Legislator Case Law & Legislation
TAR.F963E0906BB8 LT

DĖL savižudybių prevencijos 2003–2005 METŲ

1 Articles / Provisions · Lithuania
Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2004-08-31

Nutarimas paskelbtas

Žin., 2003, Nr. 36-1575

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL savižudybių prevencijos 2003–2005 METŲ

PROGRAMOS patvirtinimo

2003 m. balandžio 10 d. Nr. 451

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004

metų programos

įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001,

Nr. 86-3015;

2003, Nr. 32-1335),

123 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų

programą (pridedama).

2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai

organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų

programos vykdymą.

3. Nustatyti, kad Savižudybių prevencijos 2003–2005

metų programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos

valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms

ministerijoms, institucijoms ir kitiems ūkio subjektams, atsakingiems už

programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų lėšų.

Ministras Pirmininkas Algirdas

Brazauskas

Sveikatos apsaugos ministras Juozas

Olekas

________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 451

SAVIŽUDYBIŲ

PREVENCIJOS 2003–2005 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1.

Ši programa parengta įgyvendinant

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo

priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2003, Nr.

32-1335), 123

punktą.

2.

Savižudybė – poelgis, lemtas

biologinių, biocheminių, kultūrinių, socialinių, asmeninių, psichologinių,

filosofinių sąmonės ir pasąmonės veiksnių.

II. PROBLEMOS svarba

3. Lietuvoje 2001 metais nusižudė 1535 asmenys.

Lietuva 2001 metais pagal savižudybių

skaičių 100 tūkstančių gyventojų Europoje pirmavo – 44,1 savižudybės, Latvijoje

– 34, Estijoje – 33, Rusijoje – 39, Vengrijoje – 32 savižudybės.

Kiekviena savižudybė labai paveikia nusižudžiusiojo artimuosius. Užsienio

mokslininkų duomenimis, mėginusiųjų nusižudyti būna nuo 10 iki 20 kartų daugiau

nei nusižudžiusiųjų. Mėginimų nusižudyti statistikos, baigtų epidemiologinių

tyrimų Lietuvoje kol kas nėra. Dažniau mėgina žudytis jauni asmenys. Visų

savižudybių ypatumas – didžiulė ambivalencija, sąmoningas ar nesąmoningas

svyravimas tarp prieštaringų tendencijų – noro gyventi, sulaukti pagalbos,

palengvėjimo ir sykiu noro negyventi. Kadangi žudytis skatina daugybė įvairių

veiksnių, svarbu suteikti reikiamą pagalbą, imtis ko nors, kad būtų užkirstas

kelias savižudybei. Labai svarbu mokėti pastebėti savižudybės pavojų ir padėti

tokiems asmenims.

III. SITUACIJOS ANALIZĖ

4.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (tyrimai atlikti 53 valstybėse),

100 tūkstančių gyventojų 1996 metais teko 15,1 savižudybės, vyrų – 24, moterų –

6,8. Vyrų nusižudo daugiau nei moterų (santykis 3,5:1). Pasaulio sveikatos

organizacijos 2001 metų pranešime „Pasaulio sveikatos pranešimas 2001.

Psichikos sveikata: naujas supratimas, nauja viltis“ teigiama, kad savižudybių

daugėja ir dėl socialinių ir ekonominių permainų, tačiau ši tendencija

pastebima ir socialinio bei ekonominio stabilumo laikotarpiais. Remiantis šiuo

metu atliktais tyrimais, savižudybių daugėja dėl besaikio alkoholio vartojimo

(Baltijos valstybėse ir Rusijos Federacijoje), galimybės lengvai įsigyti

svaiginamųjų medžiagų (Kinijoje, Indijoje ir Šri Lankoje) ir šaunamųjų ginklų

(Salvadore ir Jungtinėse Amerikos Valstijose). Pasaulio sveikatos organizacijos

duomenimis, savižudybės yra dažniausia jaunų asmenų (15–34 metų) mirties

priežastis. Taigi visuomenė netenka aktyviausių narių. Bandymų nusižudyti gali

būti iki 20 kartų daugiau. Dažniausias psichikos sutrikimas, skatinantis

žudytis, yra depresija, nors sergančiųjų šizofrenija irgi žudosi daug. Be to,

savižudybę dažnai skatina psichotropinių medžiagų vartojimas, nesvarbu, ar jas

vartoja pats savižudis, ar jo šeimos nariai. Kai kuriose Vidurio ir Rytų

Europos valstybėse pastaruoju metu nusižudė daug žmonių, vartojusių alkoholį.

Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje „Sveikata 2001“ teigiama, kad

savižudybes skatina depresija. Ketinantys nusižudyti ir depresijos ištikti

asmenys dažniausiai bendrauja su bendrosios praktikos gydytojais, tačiau

depresija diagnozuojama ir gydoma tik nedaugeliui. Vienas iš Pasaulio sveikatos

organizacijos tikslų – psichikos sveikatos gerinimas. Iki 2020 metų turi būti

pagerinta psichosocialinė žmonių gerovė ir užtikrinta įvairiapusiškesnė pagalba

psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims.

