DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

Nutarimas

paskelbtas: Žin., 2002, Nr. 54-2130

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2002 m. gegužės 28 d. Nr. 759

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004

metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių

patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), II

skyriaus „Švietimas ir mokslas“ 43 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti pridedamus

1.1. Mokyklų tobulinimo programą;

1.2. švietimo įstaigų, dalyvausiančių Mokyklų tobulinimo

programos projekte „Energijos išlaidų mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“,

sąrašą pagal renovavimo eiliškumą.

Punkto pakeitimai

Nr. 53, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 11-340 (2005-01-25)

2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai kasmet

tvirtinti renovuojamų mokyklų skaičių, atsižvelgiant į tam skiriamas Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybės investicijų programos lėšas.

3. Pavesti Finansų ministerijai kartu su Švietimo ir

mokslo ministerija, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės

biudžeto ir Valstybės investicijų programos projektus, numatyti lėšas Mokyklų

tobulinimo programai įgyvendinti.

4. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai įgyvendinti

Mokyklų tobulinimo programą.

Ministras Pirmininkas Algirdas

Brazauskas

Švietimo ir mokslo ministras Algirdas

Monkevičius

________________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759

MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šios programos pagrindinis tikslas – iš esmės pagerinti

bendrojo lavinimo mokyklų (pagrindinių ir vidurinių) V–X klasių moksleivių

mokymą, jų mokymosi aplinką. Programa yra ilgalaikė ir apima visą bendrojo

lavinimo sistemą. Daugelis šios programos priemonių skirta pagrindinio ugdymo

programas teikiančioms švietimo įstaigoms, nes geras pagrindinis išsilavinimas

yra vienas iš svarbiausių nacionalinės švietimo politikos prioritetų.

Pagrindinėje mokykloje įgyjami ne tik išsilavinimo pagrindai, bet ir

formuojamos vertybinės nuostatos, brandinamas atsakomybės jausmas, gebėjimas

apsispręsti ir pasirinkti tolesnį mokymosi kelią.

Švietimo ir mokslo ministerija siekia visokeriopai

stiprinti iki šiol dėmesio stokojusias pagrindines mokyklas bei pagrindinį

ugdymą vidurinėse mokyklose.

2. Šios programos paskirtis – įgyvendinti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės programos nuostatas

2.1.

ugdyti mąstančias, kūrybingas asmenybes;

2.2.

ugdymą grįsti sisteminiu ir loginiu mąstymu, savarankišku moksleivių darbu;

2.3.

garantuoti saugų kaimo vaikų pavėžėjimą į mokyklą;

2.4.

sutvarkyti mokyklinio amžiaus vaikų apskaitą;

2.5.

patikslinti mokyklų tinklo pertvarkos projektus;

2.6.

lanksčiai, atsižvelgiant į būtinas reikmes, vykdyti mokyklų tinklo optimizavimą;

2.7.

laipsniškai atsisakyti mokyklų pamainingumo;

2.8.

sparčiau vykdyti mokyklų kompiuterizavimo programą;

2.9.

sukurti mokyklų informacinę sistemą.

3. Šioje programoje dalyvauja savivaldybių, apskričių

viršininkų administracijų, Švietimo ir mokslo ministerijos įsteigtos bendrąjį

lavinimą teikiančios pagrindinės ir vidurinės mokyklos.

4. Ši programa vykdoma 2002–2005 metais.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

5.

Daugelis mokyklų pastatų, statytų prieš kelias dešimtis metų, nebeatitinka

paprasčiausių sanitarinės higienos normų, be to, ir kapitalinis remontas daug

kur vykdytas dar 1975–1985 metais. Per pastaruosius 5 metus šalies mokyklose

vidutinės remonto darbų išlaidos siekė vos 4 Lt/m2. Pastatai labai

susidėvėję, nes lėšų jų amortizacijos išlaidoms nebuvo kaupiama. Dėl prastų

įrengimų ir susidėvėjusios termoizoliacijos šilumos suvartojimas įvairiose

mokyklose skiriasi bemaž du kartus (vienose – mažiau kaip 260, kitose – daugiau

kaip 500 kWh/m2 per metus), taigi prarandama daug lėšų, kurias būtų

galima panaudoti ugdymui gerinti.

