DĖL VIETOVIŲ, KURIOMS, VADOVAUJANTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMU, TURĖTŲ BŪTI SUTEIKTA TEISINĖ APSAUGA, SĄRAŠO PATVIRTINIMO

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

Suvestinė redakcija nuo 2012-03-18

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 9-422, i. k. 1112080ISAK000ĮV-17

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL VIETOVIŲ, KURIOMS, VADOVAUJANTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMU, TURĖTŲ BŪTI SUTEIKTA TEISINĖ APSAUGA, SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2011 m. sausio 14 d. Nr. ĮV-17

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 8 straipsniu, įgyvendindamas Lietuvos Respulikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 909, 1.5 priemonę ir atsižvelgdamas į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2010 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. (14.17)2-4004 pateiktus vietovių, kurioms turėtų būti suteikta teisinė apsauga, sąrašus

1. Tvirtinu pridedamą Vietovių, kurioms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsniu, turėtų būti suteikta teisinė apsauga, sąrašą.

2. P a v e d u Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos bendradarbiaujant su savivaldybėmis organizuoti vietovių, esančių šio įsakymo 1 punkte nurodytame sąraše, konkrečių vertingųjų savybių atskleidimą ir vietoves iš šio sąrašo, atitinkančias Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 (Žin., 2005, Nr. 52-1756; 2011, Nr. 75-3637), nurodytus kriterijus, iki 2016 m. gruodžio 1 d. pateikti nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryboms.

Punkto pakeitimai

Nr. ĮV-188, 2012-03-14, Žin., 2012, Nr. 33-1582 (2012-03-17), i. k. 1122080ISAK00ĮV-188

Kultūros ministras Arūnas Gelūnas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos kultūros ministro

2011 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. ĮV-17

VIETOVIŲ, KURIOMS, VADOVAUJANTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIU, TURĖTŲ BŪTI SUTEIKTA TEISINĖ APSAUGA, SĄRAŠAS

EIL. NR.

VIETOVĖS PAVADINIMAS

ADRESAS

APIBŪDINIMAS (motyvacija teisinės apsaugos suteikimui)

Alytaus apskritis

1.

Degsnės kaimas

Varėnos r. sav., Valkininkų sen., Degsnės k.

Kaimas vertingas dėl tradicinės medinės architektūros gausos.

Kauno apskritis

2.

Anciškis

Kėdainių r. sav., Truskavos sen., Anciškio k.

Saugotina urbanistinė struktūra (susiformavęs gatvelių tinklas ir jų užstatymas), sakralinių pastatų kompleksas, kompozicinė raiška kraštovaizdyje.

3.

Braziūkai

Kauno r. sav., Zapyškio sen.,. Braziūkų k.

Saugotina urbanistinė struktūra (susiformavęs gatvelių tinklas ir jų užstatymas), sakralinių pastatų kompleksas, kompozicinė raiška kraštovaizdyje.

4.

Gegužinė

Kaišiadorių r. sav., Palomenės sen., Gegužinės k.

Saugotina urbanistinė struktūra (susiformavęs gatvelių tinklas ir jų užstatymas), sakralinių pastatų kompleksas, kompozicinė raiška kraštovaizdyje.

5.

Kalviai

Kaišiadorių r. sav., Kruonio sen., Kalvių k.

Saugotinas išraiškingas bažnytkaimio siluetas kraštovaizdyje, centrinės dalies užstatymas bei sakralinių pastatų kompleksas.

6.

Kauno m. istorinė dalis

Kauno m. sav., Kauno m., Žaliakalnio sen., teritorija tarp Sasnausko g., K. Petrausko g., Aušros g., Aukštaičių g., Kauko al., Dainavos g., dalies Žemaičių g., Savanorių pr., Aukštaičių g. ir P. Višinskio g.

Saugotina istoriškai susiklosčiusi urbanistinė struktūra ir užstatymas.

7.

Lesčiai

Raseinių r. sav., Ariogalos sen., Lesčių k.

Saugotinas išraiškingas bažnytkaimio siluetas kraštovaizdyje, centrinės dalies užstatymas bei sakralinių pastatų kompleksas.

