DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO 2007–2010 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

Nutarimas

skelbtas: Žin., 2006, Nr. 127-4845

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO 2007–2010 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2006 m. lapkričio 22 d. Nr. 1163

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) 47

straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti Valstybės tarnautojų mokymo 2007–2010

metų strategiją (pridedama).

2. Nustatyti, kad už šiuo nutarimu patvirtintos

Valstybės tarnautojų mokymo 2007–2010 metų strategijos vykdymą Valstybės

tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiskaito Vidaus

reikalų ministerijai, kasmet teikdamas vidaus reikalų ministrui ataskaitas apie

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės

aktų taikymą ir įgyvendinimą.

Ministras Pirmininkas Gediminas

Kirkilas

Vidaus reikalų ministras Raimondas

Šukys

___________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1163

valstybės tarnautojų mokymo

2007–2010 metų strategija

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Valstybės tarnautojų mokymo 2007–2010 metų

strategija (toliau vadinama – ši Strategija) siekiama nustatyti prioritetinius

valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų

mokymo grupes, tuo sudaryti sąlygas valstybės tarnautojų mokymo plėtrai.

II. MOKYMO BŪKLĖS IR SSGG (STIPRYBĖS, SILPNYBĖS,

GALIMYBĖS, GRĖSMĖS) ANALIZĖ

Mokymo būklės analizė

2. Valstybės tarnautojų mokymo būklės analizė atlikta

atsižvelgiant į Valstybės tarnautojų mokymo 2002–2006 metų strategijos,

patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 8 d. nutarimu Nr.

1073 (Žin., 2002, Nr. 71-2981),

įgyvendinimo patirtį, atliktus valstybės tarnautojų mokymo poreikių tyrimus,

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ataskaitas.

3. Valstybės tarnautojų mokymo aplinkybės

3.1. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas

(Žin., 1999, Nr. 66-2130;

2002, Nr. 45-1708)

nustato valstybės tarnautojų pareigą mokytis, privalomą valstybės tarnautojų

mokymą, mokymo rūšis, finansavimą, organizavimo principus ir mokymo programų

įgyvendinimo kokybės priežiūrą.

3.2. Parengti ir įsigaliojo būtini teisės aktai, kurie

reglamentuoja valstybės tarnautojų mokymą

3.2.1. Valstybės tarnautojų mokymo 2002–2006 metų

strategija nustatė prioritetinius valstybės tarnautojų mokymo tikslus ir

prioritetines valstybės tarnautojų mokymo grupes;

3.2.2. Valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti

kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose,

tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei jų mokymosi

išlaidų apmokėjimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 780 (Žin., 2006, Nr. 88-3466), nustato

valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją ir mokymosi išlaidų

apmokėjimo tvarką;

3.2.3. Valstybės tarnautojų mokymo organizavimo

taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu

Nr. 340 (Žin., 2002, Nr. 77-3311;

2005, Nr. 69-2487),

nustato valstybės tarnautojų mokymo programų tvirtinimo ir valstybės tarnautojų

mokymo organizavimo procedūras;

3.2.4. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo

įstaigų tvirtinimo tvarkos taisyklės, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2002

m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 341 (Žin., 2002, Nr. 77-3312), nustato

reikalavimus valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigoms ir šių

įstaigų tvirtinimo procedūrą;

3.2.5. Valstybės tarnautojų mokymo programų turinio

reikalavimai, patvirtinti vidaus reikalų ministro 2002 m. liepos 11 d. įsakymu

Nr. 339 (Žin., 2002, Nr. 77-3310;

2006, Nr. 60-2144),

nustato valstybės tarnautojų mokymo programų turinį ir jų įforminimą.

3.3. Sukurta ir tobulinama institucijų, dalyvaujančių

mokant valstybės tarnautojus, sistema

3.3.1. Institucijų,

dalyvaujančių mokant valstybės tarnautojus, sistemą sudaro Vidaus reikalų

ministerija, valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga –

Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau

vadinama – Valstybės tarnybos departamentas), kitos valstybės ir savivaldybių

institucijos ir įstaigos bei valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo

įstaigos, patvirtintos vidaus reikalų ministro.