6. Prasta mokyklų sanitarinės higienos būklė, patalpos

šaltos, 22 procentai mokyklų neturi karšto vandens tiekimo sistemų. Dėl to

moksleiviai dažniau serga, nelanko mokyklos, ir tai atsiliepia mokymosi

rezultatams. Beveik nėra mokyklų, pritaikytų neįgaliesiems.

7.

Švietimo ir mokslo ministerija 1998 metais vienu iš svarbiausių švietimo

prioritetų paskelbė ugdymo kokybę. Per šį laikotarpį iš esmės baigtas formuoti

naujas bendrojo ugdymo turinys, pereita prie 6 metų trukmės pagrindinio mokymo,

įvestas profilinis mokymas ir valstybiniai brandos egzaminai, pradėti rengti

svarbiausieji mokyklų audito ir švietimo būklės monitoringo, mokyklų bibliotekų

modernizavimo dokumentai, sukurta švietimo kompiuterizavimo strategija ir t.t.

Kai kuriose srityse tik pradėta formuoti konceptualias nuostatas ir veiklos

metodiką, o didesniems pokyčiams, pedagogų tobulinimuisi turimų išteklių

nepakanka. Vis dar yra didelių, neatidėliotinai spręstinų švietimo kokybės

problemų.

8. Pagal

IEA organizacijos 1995 metais vykdytus TIMSS tyrimus matematikos ir gamtos

mokslų srityje Lietuvos aštuntokų laimėjimų vidurkis buvo lygus Europos

septintokų vidurkiui (European Report on Quality of School Education. –

European Commission, 2000). Pagal 1999 metų TIMSS-R tyrimus Lietuvos rezultatas

pastebimai pagerėjo ir dabar yra artimas tyrimuose dalyvavusių šalių vidurkiui.

Tačiau šiuose tyrimuose nebedalyvavo 10 stiprių Europos valstybių. Kad

būtų galima prilygti toms valstybėms, reikia ryžtingiau tobulinti mokyklų

veiklą.

9. Šiuo metu maždaug 30 procentų mokytojų neturi

pedagoginio ir (arba) dalykinio išsilavinimo, maždaug 50 procentų mokyklų

bibliotekų darbuotojų nėra šios srities specialistai. Neturima mokyklų vadovų

rengimo sistemos.

10. Įvairių informacijos šaltinių poreikis mokyklose

tenkinamas tik maždaug 50 procentų. Mokyklose trūksta gerai įrengtų

skaityklų. Praktiškai neskiriama lėšų mokymo priemonėms.

11. Per menkos paskatos mokykloms

tobulėti: stokojama objektyvios informacijos apie mokyklų būklę, tenkinamasi

kiekybine, fragmentiškai skleidžiama informacija apie geriausius ugdymo

pavyzdžius. Dar ne visai aiškiai suformuluoti nacionaliniai mokyklų tobulinimo

tikslai. Švietimo priežiūros sistema nepakankamai skatina mokyklas tobulėti,

daugiausia rūpinamasi tik tuo, kad būtų nustatyta, ar mokyklų veikla atitinka

teisės aktų nuostatas. Neapibrėžta švietimo kokybės sąvoka, stinga švietimo

kokybės vertinimo metodikos, kompetentingų vertintojų ir už tai atsakingų

institucijų.

12.

