio ir nuotekų tinklus

3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto

asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

3.3.

Kompleksiškai tvarkyti Šalči­ninkų rajono savivaldybės kaimo

gyvenamųjų vietovių viešąją infrastruktūrą (gatvių apšvietimą, šaligatvius,

lietaus vandens nuleidimo tinklus)

3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

3 000 (iš jų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama –

2 550, savivaldybės biudžetas – 450)

Žemės ūkio ministerija (Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto

asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

3.4.

Sutvarkyti ir aptverti

teritorijas šalia švietimo įstaigų

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

Šalčininkų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švietimo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti

gyventojų bendruomenines iniciatyvas

4.1.

Steigti universalius

daugiafunkcius centrus Šalčininkų rajono savivaldybės kaimo gyvenamosiose

vietovėse

1 000 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

2 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 700, savivaldybės biudžetas – 300)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

4.2.

Rekonstruoti Šalčininkų

rajono savivaldybės bendruomenės (seniūnijų) centrus

1 000 (iš jų Europos

žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas –

150)

1 000 (iš jų Europos

žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 850, savivaldybės biudžetas –

150)

–

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Šalčininkų

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

5.

Uždavinys – plėtoti

socialinę infrastruktūrą

5.1.

Rekonstruoti Šalčininkų

rajono savivaldybės kultūros centrą ir aprūpinti jį reikiama įranga

4 000 (valstybės biudžetas)

4 000 (valstybės biudžetas)

2 000 (valstybės biudžetas)

Kultūros ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

5.2.

Rekonstruoti Turgelių

Povilo Ksavero Bžostovskio vidurinę mokyklą ir įrengti sporto bazę

500 (valstybės biudžetas)

1 000 (valstybės biudžetas)

500 (valstybės biudžetas)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

5.3.

Rekonstruoti Poškonių

pagrindinę mokyklą

500 (valstybės biudžetas)

500 (valstybės biudžetas)

500 (valstybės biudžetas)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

5.4.

Rekonstruoti Kalesninkų

Liudviko Narbuto vidurinę mokyklą

500 (valstybės biudžetas)

500 (valstybės biudžetas)

700 (valstybės biudžetas)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

5.5.

(neteko galios) Nr. 1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

5.6.

Perkelti Čiužiakampio

senelių globos namus į naują pastatą

–

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 75)

2 592 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 203, valstybės biudžetas – 389)

Socialinės apsaugos

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono savival­dybė“.

5.7.

(neteko galios) Nr. 1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

5.8.

Modernizuoti

Šalčininkų miesto viešąją biblioteką ir filialus – įsigyti kompiuterinę

techniką ir duomenų bazes

1 000 (valstybės biudžetas)

2 000 (valstybės biudžetas)

2000 (valstybės biudžetas)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

5.9.

Modernizuoti Šalčininkų

rajono Eišiškių lopšelį-darželį „Žiburėlis“

–

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

409 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 347,65, savivaldybės biudžetas – 61,35)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

5.10.

Įkurti

Šalčininkų rajono savivaldybėje mišrių socialinių paslaugų įstaigą

–

1 400 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 190, savivaldybės biudžetas – 210)

–

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

5.11.

Įsteigti

Šalčininkų rajono savivaldybėje viešosios įstaigos „Eksportuojanti Lietuva“

padalinį

500 (valstybės biudžetas)

1 000 (valstybės biudžetas)

–

Ūkio ministerija (valstybės

biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio

skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

6.1.

Organizuoti ir remti

viešuosius darbus

700 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 420, savivaldybės biudžetas – 280)

700 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 420, savivaldybės biudžetas – 280)

700 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 420, savivaldybės biudžetas – 280)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Vilniaus teritorinė darbo

birža Šalčininkų rajono savivaldybė

6.2.

Remti darbo vietų steigimą

50 (ES struktūriniai

fondai)

50 (ES struktūriniai

fondai)

–

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Vilniaus teritorinė darbo

birža

6.3.

Įgyvendinti vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus, kuriuose numatoma steigti naujas darbo vietas

450 (Užimtumo fondas)

450 (Užimtumo fondas)

450 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Vilniaus teritorinė darbo

birža

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus

7.1.