5. Nepriklausomoje Lietuvoje (oficialūs duomenys nuo

1924 metų) savižudybių pasitaikydavo retai, kelis kartus rečiau negu Estijoje,

Vengrijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose Europos valstybėse (1930 metais

Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų teko 9 savižudybės, Estijoje ir

Vengrijoje – apie 30). Savižudybių paplitimas Vakarų Europos valstybėse ir

buvusiose socialistinėse Rytų Europos valstybėse iš esmės skiriasi. Vakarų

Europoje savižudybių rodiklis pastaruosius 30 metų buvo gana stabilus, o

Centrinėje ir Rytų Europoje nuolat kito. Tai lėmė politiniai, socialiniai,

ekonominiai pokyčiai. Po Antrojo pasaulinio karo beveik visose šiose valstybėse

savižudybių nuolat daugėjo. 1970 metais 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje

teko 25, o 1985 metais – jau 35,8 (padidėjo 44,6 procento) savižudybės, ir

šis rodiklis beveik nesiskyrė nuo Latvijos ir Estijos. Skirtingai nei kitose

Rytų Europos valstybėse, buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose pastarąjį

dešimtmetį savižudybių skaičius labai kito: 1986 metais jis staiga ir labai

žymiai sumažėjo (Lietuvoje – 25 procentais, visoje Sovietų Sąjungoje – 35

procentais). 1986–1990 metais šie rodikliai išliko stabilūs, o nuo 1991 metų,

atkūrus nepriklausomybę ir prasidėjus radikalioms reformoms, ėmė labai sparčiai

didėti: 1991–1996 metais – 74 procentais (nuo 26,5 iki 46,4 100 tūkstančių

gyventojų), 1998 metais 100 tūkstančių gyventojų teko 43,8, 1999 metais – 44,

2000 metais – 46,6 ir 2001 metais – 44,1 savižudybės. Europos Sąjungos

valstybių vidurkis – 25.

6. Lietuvoje daugiau žmonių nusižudo didžiuosiuose

miestuose (53 procentai visų savižudybių), tačiau pagal skaičių 100 tūkstančių

gyventojų kaime šis rodiklis dvigubai didesnis negu mieste (atitinkamai 65 ir

31). Pastaruosius 20 metų Lietuvoje vyrų nusižudo 5 kartus daugiau nei

moterų. 2000 metais nusižudė 1317 vyrų ir 314 moterų, 2001 metais –

1257 vyrai ir 278 moterys. Didžiumoje Europos Sąjungos valstybių šis

santykis yra 3:1, prieškario Lietuvoje – maždaug 2,3:1. Didžiausios rizikos

grupė Lietuvoje dabar – 40–49 metų kaime gyvenantys vyrai ir 40–49 metų ir

vyresnės nei 75 metų moterys, miesto ir kaimo gyventojos. Pastaruosius 10 metų

paauglių savižudybių padaugėjo 55,8 procento.

7.

Staigų savižudybių sumažėjimą aštuntojo dešimtmečio viduryje lėmė du veiksniai

– griežtas alkoholio pardavimo ir vartojimo ribojimas ir Sovietų Sąjungoje

prasidėjusi politinė pertvarka. Alkoholio pardavimo apribojimas labai pagerino

daugelį medicininių rodiklių – sumažėjo ne tik traumų, alkoholio sukeltų

psichozių, bet ir mirtingumas, tačiau tai, kad pertvarkos metais savižudybių

sumažėjo ir tose Rytų bloko valstybėse, kuriose alkoholio vartojimas nebuvo

ribojamas, rodo, kad įtakos turėjo ir visuomeniniai pokyčiai.

8.

Kaip rodo tyrimai, savižudybių prevencija gali būti efektyvi, tik reikia veikti

išvien, o tai nėra lengva. Labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas

vaikams ir jaunimui, efektyviai gydyti psichikos sutrikimus, kontroliuoti

rizikos veiksnius. Savižudybių prevencijos programų sėkmę lemia kryptinga

veikla ir informacija. Pasaulio sveikatos organizacijos 2000 metų leidinyje

apie savižudybes pateikiami tokie duomenys

kas

40 sekundžių pasaulyje nusižudo 1 žmogus;

kas

3 sekundes pasaulyje kas nors bando nusižudyti;

savižudybė

yra viena iš 3 dažniausių 15–35 metų asmenų mirties priežasčių;

kiekviena

savižudybė skaudžiai paliečia mažiausiai dar 6 asmenis;

sunku

išmatuoti psichologinius, socialinius ir finansinius savižudybės padarinius

šeimai ir visuomenei.

9.

Nors ir nenustatyta, kodėl vienas žmogus žudosi, o kitas, kurio padėtis

daug sudėtingesnė, to nedaro, vis dėlto daugumos savižudybių galima išvengti.

Bandymas pasitraukti iš gyvenimo savo noru šiuo metu yra viena iš svarbiausių

pasaulio visuomenės sveikatos problemų. Labai svarbi savižudybių prevencijos

priemonė – mokyti pirminės sveikatos priežiūros specialistus atpažinti,

įvertinti potencialų savižudį, tinkamai su juo elgtis, suteikti jam pagalbą.

