DĖL KRIZIŲ VALDYMO SISTEMOS PLĖTOTĖS PROGRAMOS

plėtotės programą (pridedama).

Vyriausybei parengti ir iki 2008 m. gruodžio 1 d. patvirtinti Krizių valdymo

sistemos plėtotės programos įgyvendinimo priemonių planą.

Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas

PATVIRTINTA

Lietuvos

Respublikos Seimo

2008

m. lapkričio 13 d.

nutarimu

Nr. X-1808

KRIZIŲ VALDYMO

SISTEMOS PLĖTOTĖS PROGRAMA

I. Bendrosios nuostatos

1. Krizių valdymo sistemos plėtotės

programa (toliau – Programa) nustato Lietuvos krizių valdymo sistemos plėtotės

tikslą, uždavinius, jų įgyvendinimo priemones ir laukiamus rezultatus siekiant

patobulinti esamą valstybės krizių valdymo sistemą ir užtikrinti jos efektyvų

veikimą.

2. Programa bus

įgyvendinama kaip viena iš ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų

ir leis baigti kurti bendrą krizių valdymo sistemą, veiksmingai atliekančią

krizių prognozę, prevenciją ir valdymą ir sąveikią su Šiaurės Atlanto Sutarties

Organizacijos (toliau – NATO) bei Europos Sąjungos (toliau – ES), kitų

valstybių atitinkamomis sistemomis.

3.

Šioje programoje krizė suprantama kaip tarptautinio ar šalies įvykio arba

proceso nulemta situacija, kurios poveikio mastas kelia pavojų šalies saugumui

ir stabilumui, žmonių gyvybei ir sveikatai ar gresia dideliais materialiniais nuostoliais,

o užkirsti kelią galimiems ar likviduoti krizės sukeltiems padariniams būtinos

specialios priemonės ir procedūros.

4. Krizių valdymas suprantamas kaip koordinuota

valstybės institucijų veikla, apimanti krizių prognozavimą, prevenciją,

slopinimą ir įprastos padėties atkūrimą.

II. Esama Būklė

5. Siekiant veiksmingai vykdyti krizių prevenciją ir

valdymą, Lietuvoje inicijuotas krizių valdymo sistemos sukūrimas. Tai prisideda

prie nacionalinio saugumo stiprinimo, aktyvios Lietuvos narystės NATO ir ES.

6. Bendros nacionalinės krizių valdymo sistemos

pagrindiniai principai ir organizaciniai pagrindai nustatyti Lietuvos

Respublikos nacionalinėje krizių valdymo sistemos koncepcijoje, kuriai Lietuvos

Respublikos Vyriausybė pritarė 2000 m. balandžio 26 d. posėdyje (protokolo Nr.

21). Krizių valdymą Lietuvoje tiesiogiai reglamentuoja šie teisės aktai

Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas (Žin., 1997, Nr. 2-16), Lietuvos

Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. IX-907 „Dėl nacionalinio

saugumo strategijos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 56-2233; 2005, Nr.

15-473), Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 1365 „Dėl Lietuvos

Respublikos nacionalinės krizių valdymo sistemos koncepcijos įgyvendinimo

priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 98-3104), Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27

d. nutarimas Nr. 939 „Dėl

Krizių valdymo centro prie Krašto apsaugos ministerijos įsteigimo ir šio centro

nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 66-2416), Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1427 „Dėl Krizių

valdymo komiteto sudarymo ir nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 101-3605), Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 19 „Dėl Krizių

prevencijos komiteto sudarymo ir jo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-103).

7. Dalis nuostatų, įtvirtintų šiuose teisės aktuose,

šiuo metu yra įgyvendintos. Krizių valdymo sistema veikia per ministerijas ir

kitas pagal kompetenciją vykdančias šią veiklą valstybės institucijas, taip pat

per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtas krizių valdymo institucijas ir

komitetus: Krizių valdymo komitetą, Krizių prevencijos komitetą, Krizių valdymo

centrą prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Krizių valdymo centras).

