ĮSTATYMO „DĖL LAIKINOSIOS ATSISKAITYMŲ TVARKOS IR SĄLYGŲ“ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

1. Už šalyje supirktą, taip pat perdirbtą žemės ūkio produkciją atsiskaitoma pirmiausia, tai yra prieš kitus mokėjimus.

2. Tik po to, kai iš visų ūkio subjekto sąskaitų šalies ir užsienio bankuose atsiskaityta už šalyje supirktą žemės ūkio produkciją ir maisto produktus bei apmokėta pagal dokumentus, susijusius su darbo santykiais, atsiskaitoma su biudžetu ir socialinio draudimo įstaigomis pagal gautų mokėjimo dokumentų eiliškumą. Pažeidus pinigų nurašymo iš mokėtojų sąskaitų nustatytą eilės tvarką, bankų vadovai atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

1. Žemės ūkio produkciją superkančios įmonės atsiskaito su tos produkcijos pardavėjais mokamaisiais pavedimais ir mokamaisiais reikalavimais, kuriuos Lietuvos Respublikos bankai priima bei apskaito, nors mokėtojų sąskaitose ir nėra pakankamai lėšų.

2. Žemės ūkio produkcijos gamintojai, žemės ūkio produkciją superkančios, perdirbančios bei prekybos ir kitos įmonės, parduodančios žemės ūkio produkciją ir maisto produktus, tarpusavio sutartyse privalo nurodyti šalies ir užsienio bankuose esančias sąskaitas.

3. Prekybos įmonės ir organizacijos už perkamas iš žemės ūkio produkcijos perdirbimo pramonės įmonių prekes atsiskaito apmokėdamos tiekėjų inkasuotus mokamuosius reikalavimus.

4. Bankų įstaigos tikrina, ar produkcijos gavėjai laiku apmoka atsiskaitomuosius dokumentus. Jeigu išaiškinama, jog atsiskaitomieji dokumentai banko įstaigoms buvo pateikti ne laiku, tai produkcijos gavėjai ne ginčo tvarka moka bankui 0,2 procento baudą už kiekvieną pradelstą dieną.

5. Už laiku neapmokėtus mokamuosius pavedimus ir mokamuosius reikalavimus bankai apskaičiuoja ir ne ginčo tvarka išieško gavėjo naudai 0,2 procento delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną.

6. Delspinigius už pristatytą bet neapmokėtą žemės ūkio produkciją pradėti skaičiuoti nuo 1992 m. gruodžio 15 d.

7. Žemės ūkio produkcijos gamintojai, žemės ūkio produkciją superkančios, perdirbančios bei prekybos ir kitos įmonės, parduodančios žemės ūkio produkciją ir maisto produktus, atsiskaito su šios produkcijos pardavėjais sutartyse numatytais terminais, kurių trukmė negali būti ilgesnė, negu nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruoti ūkio subjektai, jeigu jų prievolės negarantuotos tarpusavio sutartyje, atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir moka 0,2 procento priklausančios išmokėti sumos dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė užtikrina, kad jos nutarimuose nustatomi delspinigiai neviršytų 0,2 procento.

3. Žemės ūkio produkcijos gamintojai, žemės ūkio produkciją superkančios, perdirbančios bei prekybos ir kitos įmonės, parduodančios žemės ūkio produkciją ir maisto produktus, sudarydamos tarpusavio sutartis, atsiskaitymo sąlygas numato ne blogesnes, negu nustatytos šio įstatymo.

1. Jeigu žemės ūkio produkciją superkančios, perdirbančios bei prekybos ir kitos įmonės, parduodančios žemės ūkio produkciją ir maisto produktus, iš karto už šias prekes neatsiskaito, nuo kitos po prekių pateikimo dienos prekių pardavėjui kiekvieną mėnesį moka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio palūkanas.

2. Pasibaigus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytiems maksimaliems atsiskaitymų tarp ūkio subjektų terminams, banko įstaigos ne ginčo tvarka pardavėjo naudai išieško šalių susitarimu nustatyto dydžio, bet ne mažesnius kaip 0,2 procento priklausančios išmokėti sumos, delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

3. Jeigu per 30 dienų po Vyriausybės nustatytų maksimalių atsiskaitymo tarp ūkio subjektų terminų neatsiskaitoma, banko įstaigos kiekvieną mėnesį apskaičiuoja ir ne ginčo tvarka išieško pardavėjo naudai 10 procentų priklausančios išmokėti sumos dydžio baudą.

Įstatymas galioja iki 1998 m. gruodžio 31 d.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS