DĖL savižudybių prevencijos 2003–2005 METŲ
Statutory Text (1 Articles)
Nutarimas paskelbtas
Žin., 2003, Nr. 36-1575
Neoficialus nutarimo tekstas
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
nutarimas
DĖL savižudybių prevencijos 2003–2005 METŲ
PROGRAMOS patvirtinimo
2003 m. balandžio 10 d. Nr. 451
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004
metų programos
įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001,
Nr. 86-3015;
2003, Nr. 32-1335),
123 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria
1. Patvirtinti Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų
programą (pridedama).
2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai
organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų
programos vykdymą.
3. Nustatyti, kad Savižudybių prevencijos 2003–2005
metų programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos
valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms
ministerijoms, institucijoms ir kitiems ūkio subjektams, atsakingiems už
programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų lėšų.
Ministras Pirmininkas Algirdas
Brazauskas
Sveikatos apsaugos ministras Juozas
Olekas
________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. balandžio 10 d. nutarimu Nr. 451
SAVIŽUDYBIŲ
PREVENCIJOS 2003–2005 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1.
Ši programa parengta įgyvendinant
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo
priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2003, Nr.
32-1335), 123
punktą.
2.
Savižudybė – poelgis, lemtas
biologinių, biocheminių, kultūrinių, socialinių, asmeninių, psichologinių,
filosofinių sąmonės ir pasąmonės veiksnių.
II. PROBLEMOS svarba
3. Lietuvoje 2001 metais nusižudė 1535 asmenys.
Lietuva 2001 metais pagal savižudybių
skaičių 100 tūkstančių gyventojų Europoje pirmavo – 44,1 savižudybės, Latvijoje
– 34, Estijoje – 33, Rusijoje – 39, Vengrijoje – 32 savižudybės.
Kiekviena savižudybė labai paveikia nusižudžiusiojo artimuosius. Užsienio
mokslininkų duomenimis, mėginusiųjų nusižudyti būna nuo 10 iki 20 kartų daugiau
nei nusižudžiusiųjų. Mėginimų nusižudyti statistikos, baigtų epidemiologinių
tyrimų Lietuvoje kol kas nėra. Dažniau mėgina žudytis jauni asmenys. Visų
savižudybių ypatumas – didžiulė ambivalencija, sąmoningas ar nesąmoningas
svyravimas tarp prieštaringų tendencijų – noro gyventi, sulaukti pagalbos,
palengvėjimo ir sykiu noro negyventi. Kadangi žudytis skatina daugybė įvairių
veiksnių, svarbu suteikti reikiamą pagalbą, imtis ko nors, kad būtų užkirstas
kelias savižudybei. Labai svarbu mokėti pastebėti savižudybės pavojų ir padėti
tokiems asmenims.
III. SITUACIJOS ANALIZĖ
4.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis (tyrimai atlikti 53 valstybėse),
100 tūkstančių gyventojų 1996 metais teko 15,1 savižudybės, vyrų – 24, moterų –
6,8. Vyrų nusižudo daugiau nei moterų (santykis 3,5:1). Pasaulio sveikatos
organizacijos 2001 metų pranešime „Pasaulio sveikatos pranešimas 2001.
Psichikos sveikata: naujas supratimas, nauja viltis“ teigiama, kad savižudybių
daugėja ir dėl socialinių ir ekonominių permainų, tačiau ši tendencija
pastebima ir socialinio bei ekonominio stabilumo laikotarpiais. Remiantis šiuo
metu atliktais tyrimais, savižudybių daugėja dėl besaikio alkoholio vartojimo
(Baltijos valstybėse ir Rusijos Federacijoje), galimybės lengvai įsigyti
svaiginamųjų medžiagų (Kinijoje, Indijoje ir Šri Lankoje) ir šaunamųjų ginklų
(Salvadore ir Jungtinėse Amerikos Valstijose). Pasaulio sveikatos organizacijos
duomenimis, savižudybės yra dažniausia jaunų asmenų (15–34 metų) mirties
priežastis. Taigi visuomenė netenka aktyviausių narių. Bandymų nusižudyti gali
būti iki 20 kartų daugiau. Dažniausias psichikos sutrikimas, skatinantis
žudytis, yra depresija, nors sergančiųjų šizofrenija irgi žudosi daug. Be to,
savižudybę dažnai skatina psichotropinių medžiagų vartojimas, nesvarbu, ar jas
vartoja pats savižudis, ar jo šeimos nariai. Kai kuriose Vidurio ir Rytų
Europos valstybėse pastaruoju metu nusižudė daug žmonių, vartojusių alkoholį.
Pasaulio sveikatos organizacijos leidinyje „Sveikata 2001“ teigiama, kad
savižudybes skatina depresija. Ketinantys nusižudyti ir depresijos ištikti
asmenys dažniausiai bendrauja su bendrosios praktikos gydytojais, tačiau
depresija diagnozuojama ir gydoma tik nedaugeliui. Vienas iš Pasaulio sveikatos
organizacijos tikslų – psichikos sveikatos gerinimas. Iki 2020 metų turi būti
pagerinta psichosocialinė žmonių gerovė ir užtikrinta įvairiapusiškesnė pagalba
psichikos sveikatos problemų turintiems asmenims.