Taip pat veikia tarpžinybinė grėsmių ir

krizinių reiškinių monitoringo bei krizių prognozavimo ekspertų grupė.

Ekspertų grupės nariai atstovauja valstybės institucijoms ir įstaigoms, kurių

funkcijos tiesiogiai siejasi su krizių prevencija.

8. Nors krizių prevencijai užtikrinti yra įsteigtos

institucijos (ar jų padaliniai), komitetai ir sukurtos ankstyvosios krizių

prevencijos įgyvendinimo procedūros, dalis valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų veikia tik atskirose ekstremalių situacijų ar krizių

valdymo sistemos srityse ir nėra integruotos į bendrą krizių valdymo sistemą.

Iki šiol nėra suformuotos bendros valstybinės krizių prevencijos ir valdymo

politikos, o nepakankamas dėmesys krizių prevencijai ir valdymui apsunkina

krizių valdymo sistemos plėtotę ir efektyvų jos veikimą.

9. Pagrindiniai krizių valdymo sistemos

trūkumai

9.1. nėra iki

galo išplėtota krizių valdymo sistema, užtikrinanti už krizių prevenciją ir

krizių valdymą atsakingų institucijų ar jų padalinių sąveiką visais valstybės

valdymo lygmenimis;

9.2. nėra bendrai sutarto ir Lietuvos Respublikos

įstatymuose įtvirtinto krizės apibrėžimo. Krizė dažnai tapatinama su

ekstremalia situacija arba ekstremalią situaciją bandoma išskirti iš bendrojo

krizės valdymo konteksto ir jos valdymui numatyti atskirus pajėgumus;

9.3. ne visose valstybės institucijose yra sukurti

padaliniai ar numatytos funkcijos, kuriomis vadovaujantis pagal institucijai

priskirtą kompetenciją reguliariai turėtų būti atliekama rizikos veiksnių ir krizinių

reiškinių analizė;

9.4. nėra teisės aktų, kurie reglamentuotų tvarką dėl

išanalizuotos informacijos apie krizinius reiškinius, krizių indikatorius ir

rizikos veiksnius pateikimo Krizių valdymo centrui;

9.5. būtinas nacionalinis grėsmių lygių ir parengties

dokumentas, kuris numatytų už krizių valdymą atsakingų institucijų pajėgumų

perskirstymą, kai grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo objektams

lygiai yra skirtingi;

9.6. nėra krizių prevencijos planų, o siekiant

sėkmingai koordinuoti veiksmus krizės metu būtina periodiškai juos tikrinti

nacionalinėse pratybose;

9.7. Krizių valdymo centro pavaldumas Krašto apsaugos

ministerijai neužtikrina centrui priskirto tarpinstitucinės veiklos

koordinavimo krizių prevencijos srityje tinkamo ir efektyvaus vykdymo;

9.8. nėra baigta infrastruktūros plėtra, ypač

keičiantis įslaptinta informacija. Nebaigta kurti krizių valdymo institucijų

keitimosi įslaptintos informacijos balsu, faksimiliniu ryšiu, elektroniniu

paštu duomenų perdavimo sistema;

9.9. nėra sukurtas bendravimo su visuomenės

informavimo priemonėmis krizės metu planas, kurio pagrindu, kai yra skirtingi

rizikos veiksnių ar grėsmių lygiai, būtų numatyta, kas, kada ir kokiu lygmeniu

teikia informaciją;

9.10. nacionalinės krizių valdymo procedūros nėra iki

galo suderintos su atitinkamomis NATO ir ES krizių valdymo sistemų

procedūromis.

III. Programos

tikslaS, uždaviniai ir prioritetai

10. Programos tikslas – sukurti bendrą,

efektyvią krizių valdymo sistemą, sąveikią su NATO ir ES, kitų valstybių

atitinkamomis sistemomis. Programa siekiama iki galo užbaigti nuoseklios ir bendros

krizių valdymo sistemos sukūrimą, numatant atsakingas institucijas įvairiuose

lygmenyse ir aiškiai nustatant jų kompetencijos ribas.