Pastaruoju metu daugiausia pastangų buvo sutelkta viduriniam mokymui

reformuoti, todėl mažiau dėmesio skirta pagrindinės mokyklos problemoms. Tuo

tarpu ją stiprinti itin svarbu: ji padeda Lietuvos piliečių socialinio

raštingumo pamatus, įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo numatytą

privalomąjį mokymąsi iki 16 metų. Šioje bendrojo lavinimo mokyklos pakopoje

nemaža spręstinų klausimų (pvz., dėl lygių galimybių garantavimo), ji svarbi

kaimo kultūros ir švietimo uždaviniams. Dėl šių priežasčių Lietuvos švietimo

reformoje būtina skirti daugiau dėmesio pagrindinei mokyklai.

13. Įvairiuose šalies regionuose švietimo išlaidos

vienam moksleiviui skiriasi daugiau kaip dvigubai. Gana tankus mokyklų tinklas

mažiau apgyventose teritorijose ir švietimo išlaidų planavimo principas skirti

lėšų moksleivių klasės (grupės) mokymui lėmė tai, kad 1999/2000 mokslo metais

bendrojo lavinimo mokyklose buvo finansuojama per 280 tūkst. tuščių mokymosi

vietų, kurios valstybei kainavo ne mažiau kaip 465 mln. litų (2000 metų kovo

mėnesio duomenys). Taigi prarasta daug lėšų, kurias buvo galima panaudoti

ugdymui gerinti.

Atlikta analizė leidžia manyti, kad geresnių moksleivių mokymosi

rezultatų bus pasiekta, jeigu labiau bus rūpinamasi mokyklos tobulinimu, jos

prieinamumu. Lėšas tam tikslui galima kaupti racionaliau naudojant švietimui

skiriamus asignavimus.

III. PROGRAMOS STRATEGIJA

14.

Šioje programoje numatyti darbai suskirstyti į 5 projektus (paprogrames)

„Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“; „Švietimo kokybės vadybos sistemos

sukūrimas“; „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“;

„Mokyklų tinklo optimizavimas“; „Programos koordinavimas“.

15.

Projekto „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ paskirtis – didinti mokytojų

profesinę kompetenciją, gerinti mokymo(-si) sąlygas, skatinti moksleivius

aktyviai mokytis, taip pat skatinti mokytojų bendradarbiavimą mokyklose ir tarp

mokyklų, aprūpinti mokyklas mokymo priemonėmis.

16.

Projekto „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“ paskirtis – sukurti

tokią sistemą, kuri leistų laiku gauti reikiamą informaciją tam, kad būtų

priimami geresni sprendimai švietimo srityje nacionaliniu ir vietos lygmeniu,

kad švietimo sistema veiktų efektyviau ir gerėtų mokymasis.

17.

Projekto „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“ paskirtis –

pagerinti švietimo įstaigų pastatų būklę, jų šiltinimą, higienos sąlygas.

Pagrindinis šio projekto tikslas – sutaupytas mokyklų šildymui skiriamas lėšas

panaudoti ugdymui gerinti.

18.

Projekto „Mokyklų tinklo optimizavimas“ paskirtis – didinti savivaldybių

materialinį ir intelektinį pajėgumą rengti ir įgyvendinti mokyklų tinklo

optimizavimo planus, garantuojančius prieinamą ikimokyklinį ugdymą ir bendrąjį

lavinimą. Šio projekto darbai leis mažinti dėl esamos demografinės situacijos

susidariusių tuščiai finansuojamų vietų skaičių bendrąjį lavinimą teikiančiose

mokyklose, ypač kaime, pertvarkyti kaime gyvenančių moksleivių ir moksleivių,

turinčių specialių ugdymo poreikių, pavėžėjimą.

19.

Projekto „Programos koordinavimas“ paskirtis – efektyviai ir racionaliai

koordinuoti programos įgyvendinimą, vykdyti jos monitoringą ir kontrolę.

IV. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

20. Ši programa suteikia pagrindą

gauti Pasaulio banko paskolą. Antai 2002–2005 metais numatoma 100,131 mln.

litų paskola.