5. Nepriklausomoje Lietuvoje (oficialūs duomenys nuo
1924 metų) savižudybių pasitaikydavo retai, kelis kartus rečiau negu Estijoje,
Vengrijoje, Austrijoje ir kai kuriose kitose Europos valstybėse (1930 metais
Lietuvoje 100 tūkstančių gyventojų teko 9 savižudybės, Estijoje ir
Vengrijoje – apie 30). Savižudybių paplitimas Vakarų Europos valstybėse ir
buvusiose socialistinėse Rytų Europos valstybėse iš esmės skiriasi. Vakarų
Europoje savižudybių rodiklis pastaruosius 30 metų buvo gana stabilus, o
Centrinėje ir Rytų Europoje nuolat kito. Tai lėmė politiniai, socialiniai,
ekonominiai pokyčiai. Po Antrojo pasaulinio karo beveik visose šiose valstybėse
savižudybių nuolat daugėjo. 1970 metais 100 tūkstančių gyventojų Lietuvoje
teko 25, o 1985 metais – jau 35,8 (padidėjo 44,6 procento) savižudybės, ir
šis rodiklis beveik nesiskyrė nuo Latvijos ir Estijos. Skirtingai nei kitose
Rytų Europos valstybėse, buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose pastarąjį
dešimtmetį savižudybių skaičius labai kito: 1986 metais jis staiga ir labai
žymiai sumažėjo (Lietuvoje – 25 procentais, visoje Sovietų Sąjungoje – 35
procentais). 1986–1990 metais šie rodikliai išliko stabilūs, o nuo 1991 metų,
atkūrus nepriklausomybę ir prasidėjus radikalioms reformoms, ėmė labai sparčiai
didėti: 1991–1996 metais – 74 procentais (nuo 26,5 iki 46,4 100 tūkstančių
gyventojų), 1998 metais 100 tūkstančių gyventojų teko 43,8, 1999 metais – 44,
2000 metais – 46,6 ir 2001 metais – 44,1 savižudybės. Europos Sąjungos
valstybių vidurkis – 25.
6. Lietuvoje daugiau žmonių nusižudo didžiuosiuose
miestuose (53 procentai visų savižudybių), tačiau pagal skaičių 100 tūkstančių
gyventojų kaime šis rodiklis dvigubai didesnis negu mieste (atitinkamai 65 ir
31). Pastaruosius 20 metų Lietuvoje vyrų nusižudo 5 kartus daugiau nei
moterų. 2000 metais nusižudė 1317 vyrų ir 314 moterų, 2001 metais –
1257 vyrai ir 278 moterys. Didžiumoje Europos Sąjungos valstybių šis
santykis yra 3:1, prieškario Lietuvoje – maždaug 2,3:1. Didžiausios rizikos
grupė Lietuvoje dabar – 40–49 metų kaime gyvenantys vyrai ir 40–49 metų ir
vyresnės nei 75 metų moterys, miesto ir kaimo gyventojos. Pastaruosius 10 metų
paauglių savižudybių padaugėjo 55,8 procento.
7.
Staigų savižudybių sumažėjimą aštuntojo dešimtmečio viduryje lėmė du veiksniai
– griežtas alkoholio pardavimo ir vartojimo ribojimas ir Sovietų Sąjungoje
prasidėjusi politinė pertvarka. Alkoholio pardavimo apribojimas labai pagerino
daugelį medicininių rodiklių – sumažėjo ne tik traumų, alkoholio sukeltų
psichozių, bet ir mirtingumas, tačiau tai, kad pertvarkos metais savižudybių
sumažėjo ir tose Rytų bloko valstybėse, kuriose alkoholio vartojimas nebuvo
ribojamas, rodo, kad įtakos turėjo ir visuomeniniai pokyčiai.
8.
Kaip rodo tyrimai, savižudybių prevencija gali būti efektyvi, tik reikia veikti
išvien, o tai nėra lengva. Labai svarbu sudaryti kuo palankesnes sąlygas
vaikams ir jaunimui, efektyviai gydyti psichikos sutrikimus, kontroliuoti
rizikos veiksnius. Savižudybių prevencijos programų sėkmę lemia kryptinga
veikla ir informacija. Pasaulio sveikatos organizacijos 2000 metų leidinyje
apie savižudybes pateikiami tokie duomenys
kas
40 sekundžių pasaulyje nusižudo 1 žmogus;
kas
3 sekundes pasaulyje kas nors bando nusižudyti;
savižudybė
yra viena iš 3 dažniausių 15–35 metų asmenų mirties priežasčių;
kiekviena
savižudybė skaudžiai paliečia mažiausiai dar 6 asmenis;
sunku
išmatuoti psichologinius, socialinius ir finansinius savižudybės padarinius
šeimai ir visuomenei.
9.
Nors ir nenustatyta, kodėl vienas žmogus žudosi, o kitas, kurio padėtis
daug sudėtingesnė, to nedaro, vis dėlto daugumos savižudybių galima išvengti.
Bandymas pasitraukti iš gyvenimo savo noru šiuo metu yra viena iš svarbiausių
pasaulio visuomenės sveikatos problemų. Labai svarbi savižudybių prevencijos
priemonė – mokyti pirminės sveikatos priežiūros specialistus atpažinti,
įvertinti potencialų savižudį, tinkamai su juo elgtis, suteikti jam pagalbą.