11. Pagrindinės

krizių valdymo sistemos plėtotės kryptys: pirmoji – krizių valdymo sistemos

institucijų prevencinio vaidmens stiprinimas, antroji – krizių valdymo grandies

išplėtojimas.

12. Bendroji

krizių valdymo sistemos paskirtis – prisidėti prie nacionalinio saugumo

užtikrinimo. Krizių valdymo sistema turi padėti išvengti krizės, o jai kilus, –

veiksmingai valdyti krizę išvengiant neigiamų padarinių valstybės ginamoms vertybėms,

interesams ir tikslams, kontroliuoti

atsakomuosius veiksmus.

13. Kad krizių

valdymo sistema galėtų tinkamai vykdyti jai keliamus uždavinius ir būtų

pasiektas Programos tikslas, būtina įvykdyti šiuos Programos uždavinius

13.1.

pertvarkyti strateginio lygmens krizių prevencijos ir valdymo grandį;

13.2. integruoti

už krizių prevenciją ir valdymą atskirose srityse atsakingų valstybės

institucijų veiklą (nuo krizių prognozavimo, prevencijos iki valdymo ir

padarinių likvidavimo) į bendrą krizių valdymo sistemą;

13.3. parengti

trūkstamus ir atnaujinti esamus teisės aktus, reglamentuojančius krizių

valdymą;

13.4. užtikrinti

veiksmingą krizių prevencijos ir valdymo procedūrų sukūrimą;

13.5. užtikrinti

veiksmingą civilinį ir karinį pasirengimą kiekvienai krizei;

13.6. užtikrinti

krizių prevencijai ir valdymui būtinų materialinių išteklių ir infrastruktūros

panaudojimą ir išlaikyti reikiamą jos parengtį;

13.7. sukurti

visuomenės informavimo krizių atvejais procedūras;

13.8. baigti

derinti nacionalines krizių valdymo procedūras su NATO, ES krizių valdymo

procedūromis.

14. Įgyvendinant

Programos uždavinius, kaip prioritetinės sritys išskiriamos

14.1.

strateginio lygmens krizių prevencijos ir valdymo grandies pertvarkymas;

14.2. atskirų

valstybės ir savivaldybių institucijų veiklos bendroje krizių valdymo sistemoje

užtikrinimas.

IV. Uždavinių

įgyvendinimo priemonės

15. Programos

uždaviniams įgyvendinti bus imamasi šių priemonių

15.1.

pertvarkant strateginio lygmens krizių prevencijos ir valdymo grandį

15.1.1.

pasirengta nuo 2009 m. sausio 1 d. pradėti Krizių valdymo centro priskyrimo

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavaldumui procedūras;

15.1.2. Krizių

valdymo centras bus likviduotas ir jo funkcijos bus perduotos Ministro

Pirmininko tarnybai ir kitoms valstybės institucijoms, vykdančioms su krizių

prevencija ir valdymu susijusias funkcijas;

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

15.1.3. (neteko

galios);

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

15.1.4.

patikslintos Krizių valdymo komiteto funkcijos ir išplėsta sudėtis;

15.2.

integruojant už krizių valdymą atskirose srityse atsakingų valstybės

institucijų veiklą į bendrą krizių valdymo sistemą

15.2.1. vietoj

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos ir Krizių

prevencijos komiteto bus sukurta situacijos analizės ir vertinimo komisija;

15.2.2. Krizių

valdymo komiteto sprendimu, atsižvelgiant į krizės pobūdį, krizei valdyti ir

jos padarinių likvidavimui koordinuoti bus sudaromas Jungtinis koordinavimo

centras, kuris veiks tik krizių atvejais;

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

15.2.3. aiškiai

apibrėžta krizių valdymo sistemoje veikiančių institucijų kompetencija

užtikrinant centralizuotą krizių prevencijos organizavimą ir valdymą;

