DĖL NACIONALINĖS DARNAUS VYSTYMOSI

Nutarimas paskelbtas: Žin.,

2003, Nr.89-4029

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL NACIONALINĖS DARNAUS VYSTYMOSI

STRATEGIJOS paTVIRTINIMO IR ĮGYVENDINIMO

2003 m. rugsėjo 11 d. Nr. 1160

Vilnius

Vadovaudamasi Europos Tarybos susitikimo (Barselona,

2002) rekomendacijomis ir Pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo

Johanesburge (2002) Įgyvendinimo plano 162 punktu, Lietuvos Respublikos

Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti Nacionalinę darnaus vystymosi

strategiją (pridedama).

2. Patvirtinti

Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo priemonių planą

(pridedama).

Punkto pakeitimai

Nr. 1247, 2009-09-16,

Žin., 2009, Nr. 121-5215 (2009-10-10)(papildyta nauju 2 punktu, ankstesniuosius

2-5 punktus laikant 3- 6 punktais)

3. Skirti Aplinkos ministeriją atsakinga už

Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo koordinavimą.

4. Pavesti Aplinkos ministerijai, Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Sveikatos apsaugos

ministerijai, Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai, Užsienio

reikalų ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai ir Žemės ūkio ministerijai

per 3 mėnesius nuo šio nutarimo įsigaliojimo peržiūrėti pagal kompetenciją

nacionalines programas ir prireikus papildyti tomis Nacionalinės darnaus

vystymosi strategijos įgyvendinimo nuostatomis, kurios šiose programose

nenumatytos.

5. Aplinkos ministerija turi sudaryti

5.1. iš Aplinkos ministerijos, Socialinės apsaugos ir

darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos,

Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Užsienio reikalų

ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos ir

Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovų darbo

grupę 1 punkte nurodytos strategijos įgyvendinimo dvimetėms ataskaitoms rengti

ir teikti Nacionalinei darnaus vystymosi komisijai;

5.2. įvairių sričių ekspertų grupę, kuri reguliariai

analizuotų vykstančius išorės ir vidaus pokyčius, vertintų 1 punkte nurodytos

strategijos įgyvendinimo eigą ir rengtų rekomendacijas, kaip šalinti trūkumus.

6. Nustatyti, kad 1 punkte nurodytos strategijos

įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete

atitinkamoms ministerijoms, atsakingoms už šios strategijos įgyvendinimą,

patvirtintų bendrųjų asignavimų, valstybės investicijų programų lėšų ir kitų

šaltinių.

Ūkio ministras, pavaduojantis

Ministrą Pirmininką Petras

Čėsna

Aplinkos ministras Arūnas

Kundrotas

Nauja strategijos redakcija

Nr. 1247, 2009-09-16,

Žin., 2009, Nr. 121-5215 (2009-10-10)

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1247

redakcija)

NACIONALINĖ DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Pagrindinės

darnaus vystymosi nuostatos suformuluotos pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais. Darnus vystymasis įteisintas kaip pagrindinė ilgalaikė

visuomenės vystymosi ideologija. Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro

3 lygiaverčiai komponentai – aplinkosauga, ekonominis ir socialinis

vystymasis. Rio de Žaneire priimta darnaus vystymosi įgyvendinimo veiksmų

programa „Darbotvarkė 21“ ir deklaracija, kurioje nurodyti pagrindiniai darnaus

vystymosi principai.

2.

Darnaus vystymosi būdai

išsivysčiusioms ir besivystančioms valstybėms skirtingi. Opiausios

besivystančių valstybių problemos – labai spartus gyventojų skaičiaus

didėjimas, skurdas, lyčių nelygybė, netobula švietimo, medicinos sistema, o

išsivysčiusios valstybės daugiausia susiduria su per daug intensyvaus gamtos

išteklių naudojimo ir aplinkos teršimo problemomis. Tačiau tiek išsivysčiusios,

tiek besivystančios valstybės (išskyrus karo ar kitų stichinių nelaimių

niokojamas valstybes) vystosi natūralios evoliucijos būdu, jų ekonomika ir

gyventojų gerovė auga, nors ir labai skirtingais tempais.

3.

Sugriuvus Sovietų Sąjungai ir suirus

visam jos įtakos sferoje buvusių valstybių blokui, susiformavo didelė trečioji

– pereinamosios ekonomikos valstybių – grupė su labai savitais visuomenės

vystymosi bruožais. Būdingas visų pereinamosios ekonomikos valstybių bruožas –

ypač spartūs ir didelio masto pokyčiai.

4. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje pradėtos diegti

naujesnės kuro deginimo technologijos energetikos ir pramonės objektuose, juose

pradėta naudoti daugiau gamtinių, o transporto sektoriuje – suskystintų naftos dujų, buvo nuolat atnaujinamas transporto

parkas, todėl aplinką teršiančių ir šiltnamio efektą skatinančių medžiagų

emisija, tenkanti tam pačiam sunaudotos energijos kiekiui, pradėjo mažėti.

Ekologinis efektyvumas labai išaugo: energijos sąnaudos bendrojo vidaus

produkto (toliau – BVP) vienetui sumažėjo apie 2 kartus, o teršiančių medžiagų

emisija į orą – per 2,5 karto. Taigi aplinkos taršos pokyčiai atsieti nuo

išteklių naudojimo pokyčių.

5. Lietuvos nacionalinė darnaus vystymosi strategija

(toliau – Strategija) patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160, pagal kurį kas dveji metai turi būti rengiamos Strategijos

įgyvendinimo ataskaitos. Pirmoji tokia ataskaita parengta 2005 metais, antroji

– 2008 metais. Europos Sąjungos Taryba 2006 m. birželio 9 d. priėmė atnaujintą ES darnaus vystymosi strategiją (Europos Sąjungos Taryba, Briuselis, 2006-06-26

(29.06) ir įpareigojo valstybes nares atlikti nacionalinių darnaus vystymosi

strategijų peržiūrą, kad būtų užtikrintas tarpusavio suderinamumas ir

nuoseklumas, atsižvelgiant į konkrečias valstybių narių aplinkybes. Atlikus

Strategijos, abiejų jos įgyvendinimo ataskaitų ir atnaujintos ES darnaus

vystymosi strategijos analizę, prieita išvada, kad reikia parengti atnaujintą

Strategijos variantą.

6. Nustatant Strategijos prioritetus ir tikslus,

vadovautasi nacionaliniais interesais, jau parengtais strateginiais

dokumentais, taip pat Jungtinių Tautų ir jau minėtos 2006 metais atnaujintos ES

darnaus vystymosi strategijos nuostatomis.

7. Pagrindinis Lietuvos darnaus vystymosi siekis tas pats

– pagal ekonominio ir socialinio vystymosi, išteklių naudojimo efektyvumo

rodiklius iki 2020 metų pasiekti 2003 metų ES valstybių narių vidurkį,

pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistinų normatyvų, laikytis tarptautinių

konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui,

reikalavimų. Įgyvendinti šį siekį įmanoma diegiant ūkyje naujausias, aplinkai

mažesnį neigiamą poveikį darančias technologijas. Taigi mokslinei pažangai,

žinioms, o ne daug išteklių reikalingų technologijų kūrimui ir diegimui

Strategijoje skiriama ypač daug dėmesio.

8. Darnus vystymasis neįmanomas be plataus visuomenės

dalyvavimo ne tik sprendžiant konkrečius Strategijoje nurodytus uždavinius, bet

ir priimant darnaus vystymosi požiūriu svarbius įvairaus lygio sprendimus.

Taigi ypač svarbu sudaryti sąlygas plėtoti įmonių socialinę atsakomybę ir

skatinti jas taikyti jos principus savo veikloje, kad jos norėtų svariai

prisidėti prie valstybės darnaus vystymosi: socialinės gerovės didinimo,

ekonominės plėtros ir aplinkos tausojimo. Strategijos pagrindinių nuostatų

perkėlimas į regionų plėtros planus – viena svarbiausių jos sėkmingo

įgyvendinimo sąlygų.

9. Remiantis Strategijos įgyvendinimo ataskaitų išvadomis

ir atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos pagrindinėmis nuostatomis,

suformuluoti Lietuvos darnaus vystymosi prioritetai ir principai (II skyrius).

Nustatytos Lietuvos vystymosi stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (III

skyrius). Remiantis strateginės analizės rezultatais, pateikta Lietuvos darnaus

vystymosi vizija, valstybės misija (IV skyrius), darnaus vystymosi tikslai ir

uždaviniai (V skyrius). Strategijos įgyvendinimo klausimai aptarti VI skyriuje.

Jame pateiktas ir nacionalinių darnaus vystymosi rodiklių sąrašas.

II. LIETUVOS DARNAUS VYSTYMOSI PRIORITETAI IR

PRINCIPAI

10.

Lietuvos darnaus vystymosi

strateginiai prioritetai ir principai išdėstyti atsižvelgiant į nacionalinius

Lietuvos interesus, savitumą, atnaujintos ES darnaus vystymosi strategijos

prioritetus, kitų programinių dokumentų nuostatas.

11.

Atnaujintos ES darnaus vystymosi

strategijos prioritetai yra: klimato kaita ir švari

energijos gamyba (t. y. tokia energijos gamyba, kai į aplinką išmetama

nedaug teršalų, įskaitant ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas), darnus

transportas, darnus vartojimas ir gamyba, gamtos išteklių apsauga ir valdymas,

visuomenės sveikata, socialinė įtrauktis, demografija ir migracija, skurdas

pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai. Atsižvelgiant į šiuos atnaujintos ES

darnaus vystymosi strategijos prioritetus, Strategijoje suformuluoti du nauji

prioritetai – tausojantis vartojimas ir vystomasis bendradarbiavimas –

prioriteto „Skurdas pasaulyje ir darnaus vystymosi iššūkiai“ atitikmuo,

atspindintis svarbiausius Lietuvos įsipareigojimus taikos užtikrinimo pasaulyje

ir skirtumų tarp išsivysčiusių ir besivystančių valstybių mažinimo srityse.

12.

Vidutiniškas 5–6 procentų

kasmetinis BVP prieaugis leistų per Strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki

2020 metų) pasiekti vidutinį 2003 metų ES valstybių narių ekonominio

išsivystymo lygį. Lėtas ekonomikos augimas neleistų pasiekti pagrindinio

darnaus vystymosi tikslo, nurodyto Strategijos I skyriuje, o greitas ekonomikos

augimas, kaip rodo skaičiavimai, keltų ir pernelyg spartaus aplinkos taršos

didėjimo pavojų. Taigi, nuosaikus, darnus ūkio sektorių ir regionų ūkio

vystymasis – vienas Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų.

13.

ES darnaus vystymosi strategijoje

teigiama, kad ekonominio ir socialinio regionų vystymosi netolygumas,

didėjantys gyventojų gerbūvio skirtumai – vienas iš didžiausių darnaus

vystymosi pavojų. Ekonominiai ir socialiniai Lietuvos regionų skirtumai

pastaruosius metus ne tik nesumažėjo, bet dar padidėjo, taigi regionų gyvenimo

lygio skirtumo mažinimas išsaugant jų savitumą – vienas Lietuvos darnaus

vystymosi prioritetų.

14.

Pagrindinių ūkio šakų (transporto,

pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas

didinant ekologinį jų efektyvumą ir įtraukiant aplinkos interesus į jų

vystymosi strategijas – itin svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas.

15.

Dėl labai prastų

daugumos senų daugiabučių namų šiluminių savybių, morališkai ir fiziškai pasenusios šilumos tiekimo infrastruktūros

energijos naudojimo būsto reikmėms efektyvumas Lietuvoje apie 1,8 karto

mažesnis negu daugelyje ES valstybių. Taigi, daugiabučių namų modernizavimas ir

šiluminės energijos sąnaudų būsto sektoriuje gerokas sumažinimas – vienas iš

Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų, tai, be kita ko, prisidėtų prie

visuotinių pastangų švelninti klimato kaitą.

16.

Lietuvai svarbūs ir šie ES darnaus

vystymosi strategijos prioritetai – pavojaus žmonių sveikatai mažinimas,

pasaulinės klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas, biologinės įvairovės

apsauga, nedarbo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Nors ES darnaus

vystymosi strategijoje kraštovaizdžio tvarkymo problemos nenurodytos,

atsižvelgiant į kraštovaizdžio apsaugos ir racionalaus tvarkymo svarbą,

Strategijoje ir tai pripažįstama prioritetu.

17.

Visuomenės švietimas (taip pat

aplinkosauginis švietimas ir aplinkai kuo mažiau žalos darančio gyvenimo būdo

propagavimas) – irgi vienas iš darnaus vystymosi prioritetų.

18.

Mokslinių tyrimų vaidmens

didinimas ir veiksmingesnis tyrimų rezultatų taikymas, modernių, mažesnį

neigiamą poveikį aplinkai darančių gamybos ir informacijos technologijų kūrimas

ir diegimas – taip pat Strategijos prioritetas.

19.

Strategijos įgyvendinimo

pagrindiniai principai yra šie

19.1.

pagrindinių teisių rėmimo ir

apsaugos principas. Politikoje daugiausia dėmesio skirti žmonėms – remti

pagrindines jų teises, kovoti su visų formų diskriminacija, padėti mažinti

skurdą, panaikinti socialinę atskirtį;

19.2.

vienodų sąlygų visų kartų ir tos

pačios kartos atstovams sudarymo principas. Patenkinti dabarties kartų

poreikius ir drauge nepakenkti ateities kartų galimybėms patenkinti jų

poreikius ES ir kitur;

19.3.

atviros ir demokratinės visuomenės

principas. Užtikrinti piliečių teises gauti informaciją ir galimybes kreiptis į

teismus;

19.4.

piliečių dalyvavimo principas.

Sustiprinti piliečių dalyvavimą priimant sprendimus. Skatinti švietimą darnaus

vystymosi klausimais ir ugdyti visuomenės sąmoningumą. Informuoti piliečius

apie jų daromą poveikį aplinkai ir galimybes pasirinkti darnesnius veiklos

būdus;

19.5.

įmonių ir socialinių partnerių

dalyvavimo principas. Sustiprinti socialinį dialogą, įmonių socialinę

atsakomybę, privataus ir viešojo sektorių partnerystę – skatinti jų

bendradarbiavimą ir bendrą atsakomybę, kad būtų užtikrintas darnus vartojimas

ir gamyba;

19.6.

politikos nuoseklumo ir

reglamentavimo principas. Skatinti visų politikos krypčių nuoseklumą ir vietos,

regioninių ir nacionalinių veiksmų darną, kad jie labiau prisidėtų prie darnaus

vystymosi;

19.7.

strategijos integravimo principas.

Skatinti ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos veiksmų integralumą, kad jie

būtų nuoseklūs ir vienas kitą sustiprintų, pavyzdžiui, atliekant subalansuotą

poveikio įvertinimą ir konsultuojantis su suinteresuotais subjektais;

19.8.

pasinaudojimo geriausiomis

turimomis žiniomis principas. Užtikrinti, kad politika būtų plėtojama,

vertinama ir įgyvendinama remiantis geriausiomis turimomis žiniomis, kad ji

būtų ekonomiškai pagrįsta ir ekonomiškai efektyvi;

19.9.

atsargumo principas. Jeigu yra

mokslinių abejonių, taikyti tinkamas vertinimo procedūras ir imtis prevencinių

veiksmų siekiant išvengti žalos žmonių sveikatai ir aplinkai;

19.10.

atsakomybės (teršėjas moka)

principas. Užtikrinti, kad kainos atspindėtų realias sąnaudas, kurias visuomenė

patiria dėl vartojimo ir gamybos veiklos, kad teršėjai sumokėtų už žmonių

sveikatai ir aplinkai jų daromą žalą;

19.11.

ekologinio efektyvumo principas.

Vadovaujantis šiuo principu, gamyba ir paslaugos turi augti daug greičiau nei

gamtos išteklių naudojimas, tai yra tam pačiam kiekiui gaminių pagaminti ir

paslaugų suteikti turi būti sunaudojama vis mažiau energijos ir kitų gamtos

išteklių. Gauti daugiau naudojant mažiau – šio principo taikymo tikslas;

19.12.

pakeitimo principas. Pavojingos

aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagos turi būti keičiamos nepavojingomis, o

išsenkantieji ištekliai – atsinaujinančiais;

19.13.

mokslo ir žinių bei technologinės

pažangos principas. Vadovaujantis šiuo principu, įvairių sektorių ir jų šakų

vystymasis turi būti pagrįstas šiuolaikiškais mokslo laimėjimais, žiniomis,

naujausiomis aplinkai kuo mažesnį neigiamą poveikį darančiomis technologijomis.

III. DARNAUS LIETUVOS VYSTYMOSI STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ,

GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ

20.

Darnaus Lietuvos vystymosi

strateginės analizės objektas – vidaus ir išorės veiksniai ir procesai,

lemiantys Lietuvos darnaus vystymosi stiprybes, silpnybes, galimybes ir

grėsmes. Strategijos vizija kurta, valstybės misija, strateginiai tikslai ir

priemonės šiems tikslams pasiekti nustatyti vadovaujantis strateginės analizės

rezultatais.

21.

Atliekant strateginę analizę,

išskirti 3 pagrindiniai darnaus vystymosi blokai – aplinkos kokybė ir gamtos

ištekliai, ekonomikos vystymasis, socialinis vystymasis. Analizuojant aplinkos

kokybės pokyčių stiprybes ir silpnybes, opiausių aplinkos problemų sprendimo

galimybes ir tikėtinas grėsmes, daugiausia dėmesio skirta pagrindiniams

aplinkos komponentams – orui, vandeniui, analizuotos klimato kaitos,

kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės problemos. Prie šio bloko priskirtas ir

atliekų tvarkymas. Ekonomikos vystymasis analizuotas pagrindinių ūkio šakų –

transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto ir turizmo – poveikio

aplinkai požiūriu. Socialinis vystymasis analizuojamas tik prioritetiniais

socialinio vystymosi aspektais – užimtumo, skurdo ir socialinės atskirties

problemoms. Prie šio bloko priskirtos dar visuomenės sveikatos, švietimo ir

mokslo, kultūrinio savitumo ir tapatumo išsaugojimo, darnaus vartojimo

problemos. Atskirai nagrinėjamos teritorijų vystymosi ir vystomojo

bendradarbiavimo problemos.

Aplinkos kokybė

Oras ir klimato kaita

Stiprybės

22.

Išlaikyta centralizuoto šildymo

sistema Lietuvos miestuose lėmė, kad sieros dioksido ir anglies monoksido

koncentracijos aplinkos ore nedidelės. Liovusis Lietuvoje naudoti benziną su

švino priedais, švino koncentracija miestų ore ir prie automagistralių sumažėjo

keleriopai. Atominė energetika užtikrino, kad net didėjant energijos

suvartojimui ir naudojant mažai atsinaujinančių energijos išteklių, šiltnamio

efektą sukeliančių dujų kiekis per visą nepriklausomybės laikotarpį iš esmės

nepakito. Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažėjo dėl to, kad

energetikos ir pramonės įrenginiai (elektros, šilumos, cemento, naftos produktų gamybos, chemijos pramonės ir kt.) įtraukti

į ES apyvartinių taršos leidimų sistemą, įgyvendintos kitos priemonės pagal ES

teisės aktų aplinkosaugos reikalavimus atliekų, vandens išteklių valdymo ir

nuotekų tvarkymo, biologinės įvairovės išsaugojimo, miškingumo didinimo ir

kitose srityse. Pasinaudojus ES parama, miestuose sukurta efektyvi

nepertraukiamo valstybinio aplinkos oro monitoringo sistema. Oro monitoringo

tinklas palaipsniui aprūpinamas šiuolaikiška ES reikalavimus atitinkančia

įranga.

Silpnybės

23.

