LT
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2005 M. KOVO 21 D. ĮSAKYMO NR. A1-78/V-179 „DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVA
Statutory Text (1 Articles)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2005 M. KOVO 21 D. ĮSAKYMO NR. A1-78/V-179 „DĖL DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠO IR DARBINGUMO LYGIO NUSTATYMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. birželio 16 d. Nr. A1-168/V-499
Vilnius
Pakeičiame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 „Dėl darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 38-1253) 1.1 punktu patvirtinto „Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo“ 1 priedą „Bazinio darbingumo procentai“ ir išdėstome nauja redakcija (pridedama).
SOCIALINĖS APSAUGOS
IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS ŽILVINAS PADAIGA
Darbingumo lygio nustatymo
kriterijų aprašo
1 priedas
BAZINIO DARBINGUMO PROCENTAI
I. Nervų sistemos ligos
1.
Galvinių nervų neuralgija
1.1.
lengva (apima retus neuralgijų priepuolius)
100–90
1.2.
vidutinio sunkumo (vidutinio dažnumo neuralginiai skausmai, sukeliami nestiprių dirgiklių)
80–60
1.3.
sunki (dažnai pasikartojantys neuralginio skausmo priepuoliai)
50–20
2.
Veido nervų periferinis paralyžius
2.1.
vienos pusės, kosmetiškai mažai trukdanti parezė
100–90
2.2.
išryškėjusi parezė ar kontraktūros
80–70
2.3.
visiškas vienos ar abiejų pusių paralyžius ir/ar kontraktūra
60–50
3.
Galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimai
Pastabos: § Priskiriami embriono vystymosi stadijoje atsiradę ir vėlesni galvos smegenų pažeidimai (uždegimai, traumos, augliai, intoksikacijos, kraujo apytakos sutrikimai, centrinės nervų sistemos ligos ir kt.). § Trauminių pažeidimų, kraujotakos sutrikimų, auglių atvejais turi būti įrodyti (klinikiniais ir/ar instrumentiniais diagnostiniais tyrimais) organiniai smegenų pakitimai
3.1.
galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimai su lengvu funkcijos sutrikimu
100–70
3.2.
galvos ir/ar nugaros smegenų pažeidimai su vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimu (hemiparezės ar paraparezės, iš dalies sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir/ar tuštinimasis)
60–40
3.3.
galvos smegenų ir/ar nugaros smegenų pažeidimai su ryškiu funkcijos sutrikimu (hemiplegija ar paraplegija (pilnas vienpusis arba abiejų galūnių paralyžius), visiškai sutrikusi dubens organų funkcija (šlapinimasis ir/ar tuštinimasis)
30–0
4.
Smegenų pažeidimai su psichikos sutrikimais
4.1.
lengvi (kasdienėje veikloje nežymiai pasireiškiantys)
90–70
4.2.
vidutinio sunkumo (aiškiai pasireiškiantys)
60–40
4.3.
sunkūs
30–0
Pastaba. Vertinant psichikos sutrikimus, tikslinga atsižvelgti į asmens ypatybes, buvusias iki ligos.
5.
Autonominės (vegetacinės) sistemos sutrikimai
5.1.
pasireiškiantys miego sutrikimais, alpimais, nukritimais (sinkopės, Drop atakos, katapleksija), vazomotorinės reguliacijos sutrikimais ir kt.
5.1.1.
lengvi
100–90
5.1.2.
vidutinio sunkumo, pasireiškiantys pavieniais nualpimo ar nukritimo priepuoliais
80–70
5.2.
ryškūs autonominiai (vegetaciniai) sutrikimai, darantys žymų poveikį bendrai savijautai, pasireiškiantys dažnais nualpimais ar nevalingais kritimais, nevaldomu užmigimu
70–30
6.
Smegenų pažeidimai su pažintinių funkcijų sutrikimu (apraksija, afazija, agnozija ir kt.)
6.1.
lengvi (dalinė afazija ir kt.)
80–60
6.2.
vidutinio sunkumo (ryški afazija su akivaizdžiu bendravimo sutrikimu ir kt.)
50–20
6.3.
sunkūs (pilna afazija, sunki demencija ir kt.)
10–0
7.
Smegenų pažeidimai su koordinacijos ir pusiausvyros sutrikimais priklausomai nuo sutrikimų (įskaitant stovėjimo ir vaikščiojimo funkcijų sutrikimus).
80–0
8.
Dalinis arba visiškas cerebrinis paralyžius
8.1.
išlikę lengvi galūnių paralyžiai ir tonuso sutrikimai vidutinio laipsnio galūnių paralyžiai ir tonuso sutrikimai
80–60 50–30
8.2.
sunkūs galūnių paralyžiai ir tonuso sutrikimai (visiškas rankos ir kojos paralyžius (elegija)
20–0
9.
Ekstrapiramidinės sistemos ir judesių sutrikimai
9.1.
vienos arba abiejų pusių nežymūs judėjimo sutrikimai, sulėtėjimas, kai pusiausvyros sutrikimų nėra
100–80
9.2.
vidutiniai judėjimo ir pusiausvyros sutrikimai, nestabilumas pasisukimų metu, ryškus sulėtėjimas
70–30
9.3.
sunkūs judėjimo sutrikimai (negali savarankiškai judėti)
20–0
Pastaba. Vertinant judesių (tarp jų hiperkinezių) sutrikimo ryškumą, atsižvelgiama į sutrikimų apimtį ir jų kupiravimo galimybes.
10.
Epilepsija
vertinami pagal jų pobūdį, sunkumą, dažnumą, pasiskirstymą dienos metu
10.1.
reti generalizuoti ir/ar židininiai sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kas keletą mėnesių
100–70
10.2.
vidutinio dažnumo generalizuoti ir/ar židininiai paprasti ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys keletą kartų per mėnesį, asmenybės pasikeitimas dėl epilepsijos
60–30
10.3.
dažni generalizuoti ir/ar židininiai paprasti ar sudėtingieji priepuoliai, pasikartojantys kiekvieną dieną
20–0
Pastabos: § Asmuo laikomas pagijusiu, jei per 3 metų laikotarpį, nevartojant vaistų nuo epilepsijos, priepuoliai nepasikartoja; § Epilepsijos diagnozė ir jos sukeliamas nedarbingumas turi būti pagrįstas ne tik priepuolių dažniu, bet ir diagnostiniais tyrimais (EEG, KT, MRT, laboratoriniai tyrimai, kt.).
11.
Narkolepsija
Vertinama, atsižvelgiant į pasireiškimą ir simptomų kombinacijas (dienos metu pasireiškiantis mieguistumas, mieguistumo priepuoliai, katapleksija, automatiškas elgesys, pasireiškiantis nuovargio požymiais, paralyžius miegant neretai yra susijęs su hipnogeninėmis haliucinacijomis)
80–20
12.
Galvos augliai
Pastaba. Procentai priklauso nuo pasekmių, atsiradusių dėl auglio rūšies, lokalizacijos, apimties ir/ar likusių pooperacinio, spindulinio ir/ar chemoterapinio gydymo pasekmių.
100–0
13.
Nugaros smegenų pažeidimai
13.1.
nugaros smegenų kaklo dalies lengvas pažeidimas su motorikos ir neryškiais jutimo sutrikimo simptomais, kai nėra dubens organų funkcijos sutrikimų
90–70
13.2.
nugaros smegenų krūtinės ir juosmens srities arba cauda equina pažeidimas su apatinių galūnių funkcijos sutrikimu, kai nėra šlapimo pūslės ir išeinamosios žarnos funkcijos sutrikimų
60–40
13.3.
nugaros smegenų krūtinės ir strėnų dalies arba cauda equina pažeidimas su apatine parapareze, kai yra dubens organų funkcijos sutrikimų
30–20
13.4.
nugaros smegenų kaklo dalies pažeidimas su abipusiu viršutinių ir apatinių galūnių pažeidimu bei dubens organų funkcijos sutrikimu
20–0
13.5.
nugaros smegenų visiško nutraukimo sindromas
0
Pastaba. Nutraukimo sindromas reiškia, kad nugaros smegenų visi valdymo keliai tam tikrame aukštyje yra visiškai nutrūkę
14.
Išsėtinė sklerozė
Vertinama priklausomai nuo cerebrinių ir spinalinių funkcijų sutrikimo
90–0
15.
Periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligos
15.1.
lengvas funkcijos sutrikimas
100–80
15.2.
vidutinis funkcijos sutrikimas
80–50
15.3.
sunkus funkcijos sutrikimas
50–0
Pastaba. Funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Dėl jutimo sutrikimų ir skausmų kartais net lengvi funkciniai sutrikimai apriboja galimybes dirbti (smulkiosios motorikos darbai).
II. Psichikos ir elgesio sutrikimai
Proc.
16.
Demencijos (F00.0, F00.1, F00.2, F01.0, F01.1, F01.2, F01.3, F02.0, F02.1, F02.2, F02.3, F02.4, F02.8, F03)* Vertinama atsižvelgiant į MMSE tyrimo rezultatus
16.1.
0–10 – ryškus pažinimo sutrikimas
0
16.2.
11–20 – vidutinio sunkumo pažinimo sutrikimas
10–0
16.3.
21–24 – lengvas pažinimo sutrikimas
25–10
17.
Organinis amnezinis sindromas (F04)
0
18.
Organinės psichozės (F06.0, F06.2, F06.8)* Epizodų dažnumas, jų trukmė (adekvačiai gydant ne trumpiau kaip 6 mėn., išlieka persistuojanti simptomatika, trikdanti socialinį prisitaikymą), rezistentiškumas gydymui, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai vaistų reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą)
70–20
19.
Organiniai nuotaikos sutrikimai (F06.3)* Epizodų dažnis, epizodo trukmė, taikant adekvatų gydymą, užsitęsusi ilgiau nei 6 mėn., ir nepavyksta pasiekti pilnavertės remisijos, rezistentiškumas gydymui, dažna ciklų kaita
90–30
20.
Organinis asmenybės sutrikimas (F 07.0)*
80–30
21.
Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyvias medžiagas*
21.1.
psichozės (F1X.5) – taip pat kaip organinė psichozė
70–20
21.2.
amnezinis sindromas (F1X.6) – taip pat kaip organinis amnezinis sindromas
0
21.3.
demencija (F1X.73) – taip pat kaip kitos demencijos
25–0
22.
Šizofrenija, šizoafektiniai, šizotipiniai, nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai*
55–0
22.1.
šizofrenija (F20.00, F20.01, F20.02, F20.1, F20.2, F20.3, F20.4, F20.5, F20.6, F20.8) sutrikimo eigos pobūdis, priepuolių dažnumas, jų trukmė taikant adekvatų gydymą, rezistentiškumas gydymui, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą), psichikos defekto remisijos pobūdis, liekamoji simptomatika
22.2.
šizotipinis sutrikimas (F21), nuolatiniai kliedesiniai sutrikimai (F22.0, F22.8) Adekvačiai gydant ne trumpiau kaip 6 mėn., išlieka persistuojanti simptomatika, trikdanti asmens socialinę veiklą, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą)
22.3.
šizoafektiniai sutrikimai (F25.0, F 25.1, F25.2) Recidyvų dažnis, dalinis adekvataus gydymo efektas (išlieka persistuojanti simptomatika), rezistentiškumas gydymui, blogas vaistų pakeliamumas (šalutiniai reiškiniai, reikšmingai trikdantys asmens socialinę veiklą)
90–20
23.
Afektiniai sutrikimai (F31.1, F31.2, F31.4, F31.5, F31.6, F31.8, F32.2, F32..3, F33.2, F33.3)* Epizodų dažnis, kai epizodas užsitęsęs ilgiau kaip 6 mėn. ir taikant adekvatų gydymą nepavyksta pasiekti visavertės remisijos, rezistentiškumas gydymui, dažna ciklų kaita
90–20
24.
Fobiniai nerimo sutrikimai (F40.0, F40.1), obsesinis kompulsinis sutrikimas (F42.0, F42.1, F42.2, F42.8), potrauminio streso sutrikimas (F43.1), somatoforminiai sutrikimai (F45.0, F45.5)* Kai adekvatus gydymas ne mažiau kaip 6 mėn. (psichofarmakoterapija ir/ar psichoterapija) neduoda teigiamo efekto ir esami simptomai reikšmingai trikdo asmens tiek buitinę, tiek profesinę veiklą
100–0
25.
Protinis atsilikimas (F70, F71, F72, F73, F78). Atsižvelgiant į IQ –
25.1.
jei <50 be išlygų
20–0
25.2.
51–69 – atsižvelgiant į būtinus gydyti elgesio sutrikimus, lydinčią liekamąją somatinę, neurologinę patologiją
70–20
*Pastaba. Visais atvejais būtina atsižvelgti ir į galimus profesinius ar veiklos pobūdžio apribojimus (medicinines kontraindikacijas, nurodytas kituose SAM įsakymuose)
III. Akies ir jos priedinių organų ligos
Proc.
26.
Abiejų akių aklumas – geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija yra mažiau kaip 0,05 arba geriau matančios akies regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško
20–0
Pastaba. Akies aklumas – regėjimo aštrumas su korekcija mažiau kaip 0,05 arba regėjimo akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško
27.
Abiejų akių regėjimo funkcijų sumažėjimas
27.1.
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,05 iki 0,1
30
27.2.
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,2 iki 0,3
50
27.3.
geriau matančios akies regėjimo aštrumas su korekcija nuo 0,4 iki 0,5
60
27.4.
geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško
20
27.5.
geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško
40
27.6.
geriau matančios akies akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško
60
27.7.
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško
20–0
27.8.
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško
30
27.9.
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško
70
27.10.
abiejų akių akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško
90
27.11.
dvejinimasis abiejose akyse
75
27.12.
glaukoma IV stadija
20–0
27.13.
glaukoma III stadija
30
27.14.
ryškus abiejų akių nistagmas
30
27.15.
abiejų akių vokai visiškai uždengia vyzdžius
50
27.16.
abiejų akių akomodacijos paralyžius
70
28.
Vienos akies regėjimo aštrumo sumažėjimas
28.1.
regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,0–0,04
70
28.2.
regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,05–0,1
80
28.3.
regėjimo aštrumas su korekcija yra 0,2–0,3
90
28.4.
akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 10 laipsnių nuo fiksacijos taško
70
28.5.
akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 20 laipsnių nuo fiksacijos taško
75
28.6.
akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 30 laipsnių nuo fiksacijos taško
80
28.7.
akipločio koncentrinis susiaurėjimas iki 60 laipsnių nuo fiksacijos taško
90
28.8.
rainelės ir krumplyno arba gyslinės centrinės dalies lėtinis uždegimas bei jų komplikacijos
70
28.9.
vienos akies aklumas ir kito organo patologija. Vertinama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą ir prognozę
50–0
29.
Pusės ar ketvirčio akipločio visiškas iškritimas
29.1.
homoniminė hemianopsija
60
29.2.
bitemporalinė hemianopsija
29.2.1.
išliekant abiejų akių regėjimui
90
29.2.2.
regėjimo abiem akimis nėra
70
29.3.
homoniminė kvadrianopsija
29.3.1.
viršuje
80
29.3.2.
apačioje
70
29.4.
nėra apatinės dalies regėjimo akipločio abiejose akyse
40
29.5.
nėra vieno šoninio regėjimo akipločio, jei kita akis yra akla
40–30
30.
Po piktybinių auglių pašalinimo (pvz., melanoma, retinoblastoma) 5 metų trukmės dinamiško stebėjimo metu
30.1.
navikas tik akyje (ir enukleacijos atveju)
50
30.2.
peržengęs akies ribas navikas
20
Pastaba. Dėl akies ligų (glaukoma, akies dugno ligos ir pan.) procentai vertinami priklausomai nuo regėjimo pablogėjimo (regėjimo aštrumas, regėjimo laukas).
31.
Spalvų juslės sutrikimas
31.1.
pilnas spalvų juslės nebuvimas (achromazija)
70
31.2.
dalinis spalvų juslės sutrikimas (vienos spalvos iškritimas)
90
IV. Ausų, nosies ir gerklų ligos
Proc.
32.
Klausos ir pusiausvyros organai
32.1.
Klausos pablogėjimas
Pastaba. Atsižvelgiama į klausos pablogėjimą, kuris nustatomas atliekant toninę ribinę audiometriją be klausos aparato, tono audiometru. Klausos funkcijos pablogėjimas nustatomas atsižvelgiant į geriau girdinčios ausies girdėjimo aštrumą taip, kaip nurodyta toliau
garso dažnis 500, 1000 ir 2000 Hz klausos pablogėjimas
32.1.1.