15.3. rengiant

trūkstamus ir atnaujinant esamus teisės aktus, reglamentuojančius krizių

valdymą

15.3.1. bus

parengtas krizių valdymo įstatymo projektas ir kiti būtini teisės aktų

projektai;

15.3.2. suderintos krizių valdymą

reglamentuojančių teisės aktų nuostatos rengiant galiojančių teisės aktų

pakeitimo projektus;

15.4.

veiksmingoms krizių prevencijos ir valdymo procedūroms sukurti

15.4.1.

atnaujintos ar sukurtos atskirų institucijų veiklos procedūros krizių

prevencijos ir valdymo atvejais;

15.4.2. sukurtos

sąveikos procedūros tarp krizių valdymo sistemoje veikiančių institucijų,

nustatyta tvarka, kaip institucijos bendradarbiauja krizių prevencijos ir

valdymo srityse;

15.4.3.

nustatyta ir patvirtinta nacionalinė rizikos veiksnių ir krizinių reiškinių bei

krizių indikatorių vertinimo metodika, parengti nacionaliniai grėsmių lygių

kriterijai ir jų nustatymo tvarka;

15.5.

užtikrinant veiksmingą civilinį ir karinį pasirengimą kiekvienai krizei

suvaldyti

15.5.1.

organizuojami krizių prevencijos ir valdymo mokymai civiliams ir kariams;

15.5.2.

reguliariai organizuojamos nacionalinės stalo ir lauko pratybos, aktyviai

dalyvaujama tarptautinėse krizių valdymo pratybose;

15.6.

užtikrinant krizių prevencijai ir valdymui būtinus materialinius išteklius,

infrastruktūros panaudojimą ir reikiamą jos parengties išlaikymą

15.6.1. už

krizių prevenciją ir valdymą atsakingos institucijos bus sujungtos į bendrą

plačiajuostį šifruotų duomenų ir balso perdavimo tinklą (iki NATO slaptai);

15.6.2.

įsigyjama ir modernizuojama turima technika ir infrastruktūra, reikalinga

nacionalinėms ir tarptautinėms pratyboms vykdyti, taip pat krizės sukeltiems

padariniams likviduoti;

15.7. kuriant

visuomenės informavimo procedūras

15.7.1.

patvirtinta bendradarbiavimo su visuomenės informavimo priemonėmis skirtingose

krizių prevencijos ir valdymo stadijose tvarka ir parengtas krizių komunikacijos

vadovas;

15.7.2.

nustatyta susistemintos informacijos apie krizių prevencijos ir valdymo

priemones ir jos pagrindu parengtų informacinių pranešimų pateikimo visuomenei

tvarka;

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

15.8. suderinant

nacionalines krizių valdymo procedūras su NATO, ES krizių valdymo procedūromis

15.8.1. nacionalinės krizių valdymo sistemos

procedūros bus suderintos su NATO ir ES atitinkamų sistemų procedūromis;

15.8.2. Ministro

Pirmininko tarnybai bus priskirtos bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų

ir tarptautinių organizacijų krizių prevencijos ir valdymo srityse koordinavimo

funkcijos;

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

15.8.3.

paskirtos ministerijos, joms pavaldžios įstaigos ar kitos valstybės įstaigos,

kurios pagal savo kompetenciją ir veiklos sritį koordinuos Lietuvos institucijų

dalyvavimą NATO, ES veikloje, susijusioje su krizių prevencija ir valdymu.

V. Laukiami

rezultatai

16. Įgyvendinus

Programos uždavinius, bus baigta kurti bendra, lanksti, greitai ir veiksmingai

reaguojanti krizių valdymo sistema. Sistemos institucijos bus integruotos į

bendrą valstybinę sistemą, o kitų valstybės institucijų funkcijų suderinimas

pagal jų kompetenciją su krizių prognozės, prevencijos ir valdymo funkcijomis

užtikrins krizių valdymo sistemos veikimo efektyvumą. Sistema atitiks

nacionalinius poreikius ir užtikrins sąveiką su NATO, ES, kitų valstybių

atitinkamomis sistemomis.