Palyginti daug šiltnamio efektą

sukeliančių dujų ir teršalų į atmosferą išmetama dėl vis dar labai neefektyviai naudojamos šiluminės energijos,

pasenusių šilumos tiekimo sistemų ir daugumos anksčiau statytų namų prastų

šiluminių savybių. Aplinkos oro kokybė blogėjo ir išmetamų šiltnamio efektą

sukeliančių dujų daugėjo dėl nepakankamai išvystytos viešojo transporto

sistemos ir menko skatinimo naudotis alternatyviomis

susisiekimo priemonėmis, lėto šioms priemonėms palankios infrastruktūros

kūrimo, automobilių miestuose gausėjimo.

Galimybės

24.

Laiku parengus tinkamus projektus,

galima pasinaudoti ES struktūriniais fondais transporto, pramonės ir

energetikos įmonių keliamai oro taršai mažinti (aplinkosauginių technologijų

diegimas, aplinkkelių, dviračių takų tiesimas, daugiarūšių

transporto sistemų plėtra ir kita). Veiksmingas ES paramos naudojimas,

platesnis privačių lėšų pritraukimas leis modernizuoti ir renovuoti

šilumos ūkį ir pastatus, efektyviau naudoti energiją. Platesnis atsinaujinančių

energijos išteklių (vėjo, saulės, vandens, biomasės,

žemės gelmių energijos) naudojimas, mažos galios kogeneracinių elektrinių

plėtra, platesnis biokuro ir biodegalų naudojimas energetikoje ir

transporte sudarys galimybę sumažinti iškastinio organinio kuro naudojimą ir su

tuo tiesiogiai susijusią oro taršą, mažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Oro taršą mažinti padės toliau diegiamos ekoinovatyvios technologijos,

tausojančio vartojimo principų taikymas, aplinkosauginio audito, įmonių

socialinės atsakomybės skatinimas, diegiami „žaliųjų pirkimų“ principai.

Grėsmės

25.

Dėl numatomo didelio vartojimo ir gamybos augimo vis daugiau bus

vartojama pirminės energijos, taigi į atmosferą išmetama daugiau teršalų ir

šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę, kaip

numatyta Lietuvos stojimo į ES sutartyje, energijos poreikiams tenkinti reikės

daugiau iškastinio kuro. Į atmosferą bus išmetama kur kas daugiau teršalų ir

šiltnamio efektą sukeliančių dujų, tai gali sukliudyti įgyvendinti tarptautines

konvencijas ir kitus įsipareigojimus. Nepagerinus viešojo

kelių transporto eismo organizavimo ir viešojo transporto būklės,

visuomenė ir toliau nebus skatinama keisti mobilumo miestuose įpročių, dėl to

didėjantys kelių autotransporto srautai gali labai pabloginti Lietuvos miestų

aplinkos oro kokybę.

Vanduo

Stiprybės

26.

Vandens naudojimas (neskaitant jo

naudojimo energetikos reikmėms) pastaruosius 15 metų sumažėjo beveik 3 kartus,

1,5 karto sumažėjo ir nuotekų. Pastaruoju metu pastatyta nemažai naujų nuotekų

valymo įrenginių ir modernizuota esamų: 99 procentai buitinių ir gamybinių

nuotekų valomos. Organinių ir skendinčių medžiagų iš sutelktosios taršos

šaltinių patekimas į atvirus vandens telkinius sumažėjo daugiau kaip 6 kartus,

naftos produktų – daugiau kaip 5 kartus, azoto – apie 3 kartus, fosforo – apie

4 kartus. Sukurta vandens valdymo sistema, pagrįsta natūraliomis geografinėmis

upių baseinų ribomis. Nuo 2005 metų vykdoma nauja ES reikalavimus atitinkanti

Valstybinė aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programa, sudaranti galimybes

įvertinti paviršinių vandens telkinių esamą būklę, taršos pobūdį ir mastą,

parinkti tinkamas priemones jų būklei pagerinti. Lietuvoje geriamasis vanduo tiekiamas beveik tik iš požeminių

vandens šaltinių. Jo ištekliai gausūs – suvartojama tik apie trečdalį

išžvalgytų geriamojo vandens išteklių. Sudarytos palankios sąlygos tobulinti

geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Tiekiamu

geriamuoju vandeniu aprūpinama apie 74 procentai, nuotekų tvarkymo paslauga –

apie 63 procentai visų Lietuvos gyventojų. Sukurta didžiuma viešai

tiekiamam geriamajam vandeniui ir nuotekoms tvarkyti reikalingos

infrastruktūros. Išplėtota suvartojamo vandens kiekio apskaitos sistema.

Silpnybės

27.

Dauguma nuotekų valymo įrenginių

fiziškai ir morališkai pasenę, todėl tik apie 70 procentų nuotekų išvaloma

iki nustatytųjų normatyvų. Nemažai miestelių ir dauguma kaimų gyventojų būstų

neprijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Geriamąjį vandenį tiekia ir nuotekas tvarko įvairaus dydžio ir pajėgumo įmonės,

daugelis iš jų nepajėgios užtikrinti paslaugų kokybės ir plėtros. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų

savikaina kaimo gyvenamosiose vietovėse didėja sparčiau, negu vartotojų

pajamos. Daugelis vandens tiekimo įmonių, ypač mažosios, dirba nuostolingai, nepajėgia savarankiškai investuoti (skolintis). Dauguma sukurtos geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūros neatitinka poreikių – neekonomiška arba

susidėvėjusi. Vandens tiekėjai neturi pakankamai lėšų poreikius atitinkančiai

infrastruktūrai plėtoti ir prižiūrėti. Sąnaudų susigrąžinimo principas

netaikomas visuotinai, todėl vandens tiekėjai neturi užtektinai lėšų poreikius

atitinkančiai infrastruktūrai plėtoti ir prižiūrėti. Didžiąją dalį vandens

telkinių taršos sukelia žemės ūkio veikla, kurios neigiamą poveikį labai

sumažinti kol kas nepavyksta. Tobulintina maudyklų monitoringo sistema.

Galimybės

28.

Įgyvendinant ES vandens apsaugos

politiką reglamentuojančias direktyvas, galima naudoti ES struktūrinių fondų

paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, skirtas vandentvarkos

sektoriui, siekiant toliau modernizuoti ir plėsti geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Iki 2015 metų numatoma pertvarkyti

vandentvarkos sektoriaus valdymą – koncentruoti turtą ir paslaugų teikimą. ES

lėšos leis likviduoti pavojingiausius požeminio ir paviršinio vandens taršos

židinius ir užtikrinti gerą vandens telkinių ekologinę ir cheminę būklę.

Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skirtos lėšos leis sumažinti vandens

telkinių taršą iš žemės ūkio teritorijų. Naujausių, mažesnį neigiamą poveikį

aplinkai darančių technologijų, švaresnės gamybos būdų ir vadybos sistemų diegimas

pramonės įmonėse leis racionaliau naudoti išteklius ir žaliavas, mažinti

pavojingų medžiagų patekimą į vandens telkinius. Pertvarkius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektorius,

sustambinus vandens tiekimo įmones – sukoncentravus turtą ir geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, bus sudarytos sąlygos patikimai

ir saugiai teikti šias paslaugas optimaliomis kainomis, užtikrinti

nustatytuosius paslaugų kokybės, aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos

reikalavimus.

Grėsmės

29.

Visi Lietuvos upių baseinai

tarpvalstybiniai, todėl Lietuva, nors ir skiria daug dėmesio vandenų apsaugos

priemonių įgyvendinimui (taršos mažinimui), negalės užtikrinti geros vandens

telkinių būklės, jeigu tokių pat priemonių nesiims ir kaimyninės valstybės. Nepastačius ir nemodernizavus reikiamų nuotekų valymo

įrenginių ir nuotekų surinkimo tinklų, netaikant daugiau priemonių žemės ūkio

taršai mažinti, gali nepavykti iki reikiamo lygio sumažinti taršos. Neskyrus

pakankamai lėšų upių baseinų rajonų valdymo planų ir priemonių programoms

įgyvendinti, nepagerės vandens telkinių būklė, nebus pasiekta kitų nustatytų

vandensaugos tikslų. Deramai nerenovavus ir neišplėtus vandens centralizuoto

tiekimo sistemų, nebus užtikrinta

geriamojo vandens kokybė. Jeigu nebus likviduojamos cheminėmis medžiagomis

užterštos teritorijos, gali prastėti požeminio vandens būklė. Brangsta

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, negebama pasinaudoti ES fondų finansine

parama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo

reikalavimams įgyvendinti mažose aglomeracijose, didėja vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygų miestuose ir kaimo regionuose

skirtumai. Neužtikrinus geros kokybės

paslaugų už priimtiną kainą, gali būti naudojama vis mažiau sukurtos

infrastruktūros, teikiamos paslaugos gali tapti neįperkamos, taigi neprieinamos

mažas pajamas turintiems vartotojams.

Kraštovaizdžio ir

biologinė įvairovė

Stiprybės

30.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,

Lietuvos miškingumas nuosekliai didėja. Per

2005–2007 metus Lietuvos miškingumas padidėjo 1 procentu. Optimizuojant saugomų

teritorijų tinklą ir steigiant naujas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“

teritorijas, Lietuvos saugomų teritorijų plotas 2007 metais pasiekė jau 15,3

procento. Sėkmingai steigiami nauji saugomų teritorijų lankytojų centrai,

įrengiami pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės, rengiami nauji

gamtotvarkos planai. Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2004 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1526 patvirtintas Lietuvos

Respublikos kraštovaizdžio politikos krypčių aprašas, 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 909 – Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio politikos įgyvendinimo

priemonės. Parengta esamas valstybės gamtines sąlygas atitinkanti

kraštovaizdžio mokslinė studija.

Silpnybės

31.

Didelė problema – netolygus

teritorinis miškų išsidėstymas dėl

pavieniuose regionuose susiformavusių žemės naudojimo tradicijų. Tai neleidžia

užtikrinti, kad šalies miškai būtų pasiskirstę tolygiai, todėl būtina kai kur apželdinti mišku ir derlingesnius

dirvožemius. Dėl įvairių biurokratinių kliūčių neretai stringa valstybinių

parkų tvarkymo ir gamtotvarkos planų tvirtinimas. Visuomenė per mažai suvokia

apie kraštovaizdį kaip žmonių gyvenamąją aplinką, jame esančių gamtos ir

kultūros paveldo objektų apsaugos reikmes, principus, būdus. Nesukurtos

skatinimo ir kompensavimo sistemos kraštovaizdžio apsaugai ir jo įvairovei

užtikrinti.

Galimybės

32.

Reikia pakeisti teisės aktus, kad

būtų galima apželdinti mišku ir derlingesnius dirvožemius. Lietuvos miškingumo didinimo programos, patvirtintos

aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 (Žin., 2003, Nr. 1-10),

įgyvendinimas leis iki 2020 metų šalies miškingumą padidinti iki 34 procentų. Šiuo tikslu būtina skatinti

privačių žemių savininkus pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiamomis

galimybėmis gauti finansinę paramą, skiriamą naujiems miškams įveisti. Būtina ekonominėmis ir administracinėmis priemonėmis pasiekti,

kad būtų sėkmingai atkuriami išnaudoti karjerai, durpynai, sutvarkyti apleisti

seni ūkiniai pastatai. Numatoma sudaryti

kur kas geresnes kraštovaizdžio apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir planavimo

sąlygas – bus parengtas ir patvirtintas nacionalinio lygmens kraštovaizdžio

tvarkymo specialusis planas.

Grėsmės

33.

Į saugomas teritorijas, taip pat

Kuršių neriją labai intensyviai braunasi legalios ir nelegalios statybos. Kyla

grėsmė daugelio saugomų teritorijų išlikimui. Dėl lėšų stygiaus beveik nutrūko

išnaudotų karjerų, durpynų atkūrimo, apleistų senų ūkinių pastatų sutvarkymo

darbai. Urėdijoms perduodama vis mažiau valstybinės miškų ūkio paskirties

žemės, todėl kyla grėsmė, kad jos

neapželdins galimų apželdinti miškų ūkio paskirties žemės plotų.

Atliekų tvarkymas

Stiprybės

34. Sukurta atliekų tvarkymo teisinė bazė. ES atliekų

tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos laiku perkeliamos į Lietuvos

Respublikos nacionalinę teisę. Visų miestų, daugelio miestelių ir didesnių kaimų komunalinės atliekos

surenkamos centralizuotai, plėtojama šių atliekų surinkimo infrastruktūra.

Sukurti regioninių komunalinių atliekų tvarkymo sistemų pagrindai (įkurta 10

regioninių atliekų tvarkymo centrų, eksploatuojami ir statomi regioniniai

nepavojingų atliekų sąvartynai, kita regioninė atliekų tvarkymo

infrastruktūra). ES sanglaudos fondo dalinio finansavimo lėšomis kuriama

moderni nepavojingų atliekų tvarkymo infrastruktūra, uždaromi aplinkos apsaugos

ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkantys sąvartynai. Kuriama

pavojingų atliekų tvarkymo sistema, plečiamas pavojingų atliekų surinkimas ir

perdirbimas. Pradėta kurti regioninė komunalinių nuotekų valymo dumblo ir kitų

biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistema.

Silpnybės

35.

Atliekų prevencija – pagrindinis

atliekų tvarkymo politikos tikslas, tačiau nuveikta dar per mažai. Neišplėtotas atliekų naudojimas ir perdirbimas, daugelio atliekų šalinimas sąvartynuose – vis dar

pigiausias atliekų tvarkymo būdas. Savivaldybėse trūksta kvalifikuotų

darbuotojų ir lėšų atliekų tvarkymui efektyviau planuoti, komunalinių atliekų

tvarkymo sistemų priežiūrai ir kontrolei užtikrinti. Neužtikrintas reikiamas

medicininių atliekų tvarkymo sveikatos priežiūros įstaigose finansavimas.

Galimybės

36. Plėtojamos regioninės komunalinių atliekų tvarkymo

sistemos, skatinamos privačios investicijos į šią veiklą leis gerinti viešosios

komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybę. Platesniu mastu įdiegus

komunalinių atliekų (tarp jų ir pakuočių atliekų) pirminį rūšiavimą, susidarys daug

didesnės antrinių žaliavų perdirbimo

galimybės, sumažės šalinamų sąvartynuose atliekų, galės būti įvykdytos pakuočių

atliekų tvarkymo užduotys. Lietuva gauna ES finansavimą atliekoms tvarkyti.

Uždarius aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų

neatitinkančius sąvartynus ir pradėjus eksploatuoti regioninius nepavojingų

atliekų sąvartynus, atsiranda galimybė geriau kontroliuoti į sąvartynus

priimamas atliekas, skatinti atliekų rūšiavimą ir perdirbimą ar kitokį

naudojimą. Plėtojamas visuomenės aplinkosauginis švietimas ir informavimas

skatins visuomenę aktyviau prisidėti prie atliekų tvarkymo.

Grėsmės

37.

Atliekų tvarkymui neefektyviai

taikant principą „teršėjas moka“, nebus sukurta veiksminga atliekų tvarkymo

sistema. Neužtikrinus visuotinės, geros kokybės ir prieinamos viešosios

komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, gali didėti aplinkos teršimas

atliekomis. Netinkamais būdais tvarkant atliekas ir dėl to prastėjant aplinkos

kokybei, galimas neigiamas poveikis žmonių sveikatai. Neišplėtus komunalinių

atliekų rūšiavimo, bus sunku didinti atliekų naudojimą, o daug pavojingų

buityje susidarančių atliekų ir toliau bus šalinama nepavojingų atliekų

sąvartynuose.

Ekonomikos vystymasis

Transportas

Stiprybės

38.

Esamą automobilių parką daugiausia

sudaro Vakarų Europoje, Japonijoje ir Pietų Korėjoje gaminti automobiliai,

kurie ekonomiškesni ir mažai teršia aplinką. Labai pakito transporto sektoriuje

naudojamo kuro struktūra (2007 metais 57,2 procento automobilių degalų sudarė

dyzelinas, automobilių benzinas – 24,9 procento, suskystintos naftos dujos –

14,2 procento, biodegalai – 3,7 procento), todėl aplinką teršiančių ir klimato

kaitą skatinančių medžiagų, išmetamų į orą, padaugėjo mažiau nei buvo

suvartojama degalų. Plėtojamas automobilių kelių tinklas, gerėja jų kokybė ir

pralaidumas, tiesiami aplinkkeliai, asfaltuojami žvyrkeliai, diegiamos

automatizuotos eismo valdymo sistemos, rekonstruojamos sankryžos, tai leidžia

sumažinti miestų oro taršą, triukšmą ir eismo įvykių riziką. Vis dažniau

naudojamasi vidaus vandens transporto keliais, plėtojama laivyba Baltijos

jūroje. Plečiamas dviračių takų tinklas, tiesiami pėsčiųjų takai, diegiamos

triukšmą mažinančios inžinerinės priemonės tankiai apgyvendintose vietovėse.

Biodegalų gamyba ir naudojimas atitinka šioje srityje pirmaujančių ES valstybių

narių rodiklius. Geležinkelio riedmenų parko modernizavimas (iki 2014 metų

numatoma atnaujinti trečdalį lokomotyvų ir pakeisti senus visų šilumvežių

variklius naujais) leis racionaliau vartoti degalus, didinti geležinkelio

linijų pralaidumą. Darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimui transporto

sektoriuje daug dėmesio skiriama patvirtintuose strateginiuose dokumentuose.

Silpnybės

39.

Per silpna gyventojų motyvacija,

aplinkai nepalankūs jų mobilumo miestuose įpročiai. Lietuvoje labai daug senesnių nei 10 metų automobilių,

kurie išmeta į orą gana daug teršalų. Nepakankamai konkurencingas viešasis

transportas, dėl to vis dažniau naudojamasi privačiu transportu (ir senesniais

automobiliais). Kelių transportas orą teršia

labai smarkiai. Per menkai pralaidžios miestų gatvės, ypač senosiosiose miestų

dalyse, ir apvažiavimų stoka didina miestų oro taršą ir triukšmą. Dauguma

viešojo transporto priemonių morališkai ir fiziškai pasenusios, silpnai

plėtojami ir gerai neprižiūrimi dviračių takai ir daugiarūšės

miestų transporto sistemos, todėl daugumos miestų centrinėse dalyse oro

tarša didesnė. Sparčiausiai plėtojamas taršiausias transportas (kelių

transportas), o palankesniam aplinkai transportui (geležinkeliui, vidaus

vandens transportui) modernizuoti reikia didelių investicijų ir nemažai laiko.

Prasti geležinkelių techniniai parametrai neužtikrina reikiamo pralaidumo,

didėja avarijų tikimybė. Aplinkos oro taršą didina ir aplinkosauginiu požiūriu

nepakankamai veiksmingas krovinių vežimas geležinkeliais. Labai didelis

avaringumas automobilių keliuose.

Galimybės

40.

Efektyviai naudojant ES

struktūrinius fondus, galima sparčiau plėsti kelius, aplinkkelius, asfaltuoti

žvyrkelius, modernizuoti ir plėsti geležinkelių, taip pat ir europinės vėžės,

tinklą. Platesnis modernesnio geležinkelių transporto naudojimas, ypač

kroviniams gabenti, leis gerokai sumažinti kelių transporto į atmosferą

išmetamų teršalų, jų neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai.

Rekonstravus Klaipėdos jūrų uostą, parengus ir įgyvendinus kitus projektus,

dalį ES struktūrinių fondų lėšų bus galima naudoti šiuolaikiškoms daugiarūšėms

transporto sistemoms plėtoti ir oro taršai smarkiai sumažinti. Plačiau taikant

kapitalo partnerystės principus ir pritraukus privatų kapitalą į viešojo

transporto sektorių, susidarys galimybė sparčiau šį sektorių modernizuoti,

efektyviau naudoti energijos išteklius, mažinti savikainą ir paslaugų kainą,

neigiamą poveikį aplinkai.

