DĖL IŠIEŠKOJIMŲ VALSTYBĖS

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2012, Nr. 15-659

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL IŠIEŠKOJIMŲ VALSTYBĖS

NAUDAI PERTVARKYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO

2012 m. sausio 18 d. Nr. 104

Vilnius

Įgyvendindama

Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programos, kuriai

pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52

(Žin., 2008, Nr. 146-5870),

ketvirtos dalies 108 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti

Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo koncepciją (pridedama).

2. Pavesti Teisingumo ministerijai kartu su Finansų

ministerija sudaryti tarpinstitucinę darbo grupę Išieškojimų valstybės naudai

pertvarkymo koncepcijos įgyvendinimo priemonių planui parengti ir ištekliams,

kurių reikia šioms priemonėms įgyvendinti, įvertinti.

Punkto

pakeitimai

Nr.

422,

2013-05-08, Žin., 2013, Nr. 51-2560 (2013-05-17)

Ministras Pirmininkas Andrius

Kubilius

Teisingumo ministras Remigijus

Šimašius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 104

IŠIEŠKOJIMŲ VALSTYBĖS NAUDAI PERTVARKYMO KONCEPCIJA

I. PERTVARKYMO TIKSLAS

1. Išieškojimų valstybės naudai pertvarkymo tikslas –

supaprastinti ir atpiginti išieškojimus valstybės naudai, užtikrinti, kad

išieškojimus valstybės naudai vykdytų vienas administratorius, automatizuoti

išieškojimo procesus ir skatinti prievolių vykdymą laiku.

II. Esama padėtis

2.

Šiuo metu

sprendimus dėl išieškojimo valstybės naudai priima ir antstoliams vykdyti

teikia daugiau kaip 60 įvairių valstybės institucijų: Valstybinė mokesčių

inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija),

Valstybinio socialinio draudimo fondas (toliau – „Sodra“), muitinė, kitos

institucijos ir pareigūnai, skiriantys baudas Lietuvos Respublikos

administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1)

(toliau – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas) ir atitinkamų įstatymų

(pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 30-856),

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 11-281;

2003, Nr. 117-5317)

ir kitų įstatymų) nustatyta tvarka.

3.

Šiuo metu tik

Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“ ir muitinė įstatymų nustatyta tvarka

pačios išieško mokestines nepriemokas Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui

ir socialinio draudimo biudžetui, įsiskolinimą padengdamos iš skolininkui

grąžintinos mokesčių permokos, o jeigu tokios permokos nėra, – išieškodamos iš

skolininko banko sąskaitose turimų lėšų. Jeigu įsiskolinimo išieškoti šiais

būdais nepavyksta, išieškojimo vykdymas perduodamas antstoliams.

4.

Didžioji

dalis sprendimų dėl išieškojimo valstybės naudai (Administracinių teisės

pažeidimų kodeksas ir atitinkamų įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos, taip

pat mokestinės nepriemokos, kurios nebuvo išieškotos šios koncepcijos 2 punkte nurodyta

tvarka) vykdoma sprendimus priėmusioms institucijoms išieškojimą perduodant

vykdyti antstoliams. Vadovaudamosi Administracinių teisės pažeidimų kodeksu,

Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741)

ir kitais įstatymais, pagal kuriuos institucijos skiria baudas, šios

institucijos atsako už įsiskolinimų, atsiradusių remiantis jų priimtais

sprendimais, išieškojimą, nors pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso

kodeksą (Žin., 2002, Nr. 36-1340)

(toliau – Civilinio proceso kodeksas) įsiskolinimų valstybei išieškotoja yra

Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri taip pat administruoja ir skolininkų

įmokas.

5.

Civilinio

proceso kodekso 610 straipsnyje nustatyta, kad visas vykdymo išlaidas

antstoliui apmoka išieškotojas. Vykdymo proceso metu vykdymo išlaidos

išieškomos iš skolininko ir išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui.

Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Žin., 2005, Nr. 130-4682;

2011, Nr. 137-6495),

nustatyta, kad juridiniai asmenys negali būti atleidžiami nuo būtinų vykdymo

išlaidų apmokėjimo, jiems šių išlaidų apmokėjimas negali būti ir atidedamas.

