DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS

straipsnio 1 dalimi,

grąžinu

Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo

2011 m. lapkričio 10 d. priimtą ir Respublikos Prezidentei pateiktą pasirašyti

bei oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio

įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymą Nr. XI-1653 (toliau –

Įstatymas) dėl šių motyvų

1. Įstatymu sudaroma galimybė apmokestinamajam

asmeniui prašyti grąžinti jo sumokėtą PVM, kai išrašius PVM sąskaitą faktūrą,

kuria įforminamas prekių tiekimas (paslaugų teikimas), atlygis už šias prekes

(paslaugas) negaunamas arba gaunama tik jo dalis. Įstatymo įsigaliojimas

numatytas nuo 2012 m. sausio 1 dienos.

2. Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos

2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL 2006 L 347, p.

1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2010/88/EB (OL

2010 L 326, p. 1), 90 straipsnį valstybėms narėms suteikta galimybė leisti sumažinti

prekių (paslaugų) apmokestinamąją vertę tais atvejais, kai negaunamas atlygis

už patiektas prekes (suteiktas paslaugas) ar gaunama tik jo dalis. Tačiau

pažymėtina, kad ne visos valstybės narės yra pasirinkusios nacionaliniuose

teisės aktuose įgyvendinti šią galimybę, tai yra teisę leisti sumažinti prekių

(paslaugų) apmokestinamąją vertę – toks sprendimas priimamas atsižvelgiant į

kiekvienos valstybės narės finansines, ekonomines ir kitas galimybes, esamus

alternatyvius mechanizmus tam pačiam tikslui pasiekti ir kitas aplinkybes.

3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau –

Konstitucija) 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog valstybė reguliuoja ūkinę

veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Ūkinė veikla yra

neatsiejama nuo pareigos mokėti mokesčius, kitus privalomus mokėjimus, nuo

pareigos laikytis nustatytos finansinės tvarkos. Konstitucinis Teismas 2002 m.

balandžio 9 d. nutarime yra pažymėjęs, jog asmens ūkinės veiklos laisvė nėra

absoliuti. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą derindama asmens (šios veiklos

subjekto) ir visuomenės interesus. Šioje konstitucinėje nuostatoje yra

įtvirtintas konstitucinis principas, nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo

tikslus ir ribas (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).

Reguliuodama ūkinę veiklą valstybė negali pažeisti sąžiningos konkurencijos,

ūkio subjektų lygiateisiškumo, kitų Konstitucijoje įtvirtintų principų.

4. Teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex

retro non agit, tai yra teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Šis

teisės principas atsispindi Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje. Taisyklė lex

retro non agit yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų,

teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises,

pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Konstitucinis Teismas 2007 m.

lapkričio 29 d. nutarime konstatavo, kad su konstituciniu teisinės valstybės

principu yra susijęs principas lex retro non agit, pagal kurį teisės aktų galia

yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka,

nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems

teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei įstatymo

įgyvendinamaisiais teisės aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo,

kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius. Tokiu

reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų būti pakeistos, kai reguliuojami

santykiai jau yra baigti, būtų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus

lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo

principą. Kartu pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį

teisinės valstybės principą, savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad

teisinio tikrumo, aiškumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus

reikalavimus, susijusius su teisiniu reguliavimu: jis privalo būti aiškus ir

darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti

dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2004 m. sausio 26 d.,

2008 m. gruodžio 24 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai, 2010 m. balandžio 20

d. sprendimas, 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

5. Įstatyme yra nustatyta savo esme nauja mokesčio

lengvata, kuri, nesant Įstatyme nustatytos aiškios Įstatymo taikymo

beviltiškoms skoloms, susidariusioms iki Įstatymo įsigaliojimo, tvarkos,

reiškia, kad ši lengvata būtų taikoma ir santykiams, susiklosčiusiems iki

Įstatymo įsigaliojimo. Be to, Įstatyme įtvirtinamam beviltiškų skolų

mechanizmui trūksta teisinio aiškumo: nėra aptarta PVM grąžinimo, PVM

sumokėjimo į valstybės biudžetą pirkėjui grąžinus skolą, tvarka, PVM

deklaracijų tikslinimo tvarka. Įstatyme nustačius tik teisę koreguoti

(susigrąžinti) pardavimo PVM, tačiau nenustačius kito esminio beviltiškų skolų

mechanizmo elemento – prievolės neapmokėjusiam už perkamas prekes (paslaugas)