Grėsmės

41.

Intensyviai plėtojant kelių transporto

sektorių, neskiriant daugiau dėmesio taršos kontrolei ir reguliavimui,

neskatinant automobilių parko atnaujinimo, gali pradėti sparčiai didėti oro

tarša. Dėl silpnos aplinkosauginės motyvacijos, ribotų investicijų į

geležinkelio transportą nebus galima sparčiau didinti ir greitinti krovinių

vežimo, efektyviau naudoti šį daug palankesnį aplinkai transportą. Ribotos

galimybės atnaujinti viešąjį kelių transportą gali

dar labiau skatinti naudotis privačiu transportu. Daugėja automobilių, sunkėja

eismo sąlygos, ribotas gatvių pralaidumas, nelankstus įstaigų darbo grafikas,

komplikuotas eismo organizavimas, dėl to didėja automobilių spūstys ne tik

centrinėse miestų dalyse, bet ir pagrindinėse kelių transporto arterijose,

miestų prieigose. Masinio susibūrimo objektų (prekybos centrų, laisvalaikio

objektų) statyba tam nepritaikytose vietose dar labiau sunkina susisiekimo

būklę mieste, kuria naujas spūsčių zonas, sukelia ilgalaikes ir sunkiai

įveikiamas pasekmes aplinkai ir gyventojų sveikatai. Nesudarius reikiamų

ekonominių sąlygų, nebus plėtojamas vienas palankiausių aplinkai – vidaus

vandenų transportas.

Užsitęsęs Klaipėdos jūrų uosto rekonstravimas ir

infrastruktūros plėtra mažina galimybę konkuruoti su gretimais Baltijos jūros

uostais, tai mažins ne tik ekonominio vystymosi galimybes, bet ir kliudys

plėtoti palankesnių aplinkai transporto priemonių ir daugiarūšes transporto

sistemas.

Pramonė

Stiprybės

42.

Įsigalėjus rinkos ekonominiams

santykiams, įvedus mokesčius už gamtos išteklius ir aplinkos taršą,

įgyvendinant ES reikalavimus neviršyti ES leistinų normatyvų pagal aplinkos

taršos rodiklius, padidėjo įmonių gamybos efektyvumas, taupiau naudojami gamtos

ištekliai, mažiau teršiama aplinka. Pramonės įmonėse diegiamos prevencinės

aplinkosaugos priemonės ir švaresnės gamybos metodai, aktyviai diegiamos

aplinkos ir kokybės vadybos sistemos. Sukurtos svarbios pramonės plėtros

sąlygos: įvykdytas privatizavimas, dideli struktūriniai pramonės pokyčiai,

tarptautinėse rinkose sėkmingai konkuruoja pramonės įmonės, pradeda burtis

klasteriai, yra nemažai kvalifikuotų specialistų, darbo jėgos kaina

konkurencinga, dabar nenaudojami gamybos pajėgumai gali būti naudojami kitokiai

pramoninei paskirčiai. 2008 metais priimtos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio

įstatymo pataisos, pagal kurias nuo 2009 m. sausio 1 d. taikoma pelno mokesčio lengvata, leidžianti iki 50 procentų sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms,

investuojančioms į esminį technologinį atsinaujinimą. Tai gali papildomai

skatinti įmones dar naudojamas senesnes technologijas keisti į ne tokias kenksmingas

aplinkai technologijas. Fizinė infrastruktūra neatitinka visų šiuolaikinių

standartų, tačiau yra tokio lygio, kad galėtų sėkmingai palaikyti pramonės

augimą. Turime mokslinį potencialą, kuris gali būti naudojamas pramonės

konkurencingumui plėtoti ir stiprinti. Pramonės įmonių vadovai turi sukaupę

unikalią darbo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių rinkose ir nemažą darbo

Vakarų rinkose patirtį. Pastarąjį dešimtmetį labai išaugo pramonės sektoriaus

ekologinis efektyvumas, vidutinės energijos sąnaudos BVP vienetui sumažėjo 1,7

karto, vandens sąnaudos – beveik 2 kartus. Sukurtos teisinės darnaus pramonės

vystymosi sąlygos.

Silpnybės

43. Dar nemažai

Lietuvos pramonės įmonių technologiškai atsilikusios: mažai mokslui imlius

produktus gaminančių įmonių, energijos, žaliavų ir vandens produkcijos vienetui

pagaminti sunaudojama vis dar gana daug (vidutiniškai 1,5–2 karto daugiau nei

ES-15 valstybėse narėse). Šių įmonių daroma žala aplinkai nemenka: gamybai

naudojama nemažai pavojingų aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagų. Mažai įmonių

naudoja antrines žaliavas. Neišplėtota

kooperacija tarp įvairių ūkio subjektų. Įmonės neturi užtektinai kompetencijos

ir išteklių inovacijoms savarankiškai plėtoti, beveik nevykdo tiriamosios

veiklos. Mokslo ir tyrimų sistema neorientuota į pramonės reikmes, neskatinamos

įmonių investicijos į technologijų plėtrą, menka verslo paslaugų

infrastruktūra. Nepakankamas finansinių paslaugų sektorius, didelė skolinto

kapitalo kaina. Nėra šalies darnaus pramonės vystymosi programų. Trūksta visuomenei

prieinamos informacijos apie pramonės įmonių poveikį

aplinkai. Darbo našumas, palyginti su ES-27, menkas (2007 metais darbo našumas

vienam darbuotojui, išreikštas perkamosios galios standartais, sudarė

61,4 (ES-27 = 100).

Galimybės

44.

Pramonės plėtrą, pertvarką ir

sistemišką jos infrastruktūros tvarkymą paspartins techninė, konsultacinė ir

finansinė ES parama, didelės galimybės pritraukti užsienio kapitalą ir

technologijos naujoves, didėjanti įmonių vadovų kompetencija ir sukaupta

veiklos tarptautinėse rinkose patirtis. Atsigaunanti Rusijos ekonomika atvers

puikias galimybes Lietuvos įmonėms pasinaudoti veiklos šioje rinkoje ir Vakarų

rinkose patirtimi. Įsitraukimas į bendrą ES mokslo erdvę leis sparčiau ir

veiksmingiau naudoti ES valstybių pramonės ir mokslo potencialą. Bendra ES

rinka ir teisinės ūkinės veiklos sąlygos leis sparčiau integruotis į stiprius

klasterius ir padidins Lietuvos patrauklumą investicijoms. Taupant energiją,

lėčiau didės jos poreikis, nereikės sparčiai didinti energijos

gamybos įrenginių galios, taigi lengviau bus sprendžiamos aplinkos apsaugos

problemos.

Grėsmės

45. Didžiausia potenciali grėsmė pramonės plėtrai būtų

klaidingai valstybės lygiu suvokta mokslo, žinių ir inovacijų svarba (kuo

lėčiau bus kuriama efektyvi nacionalinė inovacijų sistema, tuo daugiau lėšų ir

pastangų prireiks norint neatsilikti). Kai kurie pramonės sektoriai nevisiškai

pasirengę pasinaudoti ES struktūrinių fondų lėšomis.

Dėl to gali nebūti laiku sukurtos palankios investicijoms sąlygos. Uždarius

Ignalinos atominę elektrinę, gali pabrangti elektros energija.

Energetika

Stiprybės

46. Gera esama (iki

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo) pirminės energijos balanso struktūra,

kurią sudaro atominė energija, nafta ir naftos produktai, gamtinės dujos, vis

plačiau naudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai, galimybė

daugelyje energetikos įmonių naudoti įvairių rūšių kurą. Gerai išplėtoti

energetikos pajėgumai: elektrinės, naftos perdirbimo gamykla, naftos ir jos

produktų importo ir eksporto terminalai, gamtinių dujų tiekimo sistema,

centralizuoto šilumos tiekimo sistemos ir kita. Sukaupta biodegalų gamybos

patirtis, sukurti jų gamybos pajėgumai ir numatoma plėtra leis įvykdyti ES

reikalavimus 2010 metais šalies degalų rinkoje apie 5,75 procento transportui

naudojamų naftos produktų pakeisti biodegalais. Restruktūrizuotas elektros

energetikos ūkis ir pasirengta integruotis į bendrą Baltijos elektros rinką.

Visose energetikos sektoriaus grandyse dirba aukštos kvalifikacijos

specialistai. Sukurta jų rengimo ir tobulinimo sistema iki šiol tenkino šalies

poreikius, o Lietuvos universitetai ir mokslo įstaigos pajėgūs parengti

kvalifikuotus specialistus. Įgyvendintas

Estijos–Suomijos elektros energijos tinklų sujungimo projektas „Estlink“,

pradėta prekyba elektros energija naujuoju 350 MW elektros energijos perdavimo

galios kabeliu. Pagal šį projektą Baltijos elektros energetikos sistema pradėta

jungti su Skandinavijos elektros energetikos sistema, sudaryta galimybė

dalyvauti Skandinavijos valstybių elektros rinkoje, patikimiau apsirūpinama

elektros energija, taigi sumažėjo priklausomybė nuo Rusijos.

Silpnybės

47.

Lietuvos elektros ir dujų tinklai

neturi jokių tiesioginių ryšių su Vakarų Europos energetikos sistemomis.

Lietuvos elektros energetikos sistemos patikimumas ir elektros energijos

importo galimybės priklauso nuo Rusijos valstybinės energetikos bendrovės. Negalimas alternatyvus gamtinių dujų tiekimas, išlieka

priklausomybė nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo (po Ignalinos atominės

elektrinės uždarymo dujų poreikis padidės iki 75 procentų). Labai

pabrangusios gamtinės dujos. Daugelis elektrinių, elektros tinklų,

transformatorių pastočių ir vamzdynų fiziškai ir morališkai susidėvėję.

Pereinamuoju į rinkos ekonomiką laikotarpiu labai sumažėjus šilumos poreikiams,

daugelis centralizuoto šilumos tiekimo sistemų veikia ne optimaliomis

sąlygomis, taigi naudojamos neefektyviai. Šilumos tiekimo tinklai daug kur

pasenę, pažeisti korozijos, tačiau atnaujinami per lėtai, todėl centralizuoto

šilumos tiekimo sistemose didelė avarijų tikimybė. Iki 1990 metų pastatytų

gyvenamųjų namų ir kitų pastatų centrinio šildymo ir karšto vandens tiekimo

sistemos susidėvėjusios ir nepritaikytos racionaliai naudoti energiją. Dauguma

vartotojų negali savarankiškai reguliuoti suvartojamos šilumos kiekio,

sumažinti neracionalių jos sąnaudų.

Galimybės

48. Efektyviau vartojant energiją, lėčiau didės energijos poreikis, mažės importuojamo kuro,

bus lengviau spręsti aplinkosaugos problemas. Esami šalies magistraliniai

dujotiekiai leidžia ateityje padidinti gamtinių dujų tiekimą Lietuvos

vartotojams. Brangstant importuojamam organiniam kurui, turimi, tačiau iki šiol

dar per mažai naudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai

(energetiniai želdiniai, šiaudai, durpės, biodujos, komunalinės, miško kirtimo

ir kitos degiosios atliekos ir žaliavos biodegalams gaminti, vėjo, vandens,

žemės gelmių energija) gali būti pradėti naudoti plačiau, sumažės priklausomybė

nuo kuro importo, sušvelnės neigiami organinio kuro kainų didėjimo padariniai.

Energetikos sektoriaus restruktūrizavimas paspartins bendros Baltijos valstybių

energijos rinkos kūrimą. Modernizavus esamas centralizuoto šilumos tiekimo

sistemas, galima gerokai išplėsti šilumos ir elektros gamybą kogeneracinėse

elektrinėse, o kartu daug efektyviau naudoti pirminės energijos išteklius,

sumažinti aplinkos taršą. Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimas su

Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis padidins energijos tiekimo

patikimumą ir leis integruotis į Vakarų Europos elektros rinką. Lietuvoje

įrengus požeminę gamtinių dujų saugyklą ir pastačius suskystintųjų gamtinių

dujų importo terminalą, gamtinės dujos būtų tiekiamos patikimiau.

Grėsmės

49. Lietuvos, neturinčios užtektinai savų pirminės energijos

išteklių, ekonomika priklauso nuo šių išteklių importo (dujos iš vienintelio

tiekėjo) ir yra pažeidžiama, ypač tada, jeigu sutriktų jų tiekimas ar imtų

sparčiai didėti kainos. Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir jos

reaktorių išmontavimas nespėjus įrengti būtinų konkurencingų elektros energijos

generavimo šaltinių ir įgyvendinti energijos tiekimo tinklo patikimumo

priemonių, ypač nepastačius tarpsisteminių jungčių su Lenkija ir Švedija, gali

kelti rimtą grėsmę stabiliam aprūpinimui elektros energija, o padidėjusios

energijos kainos tapti sunkiai pakeliama našta vartotojams ir šalies

ekonomikai. Investicijų, reikalingų elektros perdavimo tinklui atnaujinti,

stoka gali kelti didelių sisteminių avarijų grėsmę. Dėl per lėto centralizuoto

šilumos tiekimo sistemų modernizavimo vis daugiau vartotojų galėtų nuo jų

atsijungti, tai sukeltų rimtų aplinkosaugos,

ekonominių ir socialinių problemų. Į požeminės gamtinių dujų saugyklos ir

suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo įrengimą reikia didelių

investicijų.

Žemės ūkis

Stiprybės

50.

Nors augalininkystės produkcijos

gamyba pastaraisiais metais didėjo, pesticidų paskutinį dešimtmetį naudota

mažiau. Labai pagerėjo naudojamų pesticidų kokybė. Mineralinių trąšų taip pat

naudojama kur kas mažiau (azoto, fosforo ir kalio veikliosios medžiagos – daug

mažiau negu kitose ES valstybėse narėse). Dėl subalansuoto tręšimo labai

sumažėjo mineralinių trąšų, visų pirma azoto junginių išplovimas į gruntinius

vandenis ir paviršinius vandens telkinius, taip pat jų eutrofikacija. Kadangi

mažiau naudojama mineralinių trąšų ir pesticidų, pagerėjo žemės ūkio

produkcijos kokybė. Plečiasi ekologinės gamybos plotai. Dauguma stambių

gyvulininkystės kompleksų įdiegė šiuolaikiškas technologijas, dėl to labai

sumažėjo neigiamas poveikis aplinkai, visų pirma paviršinių ir gruntinių

vandenų tarša. Lietuvos Respublikos Vyriausybė remia ekologinių ūkių plėtrą, ir

jų nuolat daugėja. Parengti teisės aktai,

reglamentuojantys aplinkos monitoringą stambių gyvulininkystės kompleksų

teritorijose, tai leidžia kontroliuoti jų poveikį paviršinio ir požeminio

vandens telkiniams.

Silpnybės

51.

Dėl pernelyg intensyvios

melioracijos sunaikinta daug natūralios augmenijos plotų, sodybų želdinių,

suintensyvėjo dirvožemio erozija, padaryta didžiulės žalos Lietuvos

kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei. Dėl intensyvaus mineralinių trąšų

naudojimo tuo laikotarpiu labai padidėjo pasklidusi žemės ūkio tarša, todėl

dauguma paviršinių vandens telkinių ir nemažai gruntinių vandenų stipriai

eutrofikuota. Ekologinio ūkininkavimo plėtra kai kuriuose sektoriuose per lėta,

dar nedaug sertifikuotų ekologinės gyvulininkystės ūkių ir perdirbimo įmonių.

Produkcija nepakankamai pritaikyta rinkai, dėl to sunku formuoti prekybos

ekologiškais produktais rinkodaros sistemą. Dėl kiaulių kompleksų plėtros

pastaruoju metu didėja su tuo susijusi aplinkos tarša, neigiamas poveikis

žmonėms.

Galimybės

52. Pasaulyje reikės vis daugiau maisto produktų, taip pat

ir natūralių sveikų produktų, taigi plėsis jų rinka ir realizavimo galimybės.

Mažiau aplinkai kenksmingą ūkininkavimą diegiant ne tik ekologiniuose,

bet ir tradiciniuose Lietuvos ūkiuose, naudojant mažiau mineralinių trąšų ir

augalų apsaugos cheminių priemonių, mažiau azoto turinčius pašarus, bus mažiau

teršiama aplinka ir auginami natūralesni maisto produktai. Ekologiškai užauginti

žemės ūkio ir maisto produktai galės sėkmingai konkuruoti ES ir kitų valstybių

rinkose. Plėtojant ne tik tradicinę, bet ir rentabilesnę (sodininkystė,

daržininkystė, uogininkystė, gėlininkystė), energijos išteklių

poreikį tenkinančią augalininkystę, techninių ir vaistinių kultūrų

auginimą, netradicinius kaimo verslus, padidės mažesnių ūkių konkurencingumas,

bus užtikrinamas palankesnis ekonominis, socialinis

ir kultūrinis kaimo vystymasis. Pradėjusių veikti ES paramos žemės ūkiui fondų

lėšomis plečiamas ekologinis ūkininkavimas.

Grėsmės

53.

Nesukūrus reikiamų ekonominių ir

teisinių ekologinių ūkių plėtros mechanizmų ir ekologiškų produktų

realizavimo infrastruktūros, ekologinių ūkių plėtra sulėtės. Stambinant

dirbamos žemės plotus, sutelkiant gyvulius ir paukščius stambiose fermose ir

kompleksuose, kyla grėsmė, kad nebus laikomasi visų ES keliamų augalininkystės,

gyvulių ir paukščių laikymo, mėšlo tvarkymo reikalavimų. Pasaulyje išaugus

maisto produktų poreikiui, padidės maisto produktų gamybos ir ūkininkavimo

veiklos intensyvumas, kuris gali lemti didesnį pesticidų ir mineralinių trąšų

naudojimą. Išaugusi maisto produktų paklausa didins užsienio investuotojų

plėtrą – daugės stambių gyvulių ir paukščių auginimo kompleksų, iškils neigiamo

žemės ūkio poveikio aplinkai grėsmė.

Būstas

Stiprybės

54.

Lietuvoje 2007 metais buvo apie

814 tūkst. būstų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apie 463 tūkst. būstų

vienbučiuose ir dvibučiuose namuose (privačiuose namuose). Būsto infrastruktūra

išvystyta gana gerai. 74 procentai visų gyventojų prijungta prie geriamojo

vandens tiekimo ir 63 procentai – prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, apie

73 procentai būstų pajungta prie centralizuoto šilumos tiekimo. Daugumos miestų

ir miestelių buitinės atliekos surenkamos centralizuotai, kaimo tipo

gyvenvietėse diegiama konteinerinė atliekų tvarkymo sistema. Gyventojai būstus

privatizavo už investicinius čekius. Šiuo metu apie 97 procentai būstų

privačios nuosavybės teise priklauso juose gyvenantiems asmenims. Socialinio

būsto fondas 2007 metų pabaigoje siekė apie 27 717 būstų. Tai sudaro 2,9

procento viso šalies būsto fondo. 2004 metais patvirtinta Lietuvos būsto

strategija, nuo 2004 metų įgyvendinama Socialinio būsto plėtros programa, nuo

2005 metų – ir Daugiabučių namų modernizavimo programa. Socialinio būsto fondas

2004–2007 metais padidėjo daugiau nei 2 200 butų. Panaudojus juos ir kitus

ištuštėjusius savivaldybėms priklausančius būstus, socialiniu būstu aprūpinta

daugiau nei 4 200 šeimų ir vienišų asmenų. Sukurtas ir įgyvendinamas

valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo mechanizmas. Su

valstybės parama 2005–2007 metais modernizuoti 228 daugiabučiai namai.

Silpnybės

55.