Išieškojimams valstybės naudai, kurie sudaro apie 60 procentų visų

išieškojimų, ši nuostata netaikoma – absoliuti dauguma antstolių su

teritorinėmis valstybinėmis mokesčių inspekcijomis yra sudarę sutartis, pagal

kurias valstybė atleidžiama nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo, tačiau valstybė apmoka

būtinąsias dalies vykdomųjų bylų vykdymo išlaidas (Teisingumo ministerija

apmoka vykdomųjų bylų dėl išieškojimo valstybės naudai pagal teismų priimtus

sprendimus būtinąsias vykdymo išlaidas). 2008 metais Teisingumo ministerijai

šiam tikslui skirta 1 239 000 litų, dar 28 718 litų Teisingumo

ministerijai grąžino antstoliai, iš skolininkų išieškoję anksčiau Teisingumo

ministerijos apmokėtas vykdymo išlaidas. Per 2008 metus Teisingumo ministerija

antstoliams apmokėjo 1 267 718 litų vykdymo išlaidų (dėl nepakankamo

finansavimo liko 112 609 litų įsiskolinimas). 2009 metais skirta 1 291 000 litų

asignavimų, dar 91 593 litus išieškojo ir grąžino antstoliai. Per 2009

metus antstoliams Teisingumo ministerija apmokėjo 1 382 593 litus

vykdymo išlaidų, liko 212 486 litų įsiskolinimas. 2010 metais

Teisingumo ministerija padengė buvusį įsiskolinimą ir apmokėjo vykdymo išlaidas

pagal 2010 metų I ketvirtį gautus prašymus, iš viso – 875 126 litus. Tam buvo

panaudoti visi 2010 metų asignavimai (791 818 litų) ir antstolių

grąžinti 83 308 litai, tačiau 2010 m. gruodžio 31 d. liko 2 973 341

lito įsiskolinimas antstoliams. Šios vykdymo išlaidos apmokėtos iš 2011 metais

skirtų asignavimų. Kadangi 2011 metais buvo numatyta tik 1 639 000

litų asignavimų, lėšų antstoliams apmokėti vykdymo išlaidoms nepakako.

2011 metais antstoliams buvo sumokėta 1 918 800 litų, liko 221 287 litų

įsiskolinimas. Įsiskolinimas sumažėjo, nes ne visi antstoliai pateikė

dokumentus apmokėjimui.

6.

2009 metais

antstoliams buvo pateikti vykdyti 230 645 vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo

valstybės naudai, iš kurių 162 920 – vykdomieji dokumentai, kuriuose išieškoma

suma neviršija 200 litų. Per šį laikotarpį buvo visiškai įvykdyti 79 782

minėtos kategorijos vykdomieji dokumentai (48,7 procento). 2009 metais antstoliams

buvo pateikti 68 874 kitų kategorijų vykdomieji dokumentai, šių kategorijų bylų

atitinkamai buvo įvykdyta 22 529 (32,7 procento). 2010 metais antstoliams buvo

pateikti vykdyti 231 426 vykdomieji dokumentai, iš kurių 158 681 – vykdomieji

dokumentai dėl sumų, mažesnių kaip 200 litų, išieškojimo. Per šį laikotarpį

buvo visiškai įvykdytas 79 891 minėtos kategorijos vykdomasis dokumentas (50,3

procento). Kitų kategorijų vykdomųjų dokumentų antstoliams 2010 metais buvo

pateikta 72 745, šių kategorijų bylų įvykdyta 22 068 (30,3 procento).

III. Esamos padėties trūkumai

7.

Sprendimus

dėl išieškojimo priimančios institucijos Valstybinės mokesčių inspekcijos

duomenų bazėje privalo tikrinti, ar asmenys yra apmokėję baudas. Tikrinančios

institucijos negali nustatyti, kuri konkreti bauda sumokėta, jeigu skolininkui

skirta keletas baudų, todėl dažnai vykdomieji dokumentai antstoliui vykdyti

pateikiami neteisėtai. Galimos ir tokios situacijos, kai asmeniui skirtos

kelios baudos ir jis vieną baudą skyrusiai institucijai pateikia kitos baudos

apmokėjimo dokumentus ir taip išvengia priverstinio baudos išieškojimo.

8.