3.3.2. Institucijos, dalyvaujančios mokant valstybės

tarnautojus, siekia socialinių, ekonominių ir kultūrinių pokyčių lemiamos

mokymo programų įvairovės ir labiau prieinamų valstybės tarnautojams teikiamų

paslaugų.

3.3.3. 2002–2006 metais Lietuvoje sukurta ir nuolat

plečiama decentralizuota valstybės tarnautojų mokymo sistema. Iki 2006 m.

liepos 1 d. patvirtintos 96 valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo

įstaigos, kurios išsidėsčiusios visuose Lietuvos regionuose.

3.3.4. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo

įstaigos rengia valstybės tarnautojų mokymo programas, kurias įvertina ir tvirtina

Valstybės tarnybos departamentas. Iki 2006 m. liepos 1 d. įvertintos ir

patvirtintos 208 valstybės tarnautojų mokymo programos, iš kurių dvi skirtos

18–20 kategorijų valstybės tarnautojams, 18 programų yra įvadinio mokymo, 57 –

kompiuterinio raštingumo ir informacinių technologijų, 131 kvalifikacijos

tobulinimo programa orientuota į specialius atskirų valstybės tarnautojų grupių

mokymo poreikius.

3.3.5. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir

įstaigos, atsižvelgdamos į savo strateginius tikslus, finansines galimybes ir

valstybės tarnautojų mokymo poreikius, rengia valstybės tarnautojų mokymo

planus.

3.4. Valstybės tarnautojų mokymui skiriamos lėšos

pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatas turi sudaryti

ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 5 procentus valstybės tarnautojų

darbo užmokesčiui nustatytų asignavimų. 2005 metais valstybės tarnautojų mokymo

finansavimas viršijo 1 procentą, tačiau pastebimi skirtumai tarp centrinio,

teritorinio ir vietos savivaldos lygmens institucijų. Ministerijos valstybės

tarnautojų mokymui skyrė 1,44, apskričių viršininkų administracijos

– 0,72, o savivaldybių administracijos – 1,32 procento metinio valstybės

tarnautojų darbo užmokesčio.

3.5. Valstybės tarnautojų, tobulinusių kvalifikaciją

2004 ir 2005 metais, skaičiai yra panašūs: tiek 2004 metais, tiek 2005 metais

mokyme dalyvavo apie 70 procentų visų valstybės tarnautojų, iš jų įvadiniame

mokyme – 2306 valstybės tarnautojai (2004 metais – 4647), 18–20 kategorijų

valstybės tarnautojų mokyme – 177 (2004 metais – 79). Mokymą, susijusį su

naryste Europos Sąjungoje, išklausė 2269 (2004 metais – 1125), užsienio kalbų

mokymą – 4008 (2004 metais – 6266), kompiuterinio raštingumo – 2932 (2004

metais – 2364) dalyviai, specialias profesines žinias tobulino 25457 mokymo

dalyviai (atkreiptinas dėmesys į tai, kad tikrasis kvalifikaciją tobulinusių

valstybės tarnautojų skaičius yra 2–3 kartus mažesnis už mokymo dalyvių

skaičių, nes tas pats valstybės tarnautojas dažnai dalyvauja kelių rūšių

mokyme).

3.6. Dalyvavimas Europos Sąjungos (toliau vadinama –

ES) sprendimų priėmimo procese ir priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimas

sudaro galimybes Lietuvos valstybės tarnautojams perimti gerąją patirtį.

Dalyvauti įvairiose ES Tarybos ir Europos

Komisijos darbo grupėse ir komitetuose paskirta daugiau kaip 800 valstybės

tarnautojų, kurie turi išklausyti specialią mokymo programą. Per 2003–2006

metus šią mokymo programą išklausė 247 valstybės tarnautojai.

4. Valstybės tarnautojų mokymo svarba

4.1. Būtinybė nuolat didinti valstybės tarnybos

administracinius gebėjimus ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principą, tuo

sudaryti sąlygas plėtoti dinamišką žinių visuomenę. Būtina dar labiau tobulinti

valstybės tarnautojų gebėjimus veiksmingai taikyti žinias nuolat kintančioje

aplinkoje ir priimti vis naujus valstybės tarnybai keliamus permainų iššūkius.

4.2. Būtinybė didinti valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų administracinius gebėjimus tikslingai panaudoti ES

struktūrinę paramą. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje lemia būtinybę formuoti

valstybės tarnyboje naują organizacinę elgseną ir suteikia Lietuvai galimybę

pasinaudoti ES struktūrine parama. Paramos lėšų planavimo ir panaudojimo

efektyvumas priklausys nuo šioje srityje dirbančių valstybės tarnautojų gebėjimų

ir kvalifikacijos.

4.3. Būtinybė efektyviai dalyvauti ES sprendimų

priėmimo procese, atstovauti Lietuvos interesams, tinkamai ir laiku įgyvendinti

ES sprendimus lemia naujų žinių, gebėjimų ir įgūdžių poreikį.

4.4. Nustatytas poreikis didinti valstybės tarnautojų

gebėjimus strateginio planavimo, Lietuvos Respublikos teisės aktų taikymo,

projektų vadybos, derybų vedimo, užduočių skyrimo, komandinio darbo ir

informacijos valdymo srityse, tobulinti užsienio kalbų įgūdžius.

5. Esant decentralizuotai valstybės tarnautojų mokymo

sistemai, sunku koordinuoti valstybės tarnautojų mokymą. Antai

5.1. 2005 metų praktika parodė, kad valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų mokymo planai dar netapo valstybės

tarnautojų kasmetinio vertinimo, jų mokymo poreikių nustatymo ir mokymo

koordinavimo dalimi. Sudarant valstybės tarnautojų mokymo planus, ne visada

atsižvelgiama į strateginiams tikslams įgyvendinti būtinus mokymo poreikius.

5.2. Valstybės tarnautojų mokymo paslaugų rinkoje

veikia nemažai mokymo paslaugas teikiančių ir jas perkančių subjektų. Tačiau

nepakanka susistemintos ir viešai prieinamos informacijos apie valstybės

tarnautojų mokymą, kadangi nebaigta kurti valstybės tarnybos valdymo

informacinė sistema.

6. Tobulinama valstybės tarnautojų vertinimo sistema

valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas susiejamas su jų tarnybinės

veiklos vertinimu. Tuo siekiama užtikrinti valstybės tarnautojams suteiktų

mokymo paslaugų veiksmingumo vertinimą.

SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės)

analizė

7. Atlikus valstybės tarnautojų mokymo SSGG analizę,

įvertinti vidaus ir išorės veiksniai. Vidaus veiksniai įvertinti šiais

aspektais: teisinė bazė, organizacinė struktūra, žmogiškieji ir finansiniai

ištekliai, planavimo sistema. Vidaus veiksnių įvertinimas leido nustatyti

valstybės tarnautojų mokymo stiprybes ir silpnybes, o išorės veiksnių –

nustatyti valstybės tarnautojų mokymo galimybes ir grėsmes. Išnagrinėjus šių

veiksnių santykį, siūloma šalinti tam tikras silpnybes bei grėsmes ir išnaudoti

stiprybes bei galimybes.

8. Valstybės tarnautojų mokymo SSGG analize

atskleistos šios

8.1. Stiprybės

8.1.1. Sukurta ir tobulinama decentralizuota valstybės

tarnautojų mokymo sistema.

8.1.2. Diegiama valstybės tarnautojų mokymo planavimo

sistema valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose.

8.1.3. Sukurta ir tobulinama valstybės tarnautojų

mokymo teisinė bazė.

8.1.4. Užtikrintas kompiuterinio raštingumo pagal ECDL

programą (European Computer Driving Licence) ir informacinių

technologijų srities mokymo programų prieinamumas visų Lietuvos regionų

valstybės tarnautojams.

8.1.5. Valstybės tarnautojai nuolat mokomi dirbti

narystės Europos Sąjungoje sąlygomis.

8.1.6. Panaudojama ES fondų parama valstybės

tarnautojų mokymui.

8.1.7. Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir

savivaldybių biudžetuose numatoma vis daugiau lėšų valstybės tarnautojų

mokymui.

8.2. Silpnybės

8.2.1. Kai kurios apskričių viršininkų ir savivaldybių

administracijos valstybės tarnautojų mokymui skiria mažiau lėšų, negu nustatyta

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.