Daugumos daugiabučių namų ir

nemažos dalies individualių namų sienų ir langų šiluminė varža labai maža,

todėl būstui šildyti naudojama daug energijos (per dieną vidutiniškai apie 200

kJ vienam laipsniui 1 kv. metrui): 2–2,5 karto daugiau, negu daugumoje ES

šiaurės valstybių. Centralizuoto šildymo infrastruktūra pasenusi ir energetiniu

požiūriu neefektyvi, ypač dideli energijos nuostoliai skirstomuosiuose

tinkluose, todėl butų šildymo sąnaudos labai didelės – apie 10 procentų

vidutinių šeimos pajamų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo

infrastruktūra neatitinka poreikių, neekonomiška arba susidėvėjusi. Komunalinių

atliekų surinkimo paslaugos dažnai neatitinka vartotojų poreikių. Būstams

prižiūrėti gyventojai skiria labai mažai lėšų, daug kur labai prasta bendro

naudojimo objektų būklė, daugiabučių namų bendrijos kuriamos labai iš lėto,

daugumos daugiabučių namų būklė blogėja.

Galimybės

56.

Lietuvai integruojantis į ES,

priimami teisės aktai, liberalizuojantys būsto infrastruktūros valdymą,

didinantys atsakomybę, griežtinantys atskaitomybę. Vandens tiekimo ir buitinių atliekų

tvarkymo plėtrai ES teikia didelę paramą. Tai spartina atsiperkančiųjų būsto

infrastruktūros objektų kūrimą. ES taip pat skiria subsidijas CO2

išmetimų į aplinką mažinimo programoms finansuoti, tarp jų daugiabučiams namams

atnaujinti ir socialiniam būstui plėtoti probleminėse teritorijose. Tai leistų

paspartinti energijos taupymo būste priemonių įgyvendinimą, skatinti pastatų

atnaujinimą, šilumos tiekimo infrastruktūros modernizavimą ir socialinio būsto

plėtrą. ES struktūrinių fondų ir valstybės parama leis sparčiau spręsti opiausias

namų ūkio problemas. Patobulinus gyvenamųjų namų bendrijų steigimo, gyvenamųjų

pastatų priežiūros teisinę bazę, įgyvendinant Daugiabučių namų modernizavimo

programą, atnaujinant ir modernizuojant būstus ir didinant jų energinį

naudingumą, turėtų mažėti energijos sąnaudos būstui šildyti, pagerėti jų

valdymas ir priežiūra.

Grėsmės

57.

Jeigu nebus skirta pakankamai

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų Daugiabučių namų

modernizavimo programai įgyvendinti, sulėtės energijos sąnaudų senos statybos daugiabučiuose

namuose mažinimo procesas. Jeigu didės energijos kainos ir nesumažės jos

vartojimas gyvenamosiose patalpose, mažiau pasiturintiems gyventojams gali būti

sunku apmokėti sąskaitas už ją, taigi padidėtų jų įsiskolinimas energijos

tiekėjams, o tai gali turėti neigiamų socialinių padarinių.

Turizmas

Stiprybės

58.

Sparčiai didėja turistų srautai ir pajamos iš atvykstamojo turizmo. Turizmo sukurto

BVP didėjimas daro mažesnį nei kitų ūkio šakų neigiamą poveikį aplinkai.

Patraukli sritis investicijoms ir nuolat auganti aktyvaus poilsio ir sveikatingumo paslaugų

paklausa. Palanki geografinė padėtis – arti didelės užsienio turizmo rinkos.

Didelis gamtos ir kultūros potencialas, mažai urbanizuotas kaimo kraštovaizdis.

Patrauklios turizmo paslaugų kainos ir gera kokybė, svetingumas. Sparčiai

auganti apgyvendinimo paslaugų ir laisvalaikio pramogų pasiūla. Gausūs etniniai

ryšiai su užsienio valstybėmis. Sukurta turizmo teisinio reguliavimo ir

planavimo sistema.

Silpnybės

59.

Trumpas turistinis sezonas, lėtai

kuriama infrastruktūra sezoniškumo poveikiui mažinti. Nepakankamas

kultūros paveldo ir gamtinių teritorijų (tarp jų – saugomų) pritaikymas

lankymui. Dideli neorganizuotų turistų (poilsiautojų) srautai rekreacinėse

vietovėse. Per maža laisvalaikio veiklos įvairovė ir jos diversifikavimas pagal

turistų pajamų lygį. Silpnoka turizmo informacijos sklaida ir rinkodara.

Neišplėtota sveikatingumo paslaugų pasiūla ir aktyvaus poilsio (vandens

turizmo, dviračių turizmo) viešoji infrastruktūra. Per mažai išplėtotas turistinės

klasės apgyvendinimo paslaugų sektorius. Kvalifikuotų darbuotojų stygius ir

mažas turizmo sektoriaus vidutinis darbo užmokestis. Didelė turizmo paslaugų

koncentracija didžiuosiuose miestuose ir periferinių vietovių atsilikimas.

Planavimo netolygumai. Per menkai turizmui naudojamos kurortų ir kurortinių

teritorijų, rekreacinių vietovių galimybės. Neišplėtota sveikatingumo paslaugų

pasiūla ir aktyvaus poilsio infrastruktūra.

Galimybės

60.

Turizmo sektoriaus plėtros

galimybes sudaro: palankių šalies geopolitinių ypatumų racionalus naudojimas,

plėtojami Lietuvos tarptautiniai ryšiai,

mokslo, kultūros ir ekonomikos bendradarbiavimas, didėjantys turistų srautai ir pajamos iš atvykstamojo

turizmo, naujų patrauklių aktyvaus poilsio ir kultūrinio turizmo maršrutų sistemos

sukūrimas šalies regionuose, prioritetinis turizmo plėtros skatinimas

regionuose, nepalankiose ūkininkauti ir gausių rekreacinių išteklių vietovėse,

efektyvus ES struktūrinių fondų ir kitų tarptautinių programų paramos

naudojimas, didėjančios gyventojų pajamos, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo

produktų paklausa.

Grėsmės

61.

Lietuvos regionų ekonominių ir socialinių skirtumų didėjimas, gyventojų

perkamosios galios mažėjimas, per menkas turizmo plėtros finansavimas, rekreacinių

išteklių ir kultūros paveldo vertybių kokybės prastėjimas ir naudojimo

galimybių mažėjimas, nesugebėjimas sukurti patrauklų Lietuvos turizmo įvaizdį,

nepagerėjęs šalies pasiekiamumas, didėjanti turizmo specialistų migracija į

kitas ES valstybes, nesugebėjimas laiku reaguoti į darnaus vystymosi principų

ir teisinės bazės taikymo trūkumus, neadekvačių ribojimų taikymo pasekmės.

Socialinis vystymasis

Užimtumas

Stiprybės

62.

Lietuvoje sukurta nuosekli

užimtumo politikos įgyvendinimo sistema, kurios tikslas – visiškas užimtumas,

darbo kokybės ir našumo gerinimas, socialinė ir teritorinė sanglauda.

Kvalifikuotas administravimas ir šiuolaikiški finansavimo principai leidžia

pritraukti į darbo rinką ir joje išlaikyti kuo daugiau žmonių, skatinti jų

požiūrį į darbą kaip į visą gyvenimą trunkantį ciklą. Ganėtinai išsilavinusi

darbo jėga psichologiškai prisitaikė prie rinkos ekonomikos reikalavimų.

Įgyvendinamos užimtumo politikos priemonės, skirtos darbo rinkai modernizuoti,

užimtumo didėjimui ir investicijoms į žmogiškąjį kapitalą skatinti.

Silpnybės

63.

Nepakankamas gyventojų ekonominis

aktyvumas ir užimtumas. Dėl gana nelanksčios darbo rinkos pernelyg sunkiai

prisitaikoma prie struktūrinių pokyčių, darbo rinka segmentuota. Vis dar

didelis nelegalaus darbo mastas. Darbas dar finansiškai nepatrauklus.

Nepakankamas jaunimo verslumas. Ypač jautrus ekonominių sąlygų pokyčiams

jaunimo nedarbas. Per mažai naudojamasi mokymosi visą gyvenimą galimybėmis,

nėra veiksmingos darbuotojų perkvalifikavimo sistemos. Trūksta patrauklių,

įvairias paslaugas teikiančių mokymosi visą gyvenimą institucijų

suaugusiesiems. Švietimo sistema sunkiai prisitaiko prie kintančios rinkos.

Galimybės

64.

Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo

saugumo pusiausvyros siekimas, kaip atsakas į ūkio struktūrinius pokyčius, leis

tinkamiau ir greičiau spręsti užimtumo didinimo problemas. Modernių

technologijų diegimas, drauge mokymosi visą gyvenimą sistemos tobulinimas

atvers didesnes galimybes naudoti kvalifikuotą darbo jėgą, didinti darbo našumą

ir užmokestį, mažinti darbo jėgos emigraciją. Geresnis darbuotojų ir įmonių

gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių, naujų lanksčių darbo organizavimo formų

plėtra, darbo saugos ir sveikatos stiprinimas gerins darbo kokybę, šalins

kliūtis jaunimui įsidarbinti, didins tėvų galimybes lanksčiai derinti darbo ir

šeimos įsipareigojimus. Investicijos į energijos naudojimo efektyvumo didinimą,

atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir naudojimą, teršalų, įskaitant

šiltnamio efektą sukeliančias dujas, išmetimą į aplinką mažinančias

technologijas didintų „žaliųjų“ darbo vietų, prisidėtų prie aplinkos kokybės

gerinimo ir ekonomikos skatinimo.

Grėsmės

65.

Integruoto požiūrio į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo saugumo

pusiausvyrą stoka gali kliudyti didėti

užimtumui ir darbo jėgos ekonominiam aktyvumui. Nelanksti darbo rinka, restruktūrizuojant

ūkį, veikiant globalizacijos procesams, gali kliudyti mažinti nedarbą, diegti

inovacijas, modernias technologijas, mažinti aukštos kvalifikacijos darbo jėgos

poreikį. Tolesnė darbo jėgos, ypač aukštos kvalifikacijos, emigracija gali stabdyti

ekonomikos plėtrą. Dėl regionų plėtros netolygumo toliau didėjantys užimtumo ir

nedarbo skirtumai gali labai išderinti darbo paklausą ir pasiūlą, didinti darbo

jėgos kvalifikacijos ir darbo patrauklumo skirtumus.

Skurdas ir socialinė atskirtis

Stiprybės

66.

Lietuva nuo 2000 metų įgyvendina

skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politiką, kuri grindžiama kiekybiškai

išreikštais tikslais, finansiškai pagrįstomis priemonėmis ir įgyvendinimo

stebėsena. Tapusi ES nare, Lietuva aktyviai dalyvauja vykdant pagal atvirojo

koordinavimo metodą ES lygmeniu koordinuojamą socialinės apsaugos ir socialinės

aprėpties formavimo ir įgyvendinimo politiką. Skurdo ir socialinės atskirties

mažinimo politika – vienas iš pagrindinių prioritetų, lemiančių spartesnį

socialinių problemų sprendimą. Plėtojamas tarpinstitucinis ir tarpžinybinis

bendradarbiavimas priimant sprendimus, padidėjo vietos bendruomenių ir

nevyriausybinių organizacijų vaidmuo.

Silpnybės

67.

Lietuvos socialinę būklę labai

veikia esminiai ilgalaikiai demografiniai pokyčiai – gyventojų skaičiaus

mažėjimas ir su tuo susijęs visuomenės senėjimas. Vis dar didelė skurdo rizika,

ypač tam tikrų gyventojų grupių (asmenų, kurie vieni augina vaikus,

daugiavaikių šeimų, darbo neturinčių asmenų), didelė pajamų nelygybė, dideli

regioniniai gyvenimo lygio, gyvenimo kokybės, socialinės būklės skirtumai.

Visuomenė sensta, didėja socialinės apsaugos išlaidos, esant nepalankiai

ekonominei būklei, gali mažėti jau ir dabar gana mažos socialinės apsaugos

išmokos. Tai riboja pensinio amžiaus žmonių ir kitų nedirbančių šalies

gyventojų pajamų augimo galimybes ir didina jų skurdo riziką.

Galimybės

68.

Makroekonominis stabilumas,

didėjantis užimtumas, augančios realios pajamos sudaro palankias sąlygas kovoti

su skurdu ir socialine atskirtimi. Vykdoma aktyvi įtraukties politika, lemianti

užimtumo ir socialinės politikos tarpusavio sąveiką. Vykdomos aktyvios darbo

rinkos politikos priemonės padeda ekonomiškai neaktyviems, bet galintiems ir

norintiems dirbti gyventojams pasirengti darbo rinkos pokyčiams ir iššūkiams,

įgyti darbo rinkoje vertinamų kompetencijų ir aktyviai į ją įsilieti.

Socialinės apsaugos sistema sudaro galimybę negalintiesiems dirbti arba

laikinai neturintiesiems darbo užsitikrinti apsaugą nuo atskirties ir skurdo.

Plečiama socialinių paslaugų infrastruktūra, didinamas paslaugų prieinamumas,

kontroliuojama teikiamų paslaugų kokybė.

Grėsmės

69.

Senėjanti visuomenė ir lėtėjantis

ekonomikos augimas mažina galimybes finansuoti socialinės apsaugos sistemą.

Ekonominis nestabilumas labiausiai blogina mažiausias pajamas turinčių

gyventojų socialinę būklę. Neišspręsta didelės pajamų nelygybės ir pensijų

sistemos ilgalaikio tvarumo problema.

Visuomenės sveikata

Stiprybės

70.

Vis daugiau dėmesio skiriama

moderniajai, socialinių partnerių bendradarbiavimu pagrįstai visuomenės

sveikatai ir jos stiprinimui. Kuriama efektyvi visuomenės sveikatos priežiūros

ir kontrolės sistema, skatinanti sveiką gyvenseną, sveikos aplinkos kūrimą ir

išsaugojimą, užtikrinanti tinkamą sveikatos priežiūrą, pagrįstą tarptautine

patirtimi ir moksliniais įrodymais. Gyventojai gauna daugiau informacijos apie

sveikatos išsaugojimą ir ligų prevenciją, labiau domisi aplinkos poveikiu

sveikatai ir sveika gyvensena.

Silpnybės

71.

Per mažai investuojama į sveikatos

politiką, visuomenės sveikatos specialistų kompetencijos didinimą ir

infrastruktūros plėtrą, bendruomenių sveikatos stiprinimo pajėgumų didinimą,

socialinių ir ekonominių veiksnių poveikio analizę. Per menkos pastangos

sveikatos politikos tikslus įtraukti į ūkio strategijas, regioninę ir

savivaldos politiką. Per mažai bendradarbiauja sveikatos, socialinės apsaugos,

švietimo, teisėsaugos institucijos visuomenės sveikatos priežiūros klausimais.

Nenustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų visuomenės

sveikatos priežiūrai finansuoti planavimo kriterijai. Stokojama sveikatinimo

išteklių telkimo ir investicijų į sveikatą skatinimo mechanizmų. Neįteisinta

ekonominė atsakomybė už ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai.

Galimybės

72.

Formuoti ir įgyvendinti sveikatos

politiką, atsižvelgiant į Pasaulio sveikatos organizacijos ir ES įgyvendinamų

prioritetinių sričių (sveikatos, regioninės plėtros, socialinės politikos ir

kt.) gaires. Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, susijusį su visuomenės

sveikatos priežiūra, dalyvauti įgyvendinant

tarptautines programas. Kurti pirminės sveikatos priežiūros

infrastruktūrą, visuomenės sveikatos biurus, taip sudaryti galimybes plėtoti

sveikatos stiprinimo veiklą bendruomenėje.

Grėsmės

73.

Plėtojamas medicininis visuomenės sveikatos priežiūros modelis, t. y.

prie šios veiklos mažai prisideda kitos ministerijos ir savivaldos, mokslo

institucijos, vyrauja ligų ir traumų gydymo, profilaktikos, o ne sveikatos

stiprinimo ir sveikos gyvensenos skatinimo veikla. Didėja Lietuvos nacionalinės

sveikatos sistemos plėtros socialiniai ir ekonominiai netolygumai. Senstanti

šalies visuomenė, didėjanti jaunų darbingo amžiaus gyventojų emigracija didina

krūvius ir sveikatos priežiūros sistemos išlaidas,

gausėja privalomojo sveikatos draudimo sistemos finansinių problemų.

Intensyvi gyventojų, pirmiausia jaunimo, migracija iš kaimiškųjų ir atokių

regionų mažina galimybes juose plėtoti modernią visuomenės sveikatos priežiūrą.

Nedarbas, kitos ekonominės ir socialinės problemos mažina gimstamumą, gausėja

savižudybių, prastėja gyventojų sveikata: didėja jų priklausomybė nuo

alkoholio, tabako, narkotikų. Daugelį metų mažėjęs

natūralus gyventojų prieaugis ir toliau neigiamas. Didelį susirūpinimą kelia su

alkoholio vartojimu susiję sveikatos sutrikimai, ypač baugina alkoholio

poveikio vaikams situacija. Neefektyvi reagavimo į visuomenės sveikatai

gresiančius pavojus sistema.

Švietimas ir mokslas

Stiprybės

74.

Plėtojamas intensyvus verslo ir mokslo

dialogas: kuriami kompetencijos centrai ir tinklai, klasteriai (tarpusavyje

susijusios ir viena kitą palaikančios įmonės), nacionalinės technologijų

platformos, parengtos integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių)

plėtros vizijos. Skiriamas deramas dėmesys švietimui – valstybė nutarė didinti

investicijas į mokslą, studijas ir inovacijas. Didelė dalis ES struktūrinių

fondų paramos skiriama švietimo, mokslo, studijų ir inovacijų reikmėms. 2008

metais priimtos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pataisos –

nustatytos pelno mokesčio lengvatos įmonių investicijoms į mokslinius tyrimus

ir eksperimentinę plėtrą. Tikimasi, kad šios lengvatos paskatins įmones

investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kurti didelės

pridėtinės vertės naujas medžiagas ir technologijas. ES struktūrinių fondų

paramos lėšomis parengta ir trijuose universitetuose įgyvendinama darnaus

vystymosi magistratūros programa. Į bendrąjį ugdymą reglamentuojančias

bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus priešmokykliniam, pradiniam ir

pagrindiniam ugdymui, Pilietinio ugdymo bendrąją programą ir bendrojo

išsilavinimo standartus VIII ir X klasėms, bendrąsias programas ir bendrojo

išsilavinimo standartus XI–XII klasėms įtraukti ekologiniai, aplinkosauginiai

ir socialiniai darnaus vystymosi klausimai, orientuojamasi į darnaus vystymosi

kompetencijos ugdymą. Įgyvendinant Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos

darnaus vystymosi strategiją, parengta Nacionalinė darnaus vystymosi švietimo

2007–2015 metų programa. Gerėja aprūpinimas

informacinėmis technologijomis ir gebėjimai jomis naudotis. Bendrojo lavinimo

mokyklos, profesinės mokyklos, kolegijos ir universitetai aprūpinami

kompiuteriais, prieiga prie interneto. Tarptautiniai projektai didina šalies

specialistų patirtį.

Silpnybės

75. Silpni

mokslo, verslo ir politikos ryšiai. Silpnas mokslinių tyrimų, eksperimentinės

plėtros (MTEP) ir inovacijų veiklos

koordinavimas. Ribotas strateginis mokslo ir inovacijų politikos rengimo

administravimas, ši politika per mažai derinama su ES mokslo ir inovacijų

strategijomis. Mokslo, studijų ir inovacijų sistemų finansavimas nepakankamas,

mažai susietas su MTEP veiklos rezultatais ir

konkurencingumo skatinimu. Lietuvos mokslas pasaulyje mažai žinomas.