IV. PROGRAMOS RYŠYS SU KITOMIS LIETUVOJE

VYKDOMOMIS SVEIKATINIMO PROGRAMOMIS

10.

Ši programa atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatas, Lietuvos

sveikatos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), ir šiuo

metu vykdomas programas: Valstybinę psichikos ligų profilaktikos programą,

kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1441 (Žin., 1999, Nr. 109-3186),

Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų

programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 (Žin., 1999, Nr. 76–2291), Valstybės

alkoholio kontrolės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 (Žin., 1999, Nr. 21-603).

V. SAVIŽUDYBIŲ

PREVENCIJOS KRYPTYS

11.

Savižudybių prevencijos kryptys yra šios

11.1.

informacijos teikimas ir visuomenės nuostatų keitimas. Tikslas – visuomenės ir

jos grupių socialinės dezintegracijos ir bejėgiškumo problemų šalinimas,

teigiamų nuostatų – vienos iš savižudybių prevencijos priemonių ugdymas;

11.2.

pagalba rizikos grupėms ir asmenims. Tikslas – rizikos grupių ir asmenų

nustatymas ir veiksminga pagalba jiems. Prie šios veiklos turi kuo daugiau

prisidėti bendruomenės sveikatos priežiūros, švietimo, religinių grupių,

socialinės apsaugos, teisėtvarkos, krašto apsaugos ir vidaus reikalų

struktūros, tarpusavyje bendradarbiaudamos. Daugiausia dėmesio turi būti

skiriama visuomenės grupėms, kurioms ypač reikia pagalbos: kaimo žmonėms,

vaikams ir paaugliams;

11.3.

moksliniai tyrimai ir analizė. Tikslas – nustatyti prevencinių priemonių

poreikį ir veiksmingumą, pagrįsti jų pasirinkimą, ieškoti naujų prevencijos

būdų; remiantis oficialiosios pirminės demografinės statistikos ir specialių

tyrimų duomenimis, nustatyti sociodemografines savižudybių rizikos grupes

Lietuvoje, parengti išvadas ir rekomendacijas, kaip vykdyti veiksmingesnę

savižudybių prevenciją ir rengti specialias tikslines savižudybių mažinimo

programas.

VI. ATITIKTIS ŠAKOS STRATEGIJAI IR

PRIORITETAMS

12.

Ši programa atitiks šalies sveikatos strategiją ir prioritetus, Lietuvos

sveikatos programą.

13.

Lietuvos sveikatos programoje ypač pabrėžiama būtinybė gerinti gyvenimo kokybę.

Nurodomi siekiamo gyventojų sveikatos lygio rodikliai. Greta kitų svarbių

sveikatos problemų (širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos, nelaimingi

atsitikimai ir traumos, užkrečiamosios, lytiniu būdu plintančios ligos,

imunoprofilaktika, burnos sveikata, diabetas) minimos ir psichikos ligos ir

savižudybės, numatyta: iki 2005 metų stabilizuoti sergamumą psichikos ligomis;

iki 2010 metų sumažinti savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio –

25 savižudybių 100 tūkstančių gyventojų; iki 2010 metų sumažinti sergamumą

alkoholinėmis psichozėmis iki 10 sergančiųjų 100 tūkstančių gyventojų.

14.

Ši programa padės siekti vieno iš Lietuvos sveikatos programos tikslų –

sumažinti savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio.

VII. PROGRAMOS TIKSLAI

15.

Artimiausiojo laikotarpio tikslai yra šie

15.1.

numatyti prevencijos priemones didžiausios savižudybės rizikos grupėms;

15.2.

parengti savižudybių ir krizių prevencijos mokymo programas pirminės sveikatos

priežiūros specialistams, kvalifikacijos kėlimo programas psichikos sveikatos

specialistams;

15.3.

pagerinti psichologinės pagalbos prieinamumą Lietuvos vaikams, paaugliams ir

suaugusiesiems, šiuo tikslu restruktūrizuoti pagalbos telefonu tarnybas ir

tobulinti jų veiklą;

15.4.

siekti, kad visų tarnybų, kuriose dirba savanoriai konsultantai, mokymo

programos sutaptų, o mokymo veikla būtų deramai koordinuojama;

15.5.

sukurti sistemą, kuri laiduotų nuolatines ir tęstines profesionalių psichikos

sveikatos priežiūros specialistų ir savanorių paslaugas, specialistų ir

savanorių kvalifikacijos kėlimą ir išlaikymą;

15.6.

padėti steigti naujas krizių ir savižudybių įveikimo komandas, kurios būtų

socialinių ir medicininių paslaugų teikimo tarpininkai ir užtikrintų nuolatinę

pagalbą esant krizinėms situacijoms;

15.7.

išmokyti krizių įveikimo komandų narius atpažinti savižudybės pavojų;

15.8.

skleisti visuomenės informavimo priemonėmis informaciją, ugdyti nuostatą, kad

savižudybės galima išvengti;

15.9.

nuolat teikti informaciją apie savižudybių prevenciją švietimo, teisėsaugos

struktūrų darbuotojams, įstaigų, organizacijų vadovams, dvasininkams,

visuomenės informavimo priemonių, religinių bendruomenių atstovams;

15.10.

nustatyti savižudybių rizikos atsiradimo socialines-ekonomines sąlygas,

susidariusias dėl sparčių socialinių bei ekonominių pokyčių;

15.11.

reguliariai dirbti prevencinį ir postvencinį darbą su nusižudžiusiųjų

artimaisiais.