20–29 dB
80
32.1.2.
30–49 dB
70
32.1.3.
50–69 dB
60
32.1.4.
70–89 dB
50
32.1.5.
daugiau kaip 90 dB
40
32.1.6.
ne tik pablogėjusi klausa, bet yra ir kalbėjimo sutrikimų
32.1.6.1.
kalba neaiški, bet lengvai suprantama – atimama 20%, tačiau likusi dalis negali būti mažesnė kaip
50
32.1.6.2.
kalba sunkiai suprantama – atimama 30 %, tačiau likusi dalis negali būti mažesnė kaip
40
32.1.6.3.
nesugebėjimas kalbėti ir kurtumas
30
32.2.
pusiausvyros sutrikimai
Pastaba. Pusiausvyros sutrikimai vertinami kartu su kita neurologine patologija.
32.2.1.
lengvi funkciniai sutrikimai – lengvi nukrypimai nuo sugebėjimo stovėti ir vaikščioti, kurie atsiranda tik esant didesniems krūviams
80
32.2.2.
vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai – nepasitikėjimo jausmas, galvos svaigimas su polinkiu kristi, atsirandantis esant kasdieniams krūviams, stiprus galvos svaigimas esant didesniems ir nekasdieniams krūviams, aiškūs nukrypimai bandant stovėti ar vaikščioti net esant mažiems krūviams
70–60
32.2.3.
sunkus funkcinis sutrikimas – stiprus galvos svaigimas, sunku stovėti ir vaikščioti netgi esant kasdieniams krūviams, reikia pagalbos vaikštant, nesugeba stovėti ar vaikščioti be pagalbos
50–30
32.3.
ūžesys ausyse
32.3.1.
be psichikos sutrikimų
100–90
32.3.2.
su padidėjusiu psichovegetaciniu nestabilumu
80
32.3.3.
su emocijų ir kognityviniais sutrikimais (depresija ir kt.)
70–60
32.3.4.
su ryškiais psichikos sutrikimais ir sutrikusia socialine adaptacija
50
32.4.
Meniere’io liga
32.4.1.
vienas ar du priepuoliai per metus
100–90
32.4.2.
daugiau negu 2 kartus per metus pasikartojantys priepuoliai, atsižvelgiant į jų sunkumą
80–60
32.4.3.
sunkaus pobūdžio priepuoliai kelis kartus per mėnesį
50
Pastaba. Tuo pat metu esantys pastovūs klausos sutrikimai ir ūžesys ausyse vertinami atskirai.
32.5.
lėtinis vidurinės ausies uždegimas
32.5.1.
be išskyrų
100
32.5.2.
su pastovia vienos pusės arba epizodiška abiejų pusių sekrecija
90
32.5.3.
pastovus abipusis pūlių išsiskyrimas
80
32.6.
ausies kaušelio praradimas
32.6.1.
vienos ausies kaušelio praradimas
80
32.6.2.
abiejų ausų kaušelių praradimas
70
33.
Nosies ligos ir pažeidimai
33.1.
nosies praradimas
33.1.1.
visiškas nosies praradimas
50
33.1.2.
dalinis nosies praradimas, kosmetiškai mažai trukdantis
90
33.2.
sunkus, deformuojantis defektas
80–70
33.3.
Ozenos sloga
80–60
33.4.
nosies landų susiaurėjimas
33.4.1.
vienos pusės priklausomai nuo kvėpavimo sutrikimo dydžio
100–90
33.4.2.
abiejų pusių, esant lengvam, vidutiniam kvėpavimo sutrikimui
90
33.4.3.
abiejų pusių, esant sunkiam kvėpavimo sutrikimui
80
33.5.
lėtinis nosies sinusų uždegimas, kai yra pastovus pūlių išsiskyrimas, trišakio nervo dirginimo požymiai, polipų atsiradimas
80–60
33.6.
visiškas kvapo jutimo praradimas su skonio jutimo sutrikimais
90
33.7.
skonio jutimo praradimas
90
34.
Burnos ligos ir pažeidimai
34.1.
bedantystė, protezus naudoti yra sunku arba neįmanoma
90–80
34.2.
kramtymo funkcijos sutrikimas
100–80
34.3.
negalėjimas atverti burnos
100–70
34.4.
dalinis liežuvio neturėjimas, kalba neaiški, bet suprantama
100–70
34.5.
liežuvio neturėjimas
60–40
35.
Gerklų ligos ir pažeidimai
35.1.
užkimimas dėl vienos balso klostės paralyžiaus ar dėl kitų priežasčių
90
35.2.
užkimimas dėl abiejų balso klosčių paralyžiaus ar dėl kitos gerklų ligos
70–60
35.3.
gerklų neturėjimas ar nuolatinis balso neturėjimas dėl kitų priežasčių
60–40
V. Kvėpavimo sistemos ligos
Proc.
Norint visapusiškai įvertinti ligonių, sergančių kvėpavimo sistemos ligomis būklę, būtina atsižvelgti ne tik į gebėjimą (negebėjimą) dėl fizinės būklės vykdyti profesinę veiklą (įvertinama pagal maksimalų deguonies suvartojimo pajėgumą fizinio krūvio metu, kuris įvairių profesijų asmenims yra skirtingas), bet ir pagal darbo vietos aplinkos ypatumus (fizinius, cheminius ir kt.), kurie ypač svarbūs sergantiems kvėpavimo takų ligomis (pvz., bronchine astma). Pateikiamos orientacinės profesinio darbingumo lygio nustatymo gairės. Kvėpavimo funkcijos sutrikimai, esant kvėpavimo sistemos ligoms ir būklėms, nurodantys kvėpavimo nepakankamumą
36.
Lėtinis nekompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai: §kraujo dujų sudėties sutrikimas ligos remisijos metu: arterinio kraujo dalinis deguonies slėgis (PaO2) yra mažesnis kaip 60 mm/Hg arba arterinio kraujo dalinis anglies dvideginio slėgis (PaCO2) yra didesnis kaip 50 mm/Hg, §forsuoto iškvėpimo tūrio per 1 sekundę (FEV1) rodiklis po broncholitiko inhaliacijos ligos remisijos metu yra mažesnis kaip 35 proc. būtinojo dydžio pagal ERS 1986 m. atnaujintą žinyną, §ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra mažesnis kaip 8 ml/kg/min.
0–25
37.
Lėtinis kompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra 8–15,9 ml/kg/min.
25–50
38.
Lėtinis kompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra 16–19,9 ml/kg/min.
50–75
39.
Lėtinis kompensuotas kvėpavimo nepakankamumas, kai ligos remisijos metu maksimalus deguonies suvartojimo pajėgumas (VO2 max) fizinio krūvio metu yra didesnis kaip 20 ml/kg/min.
75–100
VI. Kraujotakos sistemos ligos
Proc.
40.
Širdies ligos
40.1.
širdies nepakankamumas, nustatomas remiantis Širdies ir kraujagyslių Niujorko širdies asociacijos (NYHA) funkcinio pajėgumo klasėmis, taikomomis esant širdies nepakankamumo C stadijai ir D stadijai
40.1.1.
I funkcinė klasė (ligoniai, turintys minimalių širdies sutrikimų. Jie gerai toleruoja fizinį krūvį ir jo metu bei būdami ramybės būsenos (ramybėje) jokio diskomforto nejaučia. Objektyvizuojama 6 min. ėjimo testu, kai ligonis be simptomų gali nueiti 426–551 metrą. Tiriant nustatoma širdies patologija.
100
40.1.2.
II funkcinė klasė (ligoniai patiria nemalonių jutimų (širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį) tik sunkaus fizinio krūvio metu. 6 min. ėjimo testo metu, gali nueiti nuo 301 iki 425 metrų. Gerai jaučiasi ramybės būsenos bei dirbdami vidutinio sunkumo fizinį darbą. Dėl kompensacinių adaptacinių rezervų minutinis širdies tūris būna normalus, bet padidėja galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas bei spaudimas plautiniame kamiene)
80–50
40.1.3.
III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenoje bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151–300 metrų; hemodinamika būna ryškiai sutrikusi)
50–20
40.1.4.
IV funkcinė klasė (ligoniai, kuriems bet koks fizinis aktyvumas sukelia nemalonius jutimus; diskomforto reiškiniai – dusulys, tachikardija, krūtinės angina ir kt. yra ramybės būsenoje ir gali kartotis arba išlikti. Per 6 min. gali nueiti iki 150 metrų)
20–0
40.1.5.
