VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Table of Provisions (107)
Statutory Text (107 Articles)
1. Šis Įstatymas nustato
viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę,
viešųjų pirkimų kontrolės bei ginčų sprendimo tvarką.
2. Įstatymo
nuostatos suderintos su šio Įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės
aktais.
1. Šis
Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos
viešųjų pirkimų įstatymo straipsnius, dalis, punktus ir nuostatas bei šio
Įstatymo 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2003 m. kovo 1 d.
2. Įstatymo 1 straipsnyje
išdėstyto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies
nuostata dėl paskelbimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos
specialiame leidinyje, 7 straipsnio 2 dalies 14, 15, 16 ir 17 punktai, 9
straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktai, 2 dalies 9 punktas, 3 dalies 1 punkto
nuostata dėl veiklos vykdymo trečiojoje šalyje, kai tam fiziškai nenaudojami
Europos Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė, 3 dalies 3 punkto nuostatos dėl
paslaugų apyvartos Europos Bendrijoje, 4 dalies nuostata dėl informacijos
perdavimo Europos Komisijai bei 5 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl
informacijos perdavimo Europos Komisijai, 19 straipsnio 1 dalies nuostata dėl
spausdinimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,
5, 6 bei 7 dalys, 20 straipsnio 2 dalies 21 punkto nuostata dėl nuorodos į
paskelbimą Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame leidinyje,
23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl terminų skaičiavimo nuo skelbimo apie
pirkimą išspausdinti išsiuntimo Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos
specialiam leidiniui, 29 straipsnio 4 dalies nuostata dėl kompetentingų
institucijų sąrašo pateikimo šalims Europos Sąjungos narėms bei Europos
Komisijai, 34 straipsnio 4 dalis, 45 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata dėl
Europos Komisijos informavimo, 104 straipsnis, 105 straipsnis ir 106 straipsnio
1 dalies nuostata dėl Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimų įsigalioja nuo
Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje dienos.
3. Nuo Lietuvos Respublikos
narystės Europos Sąjungoje dienos netenka galios šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų
įstatymo 9 straipsnio
1 dalies 8 ir 9 punktai.
4. Įsigaliojus šiam Įstatymui,
iki jo įsigaliojimo paskelbti (kvietimą paskelbus spaudoje arba jį išsiuntus
tiekėjams (rangovams) pirkimai atliekami ir gauti skundai nagrinėjami pagal
1999 m. birželio 3 d. priimto Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
VIII-1210 (Žin., 1999, Nr. 56-1809) nuostatas.
Straipsnio pakeitimai
Nr. IX-1581, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr.
57-2529 (2003-06-13)
Nr.
IX-1894, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr.
123-5579 (2003-12-30)
Pasiūlyti Vyriausybei iki 2003
m. kovo 1 d. patvirtinti teisės aktus, reikalingus šiam Įstatymui įgyvendinti,
arba įgalioti kitas institucijas tai padaryti iki nurodytos datos.
Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS
PREZIDENTAS VALDAS
ADAMKUS
Lietuvos
Respublikos
2002
m. gruodžio 3 d.
įstatymo
Nr. IX-1217
1
priedėlis
[neteko galios]
Priedėlio
pakeitimai
Nr.
IX-1894,
2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)
Lietuvos
Respublikos
2002
m. gruodžio 3 d.
įstatymo
Nr. IX-1217
2
priedėlis
[neteko galios]
Priedėlio
pakeitimai
Nr.
IX-1894,
2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)
Lietuvos
Respublikos
2002
m. gruodžio 3 d.
įstatymo
Nr. IX-1217
priedas
[neteko galios]
Prieio
pakeitimai
Nr.
IX-1894,
2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)
______________________
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr.
IX-1581, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR
PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos
Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1894,
2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5579 (2003-12-30)
VIEŠŲJŲ
PIRKIMŲ ĮSTATYMO IR VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
Įstatymas
įsigalioja nuo 2004-01-01.
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2003-12-30)
aubodi@lrs.lt
pirkimų principai ir jų laikymasis
1. Perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant
pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo,
nediskriminavimo, skaidrumo principų.
2. Pirkimų tikslas –
vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pirkimų principais sudaryti
pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti
perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai)
reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.
3.
Jeigu perkančioji organizacija perduoda specialiąsias ar išimtines teises
teikti viešąsias paslaugas kitai organizacijai, kuri nėra perkančioji
organizacija, ji privalo užtikrinti, kad dokumente, kuriuo šios teisės
perduodamos, būtų reikalavimas perkant viešosioms paslaugoms teikti reikalingas
prekes laikytis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų principų.
1. Perkančioji
organizacija ir tiekėjai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, negali
atskleisti informacijos, kurios konfidencialumą nurodė perkančioji organizacija
ar tiekėjas.
2. Perkančioji
organizacija, Viešojo pirkimo komisijos nariai, ekspertai ir kiti
asmenys neturi teisės atskleisti informacijos, susijusios su atliktomis pirkimo
procedūromis, jeigu jos atskleidimas prieštarauja įstatymams, daro nuostolių
teisėtiems šalių komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą
konkurenciją.
1.
Pirkimas prasideda Viešųjų pirkimų tarnybai gavus perkančiosios organizacijos
pateiktą pirkimo skelbimą; kai pirkimas atliekamas neskelbiamų derybų arba
supaprastintų neskelbiamų derybų būdu – pateikus kandidatui (kandidatams)
kvietimą dalyvauti derybose; perkant laikantis įprastos komercinės praktikos –
kai perkančioji organizacija kreipiasi į tiekėją (tiekėjus) prašydama pateikti
perkamų prekių, paslaugų ar darbų kainas ir sąlygas.
2. Pirkimas
pasibaigia, kai
1) sudaroma pirkimo
sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso
laimėtojas, kuris nekviečiamas tolesnėms pirkimo procedūroms;
2) atmetami visi
pasiūlymai;
3) nutraukiamos
pirkimo procedūros;
4) per nustatytą
terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas;
5) pasibaigia
pasiūlymų galiojimo laikas ir nesudaroma pirkimo sutartis dėl priežasčių,
kurios priklauso nuo tiekėjų.
3. Perkančioji
organizacija, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki
pirkimo sutarties sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu
atsirado aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės, paslaugos
ar darbai tapo nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti). Tais atvejais, kai
pirkimo vertė didesnė už nurodytas šio Įstatymo 10 straipsnyje, perkančioji
organizacija apie pirkimo procedūrų nutraukimą praneša Viešųjų pirkimų tarnybai
ir prašo apie tai paskelbti Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame
leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.
1. Viešųjų pirkimų
tarnyba – viešųjų pirkimų veiklą koordinuojanti ir prižiūrinti, kaip ją
atliekant laikomasi šio Įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų,
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos
Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo
nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto. Viešųjų pirkimų tarnybos
nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2.
Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijos
1) rengti ir teikti
tvirtinti Vyriausybei pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;
2) pagal
kompetenciją rengti ir priimti pirkimus reglamentuojančius teisės aktus;
3) kontroliuoti,
kaip atliekant pirkimus laikomasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo
ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų, vykdyti šių
teisės aktų pažeidimų prevenciją;
4) tvirtinti pirkimo
dokumentų techninių reikalavimų parengimo metodiką;
5) rinkti, kaupti ir
analizuoti informaciją apie numatomus ir atliekamus pirkimus, sudarytas pirkimų
sutartis bei sutarčių įvykdymo rezultatus ir teikti ją valstybės ir
savivaldybių institucijoms, įstaigoms bei visuomenei;
6) analizuoti ir
vertinti pirkimų sistemą, rengti pasiūlymus, kaip ją tobulinti;
7) organizuoti
perkančiųjų organizacijų valstybės tarnautojų ar darbuotojų, atsakingų už
pirkimus, mokymą, juos mokyti;
8) konsultuoti
perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus ar organizuoti jų konsultavimą pirkimų
klausimais;
9) sprendžiant
pirkimo klausimus, palaikyti ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių
institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis;
10) nustatyti
skelbiamos informacijos (išankstinių skelbimų apie numatomus pirkimus, skelbimų
apie pirkimus, kvietimų į pirkimo procedūras, skelbimų apie sudarytas pirkimų
sutartis ir sutarčių įvykdymo rezultatus bei kitų skelbimų apie atliekamus
pirkimus) privalomuosius reikalavimus;
11) tvirtinti
pirkimo vertės apskaičiavimo metodiką;
12) tvirtinti
kainodaros nustatymo metodiką;
13) tvirtinti
pirkimų ataskaitų tipines formas;
14) rengti ir teikti
Europos Komisijai jos nustatytais terminais bei forma statistines prekių,
paslaugų ir darbų pirkimo metines ataskaitas bei kitą jos prašomą informaciją;
15) pateikti Europos
Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui skelbti
perkančiųjų organizacijų skelbimus ir užtikrinti perkančiųjų organizacijų
perduodamų kitų pranešimų bei informacijos skelbimą;
16) pranešti Europos
Komisijai apie šio Įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje ir 34
straipsnio 4 dalyje nurodytus pirkimus;
17) pateikti prašymą
Europos Komisijai dėl šio Įstatymo 105 straipsnyje nurodyto sutaikymo;
18) kita teisės aktų
nustatyta veikla.
3. Viešųjų pirkimų
tarnybos teisės
1) gauti iš
perkančiosios organizacijos su pirkimais susijusią informaciją;
2) gauti
perkančiosios organizacijos, Viešojo pirkimo komisijos ar jos narių bei pirkimo
procedūrose dalyvaujančių ekspertų veiksmų ir sprendimų, susijusių su pirkimu,
paaiškinimus;
3) pirkimo
dokumentus ir tiekėjų pasiūlymus pateikti papildomai ekspertizei;
4) nustačius
įstatymų pažeidimus, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti ar
nutraukti pirkimo procedūras, panaikinti arba pakeisti šio Įstatymo reikalavimų
neatitinkančius sprendimus ar veiksmus;
5) šiame Įstatyme
nustatytais atvejais duoti sutikimą perkančiajai organizacijai nutraukti
pirkimo procedūras;
6) šį Įstatymą
pažeidusius asmenis įstatymų nustatyta tvarka traukti administracinėn
atsakomybėn.
1. Pirkimo vertė
skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio Įstatymo 6
straipsnio 1 dalyje.
2. Perkančioji
organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali
būti išvengta šio Įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. Perkančioji organizacija
turi teisę skaidyti pirkimo vertę į dalis tik tuo atveju, jei visoms
išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas (būdai),
pasirinktas pagal šio Įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei.
3. Pirkimo vertės
nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio
Įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo
taikymo.
4. Prekių ar paslaugų
pirkimo vertė apskaičiuojama pagal Viešųjų
pirkimų tarnybos patvirtintą perkamų prekių ar paslaugų vertės nustatymo
metodiką, o darbų – atsižvelgiant į visam objektui reikalingus darbus.
5.
Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną
kartą ir sudarytos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė
yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.
6. Jeigu prekių ar
paslaugų pirkimai atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba kai
sudarytas pirkimo sutartis numatyta per tam tikrą laikotarpį atnaujinti,
pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų
1) pirkimo vertė yra
faktinė to paties kodo pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą pirkimo
objektų kodų sąrašą pirkimo sutarčių, sudarytų per pastaruosius finansinius
metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma)
atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar vertės
pokyčius per 12 mėnesių nuo šios pirkimo sutarties sudarymo;
2) pirkimo vertė yra
bendra visų pirkimo sutarčių, sudarytų per 12 mėnesių nuo pirmojo prekių
pristatymo ar per pirkimo sutarties galiojimo laikotarpį, jeigu jis yra
ilgesnis kaip 12 mėnesių, numatoma vertė.
7. Jeigu numatomoje
sudaryti pirkimo sutartyje yra nustatyta pirkimo sutarties pratęsimo galimybė
(opcionas), pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje
numatytų įsigyti prekių arba paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie
bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.
8.
Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai, numatant
prekes įsigyti ar to nenumatant, pirkimo vertė skaičiuojama
1) jeigu numatoma
sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, –
bendra numatomos pirkimo sutarties vertė arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė
yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė,
įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos prekės);
2) jeigu numatoma
sudaryti neterminuotą pirkimo sutartį arba jei abejojama dėl pirkimo sutarties
trukmės, – pirkimo sutarties mėnesio vertė padauginama iš 48.
9.
Apskaičiuodama paslaugų pirkimo vertę, perkančioji organizacija atsižvelgia
1) pirkdama draudimo
paslaugas – į draudimo įmokų ar kitokio atlyginimo draudikui vertę;
2) pirkdama bankų ar
kitas finansines paslaugas – į bankui mokamas įmokas, komisinius ir palūkanas
bei kitokius atlyginimus už paslaugas;
3) paslaugų pirkimui
taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo
sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę;
4) paslaugų pirkimui
taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai
apdovanojami prizais, premijomis ar jiems taikomos kitokios atlygio formos, – į
bendrą visų prizų, premijų ir kitokių išmokų vertę.
10.
Jeigu numatytoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma visa kaina
(nurodomos tik kainodaros taisyklės), pirkimo vertė skaičiuojama
1) terminuotų
sutarčių, kurių trukmė iki 48 mėnesių, atveju – bendra numatomos sudaryti
pirkimo sutarties vertė;
2) neterminuotų
sutarčių atveju arba tada, kai numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmė yra
daugiau kaip 48 mėnesiai, – numatomos sudaryti pirkimo sutarties mėnesio vertė
padauginama iš 48.
11. Nustatant darbų
pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo darbų atlikimo, ir darbams atlikti
reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos
vertės.
12. Kai perkamos tos
pačios prekės, bet joms įsigyti numatoma tuo pačiu metu sudaryti kelias pirkimo
sutartis, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų
verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma.
13. Kai perkamos paslaugos ar perkami darbai yra
suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą
pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų
vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė
galioja visoms pirkimo dalims. Neatsižvelgiant į tai, kad pirkimo vertė yra ne
mažesnė negu tarptautinė pirkimo vertės riba, perkančioji organizacija turi
teisę šio Įstatymo IV skyriuje nustatyta tvarka atlikti pirkimus atskiroms
pirkimo dalims, kurių bendra vertė mažesnė kaip 20 procentų visos pirkimo
vertės ir šių pirkimo dalių bendra vertė mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR)
perkant paslaugas, 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR) perkant darbus.
14. Preliminariosios
pirkimo sutarties vertė nustatoma susumuojant visų pagal šią sutartį numatytų
vykdyti pirkimų vertes.
1. Šio Įstatymo
reikalavimai netaikomi
1) pirkimams, susijusiems
su įstatymų nustatyta valstybės paslaptimi, o kai pirkimus atlieka operatyvinės
veiklos subjektai – ir su įstatymų nustatyta tarnybos paslaptimi, pirkimams,
kai prekių tiekimui, paslaugų teikimui ar darbų atlikimui taikomi įstatymuose
ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisės aktuose nustatyti specialūs saugumo
reikalavimai, taip pat pirkimams, kai būtina apsaugoti esminius valstybės
saugumo interesus. Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
vadovaudamasi šio ir kitų įstatymų principinėmis nuostatomis, užtikrinančiomis
valstybės ir tarnybos paslapčių bei kitų valstybės interesų apsaugą;
2) Lietuvos
kariuomenės vienetų, dislokuotų užsienio valstybėse pagal tarptautinį
susitarimą, pirkimams, jeigu tie pirkimai naudojami ten dislokuotiems
kariuomenės vienetams;
3)
žemės, pastatų ar kito nekilnojamojo turto pirkimams arba nuomai ar teisių į
tokį turtą įsigijimams, išskyrus su šiais pirkimais susijusius finansinių
paslaugų pirkimus – jiems šio Įstatymo reikalavimai taikomi. Žemės, pastatų
ar kito nekilnojamojo turto pirkimų arba nuomos ar teisių į tokį turtą
įsigijimų tvarką nustato Vyriausybė;
4) pirkimams, kurie leidžia perkančiajai
organizacijai naudoti visuotinius telekomunikacijų tinklus, suteikti teisę jais
naudotis arba teikti vieną ar daugiau visuotinių telekomunikacijų paslaugų;
5) pirkimams pagal kitas
procedūrines taisykles vadovaujantis tarptautiniu susitarimu, sudarytu pagal
Europos Bendrijos steigimo sutartyje nustatytus principus tarp Lietuvos
Respublikos ir vienos ar daugiau trečiųjų šalių, kurios nėra Europos Bendrijos
narės, dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių
šalių projektui įgyvendinti ar naudoti, jeigu apie tokį pirkimą perkančioji
organizacija praneša Europos Komisijai;
6) pirkimams
pagal tarptautinių organizacijų specialiąsias pirkimo procedūras;
7)
pirkimams pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 296 straipsnio nuostatas.
Šių pirkimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
8) pirkimams
pagal kitas procedūrines taisykles, vadovaujantis tarptautiniu susitarimu,
sudarytu dėl prekių, darbų, paslaugų, skirtų bendram susitarimą pasirašiusių
šalių projektui įgyvendinti ar naudoti;
9) pirkimams pagal
Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių
narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, 121
straipsnio nuostatas. Šių pirkimų tvarką, taip pat kompensavimo tvarką perkant
ginklus, šaudmenis, sprogmenis ar kitas karinės paskirties prekes nustato
Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
2. Perkant paslaugas
šio Įstatymo reikalavimai netaikomi
1) darbo sutartims;
2) finansinių
paslaugų, susijusių su pinigų, valiutų keitimo kurso, valstybės skolos valdymo,
iždo agento, užsienio atsargų valdymo politikomis, taip pat kitų veiklos
krypčių finansinių paslaugų, susijusių su vertybinių popierių ir kitų
finansinių priemonių sudarymu, išleidimu (emitavimu), pardavimu, pirkimu,
perleidimu ar perdavimu, pirkimams;
3) Lietuvos banko
teikiamų paslaugų pirkimams;
4) tarptautinių finansų institucijų teikiamų finansinių paslaugų
pirkimams;
5) arbitražo ir
taikinimo paslaugų pirkimams;
6) radijo ir televizijos
programų sukūrimo, jų parengimo transliuoti paslaugų, jau parengtų programų bei
radijo ir televizijos laidų transliavimo eteryje laiko pirkimams. Šių pirkimų
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
7) viešojo fiksuoto
telefono ryšio paslaugų pirkimams;
8) mokslo tyrimų ir
plėtros paslaugų, išskyrus tas mokslo tyrimų ir plėtros paslaugas, iš kurių
gauta nauda yra naudojama tik perkančiosios organizacijos veiklos poreikiams
tenkinti ir už kurias viską sumoka perkančioji organizacija, pirkimams;
9) paslaugų, skirtų įmonei, kuri pati pagal šį Įstatymą yra perkančioji
organizacija ir tokioms paslaugoms teikti turi išimtinę ar specialią teisę,
suteiktą teisės aktu, atitinkančiu Europos Bendrijos steigimo sutartį,
pirkimams.
3.
Šio Įstatymo reikalavimai netaikomi vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams
1) kurie reikalingi kitoms, negu nustatyta šio
Įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, veikloms vykdyti ar kai
nurodytos veiklos vykdomos trečiojoje šalyje ir tam fiziškai nenaudojami
Europos Bendrijos tinklai bei geografinė erdvė;
2) kurių tikslas – perparduoti arba nuomoti tretiesiems asmenims
pirkimo objektą, su sąlyga, kad perkančioji organizacija neturi specialios ar
išimtinės teisės perpardavinėti ar nuomoti tokio pirkimo objekto, o kiti ūkio
subjektai gali laisvai tokį pirkimo objektą perpardavinėti ar nuomoti tokiomis
pat sąlygomis, kuriomis prekiauja ar nuomoja perkančioji organizacija;
3) kurių tikslas –
įsigyti paslaugas iš susietų įmonių arba iš bendrosios įmonės, įsteigtos
perkančiųjų organizacijų šio Įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 ir 4
punktuose nustatytai veiklai, steigėjo ar su šiuo steigėju susietos įmonės, kai
bent 80 procentų šių paslaugų vidutinės apyvartos Europos Bendrijoje per
pastaruosius trejus metus tenka susietoms
įmonėms. Jeigu daugiau kaip viena susieta perkančiosios organizacijos įmonė
teikia tą pačią ar panašias paslaugas, įvertinama bendra šių įmonių paslaugų
apyvarta Europos Bendrijoje;
4)
kurių tikslas – teikti vieną ar daugiau telekomunikacijų paslaugų, jeigu kiti
subjektai gali siūlyti tas pačias paslaugas toje pačioje geografinėje
teritorijoje pagal iš esmės tokias pačias sąlygas;
5) atliekamiems
vandentvarkos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems įsigyti
vandeniui, kuris reikalingas geriamajam vandeniui gaminti ar tiekti;
6) atliekamiems
energetikos srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų ir skirtiems įsigyti
energijai ar kurui, kurie reikalingi elektros ir šilumos energijai gaminti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato šių pirkimų tvarką.
4.
Perkančioji organizacija turi pranešti Viešųjų pirkimų tarnybai apie šio
straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytus pirkimus, jeigu perkančioji
organizacija šiems pirkimams atlikti netaiko šio Įstatymo reikalavimų. Viešųjų pirkimų tarnyba šią informaciją turi perduoti
Europos Komisijai jos prašymu.