21. Projektui „Energijos išlaidų

mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ skiriamas išlaidas numatoma dengti

apytiksliai tokiomis proporcijomis: Pasaulio banko paskola – 50 procentų,

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas – 25 procentai, programoje

dalyvaujančios savivaldybės – 25 procentai. Švietimo įstaigų, kurios nėra

pavaldžios savivaldybėms, renovacijos išlaidas numatoma dengti taip: Pasaulio

banko paskola – 50 procentų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas –

50 procentų.

22. Lėšų poreikis šiai programai

įgyvendinti pagal metus ir finansavimo šaltinius nurodytas šios programos 1

priede, o pagal jos projektus ir priemones – 2 priede.

23. Konkrečios lėšos šiai programai

įgyvendinti numatomos ir gali būti tikslinamos rengiant atitinkamų metų

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir Valstybės investicijų

programą.

V. LAUKIAMI REZULTATAI PAGAL PROGRAMOS PROJEKTUS

24.

Projekto „Mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimas“ rezultatai

24.1. tikimasi, kad 70 procentų pagrindinių mokyklų

pagerės ugdymo kokybė. Padidės mokytojų profesinė kompetencija. Šios mokyklos

bus aprūpintos jų poreikius atitinkančiomis mokymo priemonėmis ir gebės taikyti

jas ugdymo procese;

24.2. maždaug 6000 mokytojų iš beveik 400 pagrindinių

mokyklų bus pasirengę taikyti aktyvius mokymo metodus, alternatyvius moksleivių

pažangos vertinimo būdus, modernias mokymo priemones ir naujas technologijas;

24.3. maždaug 250 mokytojų taps pokyčių skatintojais –

jie padės kolegoms savoje ir kitose mokyklose diegti naujoves; programos

įgyvendinimo metu mokytojams bus parengta išsami mokomoji medžiaga, kuri bus

kaupiama ir skleidžiama regioniniuose mokytojų švietimo centruose, – taigi

programos mokymo turinys taps prieinamas visiems Lietuvos mokytojams;

24.4. maždaug 400 Lietuvos pagrindinių mokyklų bus

aprūpintos ir išmokytos naudotis moderniomis mokymo priemonėmis, kurias

atsirinks pačios pagal savo poreikius; tai padės gerinti ugdymą, skatins

moksleivių norą mokytis; bus sukurta veiksminga aprūpinimo mokymo priemonėmis

sistema, įgalinanti gamintojus ir tiekėjus plėsti mokymo priemonių rinką;

24.5. maždaug 400 mokyklų vadovų ir mokyklų komandų

gebės kolegialiai planuoti, dirbti, drauge tobulinti savo mokyklas;

24.6. daugelis pagrindinių mokyklų mokytojų ir

moksleivių, aprūpinti ir išmokyti naudotis informacinėmis technologijomis,

gebės mokymui ir mokymuisi naudoti virtualią mokymosi aplinką, kuri leis

sparčiau ir visapusiškiau dalytis idėjomis ir patirtimi, ugdys mokytojų ir

moksleivių informacinius gebėjimus;

24.7. bus sukurtas ir veiks mokyklų ir mokytojų, kurie

bendradarbiauja ir visi kartu mokosi, tinklas. Mokyklos dalysis patirtimi

periodiniame leidinyje „Besikeičianti mokykla“ ir projekto tinklalapyje.

Remiantis mokyklų patirtimi, bus parengtos rekomendacijos mokytojams,

vaizdajuostės. Tai padės skleisti projekte dalyvaujančių mokyklų patirtį visoms

Lietuvos mokykloms ir mokytojams.

25.

Projekto „Švietimo kokybės vadybos sistemos sukūrimas“ rezultatai

25.1. bus sukurta švietimo vadybos informacijos

sistema, ir visų lygių vadybininkai ja naudosis priimdami sprendimus;

25.2. padidės gebėjimai analizuoti švietimo politiką.