širdies nepakankamumo D stadija. Atsparus gydymui širdies nepakankamumas. Taikant maksimalų medikamentinį gydymą išlieka ryškūs simptomai būnant ramybėje; dažnos hospitalizacijos; reikalingos specialios intervencijos: intraveninių vaistų infuzija, mechaninės kraujotakos palaikymo priemonės, pacientai laukia širdies transplantacijos
0
40.2.
svetimkūniai širdies raumenyje arba perikarde (adatos, šratai, kulkos ir t. t.), kai yra I funkcinės klasės širdies nepakankamumas
80–50
40.3.
širdies vožtuvo protezai ar koronarinių kraujagyslių šuntai esant I funkcinės klasės kraujotakos nepakankamumui
80–50
40.4.
miokardo ir perikardo pirminiai ir antriniai augliai, trikdantys hemodinamiką
80–50
40.5.
lėtinė ekstrasistolija, kai yra bent vienas iš toliau išvardytų požymių, registruotų elektrokardiogramoje: dažnos ekstrasistolės (> 30/val.); grupinės (po dvi), salvinės (trys ir daugiau iš eilės); „R ant T“ fenomenas; ekstrasistolių atsiradimas ar pagausėjimas po nedidelio fizinio krūvio (25–50 W)
80–50
40.6.
lėtinis prieširdžių virpėjimas ar plazdėjimas. Paroksizminis prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas, kai ritmo sutrikimai kartojasi dažniau nei 2 kartus per savaitę
80–50
40.7.
daugiau kaip 2 kartus per paskutinius 12 mėnesių užregistruoti širdies ritmo sutrikimo (paroksizminių tachikardijų) epizodai sutrikdę hemodinamiką
80–50
40.8.
automatinio kardioverterio-defibriliatoriaus implantavimas
50–20
40.9.
elekardiostimuliatoriaus implantavimas
100–80
40.10.
stabili krūtinės angina (stabilios KA funkcines klasės vertinamos pagal Kanados kardiologų draugijos klasifikaciją)
40.10.1.
I funkcinė klasė. KA sukelia tik didelis, ligoniui neįprastas fizinis krūvis; angininiai priepuoliai reti
100
40.10.2.
II funkcinė klasė. Priepuolius sukelia didelis, bet ligoniui įprastas fizinis krūvis, pasitaikantis kiekvieną dieną, pvz., greitas ėjimas lygia vietove daugiau kaip 500 m, kopimas laiptais į antrą ar trečią aukštą arba į kalną, ypač esant šaltam vėjuotam orui. Priepuoliai dažniau kartojasi, kai, be fizinio krūvio, yra ir emocinė įtampa. Priepuolių dažnumas priklauso nuo fizinio aktyvumo
80–60
40.10.3.
III funkcinė klasė. Priepuoliai prasideda nuo nedidelio ar vidutinio krūvio, pvz., ėjimo lygia vietove 100–500 m, kopiant laiptais net į pirmą aukštą. Kartais angininis skausmas kyla per pirmąsias valandas nubudus
60–40
40.10.4.
IV funkcinė klasė. KA prasideda nuo nedidelės įtampos, einant lygia vietove iki 100 m, vaikščiojant kambaryje ar nuo menkiausių veiksmų. Krūtinės angina gali atsirasti ir esant ramybės būsenos, kai padidėja miokardo metaboliniai poreikiai (padidėjus kraujospūdžiui, padažnėjus širdies susitraukimams, daugiau kraujo priteka į širdį, sustiprėja kontrakcija)
20–0
40.11.
arterinė hipertenzija (priklausomai nuo ligos sunkumo kategorijos ir organų pažeidimų)
40.11.1.
mažos rizikos grupė: pirmo laipsnio AKS padidėjimas ir < 2 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir/ar diabetą)
100
40.11.2.
vidutinės rizikos grupė: antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas be rizikos veiksnių ir/ar 2–3 nestiprūs rizikos veiksniai (išskyrus rezistenciją insulinui ir/ar diabetą)
100 –90
40.11.3.
didelės rizikos grupė: vien trečio laipsnio AKS padidėjimas arba pirmo, antro ar trečio laipsnio AKS padidėjimas ir > 3 rizikos veiksniai (užtenka vien rezistencijos insulinui ir/ar diabeto)
90–80
40.11.4.
trečio laipsnio AKS padidėjimas nekoreguojamas vaistais, kai nustatytos arterinės hipertenzijos komplikacijos – hipertenzinė nefropatija ir/ar retinopatija ir/ar kardiopatija ir/ar persirgtas galvos smegenų insultas arba įvykęs praeinantis smegenų išemijos priepuolis
80–50
41.
Kraujagyslių ligos Pastaba. Aparatais atliekami tyrimai (Doppler monometrija ir kt.) suteikia galimybę tik bendrais bruožais nustatyti sunkumo kategoriją. Arterijų spindžio susiaurėjimo viršutinėse galūnėse atvejais vertinama pagal nusiskundimus ir funkcinių sutrikimų apimtį
41.1.
arterijų obliteruojančios ligos, apatinių galūnių arterijų spindžio susiaurėjimas (taip pat po rekanalizacijos operacijų), kai
41.1.1.
yra pakankamas cirkuliacijos lygis, pulsai periferinėse kojų kraujagyslėse, nusiskundimų nėra arba jie yra nežymūs (jutimo sutrikimai blauzdoje ir pėdoje greitai einant)
100–90
41.1.2.
kraujo cirkuliacija yra apribota ir yra protarpinio šlubumo (claudicatio intermittens) reiškiniai
41.1.2.1.
skausmas neatsiranda vienoje ar abiejose kojose einant lygiu keliu daugiau kaip 500 m
80
41.1.2.2.
skausmas atsiranda vienoje ar abiejose kojose einant lygiu keliu daugiau kaip 500 m
70–60
41.1.2.3.
skausmas atsiranda vienoje ar abiejose kojose einant lygiu keliu daugiau kaip 100 m
50–40
41.1.2.4.
skausmas atsiranda vienoje ar abiejose kojose einant lygiu keliu daugiau kaip 50 m ar yra ramybės skausmai ir vienos kojos trofikos sutrikimai
20
41.1.2.5.
skausmas atsiranda vienoje ar abiejose kojose einant mažiau kaip 50 m ar yra ramybės skausmai ir abiejų kojų trofikos sutrikimai
10–0
41.1.2.6.
po chirurginių operacijų stambiose kraujagyslėse (protezo implantacija), jei kraujo apytakos sutrikimas yra visiškai kompensuotas, ilgalaikis gydymas antikoaguliantais
80
Pastaba. Esant arterijų venų fistulėms, vertinama priklausomai nuo širdies ir periferinės kraujo apytakos hemodinamikos būsenos.
41.2.
aneurizmos (priklausomai nuo vietos ir dydžio)
41.2.1.
be lokalių funkcinių sutrikimų ir be krūvio apribojimų
100–90
41.2.2.
lokalių funkcinių sutrikimų nėra arba yra lengvo pobūdžio, bendras krūvio pajėgumas yra apribotas
80–60
41.2.3.
aortos, atsisluoksniuojančios aneurizmos, didelės pilvo aortos ir dubens arterijų aneurizmos
60
41.3.
venų varikozė
41.3.1.
lėtinis venų nepakankamumas (dėl varikozės ir kt.), potrombozinis sindromas
41.3.1.1.
su vienos ar abiejų galūnių patinimu, atsirandančiu dėl nedidelio krūvio, kai nėra žaizdų ir didžiųjų venų patinimo požymių
100–90
41.3.1.2.
didelis patinimas, pasikartojantys (kelis kartus per metus) vienos ar abiejų pusių uždegimai
80–70
41.3.1.3.
nuolat atsinaujinančios žaizdos, priklausomai nuo recidyvų dažnio ir apimties (įskaitant ir artrogeninio tinimo požymius), vienos ar abiejų pusių
70–50
41.4.
limfoedema, kai
41.4.1.
vienoje galūnėje nėra didesnių funkcinių sutrikimų, reikia nešioti elastines kojines
100–90
41.4.2.
galūnės apimtis padidėjo 3 cm arba daugiau, reikia atsižvelgti į funkcinį sutrikimą
80–60
41.4.3.
ligos apimtos galūnės funkcijos yra apribotos
50–30
41.4.4.
ligos apimta galūnė nefunkcionuoja
20
41.5.
ortostatinė hipotenzija
41.5.1.
su lengvais negalavimais
100
41.5.2.
didesni negalavimai, polinkis į kolapsą
90–80
VII. Virškinimo sistemos ligos
Proc.