8

Panevėžiukas

Kauno r. sav., Babtų sen., Panevėžiuko k.

Saugotinas išraiškingas bažnytkaimio siluetas kraštovaizdyje, centrinės dalies užstatymas bei sakralinių pastatų kompleksas.

9.

Šilavotas

Prienų r. sav., Šilavoto sen., Šilavoto k.

Saugotinas išraiškingas bažnytkaimio siluetas kraštovaizdyje, centrinės dalies užstatymas bei sakralinių pastatų kompleksas.

10.

Šventybrastis

Kėdainių r. sav., Vilainių sen., Šventybrasčio k.

Saugotinas išraiškingas bažnytkaimio siluetas kraštovaizdyje, centrinės dalies užstatymas bei sakralinių pastatų kompleksas.

11.

Ugioniai

Raseinių r. sav., Betygalos sen., Ugionių k.

Saugotinas išraiškingas bažnytkaimio siluetas kraštovaizdyje, centrinės dalies užstatymas bei sakralinių pastatų kompleksas.

12.

Upninkai

Jonavos r. sav., Upninkų sen., Upninkų k.

Saugotina urbanistinė struktūra (senoji gyvenvietės dalis prie Šventosios upės), sakralinių pastatų kompleksas, kompozicinė raiška kraštovaizdyje.

Klaipėdos apskritis

13.

Alka

Šilutės r. sav., Saugų sen., Alkos k.

Unikalus, palyginus gerai išlikęs, didžiažemių pievininkų kaimas. Dr. M. Purvinas 2007 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

14.

Bružai

Šilutės r. sav., Saugų sen., Bružų k.

Savitas laukininkų-žemdirbių kaimas su XVIII–XX a. pr. Mažajai Lietuvai būdingais trobesiais ir sodybomis. Dr. M. Purvinas 2008 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

15.

Kintai

Šilutės r. sav., Kintų sen., Kintų mstl.

Miestelis susiformavo palei centrinę gatvę. XX a. 3–4 d. turėjo kurorto statusą. Išlikęs XIX a. pab.–XX a. pr. apstatymas bei XVII–XVIII a. susiformavusi urbanistine struktūra – linijinis miestelio planas (užstatymas išsidėstęs palei centrinę gatvę).

16.

Lapynai

Šilutės r. sav., Saugų sen., Lapynų k.

Nuo XVI–XVII a. susikūręs ir vėliau būdingai kitęs kaimas (senesnio kaimo vietoje susikūrusi dvaro sodyba-garsios karčemos sodyba-stambių ūkininkų sodybos – didelės kapinės). Dr. M. Purvinas 2008 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

17.

Mėželiai

Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Mėželių k.

XVII a. (ar senesnis) laukininkų-žemdirbių bei pievininkų kaimas su XIX–XX a. pr. pastatais, būdingais Mažajai Lietuvai. Dr. M. Purvinas 2007 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

18.

Petreliai

Šilutės r. sav., Saugų sen., Petrelių k.

Išlikusi unikali senovinio „spietinio“ kaimo branduolio struktūra – chaotiškas gatvelių tinklas ir padrikai išsidėsčiusios sodybos. Pievininkų ir laukininkų kaimo pavyzdys. Dr. M. Purvinas 2007 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

19.

Suvernai

Šilutės r. sav., Kintų sen., Suvernų k.

Mažai pakeista tradicinė gyvenvietė, atspindinti specifinę marių žvejų bei pamario laukininkų gyvenseną. Vienintelis geriau išlikęs tokio pobūdžio kaimas. Dr. M. Purvinas 2007 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (regioninį lygmenį).

20.

Šyšgiriai

Šilutės r. sav., Šilutės sen., Šyšgirių k.

XVIII a. (ar senesnis) pelkininkų kaimas. Iki šiol dalinai išlikusi senovinio kaimo branduolio struktūra (nedidelėje pakilumėlėje tarp žemesnių plotų pusžiedžiu išsidėsčiusi senųjų sodybų juosta). Dr. M. Purvinas 2008 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

21.

Voveriškiai

Klaipėdos r. sav., Priekulės sen., Voveriškių k.