Organizuoti Šalčininkų

rajono savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų,

dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų administraciniams

gebėjimams ugdyti

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

200 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 170, savivaldybės biudžetas – 30)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

7.2.

Rengti ir įgyvendinti

projektus, skirtus Šalčininkų rajono savivaldybės strateginio planavimo

sistemai tobulinti ir regioninės plėtros studijoms, tyrimams ir analizei

atlikti

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

7.3.

Rengti ir atnaujinti

Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus, pasitelkiant

išorės ekspertų, panaudojant metodinę ir techninę paramą, tobulinti už

teritorijų planavimą atsakingų Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos

valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gebėjimus

1 800 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 530, savivaldybės biudžetas – 270)

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, savivaldybės biudžetas – 75)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Šalčininkų rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Šalčininkų rajono

savivaldybė

Iš viso

25 767,27 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 6 214,46, valstybės biudžetas –

8 130, savivaldybės biudžetas – 2 325,21, Europos žemės ūkio

fondo kaimo plėtrai parama – 8 500, Užimtumo

fondas – 450, kiti finansavimo šaltiniai –147,6)

33 950 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 10 875, valstybės biudžetas –

10 860, savivaldybės biudžetas – 3 265, Europos žemės

ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 8 500, Užimtumo

fondas – 450)

26 451 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 8 400,65, valstybės biudžetas –

7 689, savivaldybės biudžetas – 2 711,35, Europos žemės ūkio

fondo kaimo plėtrai parama – 7 650)

Priedo

pakeitimai

Nr.

1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29) (papildyta 1.6

punktu)

–––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 588

ŠVENČIONIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS

TERITORIJOS

PLĖTROS 2011–2013 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Švenčionių rajono savivaldybės – probleminės teritorijos plėtros

2011–2013 metų programos (toliau – Programa)

paskirtis – nustatyti Švenčionių rajono

savivaldybės (toliau – savivaldybė, probleminė teritorija) socialinės ir ekonominės plėtros priemones, siekiant

tikslingai panaudoti lėšas, skirtas nacionalinei regioninei politikai

įgyvendinti – teritoriniams socialiniams ir ekonominiams netolygumams tarp

Lietuvos regionų ir juose mažinti ir teritorinei socialinei sanglaudai šalyje

didinti.

2. Valstybės pagalba probleminėms

teritorijoms teikiama pagal Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo

2011–2013 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 62 (Žin., 2011, Nr. 8-346),

31 punkte nustatytus valstybės pagalbos teikimo probleminėms teritorijoms

kriterijus. Programoje numatomos daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo ir

socialinio būsto plėtros priemonės susijusios su Daugiabučių namų atnaujinimo

(modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213 (Žin., 2004, Nr. 143-5232;

2008, Nr. 36-1282),

numatytomis priemonėmis.

3. Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos

Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558).

II. Probleminės

teritorijos socialinės ir ekonominės aplinkos analizė

4. Analizei naudojami Statistikos

departamento, valstybės įmonės Registrų centro statistiniai duomenys ir

savivaldybės informacija.

5. Probleminėje teritorijoje 2010

metų pradžioje gyveno 29 926 gyventojai, iš jų Švenčionėlių mieste – 6 162,

Pabradės mieste – 6 121, Švenčionių mieste – 5 510. Šiuose miestuose gyveno

dauguma probleminės teritorijos gyventojų – 59,5 procento. Kaimo gyventojų

dalis (40,5 procento) buvo kiek didesnė už šalies vidurkį (33 procentai).

6. 2009 metų pradžioje daugelis

probleminės teritorijos gyventojų (60,8 procento) buvo darbingo amžiaus, tačiau

šis rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį (64,3 procento). Probleminėje

teritorijoje buvo mažesnė ir 0–15 metų gyventojų dalis (15,3 procento), daug

daugiau buvo pensinio amžiaus gyventojų (23,9 procento), palyginti su šalies

vidurkiu (šalyje 19,3 procento). Darbingo amžiaus gyventojų probleminėje

teritorijoje 2008–2009 metais šiek tiek (0,1 procento) mažėjo, o šalyje per tą

patį laikotarpį darbingo amžiaus gyventojų padaugėjo 0,6 procento. 3,6 procento

(nuo 4 818 iki 4 643) sumažėjo 0–15 metų gyventojų, 2,4 procento (nuo 7 424 iki

7 249) – pensinio amžiaus gyventojų. Nuo 2008 metų pradžios iki 2009 metų

pradžios bendras probleminės teritorijos gyventojų skaičius sumažėjo 1,1

procento (nuo 30 678 iki 30 340).