Kadangi

sprendimus dėl išieškojimų valstybės naudai įgaliotos priimti keliasdešimt

institucijų, kurios pačios ir kontroliuoja nubaustų asmenų įmokas, nėra žinomi

tikslūs statistiniai duomenys apie valstybei skolingus asmenis, jų įsiskolinimų

dydį, geranoriškai sumokėtas sumas ir panašiai, todėl negalima numatyti pajamų,

gautinų pagal šiuos sprendimus, įvertinti teisinio reguliavimo, dėl kurio

atsiranda įsiskolinimai, poveikio.

9.

Kaip minėta

šios koncepcijos 4 punkte, už antstolių veiksmus vykdant išieškojimus valstybės

naudai 2008–2011 metais jiems buvo sumokėta 5 444 237 litai ir dar

liko 221 287 litų įsiskolinimas, o antstoliai išieškojo ir grąžino

tik 325 718 litų.

10.

Išieškojimo

veiksmų sąnaudos neretai viršija išieškomos skolos dydį, kada išieškomos sumos

yra mažos.

11.

Vykdomieji

dokumentai antstoliams pateikiami kartu prisiimant finansinius įsipareigojimus

net ir tada, kai iš valstybės valdomų registrų duomenų žinoma, kad skolininkas

neturi turto, – taigi lėšos išleidžiamos netikslingai.

12.

Kadangi

valstybė neapmoka daugumos šių bylų vykdymo išlaidų, jeigu išieškoma

nesėkmingai, šių bylų išlaidos dengiamos išieškotomis kitų bylų vykdymo

išlaidomis, t. y. skolas apmokėję asmenys sumoka ne tik savo vykdomosios

bylos vykdymo išlaidas, bet ir už nesėkmingas skolininkų bylas, taip pat už

valstybę. Toks kryžminis subsidijavimas yra ne kas kita, kaip nuo išieškojimo

nesislapstantiems fiziniams ir juridiniams asmenims taikomas papildomas

socialinis mokestis. Tokia padėtis nesuderinama su Penkioliktosios Lietuvos

Respublikos Vyriausybės veiklos programa, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos

Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870),

įpareigojančia visus išieškotojus ir skolininkus traktuoti vienodai. Tai

apsunkina ir šios programos, ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin.,

2002, Nr. 53-2042)

21 straipsnio 5 dalies nuostatų įgyvendinimą – galimybes įtvirtinti tokius

vykdymo išlaidų dydžius, kurie atitiktų antstolio ir jo darbuotojų patirtas

sąnaudas vykdymo veiksmams atlikti, užtikrintų pagrįstą investicijų grąžą ir

galimybę sukurti tinkamas klientų aptarnavimo sąlygas.

IV. Siūlomas sprendimas

13.

Visi

vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo valstybės naudai (taip pat ir dėl

Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka

paskirtų baudų) teikiami Valstybinei mokesčių inspekcijai. Duomenys apie

įsiskolinimus kaupiami steigiamame Skolininkų registre. Svarstytina galimybė

Skolininkų registrą steigti Mokesčių apskaitos administravimo sistemos (MAIS)

pagrindu.

14.

Išieškojimų

valstybės naudai eiga

14.1.

Elektroninis

vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo valstybės naudai persiunčiamas

išieškojimą vykdančiam administratoriui.

14.2.

Jeigu

skolininkas yra deklaravęs pajamas ar pateikęs kitas finansines ataskaitas,

šiuose dokumentuose nurodytu elektroninio pašto adresu, pranešimu į banko

sąskaitą ar trumpąja tekstine žinute (SMS) skolininkui siunčiamas pranešimas

apie skolą ir pradedamą priverstinį išieškojimą. Jeigu Valstybinė mokesčių

inspekcija neturi šiame punkte nurodytų skolininko duomenų, skolininkui

siunčiamas rašytinis raginimas sumokėti skolą. Svarstytina galimybė nustatyti

mažiausią skolos sumą, kurią viršijus būtų pradedamas priverstinis

skolos išieškojimas (išieškojimui atlikti reikia tam tikrų materialinių ir

laiko sąnaudų, todėl priverstinai būtų išieškomos tik tos skolos, kurias

valstybei išieškoti ekonomiškai naudinga, t. y. tik tos, kurias išieškojus

gautos pajamos viršytų išieškojimo išlaidas).

14.3.