Brangstanti darbo jėga ir jos mažėjimas, tyrėjų senėjimas sumažina galimybes

didinti mokslo ir inovacijų sistemos veiksmingumą. Savivaldybių švietimo

padalinių ir mokyklų vadovai, mokytojai per mažai žino apie darnaus vystymosi

švietimą, neturi įgūdžių, kaip per ugdymo procesą įgyvendinti darnaus vystymosi

nuostatas. Metodinės ir mokomosios medžiagos darnaus vystymosi švietimo

klausimais stoka įvairioms tikslinėms grupėms neužtikrina darnaus vystymosi

švietimo mokymo ir mokymosi kokybės. Neužtikrinama darnaus vystymosi švietimo

priemonių įgyvendinimo kokybė. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų egzaminų

programos ir ugdymo proceso vertinimo sistema per mažai orientuotos į

kompetencijos vertinimą. Ribotos švietimo įstaigų galimybės

įsigyti naujų mokymo priemonių, mokslo laboratorijų

įrangos. Besimokančių suaugusiųjų daugėja, tačiau, palyginti su kitomis

ES valstybėmis, jų dar mažai. Vis dar trūksta darbo su informacinėmis

technologijomis mokytojų.

Galimybės

76.

Daug galimybių suteikia

įgyvendinami Lisabonos tikslai, skatinantys didinti investicijas į MTEP, kurti

bendrą Europos mokslinių tyrimų erdvę, dalyvavimas kuriant bendrą Europos

aukštojo mokslo erdvę pagal bendrus Europai principus. ES struktūrinių fondų

paramos ir kitų ES, NATO programų sudarytos galimybės plėtoti tarptautinį

bendradarbiavimą ir įsitraukti į Europos mokslinius tyrimus. Dalyvavimas

įgyvendinant ES bendrąsias mokslinių tyrimų programas, kuriose darnus

vystymasis – vienas iš pagrindinių prioritetų. Galimybė tyrėjams gauti

išsilavinimą geriausiuose užsienio centruose, grąžinti juos į Lietuvą,

pritraukti į Lietuvą užsienio valstybių tyrėjus. Žinių visuomenės plėtra

sukuria palankią darnaus vystymosi švietimo erdvę; galima pasinaudoti ES

struktūrinių fondų parama, skirta darnaus vystymosi švietimui; daugėja

galimybių perimti darnaus vystymosi švietimo vidaus ir užsienio patirtį,

taikyti modernius švietimo metodus darnaus vystymosi švietimo tikslais.

Planuojama parengti ir išleisti mokytojams metodinę medžiagą, kuri leis plėtoti

darnaus vystymosi nuostatas ir didins sąmoningumą šiuo klausimu. Naujų technologijų diegimas pramonėje skatins mokymo

įstaigų ir verslo bendradarbiavimą atnaujinant ir kuriant naujas studijų

programas, organizuojant darbuotojų perkvalifikavimą.

Grėsmės

77.

Nėra vientisos mokslo ir inovacijų

politikos, per maža biudžeto investicijų, taigi Lietuvos mokslas ir įmonės gali

pralaimėti konkurencinę kovą Europos mokslinių tyrimų ir ekonominėje erdvėje.

Kuriant uždarą nacionalinę mokslo, inovacijų ir aukštojo mokslo sistemą vien

biudžeto lėšomis, mažės šalies mokslo potencialas, blogės specialistų rengimas.

Netinkamas ES struktūrinės paramos naudojimas MTEP ir inovacijoms, nesuderinti

specialistų rengimo ir darbo rinkos plėtros procesai gali skatinti aukštos

kvalifikacijos specialistus, tyrėjus ir kitą darbo jėgą išvykti į užsienį.

Nepakankamas darnaus vystymosi programos uždavinių sprendimo finansavimas gali

trukdyti įgyvendinti šią programą.

Kultūros savitumo

išsaugojimas

Stiprybės

78.

Būdama kultūrų sandūroje, nuo seno

puoselėdama kultūrinės tolerancijos tradicijas, Lietuva pasižymi vertingu ir

reikšmingu istorijos ir kultūros paveldu, savita skirtingų kultūrinių tradicijų

sąveika ir laisva raiška. Pagrindinis Lietuvos kultūros tapatumo bruožas –

gebėjimas išsaugoti baltiškosios kultūros šaknis. Lietuvoje nėra etninės kultūros diskriminacijos ar

nepakantumo apraiškų. Kultūros paveldo vertės suvokimas, jo įvairovė, ryšiai su

Europos valstybėmis skatina susidomėjimą kultūrinio turizmo plėtra, privačių

lėšų naudojimą kultūros paveldui saugoti ir tvarkyti. Svarbių kultūros paveldo objektų įtraukimas į UNESCO

pasaulio paveldo objektų sąrašą skatina visos visuomenės aktyvumą ir dėmesį

paveldosaugai. Talentingų, profesionalių,

aktyviai kuriančių menininkų gausa lemia svarbų profesionalaus ir mėgėjų meno

vaidmenį pristatant Lietuvą užsienyje. Saugodama

nacionalinį kultūros savitumą, valstybė teisinėmis, administracinėmis ir

fiskalinėmis priemonėmis užtikrina lietuvių kalbos valstybinį statusą, jos

apsaugą ir tęstinumą, palaiko etninę kultūrą ir vietos tradicijas, saugo

kultūros paveldą, jo kultūrinę vertę, remia užsienio lietuvių bendruomenių

pastangas išsaugoti tautinę tapatybę, remia Lietuvoje gyvenančių tautinių

bendrijų kultūrą ir švietimą. Raiškos formų ir masto įvairovė rodo, kad

Lietuvos kultūra atvira pasauliui, o pasaulio kultūra atvira Lietuvai.

Silpnybės

79.

Lietuvių kalbos kultūros raidos

tempai ir kryptys neatsveria informacinės visuomenės ir naujų komunikacijų

plėtros sąlygomis susidariusio kitų kalbų poveikio. Gerai neištirtas ir

neatskleistas, nesusistemintas ir neapsaugotas kultūros paveldas. Įstatymai,

lemiantys kultūros paveldo apsaugos politiką, tarp savęs nevisiškai suderinti.

Per mažas ir gana neefektyvus valstybinis ir savivaldybių kultūros apskritai ir

kultūros paveldo apsaugos ir tvarkymo finansavimas, lėtokai modernizuojama

kultūros infrastruktūra, kultūros įstaigos per mažai aprūpinamos naujomis

informacinėmis technologijomis, palyginti su kitomis sritimis, maži kultūros

darbuotojų atlyginimai, tai neužtikrina deramos kultūros savitumo apsaugos

globalizacijos sąlygomis. Nedarni didžiųjų miestų ir regionų kultūros plėtra

lemia, kad nepakankamai tenkinami kaimo gyventojų kultūriniai poreikiai.

Neužtikrinamas deramas natūralioje aplinkoje gyvų etninės kultūros reiškinių

puoselėjimas.

Galimybės

80.

Gyvybinga, savita ir atvira

Lietuvos kultūra, praturtinanti Europos ir pasaulio kultūrų įvairovę, leidžia

išlaikyti didelį visuomeninį kultūrinės saviraiškos poreikį ir užtikrinti

Lietuvos kultūros tapatumą. Teisinės bazės tobulinimas, priimtų teisės normų

įgyvendinimas, valstybės paramos efektyvumo didinimas koordinuojant įvairių

finansavimo šaltinių prioritetus, regioninės politikos įgyvendinimas užtikrina

etninės kultūros raiškos galimybę. Kaimo turizmo plėtra skatina raiškesnį

kultūros vertybių ir tradicijų tęstinumą, eksponavimą ir palaikymą. Kultūros

paveldo įtraukimas į turizmo, rekreacijos plėtros, kraštovaizdžio formavimo

programas ir projektus padeda spręsti jų apsaugos ir naudojimo problemas,

sudaro geresnes lėšų pritraukimo galimybes. Lietuvos dalyvavimas įgyvendinant

tarptautines kultūros programas sudaro

sąlygas nacionalinę kultūrą pristatyti užsienyje, sustiprina Lietuvos –

patrauklios ir įdomios šalies – įvaizdį. Kūrybinių profesijų atstovų gausa

skatina kūrybos pramonės plėtrą. Kultūros paveldo apsaugos institucinės

sistemos tobulinimas leidžia valstybės institucijoms, savivaldybėms, juridiniams

ir fiziniams asmenims bendradarbiauti tvarkant kultūros paveldo vertybes.

Nevyriausybinių kultūros organizacijų plėtra leidžia formuoti visuomenės

poreikius atitinkančią valstybės kultūros politiką. Šiuolaikinės informacinių

technologijų priemonės prisideda prie nacionalinės kultūros sklaidos, kultūros

prieinamumo visuomenei.

Grėsmės

81.

Globalizacijos, naujų komunikacijų

plėtros, didesnio žmonių mobilumo sąlygomis kyla kultūrų niveliacijos, etninės

kultūros autentiškumo praradimo pavojus, mažėja kultūros gebėjimas konkuruoti

su komercine, masine kultūra. Silpniau išreiškiamas Lietuvos kultūros

tapatumas. Stiprėjančios urbanizacijos, nepalankių demografinių procesų kaime,

gyvensenos kaitos, didėjančios kultūros koncentracijos didžiuosiuose miestuose

veikiama gali sunykti istorinių etnografinių regionų kultūra. Nepakankamas

kultūros finansavimas, investicijų stoka, meno kūrėjų ir kultūros specialistų

emigracija iš Lietuvos, neužtikrinamas visuomenės, ypač jaunimo, švietimas ir

informavimas apie Lietuvos kultūros paveldo savitumą ir reikšmę trukdo

visuomenei aktyviai prisidėti prie Lietuvos kultūros kūrimo ir puoselėjimo, bus

prarandamos neapsaugotos kultūros vertybės. Dėl valstybinių investicijų stokos

ir suinteresuotų verslo struktūrų spaudimo gali pradėti nykti nepakankamai

apsaugotas kultūros paveldas. ES kultūros politika skatina kultūrų įvairovę,

tačiau Lietuvos valstybė vienintelė atsako už Lietuvos kultūros tapatumą, jos

kultūros vertybių identifikavimą, išsaugojimą, plėtrą ir sklaidą. Per menkas

valstybės dėmesys kultūros savitumo ir tapatumo išsaugojimui negali būti kitaip

kompensuojamas.

Tausojantis

vartojimas

Stiprybės

82.

Sukurta teisinė bazė, leidžianti

sėkmingai plėtoti tausojantį vartojimą. Rinkoje atsiranda vis daugiau produktų,

kurie ne tokie kenksmingi gyventojų sveikatai ir aplinkai, jiems gaminti

sunaudojama mažiau žaliavų ir energijos, jie ilgiau tarnauja pasibaigus jų

eksploatavimo laikui, juos galima perdirbti. Augant ekonomikai ir gyvenimo

lygiui, sparčiai didėja vartojimas. Kinta vartojimo įpročiai – gyventojai

suvartoja vis daugiau ekologiškų maisto produktų. Tai savo ruožtu veikia

gamybą: ekologinio žemės ūkio gamyba kasmet išauga apie 60 procentų. Kuriant

gaminį ar paslaugą, vis plačiau siekiama ne tik tą gaminį ar paslaugą pagerinti

jo gamybos fazėje, bet ir naudoti kuo mažiau išteklių, optimizuoti gamybą ir

transportavimą, pailginti pagaminto produkto tarnavimo laiką, užtikrinti, kad

gamybai būtų naudojama mažiau pavojingų medžiagų, o susidariusios atliekos

saugiau tvarkomos, t. y. pereiti prie darnaus vartojimo ir gamybos principų

pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. 1023 „Dėl prekių, kurioms viešųjų pirkimų metu taikomi energijos vartojimo efektyvumo

reikalavimai“ ir šiuo nutarimu patvirtintą prekių energijos vartojimo

efektyvumo reikalavimų sąrašą.

Silpnybės

83.

Nustatyta, kad pagamintame

produkte vidutiniškai lieka tik 5 procentai žaliavų, panaudotų jam gaminti.

Taigi didėjant vartojimui, o kartu ir gamybai, daugėja atliekų. Tai blogina

ekologinę būklę. Kadangi vartojimas lenkia vartotojų sąmoningumo didėjimą, net

ir kasmet gerėjanti atliekų tvarkymo infrastruktūra Lietuvoje kol kas nepajėgia

sudoroti vis didėjančio atliekų srauto, todėl švara viešosiose vietose

prastesnė nei prieš 15–20 metų. Didėjant prekių pasiūlai, mažiau išprusę

vartotojai renkasi patrauklius, bet ne tokius sveikus produktus. Formuojasi

neteisingos mitybos įpročiai, o tai veikia vartotojų sveikatą. Lietuvoje

žalieji viešieji pirkimai dar nepaplitę. Perkant pirkinį, aplinkosaugos kriterijai

taikomi labai retai. Mat, be kita ko, aplinkai palankesni produktai brangesni.

Galimybės

84.

Pagal Nacionalinę žaliųjų pirkimų

įgyvendinimo programą, patvirtintą Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 804 (Žin., 2007,

Nr. 90-3573),

aplinkai palankūs viešieji pirkimai 2011 metais sudarys 25 procentus visų

viešųjų pirkimų. Aplinkos apsaugos kriterijų nustatymas prekėms, paslaugoms ir

darbams, žaliųjų viešųjų pirkimų taikymas tiesiogiai gerins ekologinę būklę.

Ypač svarbu, kad valstybės institucijų iniciatyvą pirkti aplinkai palankesnius

produktus palaikytų savivaldybės, kurios arčiausiai žmonių. Tai leistų tikėtis,

kad ir individualus vartotojas ilgainiui rinksis aplinkai palankesnius

produktus. Svarbu tai, kad didėja gamintojų, tiekėjų ir paslaugų teikėjų

susidomėjimas žaliųjų pirkimų teikiamomis galimybėmis ir atsivėrusiu nauju

rinkos segmentu. Ypač tuo domisi statybos sektorius. Būtina sustiprinti

importuojamų į Lietuvą ne maisto produktų kokybės kontrolę ir sumažinti įvežamų

potencialių atliekų. Prie vartojimo mažinimo galėtų prisidėti ir nacionalinis

transliuotojas viešoji įstaiga Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija,

jeigu liautųsi transliuoti reklamą, ypač skatinančią masinį vartojimą.

Grėsmės

85.

Didėjantis žaliųjų viešųjų pirkimų

mastas gali sumažinti Lietuvos gamintojų konkurencingumą, nes iki šiol pramonė

orientuota į masinę gamybą nepaisant gamybos proceso, gaminio eksploatavimo ir

utilizavimo ekologinių pasekmių. Siekiant vėl tapti konkurencingiems

tarptautiniu mastu, gali prireikti nemažų investicijų. Valstybės institucijoms

ir įstaigoms taip pat gali prireikti daugiau lėšų žaliesiems viešiesiems

pirkimams atlikti, nes aplinkai palankūs produktai brangesni.

Teritorijų

vystymasis

Stiprybės

86. Miestai ir kitos gyvenamosios vietovės tolygiai

pasiskirstę šalies teritorijoje ir gerai pasiekiami, tai leidžia racionaliai

išdėstyti ekonominį ir socialinį potencialą, sparčiau plėtoti atsiliekančius

regionus, mažinti jų plėtros netolygumus. Nacionalinės regioninės politikos

tikslas, uždaviniai, įgyvendinimo priemonės, regioninės plėtros planavimo

dokumentų rengimas ir tvirtinimas, taip pat nacionalinę regioninę politiką

įgyvendinančių subjektų įgaliojimai nustatyti Lietuvos Respublikos regioninės

plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987;

2002, Nr. 123-5558),

patvirtinti svarbiausi regioninės politikos įgyvendinimo strateginiai ir

programiniai dokumentai: Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija

(Žin., 2005, Nr. 66-2370),

Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programa

(Žin., 2007, Nr. 127-5185),

probleminių teritorijų plėtros programos. Pakankamai dėmesio regionų plėtros

klausimams skiriama ir ilgalaikėse sektorių strategijose: Valstybės ilgalaikės

raidos strategijoje (Žin., 2002, Nr. 113-5029),

Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje

(Žin., 2002, Nr. 60-2424),

taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane (Žin., 2002, Nr. 110-4852).

Didžiuma šalies teritorijų turi vidinių teritorinių vystymosi rezervų, kuriems

atskleisti ir naudoti skiriama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (taip

pat ir ES struktūrinių fondų) parama. Sėkmingai

pradėtos įgyvendinti regionų socialinių

ir ekonominių skirtumų mažinimo įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269. Bus subsidijuojamas darbo vietų steigimas probleminių

teritorijų bedarbiams įdarbinti, atnaujinti

ir apšiltinti probleminėse teritorijose esantys daugiabučiai gyvenamieji namai,

pastatai pritaikyti socialinio būsto reikmėms.

Silpnybės

87.

Daugiausiai investicijų skiriama

labiausiai urbanizuotiems regionams, ypač jų centrams. Šie regionai ekonominiu

ir socialiniu požiūriais vystėsi sparčiausiai, todėl labai padidėjo regionų

išsivystymo ir žmonių gerovės skirtumai. Socialinių skirtumų tarp šalies

regionų susidarymo ir nemažėjimo pagrindinė priežastis – netolygi teritorinė ekonominė

plėtra. Dėl nemažėjančių teritorinių socialinių skirtumų didėja socialinė

įtampa, nesprendžiamos socialinės problemos, didėja gyventojų migracija į

didžiuosius šalies miestus ir užsienį. Lietuvoje susiformavo teritorijos, kurių

gyventojai susiduria su rimtomis socialinėmis problemomis. Tai dar labiau

menkina regionų, kuriuose yra tokių teritorijų, ekonominio vystymosi galimybes.

Labiau išsivysčiusių apskričių centruose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,

Šiauliuose, Panevėžyje), ypač sostinėje Vilniuje, telkiamos naujos veiklos,

paslaugos, kartu didinamas atotrūkis tarp apskričių pagal juose sukuriamo BVP

lyginamąjį svorį. Šią tendenciją stiprina lygiagretus tiesioginių užsienio

investicijų kaupimasis. Regioniniai centrai, kurių ekonomikos potencialas menkas,

nesudaro reikiamų sąlygų įsidarbinti ir galimybių didinti pajamas tiek, kad

pakeistų aplinkinių (išsidėsčiusių 50–70 kilometrų spinduliu aplink

centrus) gyvenamųjų vietovių situaciją. Regioninių centrų ekonomika auga per

lėtai. Kai kuriose apskrityse (Panevėžio,

Tauragės, Alytaus) didelis nedarbas. Nepakankamos ir netolygiai

pasiskirsčiusios užsienio investicijos.

Ilgas ir sudėtingas teritorijų planavimo procesas, didelės teritorijų planavimo

dokumentų rengimo laiko ir išteklių sąnaudos, per mažai teritorijų planavimo

paslaugas (konsultacijas, pagalbą) teikiančių institucijų, silpnoka informacinė

duomenų bazė, administracinių teritorijų, o ne realių urbanistinių sistemų

planavimas, nebaigta grąžinti žemė, kadastrinių planų vertimas teritorijų

planavimo dokumentais neužtikrina teritorijų planavimo sistemos veiksmingumo,

trukdo vykdyti šią veiklą.

Galimybės

88.