7. Probleminėje teritorijoje 2009

metais tarptautinės ir vidinės migracijos saldas buvo neigiamas (-119); 2009 metais

iš probleminės teritorijos išvyko 119 gyventojų daugiau, negu atvyko. Dėl

migracijos 2008 ir 2009 metais probleminės teritorijos gyventojų sumažėjo po

2,3 procento. Neigiamos migracijos tendencijos, nedidėjantis darbingo

amžiaus ir mažėjantis 0–15 metų gyventojų skaičius rodo nepakankamą probleminės

teritorijos demografinį potencialą.

8. Gyvenamosios aplinkos patrauklumui didelės įtakos turi daugiabučių

gyvenamųjų namų būklė. Probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 114

daugiabučių gyvenamųjų namų, iš jų 59 namai – dviejų, 2 – trijų, 13 – keturių

ir 40 – penkių aukštų. Iš šių 114 daugiabučių

gyvenamųjų namų 113 buvo statyti iki 1993 metų, 1 – 1999 metais, todėl daugelis šių namų yra fiziškai susidėvėję: jų termoizoliacinės

savybės neatitinka nustatytų reikalavimų, neefektyvios pastatų šildymo sistemos

sunaudoja daug šilumos energijos.

9. Socialiniu būstu aprūpinami

mažas pajamas gaunantys asmenys (šeimos), jaunos šeimos, našlaičiai,

neįgalieji. Socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų) probleminėje teritorijoje

nuo 2008 iki 2009 metų padaugėjo 25,3 procento (nuo 245 asmenų (šeimų)

2008 metais iki 307 asmenų (šeimų) 2009 metais). Probleminėje teritorijoje

2009 metais buvo 320 valstybei ar savivaldybei priklausančių butų.

10. Savivaldybei priklauso 51 visuomeninis

pastatas, kuriame teikiamos paslaugos gyventojams. 2007–2010 metais renovuoti

3 pastatai (5,9 procento).

11. Bendras kelių ilgis

probleminėje teritorijoje 2009 metais buvo 1 030 kilometrų, kelių su danga –

559 kilometrai (54,3 procento visų šios teritorijos kelių), patobulintos dangos

kelių – 83 kilometrai.

12. Vidutinis metinis nedarbo

lygis, išreikštas užsiregistravusių bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų

santykiu, savivaldybėje 2009 metais buvo 10,1 procento, taigi 7,4 procento

didesnis už šalies vidurkį (9,4 procento). Išliko didelis ilgalaikis nedarbas –

2009 metais probleminėje teritorijoje buvo registruoti 165 ilgalaikiai

bedarbiai, jie sudarė 17 procentų visų registruotų bedarbių.

13. Vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir gyventojų

skaičiaus santykis 2008 metų pabaigoje savivaldybėje buvo 2,1 procento

(641 gavėjas), taigi 90,9 procento didesnis už šalies vidurkį, 2009 metų

pabaigoje – 3,4 procento (1 037 gavėjai) t. y. 54,5 procento didesnis už

šalies vidurkį (2,2 procento).

14. Probleminės teritorijos 22

kaimo gyvenamųjų vietovių bendruomenės 2009 metais atstovavo 4 375 probleminės

teritorijos kaimo gyventojams. Probleminėje teritorijoje veikiančių

bendruomenių įtaka ekonominei ir infrastruktūros plėtrai kol kas nelabai didelė,

tačiau jų vaidmuo savivaldos procesuose tampa vis reikšmingesnis. Pasinaudojus Europos

Sąjungos parama, parengta Švenčionių rajono kaimo plėtros bandomoji strategija.

Tikimasi, kad Europos Sąjungos parama, skiriama bendruomenių projektams,

paskatins probleminės teritorijos gyventojus aktyviau dalyvauti bendruomenių

veikloje.

15. Vienam probleminės teritorijos gyventojui 2007 ir

2008 metų pabaigoje teko atitinkamai 2 072 ir 1 873 litai tiesioginių užsienio

investicijų. Šis rodiklis siekė 19,6 procento šalies vidurkio 2007 metų

pabaigoje ir 19,6 procento 2008 metų pabaigoje. Materialinių investicijų vienam

probleminės teritorijos gyventojui 2008 metais teko 2 547 litai, tačiau ir šis

rodiklis siekė vos 33,1 procento šalies vidurkio.

16. Prasta probleminės teritorijos

socialinės infrastruktūros būklė, būsto kokybė, nepakankamas gyvenamosios ir

investicinės aplinkos patrauklumas, ilgalaikis nedarbas ir gyventojų skaičiaus

mažėjimas dėl migracijos lemia tai, kad pagrindiniai teritorinę socialinę

sanglaudą atspindintys rodikliai – vidutinis metinis registruotų bedarbių ir

darbingo amžiaus gyventojų santykis ir vidutinis metinis socialinės pašalpos

gavėjų ir gyventojų santykis – didesni už šalies vidurkį.

III. PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS strateginis TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

17. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas ir uždaviniai nustatyti atsižvelgiant į probleminių

teritorijų plėtros 2011–2013 metais strateginį tikslą ir probleminių teritorijų

plėtros uždavinius, nustatytus Regionų

socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programoje.

18. Probleminės teritorijos

plėtros strateginis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę, artimą šalies

vidurkiui, t. y. pasiekti, kad savivaldybėje 2013 metais

18.1. vidutinis metinis nedarbo lygis neviršytų šalies

vidurkio daugiau kaip 30 procentų;

18.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis neviršytų šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų.

19. Probleminės teritorijos plėtros uždaviniai

19.1. kompleksiškai plėtoti urbanistinę

infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą;

19.2. atnaujinti daugiabučius gyvenamuosius namus ir

plėtoti socialinį būstą;

19.3. kompleksiškai plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių

infrastruktūrą;

19.4. skatinti gyventojų bendruomenines iniciatyvas;

19.5. plėtoti socialinę

infrastruktūrą;

19.6. subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug

dėmesio skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti;

19.7. tobulinti savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius

gebėjimus.

IV. SIEKIAMI REZULTATAI

(vertinimo kriterijai)

20. Programos 18 punkte nurodyto tikslo pasiekimo vertinimo kriterijai (rezultato

kriterijai)

20.1. vidutinis metinis nedarbo lygis, palyginti su

šalies vidurkiu, procentais;

20.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis, palyginti su šalies vidurkiu, procentais.

21. Numatoma, kad siekiant

probleminės teritorijos plėtros strateginio tikslo

21.1. vidutinis metinis nedarbo lygis savivaldybėje

2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau kaip 30 procentų (2009 metais

viršijo šalies vidurkį 7,4 procento);

21.2. vidutinis metinis socialinės pašalpos gavėjų ir

gyventojų santykis savivaldybėje 2013 metais neviršys šalies vidurkio daugiau

kaip 30 procentų (2009 metais viršijo šalies vidurkį 54,5 procento).

22. Programos 19 punkte nurodytų uždavinių

įgyvendinimo vertinimo kriterijai (produkto kriterijai)

22.1. 19.1 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybėje

įgyvendintų kompleksinės urbanistinės plėtros projektų, skirtų gyvenamosios

aplinkos patrauklumui didinti, skaičiaus pokytis;

22.2. 19.2 punkte nurodyto uždavinio

22.2.1. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalies nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose pokytis,

procentais;

22.2.2. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

skaičiaus pokytis, procentais;

22.3. 19.3 punkte nurodyto uždavinio – kaimo

gyvenamųjų vietovių, kuriose kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir

aplinka, skaičiaus pokytis;

22.4. 19.4 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

gyventojų, dalyvaujančių bendruomenių veikloje, skaičiaus pokytis, procentais;

22.5. 19.5 punkte nurodyto uždavinio

22.5.1. patobulintos dangos kelių ilgio pokytis,

procentais;

22.5.2. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų

siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, dalies pokytis, procentais;

22.6. 19.6 punkte nurodyto uždavinio – ilgalaikių

bedarbių skaičiaus pokytis, procentais;

22.7. 19.7 punkte nurodyto uždavinio – savivaldybės

administracijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo

sutartis, tobulinusių kvalifikaciją, dalies pokytis, procentais.