42.
Kramtymo ir rijimo pažeidimai
42.1.
lengvas kramtymo ir/ar nurijimo sutrikimas, gleivių susikaupimas ryklėje
90–80
42.2.
sunkus kramtymo ir/ar rijimo sutrikimas, kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus
70–50
42.3.
asmuo gali maitintis tik per enterostomą
40–20
43.
Rezekuoto skrandžio liga (Dumping sindromas, malabsorbacijos sindromas) – A; lėtinis pankreatitas – B; nespecifinis opinis kolitas, Krono liga – C; hepatitas – D; kepenų cirozė – E; kitos kepenų ligos – F, sukeliančios kepenų funkcijos sutrikimą (pvz.: židininiai kepenų pažeidimai, būklė po kepenų rezekcijos, medžiagų apykaitos sutrikimai (Vilsono liga, hemochromatozė)) – pagal išdėstytus funkcijų sutrikimo lygius
43.1.
lengvas funkcinis sutrikimas (A; B; C – 0,5 metų remisija; E – kompensuotas)
90–60
43.2.
vidutinis funkcinis sutrikimas (B; C; D – recidyvai; C – pablogėjimai kelis kartus per metus; D – aktyvus hepatitas; E – subkompensuotas)
50–20
43.3.
sunkus funkcinis sutrikimas (A; B – su skausmo sindromais, nuolatinė diarėja; C – totalus žarnų pažeidimas, kraujavimas iš žarnyno, ryški anemija; D – dažni paūmėjimai; E – dekompensuotas)
10–0
44.
Skrandžio neturėjimas, pašalinimas
44.1.
skrandžio rezekcija, gerai funkcionuojanti gastroanastomozė (priklauso nuo negalavimų)
100–90
44.2.
visiškas skrandžio pašalinimas be mitybos sutrikimo (priklauso nuo negalavimų)
80–70
44.3.
visiškas skrandžio pašalinimas su mitybos sutrikimu
60–50
45.
Blužnies neturėjimas
100
46.
Išmatų nelaikymas
46.1.
lengvo pobūdžio (pasitaiko tik esant viduriavimui)
90
46.2.
vidutinio sunkumo
80
46.3.
visiškas
60–40
47.
Plonosios žarnos fistulė
60–50
48.
Storosios žarnos fistulė
70–60
49.
Trumposios žarnos sindromas (po žarnų rezekcijos)
49.1.
lengvas funkcinis sutrikimas (pasikartojantis viduriavimas)
90–70
49.2.
vidutinis funkcinis sutrikimas (nuolatinis viduriavimas ir pradiniai malabsorbcijos požymiai)
60–40
49.3.
sunkus funkcinis sutrikimas (ryški malabsorbcija)
30–10
50.
Žarnų malabsorbcija (celiakija ir kitos priežastys)
50.1.
lengvas funkcinis sutrikimas
90–70
50.2.
vidutinis funkcinis sutrikimas
60–40
50.3.
sunkus funkcinis sutrikimas
30–10
51.
Rando išvarža (reikia dėvėti bandažą)
100–80
VIII. Urogenitalinės sistemos ligos
Proc.
52.
Inkstų ligos
52.1.
lėtinis inkstų nepakankamumas Pastaba. Pagrindinis rodiklis, apibūdinantis lėtinio inkstų nepakankamumo progresavimą ir su tuo susijusį funkcijos sutrikimą, yra glomerulų filtracijos greitis (GFK).
52.2.
inkstų pažeidimas su normaliu ar padidėjusiu GFG ³ 90 ml/min/1,73 m2
100–90
52.3.
inkstų pažeidimas su neryškiai sumažėjusiu GFG 60 – 89 ml/min/1,73 m2
80–70
52.4.
vidutiniškai sumažėjęs GFK 30–59 ml/min/1,73 m2
60–40
52.5.
ryškiai sumažėjęs GFK 15–29 ml/min/1,73 m2
30–20
52.6.
sunkus inkstų nepakankamumas < 15 ml/min/1,73 m2
10–0
52.7.
vieno inksto neturėjimas
80–60
53.
Šlapimo pūslės neturėjimas
60–50
54.
Šlapimo nelaikymas
54.1.
lengvo pobūdžio (esant krūviams)
90
54.2.
vidutinio sunkumo
80–60
54.3.
visiškas (su šlapimo kaupimu)
60–50
55.
Šlapimo takų fistulė
70–50
56.
Šando išvarža (reikia dėvėti bandažą)
100–80
IX. Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos
Proc.
57.
Nutukimas su parenchiminių organų distrofija, kai kūno masės indeksas > 40 kg/m2
20–0
58.
Sunkios formos hipotireozė, komplikuota lėtinio koronarinio nepakankamumo ir sunkiai kompensuojama tireoidiniais hormonais, sunkios formos antinksčių nepakankamumas su kitų organų pakenkimu, sunkus necukrinis diabetas (inkstų), blogai kompensuojamas antidiureziniais vaistais
50–20
59.
Hipofizinis nanizmas, osteochondropatija, osteochondrodistrofija
100–50
Pastaba. Darbingumo procentai priklauso nuo funkcijos sutrikimo laipsnio.
59.1.
lengvas funkcijos sutrikimas – sergant endokrinine, mitybos ir medžiagų apykaitos liga, kai kasdien reikalinga dieta ir režimas, kurie sunkina darbo užduočių vykdymą
59.2.
vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimai – būtina ne tik dieta ir režimas, bet ir vaistai, be kurių būklė staigiai pablogėja, darbui reikia ypatingų sąlygų
59.3.
sunkus funkcijos sutrikimas – be ligos, kuri sukelia vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimą, prisideda ir kitų organų komplikacijos
59.4.
ypač sunkus funkcijos sutrikimas – gyvybei svarbių organų negrįžtamas pažeidimas, kai asmens gyvybė priklauso nuo kitų žmonių ar medicinos pagalbos
X. Odos ir poodžio ligos
Proc.
60.
Nuolatinė odos ir/ar poodžio pažeidimo (egzemos ar kito susirgimo) rizika, kurios galima išvengti tik naudojant apsaugines priemones, lengvas funkcijos sutrikimas (asmeniui kasdien reikalinga odos priežiūra ir režimas, kad išvengtų ligą sukeliančių ir provokuojančių veiksnių)
100–90
61.
Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir/ar poodžio pažeidimas (egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio sunku išvengti, bet jis gali būti efektyviai gydomas, vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina ne tik kasdienė odos priežiūra ir režimas, bet ir vietinis bei sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja)
80–60
62.
Nuolatinis vidutinio sunkumo odos ir/ar poodžio pažeidimas (egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas), kurio gydymas neduoda efekto, vidutinis funkcijos sutrikimas (asmeniui būtina kasdienė odos priežiūra ir režimas, vietinis ir sisteminis gydymas, be kurio būklė blogėja; asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų)
70–50
63.
Nuolatinis sunkios eigos odos ir/ar poodžio pažeidimas (egzema, žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau 50 proc. kūno paviršiaus) arba padų ir/ar delnų srityje, kuris sukelia bendrus sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo gali atlikti tik lengvus, ribotus veiksmus, negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio; vaistų nevartojimas gali sukelti funkcinių sutrikimų progresavimą ir kitų organų komplikacijas).
40–20
64.
Nuolatinis ypatingai sunkios eigos odos ir/ar poodžio pažeidimas (žvynelinė, pūslinis bėrimas ar kitas susirgimas) didelėje kūno dalyje (pažeista ne mažiau 50 proc. kūno paviršiaus), kuris sukelia bendrus labai sunkius funkcinius sutrikimus (asmuo pats sugeba patenkinti tik natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų).
10–0
XI. Kraujo ir kraujodaros organų ligos bei tam tikri sutrikimai, susiję su imuniniais mechanizmais
Proc.
65.
Lengvas funkcinis sutrikimas Pastaba. Nustatant lengvą funkcinį sutrikimą turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti kriterijai.
100–70
65.1.
asmuo negali pakelti ilgalaikių fizinių krūvių, jam reikia papildomų poilsio pertraukų
65.2.
reguliariai (kas dieną per pastaruosius 12 mėnesių) turi vartoti vaistus
65.3.
blužnis yra pašalinta, bet dėl to neatsiranda kitų komplikacijų, kaip pavyzdžiui, trombozės, recidyvinės infekcijos ir t. t.