16.

Tolesniojo laikotarpio tikslai yra šie

16.1.

iki 2010 metų sumažinti savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio, šiuo tikslu

stiprinti vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų įtaką svarbių psichikos

sveikatos sprendimų priėmimui;

16.2.

vykdyti visuose Lietuvos rajonuose veiksmingiausias savižudybių ir

psichologinių krizių prevencijos programas;

16.3.

vykdyti savižudybių ir krizių prevenciją, intervenciją ir postvenciją visoje

Lietuvoje;

16.4.

išugdyti konstruktyvų požiūrį į gyvybę, žmogaus vertingumą ir konfliktų

sprendimą;

16.5.

diegti sveiką gyvenseną ir neigiamą požiūrį į žalingus įpročius;

16.6.

nustatyti didesnių socialinių problemų grupes ir teikti joms reikiamą

socialinę, psichologinę ir medicinos pagalbą;

16.7.

užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą asmenims, turintiems emocinių,

elgesio, priklausomybės problemų, išgyvenantiems krizes, patyrusiems smurtą;

16.8.

reguliariai skleisti informaciją apie psichologinę pagalbą teikiančias

organizacijas ir pagalbos sau būdus;

16.9.

sukurti fizinės, psichologinės ir psichiatrinės reabilitacijos įstaigų,

galinčių suteikti pagalbą ištiktiesiems krizės bet kuriuo paros metu;

16.10.

vertinti programos rezultatus, prevencinių priemonių poreikį, veiksmingumą,

tikslinti veiklos kryptis.

VIII. NUMATOMI REZULTATAI

17.

Numatomi šie programos įgyvendinimo rezultatai

17.1.

pagerės savižudybių prevencija, pagalbos ketinantiesiems nusižudyti

prieinamumas;

17.2.

sustiprės psichikos sveikatos specialistų, socialinių paslaugų, nevyriausybinių

organizacijų, švietimo, teisėsaugos struktūrų darbuotojų, įstaigų, organizacijų

vadovų, religinių bendruomenių atstovų, visuomenės informavimo priemonių

vaidmuo vykdant savižudybių prevenciją;

17.3.

pradės veikti specializuotos telefono linijos, visą parą teikiančios

profesionalią pagalbą ir informaciją;

17.4.

bus sukurti įvairūs bandomieji savižudybių prevencijos modeliai, tinkamiausi

galės būti diegiami visoje Lietuvoje.

18.

Išanalizavus šios programos rezultatus, bus numatomi tolesni jos etapai.

IX. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

19.

Turi būti imamasi visų įmanomų priemonių žmogaus gyvybei išsaugoti. Nėra vienos

konkrečios savižudybės priežasties. Tai lemia daug dvasinių, psichologinių,

socialinių, psichopatologinių veiksnių. Savižudybės yra ne tik psichikos, bet

ir visuomenės sveikatos problema. Ypač turi būti saugomos vaikų, paauglių

gyvybės, jie privalo gauti visokią reikiamą pagalbą.

20.

Savižudybių galima sumažinti tikslingai suplanuotomis prevencijos priemonėmis.

Prevencijos veiksmingumas pastaruosius du dešimtmečius įrodytas ne vienoje

pasaulio valstybėje. Vienas iš mokslinių tyrimų ir analizės būdų yra

specialistų, dirbančių ekstremaliomis sąlygomis (policininkai, kariai,

gaisrininkai, kalinių prižiūrėtojai, greitosios medicinos pagalbos brigadų

darbuotojai, „Aro“ pareigūnai, apsaugos darbuotojai), tyrimai. Reikia sutelkti

neuropsichofiziologų, neurobiologų ir kitų specialistų pastangas, kad kuo

greičiau būtų nustatomi asmenys, linkę į savižudybę. Būtų tikslinga kiekvienoje

apskrityje įsteigti laboratoriją, galinčią per metus ištirti ir patikrinti po

1,5–2 tūkstančius asmenų (per metus nusižudo apie 1500 asmenų, dar keliolika

tūkstančių bando žudytis – apie 20000 rizikos atvejų). Kiekvienai laboratorijai

tektų po 2000 asmenų.

Kad

lėšos būtų naudojamos racionaliai, šiuo metu nuspręsta įsteigti vieną

laboratoriją Vilniuje ir 2–3 metus atlikti tyrimus. Tinkamiausi modeliai būtų

diegiami ir kituose Lietuvos miestuose. Būtų sudaryta ekspertų grupė, kuri,

stebėdama ir analizuodama bandomojo tyrimo modelį, teiktų pasiūlymus dėl

tolesnių programų.

21.

Interneto puslapis leis sužinoti apie įstaigas, institucijas, nevyriausybines

organizacijas, kurios gali patarti, padėti tiems, kuriems kyla psichologinių ir

socialinių problemų. Psichologinės pagalbos tarnybos telefonai, veikiantys visą

parą, gali suteikti reikiamą psichologinę pagalbą krizių ištiktiems asmenims.