pirkėjui tikslinti pirkimo PVM, toks teisinis reguliavimas sukuria padėtį, kai

visų mokesčių mokėtojų šiuo metu sumokamų mokesčių sąskaita yra koreguojama

(gerinama) tik vieno subjekto – pardavėjo (paslaugų teikėjo), kuriam neapmokėtas

PVM grąžinamas iš valstybės biudžeto, finansinė padėtis, tačiau pirkėjas

(paslaugų gavėjas), užskaitęs ar susigrąžinęs jam apskaičiuotą pirkimo PVM,

nenustatant jam prievolės neapmokėtomis sumomis tikslinti pirkimo PVM, išlieka

nepagrįstai privilegijuotoje padėtyje, nes jis užskaitė ar susigrąžino jam

apskaičiuotą pirkimo PVM, nors pats jo taip ir nesumokėjo.

6. Be to, Įstatymo 2 straipsnyje yra nustatyta, kad

šis Įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 dieną. Atsižvelgiant į tai, kad

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje

nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos

Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio

tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš

esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo

teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po

šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos, darytina išvada, kad Įstatyme nustatytas

jo įsigaliojimo terminas prieštarauja minėtai Lietuvos Respublikos mokesčių

administravimo įstatyme nustatytai imperatyviai nuostatai. Šiuo prieštaravimu

pažeidžiamas konstitucinis teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principas,

suponuojantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir

stabilumą.

7. Konstitucijos 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta

,,Valstybės biudžeto pajamos formuojamos iš mokesčių, privalomų mokėjimų,

rinkliavų, pajamų iš valstybinio turto ir kitų įplaukų“. Nekyla abejonių, jog

Įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas tiesiogiai ir reikšmingai paveikia

valstybės biudžeto formavimą ir vykdymą. Lietuvos Respublikos finansų

ministerijos duomenimis, galimi valstybės biudžeto netekimai, susiję vien tik

su per vienerius paskutinius metus susidariusiomis beviltiškomis skolomis,

siektų 82 mln. litų, o Įstatymą taikant „atgal“ grąžintinos PVM sumos gali

siekti šimtus milijonų ar net milijardą litų per vienerius metus. Tai sukeltų

reikšmingų problemų ar net padarytų valstybės biudžeto įsipareigojimus

neįvykdomus. Šios aplinkybės nebuvo tinkamai įvertintos priimant Įstatymą.

8. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos

Vyriausybė savo išvadoje dėl Įstatymo projekto (2010 m. liepos 21 d. nutarimas

Nr. 1101) numatė įvertinti PVM perskaičiavimo tais atvejais, kai negaunamas

atlygis už patiektas prekes (suteiktas paslaugas) ar gaunama tik jo dalis,

nustatymo galimybes ir, atsižvelgdama į tai, kartu su Lietuvos Respublikos 2012

m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo

įstatymo projektu Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos

pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 51, 14, 19, 31, 32, 43, 49, 53, 57, 64, 66,

71, 78, 79, 80, 83, 92 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 711

straipsnio pavadinimo pakeitimo, 2 priedo papildymo, 82 straipsnio pripažinimo

netekusiu galios ir įstatymo papildymo 631, 781, 891

straipsniais įstatymo projektą, kuriame, be kitų pakeitimų, siūloma įteisinti

aiškesnę PVM nuo beviltiškų skolų koregavimo schemą, nustatant esminius jos

elementus, taip pat aiškiai apibrėžiant šio įstatymo galiojimą į ateitį, tai

yra nustatant, kad jis taikomas pardavimo PVM sumoms, kurios buvo apskaičiuotos

ir deklaruotos Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyta

tvarka nuo 2012 m. sausio 1 dienos. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio

18 d. po pateikimo pritarė šiam įstatymo projektui.

mokesčio įstatymo papildymo 912 straipsniu įstatymą Nr. XI-1653

laikyti nepriimtu.

a v e d u Respublikos Prezidentės patarėjai Linai Adakauskienei pateikti šį

dekretą Lietuvos Respublikos Seimui.

Straipsnio pakeitimas

Nr. 1K-885,

2011-11-30, Žin., 2011, Nr. 148-6938 (2011-12-03)

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ

DALIA GRYBAUSKAITĖ

________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos Respublikos Prezidentas,

Dekretas

Nr. 1K-885,

2011-11-30, Žin., 2011, Nr. 148-6938 (2011-12-03)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

PREZIDENTO 2011 M. LAPKRIČIO 25 D. DEKRETO NR. 1K-879 "DĖL LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO

ĮSTATYMO PAPILDYMO 91(2) STRAIPSNIU ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI" PAKEITIMO

*** Pabaiga ***

Redagavo Aušrinė Trapinskienė (2011-12-05)

ausrine.trapinskiene@lrs.lt