65.4.
yra lengvas krešėjimo faktorių deficitas, dėl kurio neatsiranda spontaniškų kraujavimų
66.
Vidutinio sunkumo funkciniai sutrikimai Pastaba. Nustatant vidutinio sunkumo funkcinį sutrikimą turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti kriterijai
60–40
66.1.
asmuo netoleruoja vidutinio sunkumo krūvių, negali nuolat atlikti tikslumo ir dėmesio sukoncentravimo reikalaujančio darbo, dažnai reikia poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų. Negalavimus sukelia ilgas stovėjimas ar vaikščiojimas.
66.2.
vaistų nevartojimas vieną parą sukelia sunkius funkcinius sutrikimus
66.3.
gydymo koregavimo tikslais konsultuojamas hematologo mažiausiai 6 kartus per metus
66.4.
padidėjęs imlumas oportunistinėms (tarp jų grybelinėms) infekcijoms
66.5.
lengvas ar vidutinio sunkumo krešėjimo faktorių deficitas, kai kraujavimų pasitaiko kelis kartus per metus
67.
Sunkus funkcinis sutrikimas Pastaba. Nustatant sunkų funkcinį sutrikimą turi būti ne mažiau kaip 2 toliau išvardyti kriterijai
30–10
67.1.
asmuo sugeba atlikti tik lengvus ir apribotus veiksmus, kasdienėje veikloje stipriai yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, turi reguliariai ir dažnai vartoti nuskausminamuosius vaistus
67.2.
taikomas nuolatinis gydymas kraujo komponentais ir kitais medikamentais, gydymo nesilaikant ar nereguliariai vartojant vaistus blogėja bendra sveikatos būklė
67.3.
yra polinkis į spontaniškus kraujavimus ir trombozes
67.4.
dėl laboratoriniais tyrimais nustatytų imuninės sistemos sutrikimų dažnai pasikartojančios ir recidyvuojančios infekcijos
67.5.
dėl ligos atsiradęs III stadijos inkstų nepakankamumas
67.6.
blužnies padidėjimas, sukeliantis skausmo sindromą ar kitų organų veiklos sutrikimus
67.7.
dažni spontaniški kraujavimai dėl sunkaus ar vidutinio sunkumo krešėjimo deficito
68.
Ypač sunkus funkcinis sutrikimas
10–0
68.1.
kasdienėje veikloje asmuo yra labai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos
68.2.
savarankiškai sugeba patenkinti tik kasdienius natūralius poreikius
XII. Infekcinės ligos
Proc.
69.
Tuberkuliozė, patvirtinta bakteriologiškai, po ilgalaikio gydymo ir esant atsparioms mikrobų formoms
20–0
70.
ŽIV infekuotas, sergantis AIDS
70.1.
A2, A3, B1
60–40
70.2.
B2, B3, C1
30–10
70.3.
C2, C3
10–0
Klinikinės kategorijos
CD4+T ląstelių kategorijos
A Asimptominis, stiprus (pirminis) ŽIV arba PGL*
B Simptomatinis ne A ar C
C AIDS indikatorinės ligos
> 500 µ L
A1
B1
C1
200–499 µ L
A2
B2
C2
< 200 µ L
A3
B3
C3
*PGL – persistuojanti generalizuota limfadenopatija
71.
Laimo liga (neuroboreliozė) A 69.2
60–40
72.
Erkinis virusinis encefalitas A 80
50–0
73.
Lėtinis virusinis hepatitas B 18
50–20
74.
Echinokokozė B 67
40–0
XIII. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligos
Proc.
75.
Kelio, klubo, stuburo ir kitų sąnarių artrozė (darbingumo netekimo procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos). Funkcinio nepakankamumo klasės
75.1.
I klasė: gali atlikti įprastus kasdienius judesius (apsitarnavimo, profesinius, laisvalaikio), I–II rentgenologinė stadija.
100–80
75.2.
II klasė: gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla, I–III rentgenologinė stadija
80–50
75.3.
III klasė: gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla, III–IV rentgenologinė stadija
70–30
75.4.
IV klasė: ribota apsitarnavimo, profesinė ir aktyvi fizinė veikla, III–IV rentgenologinė stadija
30–0
Pastaba. Rentgenologinės stadijos: I stadija: minimalūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas; II stadija: aiškūs osteofitai, nedidelis sąnario plyšio susiaurėjimas; III stadija: vidutinis sąnario plyšio susiaurėjimas, nedidelė pokremzlinė osteosklerozė, daug vidutinio dydžio osteofitų; IV stadija: ryškus sąnario plyšio susiaurėjimas, pokremzlinio kaulo sklerozė, dideli osteofitai.
76.
Artritai ir sisteminės jungiamojo aparato ligos (procentą lemia ligos uždegimo proceso aktyvumas gydant vaistais pagal patvirtintas ar įprastos praktikos gydymo metodikas ir reabilitacinėmis priemonėmis, struktūriniai skeleto-raumenų sistemos pokyčiai bei jų laipsnis ir vidaus organų funkcijos sutrikimo laipsnis
76.1.
Lengvas skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vidaus organų funkcinis sutrikimas (negali pakelti sunkių fizinių krūvių, pirštų ir kitų sąnarių funkcijos yra pablogėjusios, bet gali rašyti, užsegti sagas; negali dirbti atvirame ore (šaltyje ir/ar esant ryškiai insoliacijai), jam reikia papildomų poilsio pertraukėlių ir/ar yra lengvas vidaus organų funkcijos sutrikimas). Turi reguliariai vartoti vaistus.
90–70
76.2.
Vidutinio sunkumo skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vienos vidaus organų sistemos vidutinio laipsnio arba daugiau nei vienos vidaus organų sistemos lengvo laipsnio funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, nuolatinio tikslumo ir susikoncentravimo reikalaujančios veiklos; reikia dažnų poilsio pertraukėlių). Vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą.
70–40
76.3.
Sunkus skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vienos vidaus organų sistemos sunkus arba dviejų ir daugiau organų sistemų vidutinis funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik labai ribotus lengvus veiksmus, kasdieniame gyvenime priklauso nuo kitų asmenų).
30–10
76.4.
Ypatingai sunkus skeleto-raumenų sistemos organų ir/ar vienos vidaus organų sistemos ypatingai sunkus ar daugiau kaip dviejų sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo pats sugeba tik patenkinti savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime visiškai priklauso nuo kitų asmenų).
0–10
77.
Abiejų klubo sąnarių ankilozė arba ryški kontraktūra
30–0
78.
Ryški klubo sąnario kontraktūra ar ankilozė
60–50
79.
Ryški peties sąnario kontraktūra arba ankilozė
80–50
80.
Ryški čiurnos sąnario kontraktūra arba ankilozė esant ydingai pėdos padėčiai arba abiejų čiurnos sąnarių ankilozė;
60–50
81.
Ryški alkūnės sąnario kontraktūra (judesiai galimi iki 10 laipsnių kampu) arba funkciškai nepatogios padėties ankilozė (mažesniu kaip 60 laipsnių arba didesniu kaip 150 laipsnių kampu), arba kraštutinės pronacijos ar supinacijos padėties dilbio fiksacija
60–50
82.
Plaštakos 4 pirštų, išskyrus pirmą, ankilozė arba ryški tų pačių pirštų funkciškai nepatogios padėties kontraktūra
60–10
XIV. Traumos ir kiti išorinių priežasčių padariniai
Proc.
83.
Minkštųjų audinių sužalojimai
83.1.
Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai po nudegimo, nušalimo ar sužalojimo
83.1.1.
neryškūs veido pažeidimai (kosmetiniai randai, pigmentinės dėmės)
90
83.1.2.
ryškūs veido pažeidimai
75
83.1.3.
labai ryškūs, trikdantys mimiką
50
83.2.
liemens ir galūnių odos randai (hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę, taip pat išsidėstę atvirose kūno dalyse)
83.2.1.
užima mažiau kaip 1% ploto
95
83.2.2.
užima 1–2% ploto
90
83.2.3.
užima 3–4% ploto
85
83.2.4.
užima 5–10% ploto
75
83.2.5.
užima daugiau kaip 10% ploto
65
Pastaba. Delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto.
84.
Liemens ir galūnių kaulų sužalojimas
84.1.
stuburo funkcijos pažeidimai
84.1.1.
nežymūs riboti judesiai, nėra pakitimų, nestipraus skausmo sindromas
85
84.1.2.