XVII a. (ar senesnis) Mažajai Lietuvai būdingas laukininkų-žemdirbių kaimas su XIX–XXa. pr. pastatais. Dr. M. Purvinas 2007 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

22.

Žemaičių Naumiestis

Šilutės r. sav., Žemaičių Naumiesčio sen., Žemaičių Naumiesčio mstl.

Vertinga centrinė miestelio dalis: aikštė, grįsta akmenimis, aikštės perimetrinis užstatymas, gatvių tinklas.

23.

Žalgiriai

Šilutės r. sav., Šilutės sen., Žalgirių k.

Mažojoje Lietuvoje vienintelė išlikusi pelkininkų kolonija, susiklosčiusi XIX a. pab. su dar išlikusiais XX a. pr. (ar senesniais) būdingais mediniais pelkininkų pastatais bei charakteringomis sodybų liekanomis. Dr. M. Purvinas 2007 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

Marijampolės apskritis

24.

Plokščiai

Šakių r. sav., Plokščių sen., Plokščių k.

Vertingas dėl išlikusio tradicinio mažam miesteliui (bažnytkaimiui) būdingo vaizdo, kurį lemia medinis apstatymas, savita sąveika su gamtine aplinka. Saugotini plano ir užstatymo elementai.

Šiaulių apskritis

25.

Kleboniškių kaimas

Radviliškio r. sav., Pakalnišių sen., Kleboniškių k.

Kleboniškių kaimas įkurtas XVI a. viduryje. Šiuo metu gatviniame kaime yra 28 pastatai. Kleboniškių kaimas – vienas geriausiai išlikusių vidurio Lietuvos gatvinių kaimų. Išlikusi beveik pilna gatvinio kaimo užstatymo struktūra su sodybų planine užstatymo struktūra, buvusių sodybų rėžių bei kaimo gatvės apželdinimo fragmentais.

26.

Padvarninkų kaimas

Radviliškio r. sav., Sidabravo sen., Padvarninkų k.

Vienas iš geriausiai išlikusių Vidurio Lietuvos padrikų kaimų. Siūloma saugoti kaimo išplanavimo, sodybų užstatymo struktūrą, jų architektūrinę išraišką, želdynus.

27.

Šniukonių kaimas

Radviliškio r. sav., Pakalnišių sen., Šniukonių k.

Šniukonių kaimas įkurtas XVI a. viduryje, Valakų reformos metu. Išskirstytas į vienkiemius, su minimaliais vėlesnių užstatymų fragmentais, didesnių rekostrukcijų nepatyręs kaimas. Išliko daug valakinio kraštovaizdžio elementų: kaimo gatvė, buvusių sodybinių rėžių ar kaimo gatvės apželdinimo fragmentai, gatvinio rėžinio kaimo planinė užstatymo struktūra, rėžinių sodybų planinė užstatymo struktūra, kaimavietės kultūrinis sluoksnis.

28.

Žybartų kaimas

Radviliškio r. sav., Pakalnišių sen., Žybartų k.

Žybartų kaimas įkurtas XVI a. viduryje, Valakų reformos metu. Nebuvo išskirstytas į vienkiemius. Išliko daug valakinio kraštovaizdžio elementų: kaimo gatvė, gatvinio rėžinio kaimo planinė užstatymo struktūra, sodybų planinė užstatymo struktūra, kaimavietės kultūrinis sluoksnis.

Tauragės apskritis

29.

Aukštvilkiai

Tauragės r. sav., Lauksargių sen., Aukštvilkių k.

XV–XVI a. pradėjęs formuotis savitas laukininkų-žemdirbių kaimas, palei Vilkos upelio vingį nusidriekęs kelių didelių sodybų juosta. Dr. M. Purvinas 2008 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą kaimo branduoliui (nacionalinį lygmenį).

30.

Kalėnai

Tauragės r. sav., Lauksargių sen., Kalėnų k.

XV a. pradėjęs formuotis savitas laukininkų bei pievininkų kaimas, įsikūręs šalia tarptautinio vieškelio ant potvynių nepasiekiamos kalvos. Dr. M. Purvinas 2008 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

31.