Politikai, taip pat nacionalinio ir regioninio lygio vadybininkai, siekdami

nuolat gerinti ugdymą, formuos, įgyvendins ir vertins švietimo politiką

remdamiesi informacija ir politikos analize;

25.3. veiks nacionalinė moksleivių laimėjimų vertinimo

sistema. Visų lygių vadybininkams, ugdymo turinio kūrėjams ir mokytojams bus

prieinama patikima informacija apie moksleivių laimėjimus, ir jie efektyviai

naudosis ja, siekdami gerinti ugdymą;

25.4. bus sukurta ir įdiegta mokyklų vidinio ir

išorinio audito sistema, skatinanti mokyklų tobulėjimą ir ugdymo kokybės

laidavimą; visų Lietuvos pagrindinių mokyklų bendruomenės bus išmokytos atlikti

vidaus auditą ir strategiškai planuoti mokyklos plėtrą; visų Lietuvos

savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių darbuotojai bus pasirengę atlikti

mokyklų išorinį auditą, o tai leis įvertinti ir gerinti ugdymą mokyklose;

25.5. pastebimai pagerės Švietimo ir mokslo

ministerijos, savivaldybių ir apskričių švietimo padalinių, taip pat mokyklų

vadovų vadybinė kompetencija, jiems bus sudarytos sąlygos tobulintis, jų daromi

sprendimai bus paremti patikima informacija.

26.

Projekto „Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų gerinimas“ rezultatai

26.1. pagerės 62 Lietuvos

pagrindinių mokyklų moksleivių mokymosi sąlygos, jiems nebereikės mokytis

šaltose klasėse, taupiau bus naudojami energijos ištekliai, o sutaupytos lėšos

bus naudojamos ugdymui gerinti;

26.2. renovavus pastatus, bus

sutaupyta šiluminė ir elektros energija, pagerės moksleivių mokymosi sąlygos,

patalpos taps patogesnės. Renovuotų patalpų temperatūra bus apie 18° C;

26.3. šiluminės energijos tikimasi

sutaupyti apie 30–40 procentų. Jeigu artimiausiais metais energijos kaina

nedidės, per 4 šio projekto įgyvendinimo metus tikimasi sutaupyti 5,5 mln.

litų;

26.4. atlikus mokyklų renovavimo

darbus, pagerės pastatų atitvarų būklė.

27.

Projekto „Mokyklų tinklo optimizavimas“ rezultatai

27.1. bus sukurtos

mokyklų tinklo savivaldybių teritorijose pertvarkos metodinės rekomendacijos,

savivaldybės be didelės socialinės įtampos bus išmokytos pagal jas rengti

mokyklų tinklo optimizavimo planus;

27.2. bus

išanalizuotos ir įvertintos moksleivių pavėžėjimo alternatyvos, jų finansinis

efektyvumas. Savivaldybės geriau ir saugiau organizuos moksleivių pavėžėjimą.

Bus nupirkta 100 „geltonųjų autobusų“, jie bus perduoti savivaldybėms;

27.3. savivaldybės

apskaitys lėšas, sutaupytas renovuojant mokyklas ir optimizuojant mokyklų

tinklą, ir investuos jas į švietimą – pagerės švietimo finansavimas, kartu ir

ugdymas.

28. Projekto

„Programos koordinavimas“ rezultatas – Mokyklų tobulinimo programos

koordinavimo tarnyba koordinuos atskirų programos projektų priemonių

įgyvendinimą, vykdys jos monitoringą ir kontrolę.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO ADMINISTRAVIMAS IR KONTROLĖ

29.

Šią programą įgyvendins Švietimo ir mokslo ministerija ir jai pavaldžios

institucijos: Švietimo plėtotės centras, Švietimo aprūpinimo centras,

Informacinių technologijų centras, Pedagogų profesinės raidos centras. Į

programos įgyvendinimą įsitrauks apskričių ir savivaldybių švietimo skyriai,

regioniniai mokytojų švietimo centrai, aukštosios mokyklos, nevyriausybinės

švietimo organizacijos, kiti partneriai. Daugelis programoje numatytų darbų yra

visiškai nauji, Lietuva dar neturi pakankamai specialistų, galinčių juos

įgyvendinti, todėl bus pasitelkiama ir užsienio ekspertų.