22.

Programos vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų

ministerija, Teisingumo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vilniaus

universitetas, Vaikų ir jaunimo psichologinis centras, Teisės universitetas,

psichikos sveikatos centrai, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Lietuvos

suicidologų asociacija, Žiegždrių psichiatrijos ligoninė, Kauno medicinos

universitetas, Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija,

greitoji medicinos pagalba, Socialinių tyrimų institutas ir kiti.

23.

Vykdyti šią programą numatoma Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Galimi ir kiti finansavimo šaltiniai.

24.

Šios programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

––––––––––––––––

Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų programos

priedas

Savižudybių

prevencijos 2003–2005 metų programos įgyvendinimo priemonės

Priemonės pavadinimas

Vykdytojas

Įvykdymo terminas

Reikiamos lėšos, litais

2003 metais

2004 metais

2005 metais

I. Informacijos

teikimas ir mokymas

1.

Parengti ir išleisti metodinę priemonę pedagogams apie vaikų ir paauglių

savižudybių prevenciją (kaip atpažinti rizikos grupei priklausančius

moksleivius, teikti jiems psichologinę paramą, bendradarbiauti su jų šeima)

Švietimo ir 3mokslo

ministerija, Respublikinis pedagoginis-psichologinis centras

2004 metai

–

25000 (paprastosioms išlaidoms)

–

2.

Organizuoti pedagogų kvalifikacijos kėlimo kursus – mokyti savižudybių

prevencijos mokykloje

Švietimo ir mokslo

ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras

2003–2005 metai

10000 (paprastosioms išlaidoms)

10000 (paprastosioms išlaidoms)

10000 (paprastosioms išlaidoms)

3.

Parengti ir siūlyti būsimiesiems pedagogams pasirenkamojo studijų dalyko

programą „Savižudybių prevencija mokykloje“

Švietimo ir mokslo

ministerija, Vilniaus pedagoginio universiteto Psichologinės pagalbos centras

2003–2005 metai

10000 (paprastosioms išlaidoms)

10000 (paprastosioms išlaidoms)

10000 (paprastosioms išlaidoms)

4.

Parengti ir išleisti psichologinės pagalbos (savižudybių prevencijos)

metodines rekomendacijas mokyklų psichologams, socialiniams pedagogams,

socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, kaip dirbti su rizikos

grupės vaikais, paaugliais ir jaunimu

Švietimo ir mokslo

ministerija, Respublikinis pedagoginis-psichologinis centras

2003–2005 metai

25000 (paprastosioms išlaidoms)

25000 (paprastosioms išlaidoms)

25000 (paprastosioms išlaidoms)

5. Nuolat

mokyti įvairių specialybių darbuotojus – savanorius, pedagogus, medikus,

moksleivius, studentus, tėvus ir visuomenės informavimo priemonių atstovus –

savižudybių prevencijos

Švietimo ir mokslo

ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas,

Telšių vaikų ir jaunimo psichologinis centras

2003–2005 metai

35000 (paprastosioms išlaidoms)

35000 (paprastosioms išlaidoms)

35000 (paprastosioms išlaidoms)

6. Rengti mokomąsias paskaitas ir kvalifikacijos

kėlimo kursus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojams

(savižudybių prevencijos modelio įkalinimo įstaigose taikymas)

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas

2004 metai

–

20000 (paprastosioms išlaidoms)

–

7.

Skaityti paskaitas švietimo, sveikatos, teisėsaugos institucijų ir įstaigų

darbuotojams, religinių ir kitų bendruomenių nariams

Vilniaus universitetas,

Valstybinis psichikos sveikatos centras, Telšių vaikų ir jaunimo

psichologinis centras, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės

psichologinės pagalbos tarnybų asociacija

2003–2005 metai

15000 (paprastosioms išlaidoms)

15000 (paprastosioms išlaidoms)

15000 (paprastosioms išlaidoms)

8.

Skleisti savižudybių prevencijos idėjas visuomenės informavimo priemonėmis

Vilniaus universitetas,

Valstybinis psichikos sveikatos centras, Telšių vaikų ir jaunimo

psichologinis centras, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės psichologinės

pagalbos tarnybų asociacija

2003–2005 metai

15000 (paprastosioms išlaidoms)

15000 (paprastosioms išlaidoms)

15000 (paprastosioms išlaidoms)

9. Sukurti duomenų apie specialistų, dirbančių

ekstremaliomis sąlygomis, fizinį ir psichologinį pasirengimą, būklę, ligas ir

mirtingumą bazę

Lietuvos teisės universitetas

2004–2005 metai

–

20000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 10000,

nepaprastosioms išlaidoms – 10000

20000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 10000,

nepaprastosioms išlaidoms – 10000

10. Parengti ir išleisti informacinių leidinių apie

psichikos sutrikimus patyrus traumą specialistams, dirbantiems ekstremaliomis

sąlygomis, visuomenei

Lietuvos teisės universitetas

2003–2005 metai

20000 (paprastosioms išlaidoms)

20000 (paprastosioms išlaidoms)

20000 (paprastosioms išlaidoms)

11.