IV. PROGRAMOS RYŠYS SU KITOMIS LIETUVOJE
VYKDOMOMIS SVEIKATINIMO PROGRAMOMIS
10.
Ši programa atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatas, Lietuvos
sveikatos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), ir šiuo
metu vykdomas programas: Valstybinę psichikos ligų profilaktikos programą,
kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1441 (Žin., 1999, Nr. 109-3186),
Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 1999–2003 metų
programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 970 (Žin., 1999, Nr. 76–2291), Valstybės
alkoholio kontrolės programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 212 (Žin., 1999, Nr. 21-603).
V. SAVIŽUDYBIŲ
PREVENCIJOS KRYPTYS
11.
Savižudybių prevencijos kryptys yra šios
11.1.
informacijos teikimas ir visuomenės nuostatų keitimas. Tikslas – visuomenės ir
jos grupių socialinės dezintegracijos ir bejėgiškumo problemų šalinimas,
teigiamų nuostatų – vienos iš savižudybių prevencijos priemonių ugdymas;
11.2.
pagalba rizikos grupėms ir asmenims. Tikslas – rizikos grupių ir asmenų
nustatymas ir veiksminga pagalba jiems. Prie šios veiklos turi kuo daugiau
prisidėti bendruomenės sveikatos priežiūros, švietimo, religinių grupių,
socialinės apsaugos, teisėtvarkos, krašto apsaugos ir vidaus reikalų
struktūros, tarpusavyje bendradarbiaudamos. Daugiausia dėmesio turi būti
skiriama visuomenės grupėms, kurioms ypač reikia pagalbos: kaimo žmonėms,
vaikams ir paaugliams;
11.3.
moksliniai tyrimai ir analizė. Tikslas – nustatyti prevencinių priemonių
poreikį ir veiksmingumą, pagrįsti jų pasirinkimą, ieškoti naujų prevencijos
būdų; remiantis oficialiosios pirminės demografinės statistikos ir specialių
tyrimų duomenimis, nustatyti sociodemografines savižudybių rizikos grupes
Lietuvoje, parengti išvadas ir rekomendacijas, kaip vykdyti veiksmingesnę
savižudybių prevenciją ir rengti specialias tikslines savižudybių mažinimo
programas.
VI. ATITIKTIS ŠAKOS STRATEGIJAI IR
PRIORITETAMS
12.
Ši programa atitiks šalies sveikatos strategiją ir prioritetus, Lietuvos
sveikatos programą.
13.
Lietuvos sveikatos programoje ypač pabrėžiama būtinybė gerinti gyvenimo kokybę.
Nurodomi siekiamo gyventojų sveikatos lygio rodikliai. Greta kitų svarbių
sveikatos problemų (širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos, nelaimingi
atsitikimai ir traumos, užkrečiamosios, lytiniu būdu plintančios ligos,
imunoprofilaktika, burnos sveikata, diabetas) minimos ir psichikos ligos ir
savižudybės, numatyta: iki 2005 metų stabilizuoti sergamumą psichikos ligomis;
iki 2010 metų sumažinti savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio –
25 savižudybių 100 tūkstančių gyventojų; iki 2010 metų sumažinti sergamumą
alkoholinėmis psichozėmis iki 10 sergančiųjų 100 tūkstančių gyventojų.
14.
Ši programa padės siekti vieno iš Lietuvos sveikatos programos tikslų –
sumažinti savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio.
VII. PROGRAMOS TIKSLAI
15.
Artimiausiojo laikotarpio tikslai yra šie
15.1.
numatyti prevencijos priemones didžiausios savižudybės rizikos grupėms;
15.2.
parengti savižudybių ir krizių prevencijos mokymo programas pirminės sveikatos
priežiūros specialistams, kvalifikacijos kėlimo programas psichikos sveikatos
specialistams;
15.3.
pagerinti psichologinės pagalbos prieinamumą Lietuvos vaikams, paaugliams ir
suaugusiesiems, šiuo tikslu restruktūrizuoti pagalbos telefonu tarnybas ir
tobulinti jų veiklą;
15.4.
siekti, kad visų tarnybų, kuriose dirba savanoriai konsultantai, mokymo
programos sutaptų, o mokymo veikla būtų deramai koordinuojama;
15.5.
sukurti sistemą, kuri laiduotų nuolatines ir tęstines profesionalių psichikos
sveikatos priežiūros specialistų ir savanorių paslaugas, specialistų ir
savanorių kvalifikacijos kėlimą ir išlaikymą;
15.6.
padėti steigti naujas krizių ir savižudybių įveikimo komandas, kurios būtų
socialinių ir medicininių paslaugų teikimo tarpininkai ir užtikrintų nuolatinę
pagalbą esant krizinėms situacijoms;
15.7.
išmokyti krizių įveikimo komandų narius atpažinti savižudybės pavojų;
15.8.
skleisti visuomenės informavimo priemonėmis informaciją, ugdyti nuostatą, kad
savižudybės galima išvengti;
15.9.
nuolat teikti informaciją apie savižudybių prevenciją švietimo, teisėsaugos
struktūrų darbuotojams, įstaigų, organizacijų vadovams, dvasininkams,
visuomenės informavimo priemonių, religinių bendruomenių atstovams;
15.10.
nustatyti savižudybių rizikos atsiradimo socialines-ekonomines sąlygas,
susidariusias dėl sparčių socialinių bei ekonominių pokyčių;
15.11.
reguliariai dirbti prevencinį ir postvencinį darbą su nusižudžiusiųjų
artimaisiais.