30.

Pasaulio banko paskolai administruoti ir programos įgyvendinimui koordinuoti

Švietimo ir mokslo ministerija dar 2001 metais įsteigė specialią Mokyklų

tobulinimo programos koordinavimo tarnybą. Pagal Pasaulio banko reikalavimus ją

sudaro direktorius, programos administratorius, buhalteris, viešųjų pirkimų

specialistas ir inžinierius.

––––––––––––––––

Mokyklų tobulinimo programos

1 priedas

lėšų poreikis Mokyklų

tobulinimo programai įgyvendinti pagal metus ir finansavimo šaltinius

(tūkst. litų)

Eil. Nr.

Finansavimo šaltinis

Metai

Iš viso

2002

2003

2004

2005

1.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas

Nepaprastosios išlaidos

4915

12498

11082

8114

36610

Paprastosios išlaidos

1462

2597

3063

4031

11153

Iš viso

6377

15095

14145

12145

47763

2.

Pasaulio bankas

Nepaprastosios išlaidos

5469

31953

27524

32143

97089

Paprastosios išlaidos

431

931

839

841

3042

Iš viso

5900

32784

28363

32984

100131

3.

Savivaldybės

Nepaprastosios išlaidos

2735

11211

10236

4873

29055

Paprastosios išlaidos

520

835

728

315

2398

Iš viso

3255

12046

10964

5188

31453

4.

Iš visų finansavimo šaltinių (1+2+3)

Nepaprastosios išlaidos

13119

55662

48843

45130

162753

Paprastosios išlaidos

2413

4363

4630

5187

16594

Iš viso

15532

60025

53473

50317

179347

––––––––––––––––

Mokyklų tobulinimo programos

2 priedas

lėšų poreikis Mokyklų

tobulinimo programai įgyvendinti pagal jos projektus ir priemones

Eil. Nr.

Projektų pavadinimai ir priemonės

Lėšų poreikis

tūkst. litų

procentais

1.

Mokymo ir mokymosi sąlygų

gerinimas

Mokymo priemonės

15329

8,6

Virtuali aplinka

1341

0,7

Mokytojų kvalifikacija

3444

1,9

Iš

viso projektui

20115

11,2

2.

Švietimo

kokybės vadybos sistemos sukūrimas

Švietimo

valdymo informacijos sistema

1621

0,9

Švietimo

politikos analizės sistema

1377

0,7

Nacionalinė

moksleivių laimėjimų vertinimo sistema

811

0,5

Vidaus

ir išorės audito sistema

2044

1,1

Iš

viso projektui

5853

3,2

3.

Energijos išlaidų mažinimas ir mokymosi sąlygų

gerinimas

134620

75,1

4.

Mokyklų tinklo optimizavimas

17069

9,5

5.

Programos koordinavimas

1690

0,9

Iš viso programai

179347

99,9

––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. 759

Pavadinimo pakeitimai

Nr. 53, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 11-340 (2005-01-25)

ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ,

dalyvausiančių mokyklų tobulinimo programos projekte „Energijos išlaidų

mažinimo ir mokymosi sąlygų gerinimas“, sąrašas pagal renovavimo eiliškumą

Eil.Nr.

Mokyklos steigėjas

Mokyklos pavadinimas

1.

Zarasų

rajono savivaldybės taryba

Zarasų Pauliaus Širvio

vidurinė mokykla

2.

Švietimo

ir mokslo ministerija

Vilniaus kurčiųjų

internatinė mokykla

3.

Švenčionių

rajono savivaldybės taryba

Švenčionių rajono

Švenčionėlių pagrindinė mokykla

4.