Jeigu

skolininkas skolos nesumoka, išieškoma iš asmens turimų lėšų, nesuteikiant prioriteto

kitiems išieškojimams, vykdomiems tam pačiam asmeniui (proporcingas visų

išieškojimų tenkinimas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą),

arba, jeigu jo vardu yra mokesčių permoka arba kitų skolininkui grąžintinų

lėšų, atliekama užskaita, arba išieškoma iš turto.

14.4.

Jeigu

nepavyko išieškoti skolos iš piniginių lėšų arba jų nepakako skolai išieškoti,

skolininkui taikomos šios koncepcijos 16 punkte nurodytos geranorišką skolos

grąžinimą skatinančios priemonės.

14.5.

Priverstinis

išieškojimas būtų vykdomas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo

įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243)

106 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka – ne ilgiau kaip 5 metus nuo teisės į

priverstinį išieškojimą atsiradimo dienos, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš

skolininko turto ar lėšų, t. y. pradėjus priverstinio išieškojimo procedūras,

jos užbaigiamos nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia išieškojimo

senaties terminas.

14.6.

Išieškant

skolą kartu išieškomos sąnaudas atitinkančios priverstinio išieškojimo

išlaidos.

14.7.

Jeigu skola

neišieškoma iš lėšų ir ji viršija nustatytą mažiausią išieškojimo dydį,

nustačius, kad skolininkas turi turto, iš kurio skolos išieškoti nedraudžia

Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio nuostatos, arba gauna pajamas, iš

kurių galima daryti išskaitas Civilinio proceso kodekso 733–739 straipsniuose

nustatyta tvarka (darbo užmokestis ir kitos pajamos), visos skolos išieškomos

iš skolininko turto ar pajamų vienu vykdomuoju dokumentu.

15.

Jeigu skola

neišieškoma per šios koncepcijos 14.5 punkte nustatytą terminą ir skolininkas

neturi turto, skola nurašoma. Skola taip pat gali būti pripažinta beviltiška

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnyje nustatyta

tvarka (pavyzdžiui, kai skolininko turtas nelikvidus arba išieškojimo išlaidos

didesnės už turto vertę).

16.

Skolos

grąžinimą skatinančios priemonės turi skatinti skolininką geranoriškai sumokėti

skolą, tačiau nesukelti jam neproporcingų ir nepagrįstų suvaržymų ar

apribojimų

16.1. Valstybės ir savivaldybių

institucijos, teikiančios paslaugas asmenims, prieš suteikdamos tam tikrą

paslaugą, gauna pareiškėjo duomenis iš Skolininkų registro ir praneša jam apie

turimą skolą ir būtinybę ją sumokėti. Analogišką pareigą turi turėti

kontroliuojantys pareigūnai (policijos, muitinės ir kiti). Toks pranešimas

prilyginamas raginimo įteikimui, jeigu jo nepavyko įteikti šios koncepcijos

14.2 punkte nustatytais būdais.

16.2.

Galimas

draudimas atlikti sandorius su privalomai registruojamu turtu – prieš

tvirtindamas sandorį, registruodamas turtą ir panašiai, minėtus veiksmus

atliekantis asmuo ar institucija privalo patikrinti, ar asmuo neįrašytas į

Skolininkų registrą.

16.3.

Mirus

skolininkui, notaras neišduoda paveldėjimo teisės liudijimo, kol įpėdiniai

nesumoka mirusiojo skolos (išskyrus baudas). Jeigu skola didesnė nei nustatytas

mažiausias dydis, paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas, tačiau Valstybinei

mokesčių inspekcijai pranešama apie tai, kad įpėdiniai priėmė skolininko palikimą

ir galimas prievolių perkėlimas.

16.4.

Gali būti neišduodami

leidimai, licencijos verstis atitinkama veikla ar leidimai įsigyti daiktų,

kurie yra leidimų objektai (prieš išduodamos leidimus, licencijas, valstybės

institucijos patikrina, ar asmuo neįrašytas į Skolininkų registrą).

Pažymėtina, kad asmenys, turintys nedidelių skolų,

daugeliu atvejų realių nepatogumų nepatirtų, nes mažos skolos dažniausiai

nesumokamos dėl skolininko aplaidumo ar nerūpestingumo, o ne dėl sunkios

finansinės padėties, taigi visi gresiantys nepatogumai turėtų skatinti

skolininką mokėti skolas.

V. Siūlomo sprendimo

privalumai

17.