16.
Tolesniojo laikotarpio tikslai yra šie
16.1.
iki 2010 metų sumažinti savižudybių iki vidutinio Europos rodiklio, šiuo tikslu
stiprinti vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų įtaką svarbių psichikos
sveikatos sprendimų priėmimui;
16.2.
vykdyti visuose Lietuvos rajonuose veiksmingiausias savižudybių ir
psichologinių krizių prevencijos programas;
16.3.
vykdyti savižudybių ir krizių prevenciją, intervenciją ir postvenciją visoje
Lietuvoje;
16.4.
išugdyti konstruktyvų požiūrį į gyvybę, žmogaus vertingumą ir konfliktų
sprendimą;
16.5.
diegti sveiką gyvenseną ir neigiamą požiūrį į žalingus įpročius;
16.6.
nustatyti didesnių socialinių problemų grupes ir teikti joms reikiamą
socialinę, psichologinę ir medicinos pagalbą;
16.7.
užtikrinti psichologinės pagalbos prieinamumą asmenims, turintiems emocinių,
elgesio, priklausomybės problemų, išgyvenantiems krizes, patyrusiems smurtą;
16.8.
reguliariai skleisti informaciją apie psichologinę pagalbą teikiančias
organizacijas ir pagalbos sau būdus;
16.9.
sukurti fizinės, psichologinės ir psichiatrinės reabilitacijos įstaigų,
galinčių suteikti pagalbą ištiktiesiems krizės bet kuriuo paros metu;
16.10.
vertinti programos rezultatus, prevencinių priemonių poreikį, veiksmingumą,
tikslinti veiklos kryptis.
VIII. NUMATOMI REZULTATAI
17.
Numatomi šie programos įgyvendinimo rezultatai
17.1.
pagerės savižudybių prevencija, pagalbos ketinantiesiems nusižudyti
prieinamumas;
17.2.
sustiprės psichikos sveikatos specialistų, socialinių paslaugų, nevyriausybinių
organizacijų, švietimo, teisėsaugos struktūrų darbuotojų, įstaigų, organizacijų
vadovų, religinių bendruomenių atstovų, visuomenės informavimo priemonių
vaidmuo vykdant savižudybių prevenciją;
17.3.
pradės veikti specializuotos telefono linijos, visą parą teikiančios
profesionalią pagalbą ir informaciją;
17.4.
bus sukurti įvairūs bandomieji savižudybių prevencijos modeliai, tinkamiausi
galės būti diegiami visoje Lietuvoje.
18.
Išanalizavus šios programos rezultatus, bus numatomi tolesni jos etapai.
IX. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
19.
Turi būti imamasi visų įmanomų priemonių žmogaus gyvybei išsaugoti. Nėra vienos
konkrečios savižudybės priežasties. Tai lemia daug dvasinių, psichologinių,
socialinių, psichopatologinių veiksnių. Savižudybės yra ne tik psichikos, bet
ir visuomenės sveikatos problema. Ypač turi būti saugomos vaikų, paauglių
gyvybės, jie privalo gauti visokią reikiamą pagalbą.
20.
Savižudybių galima sumažinti tikslingai suplanuotomis prevencijos priemonėmis.
Prevencijos veiksmingumas pastaruosius du dešimtmečius įrodytas ne vienoje
pasaulio valstybėje. Vienas iš mokslinių tyrimų ir analizės būdų yra
specialistų, dirbančių ekstremaliomis sąlygomis (policininkai, kariai,
gaisrininkai, kalinių prižiūrėtojai, greitosios medicinos pagalbos brigadų
darbuotojai, „Aro“ pareigūnai, apsaugos darbuotojai), tyrimai. Reikia sutelkti
neuropsichofiziologų, neurobiologų ir kitų specialistų pastangas, kad kuo
greičiau būtų nustatomi asmenys, linkę į savižudybę. Būtų tikslinga kiekvienoje
apskrityje įsteigti laboratoriją, galinčią per metus ištirti ir patikrinti po
1,5–2 tūkstančius asmenų (per metus nusižudo apie 1500 asmenų, dar keliolika
tūkstančių bando žudytis – apie 20000 rizikos atvejų). Kiekvienai laboratorijai
tektų po 2000 asmenų.
Kad
lėšos būtų naudojamos racionaliai, šiuo metu nuspręsta įsteigti vieną
laboratoriją Vilniuje ir 2–3 metus atlikti tyrimus. Tinkamiausi modeliai būtų
diegiami ir kituose Lietuvos miestuose. Būtų sudaryta ekspertų grupė, kuri,
stebėdama ir analizuodama bandomojo tyrimo modelį, teiktų pasiūlymus dėl
tolesnių programų.
21.
Interneto puslapis leis sužinoti apie įstaigas, institucijas, nevyriausybines
organizacijas, kurios gali patarti, padėti tiems, kuriems kyla psichologinių ir
socialinių problemų. Psichologinės pagalbos tarnybos telefonai, veikiantys visą
parą, gali suteikti reikiamą psichologinę pagalbą krizių ištiktiems asmenims.
22.