žymus judesių apribojimas, nežymūs pakitimai ir skausmo sindromas
70
84.1.3.
labai žymūs: labai riboti judesiai, žymūs pakitimai ir skausmo sindromas
50
84.2.
pečių lanko funkcijos pažeidimas po mentės ar raktikaulio lūžio arba raktikaulio išnirimo
84.2.1.
nežymūs pakitimai, raumenų hipotrofija ir jėgos sumažėjimas, riboti peties sąnario judesiai
80
84.2.2.
žymūs pakitimai, raumenų hipotrofija, labai riboti peties sąnario judesiai ir jėga
70
84.2.3.
labai žymūs pakitimai, pečių lanko raumenų atrofija, labai riboti peties sąnario judesiai
50
Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė), procentas padidinamas 5%.
84.3.
Peties sąnario nejudrumas
40
84.3.1.
tabaluojantis peties sąnarys dėl dalies žastikaulio ar mentės rezekcijos
35
84.3.2.
peties sąnario kontraktūra
84.3.2.1.
neryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 170o–120o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60o–40o; rankos judesys į šoną – 150o–120o
80
84.3.2.2.
ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 115o–75o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 35o–30o; rankos judesys į šoną – 115o–75o
70
84.3.2.3.
labai ryški – rankos judesys į priekį (sulenkimas) – mažiau kaip 75o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – mažiau kaip 30o; rankos judesys į šoną – mažiau kaip 75o
50
Pastaba. Normalus peties sąnario judėjimas: rankos judesys į priekį (sulenkimas) – 180o; rankos judesys atgal (ištiesimas) – 60o–70o; rankos judesys į šoną – 180o; rotacija: vidinė – 90o; išorinė – 50o.
84.3.3.
įprastas peties sąnario išnirimas
80
Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė), procentas padidinamas 10%.
84.4.
rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas
20
84.4.1.
rankos netekimas po peties sąnario egzartikuliacijos arba bigė vidurinėje žasto dalyje
25
84.4.2.
rankos netekimas – bigė viduriniame arba apatiniame trečdalyje
35
84.4.3.
vienintelės rankos iki traumos netekimas
0
84.5.
nesuaugęs žastikaulio lūžimas (netikras sąnarys)
35
Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė), procentas (išskyrus 62 p.) padidinamas 5%.
84.6.
tabaluojantis alkūnės sąnarys po dilbio kaulų rezekcijos
50
Pastaba. Kai sužalojama dešinė ranka (kairiarankių – kairė), procentas padidinamas 10%.
84.7.
alkūnės sąnario nejudrumas
84.7.1.
iš sulenktos padėties 60o–90o kampu
65
84.7.2.
iš sulenktos padėties mažesniu kaip 60o arba didesniu kaip 90o kampu
60
84.7.3.
alkūnės sąnario kontraktūra
84.7.4.
nežymi – sulenkimas – 50o–60o; ištiesimas – 175o–160o
90
84.7.5.
žymi – sulenkimas – 65o–90o; ištiesimas – 155o–140o
75
84.7.6.
labai žymi – sulenkimas mažiau kaip 90o; ištiesimas mažiau kaip140o
65
Pastabos: § Normalus alkūnės sąnario judėjimas: sulenkimas – 30o–40o; ištiesimas – 180o; rotacija – 180o. § Kai sutrikdoma dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) alkūnės sąnario funkcija, procentas didinamas 5%.
84.8.
dilbio netekimas dėl alkūnės sąnario egzartikuliacijos
30
84.8.1.
kai iki traumos buvo vienintelis
0
84.8.2.
dilbio bigė bet kurioje dalyje
35
84.8.3.
nesuaugęs lūžis (netikras sąnarys)
84.8.4.
vieno dilbio kaulo
70
84.8.5.
abiejų dilbio kaulų
50
84.8.6.
dilbio funkcijos sutrikimas
84.8.6.1.
nežymus pronacijos ir supinacijos (iki 60o) sutrikimas be alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimų, raumenų hipotrofija
90
84.8.6.2.
žymus (iki 45o) pronacijos ir supinacijos sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai
85
84.8.6.3.
labai žymus pronacijos ir supinacijos (iki 30o) sutrikimas, pakitimai, alkūnės ir riešo sąnarių judėjimo sutrikimai
75
Pastaba. Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) dilbio funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%.
84.9.
Riešo sąnario nejudrumas
84.9.1.
ištiesus
70
84.9.2.
sulenkus
60
84.10.
riešo sąnario judesių apribojimas
84.10.1.
nežymus – sulenkimas – 140o–160o; ištiesimas – 145o–150o
90
84.10.2.
žymus – sulenkimas – 155o–160o; ištiesimas – 155o–160o
85
84.10.3.
labai žymus – sulenkimas mažiau kaip 160o; ištiesimas mažiau kaip160o
75
Pastabos: § Normalus riešo judėjimas: sulenkimas – 110o–115o, ištiesimas – 135o–140o. § Dešiniojo (kairiarankių – kairiojo) riešo funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%.
84.11.
plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių
35
84.12.
nesuaugę riešo kaulo arba delnakaulių lūžiai (netikri sąnariai)
85
84.13.
plaštakos funkcijos sutrikimai ir/ar pakitimai, raumenų jėgos sumažėjimas, griebimo sutrikimas
84.13.1.
nežymūs
90
84.13.2.
žymūs
80
84.13.3.
labai žymūs
75
Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%.
84.14.
pirmasis pirštas (nykštys)
84.14.1.
naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais
95
84.14.2.
naginio pirštakaulio bigė
90
84.14.3.
bigė tarpfalanginiame sąnaryje
85
84.14.4.
pamatinio pirštakaulio bigė
80
84.14.5.
piršto netekimas
75
84.14.6.
piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi
70
84.15.
vieno savojo piršto sąnario nejudrumas
84.15.1.
pusiau sulenkus
90
84.15.2.
ištiesus arba sulenkus
85
84.16.
dviejų savųjų piršto sąnarių nejudrumas
84.16.1.
pusiau sulenkus
85
84.16.2.
ištiesus arba sulenkus
80
84.17.
delnakaulio–piršto sąnario ir dviejų piršto sąnarių nejudrumas
84.17.1.
pusiau sulenkus
80
84.17.2.
ištiesus arba sulenkus
75
84.18.
piršto judesių sutrikimas
84.18.1.
nežymus
90
84.18.2.
žymus (pusiau sulenkus)
85
84.18.3.
labai žymus (ištiesus arba sulenkus)
80
Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos pirmojo piršto funkcijos sutrikimo procentas (išskyrus 75.1, 75.2, 75.7.1 ir 75.10.1 p.) didinamas 5%.
84.19.
antrasis (rodomasis) pirštas
84.19.1.
naginio pirštakaulio minkštųjų audinių defektai su pakitimais arba bigė galiniame pirštakaulyje
95
84.19.2.
bigė viduriniame pirštakaulyje
90
84.19.3.
pamatinio pirštakaulio bigė
85
84.19.4.
piršto netekimas
80
84.19.5.
piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi
75
84.19.6.
nežymi piršto kontraktūra arba distalinio savojo piršto sąnario kontraktūra
90
84.19.7.
piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno–piršto sąnario ankilozė
85
84.19.8.
piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė
80
Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) rankos antrojo piršto funkcijos sutrikimo procentas (išskyrus 76.1 ir 76.2 p.) didinamas 5%.
84.20.
trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai
84.20.1.
galinio pirštakaulio bigė
95
84.20.2.
bigė viduriniojo arba pirmojo savojo piršto sąnario lygyje
90
84.20.3.
piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi
85
84.20.4.
nežymi piršto kontraktūra arba antrojo savojo piršto sąnario ankilozė
95
84.20.5.
piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno–piršto sąnario ankilozė
90
84.20.6.
piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus arba dviejų, taip pat trijų piršto sąnarių ankilozė
85
84.21.
dviejų vienos rankos pirštų netekimas
84.21.1.
pirmojo ir antrojo pirštų
55
84.21.2.
pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5)
65
84.21.3.
antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5)
75
84.21.4.
trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5)
80
84.22.
trijų vienos rankos pirštų netekimas
84.22.1.
pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5)
50
84.22.2.
pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5)
55
84.22.3.
antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5)
65
84.22.4.
trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5)
70
84.23.
keturių vienos rankos pirštų netekimas
84.23.1.
pirmojo, antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+2+3+4), (1+2+3+5)
45
84.23.2.
pirmojo, antrojo, ketvirtojo, penktojo
45
84.23.3.
pirmojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo
45
84.23.4.
antrojo, trečiojo, ketvirtojo, penktojo
50
84.23.5.
visų vienos plaštakos pirštų netekimas
40
84.24.
riboti visų plaštakos pirštų judesiai
84.24.1.
nežymus
65
84.24.2.