8.2.2. Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimas

nepakankamai susietas su jų tarnybinės veiklos vertinimu.

8.2.3. Nepakankamai koordinuojama valstybės tarnautojų

kvalifikacijos tobulinimo įstaigų veikla.

8.2.4. Nėra galimybių bent dalį Valstybės tarnybos

departamento inicijuojamų valstybės tarnautojų mokymo programų finansuoti iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, todėl neįmanoma tinkamai koordinuoti

aktualių valstybės tarnautojų mokymo programų rengimo.

8.2.5. Nebaigta kurti valstybės tarnybos valdymo

informacinė sistema neleidžia teikti susistemintos informacijos apie valstybės

tarnautojų mokymą.

8.2.6. Nepakankama kai kurių teritorinio ir savivaldos

lygmens vadovų lyderio kompetencija, todėl nepasiekiama, kad mokymas būtų

traktuojamas kaip investicija, o ne kaip išlaidos.

8.2.7. Silpni valstybės tarnautojų darbinių ES kalbų

mokėjimo įgūdžiai.

8.2.8. Dalis valstybės tarnautojų, atsakingų už

personalo tvarkymą, stokoja gebėjimų atlikti žmogiškųjų išteklių vystymo

funkcijas.

8.2.9. Nepakankami valstybės tarnautojų gebėjimai

dalyvauti ES sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo

procesuose.

8.2.10. Tobulintina specialistų, administruojančių ES

struktūrinę paramą, kvalifikacija.

8.2.11. Nepakankami valstybės tarnautojų gebėjimai

įvairiose viešojo ir vidaus administravimo srityse.

8.2.12. Nepakankama mokymo programų specifinių

specialybių valstybės tarnautojams pasiūla.

8.3. Galimybės

8.3.1. Sudarytos teisinės sąlygos plėtoti valstybės

tarnautojų mokymo sistemą.

8.3.2. Narystė Europos Sąjungoje skatina nuolat

tobulinti valstybės tarnautojų gebėjimus dalyvauti ES sprendimų priėmimo ir priimtų

sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo procesuose.

8.3.3. Stabili ekonomikos plėtra įgalina skirti

daugiau lėšų valstybės tarnautojų gebėjimams didinti.

8.3.4. ES struktūrinė parama sudaro sąlygas geriau

finansuoti valstybės tarnautojų mokymo projektus.

8.4. Grėsmės

8.4.1. Nepakankamos valstybės tarnautojų mokymui

skirtos lėšos lemia valstybės tarnautojų profesionalumo stoką.

8.4.2. Nepakankamas valstybės tarnautojų

profesionalumas mažina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos

efektyvumą, kartu ir visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba.

8.4.3. Nėra veiksmingo valstybės tarnautojų mokymo

koordinavimo mechanizmo, neatliekamas mokymo paslaugų poveikio vertinimas,

todėl susidaro sąlygos teikti nepakankamos kokybės mokymo paslaugas.

8.4.4. Kadangi silpnos valstybės tarnautojų mokymo

sąsajos su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginiais

tikslais, atsiranda galimybė neracionaliai naudoti mokymui skirtas lėšas.

8.4.5. Nepakankama valstybės tarnautojų kvalifikacija

gali trukdyti skaidriai ir tikslingai panaudoti ES struktūrinę paramą, dėl to nukentėtų

šalies ekonomikos plėtra ir sumažėtų parama.

8.4.6. Nepakankami valstybės tarnautojų gebėjimai

dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese sudarytų sąlygas ES teisės aktus

priimti neatsižvelgiant į Lietuvos interesus.

8.4.7. Dėl nepakankamų valstybės tarnautojų gebėjimų

tinkamai įgyvendinti ES sprendimus galimi finansiniai nuostoliai – gali tekti

mokėti Europos Teisingumo Teismo paskirtas baudas už ES teisės pažeidimus.