17. Bus

patikslintos Krizių valdymo komiteto funkcijos ir išplėsta komiteto sudėtis.

Komitetas priims sprendimą dėl krizės susidarymo valstybėje konstatavimo ir

paskelbimo ir bus atsakingas už krizės valdymo koordinavimą. Strateginiu

lygmeniu Krizių valdymo komitetas priims sprendimus dėl krizės likvidavimo,

pagal krizės pobūdį ir poreikį sudarys Jungtinį koordinavimo centrą.

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

18. Vietoj

Krizių prevencijos komiteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių

situacijų komisijos bus sudaryta situacijos analizės ir vertinimo komisija.

19. Ministro

Pirmininko tarnyba bus atsakinga už rizikos veiksnių ir krizinių reiškinių bei

krizių indikatorių kompleksinės analizės ir pasiūlymų dėl prevencinių priemonių

taikymo parengimą. Ministro Pirmininko tarnyba iš kitų valstybės institucijų ir

tarptautinių organizacijų gautą informaciją apie rizikos veiksnius ir krizinius

reiškinius analizuos, sistemins ir teiks siūlymus Krizių valdymo komitetui dėl

atitinkamo krizinių reiškinių ar krizės paskelbimo valstybėje. Bendroji analizė,

rekomendacijos ir pasiūlymai bus teikiami pagal kompetenciją valstybės

pareigūnams ir pagal atitinkamą sritį institucijoms, kurios bus integrali

krizių valdymo sistemos dalis, taip pat institucijoms, kurių veikla bus

susijusi su krizių valdymu.

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

20. Ministro

Pirmininko tarnybos veikla bus nukreipta į šias pagrindines sritis

20.1. saugumo

aplinkos pokyčių stebėjimą, analizę ir vertinimą, krizinių reiškinių, jų

indikatorių, prevencijos ir šalinimo prioritetų nustatymą;

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

20.2. kryptingą

prevencijos priemonių planavimą pagal turimus išteklius, įtraukiant valstybės

institucijų rengiamus analizės, planavimo ir organizacinius dokumentus ir

integralių krizių ir ekstremalių situacijų prevencijos bei jų valdymo planų ir

priemonių rengimo koordinavimą;

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

20.3. krizių

valdymo sistemos rengimo krizių valdymui organizavimą, sudarant situacijos

valdymo sprendimų parengimo ir jų įgyvendinimo organizavimo struktūras,

koordinuojant jų parengimą veiklai ir organizuojant personalo apmokymus,

nacionalines ir tarptautines pratybas, nustatant prieinamus išteklius, jų

panaudojimo krizei valdyti būdus.

21. Ministro

Pirmininko tarnyba užtikrins nuolatinį informacijos gavimą, sisteminimą,

analizę ir perdavimą, taip pat vykdys Krizių valdymo komiteto sekretoriato

funkcijas, pagal savo kompetenciją koordinuos valstybės institucijų dalyvavimą

NATO, ES veikloje, susijusioje su krizių prevencija ir valdymu.

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

22. Jungtinis

koordinavimo centras bus atsakingas už institucijų, kurių reguliavimo srityje

susidarė krizė ir kurios tiesiogiai atsakingos už krizės suvaldymą ir padarinių

likvidavimą, veiklos koordinavimą; taip pat koordinuos kolegialių institucijų

paramos teikimą, reikalingų išteklių ir pajėgumų telkimą.

23. Sėkmingam

krizių valdymo sistemos veikimui užtikrinti valstybės ir savivaldybių

institucijose bus užtikrintas krizių prevencijos funkcijų vykdymas. Už jų

vykdymą atsakingi institucijų padaliniai analizuos savo srities rizikos

veiksnių ir krizinių reiškinių bei krizių indikatorių pokyčius ir bus atsakingi

už tai, kad laiku būtų pateikiama informacija Ministro Pirmininko tarnybai;

taip pat bendradarbiaudami su Ministro Pirmininko tarnyba rengs krizių ir

ekstremalių situacijų prevencijos bei jų valdymo planus ir priemones.