5. Susieta įmone
laikoma įmonė, kurios metinė finansinė atskaitomybė yra konsoliduota su
perkančiosios organizacijos atskaitomybe, o jeigu įmonė nėra perkančioji organizacija
pagal šio Įstatymo reikalavimus, bet kuri įmonė, tiesiogiai ar netiesiogiai
priklausoma nuo perkančiosios organizacijos arba daranti jai dominuojančią
įtaką ar kuriai kartu su perkančiąja organizacija per nuosavybės santykius,
finansinį dalyvavimą ar valdymą dominuojančią įtaką daro kita įmonė. Tiesioginė
ar netiesioginė priklausomybė arba dominuojanti įtaka atitinkamai yra daugiau
kaip 50 procentų kapitalo valdymas, turėjimas daugiau kaip pusės balsų arba kai
į bet kurį įmonės valdymo organą skiriama daugiau kaip pusė šio organo narių.
Perkančioji organizacija Europos Komisijos reikalavimu turi jai pateikti
informaciją apie
1) susietų įmonių
pavadinimus;
2) paslaugų pirkimo
sutarčių esmę ir vertę;
3) santykių su
įmone, su kuria sudaryta pirkimo sutartis, pagrindimą, atitinkantį šio
straipsnio reikalavimus.
Straipsnio
pakeitimai
Nr. IX-1581,
2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 57-2529 (2003-06-13)
1.
Tarptautinio pirkimo vertės riba be pridėtinės vertės mokesčio yra
1) 448 864 Lt (130 000 EUR), kai prekes ar paslaugas, išskyrus
nurodytas šios dalies 4 punkte, perka ar projekto konkursą vykdo
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame
centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų
organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, o šiame sąraše
įrašytoms krašto apsaugos sistemos perkančiosioms organizacijoms ši vertė
taikoma tik perkant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame prekių
sąraše įrašytas prekes;
2) 690 560 Lt (200 000 EUR), kai prekes, neįrašytas į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintą prekių sąrašą, perka krašto apsaugos
sistemai priklausančios perkančiosios organizacijos, įrašytos į Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą centrinio
valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų
sąrašą;
3) 690 560 Lt (200
000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka ar vykdo projekto konkursą į
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą
centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų
organizacijų sąrašą neįrašytos perkančiosios organizacijos;
4)
690 560 Lt (200 000 EUR), kai šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše
nurodytas 5 kategorijos 7524, 7525 ir 7526 kodų telekomunikacijų paslaugas bei
8 kategorijos mokslinio tyrimo ir plėtros paslaugas perka ar projekto konkursą vykdo visos
perkančiosios organizacijos;
5) 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR), kai perkami darbai.
2. Tarptautinio pirkimo vertės riba be pridėtinės
vertės mokesčio vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų
srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimams yra
1) 2 071 680 Lt (600
000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka arba projekto konkursą vykdo
telekomunikacijų srityje veikiančios perkančiosios organizacijos;
2) 1 381 120 Lt (400
000 EUR), kai prekes ar paslaugas perka arba projekto konkursą vykdo
vandentvarkos, energetikos ar transporto srityje veikiančios perkančiosios
organizacijos;
3) 17 264 000 Lt (5
000 000 EUR), kai perkami darbai.
1.
Pirkimų, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, kurių vertė ne mažesnė už
šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą,
ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo II skyriuje.
2. Vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje veikiančių perkančiųjų organizacijų pirkimų, kurių
vertė ne mažesnė už šio Įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio
pirkimo vertės ribą, ypatumai yra nustatyti šio Įstatymo III skyriuje.
3.
Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai finansuoja daugiau kaip 50 procentų
viso objekto darbų, nurodytų šio Įstatymo 1 priedėlio 45 skyriaus 45.2 grupėje,
vertės bei ligoninių ir kitų sveikatos priežiūros įstaigų, sporto, poilsio
organizavimo įstaigų, mokyklų, universitetų ar kitų mokslo ir švietimo įstaigų,
administracinės paskirties pastatų statybos darbų, visi tokiam objektui reikalingi
darbai turi būti perkami vadovaujantis šiuo Įstatymu.
4.
Jeigu perkančioji organizacija tiesiogiai finansuoja daugiau kaip 50 procentų
atskirai perkamų, susijusių su šio straipsnio 3 dalyje nurodytais darbų
pirkimais, paslaugų vertės, visos tokios paslaugos turi būti perkamos
vadovaujantis šiuo Įstatymu.
5.
Jei pirkimas gali būti reglamentuotas ir šio Įstatymo II, ir III skyriaus
nuostatomis, o pirkimo objektas negali būti suskaidytas, toks pirkimas
reglamentuojamas šio Įstatymo II arba III skyriaus nuostatomis, atsižvelgiant į
tai, kuri pirkimo objekto panaudojimo sritis ar tikslas yra svarbesni.
6.
Jei kuri nors pirkimo dalis reglamentuojama šio Įstatymo III skyriaus
nuostatomis, o kitoms dalims negalima objektyviai nustatyti šio Įstatymo II ar
III skyriaus nuostatų taikymo, pirkimas reglamentuojamas šio Įstatymo III
skyriaus nuostatomis.
7.
Pirkimų, kurių vertė mažesnė, negu yra nustatytos tarptautinio pirkimo vertės
ribos, taip pat šio Įstatymo 8 straipsnio 13 dalyje nurodytų pirkimų ypatumai
yra nustatyti šio Įstatymo IV skyriuje.
8. Šio Įstatymo 2
priedėlio B paslaugų sąraše nurodytų paslaugų pirkimų ypatumai nustatyti šio
Įstatymo IV skyriuje.
9. Jeigu šio Įstatymo
2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos perkamos kartu su šio Įstatymo
2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytomis paslaugomis, kurių vertė didesnė už
šio Įstatymo B paslaugų sąraše nurodytų perkamų paslaugų vertę, viso pirkimo
reglamentavimo ypatumai pasirenkami vadovaujantis šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6
ir 7 dalių nuostatomis.
10. Pirkimus, kurių
metu tiekėjui suteikiama koncesija, reglamentuoja Lietuvos Respublikos
koncesijų įstatymas.
1. Perkančioji
organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties
sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau –
įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti
užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai
įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
2. Už perkančiosios
organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji
organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo
sutarties sudarymą, jos vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.
1. Perkančioji
organizacija pirkimui (pirkimams) organizuoti ir atlikti privalo (pirkimams,
atliekamiems taikant įprastą komercinę praktiką, – gali) sudaryti Viešojo
pirkimo komisiją (toliau – Komisija), nustatyti jai užduotis ir suteikti visus
įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Jeigu perkančioji organizacija pirkimams
organizuoti ir jiems atlikti įgalioja kitą perkančiąją organizaciją, šiuos
veiksmus atlieka įgaliotoji organizacija. Komisija dirba pagal ją sudariusios
organizacijos patvirtintą darbo reglamentą, yra jai atskaitinga ir vykdo tik
raštiškas jos užduotis bei įpareigojimus. Už Komisijos veiksmus atsako ją
sudariusi organizacija.
2. Komisija sudaroma
perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotosios organizacijos vadovo įsakymu
(potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų. Šie asmenys (išskyrus Komisijos
pirmininką) gali būti ir samdomi. Komisija veikia ją sudariusios organizacijos
vardu pagal jai suteiktus įgaliojimus. Komisija veikia nuo sprendimo ją
sudaryti priėmimo, kol įvykdys visas raštiškas ją sudariusios organizacijos jai
nustatytas užduotis arba kol bus priimtas sprendimas nutraukti pirkimą.
Komisija priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru vardiniu
balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Komisijos pirmininko
balsas. Komisijos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi Komisijos
sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai, kiekvieno Komisijos nario nuomonė.
Protokolą pasirašo visi Komisijos posėdyje dalyvavę nariai. Komisijos
pirmininku skiriamas Komisiją sudariusios organizacijos vadovas arba jo
įgaliotas asmuo. Skiriant Komisijos pirmininką ir narius, turi būti
atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio Įstatymo bei
kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos pirmininku ir
nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisiją sudaranti
organizacija turi teisę kviestis ekspertus.
3. Komisijos nariai
ir Komisiją sudariusios organizacijos pakviesti ekspertai negali teikti jokios
informacijos tretiesiems asmenims apie tiekėjų pateiktų pasiūlymų turinį,
išskyrus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus atvejus.
4. Kiekvienas
Komisijos narys ir ekspertas gali dalyvauti Komisijos darbe tik prieš tai
pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.
5. Komisijos narys ir
ekspertas už savo veiką atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
1. Perkančioji
organizacija ir tiekėjai gali bendrauti tarpusavyje bei keistis informacija
raštu pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, telefonu – esant 5 dalyje
nurodytoms aplinkybėms, arba nurodytų būdų deriniu – taip, kaip pasirenka
perkančioji organizacija.
2. Bendraujant
tarpusavyje ir keičiantis informacija, duomenys perduodami taip, kad būtų
užtikrinamas vientisumas, išsaugomas pasiūlymų bei visos ūkio subjektų
pateiktos informacijos konfidencialumas. Taip pat būtina užtikrinti, kad perkančioji
organizacija su pasiūlymų turiniu galėtų susipažinti tik pasibaigus nustatytam
pasiūlymų pateikimo terminui.
3. Bendravimo būdai
turi būti visuotinai prieinami (visi tiekėjai gali jais pasinaudoti) ir
netrukdyti tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose.
4.
Perkančiajai organizacijai keliami šie bendravimo su tiekėjais ir informacijos
perdavimo elektroninėmis priemonėmis reikalavimai
1) naudojamos
įrangos charakteristikos turi atitikti visuotinai naudojamos įrangos
charakteristikas ir nepagrįstai neriboti ūkio subjektų galimybių dalyvauti
pirkime;
2) perduodama
informacija, įskaitant teksto apsaugą, turi būti prieinama suinteresuotiems
asmenims (perkančiajai organizacijai, tiekėjams);
3) perduotų paraiškų
ir pasiūlymų gavimas turi būti perkančiosios organizacijos patvirtinamas;
4) kandidatas ar dalyvis iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino
pabaigos privalo pateikti pirkimo dokumentuose nurodytus kvalifikaciją
patvirtinančius dokumentus, kurių negali perduoti elektroniniu būdu.
5. Paraiškos dalyvauti pirkime perkančiajai
organizacijai pateikiamos raštu ar
telefonu. Tuo atveju, kai paraiška pateikiama telefonu, jos patvirtinimas raštu
turi būti pateiktas iki nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.
6. Perkančioji
organizacija turi teisę reikalauti, kad faksu pateiktos paraiškos dalyvauti
pirkime būtų patvirtintos atsiunčiant jas paštu ar elektroninėmis priemonėmis.
Toks reikalavimas nurodomas skelbime apie pirkimą. Skelbime taip pat turi būti
nurodyta tokio patvirtinimo data.
1.
Perkančioji organizacija sudaryti pirkimo sutartį siūlo tam dalyviui, kurio
pasiūlymas šio Įstatymo nustatyta tvarka pripažintas laimėjusiu, o tuo atveju,
kai dalyvauti derybose buvo pakviestas tik vienas tiekėjas – šiam tiekėjui,
jeigu jis atitinka perkančiosios organizacijos keliamus kvalifikacijos
reikalavimus. Tiekėjas sudaryti sutartį kviečiamas raštu pranešant, kad jo
pasiūlymas pripažintas laimėjusiu, o derybų su vienu tiekėju atveju – kad jo
pasiūlymas atitinka nustatytus reikalavimus, ir nurodomas laikas, iki kada
reikia atvykti sudaryti pirkimo sutartį.
2.
Jeigu tiekėjas, kuriam buvo pasiūlyta sudaryti pirkimo sutartį, raštu atsisako
ją sudaryti arba nepateikia pirkimo dokumentuose nustatyto pirkimo sutarties
įvykdymo užtikrinimo, arba iki perkančiosios organizacijos nurodyto laiko
neatvyksta sudaryti pirkimo sutarties, arba
atsisako sudaryti pirkimo sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis,
laikoma, kad jis atsisakė sudaryti pirkimo sutartį. Tuo atveju perkančioji
organizacija siūlo sudaryti pirkimo sutartį tiekėjui, kurio pasiūlymas pagal
patvirtintą pasiūlymų eilę yra pirmas po tiekėjo, atsisakiusio sudaryti pirkimo
sutartį.
3. Sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama
laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme
nustatytos pirkimo sąlygos.
4.
Perkančioji organizacija neturi teisės reikalauti, kad tiekėjų grupės jungtinės
veiklos sutarties pagrindu pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir
perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį ši tiekėjų grupė
įsteigtų juridinį asmenį.
5.
Sudariusi pirkimo sutartį, perkančioji organizacija kitiems dalyviams
nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, po pirkimo sutarties sudarymo
išsiunčia pranešimus apie pirkimo sutarties sudarymą.
6.
Pirkimo sutartyje turi būti nustatyta
1)
sutarties šalių teisės ir pareigos;
2)
perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jeigu įmanoma – tikslūs jų kiekiai;
3)
kaina arba kainodaros taisyklės;
4)
kainos ar įkainių indeksavimas dėl infliacijos, jeigu sutarties trukmė ilgesnė
kaip 1 metai;
5)
kainos ar įkainių keitimas dėl pasikeitusių mokesčių;
6)
atsiskaitymų ir apmokėjimo tvarka;
7)
prievolių įvykdymo terminai;
8)
prievolių įvykdymo užtikrinimas;
9)
ginčų sprendimo tvarka;
10)
sutarties nutraukimo tvarka;
11)
sutarties galiojimas;
12)
jeigu sudaroma preliminarioji sutartis – jai būdingos nuostatos.
1.
Perkančioji organizacija apie kiekvieną pirkimą, reglamentuojamą šio Įstatymo
II, III ar IV skyriuose, įskaitant ir pirkimą, kurio metu sudaroma
preliminarioji pirkimo sutartis, privalo pateikti pirkimo procedūrų ataskaitą
Viešųjų pirkimų tarnybai. Ši ataskaita neteikiama apie pirkimą, atliekamą pagal
sudarytą preliminariąją pirkimo sutartį, ir pirkimą, atliekamą taikant įprastą
komercinę praktiką. Ataskaitoje nurodoma
1)
perkančiosios organizacijos pavadinimas, kodas, adresas, telefono numeris;
2) pirkimo būdas, o
jeigu pasirinktos derybos – tokio pasirinkimo priežastys, kaip nurodyta šio
Įstatymo 44 ir 45 straipsniuose;
3) trumpas pirkimo
objekto ar preliminariosios sutarties aprašymas ir pirkimo kaina;
4)
pasiūlymus pateikusių dalyvių pavadinimai ir adresai;
5)
kandidatų, kurie nepakviesti pateikti pirkimo pasiūlymų (derėtis), pavadinimai
ir nepakvietimo priežastys;
6) dalyvių, kurių
pasiūlymai atmesti, pavadinimai ir pasiūlymų atmetimo motyvas;
7) pasiūlymų
vertinimo ir palyginimo aprašymas bei Komisijos išvados dėl laimėjusio
pasiūlymo, šį pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas ir motyvai, dėl kurių
šis pasiūlymas buvo pasirinktas;
8) lėšų dalis, kurią
laimėjusį pasiūlymą pateikęs tiekėjas ketina skirti pirkimo ar preliminariąją
sutartį vykdyti pasitelktiems tretiesiems asmenims (subrangovams,
subtiekėjams), jeigu tokia informacija yra žinoma perkančiajai organizacijai;
9)
jeigu buvo nutrauktos pirkimo procedūros ar dėl kitų priežasčių nesudaryta
pirkimo sutartis – pirkimo sutarties nesudarymo priežastys;
10) kita Viešųjų
pirkimų tarnybos nustatyta informacija.
2. Pirkimo procedūrų
ataskaita turi būti parengta ir, pirkimui pasibaigus, per 14 dienų pateikta
Viešųjų pirkimų tarnybai. Europos Komisijai reikalingą informaciją perduoda
Viešųjų pirkimų tarnyba.
3. Perkančioji
organizacija privalo Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti pirkimų ataskaitą – visų
per finansinius metus taikant įprastą komercinę praktiką atliktų pirkimų, taip
pat visų per finansinius metus atliktų pirkimų pagal preliminariąsias pirkimo
sutartis sudarytų pagrindinių pirkimo sutarčių pirkimo ataskaitą. Ataskaitos
pateikiamos per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams finansiniams metams.
4.
Perkančioji organizacija ataskaitą už kiekvieną įvykdytą ar nutrauktą pirkimo
sutartį ne vėliau kaip per 14 dienų privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.
5. Šio straipsnio 1
dalyje nurodyta ataskaita turi būti pateikta ir tuo atveju, kai perkamos šio
Įstatymo 2 priedėlio B paslaugų sąraše nurodytos paslaugos.
6. Šio straipsnio 1
dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija teikiama kiekvienam jos paprašiusiam
asmeniui.
7. Šio straipsnio 1
dalies 5–9 punktuose nurodyta informacija teikiama jos paprašiusiems
kandidatams ir dalyviams.
8. Pirkimo procedūrų
ataskaita, taip pat pirkimų ataskaita rengiamos ir pateikiamos pagal Viešųjų
pirkimų tarnybos patvirtintas formas bei reikalavimus. Šių ataskaitų
duomenys įtraukiami į kompiuterinę duomenų bazę.
Įvykdytos pirkimo sutartys,
paraiškos, pasiūlymai, pirkimo dokumentai, paraiškų ir pasiūlymų nagrinėjimo
bei vertinimo dokumentai, kiti su pirkimu susiję dokumentai saugomi Lietuvos
Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBės
VALDYMO INSTITUCIJŲ, KITŲ VIEŠŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ AR VIENOS ARBA KELIŲ
VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS VALDYMO INSTITUCIJŲ AR KITŲ VIEŠŲJŲ JURIDINIŲ ASMENŲ
ASOCIACIJŲ PIRKIMAI
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Perkančioji
organizacija šio Įstatymo nustatytais atvejais privalo
1) apie numatomus
pirkimus iš anksto paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais;
2) paskelbti apie
kiekvieną pirkimą, įskaitant ir pirkimą, kurio metu numatoma sudaryti
preliminariąją sutartį;
3) paskelbti apie
pirkimo, įskaitant ir preliminariąją sutartį, taip pat apie projekto konkurso
rezultatus.
2.
Perkančioji organizacija iš anksto apie numatomus pirkimus, įskaitant ir tuos,
kurių metu numatoma sudaryti preliminariąją sutartį, privalo skelbti, jeigu
1) per artimiausius
12 mėnesių numatomo prekių ar paslaugų pirkimo vertė, apskaičiuota pagal šio
Įstatymo 8 straipsnio nuostatas, yra ne mažesnė kaip 2 589 600 Lt (750 000
EUR);
2) perkami darbai,
kurių vertė yra ne mažesnė kaip 17 264 000 Lt (5 000 000 EUR).
3. Išankstiniame skelbime apie numatomus pirkimus
nurodoma
1) perkant prekes – perkamų prekių pobūdis, bendra per artimiausius 12
mėnesių numatomų pirkti prekių vertė arba kiekis, kodas pagal Produktų klasifikatorių pagal veiklos
rūšis (CPA);
2) perkant paslaugas – perkamų paslaugų kategorija, bendra per
artimiausius 12 mėnesių numatomų pirkti paslaugų vertė, kodas pagal Svarbiausią produktų klasifikatorių
(CPC);
3) perkant darbus – darbų pobūdis ir mastas, numatomos darbų vertės ribos;
4) perkančiosios
organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio
pašto adresas ir adresas, kuriuo galima gauti papildomą informaciją, jeigu šis adresas
skiriasi nuo perkančiosios organizacijos adreso;
5) atliekant
pirkimus, reglamentuojamus Pasaulio prekybos organizacijos Viešųjų pirkimų
sutartimi, – informacija apie tai;
6) išankstinio
skelbimo išsiuntimo spausdinti data;
7) kita Viešųjų
pirkimų tarnybos nustatyta informacija.
4.
Perkančioji organizacija apie numatomus prekių ir paslaugų pirkimus privalo
nedelsdama iš anksto paskelbti prasidėjus finansiniams metams, o apie darbų pirkimus – nedelsdama, priėmus
sprendimą, kuriuo patvirtinama objektų statyba.
5. Perkančioji organizacija
privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą, išskyrus pirkimą neskelbiamų
derybų būdu. Skelbime
nurodoma
1) perkančiosios
organizacijos pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai, elektroninio
pašto adresas, kuriuo galima gauti techninę specifikaciją ir kitus pirkimo
dokumentus, taip pat adresas, kuriuo galima gauti techninę specifikaciją ir
kitus pirkimo dokumentus, jeigu šis adresas skiriasi nuo perkančiosios
organizacijos adreso;
2) perkamos prekės,
paslaugos ar darbai;
3) pirkimo būdas;
4) informacija, kad
paraiškas tiekėjai turi pateikti raštu ar telefonu, bei paraiškų pateikimo
terminas;
5) užmokesčio už
pirkimo dokumentus dydis, jeigu toks mokestis yra nustatytas, užmokesčio
mokėjimo tvarka;
6) informacija, ar
bus priimami alternatyvūs pasiūlymai;
7) pasiūlymų
pateikimo terminas, pateikimo adresas, pasiūlymų kalba ar kalbos, vokų su
pasiūlymais atplėšimo data, vieta ir laikas;
8) dokumentų,
kuriuos reikia pateikti su pasiūlymu, sąrašas, tarp jų ir skirtų patvirtinti,
kad tiekėjo kvalifikacija atitinka kvalifikacijos reikalavimus;
9) šio Įstatymo
nustatytais atvejais – kvalifikacinės atrankos kriterijai ir mažiausias bei
didžiausias atrenkamų kandidatų skaičius;
10) skelbimo apie
pirkimą išsiuntimo data (data, kada skelbimą išsiuntė Viešųjų pirkimų tarnyba);
11) kita Viešųjų
pirkimų tarnybos nustatyta informacija.