Rengti savižudybių prevencijos seminarus Vilniaus miesto psichikos sveikatos

centro darbuotojams, bendrosios praktikos gydytojams, mėginusių nusižudyti

asmenų artimiesiems

Vilniaus universitetas,

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras

2003–2005

metai

18000 (paprastosioms išlaidoms)

18000 (paprastosioms išlaidoms)

18000 (paprastosioms išlaidoms)

12.

Leisti informacinius leidinius psichikos sveikatos centrų darbuotojams,

bendrosios praktikos gydytojams, mėginusių nusižudyti asmenų artimiesiems

Vilniaus universitetas,

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, Valstybinis psichikos sveikatos

centras, Lietuvos suicidologų asociacija

2003–2004

metai

4000 (paprastosioms išlaidoms)

4000 (paprastosioms išlaidoms)

–

13.

Išleisti informacinį leidinį apie savižudybes Vilniaus mieste

Vilniaus universitetas,

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, Lietuvos telefoninės

psichologinės pagalbos tarnybų asociacija

2004

metai

–

3000 (paprastosioms išlaidoms)

–

14. Mokyti kompleksinės pagalbos rizikos grupių

vaikams ir jaunimui specialistus, dirban-čius su rizikos grupės asmenimis

(gydytojus, slaugytojus, mokytojus, socialinių tarnybų, vaikų teisių apsaugos

tarnybų, policijos darbuotojus) pasirinktame Lietuvos regione

Vilniaus universitetas, Kauno medicinos

universitetas, Švietimo ir mokslo ministerija

2004 metai

–

30000 (paprastosioms išlaidoms)

–

Iš viso

152000

250000

168000

Iš jų

Paprastosioms išlaidoms

152000

240000

158000

Nepaprastosioms išlaidoms

–

10000

10000

II. Pagalba žudytis linkusiems asmenims

15. Teikti individualią ir grupinę psichologinę pagalbą

rizikos grupės vaikams ir paaugliams specialios globos namuose

Respublikinis

pedagoginis-psichologinis centras

2003–2005 metai

5000 (paprastosioms išlaidoms)

5000 (paprastosioms išlaidoms)

5000 (paprastosioms išlaidoms)

16.

Mokyti būsimus pedagogus

savanorius savižudybių prevencijos mokyklose

Vilniaus pedagoginio

universiteto Psichologinės pagalbos centras

2003–2005 metai

5000 (paprastosioms išlaidoms)

5000 (paprastosioms išlaidoms)

5000 (paprastosioms išlaidoms)

17.

Organizuoti individualų darbą su

asmenimis, linkusiais į savižudybę, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas

2004–2005 metai

–

25000 (paprastosioms išlaidoms)

25000 (paprastosioms išlaidoms)

18.

Skatinti linkusių į savižudybę

asmenų socialinių ryšių su išorine aplinka išsaugojimą ir sudaryti jiems

reikiamas sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime

Lukiškių tardymo izoliatorius- kalėjimas

2004–2005 metai

–

4000 (paprastosioms išlaidoms)

4000 (paprastosioms išlaidoms)

19.

Organizuoti meninę saviveiklą

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime

Lukiškių tardymo izoliatorius- kalėjimas

2004–2005 metai

–

1000 (paprastosioms išlaidoms)

1000 (paprastosioms išlaidoms)

20.

Organizuoti rizikos grupių vaikų

ir jaunuolių psichikos sveikatos priežiūrą Kaišiadorių savivaldybėje; ištirti

paslaugų veiksmingumą ir prieinamumą

Vilniaus universitetas, Kauno medicinos

universitetas

2004–2005 metai

–

20000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 15000,

nepaprastosioms išlaidoms – 5000

40000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 35000,

nepaprastosioms išlaidoms – 5000

21.

Įdiegti savižudybių prevencijos

stacionarinės ambulatorinės pagalbos modelį Žiegždrių psichiatrijos

ligoninėje (moterų ir bendras stacionaro skyrius, mobili ambulatorinės

pagalbos komanda, šviesos terapijos kabinetas)

Žiegždrių psichiatrijos ligoninė

2004 metai

–

152000 (paprastosioms išlaidoms)

–

22.

Įdiegti savižudybių prevencijos

stacionarinės ambulatorinės pagalbos modelį Vilniaus miesto psichikos

sveikatos centre

Vilniaus universitetas,

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras

2004 metai

–

200000 (paprastosioms išlaidoms)

–

23.

Sudaryti krizių įveikimo

specialistų komandą ir vykdyti savižudybių postvenciją (pagalba

nusižudžiusiųjų artimiesiems ir (ar) kitiems rizikos grupių asmenims)

Telšių vaikų ir jaunimo

psichologinis centras

2003–2005 metai

50000 (paprastosioms išlaidoms)

50000 (paprastosioms išlaidoms)

50000 (paprastosioms išlaidoms)

24.

Įsteigti visą parą veikiantį

psichologinės pagalbos centrą

Telšių vaikų ir jaunimo

psichologinis centras

2004–2005 metai

–

80000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 30000,

nepaprastosioms išlaidoms – 50000

30000 (paprastosioms išlaidoms)

25.