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

24. Parengtas

Krizių valdymo įstatymas nustatys pagrindines krizių valdymo srityje vartojamas

sąvokas, krizių valdymo sistemoje veikiančių institucijų organizavimo ir

veiklos teisinius pagrindus ir principus, apibrėš institucijų sąveiką,

institucijų ir pareigūnų atsakomybę.

25. Efektyvų

krizių valdymo sistemos veikimą užtikrins krizių valdymui pritaikyta ir atnaujinta

infrastruktūra. Institucijų sujungimas į bendrą informacinį lauką ir

apsikeitimo įslaptinta informacija sistemos įdiegimas leis institucijoms

operatyviau keistis slaptumo žymą turinčia informacija tarpusavyje ir su

tarptautinėmis organizacijomis.

26. Kad būtų

tinkamai pasirengta krizių valdymui, per metus bus organizuojamos bent vienos

nacionalinės krizių valdymo pratybos. Pratybose bus tikrinamas krizių valdymo

planų praktinis pritaikomumas. Valstybės institucijų dalyvavimu NATO ir ES

krizių valdymo pratybose bus tikrinamas nacionalinės sistemos sąveikumas su

atitinkamomis tarptautinių organizacijų sistemomis.

VI. Vertinimo

kriterijai

27. Programos

įgyvendinimo rezultatai bus vertinami pagal šiuos kriterijus

27.1.

pertvarkytos tiesiogiai už krizių prevenciją ir valdymą atsakingos

institucijos, sukuriant prielaidas bendrai krizių valdymo sistemai

funkcionuoti;

27.2. su

Programos įgyvendinimu susijusių teisės aktų parengimo, patvirtinimo ir

įgyvendinimo procentas;

27.3. per metus

suorganizuotų nacionalinių ir tarptautinių krizių valdymo pratybų skaičius;

27.4. per metus

suorganizuotų mokymų civiliams ir kariams krizių prevencijos ir valdymo temomis

skaičius;

27.5. laiku

informuotas Krizių valdymo komitetas apie rizikos veiksnius ir krizinius reiškinius;

27.6. išplėtotos

infrastruktūros, užtikrinančios, kad apsikeitimas informacija nacionaliniu ir

tarptautiniu lygiu vyktų laiku ir nepertraukiamai, procentas;

27.7.

nacionalinių procedūrų, suderintų su NATO, ES krizių prevencijos ir valdymo

procedūromis, procentas.

VII. Programos

Įgyvendinimas

28. Programa bus

įgyvendinama panaudojant institucijų patirtį ir potencialą, nekuriant naujų, o

stiprinant esamas institucijas iš joms patvirtintų valstybės biudžeto

asignavimų ir kitų teisėtai gautų lėšų.

29.

Programos įgyvendinimą koordinuoja Ministro Pirmininko tarnyba.

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

30.

Institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant Programą, kiekvienais metais iki

vasario 1 dienos teikia Ministro Pirmininko tarnybai informaciją apie Programos

priemonių įgyvendinimą. Ministro Pirmininko tarnyba kiekvienais metais iki kovo

1 dienos informuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie Programos įgyvendinimo

eigą ir rezultatus.

Punkto pakeitimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

31.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė kasmet informuoja Lietuvos Respublikos Seimą

apie Programos įgyvendinimo eigą ir rezultatus, informaciją pateikdama savo

metų veiklos ataskaitoje.

32.

Programos įgyvendinimo terminas – 2008–2012 metai.

_______________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Seimas, Nutarimas

Nr. XI-481,

2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 137-5978 (2009-11-19)

DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO "DĖL KRIZIŲ VALDYMO SISTEMOS PLĖTOTĖS PROGRAMOS

PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė

Trapinskienė (2009-11-23)

autrap@lrs.lt