23. Numatoma, kad įgyvendinant probleminės teritorijos

plėtros uždavinius

23.1. bus įgyvendintas savivaldybėje vienas

urbanistinės plėtros projektas (2007–2010 metais vienas projektas vykdytas

Švenčionėlių mieste);

23.2. atnaujintų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų

juose dalis nuo visų daugiabučių gyvenamųjų namų ir butų juose išaugs

atitinkamai nuo 0 / 0 procentų 2009 metais iki 10 / 6 procentų

2013 metais;

23.3. socialinio būsto laukiančių asmenų (šeimų)

sumažės 13 procentų (nuo 307 asmenų (šeimų) 2009 metais iki 267 asmenų

(šeimų) 2013 metais);

23.4. vienoje kaimo gyvenamojoje vietovėje bus

kompleksiškai sutvarkyta viešoji infrastruktūra ir aplinka (2007–2010 metais

tokie projektai nebuvo vykdomi);

23.5. savivaldybės gyventojų, dalyvaujančių

bendruomenių veikloje, pagausės 35 procentais (nuo 4 375 gyventojų 2009

metais iki 5 906 gyventojų 2013 metais);

23.6. patobulintos dangos kelių padaugės 6,7 procento

(nuo 83 kilometrų 2009 metais iki 348 kilometrų 2013 metais);

23.7. viešosios paskirties pastatų, rekonstruotų

siekiant padidinti jų energinį efektyvumą, padaugės dvigubai (nuo 6 procentų

2009 metais iki 12 procentų 2013 metais);

23.8. ilgalaikių bedarbių savivaldybėje sumažės 13,3

procento (nuo 165 ilgalaikių bedarbių 2009 metais iki 143 ilgalaikių bedarbių

2013 metais);

23.9. savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, tobulinusių kvalifikaciją per paskutinius metus,

padaugės 76,7 procento (nuo 43 procentų 2009 metais iki 76 procentų

2013 metais).

V. programos

įgyvendinimas

24. Teisės aktų nustatyta tvarka Programos

įgyvendinimą koordinuoja ir stebėseną vykdo Vidaus reikalų ministerija.

25. Atsakingi vykdytojai, nurodyti

Programos priede, kasmet iki vasario 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka teikia

Vidaus reikalų ministerijai informaciją, kaip vykdomos Programos įgyvendinimo

priemonės. Vidaus reikalų ministerija informaciją apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus kasmet teikia Lietuvos

Respublikos Vyriausybei metinėje veiklos

ataskaitoje.

26. Programos įgyvendinimas gali būti finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos struktūrinę

paramą ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramą), savivaldybės

biudžeto, Privatizavimo fondo ir Užimtumo fondo lėšų, taip pat kitų finansavimo

šaltinių. Europos Sąjungos parama Programos priemonių projektams vykdyti

skiriama vadovaujantis šios paramos naudojimą reglamentuojančiais teisės

aktais.

––––––––––––––––––––

Švenčionių rajono savivaldybės – probleminės

teritorijos plėtros 2011–2013 metų programos

priedas

ŠVENČIONIŲ RAJONO

SAVIVALDYBĖS – PROBLEMINĖS TERITORIJOS PLĖTROS 2011–2013 metų programos

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) ir

numatomi finansavimo šaltiniai

Asignavimų valdytojai

Priemonių vykdytojai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

Tikslas – užtikrinti

gyvenimo kokybę, artimą šalies vidurkiui

1.

Uždavinys – kompleksiškai

plėtoti urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

1.1.