6.
Perkančioji organizacija privalo paskelbti apie sudarytą pirkimo sutartį, taip
pat apie įvykdyto projekto konkurso
rezultatus, kaip numatyta šio Įstatymo 19 straipsnyje. Skelbimas turi būti
išsiųstas kaip galima greičiau, ne vėliau kaip per 48 dienas po pirkimo
sutarties sudarymo arba po projekto
konkurso rezultatų patvirtinimo.
7.
Skelbime apie pirkimo sutarties sudarymą neturi būti konfidencialios
informacijos, kurios atskleidimas trukdytų įgyvendinti įstatymą arba kitaip
prieštarautų visuomenės interesams, pažeistų teisėtus tiekėjų komercinius
interesus arba trukdytų laisvam tarpusavio konkuravimui, tačiau būtina
paskelbti bent jau tą informaciją, kuri buvo skelbime apie pirkimą.
8. Skelbimų
standartines formas ir reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
1.
Skelbimai (išankstiniai skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie
pirkimus, skelbimai apie pirkimo sutarties sudarymą, skelbimai apie projekto
konkurso rezultatus) spausdinami Europos bendrijų oficialių leidinių tarnybos
specialiame leidinyje ir „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“
bei interneto „Valstybės žinių“ tinklapyje.
2. Perkančioji
organizacija skelbimą apie pirkimą gali papildomai išspausdinti ir kitame
leidinyje, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, bei skelbti kitur internete.
3.
Visus spausdinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose skirtus skelbimus
perkančioji organizacija pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai. Viešųjų pirkimų
tarnyba šio Įstatymo reikalavimus atitinkančius skelbimus privalo per 3 darbo
dienas išsiųsti spausdinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose leidiniuose ir
perkančiajai organizacijai raštu pranešti skelbimo išsiuntimo būdą bei
išsiuntimo datą. Nuo šios datos skaičiuojami visi šio Įstatymo nustatyti
skelbimo išsiuntimo terminai, taip pat ši data yra pirkimo išankstinio
paskelbimo ar pirkimo paskelbimo data.
Perkančioji organizacija privalo turėti šiame straipsnyje nurodytų skelbimų
išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius dokumentus.
4.
Skelbimai teikiami Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.
5. Kituose
leidiniuose skelbimai negali būti išspausdinti anksčiau, negu skelbimas bus
išsiųstas Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybai. To paties skelbimo
turinys visur turi būti tapatus.
6. Skubos atveju
perkančioji organizacija gali Viešųjų pirkimų tarnybos prašyti, kad skelbimas
Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybai būtų išsiųstas skubos tvarka
elektroninėmis priemonėmis.
7. Skelbimas
spausdinamas perkančiosios organizacijos pasirinkta kuria nors oficialia
Europos Sąjungos kalba (jis laikomas autentišku), o skelbimo santrauka – kita
oficialia Europos Sąjungos kalba.
8. Perkančioji organizacija
šio straipsnio nustatyta tvarka turi skelbti ir tokius pirkimus, kurių vertė
skelbimo metu mažesnė, negu nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, tačiau
manoma, kad sudaromos sutarties (sutarčių) vertė viršys šią ribą.
dokumentai
1. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose pateikia visą, išskyrus šiame Įstatyme
nustatytus atvejus, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras.
2. Pirkimo
dokumentuose turi būti pateikta
1) pasiūlymų rengimo
reikalavimai;
2) tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai, įskaitant ir reikalavimus atskiriems bendrą
paraišką ar pasiūlymą pagal jungtinės veiklos sutartį pateikiantiems tiekėjams;
3) tiekėjų
kvalifikacijos vertinimo tvarka ir mažiausias pateikti pasiūlymus kviečiamų
kandidatų skaičius, kai perkančioji organizacija šio Įstatymo nustatytais
atvejais turi teisę apriboti pirkimo dalyvių skaičių;
4) tiekėjų
kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai;
5) prekių, paslaugų
ar darbų pavadinimas, prekių kiekis, teiktinų su prekėmis paslaugų pobūdis,
prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai;
6) techninė
specifikacija;
7) pasiūlymų
vertinimo kriterijai ir sąlygos;
8) perkančiosios
organizacijos siūlomos šalims pasirašyti pirkimo sutarties sąlygos, taip pat sutarties
projektas, jeigu jis yra parengtas;
9) informacija, ar
leidžiama pateikti alternatyvius pasiūlymus, reikalavimai šiems pasiūlymams;
10) informacija, ar
leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų ar paslaugų, šios
dalies (dalių) apibūdinimas;
11) informacija,
kaip turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į
kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai;
12) pasiūlymų
galiojimo užtikrinimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo reikalavimai;
13) pasiūlymų
pateikimo terminas, vieta ir būdas;
14) būdai, kuriais
tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji
organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais;
15) data, iki kada
turi galioti pasiūlymas;
16) vokų su pasiūlymais
atplėšimo vieta, data ir valanda;
17) vokų su
pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;
18) informacija, kad
pasiūlymai bus vertinami litais. Jeigu pasiūlymuose kainos nurodytos užsienio
valiuta, jos bus perskaičiuojamos litais pagal Lietuvos banko nustatytą ir
paskelbtą lito ir užsienio valiutos santykį pasiūlymų pateikimo dieną;
19) perkančiosios
organizacijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų arba Komisijos narių (vieno ar
kelių), kurie įgalioti palaikyti tiesioginį ryšį su tiekėjais ir gauti iš jų
(ne tarpininkų) pranešimus, susijusius su pirkimų procedūromis, vardai,
pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;
20) kiti Viešųjų
pirkimų tarnybos pagal šį Įstatymą ir kitus viešuosius pirkimus
reglamentuojančius teisės aktus nustatyti reikalavimai;
21) nuorodos į
išankstinį numatomo pirkimo paskelbimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiame
leidinyje, kituose leidiniuose bei internete, jeigu apie pirkimą buvo skelbta
iš anksto.
3. Pirkimo dokumentų
sudėtinė dalis yra išankstinis skelbimas apie numatomus pirkimus ir skelbimas
apie pirkimą. Perkančioji organizacija skelbimuose esančios informacijos vėliau
papildomai gali neteikti, išskyrus atvejį, kai jos paprašo tiekėjai.
4. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis.
5. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose gali nurodyti galiojančius teisės norminius
aktus, reglamentuojančius darbo saugą ir darbo sąlygas, ir pareikalauti, kad
tiekėjai savo pasiūlyme pateiktų (savo ir subrangovų) sutikimą laikytis šių
aktų nustatytų reikalavimų, taip pat informaciją apie subrangos sutartis ir
subrangovus.
6. Pirkimo dokumentai
rengiami lietuvių kalba. Papildomai pirkimo dokumentai gali būti rengiami
anglų, vokiečių, prancūzų ar rusų kalbomis.
1. Perkamų prekių,
paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje
techninėje specifikacijoje.
2.
Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų,
jeigu įmanoma, skatinti pateikti alternatyvius techninius sprendimus.
3. Techninė
specifikacija turi būti nustatoma šiais būdais arba šių būdų deriniu
1) nurodant
standartą, techninį reglamentą ar normatyvą;
2) nurodant pirkimo
objekto funkcines savybes ar apibūdinant norimą rezultatą. Šios savybės bei
reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus
pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar
darbų.
4.
Perkančioji organizacija privalo atmesti pasiūlymus, kuriuose siūlomos prekės,
paslaugos ar darbai neatitinka techninės specifikacijos.
5.
Techninėje specifikacijoje turi būti nurodomas arba Europos standartą
perimantis Lietuvos standartas, arba Europos standartas, o jeigu nėra šių
standartų – tarptautinis standartas ar kitas Nacionalinės standartizacijos
institucijos patvirtintas normatyvinis dokumentas, kartu nurodant, kad tiekėjai
gali remtis nurodytiems standartams lygiaverčiais kitais Europos Sąjungos valstybių
narių nacionalinių standartizacijos institucijų patvirtintais normatyviniais
dokumentais. Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to,
kad siūlomos prekės, paslaugos ar darbai neatitinka techninėje specifikacijoje
nurodyto standarto, techninio reglamento ar normatyvo, jeigu dalyvis savo
pasiūlyme perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo
pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje
keliamus reikalavimus.
6.
Kai techninėje specifikacijoje yra nurodytos objekto funkcinės savybės ar
norimo rezultato apibūdinimo reikalavimai, perkančioji organizacija
neturi teisės atmesti pasiūlymo dėl to, kad siūlomos prekės, paslaugos ar
darbai neatitinka Europos standartus perimančių Lietuvos standartų, Europos
techninių reglamentų, Europos standartizacijos institucijų patvirtintų
normatyvų, tarptautinių standartų, nacionalinių standartų, techninių reglamentų
ar kitokių normatyvinių dokumentų, jeigu dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis
perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti
sprendimai yra lygiaverčiai ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus
reikalavimus funkcinėms savybėms ar norimam rezultatui apibūdinti.
7. Apibūdinant
pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodyta konkreti
prekė, gamintojas ar tiekimo šaltinis, gamybos procesas, prekės ženklas,
patentas, kilmės šalis, išskyrus atvejus, kai neįmanoma tiksliai ir suprantamai
apibūdinti pirkimo objekto arba reikalingą pirkimo objektą gali pasiūlyti tik
vienintelis tiekėjas. Šiuo atveju perkančioji organizacija privalo nurodyti,
kad savo savybėmis lygiaverčiai objektai yra priimtini, įrašydama žodžius “arba
lygiavertis”.
8.
Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos tinkamos priemonės yra gamintojo
parengtas techninis aprašas arba autoritetingos trečiosios šalies atlikto
bandymo ataskaita. Autoritetinga trečiąja šalimi laikoma Europos standartus
atitinkanti testavimo ir kalibravimo laboratorija, sertifikavimo ar inspektavimo
institucija. Perkančioji organizacija turi priimti visus Europos Sąjungos
šalyse pripažįstamus atitikties sertifikatus.
1. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentus tiekėjui gali pateikti
1) tiekėjo prašymu;
2) kartu su kvietimu
pateikti pasiūlymus;
3) paskelbdama
internete ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
2.
Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentus pateikti per 6 dienas nuo
tiekėjų prašymo pateikti pirkimo dokumentus gavimo dienos. Tiekėjai dėl pirkimo
dokumentų privalo kreiptis ne vėliau kaip prieš 6 dienas iki paraiškų ar
pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Jeigu perkančioji organizacija šio
Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies ar 48 straipsnio 5 dalies pagrindu (skubos
atveju) sutrumpina paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminą, pirkimo dokumentų
pateikimo terminas ir tiekėjų prašymų pateikti pirkimo dokumentus terminas
sutrumpinamas iki 4 dienų.
3. Šio straipsnio 2
dalyje nustatyti pirkimo dokumentų pateikimo terminai netaikomi, kai
perkančioji organizacija pirkimo dokumentus tiekėjams teikia nemokamai, laisvai
ir tiesiogiai elektroninėmis priemonėmis tuojau pat po skelbimo ar kvietimo
išsiuntimo dienos.
4. Perkančioji
organizacija neturi teisės pirkimo dokumentų pateikti anksčiau, negu paskelbiama
apie pirkimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje. Pateikdama
pirkimo dokumentus perkančioji organizacija vadovaujasi tiekėjų lygiateisiškumo
ir nediskriminavimo principais.
5. Už pirkimo
dokumentus perkančioji organizacija iš visų tiekėjų gali imti vienodo dydžio
užmokestį. Jį sudaro dokumentų kopijavimo ir pateikimo tiekėjams faktinės
išlaidos. Už pirkimo dokumentų vertimą į užsienio kalbą gali būti imamas
papildomas užmokestis. Jį sudaro vertimo į užsienio kalbą išlaidos.
1. Perkančioji
organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti paraiškų ir pasiūlymų
pateikimo terminus, nurodydama datą ir valandą. Jeigu pasiūlymas gaunamas
pavėluotai, neatplėštas vokas su pasiūlymu grąžinamas jį atsiuntusiam tiekėjui.
2. Šio Įstatymo
nustatyti mažiausi paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminai skaičiuojami nuo
skelbimo apie pirkimą išspausdinti išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos
Europos Bendrijų oficialių leidinių tarnybos specialiam leidiniui, „Valstybės
žinių“ priedui „Informaciniai pranešimai“ ar nuo kvietimo pateikti pasiūlymus
išsiuntimo kandidatams dienos.
3. Perkančioji
organizacija privalo nustatyti pakankamai ilgą, ne trumpesnį kaip šio Įstatymo
38, 40, 48 ar 60 straipsniuose nurodyti mažiausi, paraiškų ir pasiūlymų
pateikimo terminą, kad tiekėjai spėtų parengti ir pateikti paraiškas bei
pasiūlymus. Nustatydama šį terminą perkančioji organizacija privalo atsižvelgti
į pirkimo sudėtingumą ir laiką, reikalingą paraiškoms bei pasiūlymams parengti.
4.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių pirkimo dokumentai ar jų dalis buvo
pareikalauti laiku, tačiau nepateikti nustatytais terminais arba pateikus
pirkimo dokumentus paaiškėja, kad pasiūlymus galima parengti tik apsilankius
darbų atlikimo vietoje ir ten susipažinus su pirkimo dokumentuose nustatytais
dalykais, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminus privalo
pratęsti tiek, kad visi suinteresuoti tiekėjai turėtų galimybę susipažinti su
visa pasiūlymui parengti reikalinga informacija.
5.
Paraišką ar pasiūlymą gali pateikti jungtinės sutarties pagrindu ūkio subjektų
grupė. Paraišką ar pasiūlymą
pateikusi grupė neprivalo įsteigti naujo juridinio asmens.
6. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad paraiška ir pasiūlymas
turi būti pateikiami raštu ir pasirašyti tiekėjo ar jo įgalioto asmens.
Pasiūlymas taip pat turi būti pateikiamas užklijuotame ir antspauduotame voke.
Jeigu perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal jų ekonominį
naudingumą, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo
kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias
pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei
dokumentus) – kitame užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi
būti įdėti į bendrą voką, jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas.
Pasiūlymo (su priedais) lapai turi būti sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo
antroje pusėje patvirtinti tiekėjo parašu bei antspaudu. Neįsiuvamas ir
nenumeruojamas tik pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas. Reikalavimas pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose
bei pasiūlymą susiūti netaikomas, jeigu perkančioji organizacija priima
elektroninėmis priemonėmis pateiktus pasiūlymus.
7. Pasiūlymai gali būti
perduodami elektroninėmis priemonėmis tik tais atvejais, kai
1) naudojamomis
priemonėmis užtikrinama, kad perkančioji organizacija ir kiti tiekėjai su
pasiūlymų turiniu galės susipažinti tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo
terminui;
2) pasiūlyme yra visa
pirkimo dokumentuose nurodyta informacija;
3) elektroninėmis
priemonėmis pateiktas pasiūlymas turi būti tiekėjo nedelsiant patvirtintas
neelektroninėmis priemonėmis arba perkančiajai organizacijai turi būti
neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija.
8. Tiekėjo prašymu
perkančioji organizacija privalo nedelsdama pateikti rašytinį patvirtinimą, kad
tiekėjo paraiška ar pasiūlymas yra gautas, nurodydama gavimo dieną ir valandą.
ir atšaukimas
1. Pasiūlymas galioja
jame tiekėjo nurodytą laiką. Šis laikas turi būti ne trumpesnis, negu yra
nustatyta pirkimo dokumentuose. Jeigu pasiūlyme nenurodytas jo galiojimo
laikas, laikoma, kad pasiūlymas galioja tiek, kiek nustatyta pirkimo dokumentuose.
2. Kol nesibaigė
pasiūlymų galiojimo laikas, perkančioji organizacija gali prašyti, kad tiekėjai
pratęstų jų galiojimą iki konkrečiai nurodyto laiko. Tiekėjas gali atmesti tokį
prašymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
3. Tiekėjas, kuris
sutinka pratęsti savo pasiūlymo galiojimo laiką ir apie tai raštu praneša
perkančiajai organizacijai, pratęsia pasiūlymo galiojimo užtikrinimo terminą
arba pateikia naują pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Jeigu tiekėjas neatsako į
perkančiosios organizacijos prašymą pratęsti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo
terminą, jo nepratęsia arba nepateikia naujo pasiūlymo užtikrinimo, laikoma,
jog jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo terminą.
4. Kol nesuėjo
pasiūlymų pateikimo terminas, tiekėjas gali pakeisti arba atšaukti savo
pasiūlymą neprarasdamas teisės į savo pasiūlymo galiojimo užtikrinimą. Toks
pakeitimas arba pranešimas, kad pasiūlymas atšaukiamas, pripažįstamas
galiojančiu, jeigu perkančioji organizacija jį gavo prieš pasiūlymų pateikimo
terminą.
užtikrinimas
1. Perkančioji
organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir
privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo
užtikrinimo būdais.
2. Perkančioji
organizacija negali atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo ir pirkimo
sutarties įvykdymo užtikrinimo remdamasi tuo, kad šiuos užtikrinimus suteikė ne
Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, jeigu toks pasiūlymo galiojimo
užtikrinimas ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas bei jį pateikęs
tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
3. Prieš pateikdamas
pirkimo pasiūlymą tiekėjas gali prašyti perkančiosios organizacijos
patvirtinti, kad ji sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
Tokiu atveju perkančioji organizacija privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau
kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Šis patvirtinimas neatima
teisės iš perkančiosios organizacijos atmesti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą,
gavus informaciją, kad pasiūlymą užtikrinantis ūkio subjektas tapo nemokus ar
neįvykdė įsipareigojimų perkančiajai organizacijai arba kitiems ūkio subjektams,
ar netinkamai juos vykdė.
1. Vokai su
pasiūlymais atplėšiami Komisijos posėdyje. Posėdis vyksta pirkimo dokumentuose
nurodytoje vietoje, prasideda nurodytą dieną, valandą ir minutę. Pirmas
susipažinimas su elektroninėmis priemonėmis gautais pasiūlymais šiame Įstatyme
prilyginamas vokų atplėšimui. Diena ir valanda turi sutapti su pasiūlymų
pateikimo termino pabaiga. Pakeitus terminą, atitinkamai turi būti pakeistas ir
vokų su pasiūlymais atplėšimo laikas. Nustatytu laiku turi būti atplėšti visi
vokai su pasiūlymais, gauti nepasibaigus jų pateikimo terminui. Vokų atplėšimo
procedūroje turi teisę dalyvauti visi pasiūlymus pateikę tiekėjai arba jų
atstovai.
2. Jeigu perkančioji
organizacija pasiūlymus vertina pagal jų ekonominį naudingumą, vokai su
pasiūlymais turi būti atplėšiami dviejuose Komisijos posėdžiuose. Pirmame
posėdyje atplėšiami tik tie vokai, kuriuose yra techniniai pasiūlymo duomenys,
antrame posėdyje – vokai, kuriuose nurodytos kainos. Antras posėdis gali įvykti
tik tada, kai perkančioji organizacija patikrina, ar pateiktų pasiūlymų
techniniai duomenys bei tiekėjų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose
keliamus reikalavimus, ir pagal pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus
įvertina pasiūlymų techninius duomenis, o šio Įstatymo nustatytais atvejais –
ir tiekėjų kvalifikaciją. Apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus
perkančioji organizacija privalo raštu pranešti visiems tiekėjams, kartu
nurodydama antro vokų su pasiūlymais atplėšimo posėdžio laiką ir vietą.
3. Vokus atplėšia
vienas iš Komisijos narių pasiūlymus pateikusių ir dalyvaujančių Komisijos
posėdyje tiekėjų ar jų atstovų akivaizdoje. Vokai atplėšiami ir tuo atveju, jei
į šį posėdį tiekėjas ar jo atstovas neatvyksta.
4. Atplėšus voką,
pasiūlymo paskutinio lapo antroje pusėje pasirašo posėdyje dalyvaujantys
Komisijos nariai.
5. Komisija vokų
atplėšimo procedūros rezultatus įformina protokolu. Jo privalomuosius
rekvizitus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
6. Vokų su
pasiūlymais, kuriuose yra techniniai pasiūlymo duomenys, atplėšimo procedūroje
dalyvaujantiems tiekėjams ar jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio
tiekėjo pavadinimas ir pagrindinės techninės pasiūlymo charakteristikos. Jeigu
pageidauja nors vienas vokų su pasiūlymais procedūroje dalyvaujantis tiekėjas
ar jo atstovas, turi būti paskelbtos visos pasiūlymų charakteristikos, į kurias
bus atsižvelgta vertinant pasiūlymus.
7. Vokų su
pasiūlymais, kuriuose nurodytos kainos, atplėšimo procedūroje dalyvaujantiems
tiekėjams arba jų atstovams skelbiamas pasiūlymą pateikusio tiekėjo pavadinimas
ir pasiūlyme nurodyta kaina.
8. Apie vokų su
pasiūlymais atplėšimo procedūrų metu paskelbtą informaciją raštu pranešama ir
vokų atplėšimo procedūroje nedalyvaujantiems pasiūlymus pateikusiems tiekėjams,
jeigu jie to pageidauja. Kiekvienas vokų atplėšimo procedūroje dalyvaujantis
tiekėjas ar jo atstovas turi teisę asmeniškai susipažinti su viešai perskaityta
informacija, tačiau supažindindama su šia informacija perkančioji organizacija
negali atskleisti tiekėjo pasiūlyme esančios konfidencialios informacijos.