Klaipėdos

rajono savivaldybės taryba

Klaipėdos rajono Vėžaičių

pagrindinė mokykla

5.

Alytaus

rajono savivaldybės taryba

Alytaus rajono Alovės

pagrindinė mokykla

6.

Telšių

rajono savivaldybės taryba

Telšių rajono Viešvėnų

pagrindinė mokykla

7.

Joniškio

rajono savivaldybės taryba

Joniškio rajono Kriukų

pagrindinė mokykla

8.

Kauno

rajono savivaldybės taryba

Kauno rajono Zapyškio

pagrindinė mokykla

9.

Rokiškio

rajono savivaldybės taryba

Rokiškio rajono Panemunėlio

pagrindinė mokykla

10.

Šilalės

rajono savivaldybės taryba

Šilalės rajono Žadeikių

pagrindinė mokykla

11.

Kalvarijos

savivaldybės taryba

Kalvarijos savivaldybės

Jungėnų pagrindinė mokykla

12.

Kretingos

rajono savivaldybės taryba

Kretingos rajono Kūlupėnų

Motiejaus Valančiaus pagrindinė mokykla

13.

Radviliškio

rajono savivaldybės taryba

Radviliškio rajono

Alksniupių pagrindinė mokykla

14.

Raseinių

rajono savivaldybės taryba

Raseinių rajono Girkalnio

pagrindinė mokykla

15.

Akmenės

rajono savivaldybės taryba

Akmenės rajono Kivylių

pagrindinė mokykla

16.

Kupiškio

rajono savivaldybės taryba

Kupiškio rajono Noriūnų

Jono Černiaus pagrindinė mokykla

17.

Lazdijų

rajono savivaldybės taryba

Lazdijų rajono

Kapčiamiesčio pagrindinė mokykla

18.

Panevėžio

rajono savivaldybės taryba

Panevėžio rajono Žibartonių

pagrindinė mokykla

19.

Prienų

rajono savivaldybės taryba

Prienų rajono Balbieriškio

pagrindinė mokykla

20.

Biržų

rajono savivaldybės taryba

Biržų rajono Pačeriaukštės

pagrindinė mokykla

21.

Tauragės

rajono savivaldybės taryba

Tauragės rajono Lauksargių

pagrindinė mokykla

22.

Varėnos

rajono savivaldybės taryba

Varėnos rajono Marcinkonių

pagrindinė mokykla

23.

Kaišiadorių

rajono savivaldybės taryba

Kaišiadorių rajono Stasio

Tijūnaičio Pravieniškių pagrindinė mokykla

24.

Šiaulių

rajono savivaldybės taryba

Šiaulių rajono Kuršėnų

Stasio Anglickio pagrindinė mokykla

25.

Ukmergės

rajono savivaldybės taryba

Ukmergės Dukstynos

pagrindinė mokykla

26.

Klaipėdos

miesto savivaldybės taryba

Klaipėdos Gedminų

pagrindinė mokykla

27.

Šilutės

rajono savivaldybės taryba

Šilutės „Pamario“

pagrindinė mokykla

28.

Jonavos

rajono savivaldybės taryba

Jonavos Raimundo

Samulevičiaus pagrindinė mokykla

29.

Šiaulių

miesto savivaldybės taryba

Šiaulių Jovaro pagrindinė

mokykla

30.

Utenos

rajono savivaldybės taryba

Utenos Aukštakalnio

pagrindinė mokykla

31.

Vilniaus

miesto savivaldybės taryba

Vilniaus Petro Vileišio

pagrindinė mokykla

32.

Skuodo

rajono savivaldybės taryba

Skuodo rajono Lenkimų

Simono Daukanto pagrindinė mokykla

33.

Visagino

miesto savivaldybės taryba

Visagino „Žiburio“

pagrindinė mokykla

34.

Vilniaus

rajono savivaldybės taryba

Vilniaus rajono Kenos

pagrindinė mokykla

35.