Kompleksiškai plėtoti

urbanistinę infrastruktūrą, didinti gyvenamosios aplinkos patrauklumą

Švenčionėlių ir Švenčionių miestuose

–

1 948,48 (iš jų Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūriniai

fondai – 1 656,2, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas

(toliau – valstybės biudžetas) – 146,14, savivaldybės biudžetas –

146,14)

2 486,77 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 113,69,

valstybės biudžetas –186,54,

savivaldybės

biudžetas – 186,54)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė

1.2.

Gerinti Švenčionių rajono

savivaldybėje vandens telkinių būklę

–

2 600 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 210, savivaldybės biudžetas – 390)

2 600 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 2 210, savivaldybės biudžetas – 390)

Aplinkos ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė

2.

Uždavinys – atnaujinti daugiabučius gyvena­muosius namus ir plėtoti

socialinį būstą

2.1.

Atnaujinti (modernizuoti)

daugiabučius namus Švenčionių mieste

–

796 (iš jų ES struktūriniai fondai – 677, savivaldybės

biudžetas – 119)

3 185 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 707, savivaldybės

biudžetas – 478)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono savival­dybė

2.2.

Administracinių pastatų

Švenčionių mieste, Stoties g. 16 ir Lauko g. 6A, rekonstravimas pritaikant jų

patalpas socialiniam būstui

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

1 500 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 1 275, savivaldybės biudžetas – 225)

–

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono savivaldybė

2.3.

Kompensuoti socialinių

būstų atnaujinamuose (modernizuoja-muose) daugiabučiuose namuose

modernizavimo išlaidas

–

–

335 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 2 84,75, savivaldybės biudžetas –50,25 )

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė

2.4.

Nestacionarių socialinių

paslaugų suaugusiems asmenims su negalia ir socialinės rizikos šeimoms

infrastruktūros plėtra Švenčionių rajone

997,7 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 848,1, savivaldybės biudžetas – 149,7)

997,7 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 848,1, savivaldybės biudžetas – 149,7)

997,73 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 848,1, savivaldybės biudžetas – 149,7)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė

2.5.

Atnaujinti (modernizuoti)

daugiabučius namus Pabradės mieste

–

472,1 (iš jų ES struktūriniai fondai – 413,

savivaldybės biudžetas – 59,1)

2 814,1 (iš jų ES struktūriniai fondai – 2 380,

savivaldybės biudžetas – 434,1)

Vidaus reikalų ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja),

Švenčionių rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono savival­dybė

3.

Uždavinys – kompleksiškai

plėtoti kaimo gyvenamųjų vietovių infrastruktūrą

3.1.

Pritaikyti Sarių ežero paplūdimį aktyviam poilsiui,

sportui ir kultūros renginiams, rekonstruoti kaimo stadioną

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas –

37,5)

500 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 425, valstybės biudžetas – 37,5, savivaldybės biudžetas –

37,5)

400 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas –

30)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė

3.2.

Rekonstruoti Sarių kaimo gatves ir pėsčiųjų takus,

įrengti kaimo apšvietimą, sutvarkyti parką ir tvenkinius, įrengti kaimo

bendruomenės patalpas

400 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas –

30)

400 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, valstybės biudžetas – 30, savivaldybės biudžetas –

30)

487 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 413,95, valstybės biudžetas – 36,53, savivaldybės biudžetas –

36,53)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė

4.

Uždavinys – skatinti gyventojų bendruomenines

iniciatyvas

4.1.

Įgyvendinti Švenčionių

rajono savivaldybėje vietos veiklos partnerystės principus

400 (iš jų savivaldybės biudžetas –

60, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 340)

3 000 (iš jų savivaldybės biudžetas –

60, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550)

3 000 (iš jų savivaldybės biudžetas –

60, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550)

Žemės ūkio ministerija

(Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai asignavimų valdytoja), Švenčionių

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė, kaimo bendruomenės

5.

Uždavinys – plėtoti

socialinę infrastruktūrą

5.1.