9. Pateiktų pasiūlymų
tolesnes nagrinėjimo, vertinimo ir palyginimo procedūras Komisija atlieka
pasiūlymus pateikusiems tiekėjams nedalyvaujant.
1. Skelbime apie
pirkimą perkančioji organizacija privalo nurodyti, ar leidžiama pateikti
alternatyvius pasiūlymus (pasiūlymus, kuriuose siūlomos kitokios, negu yra
nustatyta pirkimo dokumentuose, pirkimo objekto charakteristikos arba pirkimo
sąlygos). Perkančioji organizacija gali leisti pateikti alternatyvius
pasiūlymus tik tuo atveju, kai pasiūlymams vertinti taikomas ekonominio
naudingumo kriterijus. Perkančioji organizacija vertina tik tuos dalyvio
pateiktus alternatyvius pasiūlymus, kurie atitinka minimalius perkančiosios
organizacijos keliamus reikalavimus.
2. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose nurodo minimalius techninius reikalavimus bei
visus konkrečius reikalavimus, kuriuos turi atitikti alternatyvūs pasiūlymai.
3. Jeigu pirkdama prekes
ar paslaugas perkančioji organizacija nusprendė priimti alternatyvius
pasiūlymus, šie pasiūlymai negali būti atmesti remiantis tuo, kad prekių
pirkimas tampa paslaugų pirkimu arba atvirkščiai.
1. Perkančioji
organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir
pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę pirkimo dokumentuose
nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis
atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus
ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose
nurodytą informaciją bei kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus.
2. Perkančiosios
organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos
reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti,
tikslūs ir aiškūs. Perkančioji organizacija iš tiekėjo gali pareikalauti tik
tokios informacijos, kuri yra būtina nustatyti, ar tiekėjas atitinka finansinius,
ekonominius ir techninius reikalavimus. Keliami reikalavimai negali pažeisti
tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį.
Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai
ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio Įstatymo 29, 30, 31 ir 32
straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų
reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos
reikalavimų pagrindimą.
3. Jeigu kandidatas
ar dalyvis gali įrodyti, kad vykdydamas įsipareigojimus galės disponuoti kitų
ūkio subjektų ištekliais, jis turi teisę remtis šių ūkio subjektų pajėgumu.
4. Jeigu kandidatas
ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios
organizacijos reikalaujamų dokumentų, jis turi teisę vietoj jų pateikti kitus
perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus ar informaciją, kurie
patvirtintų, kad kandidato ar dalyvio kvalifikacija atitinka keliamus
reikalavimus.
5.
Perkančioji organizacija neturi teisės atmesti kandidato ar dalyvio paraiškos
ar pasiūlymų dėl to, kad jį pateikė fizinis arba juridinis asmuo.
6. Jeigu kandidatas
ar dalyvis pateikė netikslius ar neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją,
perkančioji organizacija privalo nepažeisdama viešųjų pirkimų principų prašyti
kandidatą ar dalyvį šiuos trūkumus pašalinti.
7. Perkančioji
organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo
kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių
kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios
organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie
savo kvalifikaciją.
8. Kandidatų ir
dalyvių kvalifikaciniai duomenys vertinami vadovaujantis jiems pateiktuose
pirkimo dokumentuose nustatytais kriterijais ir procedūromis. Komisija priima
sprendimą dėl kiekvieno paraišką ar pasiūlymą pateikusio kandidato ar dalyvio
kvalifikacinių duomenų ir kiekvienam iš jų raštu praneša apie šio patikrinimo
rezultatus. Teisę dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose turi tik tie
kandidatai ar dalyviai, kurių kvalifikaciniai duomenys atitinka perkančiosios
organizacijos keliamus reikalavimus.
1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose gali nustatyti, kad paraiška ar
pasiūlymas atmetamas, jeigu kandidatas ar dalyvis
1) yra bankrutavęs, likviduojamas, su kreditoriais yra sudaręs taikos
sutartį, sustabdęs ar apribojęs savo veiklą, arba jo padėtis pagal šalies,
kurioje jis registruotas, įstatymus yra tokia pati;
2) jam iškelta bankroto byla arba bankroto procesas vykdomas ne teismo
tvarka, siekiama priverstinio likvidavimo procedūros ar susitarimo su
kreditoriais arba jam vykdomos analogiškos procedūros pagal šalies, kurioje jis
registruotas, įstatymus;
3) teismo yra pripažintas kaltu už teisės pažeidimus profesinėje
veikloje;
4) yra padaręs
profesinį pažeidimą, įrodomą priemonėmis, kurias perkančioji organizacija gali
pagrįsti;
5) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su socialinio draudimo įmokų
mokėjimu pagal šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra
perkančioji organizacija, reikalavimus;
6) nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu pagal
šalies, kurioje jis registruotas, ar šalies, kurioje yra perkančioji
organizacija, įstatymus;
7) apie nustatytų
reikalavimų atitikimą yra pateikęs melagingą informaciją, įrodomą priemonėmis,
kurias perkančioji organizacija gali pagrįsti, arba informacijos iš viso
nepateikęs.
2.
Jeigu perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose reikalauja, kad kandidatas
ar dalyvis įrodytų, jog šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose
nustatytų aplinkybių nėra, kaip pakankamą įrodymą ji priima
1) šio straipsnio 1
dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais – išrašą iš teismo sprendimo
arba, jeigu tokių nėra, jiems tolygų šalies, kurioje registruotas kandidatas ar
dalyvis, ar šalies, iš kurios jis atvyko, kompetentingos teismo ar valdymo
institucijos išduotą dokumentą, liudijantį, kad nėra nurodytų pažeidimų;
2) šio straipsnio 1
dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos ar šalies,
kurioje kandidatas ar dalyvis registruotas, kompetentingos valstybės
institucijos išduotą pažymą.
3.
Jeigu kandidatas ar dalyvis negali pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytų
dokumentų, nes atitinkamoje šalyje šie dokumentai neišduodami arba toje šalyje
išduodami dokumentai neapima visų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punktuose
keliamų klausimų, perkančioji organizacija gali priimti kitokius, jos nuomone,
tinkamus dokumentus ir informaciją.
4. Viešųjų pirkimų
tarnyba privalo sudaryti Lietuvos Respublikos institucijų, kompetentingų
išduoti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus dokumentus, sąrašą ir pateikti šalims
Europos Sąjungos narėms bei Europos Komisijai, o paprašius – tiekėjams ir
perkančiosioms organizacijoms.
Perkančioji organizacija turi
teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad kandidatas ar dalyvis turėtų teisę
verstis ta ūkine veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti. Teisę
verstis tokia veikla kandidatas ar dalyvis gali įrodyti pateikdamas profesinių
ar veiklos registrų tvarkytojų pažymas ar priesaikos pažymą, liudijančią
kandidato ar dalyvio teisę verstis atitinkama ūkine veikla.
1.
Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose nustatyti kandidatų ir
dalyvių ekonominės bei finansinės būklės reikalavimus ir reikalauti pateikti
šiuos (vieną ar kelis) ekonominę bei finansinę kandidato ar dalyvio būklę
apibūdinančius dokumentus
1) banko pažymą apie
kandidato ar dalyvio ekonominę ar finansinę būklę arba pažymą, kad yra
apsidraudęs nuo profesinės rizikos;
2) įmonės balansą ar jo išrašą, jei šalyje, kurioje registruotas ūkio
subjektas, yra privaloma balansą paskelbti;
3) pastarųjų 3 finansinių metų, o jeigu įmonė įregistruota ar veiklą
atitinkamoje srityje pradėjo vėliau – nuo įmonės įregistravimo ar veiklos su
pirkimu susijusioje srityje pradžios, kandidato ar dalyvio įmonės bendros
apyvartos ar apyvartos tos veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, ataskaitą.
2. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kokius dokumentus turi pateikti
kandidatai ar dalyviai, kad įrodytų, jog jų ekonominė ir finansinė būklė
atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus.
3. Jeigu kandidatas
ar dalyvis dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti perkančiosios
organizacijos pirkimo dokumentuose nurodytų šio straipsnio 1 dalyje nustatytų
dokumentų, jis turi teisę pateikti kitokius perkančiajai organizacijai
priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad jo ekonominė ar finansinė būklė
atitinka keliamus reikalavimus.
gamybinis pajėgumas
1. Perkančioji organizacija turi teisę pirkimo
dokumentuose nustatyti kandidatų ir dalyvių techninio bei gamybinio pajėgumo
reikalavimus ir pareikalauti pateikti vieną ar kelis iš šio straipsnio 2, 3, 4
ir 5 dalyse išvardytų dokumentų (dalykų).
2.
Prekių pirkimo atveju įrodymui, kad kandidatų ir dalyvių techninis ir gamybinis
pajėgumas atitinka keliamus reikalavimus, perkančioji organizacija gali
reikalauti kandidatų ir dalyvių atlikti arba pateikti vieną ar kelis
1) pagrindinių per pastaruosius 3 metus prekių tiekimų sąrašą, nurodant
bendras vertes, įvykdymo datas ir prekių gavėjus, pridedant prekių gavėjų
pateiktas pažymas apie prekių pristatymą, o jeigu tokių pažymų ne dėl kandidato
ar dalyvio kaltės gauti neįmanoma, šio kandidato ar dalyvio deklaraciją,
kurioje pateikiama minėta informacija;
2) kokybės
užtikrinimo priemonių, produkcijos parametrų matavimų, produkcijos tyrimų
aprašymą;
3) su reikalinga
produkcija susijusių techninių specialistų ir organizacijų, nepaisant jų
pavaldumo kandidatui ar dalyviui, apibūdinimą;
4) siūlomų prekių
pavyzdžius, aprašymus, nuotraukas, kurių autentiškumą perkančiosios
organizacijos reikalavimu kandidatas ar dalyvis turi patvirtinti;
5) kompetentingų
atitikties įvertinimo įstaigų išduotus dokumentus, patvirtinančius, kad pirkimo
objektas atitinka techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus;
6) jeigu reikalingos
prekės yra sudėtingos arba skirtos ypatingiems tikslams – patikrinti kandidato
ar dalyvio gamybinį pajėgumą, tyrimų, matavimų bei kokybės kontrolės priemones.
Tikrina perkančioji organizacija arba jos įgaliota šalies, kurioje registruotas
kandidatas ar dalyvis, autoritetinga trečioji šalis pagal šio Įstatymo 21
straipsnio 8 dalies nuostatą.
3. Paslaugų pirkimo atveju įrodymui, ar kandidato ar dalyvio techninis pajėgumas, įgūdžiai, veiklos
efektyvumas, patirtis ir patikimumas atitinka keliamus reikalavimus,
perkančioji organizacija gali reikalauti, kad kandidatai ir dalyviai atliktų
arba pateiktų vieną (ar kelis)
1) vadovaujančiųjų
ir paslaugas teiksiančių darbuotojų išsilavinimo bei profesinės kvalifikacijos
apibūdinimą;
2) paslaugas teikiančių, tačiau su kandidatu ar dalyviu organizaciniais
ryšiais nesusijusių techninių specialistų ir organizacijų apibūdinimą;
3) pagrindinių per
pastaruosius 3 metus suteiktų paslaugų sąrašą, nurodant bendras vertes,
suteikimo datas ir gavėjus, pateikiant paslaugų suteikimą patvirtinančius
dokumentus, tai yra paslaugų gavėjų pateiktas pažymas, o jeigu tokių pažymų ne
dėl kandidato ar dalyvio kaltės gauti neįmanoma, šio kandidato ar dalyvio
deklaraciją;
4) pažymą apie
kandidato ar dalyvio įmonės darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir
vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus;
5) pažymą apie
paslaugai teikti reikalingą techninę įrangą, kurią valdo, naudoja ar kuria
disponuoja kandidatas ar dalyvis;
6) jeigu reikalingos
paslaugos yra sudėtingos arba skirtos ypatingiems tikslams – patikrinti
kandidato ar dalyvio gamybinį pajėgumą, tyrimų, matavimų bei kokybės kontrolės
priemones. Tikrina perkančioji organizacija arba jos įgaliota šalies, kurioje
registruotas kandidatas ar dalyvis, autoritetinga trečioji šalis pagal šio
Įstatymo 21 straipsnio 8 dalies nuostatą;
7) informaciją apie
numatomus paslaugų teikimo subrangovus ir subrangos mastą.
4.
Darbų pirkimo atveju įrodymui, kad kandidato ar dalyvio techninis pajėgumas,
įgūdžiai, veiklos efektyvumas, patirtis ir patikimumas atitinka keliamus
reikalavimus, perkančioji organizacija gali reikalauti kandidatų ir dalyvių
atlikti arba pateikti vieną (ar kelis)
1) vadovaujančiųjų ir darbus atliksiančių darbuotojų išsilavinimo bei
profesinės kvalifikacijos apibūdinimą;
2) per pastaruosius 5 metus atliktų darbų sąrašą kartu su užsakovų
pažymomis apie tai, kad svarbiausi darbai buvo atlikti tinkamai; pažymose turi
būti nurodyta darbų atlikimo vertė, data ir vieta, be to, ar jie buvo atlikti
pagal galiojančių normatyvinių dokumentų, reglamentuojančių darbų atlikimą,
reikalavimus ir tinkamai užbaigti; prireikus perkančioji organizacija tokias
pažymas gali gauti tiesiai iš užsakovų;
3) pažymą apie
kandidato ar dalyvio turimą darbams atlikti reikalingą techninę įrangą;
4) pažymą apie kandidato ar dalyvio įmonės darbuotojų vidutinį metinį
skaičių bei vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per pastaruosius 3 metus;
5) informaciją apie
numatomus subrangovus ir subrangos mastą.
5.
Perkančioji organizacija gali pirkimo dokumentuose reikalauti, kad kandidatas
ar dalyvis pateiktų kompetentingų institucijų išduotus dokumentus, patvirtinančius, jog jo kokybės valdymo sistema
atitinka pripažintus kokybės vadybos tarptautinius ar Europos standartus.
Perkančioji organizacija turi priimti Europos Sąjungos šalyse išduotas pažymas.
Be to, iš kandidato ar dalyvio perkančioji organizacija turi priimti ir kitus
lygiaverčius kokybės užtikrinimo priemonių įrodymus, jeigu jis dėl pagrįstų
priežasčių neturi galimybės gauti tokių sertifikatų ar gauti juos per
atitinkamą laikotarpį.
vertinimas ir palyginimas
1. Perkančioji
organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus. Tačiau ji
negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmę – pakeisti kainą
arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų
neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Ši
nuostata netaikoma tikrinant kandidatų ar dalyvių kvalifikaciją.
2.
Perkančioji organizacija pasiūlymą turi atmesti, jeigu
1) pasiūlymą
pateikęs dalyvis neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių
kvalifikacijos reikalavimų;
2) pasiūlymas
neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
3) visų dalyvių buvo
pasiūlytos per didelės, perkančiajai organizacijai nepriimtinos kainos;
4) dalyvis pasiūlė
labai mažą kainą, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 34 straipsnyje.
3. Jeigu perkančioji
organizacija dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių turi atmesti visus
pasiūlymus, ji privalo gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą.
4.
Perkančioji organizacija pasiūlymus vertina remdamasi šiais kriterijais
1) ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su
dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausią pasiūlymą,
išrinktą pagal kriterijus, susijusius su pirkimo objektu (kokybė, kaina,
techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos
charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, efektyvumas, garantinis aptarnavimas
ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikotarpis arba užbaigimo
laikotarpis), arba
2) mažiausios
kainos.
5. Šio straipsnio 4
dalies 1 punkte nurodytu atveju perkančioji organizacija nurodo pirkimo
dokumentuose kiekvienam ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti
pasirinkto kriterijaus lyginamąjį svorį. Kriterijų lyginamasis svoris gali būti
išreikštas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena
kriterijui priskiriama reikšmė. Tais atvejais, kai dėl pirkimo objekto ypatybių
neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi
nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina ekonomiškai
naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų nustatymo metodiką.
6. Jeigu perkančioji
organizacija pasiūlymus vertina pagal jų ekonominį naudingumą, ji privalo iš
pradžių patikrinti bei įvertinti tik pasiūlymų techninius duomenis ir po to,
tiekėjams pranešusi apie šio patikrinimo ir įvertinimo rezultatus,
atsižvelgdama į pasiūlymo kainą, atlikti bendrą pasiūlymo įvertinimą.
7. Perkančioji
organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi
1) pagal pirkimo
dokumentuose nustatytus vertinimo kriterijus ir tvarką įvertinti pateiktus
dalyvių pasiūlymus ir nustatyti preliminarią pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus,
kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas). Preliminari pasiūlymų
eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo arba kainų didėjimo tvarka;
2) nedelsdama
pranešti pasiūlymus pateikusiems dalyviams apie preliminarią pasiūlymų eilę ir
pasiūlymų atmetimo priežastis;
3) patvirtinti
pasiūlymų eilę ir priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo tik tada, kai bus
šio Įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėtos pasiūlymus pateikusių dalyvių
pretenzijos ir skundai (jeigu tokių buvo gauta), bet ne anksčiau kaip po 10
dienų nuo pranešimo apie preliminarią pasiūlymų eilę išsiuntimo dalyviams
dienos.
pasiūlyta kaina
1. Jeigu pateiktame
pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra labai maža, perkančioji
organizacija privalo pareikalauti dalyvio pagrįsti siūlomą kainą, o jeigu
dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, – pasiūlymą atmesti ir apie
tai nedelsdama pranešti pasiūlymą pateikusiam dalyviui. Labai maža kaina – tai
pasiūlyta prekių, paslaugų ar darbų kaina, kuri daugiau kaip 15 procentų yra
mažesnė už visų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.
2. Tuo atveju, kai
yra daugiau kaip du visus kitus reikalavimus atitinkantys pasiūlymai, labai
maža kaina visuomet laikoma pasiūlymo kaina, kuri yra daugiau kaip 15 procentų
mažesnė už visų dalyvių, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių,
pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį.
3. Perkančioji
organizacija, siekdama, kad labai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi
į pasiūlymą su tokia kaina pateikusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu,
reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus.
Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į
1) gamybos proceso,
teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;
2) pasirinktus
techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes,
teikti paslaugas ar atlikti darbus;
3) dalyvio siūlomų
prekių, paslaugų ar darbų originalumą;
4) valstybės
pagalbą, kurią dalyvis yra gavęs.
4.
Jeigu pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertės ribą ir perkančioji
organizacija nustato, kad labai mažos kainos pasiūlytos dėl to, jog dalyvis yra
gavęs valstybės pagalbą, šis pasiūlymas turi būti atmestas, jeigu dalyvis
negali per pakankamą perkančiosios organizacijos nustatytą laikotarpį įrodyti,
kad apie pagalbą pranešta Europos Komisijai arba ši pagalba suteikta su Europos
Komisijos leidimu. Atmetusi pasiūlymą šiuo pagrindu, perkančioji organizacija
apie tai privalo pranešti Viešųjų pirkimų tarnybai, prašydama šią informaciją
perduoti Europos Komisijai.
pirkimo procedūros rezultatus
1. Perkančioji
organizacija, priėmusi sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo arba priėmusi
sprendimą nutraukti pirkimą, nedelsdama, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po
sprendimo priėmimo, praneša kandidatams ir dalyviams apie šiuos sprendimus.
2.
Perkančioji organizacija, gavusi kandidato ar dalyvio raštu pateiktą prašymą,
turi nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo prašymo gavimo dienos,
pateikti paraiškos ar pasiūlymo atmetimo priežastis, jeigu to kandidato ar
dalyvio paraiška ar pasiūlymas atmestas, o gavusi dalyvio, kurio pasiūlymas
neatmestas, raštu pateiktą prašymą, nurodyti laimėjusio pasiūlymo pasirinkimo
priežastis – per tą patį terminą pateikti laimėjusio pasiūlymo
charakteristikas, dėl kurių šis pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu.
3. Perkančioji organizacija
šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jei jos
atskleidimas prieštarauja teisės aktams, kenkia visuomenės interesams,
teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdo užtikrinti sąžiningą
konkurenciją.
4. Jeigu perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose prašo pateikti ir prekių pavyzdžius, tokiu
atveju, įvertinusi pasiūlymus ir sudariusi preliminarią eilę, ji turi leisti
visiems dalyviams susipažinti su pateiktais pavyzdžiais.
5. Susipažinti su
informacija, susijusia su konkurso pasiūlymų nagrinėjimu, aiškinimu, vertinimu
ir palyginimu, gali tiktai Komisijos nariai bei jos pakviesti ekspertai,
Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo
įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus turintys teisę susipažinti su šia informacija.
1.
Prekių, paslaugų ar darbų pirkimo būdai
1) atviras
konkursas;
2) ribotas
konkursas;
3) skelbiamos
derybos;
4) neskelbiamos
derybos.
2. Perkančioji
organizacija pirkimą gali atlikti
1) atviro ar riboto
konkurso būdu – visais atvejais;
2) skelbiamų derybų
būdu – esant šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytoms sąlygoms;
3) neskelbiamų
derybų būdu – esant šio Įstatymo 45 straipsnyje nustatytoms sąlygoms.