Programos vykdytojai – Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo
ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų
ministerija, Teisingumo ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Vilniaus
universitetas, Vaikų ir jaunimo psichologinis centras, Teisės universitetas,
psichikos sveikatos centrai, Valstybinis psichikos sveikatos centras, Lietuvos
suicidologų asociacija, Žiegždrių psichiatrijos ligoninė, Kauno medicinos
universitetas, Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija,
greitoji medicinos pagalba, Socialinių tyrimų institutas ir kiti.
23.
Vykdyti šią programą numatoma Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Galimi ir kiti finansavimo šaltiniai.
24.
Šios programos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.
––––––––––––––––
Savižudybių prevencijos 2003–2005 metų programos
priedas
Savižudybių
prevencijos 2003–2005 metų programos įgyvendinimo priemonės
Priemonės pavadinimas
Vykdytojas
Įvykdymo terminas
Reikiamos lėšos, litais
2003 metais
2004 metais
2005 metais
I. Informacijos
teikimas ir mokymas
1.
Parengti ir išleisti metodinę priemonę pedagogams apie vaikų ir paauglių
savižudybių prevenciją (kaip atpažinti rizikos grupei priklausančius
moksleivius, teikti jiems psichologinę paramą, bendradarbiauti su jų šeima)
Švietimo ir 3mokslo
ministerija, Respublikinis pedagoginis-psichologinis centras
2004 metai
–
25000 (paprastosioms išlaidoms)
–
2.
Organizuoti pedagogų kvalifikacijos kėlimo kursus – mokyti savižudybių
prevencijos mokykloje
Švietimo ir mokslo
ministerija, Pedagogų profesinės raidos centras
2003–2005 metai
10000 (paprastosioms išlaidoms)
10000 (paprastosioms išlaidoms)
10000 (paprastosioms išlaidoms)
3.
Parengti ir siūlyti būsimiesiems pedagogams pasirenkamojo studijų dalyko
programą „Savižudybių prevencija mokykloje“
Švietimo ir mokslo
ministerija, Vilniaus pedagoginio universiteto Psichologinės pagalbos centras
2003–2005 metai
10000 (paprastosioms išlaidoms)
10000 (paprastosioms išlaidoms)
10000 (paprastosioms išlaidoms)
4.
Parengti ir išleisti psichologinės pagalbos (savižudybių prevencijos)
metodines rekomendacijas mokyklų psichologams, socialiniams pedagogams,
socialiniams darbuotojams ir kitiems specialistams, kaip dirbti su rizikos
grupės vaikais, paaugliais ir jaunimu
Švietimo ir mokslo
ministerija, Respublikinis pedagoginis-psichologinis centras
2003–2005 metai
25000 (paprastosioms išlaidoms)
25000 (paprastosioms išlaidoms)
25000 (paprastosioms išlaidoms)
5. Nuolat
mokyti įvairių specialybių darbuotojus – savanorius, pedagogus, medikus,
moksleivius, studentus, tėvus ir visuomenės informavimo priemonių atstovus –
savižudybių prevencijos
Švietimo ir mokslo
ministerija, Vilniaus universitetas, Vilniaus pedagoginis universitetas,
Telšių vaikų ir jaunimo psichologinis centras
2003–2005 metai
35000 (paprastosioms išlaidoms)
35000 (paprastosioms išlaidoms)
35000 (paprastosioms išlaidoms)
6. Rengti mokomąsias paskaitas ir kvalifikacijos
kėlimo kursus Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo darbuotojams
(savižudybių prevencijos modelio įkalinimo įstaigose taikymas)
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas
2004 metai
–
20000 (paprastosioms išlaidoms)
–
7.
Skaityti paskaitas švietimo, sveikatos, teisėsaugos institucijų ir įstaigų
darbuotojams, religinių ir kitų bendruomenių nariams
Vilniaus universitetas,
Valstybinis psichikos sveikatos centras, Telšių vaikų ir jaunimo
psichologinis centras, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės
psichologinės pagalbos tarnybų asociacija
2003–2005 metai
15000 (paprastosioms išlaidoms)
15000 (paprastosioms išlaidoms)
15000 (paprastosioms išlaidoms)
8.
Skleisti savižudybių prevencijos idėjas visuomenės informavimo priemonėmis
Vilniaus universitetas,
Valstybinis psichikos sveikatos centras, Telšių vaikų ir jaunimo
psichologinis centras, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės psichologinės
pagalbos tarnybų asociacija
2003–2005 metai
15000 (paprastosioms išlaidoms)
15000 (paprastosioms išlaidoms)
15000 (paprastosioms išlaidoms)
9. Sukurti duomenų apie specialistų, dirbančių
ekstremaliomis sąlygomis, fizinį ir psichologinį pasirengimą, būklę, ligas ir
mirtingumą bazę
Lietuvos teisės universitetas
2004–2005 metai
–
20000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 10000,
nepaprastosioms išlaidoms – 10000
20000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 10000,
nepaprastosioms išlaidoms – 10000
10. Parengti ir išleisti informacinių leidinių apie
psichikos sutrikimus patyrus traumą specialistams, dirbantiems ekstremaliomis
sąlygomis, visuomenei
Lietuvos teisės universitetas
2003–2005 metai
20000 (paprastosioms išlaidoms)
20000 (paprastosioms išlaidoms)
20000 (paprastosioms išlaidoms)
11.