Perskirsčius ir optimizavus

apskričių viršininkų atliekamas funkcijas, sumažės valstybinio reguliavimo, bus

aiškesnė institucijų kompetencija, nustatyta atsakomybė ir atskaitomybė,

paslaugos priartintos prie gyventojų. ES pagalba padidins atsiliekančių regionų

vystymosi galimybes ir sudarys sąlygas mažinti socialinius ir ekonominius

Lietuvos regionų skirtumus. Skyrus papildomą ES struktūrinių fondų paramą 7

regioninių centrų (Alytaus, Marijampolės, Mažeikių, Tauragės, Telšių, Utenos ir

Visagino miestų) ir 14 probleminių teritorijų (Akmenės rajono savivaldybės,

Druskininkų savivaldybės, Ignalinos, Jonavos, Joniškio, Jurbarko, Kelmės,

Lazdijų, Mažeikių, Pasvalio, Rokiškio, Skuodo, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų

savivaldybių) plėtrai skatinti, bus iš dalies kompensuojamas investicijų šiose

teritorijose stygius, gerinama investicinė ir gyvenamoji aplinka, sprendžiamos

gyventojų skaičiaus mažėjimo problemos. Dalį ES struktūrinės paramos

investicijų planuojant regionų lygiu, regioninėms ir savivaldybių institucijoms

bus sudarytos palankesnės sąlygos įgyvendinti regionines ir vietines plėtros

iniciatyvas, regionų plėtros planus. Racionalus teritorijų naudojimas gamybos,

paslaugų objektams ir būstams statyti, jų daugiafunkciškumo didinimas sudarys

spartesnio socialinio vystymosi ir oro taršos mažinimo sąlygas. Racionaliai ir

tikslingai panaudotos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir ES

struktūrinių fondų lėšos teigiamai paveiks ne tik šalies sektorių plėtrą, bet

ir sumažins teritorinius gyvenimo lygio netolygumus, pagerins teritorinę

socialinę sanglaudą.

Grėsmės

89.

Didžioji dalis investicijų ir ES

struktūrinių fondų paramos teks labiausiai išsivysčiusiems regionams. Tai dar

labiau padidins regionų vystymosi netolygumą. Ekonomikai augant tik labiausiai

urbanizuotuose regionuose ir jų centruose, blogės šių regionų ir miestų

aplinkos būklė. Dėl nepakankamų atsiliekančių regionų ir savivaldybių gebėjimų

naudotis ES paramos fondais, neracionaliai panaudojus ES paramą probleminėse

teritorijose, regioniniuose centruose ar paramą, skiriamą regioninėms ir

vietinėms iniciatyvoms, liks didelių ekonominės ir socialinės stagnacijos ir

ekologinio nestabilumo zonų, ryškės netolygumo ir gyvenamųjų vietovių tinklo

nykimo tendencijos, bus pažeistas istoriškai susiformavęs tolygus Lietuvos

miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tinklas, didės neigiamas poveikis aplinkai.

Vystomasis

bendradarbiavimas

Stiprybės

90. Vystomojo bendradarbiavimo politika – neatsiejama

užsienio politikos dalis. 2005 metais Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo

politikai įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skirta 0,5

mln. litų, 2006 metais – 2,44 mln. litų, 2007 metais – 9 mln. litų, o 2008

metais – 11,4 mln. litų. Nuosekliai didintos ir valstybės lėšos, skirtos

oficialiai pagalbai vystymuisi. 2005–2007 metais Lietuva jas didino 3 kartus.

Išlaikant esamą oficialios pagalbos vystymuisi mastą, bus įmanoma įvykdyti

Lietuvos įsipareigojimą – iki 2010 metų oficialiai pagalbai vystymuisi skirti

0,17 procento bendrojo nacionalinio produkto. Nuosekliai didinamos lėšos

vystomajam bendradarbiavimui plečia Lietuvos vaidmenį regione ir gerina

įvaizdį. Sukurta teisinė bazė Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikai

įgyvendinti. Kasmet vis daugiau valstybės institucijų ir nevyriausybinių

organizacijų tampa vystomojo bendradarbiavimo projektų vykdytojomis. Lietuva

aktyviai įsitraukė į ES vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimą ir

įgyvendinimą, gali pasinaudoti Europos Komisijos ir kai kurių ES valstybių

narių bendru finansavimu įvairiems vystomojo bendradarbiavimo projektams

įgyvendinti.

Silpnybės

91.

Lietuvos nevyriausybinės

organizacijos palyginti jaunos ir nedidelės, todėl joms gali būti sunku

įgyvendinti didelės apimties projektus. Lietuvos valstybės institucijos šiuo

metu smarkiai nesuinteresuotos dalyvauti įgyvendinant vystomojo

bendradarbiavimo projektus. Diplomatai ir valstybės tarnautojai nenoriai vyksta

dirbti į nepatrauklias valstybes, tai neleidžia efektyviai siekti užsienio

politikos tikslų tose valstybėse.

Galimybės

92.

Vykdant daugiau visuomenės

informavimo apie vystomąjį bendradarbiavimą projektų, ji galbūt labiau

palaikytų vystomojo bendradarbiavimo politiką. Jeigu kitos valstybės donorės

prisidėtų prie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo,

galima būtų didinti vykdomų projektų apimtį ir gerinti kokybę. Galima gerinti

Lietuvos valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų gebėjimus

dalyvauti Europos Komisijos vystomojo bendradarbiavimo projektų konkursuose.

Sėkmingai vykdant projektus, toliau didėtų Lietuvos – aktyvios regiono

valstybės – vaidmuo.

Grėsmės

93.

Pablogėjus saugumo būklei

valstybėse Lietuvos partnerėse, gali būti sunku įgyvendinti vystomojo

bendradarbiavimo projektus. Esant sudėtingai ekonominei situacijai, gali būti

gerokai sumažintos Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikai skirtos lėšos,

dėl to būtų neįmanoma efektyviai šią politiką įgyvendinti. Taip nutiktų ir

tada, jeigu gerokai sumažėtų valstybės institucijų ir nevyriausybinių

organizacijų, norinčių vykdyti vystomojo bendradarbiavimo projektus. Tam tikrą

grėsmę kelia ir neramumai, teroristiniai išpuoliai tose valstybėse, kuriose

dirba Lietuvos diplomatai ir valstybės tarnautojai.

IV. DARNAUS VYSTYMOSI VIZIJA IR

VALSTYBĖS MISIJA

94.

Šiame skyriuje pateikiamas

apibendrintas Lietuvos ateities paveikslas, aptariami tie būsimieji pokyčiai ir

juos lemiantys veiksniai, kurie atspindi Strategijos įgyvendinimo rezultatus.

95.

Strategija gali būti sėkmingai

įgyvendinta tik tada, kai jos idėjas supras ir palaikys visa visuomenė, tačiau

valstybės institucijų vaidmuo čia ypač svarbus. Valstybės misija nusako

pagrindines valstybės tikslines nuostatas ir veiksmus, skirtus Strategijai

įgyvendinti. Darnaus vystymosi vizija ir valstybės misija glaudžiai susijusios,

bet valstybės misija konkrečiau atspindi bendruosius valstybės tikslus ir

veiksmus, skirtus pagrindinėms vizijos nuostatoms įgyvendinti. Darnaus

vystymosi tikslai pateikti skyriuje „Darnaus vystymosi tikslai ir uždaviniai“.

Darnaus vystymosi vizija

96.

Lietuva – visateisė ir lygiavertė

ES narė, išsaugojusi kultūros savitumą ir sėkmingai prisitaikiusi prie

globalizacijos sąlygų, nuosekliai įgyvendinanti darnaus vystymosi politiką,

užtikrinančią sveiką aplinką, tinkamą gamtos ir intelektinių išteklių

naudojimą, nuosaikų, bet stabilų ekonomikos augimą, visuotinę visuomenės gerovę

ir patikimas socialines garantijas. Pagal pagrindinius ekonominius ir

socialinius rodiklius iki 2020 metų Lietuva bus pasiekusi 2003 metų ES-15 valstybių

vidurkį, o pagal aplinkos kokybės rodiklius vykdys visus ES normatyvus ir

laikysis tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio

klimatui, reikalavimų.

97.

Aplinkos būklė Lietuvoje, nors ir

gana sparčiai augant ekonomikai, atitiks ES standartus. Įvairiose gamybos ir

paslaugų srityse diegiant naujausias efektyviai naudojančias išteklius ir

mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančias technologijas, švaresnės gamybos

metodus, aplinkos tarša nebus susijusi su ekonominiu augimu ir didės nepalyginti

lėčiau nei gamyba. Lietuva vykdys visus tarptautinius įsipareigojimus dėl

pasaulio klimato kaitos ir aplinkos taršos. Modernizuota transporto sistema,

intensyvi viešojo transporto ir daugiarūšių transporto sistemų plėtra,

šiuolaikiška aplinkos monitoringo sistema užtikrins gerą oro kokybę net

didžiausiuose Lietuvos miestuose. Modernizuoti vandens tiekimo, nuotekų valymo

tinklai ir įrenginiai, vandens išteklių valdymas baseininiu principu užtikrins

gerą gyventojams tiekiamo vandens kokybę ir minimalų neigiamą poveikį atviriems

vandens telkiniams, kurių vandens kokybė labai pagerės. Sukurta regioninė

atliekų tvarkymo sistema, pirminis atliekų rūšiavimas labai sumažins atliekų

srautus į sąvartynus, padidins jų perdirbimą. Vykstant savaiminei renatūralizacijai

ir tikslingam Lietuvos miškingumo, kitų daugiametės augalijos plotų didėjimui,

saugomų teritorijų ir gamtinio karkaso racionaliai plėtrai ir integravimui į

tarptautinius ekologinius tinklus, bus apsaugota kraštovaizdžio ir biologinė

įvairovė, sulėtės dirvožemio erozija, padidės ekologinis teritorijų stabilumas.

98.

Gamtos ištekliai bus gerai

saugomi, daug racionaliau ir efektyviau naudojami. Išteklių naudojimo didėjimas

nebus susijęs su ekonomikos augimu, didės daug lėčiau negu gamyba ir paslaugos.

Išaugs vietinių ir ypač atsinaujinančių išteklių svarba, bus sudaromos jų

atsikūrimo sąlygos. Atsigavus statyboms ir statybų pramonei, atsigaus ir gana

gausių vietinių mineralinių išteklių gavyba ir naudojimas. Uždarius Ignalinos

atominę elektrinę, vis daugiau bus naudojama atsinaujinančių energijos išteklių

(vėjo, vandens, saulės, geoterminės energijos ir kt.). Šie ištekliai sudarys

vis didesnę pirminės energijos dalį. Nemažą dalį transporto energijos poreikių

tenkins biologiniai degalai, gaminami iš žemės ūkio produkcijos, biodyzelinas

ir bioetanolis. Daugiau bus importuojama švariausio organinio kuro –

gamtinių dujų, transportas naudos daugiau suskystintų dujų. Vis daugiau bus

naudojama rekreacinių išteklių – plėsis kaimo turizmas, šios veiklos poveikis aplinkai

neviršys teritorijų ekologinio talpumo normų.

99.

Stabilus potencialų BVP augimą

atitinkantis kasmetinis ekonomikos augimas leistų iki 2020 metų Lietuvos BVP

padidinti 2,5–3 kartus, ir pagal BVP vienam gyventojui Lietuva pasiektų 2003

metų ES-15 vidurkį. Mokslu ir žiniomis, naujausiomis mažiau aplinką

teršiančiomis technologijomis pagrįsta gamyba laiduos sėkmingą ekonomikos

vystymąsi ir integraciją į Europos susisiekimo, ryšių ir energetikos

infrastruktūras. Ryšių ir informatikos sektorius vyraus ir skatins kitų ūkio

šakų vystymąsi. Pramonėje sparčiausiai vystysis smulkus ir vidutinis verslas,

daugiau bus naudojama vietinių ir atsinaujinančių išteklių, plėsis perdirbimas.

Bus sukurta reikiamų pajėgumų transporto degalų (biodyzelino, bioetanolio)

gamybos iš biologinių išteklių pramonė. Modernizuotas automobilių kelių,

geležinkelių tinklas, Klaipėdos jūrų uostas, atnaujintas transporto priemonių

parkas leis kompleksiškai spręsti regionų ir šalies susisiekimo problemas,

mažinti transporto neigiamą poveikį aplinkai. Pagal Lietuvos Respublikos

teritorijos bendrojo plano nuostatas suformuotas hierarchinis policentrinis

gyvenamųjų vietovių tinklas visiems regionams užtikrins palankias

aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio vystymosi, žmonių gyvenimo sąlygas. Plėtojant

ekologinį žemės ūkį, modernizuojant tradicines žemės ūkio šakas ir saikingiau,

negu daugelyje ES valstybių, naudojant chemines medžiagas, žemės ūkis mažiau

terš aplinką, gamins sveikus maisto produktus, taps konkurencingas ir sėkmingai

skverbsis į Europos ir pasaulio rinkas. Lanksti ekonominius, aplinkosaugos ir

socialinius tikslus derinanti mokesčių ir kitų ekonominių svertų sistema

sudarys palankias darnaus Lietuvos vystymosi sąlygas.

100.

Pagal socialinius ir gyventojų

sveikatos rodiklius Lietuva pasieks 2003 metų ES-15 valstybių narių vidurkį.

Gerėjant gyvenimui, pamažu pradės didėti gimstamumas, ir gyventojų prieaugis

taps teigiamas. Sumažės jaunimo emigracija ir nemažai išvykusio į užsienį

jaunimo sugrįš į Lietuvą. Vykdant tikslingą probleminių teritorijų vystymosi

skatinimo politiką, regioniniai vystymosi skirtumai labai sumažės ir visiems

gyventojams bus užtikrintas aukštas užimtumo ir gyvenimo lygis, gera sveikatos

apsauga, bus sustabdyta atsilikusių rajonų depopuliacija. Visi strateginiai,

ūkinės veiklos, teritorijų planavimo sprendimai bus priimami atsižvelgiant į

poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimo rezultatus. Bus sudarytos sąlygos

šalinti sveikatos netolygumus, gerinti sveikatos priežiūros prieinamumą ir

paslaugų kokybę. Pagerėjus visuomenės informavimui ir dalyvavimui, gyventojai

labiau saugos ir stiprins savo sveikatą. Šiuolaikiška švietimo sistema

užtikrins ES lygį atitinkantį išsilavinimą, suformuos aktyvių ir atsakingų

piliečių, kurie aktyviai dalyvaus priimant savivaldybėms ir valstybei svarbius

sprendimus, visuomenę. Dėl pagerėjusių darbo sąlygų, gyvenimo lygio ir

sveikatos apsaugos gyvenimo trukmė pailgės iki ES vidurkio. Geras pensinis

aprūpinimas bus užtikrinamas derinant einamąjį ir kaupiamąjį finansavimą.

Daugumai gyventojų bus užtikrinta galimybė dirbti ir užsidirbti, o socialinė

parama skiriama tik jos tikrai reikalingiems asmenims. Daug dėmesio bus

skiriama negalios, skurdo, socialinės atskirties prevencijai, pašalintas

kraštutinis skurdas. Bus sukurta racionali ir visiems prieinama apsirūpinimo

būstu, jo energinio naudingumo gerinimo sistema. Ypač bus rūpinamasi Lietuvos,

jos etninių regionų ir tautinių mažumų kultūros savitumo išsaugojimu ir

puoselėjimu.

101.

Materialinėms kultūros vertybėms

saugoti ir tvarkyti valstybė skirs užtektinai išteklių. Tai leis atgaivinti ir

išsaugoti ateities kartoms vertingą istorinį paveldą. Kultūros vertybių apsauga

ir tvarkymas taps sudėtine šalies teritorijų planavimo ir kitų valstybės

programų dalimi.

102.

Kraštovaizdis bus formuojamas

pagal moksliškai pagrįstus ir visuomenės tikslus atitinkančius kraštovaizdžio

etalonus, kurie bus formuojami individualiais požymiais pasižyminčių

teritorinių vienetų pagrindu.

103.

Regionų darnaus vystymosi srityje

aktyvi valstybės regioninė politika skatins tolygesnį Lietuvos regionų

vystymąsi. Kryptingai skatinant probleminių teritorijų vystymąsi, sumažės

regionų išsivystymo skirtumai ir visiems gyventojams bus užtikrintas aukštas

užimtumo ir gyvenimo lygis, gera sveikatos apsauga, ekologiška aplinka. Pagal

partnerystės principą racionaliai bendradarbiaus valstybės, regioninės

institucijos, savivaldybės ir visuomenė. Visos savivaldybės sėkmingai

įgyvendins „Vietos darbotvarkės 21“ projektus. Kryptingai vykdoma valstybės

regioninė politika sustiprins silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo grandis,

padės sukurti optimalų regioninių ir vietinių centrų tinklą, plėtoti savivaldos

sistemą. Kaimiškuosiuose regionuose bus sėkmingai reformuota žemės ūkio gamyba,

skatinama kurti naujus verslus ir paslaugas, plėtoti kaimo turizmą, labai sumažės

šių regionų depopuliacija.

Valstybės misija

104.

Svarbiausias valstybės uždavinys

įgyvendinant Strategiją – koordinuoti ir derinti pagrindinių darnaus vystymosi

komponentų (aplinkos, ekonomikos ir socialinės srities) ir jų šakų vystymąsi,

sudaryti galimybę visiems visuomenės sluoksniams aktyviai dalyvauti darnaus

vystymosi procese ir naudotis bendromis pastangomis padarytos pažangos

rezultatais, užtikrinti tarptautinių, valstybinių, regioninių, vietinių

trumpalaikių ir ilgalaikių interesų suderinamumą ir pagrindinių darnaus

vystymosi nuostatų įgyvendinimą laiku visose gyvenimo srityse.

105.

Strategijai įgyvendinti valstybė

turi imtis įvairių teisinių, ekonominių ir organizacinių priemonių, pasitelkti

valstybės ir visuomenines institucijas. Kai kuriose Europos valstybėse jau

padarytos konstitucinės pataisos arba priimti konstituciniai įstatymai,

įteisinantys pagrindinius darnaus vystymosi principus pačiu aukščiausiu

juridiniu lygiu. Norint užtikrinti valstybės politikos pastovumą ir perimamumą

darnaus vystymosi požiūriu, pagrindinės darnaus vystymosi nuostatos turėtų būti

įteisintos ne tik Strategijoje, bet įtraukiamos į sektorių planus, programas,

regionų ir savivaldybių planavimo dokumentus, kitus šios srities teisės aktus.

106.

Aplinkosaugos srityje valstybė

turi kontroliuoti ir reguliuoti poveikį aplinkai ir raginti ūkio subjektus bei

valstybės institucijas vykdyti neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai

prevenciją, užuot kovojus su neigiamomis poveikio pasekmėmis. Labai svarbu

efektyviai naudoti valstybės lėšas ir ES paramą vandens tiekimo ir nuotekų

infrastruktūrai modernizuoti, baseininiu principu pagrįstai vandens išteklių

valdymo sistemai sukurti, baigti kurti šiuolaikišką atliekų tvarkymo sistemą.

Lietuvos miškingumo didinimo programos įgyvendinimas leis ne tik geriau naudoti

neproduktyvią žemės ūkio paskirties žemę, bet ir papildyti trūkstamus gamtinio

karkaso elementus, taip pat sukūrus reikiamas jungtis lengviau integruoti

Lietuvos saugomų teritorijų sistemą į Europos ekologinius tinklus.

107.

Teisinėmis ir ekonominėmis

priemonėmis valstybė turi užtikrinti kuo geresnę gamtos išteklių apsaugą,

efektyvesnį ir taupesnį jų naudojimą. Mokesčiai už išteklius turi būti

pertvarkyti taip, kad jų dydis priklausytų ne tik nuo sunaudotų išteklių

kiekio, bet ir naudojimo efektyvumo. Valstybė turi visokeriopai remti kuo

platesnį vietinių atsinaujinančių išteklių naudojimą ir atliekų perdirbimą.

Savivaldybėms turi būti suteikta daugiau teisių disponuoti jų teritorijoje

esančiais gamtos ištekliais. Itin daug dėmesio turės būti skiriama

efektyvesniam energijos išteklių naudojimui. Atsinaujinančių išteklių energija

iki 2020 metų turi sudaryti 23 procentus visos suvartojamos energijos. Turi

būti sukurta reikiama teisinė bazė ir teikiama visokeriopa parama energetiniams

poreikiams skirtam žemės ūkiui vystyti, perdirbamajai pramonei sukurti. Tai

sudarys galimybes panašią dalį transportui reikalingų degalų poreikių

patenkinti gaminant biodyzeliną ir bioetanolį. Kaip rodo kitų valstybių

patirtis, platesnį atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, vėjo,

hidroenergijos ir panašiai) naudojimą labiausiai stabdo naftos produktus

gaminančių ir jais prekiaujančių įmonių lobistinė veikla. Valstybė

neatidėliotinai turi sureguliuoti teisinius ir ekonominius energijos gamybos

naudojant atsinaujinančius energijos išteklius diegimo klausimus.