3. Esant šio Įstatymo
52 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, perkančioji organizacija gali atlikti
pirkimo procedūrą – projekto konkursą.
antrasis skirsnis
Atviras konkursas
1. Dalyvių skaičius
atvirame konkurse neribojamas. Perkančioji organizacija vertina visų tiekėjų,
atitinkančių minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymus, kurie atitinka
pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
2. Atvirame konkurse
derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.
3. Atviras konkursas
laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas pirkimo dokumentuose nustatytus
reikalavimus atitinkantis pasiūlymas.
konkursui terminas
1. Perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo
terminą nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.
2.
Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 52 dienos nuo skelbimo
išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
3. Jeigu perkančioji
organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir
ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime
informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18
straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas gali būti
sutrumpintas iki 36 dienų.
4. Skubos atveju, kai
dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma
pirkimo atviro konkurso būdu atlikti laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų,
pasiūlymų pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 22 dienų nuo skelbimo
išsiuntimo paskelbti iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
Trečiasis
skirsnis
Ribotas Konkursas
1. Perkančioji
organizacija ribotą konkursą vykdo etapais
1) šio Įstatymo 18
ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka skelbia apie pirkimą ir remdamasi
paskelbtais kvalifikaciniais kriterijais atrenka tuos kandidatus, kurie bus
kviečiami pateikti pasiūlymus;
2) vadovaudamasi
pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis, nagrinėja, vertina ir palygina
pakviestų dalyvių pateiktus pasiūlymus.
2. Ribotame konkurse
derybos tarp perkančiosios organizacijos ir tiekėjų yra draudžiamos.
3. Ribotas konkursas
laikomas įvykusiu, jeigu yra bent vienas pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus
atitinkantis pasiūlymas.
konkursui terminai
1. Perkančioji organizacija paraiškų ir pasiūlymų
pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23 straipsnio
nuostatomis.
2.
Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37
dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos dienos.
3.
Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimų
pateikti pasiūlymus išsiuntimo tiekėjams dienos.
4. Jeigu perkančioji
organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir
ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime
informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18 straipsnio
3 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų pateikimo
terminas gali būti sutrumpintas iki 26 dienų.
5.
Jeigu dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos,
neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 2
ir 3 dalyse nustatytų terminų (skubos atveju), perkančioji organizacija
turi teisę nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų paraiškų pateikimo terminą ir
ne trumpesnį kaip 10 dienų pasiūlymų pateikimo terminą.
1.
Perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose (skelbime apie pirkimą) nustato,
kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai kandidatų bus pakviesta pateikti pasiūlymus
ir kokie yra kandidatų kvalifikacinės atrankos kriterijai bei tvarka.
2. Perkančioji
organizacija, nustatydama atrenkamų kandidatų skaičių, kvalifikacinės atrankos
kriterijus ar tvarką, privalo laikytis visų šių reikalavimų
1) turi būti
užtikrinta reali konkurencija;
2) kvalifikacinės
atrankos kriterijai turi būti aiškūs ir nediskriminuojantys;
3) kvalifikacinės
atrankos kriterijai turi būti nustatyti 31 ir 32 straipsnių pagrindu.
3. Pirkimo
dokumentuose nurodomas kandidatų, kurie bus pakviesti pateikti pasiūlymus,
skaičius negali būti mažesnis kaip 5.
4. Atrinkdama
kandidatus, perkančioji organizacija turi taikyti tik pirkimo dokumentuose
nustatytus kvalifikacinės atrankos kriterijus ir tvarką. Kvalifikacinė atranka
turi būti atliekama tik iš tų kandidatų, kurie atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
5. Pateikti
pasiūlymus turi būti pakviesta ne mažiau kandidatų, negu perkančiosios
organizacijos nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius. Jeigu
minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinka mažiau kandidatų, negu
nustatytas mažiausias kviečiamų kandidatų skaičius, perkančioji organizacija
pateikti pasiūlymus kviečia visus kandidatus, kurie atitinka keliamus
minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
6. Perkančioji
organizacija visiems kandidatams, kurie nebus pakviesti pateikti pasiūlymų,
apie tai praneša nedelsdama, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo
dokumentuose nustatyto paraiškų pateikimo termino pabaigos.
1. Paraiškas gali
teikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip nustatyta šio
Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.
2. Paraiškos
teikiamos vadovaujantis šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nurodytais
reikalavimais. Prie paraiškos pridedama perkančiosios organizacijos
reikalaujama informacija.
3. Ribotą konkursą
vykdant skubos atveju, kaip nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje,
perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos turi būti
teikiamos greičiausiais informacijos perdavimo būdais.
1. Perkančioji
organizacija šio Įstatymo 41 straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems
kandidatams išsiunčia kvietimus pateikti pasiūlymus.
2. Kvietimus pateikti
pasiūlymus visiems atrinktiems kandidatams perkančioji organizacija išsiunčia
vienu metu.
3. Ribotą konkursą
vykdant skubos atveju, kaip nustatyta šio Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje,
kvietimai pateikti pasiūlymus turi būti perduoti greičiausiais informacijos
perdavimo būdais.
4.
Su kvietimu pateikiamuose pirkimo dokumentuose turi būti ši informacija
1) adresas, kuriuo
galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, taip pat
užmokesčio už dokumentus (jei nustatytas) dydis ir mokėjimo tvarka;
2) pasiūlymų
pateikimo terminas, adresas, kuriuo pateikiami pasiūlymai, ir kalba ar kalbos,
kuriomis pasiūlymai turi būti parengti;
3) nuoroda į
skelbimą apie pirkimą;
4) pasiūlymų
vertinimo tvarka, vertinimo kriterijai, vertinimo kriterijų lyginamieji
svoriai;
5) kita,
perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
5. Jeigu perkančioji
organizacija sudaro galimybes kandidatams laisvai ir nemokamai gauti pirkimo
dokumentus – skelbia juos internete ar pateikia kitomis elektroninėmis
priemonėmis, ji su kvietimu gali neteikti šio straipsnio 4 dalyje nurodytos
informacijos, tačiau turi nurodyti adresą, kuriuo kandidatai galėtų gauti visus
pirkimo dokumentus.
Ketvirtasis
SKIRSNIS
derybos
derybų sąlygos
Pirkimas skelbiamų derybų būdu
gali būti atliekamas esant bent vienai iš šių sąlygų
1) jeigu visi
atviram ar ribotam konkursui pateikti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentuose
nustatytų reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nepakeičiamos;
2) išimtiniu atveju,
kai dėl perkamų paslaugų ar darbų pobūdžio ir su tuo susijusios rizikos
perkančioji organizacija be papildomos informacijos apie tiekėjus ir jų
galimybes negali iš anksto prognozuoti bendros kainos ir nustatyti pakankamai
tikslių pirkimo sąlygų geriausiam pasiūlymui išrinkti;
3) jeigu perkamų
paslaugų, ypač šio Įstatymo 2 priedėlio A paslaugų sąraše nurodytų 6–12
kategorijų paslaugų, pobūdis neleidžia nustatyti pakankamai tikslios perkamų
paslaugų specifikacijos, kuri padėtų išrinkti geriausią pasiūlymą atviro ar
riboto konkurso būdu;
4) jeigu yra perkami
darbai, reikalingi tyrimams, eksperimentams ar mokslo sričiai plėtoti, ir jeigu
šiais darbais nesiekiama ekonominės naudos ar padengti tyrimų, bandymų ar
plėtojimo išlaidų.
1. Prekės, paslaugos
ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami esant bent vienai iš šių
sąlygų
1) paskelbus atvirą
ar ribotą konkursą, visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo dokumentų
reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, o pirkimo sąlygos iš esmės
nepakeičiamos ir į derybas kviečiami visi pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys
perkančiosios organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;
2) paskelbus atvirą
ar ribotą konkursą, nebuvo pateikta nė vienos paraiškos arba nė vieno
pasiūlymo, arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus atitinkančio pasiūlymo, o
pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos. Perkančioji organizacija Europos
Komisijos prašymu privalo ją išsamiai informuoti apie šiuo pagrindu atliekamą
ar atliktą pirkimą;
3) dėl techninių ar
meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik
konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises gaminti (tiekti,
atlikti) šias prekes, darbus ar paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos;
4) jeigu
neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji
organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,
riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame Įstatyme nustatytais
terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali
priklausyti nuo perkančiosios organizacijos.
2. Neskelbiamų derybų
būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš šių sąlygų
1) jeigu perkamos
prekės gaminamos tik mokslo, eksperimentų, studijų, mokslinio ar techninio
tobulinimo tikslais ir jeigu nesiekiama įsigyjamų prekių masine gamyba
sustiprinti komercinio pajėgumo arba padengti mokslo, eksperimentavimo,
studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo išlaidų;
2) jeigu perkančioji
organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių
ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant
su jau turimomis prekėmis, ir jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš
esmės nesikeičia prekių kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl
techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes,
perkančiajai organizacijai įsigijus skirtingų techninių charakteristikų prekių,
ji negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar patirtų didelių nuostolių.
Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė kaip
3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.
3. Neskelbiamų derybų
būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso iš konkurso
laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi
laimėtojai.
4. Neskelbiamų derybų
būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami esant bent vienai iš šių
sąlygų
1) kai dėl
aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi
papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą
pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo
pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai
organizacijai. Tokia pirkimo sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su
kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai
sudarytų pirkimo sutarčių kaina neturi viršyti 50 procentų pagrindinės pirkimo
sutarties vertės;
2) perkant iš esamo
tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal
ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji pirkimo sutartis buvo
sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į
tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta
skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai yra skirti tam pačiam projektui
vykdyti. Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti
ilgesnė kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo
momento.
1. Perkančioji
organizacija skelbiamas derybas vykdo šiais etapais
1) šio Įstatymo 18
straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka kviečia kandidatus pateikti paraiškas
dalyvauti skelbiamose derybose;
2) patikrina, ar
paraiškas pateikusių kandidatų kvalifikacija atitinka pirkimo dokumentuose
nustatytus minimalius reikalavimus, ir atlieka kandidatų kvalifikacinę atranką,
jeigu tokia atranka numatyta pirkimo dokumentuose;
3) kviečia
kandidatus pateikti pirminius pasiūlymus ir pagal šio Įstatymo 47 straipsnyje
nustatytas sąlygas derasi su kiekvienu iš jų dėl techninių, ekonominių,
teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio rezultato;
4) vadovaudamasi
pirkimo dokumentuose nustatyta pasiūlymų vertinimo tvarka ir kriterijais, pagal
derybų rezultatus, užfiksuotus pirminiuose pasiūlymuose ir derybų protokoluose,
nustato geriausią pasiūlymą.
2. Perkančioji
organizacija, atlikdama pirkimą neskelbiamų derybų būdu
1) kai kviečia jose
dalyvauti daugiau kaip vieną kandidatą, patikrina, ar kandidatų kvalifikacija
atitinka keliamus reikalavimus, derasi su jais dėl techninių, ekonominių,
teisinių ir kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio rezultato ir
pagal derybų rezultatus bei pirkimo dokumentuose nustatytus vertinimo
kriterijus nustato geriausią pasiūlymą;
2) kai kviečia jose
dalyvauti tik vieną kandidatą, patikrina, ar kandidato kvalifikacija atitinka
keliamus reikalavimus, derasi su juo dėl techninių, ekonominių, teisinių ir
kitokių pasiūlymo sąlygų siekdama ekonomiškiausio rezultato. Neskelbiamų derybų
atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas kandidatas, perkančioji
organizacija šiam kandidatui turi teisę pateikti ne visą šio Įstatymo 20
straipsnyje nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra
nereikalinga.
3. Derybos laikomos
įvykusiomis, jeigu yra bent vienas tiekėjas, kurio pirminis pasiūlymas ir
derybų su juo rezultatai atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus.
neskelbiamų derybų reikalavimai
1. Derybų procedūrų
metu perkančioji organizacija turi laikytis šių sąlygų
1) derybas su
kiekvienu tiekėju vesti atskirai;
2) tretiesiems
asmenims neatskleisti jokios iš tiekėjo gautos informacijos be jo sutikimo,
taip pat neinformuoti tiekėjo apie susitarimus, pasiektus su kitais tiekėjais;
3) visiems dalyviams
turi būti taikomi vienodi reikalavimai, suteikiamos vienodos galimybės ir
pateikiama vienoda informacija;
4) derybos turi būti
protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su
kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas.
2. Perkančioji
organizacija atskirai derasi su kiekvienu dalyviu, pateikusiu pasiūlymą,
atitinkantį pirkimo dokumentuose pateiktus reikalavimus, ir nustato
priimtiniausią pasiūlymą pagal šio Įstatymo 33 straipsnio nuostatas.
terminai
1. Perkančioji organizacija
paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23
straipsnio nuostatomis.
2.
Paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų pirkimų tarnybos
dienos.
3.
Pasiūlymų pateikimo terminas negali būti trumpesnis kaip 40 dienų nuo kvietimo
pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
4. Jeigu perkančioji
organizacija iš anksto paskelbė apie pirkimą ne mažiau kaip prieš 52 dienas ir
ne daugiau kaip prieš 12 mėnesių iki pirkimo pradžios ir šiame skelbime
informaciją apie pirkimą pateikė taip, kaip nustatyta šio Įstatymo 18
straipsnio 3 dalyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodytas mažiausias pasiūlymų
pateikimo terminas gali būti sutrumpintas iki 26 dienų nuo kvietimo
pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
5.
Jeigu dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos,
neįmanoma pirkimo atlikti laikantis šio straipsnio 2 ir
3 dalyse nustatytų terminų (skubos atveju), perkančioji organizacija turi teisę
nustatyti ne trumpesnį kaip 15 dienų paraiškų pateikimo terminą ir ne trumpesnį
kaip 10 dienų pasiūlymų pateikimo terminą.
kandidatų skaičius bei kandidatų
kvalifikacinė atranka
1. Atlikdama pirkimą
skelbiamų derybų būdu, perkančioji organizacija turi teisę apriboti kandidatų
skaičių vadovaudamasi šio Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis. Tuo atveju, kai
dalyvių skaičius neribojamas, mažiausias pirkimo dokumentuose (skelbime apie
pirkimą arba kvietime) nurodomas kandidatų, kurie bus kviečiami derėtis,
skaičius negali būti mažesnis kaip 3.
2. Kandidatų, kurie
bus pakviesti derėtis, kvalifikacinė atranka atliekama vadovaujantis šio
Įstatymo 41 straipsnio nuostatomis.
3. Perkančioji
organizacija kandidatų turi kviesti ne mažiau, negu pirkimo dokumentuose yra
nurodytas mažiausias jų skaičius.
1. Paraiškas gali
pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupės, kaip yra
nustatyta šio Įstatymo 23 straipsnio 5 dalyje.
2. Paraiškos
dalyvauti skelbiamose derybose pateikiamos vadovaujantis šio Įstatymo 14
straipsnio 5 dalyje nurodytais reikalavimais. Perkančioji organizacija pirkimo
dokumentuose turi nurodyti, kad prie paraiškos dalyvauti skelbiamose derybose
turi būti pridedama informacija pagal kvietime nurodytus reikalavimus.
3. Skelbiamas derybas
rengiant skubos tvarka, kaip nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje,
perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nurodo, kad paraiškos turi būti
pateikiamos greičiausiais informacijos perdavimo būdais.
1. Skelbiamų derybų
atveju kvietimus derėtis perkančioji organizacija išsiunčia raštu visiems šio
Įstatymo 49 straipsnio nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams, o jeigu
kvalifikacinės atrankos nebuvo – visiems kvalifikacijos reikalavimus
atitinkantiems kandidatams.
2. Perkančioji
organizacija kvietimus visiems kandidatams išsiunčia vienu metu.
3. Prieš kvietimą
dalyvauti derybose nepateiktus pirkimo dokumentus perkančioji organizacija
kandidatams pateikia šio Įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka.
4. Skelbiamas derybas
vedant skubos tvarka, nustatyta šio Įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje, kvietimai
pateikti pasiūlymus turi būti perduoti greičiausiais informacijos perdavimo
būdais.
5. Kvietime dalyvauti
derybose turi būti ši informacija
1) adresas, kuriuo
galima kreiptis norint gauti visus likusius pirkimo dokumentus, taip pat
užmokesčio už pirkimo dokumentus (jei jis yra nustatytas) dydis ir mokėjimo
tvarka;
2) skelbiamų derybų
atveju – nuoroda į skelbimą apie pirkimą;
3) sutikimo derėtis
ir perkančiosios organizacijos reikalaujamų kitų dokumentų pateikimo data,
pateikimo adresas, derybų kalba ar kalbos;
4) tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai ir jos patvirtinimo dokumentai;
5) informacijos ir
dokumentų, kuriuos reikia pateikti kartu su sutikimu derėtis, sąrašas;
6) derybų procedūrų
eiga;
7) kita,
perkančiosios organizacijos nuomone, reikalinga informacija.
Penktasis
skirsnis
Projekto konkursaS
konkurso sąlygos
Projekto konkursas gali būti
vykdomas, kai yra perkamos teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar
duomenų apdorojimo paslaugos.
1. Projekto konkursas
skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 18 ir 19 straipsnių nuostatomis.
2. Projekto konkursas
vykdomas siekiant nustatyti geriausią teritorijos planavimo, architektūros,
inžinerijos ar duomenų apdorojimo planą ar projektą pateikusį tiekėją
(tiekėjus), jeigu
1) su projekto
konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba
2) projekto konkurso
laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais ar kitaip
atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi teisę paslaugų
pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama projekto konkurso
laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas užėmusius dalyvius).
3. Projekto konkurse
turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys ar tokių asmenų grupė.
4.
Dalyvavimo projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar kitaip
diskriminuoti tiekėjų.
5. Pasiūlymų
pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis
kaip 52 dienos nuo skelbimo išsiuntimo spausdinti iš Viešųjų pirkimų tarnybos
dienos.
6. Perkančioji
organizacija gali vykdyti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus ar
projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimo
dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią konkurenciją užtikrinančius
kvalifikacinės atrankos kriterijus.
7. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina projekto konkurso
organizavimo taisykles.
1. Dalyvių pateiktus
planus ar projektus vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios
organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri). Jai perkančioji organizacija
privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus planams ar projektams vertinti
ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su projekto
dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Vertinimo komisijos pirmininku ir
nariais skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, pasirašę nešališkumo
deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą. Jeigu projekto konkurso
dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip trečdalis vertinimo
komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba artimos kvalifikacijos.
2. Vertinimo komisija
sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai (vertinimo komisijos nariai gali sužinoti, kas pateikė
pasiūlymus, tik komisijai priėmus sprendimą dėl geriausio plano ar projekto)
pateikti planai ar projektai.
3. Pateikti planai ar
projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie
nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.
4. Vertinimo komisija
sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai
protokoluojami.
III
SKYRIUS
Perkančiųjų organizacijų,
veikiančių VANDENTVARKOS, ENERGETIKOS, TRANSPORTO Ar telekomunikacijų srityje, Pirkimai
energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje,
pirkimų reglamentavimas
1. Šiame skyriuje reglamentuojami pirkimai, kurie
reikalingi šio straipsnio 2 dalyje nustatytai vienai ar kelioms veikloms
vykdyti, šių perkančiųjų organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje
1) šio Įstatymo 3
straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų;
2) įmonių, kurioms
įstatymas arba kompetentinga institucija suteikė specialiąją ar išimtinę teisę
verstis kuria nors veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje;
3) valstybės ar
savivaldybės įmonių;
4) įmonių, kurių
dalyvė yra valstybė ar savivaldybė ir valstybei ar savivaldybei bet kuriame iš
įmonės valdymo organų priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų.
2.
Veikla vandentvarkos, energetikos,
transporto ar telekomunikacijų srityje
yra
1) bendrosioms paslaugoms, tokioms kaip geriamojo vandens, elektros
energijos, dujų ar šilumos gavyba, gamyba, tiekimas ar paskirstymas, teikti
skirtų stacionariųjų tinklų, kurių operatorius yra perkančioji organizacija ar
kuriuos perkančioji organizacija suteikia kitiems asmenims, suteikimo kitiems
asmenims, operatoriaus, tinklų priežiūros ar eksploatavimo veikla, taip pat
geriamojo vandens, elektros energijos, dujų ar šilumos tiekimo tokiems tinklams
veikla;
2) tinklų, reikalingų viešojo geležinkelio,
troleibusų, autobusų, tramvajų ar funikulierių transportui, automatinėms
transporto sistemoms, suteikimo kitiems asmenims, operatoriaus, tinklų
priežiūros ar eksploatavimo veikla. Tinklu laikoma bet kokia transportui
reikalinga infrastruktūra (techninė įranga, ženklinimas ir pan.), taip pat
nustatyti maršrutai, grafikai, privalomi pervežimų kiekiai ir kitoks transporto
paslaugų teikimo sąlygų reglamentavimas, kurį nustato kompetentinga valstybės
ir savivaldybių institucija ir
įstaiga arba jų įgaliota organizacija. Viešojo autobusų transporto paslaugų
teikimas nėra laikomas šio Įstatymo reglamentuojama veikla, jeigu bet kuris
ūkio subjektas gali laisvai teikti tokias pat paslaugas, kokias nustato
perkančioji organizacija;
3) geografinės teritorijos žvalgymo naftos, dujų, anglių arba kitokio
kietojo kuro gavybos tikslais, taip pat oro, jūrų ar upių uostų, su jų veikla
susijusių terminalų suteikimo oro, jūrų ir vidaus vandenų vežėjams,
operatoriaus, priežiūros ar eksploatavimo veikla;
4) bendrųjų
telekomunikacijų tinklų eksploatavimo ar priežiūros bei bendrųjų telekomunikacijų
paslaugų teikimo veikla.