Rengti savižudybių prevencijos seminarus Vilniaus miesto psichikos sveikatos
centro darbuotojams, bendrosios praktikos gydytojams, mėginusių nusižudyti
asmenų artimiesiems
Vilniaus universitetas,
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras
2003–2005
metai
18000 (paprastosioms išlaidoms)
18000 (paprastosioms išlaidoms)
18000 (paprastosioms išlaidoms)
12.
Leisti informacinius leidinius psichikos sveikatos centrų darbuotojams,
bendrosios praktikos gydytojams, mėginusių nusižudyti asmenų artimiesiems
Vilniaus universitetas,
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, Valstybinis psichikos sveikatos
centras, Lietuvos suicidologų asociacija
2003–2004
metai
4000 (paprastosioms išlaidoms)
4000 (paprastosioms išlaidoms)
–
13.
Išleisti informacinį leidinį apie savižudybes Vilniaus mieste
Vilniaus universitetas,
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras, Lietuvos telefoninės
psichologinės pagalbos tarnybų asociacija
2004
metai
–
3000 (paprastosioms išlaidoms)
–
14. Mokyti kompleksinės pagalbos rizikos grupių
vaikams ir jaunimui specialistus, dirban-čius su rizikos grupės asmenimis
(gydytojus, slaugytojus, mokytojus, socialinių tarnybų, vaikų teisių apsaugos
tarnybų, policijos darbuotojus) pasirinktame Lietuvos regione
Vilniaus universitetas, Kauno medicinos
universitetas, Švietimo ir mokslo ministerija
2004 metai
–
30000 (paprastosioms išlaidoms)
–
Iš viso
152000
250000
168000
Iš jų
Paprastosioms išlaidoms
152000
240000
158000
Nepaprastosioms išlaidoms
–
10000
10000
II. Pagalba žudytis linkusiems asmenims
15. Teikti individualią ir grupinę psichologinę pagalbą
rizikos grupės vaikams ir paaugliams specialios globos namuose
Respublikinis
pedagoginis-psichologinis centras
2003–2005 metai
5000 (paprastosioms išlaidoms)
5000 (paprastosioms išlaidoms)
5000 (paprastosioms išlaidoms)
16.
Mokyti būsimus pedagogus
savanorius savižudybių prevencijos mokyklose
Vilniaus pedagoginio
universiteto Psichologinės pagalbos centras
2003–2005 metai
5000 (paprastosioms išlaidoms)
5000 (paprastosioms išlaidoms)
5000 (paprastosioms išlaidoms)
17.
Organizuoti individualų darbą su
asmenimis, linkusiais į savižudybę, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas
2004–2005 metai
–
25000 (paprastosioms išlaidoms)
25000 (paprastosioms išlaidoms)
18.
Skatinti linkusių į savižudybę
asmenų socialinių ryšių su išorine aplinka išsaugojimą ir sudaryti jiems
reikiamas sąlygas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime
Lukiškių tardymo izoliatorius- kalėjimas
2004–2005 metai
–
4000 (paprastosioms išlaidoms)
4000 (paprastosioms išlaidoms)
19.
Organizuoti meninę saviveiklą
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime
Lukiškių tardymo izoliatorius- kalėjimas
2004–2005 metai
–
1000 (paprastosioms išlaidoms)
1000 (paprastosioms išlaidoms)
20.
Organizuoti rizikos grupių vaikų
ir jaunuolių psichikos sveikatos priežiūrą Kaišiadorių savivaldybėje; ištirti
paslaugų veiksmingumą ir prieinamumą
Vilniaus universitetas, Kauno medicinos
universitetas
2004–2005 metai
–
20000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 15000,
nepaprastosioms išlaidoms – 5000
40000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 35000,
nepaprastosioms išlaidoms – 5000
21.
Įdiegti savižudybių prevencijos
stacionarinės ambulatorinės pagalbos modelį Žiegždrių psichiatrijos
ligoninėje (moterų ir bendras stacionaro skyrius, mobili ambulatorinės
pagalbos komanda, šviesos terapijos kabinetas)
Žiegždrių psichiatrijos ligoninė
2004 metai
–
152000 (paprastosioms išlaidoms)
–
22.
Įdiegti savižudybių prevencijos
stacionarinės ambulatorinės pagalbos modelį Vilniaus miesto psichikos
sveikatos centre
Vilniaus universitetas,
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras
2004 metai
–
200000 (paprastosioms išlaidoms)
–
23.
Sudaryti krizių įveikimo
specialistų komandą ir vykdyti savižudybių postvenciją (pagalba
nusižudžiusiųjų artimiesiems ir (ar) kitiems rizikos grupių asmenims)
Telšių vaikų ir jaunimo
psichologinis centras
2003–2005 metai
50000 (paprastosioms išlaidoms)
50000 (paprastosioms išlaidoms)
50000 (paprastosioms išlaidoms)
24.
Įsteigti visą parą veikiantį
psichologinės pagalbos centrą
Telšių vaikų ir jaunimo
psichologinis centras
2004–2005 metai
–
80000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 30000,
nepaprastosioms išlaidoms – 50000
30000 (paprastosioms išlaidoms)
25.