Įvesti 800-ąją paslaugą visoje

Lietuvoje vaikams ir paaugliams (reorganizavus šiuo metu veikiančias paguodos

telefonų linijas, ilgės darbo laikas)

Lietuvos telefoninės

psichologinės pagalbos tarnybų asociacija

2003–2005 metai

12000 (paprastosioms išlaidoms)

12000 (paprastosioms išlaidoms)

11000 (paprastosioms išlaidoms)

26.

Įvesti 800-ąją paslaugą visoje

Lietuvoje vyresnio amžiaus asmenims (reorganizavus šiuo metu veikiančias

paguodos telefonų linijas, ilgės darbo laikas)

Lietuvos telefoninės

psichologinės pagalbos tarnybų asociacija

2003–2005 metai

8000 (paprastosioms išlaidoms)

8000 (paprastosioms išlaidoms)

4000 (paprastosioms išlaidoms)

27.

Įvesti vieną 800-ąjį numerį

profesionalioms tarnyboms (reorganizavus šiuo metu veikiančias paguodos

telefonų linijas, ilgės darbo laikas)

Lietuvos telefoninės

psichologinės pagalbos tarnybų asociacija

2003–2005 metai

8000 (paprastosioms išlaidoms)

8000 (paprastosioms išlaidoms)

4000 (paprastosioms išlaidoms)

28.

Teikti socialinės-psichologinės

reabilitacijos paslaugas nusižudžiusiųjų artimiesiems

Vilniaus universitetas,

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras

2003–2005 metai

1000 (paprastosioms išlaidoms)

1000 (paprastosioms išlaidoms)

1000 (paprastosioms išlaidoms)

29.

Teikti psichokorekcijos ir

psichosocialinės reabilitacijos paslaugas rizikos grupės asmenims

Vilniaus universitetas,

Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras

2003–2005 metai

100000 (paprastosioms išlaidoms)

140000 (paprastosioms išlaidoms)

140000 (paprastosioms išlaidoms)

291. Remti

psicho-loginės pagalbos tarnybas, teikiančias geros kokybės psi-chologinės

pagalbos telefonu paslaugas – iš Lietuvos Respub-likos valstybės biu-džeto

lėšų apmokėti telefono pokalbius gyventojams, skam-binantiems į

psicho-loginės pagalbos tarnybas, kurioms suteikta 800–oji paslauga, taip pat

iš dalies padengti jų administravimo išlaidas

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija

2003–2005 metai

190000 (išlaidoms)

190000 (išlaidoms)

250000 (išlaidoms)

Iš

viso

189000

711000

318000

Iš

jų

Paprastosioms

išlaidoms

189000

304000

313000

Nepaprastosioms

išlaidoms

–

407000

5000

III. Moksliniai tyrimai ir

analizė

30.

Atlikti nuteistųjų ir

kalinamųjų, linkusių į savižudybę, tyrimą

Lukiškių tardymo izoliatorius- kalėjimas

2004 metai

–

30000 (paprastosioms išlaidoms)

–

31.

Atlikti vaikų ir paauglių

savižudybių ir bandymo žudytis kompleksinį tyrimą

Vilniaus universitetas, Kauno medicinos

universitetas

2003–2005 metai

75000 (paprastosioms išlaidoms)

75000 (paprastosioms išlaidoms)

75000 (paprastosioms išlaidoms)

32.

Sukurti visuomenės psichikos

sveikatos rodiklių pasirinktame Lietuvos regione monitoringo sistemą

Kauno medicinos universitetas, Vilniaus

universitetas, Valstybinis psichikos sveikatos centras, visuomenės sveikatos

centrai

2004–2005 metai

–

30000 (paprastosioms išlaidoms)

30000 (paprastosioms išlaidoms)

33.

Sukurti laboratoriją

specialistų, dirbančių ekstremaliomis sąlygomis, būklei vertinti

Lietuvos teisės universitetas

2004–2005 metai

–

10000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 5000,

nepaprastosioms išlaidoms – 5000

10000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 5000,

nepaprastosioms išlaidoms – 5000

34.

Atlikti nusižudžiusiųjų

psichologinę autopsiją

Vilniaus universitetas

2003–2005 metai

20000 (paprastosioms išlaidoms)

20000 (paprastosioms išlaidoms)

20000 (paprastosioms išlaidoms)

35.

Atlikti kompleksinį mėginusių

nusižudyti suaugusiųjų tyrimą

Greitosios medicinos pagalbos stotis, Vilniaus

universitetas, Greitosios medicinos pagalbos ligoninės Ūmių apsinuodijimų

skyrius, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras

2004–2005 metai

–

75000 (paprastosioms išlaidoms)

75000 (paprastosioms išlaidoms)

36.

Įdiegti savižudybių rizikos

nustatymo skales

Vilniaus universitetas, Kauno medicinos

universitetas, Lietuvos teisės universitetas

2004–2005 metai

–

50000 (paprastosioms išlaidoms)

50000 (paprastosioms išlaidoms)

37.

Nustatyti savižudybių

socialinius rizikos veiksnius (sociologiniai tyrimai pasirinktose

savivaldybėse)

Sociologinių tyrimų institutas

2003–2005 metai

15000 (paprastosioms išlaidoms)

42000 (paprastosioms išlaidoms)

18000 (paprastosioms išlaidoms)

38.