3.
Veikla vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje
nelaikoma
1) inžinerinių
hidrotechnikos projektų, melioracijai ar žemei drėkinti skirtų projektų
įgyvendinimo veikla, jeigu 20 procentų ar mažiau šių projektų įgyvendinimo metu
gaunamo vandens tiekiama kaip geriamasis vanduo ar naudojama nuotėkoms
kanalizuoti ar valyti;
2) šio straipsnio 2
dalyje paminėta veikla, jeigu į bendrosioms paslaugoms teikti skirtus
stacionariuosius tinklus tiekiama: dujos ar šiluma, jeigu jų gamybą sąlygoja
kita veikla, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir į viešąjį
tinklą tiekiama tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija 20
procentų įmonės vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus, įskaitant
ir einamuosius metus; elektros energija, jeigu jos gamybą sąlygoja kita veikla,
negu nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir į viešąjį tinklą tiekiama
tik siekiant ekonomiškumo, o tiekimo kiekiai neviršija 30 procentų įmonės
vidutinės apyvartos per pastaruosius 3 metus, įskaitant ir einamuosius metus;
geriamasis vanduo, jeigu jo gamyba reikalinga kitai veiklai, negu nurodyta šio
straipsnio 2 dalies 1 punkte, o tiekimo į viešąjį tinklą kiekiai priklauso nuo
sunaudojimo savo tikslams kiekio ir neviršija 30 procentų įmonės
vidutinio geriamojo vandens gamybos kiekio per pastaruosius 3 metus, įskaitant
ir einamuosius metus.
1. Perkančiųjų
organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje, pirkimai, nurodyti šio Įstatymo 55 straipsnyje, kurių vertė yra ne mažesnė už šio Įstatymo 10
straipsnio 2 dalyje nustatytą tarptautinio pirkimo vertės ribą, atliekami
vadovaujantis šio skyriaus nuostatomis, taip pat šio Įstatymo I ir II skyrių
nuostatomis, kiek jos neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms.
2. Atlikdama pirkimus
vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje, perkančioji
organizacija privalo laikytis pirkimų principų, nustatytų šio Įstatymo 4
straipsnyje, ir laikytis konfidencialumo reikalavimų, nustatytų šio Įstatymo 5
straipsnyje.
telekomunikacijų srityje, pirkimo būdai
1. Perkančioji
organizacija pirkimus gali atlikti atviro, riboto konkursų, skelbiamų ir
neskelbiamų derybų būdu.
2. Perkančioji
organizacija pirkimą atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu gali
vykdyti visais atvejais.
3. Pirkimas
neskelbiamų derybų būdu gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio
Įstatymo 58 straipsnyje.
4. Projekto konkursas
gali būti vykdomas, kai yra sąlygos, nustatytos šio Įstatymo 52 straipsnyje.
neskelbiamų derybų būdu sąlygos
1. Neskelbiamų derybų
būdų prekės, paslaugos ar darbai gali būti perkami esant bent vienai iš šių
sąlygų
1) jeigu atvirame,
ribotame konkurse ar skelbiamose derybose nebuvo pateikta nė vienos paraiškos
arba nė vieno pasiūlymo arba nebuvo nė vieno keliamus reikalavimus atitinkančio
pasiūlymo, arba nė vienas dalyvis neatitiko minimalių kvalifikacijos
reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos;
2) jeigu perkamos
prekės, paslaugos ar darbai reikalingi tik mokslo, eksperimentų, studijų,
mokslinio ar techninio tobulinimo tikslais, jeigu nesiekiama gauti pelno arba
padengti mokslo, eksperimentavimo, studijų, mokslinio ar techninio tobulinimo
išlaidų, su sąlyga, kad toks pirkimas neribos konkurencijos vėlesniuose
tokiuose pirkimuose;
3) jeigu dėl techninių
ar meninių priežasčių prekes, paslaugas ar darbus gali patiekti (atlikti) tik
konkretus tiekėjas arba tiekėjas, kuris turi išimtines teises gaminti (tiekti,
atlikti) šias prekes, darbus arba paslaugas, ir nėra kitos alternatyvos;
4) jeigu
neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji
organizacija negalėjo numatyti, kai tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro,
riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame Įstatyme nustatytais
terminais. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali
priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;
5) pirkimai
atliekami pagal sudarytą preliminariąją sutartį.
2. Neskelbiamų derybų
būdu prekės taip pat gali būti perkamos esant bent vienai iš šių sąlygų
1) jeigu perkančioji
organizacija pagal ankstesnę pirkimo sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių
ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu derinant
su jau turimomis prekėmis ir, jeigu ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš
esmės nesikeičia prekių kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl
techninio nesuderinamumo su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes
perkančioji organizacija, įsigijusi skirtingų techninių charakteristikų prekių,
negalėtų naudotis anksčiau pirktomis prekėmis ar patirtų didelių nuostolių;
2) jeigu prekių
biržoje perkamos kotiruojamos prekės;
3) jeigu yra
trumpalaikės sąlygos, leidžiančios reikalingas prekes įsigyti už daug mažesnę
negu rinkos kainą;
4) jeigu
ypač palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,
restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų.
3. Neskelbiamų derybų
būdu paslaugos taip pat gali būti perkamos po projekto konkurso iš konkurso
laimėtojo arba vieno iš jų. Pastaruoju atveju
į derybas kviečiami visi laimėtojai.
4. Neskelbiamų derybų
būdu paslaugos ir darbai taip pat gali būti perkami, kai dėl aplinkybių, kurių
nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikalingi papildomi darbai arba
paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į anksčiau sudarytą pirkimo sutartį ir kurių
techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties,
nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kuriuos nors ir
galima atskirti nuo pagrindinės pirkimo sutarties, tačiau jie yra būtini
pagrindinei pirkimo sutarčiai vykdyti jos vėlesniuose etapuose.
5. Neskelbiamų derybų
būdu taip pat gali būti perkami iš esamo tiekėjo nauji darbai, tokie pat, kokie
buvo pirkti pagal ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji
pirkimo sutartis buvo sudaryta atviro ar riboto konkurso būdu, kurio metu buvo
atsižvelgta į tokių papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai
buvo nurodyta skelbime apie pirkimą, o visi minimi pirkimai buvo skirti tam
pačiam projektui vykdyti.
1. Perkančioji
organizacija apie numatomus pirkimus šio Įstatymo 18 straipsnyje
nustatytais atvejais privalo paskelbti iš anksto, vadovaudamasi šio Įstatymo 19
straipsnio nuostatomis.
2. Perkančioji
organizacija privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą, atliekamą
atviro, riboto konkurso, skelbiamų derybų būdu, arba, kai vykdomas projekto
konkursas, vadovaudamasi šio Įstatymo 18 straipsnio nuostatomis.
3. Pirkimo dokumentai
rengiami ir pirkimo procedūrų terminai nustatomi vadovaujantis šio Įstatymo 20
ir 23 straipsnių nuostatomis.
4. Kai išankstiniu
skelbimu apie numatomą pirkimą jau kviečiama varžytis dėl pirkimo sutarties,
jis skelbiamas ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių iki datos, kada turėtų būti
siunčiamas kvietimas vadovaujantis šio Įstatymo 23 straipsniu, ir jame turi
būti nurodyta, kad nebus atskiro šio pirkimo skelbimo, bei kita šio straipsnio
5 dalyje nurodyta informacija.
5. Jeigu perkančioji
organizacija pirkimą atlieka siekdama sudaryti preliminariąją sutartį, tai turi
būti nurodyta skelbime apie pirkimą. Šiame skelbime taip pat turi būti nurodoma
preliminariosios sutarties trukmė, laukiamas ar, jei įmanoma, didžiausias
tiekėjų skaičius, apskaičiuota bendra prekių, paslaugų ir darbų vertė visam
preliminariosios sutarties galiojimo laikotarpiui ir, jei įmanoma, atskirų
pirkimų vertė bei dažnumas. Skelbime apie pirkimą nurodomi kriterijai, pagal
kuriuos bus nustatomi pirkimo laimėtojai, su kuriais bus sudaryta
preliminarioji sutartis, taip pat kriterijai, pagal kuriuos perkančioji
organizacija pasirinks, su kuriuo tiekėju – preliminariosios sutarties šalimi –
pagal preliminariąją sutartį bus sudaroma pirkimo sutartis. Kriterijai
nustatomi vadovaujantis šio Įstatymo 33 straipsniu.
6. Sudariusi pirkimo,
įskaitant ir preliminariąją, sutartį, perkančioji organizacija, vadovaudamasi
šio Įstatymo 35 straipsnio nuostatomis, apie šios sutarties sudarymą praneša
kandidatams ir dalyviams bei šio Įstatymo 18 ir 19 straipsniuose nustatyta
tvarka skelbia apie atliktą pirkimą.
7. Apie
preliminariosios sutarties pagrindu sudarytas pirkimo sutartis perkančioji
organizacija neskelbia.
8. Išankstiniai
skelbimai apie numatomus pirkimus, skelbimai apie pirkimą, skelbimai apie
sudarytas pirkimo ar preliminariąsias sutartis rengiami ir spausdinami
vadovaujantis šio Įstatymo 19 straipsnio nuostatomis.
9.
Perkančioji organizacija privalo turėti šiame straipsnyje nurodytų skelbimų
išsiuntimą nustatytu laiku patvirtinančius dokumentus.
1. Pirkimo procedūrų
terminai priklauso nuo pasirinkto pirkimo būdo. Perkančioji organizacija
paraiškų ir pasiūlymų pateikimo terminus nustato vadovaudamasi šio Įstatymo 23
straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į pirkimo sudėtingumą ir laiką,
reikalingą paraiškoms ir pasiūlymams parengti.
2. Atliekant pirkimą
atviro konkurso būdu, pasiūlymams pateikti taikomi šio Įstatymo 38 straipsnyje nustatyti terminai.
3. Atliekant pirkimą
riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, jeigu buvo skelbta šio Įstatymo 59
straipsnyje nustatyta tvarka, paraiškų dalyvauti pirkime pateikimo terminas
negali būti trumpesnis kaip 37 dienos nuo skelbimo išsiuntimo iš Viešųjų
pirkimų tarnybos dienos, o skubos atveju, kai dėl aplinkybių, kurios
nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti
laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, – ne trumpesnis kaip 22 dienos.
4. Atliekant pirkimą
riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdu, pasiūlymų pateikimo terminas gali
būti nustatomas perkančiosios organizacijos ir atrinktų kandidatų susitarimu,
su sąlyga, kad visiems kandidatams yra suteikiamas vienodas terminas parengti
ir pateikti pasiūlymus. Jeigu nesusitariama, perkančioji organizacija nustato
pasiūlymų pateikimo terminą, ne trumpesnį kaip 24 dienos nuo kvietimo pateikti
pasiūlymą išsiuntimo dienos, o skubos atveju, kai dėl aplinkybių, kurios
nepriklauso nuo perkančiosios organizacijos, neįmanoma pirkimo atlikti
laikantis šio Įstatymo nustatytų terminų, – ne trumpesnį kaip 10 dienų nuo
kvietimo pateikti pasiūlymą išsiuntimo dienos.
Perkančioji
organizacija atsirinktus kandidatus kviečia pateikti pasiūlymus. Kvietimo
turinį nustato šio Įstatymo 43 ir 51 straipsnių, o pasiūlymų pateikimo terminus
– šio Įstatymo 23 straipsnio nuostatos.
Projekto konkursas vykdomas
vadovaujantis šio Įstatymo II skyriaus penktojo skirsnio nuostatomis.
sutartis
1. Perkančioji
organizacija turi teisę šio Įstatymo nustatyta tvarka atlikti pirkimą ir
sudaryti preliminariąją sutartį.
2.
Preliminarioji sutartis sudaroma tarp vienos perkančiosios organizacijos ir
kelių tiekėjų. Pagal šią sutartį perkančioji organizacija turi teisę sutarties
galiojimo laikotarpiu, laikydamasi šioje sutartyje nustatytų sąlygų, sudaryti
prekių, paslaugų ar darbų sutartis su geriausias sąlygas siūlančiu tiekėju
(tiekėjais) dėl visų ar dalies prekių, paslaugų ar darbų pirkimo.
3. Perkančioji
organizacija turi teisę sudaryti preliminariąją sutartį tik esant vienai ar
kelioms iš šių sąlygų
1) perkamos nuolat
vartojamos ilgalaikiam turtui nepriskiriamos prekės bei nuolat reikalingos
paslaugos;
2) perkamos prekės
ar paslaugos, kurių rinkos kainos ir tiekimo (teikimo) sąlygos labai keičiasi;
3) perkami nuolat
reikalingi remonto ar priežiūros darbai;
4) prekių, paslaugų
ar darbų pirkimo atveju per vienerius metus perkančiajai organizacijai tektų
organizuoti keletą tapačių pirkimų ir dėl to perkančiosios organizacijos
pirkimų organizavimo sąnaudos labai padidėtų.
4.
Pirkimas, kuriame numatyta sudaryti preliminariąją sutartį, atliekamas
laikantis šio Įstatymo reikalavimų.
Šis pirkimas gali būti atliekamas tik atviro ar riboto konkurso būdu. Apie tai,
kad numatoma sudaryti preliminariąją sutartį turi būti pranešta skelbime apie
pirkimą.
5. Tiekėjų, su kuriais sudaroma preliminarioji
sutartis, turi būti ne mažiau
kaip 3.
6. Preliminarioji
sutartis negali būti sudaryta ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui.
7. Sudaryta
preliminarioji sutartis negali būti keičiama.
8.
Draudžiama sudaryti preliminariąją sutartį, jeigu tai nepagrįstai ribotų
konkurenciją.
9.
Preliminariojoje sutartyje gali būti numatytas papildomas tiekėjų varžymasis
dėl pirkimo sąlygų.
10. Jeigu
preliminariojoje sutartyje nenumatytas tiekėjų varžymasis, perkančioji
organizacija raštu kreipiasi į preliminariojoje sutartyje nustatytomis
sąlygomis išrinktą tiekėją, nurodo jam savo poreikius ir prašo preliminariojoje
sutartyje nustatyta tvarka bei sąlygomis sudaryti prekių, paslaugų ar darbų
pirkimo sutartį.
11. Jeigu
preliminariojoje sutartyje yra numatytas tiekėjų varžymasis, perkančioji
organizacija
1) raštu kreipiasi į
kiekvieną tiekėją ir prašo iki nustatyto pasiūlymų pateikimo termino raštu
pateikti pasiūlymus. Šie pasiūlymai turi išlikti konfidencialūs iki to termino
pabaigos;
2) vadovaudamasi
preliminariojoje sutartyje nustatytais kriterijais ir tvarka, išrenka geriausią
pasiūlymą ir su šį pasiūlymą pateikusiu tiekėju sudaro pirkimo sutartį.
IV
skyrius
supaprastinti pirkimai
PIRMASIS skirsnis
bendrosios nuostatos
jų atlikimo tvarka
1. Šiame skyriuje
reglamentuojami pirkimai (toliau – supaprastinti pirkimai)
1) kurių vertė yra
mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, nustatytas šio Įstatymo 10
straipsnyje;
2) šio Įstatymo 2
priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai;
3) šio Įstatymo 8
straipsnio 13 dalyje nurodyti pirkimai.
2. Vandentvarkos,
energetikos, transporto ar telekomunikacijų srityje veikiančios perkančiosios
organizacijos supaprastintus pirkimus atlieka pačių pasitvirtinta tvarka, kuri
turi atitikti šio Įstatymo 4 straipsnyje nustatytus pirkimų principus ir
tikslus, tačiau apie pirkimus privalo skelbti šio Įstatymo 67 straipsnio 1, 2
ir 3 dalyse nustatyta tvarka.
pirkimai ir jų būdai
1. Supaprastinti
pirkimai atliekami
1) supaprastinto
atviro konkurso būdu;
2) supaprastinto
riboto konkurso būdu;
3) skelbiamų
supaprastintų derybų būdu;
4) neskelbiamų
supaprastintų derybų būdu;
5) taikant įprastą
komercinę praktiką.
2.
Supaprastinto atviro konkurso ar supaprastinto riboto konkurso būdais
supaprastintas pirkimas gali būti atliekamas visais atvejais.
3.
Skelbiamų supaprastintų derybų būdu pirkimas gali būti atliekamas, jeigu yra
kuri nors iš šių sąlygų
1) pirkimo objekto dėl jo pobūdžio ir sudėtingumo negalima aiškiai bei
vienareikšmiškai apibūdinti (žinomi tik pagrindiniai poreikiai, kuriuos turi
patenkinti pirkimo objektas, arba yra daug įvairių skirtingų būdų ir principų,
kuriais galima išspręsti prekių, paslaugų ar darbų poreikį lemiančias
perkančiosios organizacijos problemas), kad būtų galima surengti supaprastintą
atvirą ar ribotą konkursą;
2) supaprastintas
atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų
arba gautos paraiškos ar pasiūlymai neatitiko reikalavimų, o pirkimo sąlygos iš
esmės nekeičiamos.
4.
Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu pirkimas gali būti atliekamas, jeigu yra
kuri nors iš šio straipsnio 5, 6, 7, 8, 9 dalyse nurodytų sąlygų.
5.
Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu gali būti perkamos prekės, paslaugos ar
darbai, kai
1) supaprastintas
atviras ar ribotas konkursas neįvyko, nes nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų;
2) supaprastintame
atvirame ar supaprastintame ribotame konkurse visi gauti pasiūlymai neatitiko
pirkimo dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, o pirkimo sąlygos
iš esmės nepakeičiamos ir į neskelbiamas supaprastintas derybas kviečiami visi
pasiūlymus pateikę tiekėjai, atitinkantys perkančiosios organizacijos
nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus;
3) dėl techninių ar
meninių priežasčių arba dėl turimų išskirtinių teisių tik konkretus tiekėjas
gali patiekti reikalingas prekes, pateikti paslaugas ar atlikti darbus ir nėra
jokios kitos alternatyvos;
4) dėl įvykių, kurių
perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti
reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, tačiau supaprastinto atviro konkurso,
supaprastinto riboto konkurso ar skelbiamų supaprastintų derybų būdu dėl per
ilgų pirkimo procedūrų tai padaryti neįmanoma ir nėra jokios kitos
alternatyvos. Aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, jokiu būdu negali
priklausyti nuo perkančiosios organizacijos;
5) iš įkalinimo
įstaigų, valstybės įmonių, kurių steigėja yra Vidaus reikalų ar Teisingumo
ministerija ir kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų nuteistųjų, įmonių,
kuriose dirba daugiau kaip 50 procentų invalidų, bei įmonių prie sveikatos
priežiūros įstaigų, kuriose darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50
procentų pacientų, perkamos jų pagamintos prekės, teikiamos paslaugos ar
atliekami darbai.
6.
Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės ir
paslaugos
1) kai perkančioji
organizacija pagal ankstesnę sutartį iš kokio nors tiekėjo pirko prekių arba
paslaugų ir nustatė, kad iš jo tikslinga pirkti papildomai, techniniu požiūriu
derinant su jau turimomis prekėmis ir suteiktomis paslaugomis, ir jeigu
ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia prekių ar paslaugų
kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai dėl techninio nesuderinamumo
su ankstesniaisiais būtų nepriimtini, nes perkančiajai organizacijai įsigijus
skirtingų techninių charakteristikų prekes ar paslaugas, ji negalėtų naudotis
anksčiau pirktomis prekėmis ar paslaugomis ar patirtų didelių nuostolių. Jeigu
papildomai perkamų prekių ar paslaugų kaina viršija 30 procentų ankstesnės
pirkimų kainos, turi būti atliekama ekspertizė dėl papildomai perkamų prekių ar
paslaugų techninių charakteristikų suderinamumo;
2) prekių ir
paslaugų, skirtų diplomatinėms atstovybėms, pirkimams užsienyje.
7.
Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos prekės, kai
1) perkamos prekės
gaminamos tik mokslo, eksperimentavimo, studijų ar techninio tobulinimo
tikslais, nesiekiant gauti pelno arba padengti mokslo ar tobulinimo išlaidų;
2) prekių biržoje perkamos
kotiruojamos prekės;
3) perkami muziejų
eksponatai, archyviniai ir bibliotekiniai dokumentai, yra prenumeruojami
laikraščiai ir žurnalai;
4) ypač
palankiomis sąlygomis perkama iš bankrutuojančių, likviduojamų,
restruktūrizuojamų ar sustabdžiusių veiklą ūkio subjektų;
5)
prekės perkamos iš valstybės rezervo.
8.
Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos paslaugos,
kai
1) pirkimas
atliekamas po projekto konkurso iš šio konkurso laimėtojo arba vieno iš kelių
laimėtojų. Pastaruoju atveju į derybas kviečiami visi laimėtojai;
2) perkamos
licencijos naudotis bibliotekiniais dokumentais ar duomenų (informacinėmis)
bazėmis;
3) perkamos oro
transporto paslaugos.
9.