Įvesti 800-ąją paslaugą visoje
Lietuvoje vaikams ir paaugliams (reorganizavus šiuo metu veikiančias paguodos
telefonų linijas, ilgės darbo laikas)
Lietuvos telefoninės
psichologinės pagalbos tarnybų asociacija
2003–2005 metai
12000 (paprastosioms išlaidoms)
12000 (paprastosioms išlaidoms)
11000 (paprastosioms išlaidoms)
26.
Įvesti 800-ąją paslaugą visoje
Lietuvoje vyresnio amžiaus asmenims (reorganizavus šiuo metu veikiančias
paguodos telefonų linijas, ilgės darbo laikas)
Lietuvos telefoninės
psichologinės pagalbos tarnybų asociacija
2003–2005 metai
8000 (paprastosioms išlaidoms)
8000 (paprastosioms išlaidoms)
4000 (paprastosioms išlaidoms)
27.
Įvesti vieną 800-ąjį numerį
profesionalioms tarnyboms (reorganizavus šiuo metu veikiančias paguodos
telefonų linijas, ilgės darbo laikas)
Lietuvos telefoninės
psichologinės pagalbos tarnybų asociacija
2003–2005 metai
8000 (paprastosioms išlaidoms)
8000 (paprastosioms išlaidoms)
4000 (paprastosioms išlaidoms)
28.
Teikti socialinės-psichologinės
reabilitacijos paslaugas nusižudžiusiųjų artimiesiems
Vilniaus universitetas,
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras
2003–2005 metai
1000 (paprastosioms išlaidoms)
1000 (paprastosioms išlaidoms)
1000 (paprastosioms išlaidoms)
29.
Teikti psichokorekcijos ir
psichosocialinės reabilitacijos paslaugas rizikos grupės asmenims
Vilniaus universitetas,
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras
2003–2005 metai
100000 (paprastosioms išlaidoms)
140000 (paprastosioms išlaidoms)
140000 (paprastosioms išlaidoms)
291. Remti
psicho-loginės pagalbos tarnybas, teikiančias geros kokybės psi-chologinės
pagalbos telefonu paslaugas – iš Lietuvos Respub-likos valstybės biu-džeto
lėšų apmokėti telefono pokalbius gyventojams, skam-binantiems į
psicho-loginės pagalbos tarnybas, kurioms suteikta 800–oji paslauga, taip pat
iš dalies padengti jų administravimo išlaidas
Socialinės apsaugos ir
darbo ministerija
2003–2005 metai
190000 (išlaidoms)
190000 (išlaidoms)
250000 (išlaidoms)
Iš
viso
189000
711000
318000
Iš
jų
Paprastosioms
išlaidoms
189000
304000
313000
Nepaprastosioms
išlaidoms
–
407000
5000
III. Moksliniai tyrimai ir
analizė
30.
Atlikti nuteistųjų ir
kalinamųjų, linkusių į savižudybę, tyrimą
Lukiškių tardymo izoliatorius- kalėjimas
2004 metai
–
30000 (paprastosioms išlaidoms)
–
31.
Atlikti vaikų ir paauglių
savižudybių ir bandymo žudytis kompleksinį tyrimą
Vilniaus universitetas, Kauno medicinos
universitetas
2003–2005 metai
75000 (paprastosioms išlaidoms)
75000 (paprastosioms išlaidoms)
75000 (paprastosioms išlaidoms)
32.
Sukurti visuomenės psichikos
sveikatos rodiklių pasirinktame Lietuvos regione monitoringo sistemą
Kauno medicinos universitetas, Vilniaus
universitetas, Valstybinis psichikos sveikatos centras, visuomenės sveikatos
centrai
2004–2005 metai
–
30000 (paprastosioms išlaidoms)
30000 (paprastosioms išlaidoms)
33.
Sukurti laboratoriją
specialistų, dirbančių ekstremaliomis sąlygomis, būklei vertinti
Lietuvos teisės universitetas
2004–2005 metai
–
10000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 5000,
nepaprastosioms išlaidoms – 5000
10000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 5000,
nepaprastosioms išlaidoms – 5000
34.
Atlikti nusižudžiusiųjų
psichologinę autopsiją
Vilniaus universitetas
2003–2005 metai
20000 (paprastosioms išlaidoms)
20000 (paprastosioms išlaidoms)
20000 (paprastosioms išlaidoms)
35.
Atlikti kompleksinį mėginusių
nusižudyti suaugusiųjų tyrimą
Greitosios medicinos pagalbos stotis, Vilniaus
universitetas, Greitosios medicinos pagalbos ligoninės Ūmių apsinuodijimų
skyrius, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centras
2004–2005 metai
–
75000 (paprastosioms išlaidoms)
75000 (paprastosioms išlaidoms)
36.
Įdiegti savižudybių rizikos
nustatymo skales
Vilniaus universitetas, Kauno medicinos
universitetas, Lietuvos teisės universitetas
2004–2005 metai
–
50000 (paprastosioms išlaidoms)
50000 (paprastosioms išlaidoms)
37.
Nustatyti savižudybių
socialinius rizikos veiksnius (sociologiniai tyrimai pasirinktose
savivaldybėse)
Sociologinių tyrimų institutas
2003–2005 metai
15000 (paprastosioms išlaidoms)
42000 (paprastosioms išlaidoms)
18000 (paprastosioms išlaidoms)
38.