Plaškiai

Pagėgių sav., Stoniškių sen., Plaškių k.

XVI a. įkurta pievininkų ir žvejų gyvenvietė. Išlikusi unikali paupio gyvenvietės struktūra (senoji prekyvietė bei keliai), buvusių upės prieplaukų bei perkėlų pėdsakai. Dr. M. Purvinas 2008 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

32.

Sokaičiai

Pagėgių sav., Vilkyškių sen., Sokaičių k.

XVII a. (ar seniau) įkurtas specifinis panemunių kaimas, kur greta žemdirbių gyveno amatininkai, verslininkai, laivininkai, žvejai. Dr. M. Purvinas 2008 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

33.

Šakiai

Tauragės r. sav., Lauksargių sen., Šakių k.

XVIII a. (ar anksčiau) įsikūręs Mažosios Lietuvos etnokultūrinio regiono bei valstybių pasienyje laukininkų-žemdirbių kaimas su savita gatvinio kaimo struktūra. Dr. M. Purvinas 2008 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

34.

Šakininkai

Pagėgių sav., Lumpėnų sen., Šakininkų k.

Nuo XVIII a. (ar anksčiau) klostęsis pievininkų kaimas, išlaikęs būdingą, šiandien unikalią, struktūrą – sodybų susispietimą sausesnėje vietoje greta senovinio vandens kelio (Nemuno senvagės).

35.

Tytuvėnai

Kelmės r. sav., Kelmės sen., Tytuvėnų mstl.

Miestelio radialinis planas su stačiakampei formai būdingais elementais susiformavo XVI–XVIII a. Centrinėse gatvėse yra XX a. pr. pastatų, tačiau vyrauja XX a. antros pusės užstatymas. Hab. dr. A. Miškinis 2006 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą miesto centrinei daliai (regioninį lygmenį).

36.

Trakininkai

Pagėgių sav., Lumpėnų sen., Trakininkų k.

XVII a. (ar senesnis) pradėjęs formuotis būdingas vietos laukininkų-žemdirbių kaimas, kur palyginti gerai išliko senoji kaimo branduolio struktūra. Dr. M. Purvinas 2008 m. pasiūlė suteikti teisinę apsaugą (nacionalinį lygmenį).

Telšių apskritis

37.

Varniai

Telšių r. sav., Varnių sen., Varnių mstl.

Pradinė Varnių miesto urbanistinė-funkcinė struktūra susiformavo XIII a.: dešiniajame miestą į dvi dalis dalijančios Varnelės upės krante kūrėsi gyvenvietė (vėliau čia vystėsi prekybos-amatų centras), o kairiajame – religinis, sakralinis centras (laidojimo vieta, alkvietė). XVI a. miestas įgavo radialinį planą, kuris nebekito iki pat XX a. vidurio. Varniuose gausu kultūros paveldo objektų.

38.

Luokė

Telšių r. sav., Luokės sen., Luokės mstl.

Manoma, kad Luokės gyvenvietė įsikūrė XIV a. pab.–XV a. pr. Miestelis spindulinio plano, kurį sąlygojo plentai į Telšius, Varnius, Užventį, Kuršėnus.

39.

Plateliai

Plungės r. sav., Platelių sen., Platelių mstl.

Viena seniausių istorinių gyvenviečių, kurioje gausu kultūros paveldo objektų.

Utenos apskritis

40.

Kavarsko miestelio istorinė dalis

Anykščių r. sav., Kavarsko sen., Kavarsko mstl.

Išlikęs autentiškas gatvių tinklas, regionui būdinga tradicinė architektūra.

41.

Salako miestelio istorinė dalis

Zarasų r. sav. Salako sen., Salako mstl.

Išlikęs autentiškas gatvių tinklas, regionui būdinga tradicinė architektūra.

42.

Troškūnų miestelio istorinė dalis

Anykščių r. sav., Troškūnų sen., Troškūnų mstl.

Išlikę mažai pakitę senųjų pastatų tūriai ir medžiagiškumas.

Vilniaus apskritis

43.

Adutiškio miestelio istorinė dalis

Švenčionių r. sav., Adutiškio sen., Adutiškio mstl.