Modernizuoti ir

rekonstruoti Švenčionių rajono savivaldybėje ikimokyklinio ugdymo įstaigas

(Švenčionių lopšelį-darželį „Gandriukas“, Švenčionių lopšelį-darželį

„Liepaitė“, Švenčionėlių lopšelį-darželį „Vyturėlis“, Pabradės

lopšelį-darželį „Varpelis“)

400 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

462 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 340, savivaldybės biudžetas – 60)

–

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė

5.2.

Modernizuoti Švenčionių

rajono savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigas (III etapas)

–

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

1 000 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 850, savivaldybės biudžetas – 150)

Švietimo ir mokslo

ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono

savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė

5.3.

Įsteigti Kaltanėnų

miestelyje daugiafunkcį ugdymo centrą

–

750 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 637,5, savivaldybės biudžetas – 112,5)

750 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 637,5, savivaldybės biudžetas – 112,5)

Švietimo ir mokslo ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė

6.

Uždavinys – subsidijuoti darbo vietų steigimą, ypač daug dėmesio

skirti ilgalaikio nedarbo problemoms spręsti

6.1.

Įgyvendinti vietinių

užimtumo iniciatyvų projektus, kuriuose numatyta steigti naujas darbo vietas

–

225 (Užimtumo fondas)

225 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Vilniaus teritorinė darbo

birža

6.2.

Remti savarankišką užimtumą

ir veiklą pagal verslo liudijimus

120 (Užimtumo fondas)

120 (Užimtumo fondas)

120 (valstybės biudžetas)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Vilniaus teritorinė darbo

birža, Švenčionių rajono savivaldybė

6.3.

Organizuoti ir remti

viešuosius darbus

1 000 (ES

struktūriniai fondai)

1 000 (ES

struktūriniai fondai)

1 000 (ES

struktūriniai fondai)

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija (valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių

rajono savivaldybė (savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė, Vilniaus teritorinė darbo birža

7.

Uždavinys – tobulinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir

darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, administracinius gebėjimus

7.1.

Organizuoti Švenčionių

rajono savivaldybės administracijos valstybės

tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, skirtą jų

administraciniams gebėjimams tobulinti

–

100 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 85, savivaldybės biudžetas – 15)

90 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 76,5, savivaldybės biudžetas – 13,5)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė

7.2.

Diegti Švenčionių rajono

savivaldybės administracijoje efektyvią asmenų aptarnavimo sistemą,

veikiančią vieno langelio principu

50 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

50 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

50 (iš jų ES struktūriniai

fondai – 42,5, savivaldybės biudžetas – 7,5)

Vidaus reikalų ministerija

(valstybės biudžeto asignavimų valdytoja), Švenčionių rajono savivaldybė

(savivaldybės biudžeto asignavimų valdytoja)

Švenčionių rajono

savivaldybė

Iš viso

3 967,7 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 3 080,6, valstybės biudžetas – 67,5,

savivaldybės biudžetas – 359,6, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai

parama – 340, Užimtumo fondas – 120)

15 911,28 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 11 266,3, valstybės

biudžetas – 213,64, savivaldybės biudžetas – 1 761,34, Europos

žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama – 2 550, Užimtumo fondas – 120)

19 540,6 (iš jų ES

struktūriniai fondai – 14 133,99, valstybės biudžetas – 598,07,

savivaldybės biudžetas – 2 258,54, Europos žemės ūkio fondo

kaimo plėtrai parama – 2 550)“

Priedo

pakeitimai

Nr.

1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29) (papildyta 2.5 punktu)

Nr.

442,

2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 55-2751 (2013-05-28)

––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

1416,

2012-11-21, Žin., 2012, Nr. 138-7068 (2012-11-29)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. GEGUŽĖS 18 D. NUTARIMO NR. 588

"DĖL PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

442,

2013-05-22, Žin., 2013, Nr. 55-2751 (2013-05-28)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. GEGUŽĖS 18 D. NUTARIMO NR. 588

"DĖL PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

3.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

35, 2014-01-15; skelbtas 2014-01-17; ident. kodas 2014-00261

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2011 M. GEGUŽĖS 18 D. NUTARIMO NR. 588

„DĖL PROBLEMINIŲ TERITORIJŲ PLĖTROS PROGRAMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2014-02-10)

aubodi@lrs.lt