Neskelbiamų supaprastintų derybų būdu taip pat gali būti perkamos paslaugos ir
darbai, kai
1) dėl aplinkybių,
kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai
arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be
kurių negalima užbaigti pradėto darbų ar paslaugų pirkimo. Tokia pirkimo
sutartis gali būti sudaroma tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė
pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina
neturi viršyti 15 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos;
2) perkant iš esamo
tiekėjo naujas paslaugas ar darbus, tokius pat, kokie buvo pirkti pagal
ankstesnę pirkimo sutartį, su sąlyga, kad ankstesnioji sutartis buvo sudaryta
atviro ar riboto konkurso būdu, kurį skelbiant buvo atsižvelgta į tokių
papildomų pirkimų vertę, apie galimybę pirkti papildomai buvo nurodyta skelbime
apie pirkimą, o visi minimi pirkimai skirti tam pačiam projektui vykdyti.
Papildomų pirkimų metu sudaromų pirkimo sutarčių trukmė negali būti ilgesnė
kaip 3 metai skaičiuojant nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo momento.
10. Paslaugų pirkimo
supaprastintas projekto konkursas gali būti vykdomas, kai yra perkamos
teritorijos planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo
paslaugos.
11. Taikant įprastą
komercinę praktiką, supaprastinti pirkimai gali būti atliekami esant bent
vienai šių sąlygų
1) prekių ar
paslaugų vertė mažesnė kaip 75 tūkst. Lt, o darbų – 300 tūkst. Lt be pridėtinės
vertės mokesčio;
2) dėl susidariusių
ypatingų aplinkybių (avarija, stichinė nelaimė, epidemija ar kitoks nenugalimos
jėgos poveikis) pirkimo neįmanoma atlikti kitais supaprastinto pirkimo būdais,
nepažeidžiant nustatytų procedūrų atlikimo tvarkos.
Atlikdama supaprastintus
pirkimus, perkančioji organizacija privalo laikytis šio
Įstatymo 4 ir 5 straipsniuose nustatytų pirkimų principų ir konfidencialumo
reikalavimų.
pranešimai
1. Perkančioji organizacija turi teisę iš anksto
paskelbti apie visus per artimiausius 12 mėnesių numatomus supaprastintus
pirkimus, jeigu būsimų prekių ar paslaugų pirkimų vertė be pridėtinės vertės
mokesčio yra didesnė kaip 150 tūkst. Lt, o darbų pirkimų – 300 tūkst. Lt. Taip
pat perkančioji organizacija privalo atskirai paskelbti apie kiekvieną pirkimą,
atliekamą supaprastinto atviro konkurso, supaprastinto riboto konkurso,
skelbiamų supaprastintų derybų būdų, arba kai vykdomas supaprastintas projekto
konkursas.
2.
Perkančioji organizacija apie pirkimus skelbia „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“ ir „Valstybės žinių“ interneto tinklapyje. Skelbimai
gali būti papildomai skelbiami ir populiariame tarptautiniame leidinyje.
3.
Skelbimus, išskyrus perkančiosios organizacijos papildomai skelbiamus kituose
leidiniuose, negu nurodyta šio Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, perkančiosios
organizacijos privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai, o ši juos skelbia šio
Įstatymo nustatyta tvarka. Skelbimas „Valstybės žinių“ interneto tinklapyje ar
kitame leidinyje negali būti paskelbtas anksčiau negu „Valstybės žinių“ priede
„Informaciniai pranešimai“.
4. Išankstinio
skelbimo apie numatomą supaprastintą pirkimą, taip pat supaprastinto atviro ir
riboto konkursų, skelbiamų supaprastintų derybų ir supaprastinto projekto
konkurso skelbimų reikalavimus nustato Viešųjų pirkimų tarnyba.
5. Perkančioji
organizacija nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo
priėmimo, tiekėjams privalo pranešti apie
1) paraiškų ar
pasiūlymų atmetimą ir tokio atmetimo priežastis;
2) preliminarią
pasiūlymų eilę tais atvejais, kai tokia eilė sudaroma;
3) sutarties
sudarymą, nurodant tiekėją, su kuriuo sudaryta sutartis.
Supaprastintiems pirkimams
atlikti turi būti sudaryta komisija. Komisija gali būti nesudaryta, kai
pirkimas atliekamas vadovaujantis įprasta komercine praktika. Šios komisijos
sudarymą, veiklą ir atsakomybę nustato šio Įstatymo 13 straipsnis.
Pirkimo dokumentų ir techninės
specifikacijos reikalavimai yra nustatyti šio Įstatymo 20 ir 21 straipsniuose,
jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip.
1. Pirkimo dokumentai
tiekėjams turi būti teikiami nuo kvietimo dalyvauti pirkime paskelbimo ar
išsiuntimo tiekėjams dienos iki pasiūlymo pateikimo termino, nustatyto pirkimo
dokumentuose, pabaigos. Pirkimo dokumentai pateikiami paraišką dalyvauti
pirkime pateikusiam arba kviečiamam kandidatui nedelsiant, gavus prašymą.
2. Pirkimo
dokumentai, tarp jų ir kvietimai, pranešimai, paaiškinimai, papildymai,
tiekėjams pateikiami asmeniškai, siunčiami registruotu laišku arba registruotu
laišku ir faksu ar elektroniniu paštu. Pirkimo dokumentus siunčiant, išsiuntimo
data laikoma pateikimo data.
3. Pirkimo dokumentus
perkančioji organizacija gali pateikti ir interneto svetainėje. Šiuo atveju
svetainės adresas turi būti nurodytas skelbime apie pirkimą. Pirkimo dokumentai
interneto svetainėje negali būti pateikti anksčiau, negu apie pirkimą
paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Perkančioji
organizacija, pirkimo dokumentus pateikusi interneto svetainėje, šiuos
dokumentus to paprašiusiam tiekėjui privalo pateikti raštu.
1. Kandidatas gali
paprašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų pirkimo dokumentus.
Perkančioji organizacija atsako į kiekvieną kandidato rašytinį prašymą
paaiškinti pirkimo dokumentus, jeigu prašymas gautas ne vėliau kaip prieš 6
darbo dienas iki pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Perkančioji
organizacija į gautą prašymą atsako ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jo gavimo
dienos. Perkančioji organizacija, atsakydama kandidatui, kartu siunčia
paaiškinimus ir visiems kitiems kandidatams, kuriems ji pateikė pirkimo
dokumentus, bet nenurodo, iš ko gavo prašymą duoti paaiškinimą. Atsakymas turi
būti siunčiamas taip, kad kandidatas jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms
iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
2. Nesibaigus pirkimo
pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija
savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus, tačiau
tikslinant negali būti keičiama paskelbta informacija. Tokie paaiškinimai
(patikslinimai) visiems kandidatams, kuriems perkančioji organizacija yra
pateikusi pirkimo dokumentus, išsiunčiami ne vėliau kaip likus 3 dienoms
iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.
3. Jeigu perkančioji
organizacija rengia susitikimą su kandidatais, ji surašo šio susitikimo
protokolą. Protokole fiksuojami visi šio susitikimo metu pateikti klausimai dėl
pirkimo dokumentų ir atsakymai į juos. Protokolas visiems pirkimo
procedūrose dalyvaujantiems kandidatams turi būti išsiųstas taip, kad
kandidatai jį gautų ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo
termino pabaigos.
4. Jeigu perkančioji
organizacija pirkimo dokumentus paaiškina (patikslina) arba surengia susitikimą
su kandidatais, arba jei ji negali pirkimo dokumentų paaiškinimų (patikslinimų)
ar susitikimo protokolų pateikti taip, kad visi kandidatai juos gautų ne vėliau
kaip likus 3 dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, ji privalo
perkelti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam laikui,
per kurį kandidatai, rengdami pirkimo pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos
paaiškinimus (patikslinimus) ar susitikimų protokolus.
5. Pranešimai apie
kiekvieną pirkimo pasiūlymų pateikimo termino nukėlimą išsiunčiami visiems
kandidatams, kuriems buvo pateikti pirkimo dokumentai.
Perkančioji organizacija
privalo įsitikinti, ar supaprastinto pirkimo dalyvis bus pajėgus įvykdyti
pirkimo sutartį. Dalyvių kvalifikacijos tikrinimo tvarka nustatyta šio Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniuose.
terminas
1. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti reikalaujamą pasiūlymų
galiojimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo konkurso
pasiūlymų pateikimo termino dienos. Sustabdžius pirkimo procedūras, šis
terminas pratęsiamas pirkimo procedūrų sustabdymo laikui.
2. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose privalo paprašyti, kad tiekėjai savo
pasiūlymuose nurodytų galiojimo terminą. Jis turi būti ne trumpesnis, negu nustatyta
perkančiosios organizacijos.
3. Nesibaigus
pasiūlymų galiojimo terminui, šis terminas gali būti pratęstas. Pasiūlymų
galiojimo terminą gali pratęsti pasiūlymus pateikę dalyviai perkančiosios
organizacijos prašymu. Prašyme pratęsti pasiūlymų galiojimo terminą perkančioji
organizacija nurodo naują pasiūlymų galiojimo terminą ir datą, iki kurios
dalyviai turi pranešti apie savo sutikimą ar nesutikimą pratęsti pasiūlymų
galiojimą. Dalyvis, sutikęs pratęsti pasiūlymo galiojimo terminą, privalo apie
tai pranešti perkančiajai organizacijai ir kartu patvirtinti pasiūlymų
galiojimo užtikrinimo pratęsimą arba pateikti naują pasiūlymų galiojimo
užtikrinimą, jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą. Jeigu
dalyvis iki prašyme nurodytos datos neatsako, nepratęsia pirkimo pasiūlymų
galiojimo užtikrinimo termino arba nepateikia naujo pirkimo pasiūlymų galiojimo
užtikrinimo, laikoma, jog jis atmetė prašymą pratęsti savo pasiūlymo galiojimo
terminą ir atšaukė savo pasiūlymą. Šiuo būdu atšaukęs savo pasiūlymą dalyvis
nepraranda teisės į pasiūlymo galiojimo užtikrinimą.
pirkimų pasiūlymų rengimas, pateikimas, keitimas ir atšaukimas
1. Perkančioji
organizacija pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad kandidatai pasiūlymus
privalo pateikti užklijuotuose ir užantspauduotuose vokuose, ant kurių
užrašytas pirkimo pavadinimas, dalyvio pavadinimas ir adresas. Jeigu
perkančioji organizacija numato pasiūlymus vertinti pagal jų ekonominį
naudingumą, tai pirkimo dokumentuose privalo nurodyti, kad tiekėjai pasiūlymo
kainą pateiktų viename užklijuotame ir antspauduotame voke, o likusias
pasiūlymo dalis (techninius pasiūlymo duomenis ir kitą informaciją bei
dokumentus) kitame užklijuotame ir antspauduotame voke. Šie abu vokai turi būti
įdėti į bendrą voką, o jis taip pat užklijuojamas ir antspauduojamas. Pasiūlymo
lapai, išskyrus pasiūlymo galiojimo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, turi
būti sunumeruoti ir susiūti taip, kad nepažeidžiant susiuvimo nebūtų galima į
pasiūlymą įdėti naujų lapų, išplėšti lapų ar juos pakeisti. Reikalavimas
pasiūlymą ar jo dalis pateikti vokuose bei pasiūlymą susiūti yra netaikomas,
jeigu perkančioji organizacija priima elektroninėmis priemonėmis pateiktus
pasiūlymus. Pasiūlymas turi būti pasirašytas
tam įgaliojimus turinčio dalyvio atstovo. Pirkimo dokumentuose gali būti
nustatyti kiti papildomi pasiūlymo autentiškumo patvirtinimo reikalavimai.
2. Pasiūlymai gali
būti perduodami elektroninėmis priemonėmis tik tais atvejais, kai
1) naudojamos
priemonės padeda užtikrinti, kad perkančioji organizacija ir kiti tiekėjai su
pasiūlymų turiniu galės susipažinti tik pasibaigus pasiūlymų pateikimo
terminui;
2) pasiūlyme turi
būti visa pirkimo dokumentuose nurodyta informacija;
3) elektroninėmis
priemonėmis pateiktas pasiūlymas turi būti tiekėjo nedelsiant patvirtintas
neelektroninėmis priemonėmis arba perkančiajai organizacijai turi būti
neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija. Jeigu
elektroninėmis priemonėmis pateiktas pasiūlymas neatitinka neelektroninėmis
priemonėmis pateiktos patvirtintos pasiūlymo kopijos, vadovaujamasi
neelektroninėmis priemonėmis pateikta patvirtinta pasiūlymo kopija.
3. Kandidatai
pasiūlymus privalo pateikti iki pirkimo dokumentuose nustatyto termino (dienos,
valandos ir minutės). Vėliau gautus pasiūlymus perkančioji organizacija privalo
užregistruoti ir neatplėštus grąžinti pateikusiems kandidatams.
4. Perkančiosios
organizacijos nustatytas pasiūlymų priėmimo terminas turi būti pakankamas, kad
tiekėjai spėtų parengti ir pateikti savo pasiūlymus. Nustatydama šį terminą,
perkančioji organizacija privalo atsižvelgti į pirkimo sudėtingumą ir realų
laiką pasiūlymams parengti.
5. Pirkimo
dokumentuose nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas negali dirbtinai riboti
tiekėjų galimybių dalyvauti pirkime ar sudaryti sąlygas dalyvauti tik
konkretiems tiekėjams.
6. Jeigu tiekėjas
laiku paprašė pateikti pirkimo dokumentus ar kurią nors jų dalį, tačiau dėl
kokių nors priežasčių perkančioji organizacija pavėlavo juos pateikti
nustatytais terminais, arba kai pasiūlymus galima parengti tik tiekėjams
susitikus su perkančiąja organizacija ir susipažinus su darbų atlikimo ar
paslaugų teikimo vieta bei sąlygomis, o toks susitikimas iš anksto nebuvo
numatytas, perkančioji organizacija pasiūlymų pateikimo terminą privalo
pratęsti tiek, kiek buvo pavėluota pateikti dokumentus, arba tiek, kad visiems
tiekėjams pakaktų laiko parengti pasiūlymus atsižvelgiant į naujai gautą
informaciją.
7. Pasiūlymą gali
pateikti ir atskiras ūkio subjektas, ir ūkio subjektų grupė. Pasiūlymui teikti
ūkio subjektų grupė neprivalo įsteigti juridinio asmens. Perkančioji
organizacija neturi teisės reikalauti, kad tokios grupės pateiktą pasiūlymą
pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį
grupė įsteigtų juridinį asmenį.
8. Tiekėjo
pageidavimu perkančioji organizacija pateikia patvirtinimą, kad jo pasiūlymas
yra gautas, nurodydama gavimo dieną ir valandą.
9. Kol nepasibaigė
pasiūlymų priėmimo terminas, dalyvis gali pakeisti ar atšaukti pateiktą savo
pasiūlymą neprarasdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimo.
pirkimo pasiūlymo galiojimo ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimas
Perkančioji organizacija gali
pareikalauti užtikrinti dalyvio pasiūlymo galiojimą bei privalo pareikalauti
užtikrinti pirkimo sutarties įvykdymą. Užtikrinimų reikalavimus nustato šio
Įstatymo 25 straipsnis.
su supaprastinto pirkimo pasiūlymais atplėšimas, šių pasiūlymų nagrinėjimas ir vertinimas
1. Vokų su
pasiūlymais atplėšimą nustato šio Įstatymo 26 straipsnis.
2. Supaprastinto
pirkimo pasiūlymų nagrinėjimą ir vertinimą nustato šio Įstatymo 33 ir 34
straipsniai.
3. Pasiūlymai
įvertinami ir palyginami litais. Jeigu perkančioji organizacija leidžia
pasiūlymuose kainas nurodyti užsienio valiuta, pasiūlymai, kuriuose kainos
nurodytos užsienio valiuta, perskaičiuojami litais pagal Lietuvos banko
nustatytus ir paskelbtus lito bei kitų užsienio valiutų santykius pasiūlymų
pateikimo dieną.
4. Perkančioji
organizacija ne vėliau kaip 10 dienų prieš priimdama sprendimą dėl laimėjusio
pasiūlymo privalo sudaryti preliminarią pasiūlymų eilę ir ją pateikti visiems
kandidatams bei dalyviams. Ši nuostata netaikoma, jei pirkimas vykdomas
neskelbiamų supaprastintų derybų būdu, kai į derybas kviečiamas tik vienas
tiekėjas.
5. Perkančioji
organizacija priimti sprendimą apie laimėjusį pasiūlymą gali tik tuomet, kai
yra užbaigtas tiekėjo pretenzijų ir skundų nagrinėjimas.
Perkančioji organizacija,
gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, bet kuriuo metu iki pirkimo sutarties
sudarymo turi teisę nutraukti pirkimo procedūras, jeigu atsirado aplinkybių,
kurių nebuvo galima numatyti (perkamos prekės, paslaugos ar darbai tapo
nereikalingi, nėra lėšų jiems apmokėti, yra kitų šiame Įstatyme nustatytų
priežasčių).
ANTRASIS
skirsnis
supaprastintas atviras konkursas
dokumentai
Perkančioji organizacija
visiems pageidaujantiems dalyvauti supaprastintame atvirame konkurse tiekėjams
turi pateikti pirkimo dokumentus. Pirkimo dokumentuose pateikiama ši
informacija
1) pirkimo pasiūlymų
rengimo ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);
2) pirkimo pasiūlymo
galiojimo terminas;
3) perkamų prekių,
darbų ar paslaugų pavadinimai, jų techniniai, estetiniai, funkciniai bei
kokybės reikalavimai, planai, brėžiniai ir projektai, prekių kiekis, teiktinų
su prekėmis susijusių paslaugų pobūdis, prekių tiekimo, paslaugų teikimo bei
darbų atlikimo terminai, eksploatavimo išlaidos ir kita pirkimo objektui
apibūdinti reikalinga informacija, vadovaujantis šio Įstatymo 21 straipsnio
reikalavimais;
4) informacija, ar
leidžiama pateikti pasiūlymus parduoti tik dalį prekių, darbų arba paslaugų –
šios dalies arba dalių, dėl kurių gali būti pateikti pasiūlymai, apibūdinimas;
5) informacija, ar
leidžiama pateikti alternatyvių pasiūlymų;
6) informacija, kaip
turi būti apskaičiuota ir išreikšta pasiūlymuose nurodoma pirkimo kaina. Į
kainą turi būti įskaičiuotos visos išlaidos ir visi mokesčiai;
7) tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai;
8) dokumentai ir
informacija, kurią turi pateikti tiekėjai, siekiantys įrodyti, kad jų
kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus;
9) kur ir kada
(diena, valanda ir minutė) bus atplėšiami vokai su pirkimo pasiūlymais;
10) vokų su pirkimo
pasiūlymais atplėšimo ir pasiūlymų nagrinėjimo procedūros;
11) informacija,
kokia valiuta turi būti išreikštos kainos;
12) pirkimo
pasiūlymų vertinimo kriterijai, kiekvieno jų svarba (lyginamasis svoris)
bendram įvertinimui, vertinimo taisyklės ir procedūros;
13) siūlomos
pasirašyti pirkimo sutarties svarbiausios sąlygos arba sutarties projektas;
14) pirkimo
pasiūlymų galiojimo užtikrinimo ir (ar) pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimo
reikalavimai;
15) būdai, kuriais
kandidatai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų;
16) pirkimo
pasiūlymų keitimo ir atšaukimo tvarka;
17) perkančiosios
organizacijos darbuotojų, kurie įgalioti palaikyti ryšį su tiekėjais ir gauti
iš jų (ne tarpininkų) su pirkimų procedūromis susijusius pranešimus, pareigos,
vardai, pavardės, adresai, telefonų ir faksų numeriai;
18) nuoroda į
išankstinį skelbimą apie pirkimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai
pranešimai“ ir (ar) tarptautiniu mastu populiariame ar specialiame leidinyje;
19) jeigu
perkančioji organizacija iki preliminarios eilės patvirtinimo pasilieka teisę
nutraukti supaprastintą atvirą konkursą ir pradėti neskelbiamas supaprastintas
derybas – atitinkama informacija apie šią teisę.
Perkančioji organizacija,
pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo
pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne
trumpesnį kaip 21 dienos.
supaprastintas atviras konkursas
Supaprastintas atviras
konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu
1) negauta nė vieno
pasiūlymo;
2) nė vienas
tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;
3) visi pasiūlymai
neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
4) perkančioji
organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatytais
atvejais.
paskelbus supaprastintą atvirą konkursą
1. Perkančioji
organizacija neturi teisės supaprastinto atviro konkurso metu derėtis su
tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.
2. Jeigu
supaprastintam atviram konkursui gauti visi pasiūlymai neatitinka pirkimo
dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitinka, arba perkančiajai
organizacijai yra iš esmės nepriimtini, perkančioji organizacija, iki
preliminarios eilės patvirtinimo pranešusi visiems dalyviams, turi teisę
nutraukti konkurso procedūras ir pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas su
visais supaprastinto atviro konkurso dalyviais, kurie atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės
nekeisdama pirkimo sąlygų.
TREČIASIS SKIRSNIS
supaprastintas ribotas konkursas
Supaprastintas ribotas
konkursas vykdomas dviem etapais
1) skelbimu apie
supaprastintą ribotą konkursą tiekėjai kviečiami pateikti paraiškas dalyvauti
pirkime ir nurodyti informaciją apie savo kvalifikaciją;
2) perkančiosios
organizacijos atrinkti kandidatai kviečiami pateikti pasiūlymus.
riboto konkurso pirkimo dokumentai
1. Supaprastinto
riboto konkurso pirkimo dokumentuose turi būti informacija, nurodyta šio
Įstatymo 78 straipsnyje. Papildomai turi būti nurodyta
1) paraiškų rengimo
ir pateikimo reikalavimai (pateikimo terminas, vieta, būdai);
2) kandidatų
kvalifikacijos vertinimo kriterijai ir tvarka;
3) mažiausias
kandidatų, kuriuos perkančioji organizacija atrinks ir pakvies pateikti
pasiūlymus, skaičius.