Pakruojo

rajono savivaldybės taryba

Pakruojo rajono Pašvitinio

pagrindinė mokykla

36.

Šalčininkų

rajono savivaldybės taryba

Šalčininkų rajono

Šalčininkėlių pagrindinė mokykla

37.

Šakių

rajono savivaldybės taryba

Šakių vidurinė mokykla

38.

Kėdainių

rajono savivaldybės taryba

Kėdainių Juozo Paukštelio

gimnazija

39.

Alytaus

miesto savivaldybės taryba

Alytaus Šaltinių vidurinė

mokykla

40.

Vilkaviškio

rajono savivaldybės taryba

Vilkaviškio rajono Gižų

vidurinė mokykla

41.

Kelmės

rajono savivaldybės taryba

Kelmės „Kražantės“ vidurinė

mokykla

42.

Širvintų

rajono savivaldybės taryba

Širvintų „Atžalyno“ vidurinė

mokykla

43.

Mažeikių

rajono savivaldybės taryba

Mažeikių Senamiesčio

vidurinė mokykla

44.

Druskininkų savivaldybės taryba

Druskininkų savivaldybės Leipalingio vidurinė mokykla

45.

Marijampolės

savivaldybės taryba

Marijampolės savivaldybės Želsvos pagrindinė mokykla

46.

Plungės

rajono savivaldybės taryba

Plungės „Ryto“ vidurinė

mokykla

47.

Kazlų

Rūdos savivaldybės taryba

Kazlų Rūdos Kazio Griniaus

gimnazija

48.

Molėtų

rajono savivaldybės taryba

Molėtų vidurinė mokykla

49.

Pagėgių

savivaldybės taryba

Pagėgių savivaldybės

Stoniškių vidurinė mokykla

50.

Trakų

rajono savivaldybės taryba

Trakų rajono Senųjų Trakų

Kęstučio vidurinė mokykla

51.

Panevėžio

miesto savivaldybės taryba

Panevėžio „Senvagės“

vidurinė mokykla

52.

Jurbarko

rajono savivaldybės taryba

Jurbarko rajono Raudonės

vidurinė mokykla

53.

Kauno

miesto savivaldybės taryba

Kauno Kazio Griniaus

vidurinė mokykla

54.

Pasvalio

rajono savivaldybės taryba

Pasvalio „Lėvens“ vidurinė

mokykla

55.

Palangos

miesto savivaldybės taryba

Palangos Šventosios

pagrindinė mokykla

56.

Ignalinos

rajono savivaldybės taryba

Ignalinos Česlovo Kudabos

vidurinė mokykla

57.

Rietavo

savivaldybės taryba

Rietavo savivaldybės Tverų

vidurinė mokykla

58.

Elektrėnų

savivaldybės taryba

Elektrėnų savivaldybės

Kietaviškių pagrindinė mokykla

59.

Anykščių

rajono savivaldybės taryba

Anykščių rajono Debeikių

pagrindinė mokykla

60.

Šiaulių

apskrities viršininkas

Dabikinės specialioji

internatinė mokykla

61.

Kauno

apskrities viršininkas

Kėdainių specialioji

internatinė mokykla

62.

Panevėžio

apskrities viršininkas

Panevėžio specialioji

internatinė mokykla

63.

Švietimo

ir mokslo ministerija

Švietimo plėtotės centras

Priedo

pakeitimai

Nr.

415,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 57-1988 (2004-04-20)

Nr. 53, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 11-340 (2005-01-25)

––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

415,

2004-04-15, Žin., 2004, Nr. 57-1988 (2004-04-20)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GEGUŽĖS 28 D. NUTARIMO NR. 759

"DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

53, 2005-01-20,

Žin., 2005, Nr. 11-340 (2005-01-25)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. GEGUŽĖS 28 D. NUTARIMO NR. 759

"DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Angonita Rupšytė (2005-01-25)

anrups@lrs.lt