III. MOKYMO VIZIJA, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

9. Ši Strategija, atsižvelgiant į Viešojo

administravimo plėtros iki 2010 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488 (Žin., 2004,

Nr. 69-2399),

nustatytus siekius „sukurti skaidrią, veiksmingą, orientuotą į rezultatus ir

tinkamą asmenų aptarnavimą viešojo administravimo sistemą, pagrįstą

informacinėmis technologijomis“ ir į dabarties iššūkius, susijusius su žinių

visuomenės kūrimu, remiasi mokymo vizija „Profesionalūs, produktyvūs ir

atviri naujovėms valstybės tarnautojai, kuriantys krašto gerovę“. Valstybės

tarnautojų profesionalumas čia reiškia tinkamų žinių, gebėjimų ir įgūdžių

turėjimą, o produktyvumas – efektyvų žinių, gebėjimų ir įgūdžių taikymą

siekiant socialinės ekonominės plėtros tikslų.

10. Mokymo tikslai

10.1. Didinti valstybės tarnybos administracinius

gebėjimus, kurie leistų valstybės tarnautojams profesionaliai ir efektyviai

atlikti tiesiogines pareigas, sėkmingai valdyti pokyčius.

10.2. Užtikrinti veiksmingą valstybės tarnautojų

mokymo kokybės priežiūros ir vertinimo sistemą.

11. Mokymo uždaviniai

11.1. Mokyti valstybės tarnautojus pagal nustatytus

valstybės tarnautojų mokymo prioritetus.

11.2. Tobulinti valstybės tarnautojų mokymo

koordinavimo mechanizmą.

IV. MOKYMO PRIORITETAI

12. Valstybės tarnautojai mokomi atsižvelgiant į

valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikius, finansines

galimybes, prioritetinius mokymo tikslus ir prioritetines valstybės tarnautojų

mokymo grupes.

13. Prioritetiniai valstybės tarnautojų mokymo

tikslai

13.1. Tobulinti gebėjimus, susijusius su valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginių tikslų įgyvendinimu.

13.2. Dalyvauti ES sprendimų priėmimo ir priimtų

sprendimų įgyvendinimo užtikrinimo procesuose, pasirengti pirmininkauti Europos

Sąjungoje 2013 metais.

13.3. Tobulinti visų lygių valstybės tarnautojų

gebėjimus administruoti ES struktūrinę paramą.

13.4. Vykdyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos

įstatyme nustatytą privalomąjį mokymą.

13.5. Plėtoti valstybės tarnautojų žinias profesinės

etikos ir korupcijos prevencijos srityje.

13.6. Stiprinti darbinių ES kalbų mokėjimo ir

kompiuterinio raštingumo įgūdžius.

14. Prioritetinės valstybės tarnautojų mokymo grupės

14.1. Valstybės tarnautojų tikslinės grupės,

atsakingos už valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų strateginių

tikslų įgyvendinimą.

14.2. Valstybės tarnautojai, atsakingi už ES

struktūrinės paramos panaudojimą.

14.3. Valstybės tarnautojų tikslinės grupės,

susijusios su dalyvavimu ES sprendimų priėmimo ir priimtų sprendimų

įgyvendinimo užtikrinimo procesuose, su Lietuvos pasirengimu pirmininkauti

Europos Sąjungoje 2013 metais.

14.4. Valstybės tarnautojų tikslinės grupės, kurios

pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą privalomai turi

išklausyti nustatytas mokymo programas.

14.5. Valstybės tarnautojai, atsakingi už personalo

tvarkymą.

V. MOKYMO KOKYBĖS PRIEŽIŪRA IR VERTINIMAS

15. Siekiant užtikrinti veiksmingą mokymo kokybės

priežiūrą ir vertinimą, tobulinamas valstybės tarnautojų mokymo koordinavimo

mechanizmas, kaupiama, sisteminama, analizuojama ir skelbiama informacija,

susijusi su valstybės tarnautojų mokymu

15.1. Kasmet valstybės ir savivaldybių institucijos ir

įstaigos, Valstybės tarnybos departamentas analizuoja valstybės tarnautojų

mokymo poreikius.

15.2. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir

įstaigose nustatomi prioritetiniai valstybės tarnautojų mokymo tikslai ir

prioritetinės valstybės tarnautojų mokymo grupės.

15.3. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir

įstaigose rengiami ir Valstybės tarnybos departamentui teikiami valstybės

tarnautojų mokymo einamųjų ir ateinančiųjų metų planai.