Ištirti psichologines problemas,
kylančias kariams, atliekantiems privalomąją tarnybą
Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas
2003 metai
–
–
–
39.
Atlikti bandomuosius tyrimus
pagal streso įvertinimo metodiką, patikrinti jos patikimumą; ištirti karių
išgyvenamo streso lygį ir dinamiką bazinio parengimo metu
Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas
2004 metai
–
–
–
40.
Ištirti karių išgyvenamo streso
lygį ir dinamiką po bazinio parengimo (naujoje tarnybos vietoje)
Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas
2005 metai
–
–
–
Iš viso
95000
290000
260000
Iš jų
Paprastosioms išlaidoms
95000
285000
255000
Nepaprastosioms išlaidoms
–
5000
5000
IV.
Kitos priemonės
41.
Parengti, vykdyti ir vertinti
adaptacijos, integracijos ir resocializacijos įkalinimo įstaigose programas
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos,
Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas
2004 –2005 metai
–
40000 (paprastosioms išlaidoms)
40000 (paprastosioms išlaidoms)
42.
Rengti ir vykdyti specialistų,
dirbančių ekstremaliomis sąlygomis, abilitacijos ir reabilitacijos programas
Lietuvos teisės universitetas
2003–2005 metai
30000, iš jų paprastosioms išlaidoms – 20000,
nepaprastosioms išlaidoms – 10000
30000 (paprastosioms išlaidoms)
30000 (paprastosioms išlaidoms)
43.
Sudaryti nuolat veikiančią
programos priemonių veiksmingumo mokslinio-ekonominio vertinimo ekspertų
grupę, toliau vykdyti programą
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo
ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo
ministerija, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės
psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas
2003–2005 metai
50000 (paprastosioms išlaidoms)
50000 (paprastosioms išlaidoms)
50000 (paprastosioms išlaidoms)
44.
Sukurti informacijos apie
savižudybių prevenciją puslapį internete
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo
ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo
ministerija, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės
psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas
2003–2005 metai
2000 (paprastosioms išlaidoms)
1000 (paprastosioms išlaidoms)
1000 (paprastosioms išlaidoms)
45.
Surengti nacionalinę
konferenciją (kartą per metus)
Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos
telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas
2003–2005 metai
10000 (paprastosioms išlaidoms)
10000 (paprastosioms išlaidoms)
10000 (paprastosioms išlaidoms)
46.
Surengti tarptautinę
konferenciją
Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos
telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas
2003–2005 metai
–
60000 (paprastosioms išlaidoms)
–
47.
Dalyvauti tarptautinėse
savižudybių prevencijos konferencijose
Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo
ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo
ministerija, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos telefoninės
psichologinės pagalbos tarnybų asociacija, Vilniaus universitetas
2003–2005 metai
50000 (paprastosioms išlaidoms)
50000 (paprastosioms išlaidoms)
50000 (paprastosioms išlaidoms)
48.
Įsigyti užsienyje leidžiamos
mokslinės literatūros
Vilniaus universitetas, Kauno medicinos
universitetas, Lietuvos suicidologų asociacija, Lietuvos teisės universitetas
2003–2005 metai
10000 (paprastosioms išlaidoms)
10000 (paprastosioms išlaidoms)
10000 (paprastosioms išlaidoms)
49.
Nustatyti destruktyvaus ir
autodestruktyvaus elgesio paplitimą ir klinikinius psichologinius ypatumus
krašto apsaugos sistemoje
Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas
2003 metai
–
–
–
50.
Surengti mokomųjų seminarų ir
pratybų ciklą parinktai komandai, suteikti jai žinių apie streso, depresijų,
agresijų ir autoagresijos mažinimą ir prevenciją ir atitinkamų įgūdžių
Karo medicinos tarnyba, Vilniaus universitetas
2004 metai
–
–
–
51.
Sukurti vieną Lietuvos
telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų asociacijos informacinę
statistikos sistemą
Lietuvos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybų
asociacija
2003 –2004 metai
30000 (paprastosioms išlaidoms)
–
–
Iš viso
379000
901000
568000
Iš jų
Paprastosioms išlaidoms
379000
494000
563000
Nepaprastosioms išlaidoms
-
407000
5000
Iš viso metams
823000
1734000
1205000
Iš jų
Paprastosioms išlaidoms
813000
1312000
1185000
Nepaprastosioms išlaidoms
10000
422000
20000
Iš viso programai (2003–2005 metai)
3762000
Iš jų
Paprastosioms išlaidoms
3310000
Nepaprastosioms išlaidoms
452000
Priedo pakeitimai
Nr. 1193, 2003-09-30,
Žin., 2003, Nr. 93-4203 (2003-10-03)
Nr. 1099, 2004-08-31,
Žin., 2004, Nr. 134-4861 (2004-09-02)
________________________
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
1193,
2003-09-30, Žin., 2003, Nr. 93-4203 (2003-10-03)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. BALANDŽIO 10 D. NUTARIMO NR. 451 ,,DĖL
SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS 2003-2005 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
2.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr.
1099,
2004-08-31, Žin., 2004, Nr. 134-4861 (2004-09-02)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. BALANDŽIO 10 D. NUTARIMO NR. 451 ,,DĖL
SAVIŽUDYBIŲ PREVENCIJOS 2003-2005 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Angonita Rupšytė (2004-09-05)
anrups@lrs.lt