žymus – pusiau sulenkus
50
84.24.3.
labai žymus – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė
40
84.25.
riboti keturių plaštakos pirštų judesiai
84.25.1.
nestipriai
70
84.25.2.
stipriai – pusiau sulenkus
55
84.25.3.
labai stipriai – ištiesus arba sulenkus, taip pat pirštų sąnarių ankilozė
45
Pastaba. Dešinės (kairiarankių – kairės) plaštakos pirštų netekimo bei funkcijos sutrikimo procentas didinamas 5%.
84.26.
dubens funkcijos sutrikimas
84.26.1.
nežymus statikos sutrikimas
80
84.26.2.
žymus statikos sutrikimas, riboti vieno klubo sąnario judesiai
70
84.26.3.
labai žymus statikos sutrikimas, riboti abiejų klubų sąnarių judesiai
40
84.27.
klubo sąnario nejudrumas
84.27.1.
ištiesus
55
84.27.2.
sulenkus
40
84.28.
riboti klubo sąnario judesiai
84.28.1.
nežymiai – sulenkimas 80o; ištiesimas 50o; grįžtamasis judesys 55o–40o
85
84.28.2.
žymiai – sulenkimas 75o–60o; ištiesimas 45o–35o; grįžtamasis judesys 35o–30o
75
84.28.3.
labai žymiai – sulenkimas mažiau kaip 60o; ištiesimas mažiau kaip 35o; grįžtamasis judesys mažiau kaip 30o
65
Pastaba. Normalus klubo sąnario judėjimas: sulenkimas 80o–100o; ištiesimas 60o–70o; grįžtamasis judesys 60o.
84.29.
kojos netekimas dėl klubo sąnario egzartikuliacijos arba bigė viršutiniame trečdalyje
30
84.29.1.
kai iki traumos koja buvo vienintelė
0
84.29.2.
šlaunies bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje
40
84.29.3.
netikras sąnarys (nesugijęs šlaunikaulio lūžis)
45
84.30.
kojos funkcijos sutrikimas dėl šlaunies traumos
84.30.1.
nežymūs pakitimai, klubo arba kelio sąnarių judėjimas
85
84.30.2.
žymūs pakitimai, riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai arba labai riboti vieno iš šių sąnarių judesiai
70
84.30.3.
labai žymūs pakitimai, labai riboti klubo ir kelio sąnarių judesiai
55
84.31.
tabaluojantis kelio sąnarys
55
84.32.
kelio sąnario nejudrumas
84.32.1.1.
ištiesus
65
84.32.1.2.
sulenkus
50
84.33.
patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo
90
84.34.
riboti kelio sąnario judesiai
84.34.1.
nežymiai – sulenkimas 80o–85o; ištiesimas 170o–175o
90
84.34.2.
žymiai – sulenkimas 90o–100o; ištiesimas 165o–150o
80
84.34.3.
labai žymiai – sulenkimas mažiau kaip100o, ištiesimas mažiau kaip 150o
70
Pastaba. Normalus sąnario judėjimas: sulenkimas 30o, ištiesimas 180o.
84.35.
blauzdos netekimas dėl kelio sąnario egzartikuliacijos arba bigė viršutiniame trečdalyje
40
84.36.
vienintelės kojos blauzdos netekimas
20
84.37.
bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje
50
84.38.
nesuaugęs blauzdos kaulų lūžis (netikras sąnarys)
84.38.1.
abiejų kaulų
55
84.38.2.
blauzdikaulio
65
84.38.3.
šeivikaulio
80
84.39.
blauzdos funkcijos sutrikimas
84.39.1.
nežymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, nežymūs pakitimai (sutrumpėjimas 1–2 cm), nežymiai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai
85
84.39.2.
žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, pakitimai, riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai arba labai riboti viename iš šių sąnarių judesiai
75
84.39.3.
labai žymus statikos pažeidimas, skausmo sindromas, patinimas, labai riboti kelio ir čiurnos sąnarių judesiai, žymūs pakitimai
60
84.40.
tabaluojantis čiurnos sąnarys
65
84.41.
čiurnos sąnario nejudrumas
84.41.1.
funkciškai patogioje padėtyje (sulenkta 900–950 kampu)
75
84.41.2.
bet kurioje kitoje padėtyje
65
84.42.
riboti čiurnos sąnario judesiai
84.42.1.
neryški kontraktūra
90
84.42.2.
ryški kontraktūra
85
84.42.3.
labai ryški kontraktūra
80
84.43.
pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais
60
84.44.
pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje
70
84.45.
pėdos funkcijos sutrikimas
84.45.1.
nežymus statikos pakenkimas, patinimas, skausmo sindromas, pakitimas
90
84.45.2.
žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, pakitimas, riboti čiurnos sąnario judesiai
85
84.45.3.
labai žymus statikos pakenkimas, skausmo sindromas, žymūs pakitimai, labai riboti čiurnos sąnario judesiai
75
84.45.4.
visų pėdos pirštų netekimas dėl padų–pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje
75
84.45.5.
pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi
85
84.45.6.
pirmojo piršto netekimas dėl pado–piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje
90
84.45.7.
pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas
95
84.45.8.
antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas
84.45.9.
dėl pado–piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu
95
84.45.10.
netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi
90
84.46.
piršto funkcijos sutrikimas arba vieno, dviejų pirštakaulių netekimas
84.46.1.
vieno, dviejų pirštų
95
84.46.2.
trijų, keturių pirštų
90
84.46.3.
potrauminis tromboflebitas, limfostazė, trofikos sutrikimas
84.46.3.1.
nežymus
95
84.46.3.2.
žymus
90
84.46.3.3.
labai žymus
85
84.47.
po sužalojimo išsivystę osteomielitas, kiti pūlingi procesai, fistulės
84.47.1.
nežymūs
90
84.47.2.
žymūs
80
84.47.3.
labai žymūs
70
Pastaba. Kai dėl šių uždegiminių pakitimų sutrinka kurios nors galūnės ar fragmento funkcija, šie procentai pridedami prie darbingumo netekimo, apskaičiuoto sutrikus funkcijai.
84.48.
kaukolės defektai (lūžiai)
84.48.1.
be komplikacijų sugiję kaukolės lūžiai
100
84.48.2.
mažesni nepadengti kaukolės (ir didesni padengti) defektai
100–90
84.48.3.
kaukolės pažeidimai su žymiais kaulų defektais (įkaitant ir deformuojančius) be funkcinių sutrikimų (priskiriami visi didesni dėl traumų atsiradę kaukolės defektai, kai pažeista ir vidinė kaulų plokštė)
70–60
84.49.
veido kaukolės deformacijos
84.49.1.
lengvos
90
84.49.2.
didesnės, trukdančios deformacijos
80–70
84.49.3.
dėl deformacijos sugadinta išvaizda
50
Pastaba. Su kaukolės defektais ir kaukolės lūžiais beveik visuomet yra patiriamos ir smegenų traumos, į kurias reikia atsižvelgti nustatant traumos sunkumo lygį.
XV. Kitų organų ligos ir pažeidimai
Proc.
Nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atveju (pooperacinės būsenos ir kt.) nustatomi įvertinus bendrą funkcinį sutrikimą
85.
Lengvas funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti sunkių fizinių krūvių, reikia papildomų poilsio pertraukėlių, pirštų funkcijos pablogėjusios, bet gali rašyti; reikalinga dieta, turi reguliariai vartoti vaistus)
100–70
86.
Vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, veiklos, kuriai atlikti reikia pastovaus susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą)
70–40
87.
Sunkus funkcinis sutrikimas (asmuo gali atlikti tik lengvus, labai ribotus veiksmus, kasdieniame gyvenime yra labai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos), kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 30 balų
30–10
88.
Ypač sunkaus pobūdžio funkcinis sutrikimas (asmuo savarankiškai sugeba patenkinti tik savo natūralius poreikius, kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomas nuo kitų žmonių pagalbos), kai Bartelio indeksas ne didesnis kaip 20 balų
10–0
__________________