Ištirti psichologines problemas,

kylančias kariams, atliekantiems privalomąją tarnybą

Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas

2003 metai

–

–

–

39.

Atlikti bandomuosius tyrimus

pagal streso įvertinimo metodiką, patikrinti jos patikimumą; ištirti karių

išgyvenamo streso lygį ir dinamiką bazinio parengimo metu

Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas

2004 metai

–

–

–

40.

Ištirti karių išgyvenamo streso

lygį ir dinamiką po bazinio parengimo (naujoje tarnybos vietoje)

Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas

2005 metai

–

–

–

Iš viso

95000

290000

260000

Iš jų

Paprastosioms išlaidoms

95000

285000

255000

Nepaprastosioms išlaidoms

–

5000

5000

IV.

Kitos priemonės

41.

Parengti, vykdyti ir vertinti

adaptacijos, integracijos ir resocializacijos įkalinimo įstaigose programas

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas

2004 –2005 metai

–

40000 (paprastosioms išlaidoms)

40000 (paprastosioms išlaidoms)

42.

Rengti ir vykdyti specialistų,

dirbančių ekstremaliomis sąlygomis, abilitacijos ir reabilitacijos programas

Lietuvos teisės universitetas

2003–2005 metai

30000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 20000,

nepaprastosioms išlaidoms – 10000

30000 (paprastosioms išlaidoms)

30000 (paprastosioms išlaidoms)

43.

Sudaryti nuolat veikiančią

programos priemonių veiksmingumo mokslinio-ekonominio vertinimo ekspertų

grupę, toliau vykdyti programą

Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo

ministerija, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės

psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas

2003–2005 metai

50000 (paprastosioms išlaidoms)

50000 (paprastosioms išlaidoms)

50000 (paprastosioms išlaidoms)

44.

Sukurti informacijos apie

savižudybių prevenciją puslapį internete

Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo

ministerija, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės

psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas

2003–2005 metai

2000 (paprastosioms išlaidoms)

1000 (paprastosioms išlaidoms)

1000 (paprastosioms išlaidoms)

45.

Surengti nacionalinę

konferenciją (kartą per metus)

Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos

telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas

2003–2005 metai

10000 (paprastosioms išlaidoms)

10000 (paprastosioms išlaidoms)

10000 (paprastosioms išlaidoms)

46.

Surengti tarptautinę

konferenciją

Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos

telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas

2003–2005 metai

–

60000 (paprastosioms išlaidoms)

–

47.

Dalyvauti tarptautinėse

savižudybių prevencijos konferencijose

Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo

ministerija, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės

psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas

2003–2005 metai

50000 (paprastosioms išlaidoms)

50000 (paprastosioms išlaidoms)

50000 (paprastosioms išlaidoms)

48.

Įsigyti užsienyje leidžiamos

mokslinės literatūros

Vilniaus universitetas, Kauno medicinos

universitetas, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos teisės universitetas

2003–2005 metai

10000 (paprastosioms išlaidoms)

10000 (paprastosioms išlaidoms)

10000 (paprastosioms išlaidoms)

49.

Nustatyti destruktyvaus ir

autodestruktyvaus elgesio paplitimą ir klinikinius psichologinius ypatumus

krašto apsaugos sistemoje

Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas

2003 metai

–

–

–

50.

Surengti mokomųjų seminarų ir

pratybų ciklą parinktai komandai, suteikti jai žinių apie streso, depresijų,

agresijų ir autoagresijos mažinimą ir prevenciją ir atitinkamų įgūdžių

Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas

2004 metai

–

–

–

51.

Sukurti vieną Lietuvos

telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos informacinę

statistikos sistemą

Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų

asociacija

2003 –2004 metai

30000 (paprastosioms išlaidoms)

–

–

Iš viso

379000

901000

568000

Iš jų

Paprastosioms išlaidoms

379000

494000

563000

Nepaprastosioms išlaidoms

-

407000

5000

Iš viso metams

823000

1734000

1205000

Iš jų

Paprastosioms išlaidoms

813000

1312000

1185000

Nepaprastosioms išlaidoms

10000

422000

20000

Iš viso programai (2003–2005 metai)

3762000

Iš jų

Paprastosioms išlaidoms

3310000

Nepaprastosioms išlaidoms

452000

Priedo pakeitimai

Nr. 1193, 2003-09-30,

Žin., 2003, Nr. 93-4203 (2003-10-03)

Nr. 1099, 2004-08-31,

Žin., 2004, Nr. 134-4861 (2004-09-02)

________________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

1193,

2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 93-4203 (2003-10-03)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. BALANDŽIO 10 D. NUTARIMO NR. 451 ,,DĖL

SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS 2003-2005 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

1099,

2004-08-31, Žin., 2004, Nr. 134-4861 (2004-09-02)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. BALANDŽIO 10 D. NUTARIMO NR. 451 ,,DĖL

SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS 2003-2005 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Angonita Rupšytė (2004-09-05)

anrups@lrs.lt

Need to analyze how this provision applies to your matter?

Cross-reference this statute against case law, commentaries, and related legislative provisions inside Legislator AI.

Open in Legislator →