108.

Ekonomikos srityje valstybė turi

teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis skatinti darnų įvairių ūkio šakų

vystymąsi, mažinti tarpžinybinius barjerus. Optimalus valstybės lėšų ir ES

teikiamos paramos paskirstymas atsižvelgiant į darnaus vystymosi nuostatas –

vienas iš svarbiausių valstybės uždavinių. Investicijos ir ekonominė parama

turi būti skirtos ne tik ekonominiam gamybos efektyvumui didinti ir kiekybinei

plėtrai užtikrinti, bet ir gamybos ekologiniam efektyvumui didinti, mažesniam

neigiamam poveikiui aplinkai ir žmonių sveikatai užtikrinti. Turi būti remiamos

įvairių gamybos sričių įmonės ir ūkiai, diegiantys naujausias, efektyviai ir

taupiai naudojančias išteklius, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančias

technologijas, švaresnės gamybos metodus. Ypač turi būti skatinama ekologinių

ūkių plėtra. Antrinių žaliavų perdirbimo skatinimas ir perdirbimo pajėgumų

kūrimas turi būti vienas iš svarbesnių pramonės vystymo uždavinių. Didžiausia

tiesioginė ir netiesioginė parama turi būti skirta mokslu ir žiniomis

pagrįstoms, mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančioms gamybos ir paslaugų

šakoms, daugiarūšių logistikos centrų ir technologinių parkų steigimui. Namų

ūkio sektoriuje ypač daug dėmesio turi būti skirta būstų ir namų ūkio

infrastruktūros atnaujinimui, jų energinio naudingumo gerinimui. Atvykstamojo

ir visų pirma kaimo turizmo plėtrai taip pat turi būti nuolat skiriamas

dėmesys. Mokesčių politika, siekiant mažinti aplinkos taršą, neefektyvų

išteklių naudojimą, taip pat turi būti orientuojama į atsakomybės principo

(„teršėjas moka“) įgyvendinimą.

109.

Socialinėje srityje valstybė turi

kiekvienam šalies gyventojui, norinčiam ir galinčiam dirbti, sudaryti galimybes

savo darbu užsitikrinti tinkamą gyvenimo lygį. Turi būti įgyvendinama efektyvi

užimtumo politika, plėtojama visiems prieinama nuolatinio mokymosi sistema. Tai

užtikrintų kintančios darbo rinkos poreikius atitinkančią darbo jėgos

kvalifikaciją, sudarytų sąlygas išlaikyti stabilų didelį užimtumą. Bendradarbiaujant

su socialiniais partneriais, skatinant įmonių socialinę atsakomybę, turi būti

įgyvendinama tokia valstybės socialinė politika, kuri aprėptų visus šalies

gyventojus, užtikrintų tikslingą socialinę apsaugą nuo svarbiausių socialinės

rizikos veiksnių ir skatintų ekonominį aktyvumą, socialinę paramą teikiant tik

jos tikrai reikalingiems asmenims, skiriant daugiausia dėmesio skurdo ir

socialinės atskirties prevencijai. Įgyvendinti Būsto programą ir sudaryti

sąlygas apsirūpinti patogiais, energiniu požiūriu efektyviais būstais – svarbus

valstybės uždavinys. Visuomenės sveikatos srityje valstybė turi reguliuoti ir

kontroliuoti poveikį visuomenės sveikatai, užtikrinti, kad priimant įvairių

lygių sprendimus visose veiklos srityse būtų atsižvelgiama į sveikatos

interesus. Valstybė turėtų nuosekliai skatinti veiklą, padedančią saugoti ir

stiprinti visuomenės sveikatą, drausti ir riboti sveikatai kenksmingą veiklą,

užtikrinti žalos visuomenės sveikatai atlyginimą, remti profilaktikos programų

įgyvendinimą. Mokslas ir švietimas turi išties tapti vienu iš valstybės

vystymosi prioritetų. Visiems Lietuvos piliečiams turi būti užtikrinta galimybė

siekti norimo išsilavinimo. Pilietinio aktyvumo ugdymas, aplinkosauginis

švietimas, aplinkai ir sveikatai palankaus gyvenimo būdo propagavimas turi

užimti deramą vietą visose švietimo pakopose. Mokslo ir jo laimėjimų taikymas

gyvenime, žinių visuomenės kūrimas, naujų ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai

darančių technologijų kūrimas ir diegimas irgi turi būti valstybės prioritetas.

Spartėjant globalizacijos procesams, Lietuvos kultūros savitumo išsaugojimas ir

puoselėjimas, valstybės istorinio tęstinumo užtikrinimas yra svarbus valstybės

uždavinys.

110.

Valstybė turi rūpintis istoriniu

kultūros paveldu, šiuo tikslu tobulinti kultūros vertybių apsaugos ir tvarkymo

teisinę bazę, institucinę sistemą, sudaryti palankias sąlygas investuoti į

kultūros paveldo apsaugą ir naudojimą. Daug dėmesio valstybė turi skirti kaimo

tradicijų ir paveldo atgaivinimui ir išsaugojimui.

111.

Regionų darnaus vystymosi srityje

valstybė turi užtikrinti tolygų visų regionų vystymąsi, kad sumažėtų regionų

ekonominio išsivystymo ir gyventojų gerovės skirtumai ir būtų išsaugotas jų

savitumas. Turi būti toliau vykdoma teritorijos administracinio valdymo

reforma, ugdomi regioninių ir vietos institucijų gebėjimai kuo tinkamiau

naudotis narystės ES teikiamomis galimybėmis. Valstybė teisinėmis,

administracinėmis ir ekonominėmis priemonėmis turi remti regioninių ir vietos

centrų vystymąsi, stiprinti nacionalinę teritorijų planavimo sistemą.

Savivaldybių stiprinimas ir plėtojimas, parama programoms „Vietos darbotvarkės

21“ įgyvendinti, partnerystės su įvairiomis visuomenės grupėmis ir

institucijomis stiprinimas taip pat svarbus valstybės uždavinys.

V. DARNAUS VYSTYMOSI TIKSLAI ir UŽDAVINIAI

112.

Lietuvos darnaus vystymosi

strateginiai tikslai ir uždaviniai numatyti atsižvelgiant į Strategijos II

skyriuje pateiktus darnaus vystymosi prioritetus. Bendrasis darnaus vystymosi

strateginis tikslas – suderinti aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio

vystymosi interesus, užtikrinti švarią ir sveiką aplinką, efektyvų gamtos

išteklių naudojimą, visuotinę ekonominę visuomenės gerovę, stiprias socialines

garantijas ir per Strategijos įgyvendinimo laikotarpį (iki 2020 metų) pagal

ekonominius, socialinius ir gamtos išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius

pasiekti 2003 metų ES-15 valstybių vidurkį, o pagal aplinkos taršos rodiklius

neviršyti ES leistinų normatyvų, įgyvendinti tarptautinių konvencijų,

ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, reikalavimus.

113.

Strategijai įgyvendinti išskirti 2

laikotarpiai – trumpalaikiams (iki 2012 metų) ir ilgalaikiams strateginiams

tikslams įgyvendinti (iki 2020 metų).

114.

Atsižvelgiant į Strategijos 11

punkte nurodytą pagrindinį Lietuvos darnaus vystymosi siekį, įvairių ūkio šakų

ekologinį efektyvumą numatoma vidutiniškai padidinti apie 2 kartus – pasiekti,

kad gamtos išteklių naudojimas didėtų dvigubai lėčiau negu gamyba ir paslaugos.

Dalis ilgalaikių strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonių, be

abejo, bus aktualios ir po 2020 metų.

115.

Kad išlaidų, susijusių su švarios

ir sveikos aplinkos palaikymu, nedengtų vien mokesčių mokėtojai, būtina diegti

naujas, ekonominiu ir ekologiniu požiūriais efektyvias technologijas,

mažinančias aplinkosaugos priemonių savikainą ir paslaugų kainą. Aplinkosaugos

infrastruktūros (atliekų tvarkymas, vandens ūkis ir kita) atsipirkimo ir

prieinamumo principų suderinimas – viena iš pagrindinių priemonių, leidžiančių

pasiekti norimą ekonominį efektą.

116.

Reguliuojant ekonominį vystymąsi,

labai svarbu laikytis prevencijos principo, siekiant neviršyti leistinų

poveikio aplinkai normų ir išvengti neigiamo poveikio žmonių sveikatai.

Tinkamiausios taršos prevencijos priemonės – naujausių, aplinkai mažesnį

neigiamą poveikį darančių technologijų, švaresnės gamybos metodų diegimas,

platesnis atsinaujinančių energijos ir kitų gamtos išteklių naudojimas,

teritorijų planavimo optimizavimas, tausojančio aplinką ir sveikatą gyvenimo

būdo propagavimas. Svarbi organizacinė prevencijos priemonė – planuojamos

ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas.

117.

Aplinkos interesų integravimui į

įvairias ūkio šakas ir veiksmingesniam energijos ir kitų gamtos išteklių

naudojimui Strategijoje skiriama ypač daug dėmesio. Daug dėmesio skiriama ir

priemonėms, susijusioms su pakeitimo principo laikymusi: pavojingas aplinkai ir

žmonių sveikatai medžiagas, naudojamas pramonėje, žemės ūkyje, buityje,

numatoma keisti ne tokiomis pavojingomis arba nepavojingomis medžiagomis, o

išsenkančius gamtos ir visų pirma energijos išteklius – atsinaujinančiais

ištekliais.

118.

Kadangi vienas svarbiausių ES

darnaus vystymosi strategijos tikslų – atskirti ekonomikos augimą nuo poveikio

aplinkai ir pasiekti, kad augant ekonomikai gamtos išteklių naudojimas ir

aplinkos teršimas nebeaugtų arba augtų daug lėčiau, dalis Strategijoje

nustatytų kiekybinių uždavinių nurodo būtent santykį tarp ekonomikos ir

poveikio aplinkai augimo tempų. Aplinkosaugos srityje dalis uždavinių numato

per Strategijos įgyvendinimo laikotarpį, kur yra galimybės, pasiekti ne 2003

metų, o 2020 metų ES valstybių vidutinį lygį.

119.

Darbo našumo augimas darnaus

vystymosi kontekste yra ne tik ekonomikos konkurencingumą didinantis veiksnys,

bet ir būtina sąlyga spręsti svarbiausias socialines ir aplinkos problemas. Tik

diegiant aukštąsias ir naujausias, palankias aplinkai gamybos technologijas,

sukuriamos sąlygos sparčiai augti gamybai nedidinant neigiamo poveikio

aplinkai. Tik sparčiai augant darbo našumui susidaro galimybė ir sparčiai augti

gyventojų pajamoms ir gerovei nepažeidžiant makroekonominio stabilumo. Tik

spartus Lietuvos gyventojų gerovės augimas gali stabdyti neigiamus migracijos

procesus, padėti spręsti ir kitas svarbias socialines problemas.

120.

Prie bendrųjų ekonomikos darnaus

vystymosi uždavinių priskirta ir kita ES vis didesnio dėmesio sulaukianti

iniciatyva – įmonių socialinės atsakomybės didinimas, kai įmonės, vykdydamos

ekonominę veiklą, savo noru atsižvelgia ir į socialinius bei aplinkosauginius

reikalavimus. Laikantis įmonių socialinės atsakomybės principų, susidaro

galimybė suderinti įmonių ekonominius, socialinius ir aplinkosauginius tikslus

ir taip prisidėti prie darnaus vystymosi nuostatų įgyvendinimo įmonių lygmeniu.

Aplinkos

kokybė

Oras ir klimato

kaita

121.

Ilgalaikiai tikslai – užtikrinti

nepavojingą žmonių sveikatai ir atitinkančią reikalavimus oro kokybę visoje

šalies teritorijoje, pasiekti, kad į atmosferą išmetamų teršalų ir šiltnamio

efektą sukeliančių dujų daugėtų dvigubai lėčiau, negu auga gamyba ir paslaugos,

o ozono sluoksnį ardančios medžiagos iš viso nebūtų vartojamos.

122.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

122.1. užtikrinti, kad išmetamų į atmosferą teršalų ir

šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuriamo BVP vienetui sumažėtų perpus ir

neviršytų nustatytųjų nacionalinių limitų;

122.2. užtikrinti, kad nebūtų viršijami aplinkos oro

taršos normatyvai;

122.3. iki 2015 metų atsisakyti ozono sluoksnį

ardančių medžiagų vartojimo, išskyrus išimties atvejus, kai nėra tinkamų

alternatyvų arba alternatyvų taikymas nepriimtinas ekonominiu ar techniniu

požiūriu.

123.

Trumpalaikiai tikslai – pasiekti,

kad vystantis pramonės, energetikos ir transporto sektoriams iš jų į atmosferą

išmetamų teršalų kiekis laikotarpiu iki 2010 metų nedidėtų daugiau kaip 5

procentais, palyginti su 2001–2005 metais, tinkamai naudojant Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto, privačias lėšas ir ES paramą.

124.

Pagrindiniai trumpalaikiai

uždaviniai yra šie

124.1. užtikrinti, kad būtų įgyvendinti taršos

mažinimo reikalavimai didelėse deginimo įmonėse;

124.2. užtikrinti, kad į atmosferą išmetamas sieros

dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir amoniako kiekis neviršytų

nustatytųjų nacionalinių limitų;

124.3. užtikrinti, kad įgyvendinant oro taršos

mažinimo priemones kietųjų dalelių koncentracija neviršytų nustatytųjų aplinkos

oro kokybės normų.

Vanduo

125.

Ilgalaikiai tikslai – pasiekti,

kad požeminio vandens, upių, ežerų, Kuršių marių ir Baltijos jūros būklė būtų

gera, vandens ekosistemos išlaikytų didelę įvairovę, paviršiniai vandens

telkiniai tiktų poilsio reikmėms tenkinti, o visi šalies gyventojai gautų

saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį.

126.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

126.1. sumažinti vandenų taršą pavojingomis

medžiagomis tiek, kad pavojingų medžiagų išmetimai neviršytų ES normatyvų ir

netrukdytų siekti geros vandens telkinių būklės;

126.2. sumažinti Baltijos jūros, Kuršių marių taršą iš

sausumos šaltinių, laivų bei veiklos jūroje ir kituose vandens telkiniuose;

126.3. mažinti vandenų taršą iš žemės ūkio šaltinių;

126.4. užtikrinti požeminių vandenų apsaugą nuo taršos

ir skatinti požeminio vandens išteklių naudojimą;

126.5. sukurti veiksmingą potvynių rizikos vertinimo

ir valdymo sistemą, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir

aplinkosauginius aspektus.

127.

Trumpalaikiai tikslai – pasiekti,

kad būtų sumažinta paviršinio ir požeminio vandens tarša, tinkamai naudojant

valstybės, savivaldybių, privačias ir ES struktūrinių fondų paramos lėšas.

128.

Pagrindiniai trumpalaikiai

uždaviniai yra šie

128.1. siekti sumažinti sutelktąją taršą azotu 810

tonų, fosforu – 85 tonomis, biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras – 1050

tonų, palyginti su 2004 metais;

128.2. sumažinti pasklidąją taršą azotu ir fosforu;

128.3. įdiegti upių baseinų principu pagrįstą vandens

išteklių valdymo sistemą – sudaryti galimybes visiems šalies gyventojams

aktyviai dalyvauti nustatant vandens telkinių vandensaugos tikslus ir parenkant

jų įgyvendinimo priemones;

128.4. užtikrinti, kad visa ūkinė veikla būtų

organizuota taip, kad nesudarytų sąlygų į paviršinius ir požeminius vandens

telkinius patekti pavojingoms aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagoms.

Kraštovaizdžio ir biologinė

įvairovė

129.

Ilgalaikiai tikslai – išsaugoti

kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo

vertybes, atkurti pažeistus gamtinius elementus, užtikrinti racionalų

kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės naudojimą.

130.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

130.1. išsaugoti valstybės ir jos

etnografinių regionų kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę ir savitumą,

užtikrinti racionalų jų naudojimą, mažinti neigiamą žemės ūkio veiklos poveikį

kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei;

130.2. plėtoti saugomų teritorijų tinklą ir gamtinį

karkasą, derinti juos prie Europos ekologinių tinklų, padidinti Lietuvos

saugomų teritorijų plotą iki 16–18 procentų šalies teritorijos;

130.3. užtikrinti rekreacinių išteklių apsaugą ir

racionalų naudojimą, padidinti saugomų teritorijų atvirumą visuomenei, skleisti

informaciją apie saugomų teritorijų svarbą ir tikslus;

130.4. per Strategijos galiojimo laiką (iki 2020 metų)

padidinti 3 procentais Lietuvos miškingumą, plėsti kitos natūralios daugiametės

augmenijos plotus, sumažinti teritorinį miškų išsidėstymo netolygumą, ypač daug

dėmesio skirti mažiausiai miškingų rajonų miškingumo didinimui;

130.5. sustiprinti jūros kranto, marių kranto zonos

kraštovaizdžio ir jūros ekosistemų biologinės įvairovės apsaugą, derinti

apsaugą su racionaliu jų naudojimu visuomenės reikmėms;

130.6. saugoti ir gausinti želdynus ir kitas

natūralias urbanizuoto kraštovaizdžio teritorijas;

130.7. tobulinti biologinės įvairovės apsaugos

metodus, plėtoti biologinės įvairovės, ūkinės veiklos poveikio ir saugomų

teritorijų režimo veiksmingumo tyrimus.

131.

Trumpalaikis tikslas – sukurti

šiuolaikišką, Lietuvos nacionalinius interesus ir ES reikalavimus atitinkančią

kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės, kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo

sistemą.

132.

Pagrindiniai trumpalaikiai

uždaviniai yra šie

132.1. tobulinti

biologinės įvairovės išsaugojimo teisinę bazę ir strategines nuostatas;

132.2. tobulinti Lietuvos saugomų teritorijų sistemą

ir gamtinį karkasą, užtikrinti kertinių miško buveinių apsaugą, užbaigti steigti paukščių

apsaugai svarbias teritorijas;

132.3. plačiau naudoti saugomas teritorijas, visų pirma

nacionalinius ir regioninius parkus, pažintiniam–ekologiniam

turizmui, taip pat miestų želdynus ekologiniam švietimui, gamtos ir

kultūros vertybių propagavimui;

132.4. atkurti labiausiai pažeistus kraštovaizdžio

elementus, saugoti ir gausinti estetines kraštovaizdžio vertybes, stiprinti tradicinio

kaimo kraštovaizdžio apsaugą, sumažinti jo vizualinę taršą.

Atliekų tvarkymas

133.

Ilgalaikiai tikslai – sukurti

socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriais tinkamiausią komunalinių, gamybos

ir kitoje ūkio veikloje susidarančių atliekų tvarkymo sistemą, sumažinti

atliekų susidarymą ir jų neigiamą poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai,

užtikrinti racionalų atliekų energijos išteklių naudojimą, informavimą ir

švietimą atliekų tvarkymo klausimais.

134.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

134.1.

pasiekti, kad atliekų daugėtų kur

kas lėčiau negu auga gamyba, o atliekų, tenkančių pagamintam BVP vienetui,

kiekis neviršytų atitinkamų gamybos šakų atliekų kiekio ES valstybių narių

vidurkio;

134.2. sukurti veiksmingas regionines komunalinių atliekų

tvarkymo sistemas ir pasiekti, kad iki 2013 metų būtų surinkta ir perdirbta ar

kitaip panaudota ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų, o iki

2020 metų sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos

sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metų biologiškai skaidžių

komunalinių atliekų kiekio;

134.3.

teikti visuomenei informaciją apie atliekų tvarkymą, plėtoti ekologinį

švietimą;

134.4. veiksmingai tvarkyti nuotekų dumblą;

134.5.

veiksmingai naudoti atliekų

energetinius išteklius.