15.4. Pagal nustatytus kriterijus vertinami ir

tvirtinami asmenys, norintys teikti mokymo paslaugas valstybės tarnautojams.

15.5. Vertinamos ir tvirtinamos valstybės tarnautojų

mokymo programos.

15.6. Tobulinami valstybės tarnautojų mokymo

organizavimą, asmenų, norinčių teikti mokymo paslaugas valstybės tarnautojams,

tvirtinimą ir mokymo programų turinį reglamentuojantys teisės aktai.

15.7. Tikrinama, kaip įgyvendinamos konkrečios mokymo

programos.

15.8. Tobulinami valstybės tarnybos valdymo

informacinės sistemos moduliai, susiję su valstybės tarnautojų mokymu.

15.9. Informacija skelbiama Valstybės tarnybos

departamento interneto tinklalapyje (www.vtd.lt

).

Punkto

pakeitimai

Nr.

243,

2010-03-10, Žin., 2010, Nr. 31-1429 (2010-03-18)

16. Valstybės tarnautojų mokymo koordinavimą padeda

atlikti Valstybės tarnybos departamentui atskaitinga patariamoji Mokymo

koordinavimo taryba, kurios sudėtį ir nuostatus tvirtina vidaus reikalų

ministras.

VI. MOKYMO FINANSAVIMAS

17. Valstybės tarnautojų mokymą finansuoja valstybė ir

savivaldybės. Valstybės tarnautojams mokyti gali būti naudojamos ir ES

struktūrinės paramos lėšos.

18. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir

savivaldybių biudžetų lėšos, skirtos valstybės tarnautojams mokyti, pirmiausia

turi būti naudojamos šios Strategijos 14 punkte nustatytoms prioritetinėms

valstybės tarnautojų mokymo grupėms mokyti.

19. Valstybės ir savivaldybių finansuojamas valstybės

tarnautojų mokymas turi būti numatytas institucijų strateginiuose planuose ir

programų sąmatose, kurie kasmet teisės aktų nustatyta tvarka teikiami Finansų

ministerijai.

20. Valstybės tarnybos departamento inicijuojamos

valstybės tarnybai reikalingos mokymo programos finansuojamos iš Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Strategijos įgyvendinimas ir stebėsena

21. Šios Strategijos įgyvendinimą koordinuoja ir jos

stebėseną atlieka Valstybės tarnybos departamentas.

22. Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų

strategijos įgyvendinimo 2007–2010 metų priemonių plane, patvirtintame Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr. 1097 (Žin., 2006,

Nr. 120-4568),

Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungoje 2006–2009 metų veiksmų

plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d.

nutarimu Nr. 359 (Žin., 2006, Nr. 42-1522), ir

Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 (Žin.,

2002, Nr. 10-355;

2006, Nr. 8-283),

įgyvendinimo priemonių plane numatytos atitinkamos priemonės, susijusios su

valstybės tarnautojų mokymu, yra šios Strategijos įgyvendinimo priemonės.

Valstybės tarnybos departamentas kasmet iki vasario 1 d. savo interneto

tinklalapyje skelbia šios Strategijos įgyvendinimo einamųjų metų priemones ir

informaciją apie šios Strategijos įgyvendinimo praėjusių kalendorinių metų

priemonių įvykdymą.

Vertinimo kriterijai

23. Šios Strategijos stebėsena atliekama pagal šiuos

vertinimo kriterijus

23.1. valstybės tarnautojų, per metus dalyvavusių

mokyme, dalis (procentais);

23.2. valstybės tarnautojų, per metus dalyvavusių

mokyme pagal atskirus prioritetinius tikslus, dalis (procentais);

23.3. valstybės tarnautojų mokymui skiriamos lėšos

(procentais);

23.4. patvirtintų valstybės tarnautojų mokymo programų

skaičius (vienetais);

23.5. mokymo kokybę teigiamai arba neigiamai

vertinančių valstybės tarnautojų skaičius (procentais).

––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 243, 2010-03-10,

Žin., 2010, Nr. 31-1429 (2010-03-18)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2006 M. LAPKRIČIO 22 D. NUTARIMO NR. 1163

"DĖL VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ MOKYMO 2007-2010 METŲ STRATEGIJOS

PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2010-03-18)

aubodi@lrs.lt