2. Supaprastinto riboto
konkurso pirkimo dokumentus, kuriuose pateikiama informacija apie tiekėjams
keliamus kvalifikacijos reikalavimus, kvalifikacijos tikrinimą, vertinimą,
paraiškų pateikimą, perkančioji organizacija turi pateikti tiekėjams
(paskelbti) pirmame konkurso etape.
dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse
1. Paraiškas
dalyvauti supaprastintame ribotame konkurse tiekėjai rengia ir pateikia
vadovaudamiesi pirkimo dokumentais (ta jų dalimi, kurioje nurodyti tiekėjų
kvalifikacijos reikalavimai ir paraiškų teikimo tvarka).
2. Paraiškų dalyvauti
supaprastintame ribotame konkurse pateikimo terminas negali būti trumpesnis
kaip 7 dienos nuo supaprastinto riboto konkurso paskelbimo.
1.
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio Įstatymo 28, 29, 30, 31 ir 32
straipsniais, privalo patikrinti, ar kandidatai atitinka konkurso dokumentuose
nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus.
2.
Perkančioji organizacija, vadovaudamasi pirkimo dokumentuose nurodytais
kriterijais, turi įvertinti visų minimalius kvalifikacijos reikalavimus
atitinkančių kandidatų kvalifikaciją ir atrinkti ne mažiau, negu nustatyta
skelbime, aukščiausią kvalifikaciją turinčių kandidatų, kuriuos pakvies pateikti
pasiūlymus. Skelbime perkančioji organizacija turi teisę nurodyti ne mažesnį
kaip 5 kandidatų skaičių. Jeigu paraiškas pateikė mažiau kandidatų arba,
atmetus minimalių kvalifikacinių reikalavimų neatitinkančius kandidatus, jų
liko mažiau, negu nustatyta skelbime, pateikti pasiūlymus kviečiami visi likę
kandidatai.
pateikti pasiūlymus
1. Šio Įstatymo 85
straipsnyje nustatyta tvarka atrinktiems kandidatams perkančioji organizacija
išsiunčia kvietimą pateikti pasiūlymus ir likusius konkurso dokumentus.
2. Perkančioji
organizacija, pirkdama prekes ir paslaugas, privalo nustatyti ne trumpesnį kaip
14 dienų nuo pirkimo paskelbimo pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus
– ne trumpesnį kaip 21 dienos.
Supaprastintas ribotas
konkursas laikomas neįvykusiu, jeigu
1) negauta nė viena
paraiška;
2) negautas nė
vienas pasiūlymas;
3) nė vienas
tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;
4) atmesti visi
pasiūlymai;
5) perkančioji
organizacija nutraukė konkursą šio Įstatymo 77 straipsnyje nustatytais
atvejais.
1. Perkančioji
organizacija neturi teisės supaprastinto riboto konkurso metu derėtis su
tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų.
2. Jeigu
supaprastintame ribotame konkurse visi gauti pasiūlymai neatitiko pirkimo
dokumentų reikalavimų arba nevisiškai juos atitiko, arba perkančiajai
organizacijai yra iš esmės nepriimtini, perkančioji organizacija, iki
preliminarios eilės patvirtinimo pranešusi visiems dalyviams, turi teisę
nutraukti konkurso procedūras ir pradėti neskelbiamas supaprastintas derybas su
visais supaprastinto riboto konkurso dalyviais, kurie atitinka perkančiosios
organizacijos nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, iš esmės
nekeisdama pirkimo sąlygų.
KETVIRTASIS
skirsnis
skelbiamos ir neskelbiamos supaprastintos derybos
derybas
1. Apie skelbiamas
supaprastintas derybas skelbiama šio Įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Apie neskelbiamas
supaprastintas derybas kandidatams perkančioji organizacija praneša raštu.
derybų atveju
1.
Supaprastintų derybų atveju pirkimo dokumentuose turi būti informacija,
nurodyta šio Įstatymo 78 straipsnyje. Papildomai turi būti nurodyta
supaprastintų derybų vieta ir laikas bei kita reikalinga informacija.
2. Neskelbiamų
supaprastintų derybų atveju, kai į derybas kviečiamas tik vienas tiekėjas,
perkančioji organizacija turi teisę pateikti ne visą šio straipsnio 1 dalyje
nurodytą informaciją, jeigu mano, kad kita informacija yra nereikalinga.
3. Neskelbiamų
supaprastintų derybų, pasirinktų pagal šio Įstatymo 81 ir 88 straipsnių nuostatas,
atveju supaprastintų derybų dokumentai yra supaprastintų atviro ar riboto
konkursų dokumentai, kiek jie neprieštarauja derybų esmei.
pateikimo terminas supaprastintų
derybų atveju
1. Skelbiamų
supaprastintų derybų atveju perkančioji organizacija pirkdama prekes ir
paslaugas privalo nustatyti ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo pirkimo paskelbimo
pirminių pasiūlymų pateikimo terminą, o pirkdama darbus – ne trumpesnį kaip 21
dienos. Šis reikalavimas netaikomas neskelbiamų supaprastintų derybų atveju,
kai į derybas kviečiamas tik vienas tiekėjas arba kai perkama šio Įstatymo 65
straipsnio 5 dalies 4 punkte nurodytu atveju.
2. Neskelbiamų
supaprastintų derybų, pasirinktų kaip nustatyta šio Įstatymo 81 ir 88
straipsniuose, atvejais pasiūlymų pateikimo terminas nenustatomas, o
supaprastintų derybų pirminiais pasiūlymais yra laikomi visų tiekėjų, kurie
atitinka keliamus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, pasiūlymai.
1. Perkančioji
organizacija privalo patikrinti, ar dalyviai atitinka pirkimo dokumentuose
nustatytus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, vadovaudamasi šio Įstatymo
28, 29, 30, 31 ir 32 straipsniais.
2. Perkančioji
organizacija privalo pakviesti derėtis visus tiekėjus, kurie atitinka keliamus
minimalius kvalifikacijos reikalavimus ir kurių pirminiai pasiūlymai atitinka
keliamus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai neskelbiamos supaprastintos
derybos yra pasirinktos šio Įstatymo 81 ir 88 straipsniuose nustatytais
atvejais.
1. Komisija turi
teisę derėtis su dalyviu dėl pasiūlymo kainos, siūlomų prekių, paslaugų ar
darbų charakteristikų ir visų kitų pasiūlymo sąlygų.
2. Vykdant derybas
turi būti laikomasi šių sąlygų
1) šalys niekam
neturi atskleisti jokios techninės, komercinės ar su kainomis susijusios
informacijos;
2) visiems derybų
dalyviams turi būti taikomi vienodi reikalavimai ir suteikiamos vienodos
galimybės;
3) derybos turi būti
protokoluojamos. Derybų protokolą pasirašo Komisijos pirmininkas ir dalyvio, su
kuriuo derėtasi, įgaliotas atstovas;
4) atsisakęs
dalyvauti derybose dalyvis praranda teisę į savo pasiūlymo galiojimo
užtikrinimą, jeigu buvo reikalaujama užtikrinti pasiūlymų galiojimą.
pasiūlymai ir jų vertinimas
1. Supaprastintų
derybų galutiniai pasiūlymai yra šalių pasirašyti derybų protokolai bei
pirminiai pasiūlymai, kiek jie nebuvo pakeisti derybų metu.
2. Supaprastintų
derybų galutiniai pasiūlymai nagrinėjami, vertinami ir lyginami šio Įstatymo 76
straipsnyje nustatyta tvarka.
supaprastintos derybos
Supaprastintos derybos laikomos
neįvykusiomis, jeigu
1) negauta nė vieno pasiūlymo;
2) nė vienas
tiekėjas neatitiko nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų;
3) visi pasiūlymai
neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų;
4) perkančioji
organizacija nutraukė supaprastintas derybas šio Įstatymo 77 straipsnyje
nustatytais atvejais.
PeNKTAsis skirsnis
supaprastintas Projekto konkursaS
projekto konkurso sąlygos
Supaprastintas projekto
konkursas gali būti taikomas perkant teritorijos planavimo, architektūros,
inžinerijos ar duomenų apdorojimo paslaugas.
1. Supaprastintas
projekto konkursas skelbiamas vadovaujantis šio Įstatymo 67 straipsnio
nuostatomis.
2. Supaprastintas
projekto konkursas gali būti vykdomas siekiant nustatyti geriausią teritorijos
planavimo, architektūros, inžinerijos ar duomenų apdorojimo planą ar projektą
pateikusį tiekėją (tiekėjus), jeigu
1) su supaprastinto
projekto konkurso laimėtoju numatyta sudaryti paslaugų pirkimo sutartį, arba
2) supaprastinto
projekto konkurso laimėtoją, laimėtojus ar dalyvius numatyta apdovanoti prizais
ar kitaip atsilyginti už dalyvavimą. Šiuo atveju perkančioji organizacija turi
teisę paslaugų pirkimą tęsti neskelbiamų derybų būdu, į derybas pakviesdama
supaprastinto projekto konkurso laimėtoją arba visus laimėtojus (pirmąsias vietas
laimėjusius dalyvius).
3. Supaprastintame
projekto konkurse turi teisę dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys bei šių
asmenų grupės.
4. Dalyvavimo
supaprastintame projekto konkurse negalima riboti teritoriniu pagrindu ar
kitaip diskriminuoti tiekėjų.
5. Pasiūlymų
pateikimo terminas, nustatytas pirkimo dokumentuose, negali būti trumpesnis
kaip 28 dienos nuo pirkimo paskelbimo.
6. Perkančioji
organizacija gali daryti kandidatų, kuriuos pakvies pateikti planus ir
projektus, kvalifikacinę atranką. Šiuo atveju perkančioji organizacija pirkimo
dokumentuose turi nustatyti nediskriminuojančius ir realią konkurenciją
užtikrinančius kvalifikacinės atrankos kriterijus.
7. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina supaprastinto
projekto konkurso organizavimo taisykles.
komisija
1. Dalyvių pateiktus
planus ir projektus vertina perkančiosios organizacijos arba įgaliotosios
organizacijos sudaryta vertinimo komisija (žiuri), kuriai perkančioji
organizacija privalo suteikti visus įgaliojimus, reikalingus vertinimui atlikti
ir laimėtojams nustatyti. Vertinimo komisiją turi sudaryti su supaprastinto
projekto konkurso dalyviais nesusiję fiziniai asmenys. Jeigu supaprastinto
projekto konkurso dalyviams keliami profesiniai reikalavimai, ne mažiau kaip
trečdalis vertinimo komisijos narių turi būti bent jau tokios pačios arba
artimos kvalifikacijos.
2. Vertinimo komisija
sprendimus priima savarankiškai. Vertinami tik anonimiškai (vertinimo komisijos
nariai gali sužinoti, kas pateikė pasiūlymus, tik komisijai priėmus sprendimą
dėl geriausio plano ar projekto) pateikti planai ar projektai.
3. Pateikti planai ir
projektai vertinami pagal pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus, kurie
nebūtinai turi remtis mažiausia kaina ar ekonominiu naudingumu.
4. Vertinimo komisija
sprendimus gali priimti tik posėdyje. Vertinimo komisijos posėdžiai
protokoluojami.
šeštasis
skirsnis
Įprasta komercinė praktika
komercinę praktiką
1. Pirkimus taikant
įprastą komercinę praktiką atlieka perkančiosios organizacijos vadovo paskirti
valstybės tarnautojai ar darbuotojai, kurie turi būti nepriekaištingos
reputacijos, pasirašę nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą,
arba šio Įstatymo 68 straipsnyje nurodyta komisija. Šie pirkimai atliekami
vadovaujantis perkančiosios organizacijos patvirtintomis taisyklėmis.
2. Sprendimą dėl
pirkimo turi patvirtinti perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas
valstybės tarnautojas ar darbuotojas.
3. Atliekant pirkimus
taikant įprastą komercinę praktiką, vadovaujamasi šio Įstatymo 4 straipsnyje
nustatytais pirkimų principais ir tikslais. Prekės, paslaugos ar darbai perkami
iš to tiekėjo, kuris pasiūlė mažiausią kainą ar pateikė ekonomiškiausią
pasiūlymą. Informaciją apie pirkimą perkančioji organizacija turi laikyti ir
pateikti, kai tokios informacijos pareikalauja perkančiąją organizaciją
kontroliuojančios institucijos.
4. Mažos vertės
sandoriai, kurių vertė ne didesnė kaip 100 Lt, gali būti sudaromi raštu arba
žodžiu.
5. Viešųjų pirkimų
tarnyba turi teisę nustatyti papildomus įprastos komercinės praktikos taikymo
reikalavimus.
V SKYRIUS
pretenzijų ir skundų
nagrinėjimas, taikinimas, žalos atlyginimas
pretenziją ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus
Kiekvienas
pirkimu suinteresuotas tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija
nesilaikė šio Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus,
turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo pareikšti pretenziją perkančiajai
organizacijai ar apskųsti perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus
šio Įstatymo 101, 102 ir 103 straipsniuose nustatyta tvarka arba pateikti
prašymą sutaikyti.
ir terminai
1. Pretenzijos
pateikiamos perkančiajai organizacijai raštu per 5 dienas nuo dienos, kurią
tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą savo teisėtų interesų
pažeidimą.
2. Perkančioji
organizacija nagrinėja tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo
sutarties sudarymo.
3. Perkančioji
organizacija, gavusi tiekėjo rašytinę pretenziją, sustabdo pirkimo procedūras,
kol šios pretenzijos bus išnagrinėtos ir priimtas sprendimas. Pirkimo
procedūros, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą, nestabdomos, jeigu jas
sustabdžius perkančioji organizacija ar tiekėjas patirtų daug didesnių
nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti pretenziją pateikęs tiekėjas.
4. Perkančioji
organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų terminus pirkimo procedūrų
sustabdymo laikui. Priėmus sprendimą dėl pretenzijos, pirkimo procedūros
tęsiamos. Jei dėl pretenzijų nagrinėjimo pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti
pirkimo procedūrų terminai, apie tai perkančioji organizacija išsiunčia
tiekėjams pranešimus, nurodydama terminų pratęsimo priežastis.
5.
Perkančioji organizacija privalo išnagrinėti pretenzijas ir priimti motyvuotą
sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos, o apie
priimtą sprendimą – ne vėliau kaip kitą darbo dieną pranešti pretenziją
pateikusiam tiekėjui.
6. Jeigu perkančioji
organizacija neišnagrinėja pretenzijų per šio straipsnio 5 dalyje
nurodytą terminą arba jas atmeta, tiekėjas gali apskųsti perkančiosios
organizacijos veiksmus ar sprendimus pateikdamas ieškinį teismui.
1. Tiekėjas, nesutikdamas
su perkančiosios organizacijos veiksmais ar sprendimais, turi teisę juos
ginčyti pateikdamas ieškinį teismui ir nepateikęs pretenzijos perkančiajai
organizacijai.
2. Ieškinys
pateikiamas bendrosios kompetencijos teismui įstatymų nustatyta tvarka.
3. Bendrosios
kompetencijos teismas ieškinį nagrinėja Lietuvos Respublikos civilinio proceso
kodekso nustatyta tvarka.
4. Teismui sustabdžius
pirkimo procedūras, perkančioji organizacija turi pratęsti pirkimo procedūrų
terminus pirkimo procedūrų sustabdymo laikui. Jei dėl ieškinio nagrinėjimo
pratęsiami anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, apie tai
perkančioji organizacija išsiunčia pranešimus kitiems tiekėjams ir nurodo
terminų pratęsimo priežastis.
atlyginimas
Jeigu perkančioji organizacija
ar tiekėjas neįvykdo šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų
arba jas vykdo netinkamai, arba atlieka veiksmus, kuriuos draudžia atlikti šis
Įstatymas, nukentėjusioji šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos
atlyginimo.
Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimas
1. Perkančioji
organizacija, gavusi Europos Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos
Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, privalo nedelsdama, ne vėliau kaip per 3
darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, visą su pirkimu susijusią informaciją
pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai.
2. Viešųjų pirkimų
tarnyba, gavusi Europos Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos
Bendrijos teisės nuostatų pažeidimas, per 21 dieną, jeigu pranešimas yra dėl
šio Įstatymo II skyriuje reglamentuojamo pirkimo, arba per 30 dienų, jeigu
pranešimas yra dėl šio Įstatymo III skyriuje reglamentuojamo pirkimo, privalo
Europos Komisijai pateikti
1) patvirtinimą, kad
pažeidimas yra ištaisytas;
2) argumentuotą
paaiškinimą, kodėl pažeidimas neištaisytas, jeigu atsisakyta pažeidimą
ištaisyti;
3) pranešimą, kad
yra sustabdytos pirkimo procedūros, jeigu Viešųjų pirkimų tarnyba, teismas ar
kita institucija priėmė sprendimą sustabdyti pirkimo procedūras.
3. Gavusi Europos
Komisijos pranešimą, kad bus nagrinėjamas Europos Bendrijos teisės nuostatų
pažeidimas, Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano,
kad perkančioji organizacija pažeidė šio Įstatymo reikalavimus ir pažeidimų
neištaisė.
1. Atliekant šio
Įstatymo
III skyriuje nurodytus pirkimus, kiekvienas kandidatas ar dalyvis, kuris mano,
kad perkančioji organizacija nesilaikė šio Įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė
ar pažeis jo teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo pabaigos kreiptis į
Europos Komisiją dėl sutaikymo. Prašymas sutaikyti gali būti paduotas ir
Viešųjų pirkimų tarnybai, o ji privalo nedelsdama šį prašymą persiųsti Europos
Komisijai.
2. Gavusi
pranešimą apie siūlymą pradėti taikinimą, perkančioji organizacija privalo
nedelsdama pranešti Europos Komisijai, ar sutinka dalyvauti taikinant. Jeigu
perkančioji organizacija sutinka pradėti taikinimo procedūrą, ji turi pranešti
Europos Komisijai apie atliktas pirkimo procedūras ir veiksmus, kuriais galėjo
būti padaryta žala kandidatams ar dalyviams.
3. Taikinime
dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis ir perkančioji organizacija turi pritarti
Europos Komisijos paskirtam arbitrui bei privalo kiekvienas papildomai paskirti
savo arbitrą. Kiekvienas arbitras turi teisę pasirinkti ne daugiau kaip du
ekspertus. Taikinimo šalys turi teisę nušalinti bet kurį arbitrų pasirinktą
ekspertą.
4. Taikinime
dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis, perkančioji organizacija, taip pat kiti
pirkime dalyvavę kandidatai ir dalyviai savo paaiškinimus, pretenzijas ar
reikalavimus turi teisę arbitrams pareikšti ir žodžiu, ir raštu.
5. Jei taikinimo
šalys nesusitarė kitaip, skundą pateikęs kandidatas ar dalyvis bei perkančioji
organizacija apmoka savo dalyvavimo taikinime išlaidas, taip pat lygiomis
dalimis apmoka taikinimo procedūros išlaidas, išskyrus trečiųjų šalių išlaidas.
6. Abi taikinimo
šalys gali bet kuriuo metu kreiptis, kad taikinimas būtų nutrauktas.
7. Jeigu taikinimo metu ieškinį
teismui pateikia kitas nei taikinime dalyvaujantis kandidatas ar dalyvis,
perkančioji organizacija privalo apie ieškinio pateikimą pranešti Europos
Komisijai. Europos Komisijai apie pateiktą ieškinį pranešus taikinime
dalyvaujančiam kandidatui ar dalyviui, šis privalo per Europos Komisijos
nurodytą laiką pranešti jai, ar sutinka toliau dalyvauti taikinimo procedūroje.
8. Veiksmai,
kurių imamasi taikinimo metu, neturi sudaryti kliūčių šio Įstatymo 104
straipsnyje numatytam Europos Bendrijos teisės pažeidimų nagrinėjimui, taip pat
neturi pažeisti taikinime dalyvaujančio kandidato ar dalyvio, perkančiosios
organizacijos ar kitų asmenų teisių.
1.
Perkančioji organizacija, veikianti vandentvarkos, energetikos, transporto ar
telekomunikacijų srityje, gali pateikti nepriklausomam ekspertui atestuoti
savo viešųjų pirkimų procedūras siekdama patvirtinimo, kad šios procedūros
atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo ir Europos Bendrijų teisės aktų reikalavimus.
2.
Atestavimo išlaidas padengia perkančioji organizacija.
3. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina perkančiųjų
organizacijų, veikiančių vandentvarkos, energetikos, transporto ar telekomunikacijų
srityje, viešųjų pirkimų procedūrų atestavimo taisykles ir reikalavimus
nepriklausomiems ekspertams.
organizacijos vadovų ar kitų įgaliotų asmenų atsakomybė
1. Viešųjų pirkimų
kontrolę vykdo Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos
pagal savo kompetenciją.
2. Viešuosius
pirkimus kontroliuojančios institucijos turi teisę stebėti visas pirkimų
procedūras, prireikus filmuoti Komisijos posėdžius ir kitas pirkimo procedūras.
3. Perkančiosios
organizacijos vadovai ar kiti įgalioti asmenys (Komisijos nariai, ekspertai,
kiti pirkimus atliekantys asmenys), pažeidę šį Įstatymą, atsako įstatymų
nustatyta tvarka.“