Kai

Valstybinė mokesčių inspekcija disponuos informacija apie skolininkų įvykdytas

prievoles, nebus neteisėtai pradedami priverstinio vykdymo veiksmai.

18.

Įsteigus

Skolininkų registrą, bus žinomi tikslūs statistiniai duomenys apie tai, kiek

valstybė turi skolininkų, kokia kiekvieno jų skola ir bendra visų skolininkų

skola valstybei.

19.

Galima

nustatyti sumokėtų lėšų skirstymo tvarką, kai skolininkas skolingas pagal kelis

vykdomuosius dokumentus. Kadangi įmokas ir vykdomųjų dokumentų pateikimą

antstoliams kontroliuos pati Valstybinė mokesčių inspekcija, galima nustatyti

tokią tvarką, kad, skolininkui sumokėjus vieną iš jam paskirtų baudų, įmoka

būtų įskaitoma, pavyzdžiui, anksčiausiai paskirtai baudai ar mažiausiai skolai

apmokėti. Pastaruoju atveju sumažėtų neįvykdytų vykdomųjų dokumentų dėl mažų

sumų išieškojimo.

20.

Galimos skolų

užskaitos su Valstybinės mokesčių inspekcijos skolininkui grąžintinomis

mokesčių permokomis (kitomis iš biudžeto grąžintinomis lėšomis).

21.

Vykdant

išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nebus situacijų, kai dėl mažos sumos

išieškojimo valstybė patirs dideles vykdymo išlaidas, kurios, įvertinus

išieškojimo veiksmingumą, bus didesnės nei išieškojus skolas gautos pajamos.

22.

Dėl mažos

skolos iš skolininko nebus išieškomos kelis ar keliolika kartų už skolą

didesnės vykdymo išlaidos.

23.

Bus taupomos

biudžeto lėšos, nes, neišieškojus skolos iš piniginių lėšų, išieškojimo iš

turto ir pajamų procesas bus pradedamas tik tada, kai skolininkas turi turto

arba gauna pajamas, iš kurių galima daryti išskaitas Civilinio proceso kodekso

733–739 straipsniuose nustatyta tvarka (darbo užmokestis ir kitos

pajamos), t. y. yra reali galimybė išieškoti skolą ar jos dalį.

24.

Galima

veiksmingai taikyti poveikio priemones, skatinančias skolininką geranoriškai

vykdyti prievoles valstybei.

25. Informatikos ir ryšių departamentas prie Vidaus

reikalų ministerijos kartu su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų

ministerijos ir Valstybine mokesčių inspekcija šiuo metu vykdo projektą

„Elektroninių paslaugų informacinės sistemos, skirtos ne ginčo tvarka paskirtų

baudų fiziniams ir juridiniams asmenims administravimui, sukūrimas“. Be kitų

tikslų, šiame projekte numatoma pakeisti teisės aktus ir modernizuoti

informacines sistemas – suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai teisę

administruoti prievoles, kylančias iš administracinių baudų, o priverstinį

išieškojimą vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Sėkmingai

įvykdytas projektas – pirmas žingsnis įgyvendinant šios koncepcijos tikslus ir

uždavinius.

Punkto

pakeitimai

Nr.

422,

2013-05-08, Žin., 2013, Nr. 51-2560 (2013-05-17)

VI. GALIMOS NEIGIAMOS PASEKMĖS

26.

Sumažėjus išieškojimų sąnaudoms, gali sumažėti ir antstolių pajamos.

27.

Vykdant išieškojimą iš lėšų bankų sąskaitose, labai sumažėtų skolininkų

mokėtinos vykdymo išlaidos, todėl skolininkai, turintys lėšų bankų sąskaitose,

gali būti nesuinteresuoti mokėti prievoles laiku. Atsvara šiai neigiamai

pasekmei turėtų būti galimybė būti įrašytam į Skolininkų registrą – jame

esantiems asmenims bus taikomos skolos grąžinimą skatinančios priemonės.

––––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

422,

2013-05-08, Žin., 2013, Nr. 51-2560 (2013-05-17)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2012 M. SAUSIO 18 D. NUTARIMO NR. 104

"DĖL IŠIEŠKOJIMŲ VALSTYBĖS NAUDAI PERTVARKYMO KONCEPCIJOS

PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2013-05-17)

aubodi@lrs.lt