Išlikusi urbanistinė struktūra, 1999 m. ištyrinėjo archit. R. Jurgilas ir pasiūlė saugotinos teritorijos ribas, saugotinus objektus.

44.

Antakalnių kaimas

Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Antakalnių k.

Išlikusi autentiška kaimo planinė struktūra.

45.

Aukštadvario miestelio istorinė dalis

Trakų r. sav., Aukštadvario sen., Aukštadvario mstl.

Išlikusi urbanistinė struktūra, 1997 m. ištyrinėjo archit. R. Jurgilas ir pasiūlė saugotinos teritorijos ribas, saugotinas vertybes.

46.

Bezdonių miestelio istorinė dalis

Vilniaus r. sav., Bezdonių sen., Bezdonių mstl.

Išlikusi urbanistinė struktūra būdinga rytų Lietuvos regionui. 1997 m. ištyrinėjo archit. R. Jurgilas ir pasiūlė saugotinos teritorijos ribas, saugotinus plano elementus ir formas.

47.

Dainavos kaimas

Vilniaus r. sav., Medininkų sen., Dainavos k.

Išlikusi gatvinio kaimo planinė struktūra, sodybų užstatymo pobūdis, tradicinės architektūros pastatai su retu ir įdomiu dekoru.

48.

Gelvonų miestelio istorinė dalis

Širvintų r. sav., Gelvonų sen., Gelvonų mstl.

Išlikusi urbanistinė struktūra. 2000 m. archit. N. Steponaitytės ištirta ir pasiūlytos vertingos teritorijos ribos, saugotini plano, užstatymo ir tūrinės erdvinės struktūros elementai.

49.

Grabijolų gatvinis rėžinis kaimas

Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Grabijolų k.

Išlikusi gatvinio kaimo, susikūrusio po valakų reformos, planinė struktūra (sodybos abipus gatvės), sodybų užstatymo pobūdis, liaudies architektūros pastatai su dekoru.

50.

Kazokiškių kaimo istorinė dalis

Elektrėnų sav., Kazokiškių sen., Kazokiškių k.

Išlikusi urbanistinė struktūra, senasis gatvių tinklas su trikampe aikšte. 1997 m. ištyrinėjo archit. R. Jurgilas ir pasiūlė saugotinos teritorijos ribas, saugotinus plano ir užstatymo elementus.

51.

Labanoro miestelio istorinė dalis

Švenčionių r. sav., Labanoro sen., Labanoro mstl.

Išlikusi urbanistinė struktūra. 2000 m. archit. N. Steponaitytės ištirta ir pasiūlytos vertingos teritorijos ribos, saugotini plano ir užstatymo elementai.

52.

Maišiagalos miestelio istorinė dalis

Vilniaus r. sav., Maišiagalos sen., Maišiagalos mstl.

Išlikusi urbanistinė struktūra. 1998 m. ištyrinėjo archit. R. Jurgilas ir pasiūlė saugotinos teritorijos ribas, saugotinus plano ir užstatymo elementus.

53.

Musninkų miestelio istorinė dalis

Širvintų r. sav., Musninkų sen., Musninkų mstl.

Išlikusi urbanistinė struktūra. 2000 m. archit. N. Steponaitytės ištirta ir pasiūlytos vertingos teritorijos ribos.

54.

Turgelių miestelio istorinė dalis

Šalčininkų r. sav., Turgelių sen., Turgelių mstl.

Išlikusi autentiška urbanistinė struktūra. 1997 m. ištyrinėjo archit. R. Jurgilas ir pasiūlė saugotinos teritorijos ribas, saugotinus plano elementus.

55.

Šumsko miestelio istorinė dalis

Vilniaus r. sav., Kalvelių sen., Šumsko mstl.

Išlikusi autentiška urbanistinė struktūra.

_________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Įsakymas

Nr. ĮV-188, 2012-03-14, Žin., 2012, Nr. 33-1582 (2012-03-17), i. k. 1122080ISAK00ĮV-188

Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. ĮV-17 "Dėl Vietovių, kurioms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu, turėtų būti suteikta teisinė apsauga, sąrašo patvirtinimo" pakeitimo