135.

Trumpalaikiai tikslai – sudaryti

sąlygas sukurti šiuolaikišką komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą,

pavojingų atliekų tvarkymo sistemą ir išplėsti viešųjų komunalinių atliekų

tvarkymo paslaugų teikimą, ugdyti gyventojams atliekų tvarkymo kultūrą ir kelti

visuomenės ekologinį sąmoningumą.

136. Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie

136.1.

sudaryti sąlygas užtikrinti

viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos visuotinumą, kokybę ir

prieinamumą ir plėtoti regionines atliekų tvarkymo sistemas;

136.2.

užtikrinti kompleksinį pavojingų atliekų tvarkymą –

surinkimą, klasifikavimą, apdorojimą, naudojimą, šalinimą;

136.3.

tobulinti

pavojingų atliekų tvarkytojų kvalifikaciją;

136.4.

užtikrinti

efektyvų biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą atsižvelgiant į gamybos ir kitos ūkinės veiklos, taip pat komunalinių

biologiškai skaidžių atliekų bendro tvarkymo galimybes;

136.5.

skatinti

techninio komposto, taip pat išvalyto nuo naftos ir jos produktų taršos grunto

ir dirvožemio naudojimą dirvai tręšti, pakelėms apželdinti, pažeistam reljefui

atkurti, karjerams rekultivuoti, energetiniams želdiniams auginti ir kitoms

reikmėms.

Ekonomikos vystymasis

Bendras ekonomikos vystymasis

137.

Vienas iš Strategijos prioritetų –

pagrindinių ūkio šakų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai mažinimas

įtraukiant aplinkos interesus į jų vystymosi strategijas. Tai leidžia

užtikrinti aplinkos taršos ir kitokio neigiamo poveikio aplinkai prevenciją,

užuot didžiausias pastangas skyrus kovai su neigiamais ūkinės veiklos

padariniais. Laikantis apdairumo principo, ūkinė veikla turi daryti kuo mažesnį

neigiamą poveikį aplinkai (neviršyti leistinų poveikio normų). Svarbų vaidmenį

čia turi vaidinti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ir

strateginis ūkio vystymosi programų ir planų įgyvendinimo pasekmių aplinkai

vertinimas.

138.

Itin svarbu, kad ūkis augtų

diegiant naujausias, palankias aplinkai gamybos technologijas ir gaminius,

didinant darbo našumą. Darbo našumo augimas darnaus vystymosi sąlygomis – ne

tik ekonomikos konkurencingumą didinantis veiksnys, bet ir būtina sąlyga

spręsti svarbiausias socialines ir aplinkos problemas.

139.

Ilgalaikis bendrasis tikslas –

sukurti šiuolaikišką žiniomis ir mokslu pagrįstą stabiliai ir teritoriškai

tolygiai augančią ekonomiką, užtikrinančią spartų gyvenimo kokybės gerėjimą

nebloginant aplinkos kokybės.

140.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

140.1.

ilgalaikio makroekonominės

aplinkos tvarumo sąlygomis užtikrinti stabilų 5–6 procentų

kasmetinį ekonomikos (BVP) augimą ir pagal vienam gyventojui sukuriamą BVP

(perkamosios galios standartu) pasiekti 2003 metais ES valstybių senbuvių lygį;

140.2.

sumažinti regionų ekonominio

išsivystymo netolygumus;

140.3.

sukurti aplinką, palankią įmonių

socialinės atsakomybės plėtrai.

Transportas

141.

Ilgalaikiai

tikslai – sukurti saugią, ekonomiškai efektyvią ir palankią aplinkai transporto

sistemą, daugiau naudojančią alternatyvių degalų, sumažinti transporto neigiamą

poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas

laisvam ir saugiam keleivių vežimui.

142.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

142.1. padidinti

transporto sektoriaus ekonominį ir ekologinį veiksmingumą ir pasiekti, kad

degalų sąnaudos ir į orą išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų

kiekis didėtų dvigubai lėčiau nei krovinių ir keleivių pervežimo apimtis;

142.2.

plėtoti aplinką mažiau teršiantį

ir mažesnį poveikį žmonių sveikatai turintį transportą, ypač geležinkelių ir

jūrų transportą, multimodalines (daugiarūšes) ir

intermodalines (įvairiarūšes) transporto sistemas;

142.3.

integruoti aplinkos ir visuomenės sveikatos saugos aspektus į

nacionalinės transporto politikos sprendimo priėmimo, stebėsenos ir poveikio

vertinimo procesus;

142.4.

didinti kelių transporto veiklos

energinį veiksmingumą.

143.

Trumpalaikiai tikslai – sukurti

ekonomines ir teisines sąlygas, skatinančias mažiau aplinką teršiančio ir

saugesnio transporto vystymąsi, geriau organizuoti ir reguliuoti kelių

transporto eismą, didinti jo saugumą, mažinti oro taršą ir triukšmą, pasiekti,

kad oro tarša ir triukšmas miestuose neviršytų leistinų normatyvų.

144.

Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai

yra šie

144.1. sumažinti

tranzitinio transporto srautus per miestus ir ypač centrines jų dalis;

144.2. plėtoti viešąjį transportą, teikti pirmenybę ne

tokioms taršioms ir mažesnį triukšmą keliančioms transporto priemonėms;

144.3. padidinti eismo saugumą, siekiant, kad iki 2010 metų

transporto aukų sumažėtų apie du kartus.

Pramonė

145.

Ilgalaikis tikslas – sukurti

naujausiomis, palankiomis aplinkai technologijomis pagrįstą, ekonominiu,

aplinkosauginiu ir socialiniu požiūriais veiksmingą pramonę.

146.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

146.1. padidinti

gamybos ir gaminių ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, pasiekti, kad BVP

vienetui pagaminti energijos ir vandens reikėtų mažiau, pagal šiuos rodiklius

pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį;

146.2.

padidinti aukštosiomis

technologijomis pagrįstą gamybą, pasiekti, kad pagal šį rodiklį Lietuva artėtų

prie ES valstybių vidurkio (20–25 procentai);

146.3.

užtikrinti, kad cheminės medžiagos

būtų gaminamos, tvarkomos ir naudojamos taip, kad nekeltų didelio pavojaus

žmonių sveikatai ir atitiktų ES cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo,

autorizacijos ir apribojimų (REACH) reglamentą ir jo įgyvendinimo priemonių

planą.

147.

Trumpalaikiai tikslai – sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai,

padidinti vietinių atsikuriančiųjų ir antrinių žaliavų perdirbimą, plačiau

diegti švaresnės gamybos metodus ir kitas darnaus pramonės vystymosi priemones.

148.

Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai

yra šie

148.1.

skatinti Lietuvos

pramonės įmones taikyti gaminių būvio

ciklo vertinimo ir kitas darnaus pramonės vystymosi priemones (aplinkos vadybos

sistemas, ekologinį gaminių projektavimą, ekologinį ženklinimą,

darnaus pramonės vystymosi ataskaitas);

148.2.

sumažinti neigiamą

pramonės poveikį aplinkai ir pasiekti, kad ne mažiau kaip trečdalis Lietuvos

pramonės įmonių taikytų švaresnės gamybos metodus;

148.3.

didinti antrinių žaliavų

perdirbimą.

Energetika

149.

Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugų, palankų aplinkai, konkurencingą ir į

bendrą ES energetikos sistemą integruotą energetikos sektorių, užtikrinti

patikimą ir diversifikuotą energijos išteklių tiekimą, padidinti energijos

gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą; išplėsti atsinaujinančių ir

atliekinių energijos išteklių naudojimą.

150.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

150.1.

modernizuoti esamas ir

pagal naudingosios šilumos energijos poreikį pastatyti naujas didelio

efektyvumo kogeneracines elektrines;

150.2.

didinti elektros

energijos, šilumos gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą, sumažinti

energijos nuostolius skirstomuosiuose tinkluose;

150.3.

sumažinti teršalų ir

išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį pagamintos energijos vienetui;

150.4.

sumažinti šalies

priklausomybę nuo kuro importo, padidinant energijos gamybą iš atsinaujinančių

ir atliekinių energijos išteklių;

150.5.

kompleksiškai

integruoti Lietuvos energetikos sistemas, ypač elektros ir dujų tiekimo

sektorius, į ES sistemas ir ES energijos rinką.

151.

Trumpalaikiai tikslai

– užtikrinti patikimą ir saugų, neviršijantį numatytųjų taršos limitų,

energijos tiekimą visoms Lietuvos ūkio šakoms, didinti energijos taupymą ir

naudojimo efektyvumą, tinkamai naudojant ES struktūrinių paramos fondų,

valstybės ir privačias lėšas.

152.

Pagrindiniai trumpalaikiai

uždaviniai yra šie

152.1.

pasiekti, kad šiluma,

pagaminta iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių, 2010 metais

sudarytų 17 procentų bendro šilumos gamybos balanso, o elektros energijos

gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų daugiau kaip 7 procentus

visos šalyje suvartojamos elektros energijos;

152.2.

padidinti

pirminės energijos transformavimo veiksmingumą elektros energetikos ir ypač centralizuoto šilumos tiekimo

sektoriuose, mažinti šilumos perdavimo nuostolius;

152.3.

didinti energijos

taupymą ir vartojimo efektyvumą.

Žemės ūkis

153.

Ilgalaikiai tikslai –

sukurti ekonomiškai efektyvų ir konkurencingą žemės ūkį, pagrįstą mažesnį

poveikį aplinkai darančiu ūkininkavimu, plėtoti ekologinius ūkius ir aukštos

kokybės sertifikuotų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą, tausoti gamtos

išteklius.

154.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

154.1. intensyviai

plėtoti ekologiškų augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą,

pasiekti, kad 2013 metais sertifikuoti ekologinės gamybos plotai sudarytų ne

mažiau kaip 5 procentus, o 2020 metais – 10 procentų visų žemės ūkio naudmenų;

154.2. skatinti

efektyvią biodegalų gamybos plėtrą: pasiekti, kad 2010 metais biologiniais

degalais būtų pakeista ne mažiau kaip 5,75 procento, o 2020 metais – 15 procentų

transportui naudojamų degalų.

155.

Trumpalaikiai tikslai – sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį

aplinkai, ypač ekologiškai jautriose teritorijose, gerinti ekonominę ir teisinę

aplinką, tinkamą plėtoti tradiciniams (ypač smulkiems ir vidutiniems),

ekologiniams ūkiams, padidinti vidutinių ir smulkių

ūkių konkurencingumą, aprūpinti vartotojus aukštos kokybės mitybos poreikius

atitinkančiais maisto produktais.

156.

Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai

yra šie

156.1.

sumažinti žemės ūkio veiklos

poveikį ekologiškai jautrioms teritorijoms, padidinti jų stabilumą;

156.2.

didinti vidutinių ir mažų ūkių konkurencingumą,

užtikrinti, kad juose būtų ūkininkaujama mažiau veikiant aplinką;

156.3.

mažinti neigiamą organinių ir

mineralinių trąšų bei pesticidų poveikį aplinkai ir žemės ūkio produkcijos

kokybei;

156.4.

mažinti amoniako patekimą į

aplinką.

Būstas

157.

Ilgalaikiai tikslai – sukurti

šiuolaikišką būsto infrastruktūrą, geras, higieniškas buities sąlygas,

padidinti būsto energinį naudingumą, užtikrinti šiuolaikiškas, geros kokybės

visiems prieinamas viešąsias socialines paslaugas, sumažinti neigiamą būsto

poveikį aplinkai, skatinti socialinę sanglaudą.

158.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

158.1.

padidinti būstų energinį

efektyvumą, spartinti daugiabučių namų modernizavimą;

158.2.

gerinti būstų kokybę, pasiekti,

kad būsto naudingas plotas vienam gyventojui padidėtų iki 28–29 kv. metrų ir

būtų artimas esamam ES valstybių senbuvių vidurkiui;

158.3.

plėtoti socialinio nuomojimo būsto

fondą.

159.

Trumpalaikiai tikslai – toliau

įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą.

160. Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie

160.1. užtikrinti, kad teikiama valstybės parama

skatintų daugiabučių namų butų savininkus įgyvendinti energiniu požiūriu

efektyvius namų modernizavimo projektus;

160.2. skatinti daugiabučių namų modernizavimą –

viešinti, informuoti ir konsultuoti daugiabučių namų butų savininkus, parengti

tipinius ir demonstracinius projektus, galimybių studijas, mokyti būsto

sektoriaus dalyvius.

Turizmas

161.

Ilgalaikiai tikslai – įgyvendinti

darnaus vystymosi principus, planuojant ir vykdant teritorinę turizmo plėtrą,

įgyvendinant turizmo infrastruktūros projektus nacionaliniu ir savivaldybių

lygmenimis.

162.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

162.1. didinti

turizmo paslaugų apimtį ir įvairovę, plėtoti turizmo ir rekreacijos

infrastruktūrą, geriau naudoti šalies regionų gamtos ir kultūros savitumą,

etnokultūros vertybes;

162.2. tobulinti

šalies turizmo ir rekreacijos valdymo, planavimo ir rėmimo sistemą, teikti

pirmenybę kultūrinio, ekologinio, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo turizmo plėtrai,

skatinti šią veiklą, pirmiausia remti projektus, užtikrinančius aplinkos

kokybės išsaugojimą, racionalų rekreacinių išteklių naudojimą;

162.3.

sukurti moksliškai pagrįstas

turizmo išteklių tyrimo, rinkos stebėsenos, žmogiškųjų išteklių ugdymo

sistemas, leisiančias veiksmingai plėtoti turizmo sektorių ir aktyviai formuoti

Lietuvos – kaip patrauklios turizmui valstybės – įvaizdį;

162.4.

inicijuoti projektus, kurie

gerintų Lietuvos turizmo objektų pasiekiamumą, didintų kultūros, komunikacijos,

sveikatinimo, kitų paslaugų ir pramogų pasiūlą;

162.5. skatinti ir visokeriopai remti dviračių ir vandens

turizmo viešosios infrastruktūros plėtrą, didinti informacijos sklaidą.

163.

Trumpalaikiai

tikslai – sukurti geros kokybės kultūrinio, aktyvaus poilsio, sveikatingumo,

kaimo turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, sistemingai ugdyti žmoniškųjų

išteklių gebėjimus, užtikrinti gamtos ir kultūros vertybių apsaugą ir racionalų

naudojimą.

164. Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra

šie

164.1. plėtoti

turizmo potencialą šalies regionuose ir turizmo centruose, veiksmingai naudojant

valstybės, savivaldybių, ES, kitų tarptautinių fondų paramos lėšas;

164.2. suderinti turizmo

infrastruktūros plėtrą šalies teritorijoje, atsižvelgiant į rekreacinių

išteklių potencialą ir regionų ekologinį talpumą;

164.3.

skleisti šalyje ir užsienyje

informaciją apie Lietuvos poilsio ir turizmo galimybes, kaupti informaciją apie

šalies gamtos ir kultūros vertybes.

Socialinis vystymasis

165.

Daugiausia dėmesio Strategijos

skirsnyje „Socialinis vystymasis“ skirta užimtumo, skurdo ir socialinės

atskirties, visuomenės sveikatos problemoms. Kadangi Strategijos įgyvendinti

neįmanoma be aktyvios visuomenės paramos ir dalyvavimo, joje daug vietos skirta

visuomenės švietimui (taip pat aplinkosauginiam švietimui ir aplinkai mažiau

kenkiančio gyvenimo būdo propagavimui), kultūros savitumo išsaugojimui. Prie

socialinės srities priskirtas ir mokslinių tyrimų vaidmens didinimas,

veiksmingesnis tyrimų rezultatų naudojimas pagrindinėms darnaus vystymosi

nuostatoms įgyvendinti, taip pat naujas poskyris „Tausojantis vartojimas“.

Užimtumas

166. Ilgalaikiai

tikslai – skatinti gyventojų užimtumą, investicijas į

žmogiškąjį kapitalą, naujų ir geros kokybės darbo vietų kūrimą,

užtikrinti lygias galimybes visiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės

gyvenime, taip stiprinti socialinę sanglaudą.

167. Pagrindiniai

ilgalaikiai uždaviniai yra šie

167.1.

vykdyti aktyvią užimtumo ir

žmogiškųjų išteklių ugdymo politiką, pagerinti darbo kokybę, padidinti jo

našumą, sustiprinti socialinę ir teritorinę sanglaudą;

167.2.

siekti, kad vidutinis metinis užimtumo lygis šalyje padidėtų iki

70 procentų, sudaryti sąlygas, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti Lietuvos

gyventojas rastų savęs vertą ir tinkamą darbą;

167.3.

gerinti darbo rinkos poreikių

atitiktį, sudaryti sąlygas tobulinti kompetenciją ir didinti užimtumo gebėjimus

– plėtoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir geriau jas naudoti;

167.4.

skatinti darbo rinkos lankstumą,

derinti jį su užimtumo garantijomis, užtikrinti aktyvų socialinių partnerių

dalyvavimą šiame procese.

168.

Vidutinės trukmės tikslai – padidinti darbo jėgos gebėjimą prisitaikyti

prie pokyčių, įtraukti į darbo rinką kuo daugiau asmenų, turinčių integravimosi

į darbo rinką problemų, užtikrinant geros kokybės ir saugų užimtumą, sumažinti

nedeklaruojamą darbą; sustiprinti socialinę partnerystę ir įmonių socialinę

atsakomybę.

169.

Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai

yra šie

169.1. pasiekti,

kad vidutinis metinis užimtumo lygis šalyje padidėtų iki 68,8 procento, o

jau pasiektas moterų 61 procento ir pagyvenusių

(55–64 metų) žmonių 53 procentų užimtumo lygis nemažėtų;

169.2. padidinti

ieškančių darbo asmenų (ypač jaunimo) užimtumą ir darbo patrauklumą, vykdyti

nedarbo (ypač ilgalaikio) prevenciją, patobulinti aktyvios darbo rinkos

politikos priemones;

169.3. sumažinti

nedeklaruojamą darbą, sudaryti sąlygas pereiti iš nelegalaus darbo į legalų,

diegti naujus darbo organizavimo būdus;

169.4. sudaryti

tinkamas sąlygas vyresnio amžiaus ir neįgaliems asmenims išlikti aktyviems

darbo rinkoje, išlaikyti kuo ilgiau darbo rinkoje patyrusius darbuotojus,

tobulinti sveikatinimo veiklą, užtikrinti kuo didesnį gyventojų darbingumą;

169.5. sudaryti

tinkamas mokymosi visą gyvenimą sąlygas, plėtoti profesinio orientavimo

paslaugas, tobulinti savaiminiu ir neformaliuoju būdu įgytos kompetencijos

vertinimą ir pripažinimą;

169.6. įgyvendinti

priemones, užtikrinančias darbingumo, sveikatos ir gyvybės išsaugojimą darbo

vietoje.

Skurdas ir socialinė atskirtis

170. Ilgalaikiai

tikslai – padidinti gyventojų pajamas, sumažinti visuomenės diferenciaciją ir

skurdą, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, siekti efektyvios socialinės

apsaugos – sudaryti palankias sąlygas šeimoms, užtikrinti socialiai pažeidžiamų

gyventojų grupių socialinę integraciją.

171. Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie

171.1.

sumažinti visuomenės

diferenciaciją ir skurdą, regioninius socialinio vystymosi skirtumus;

171.2.

įgyvendinti socialinio teisingumo

ir solidarumo principais pagrįstą socialinę politiką.

172.

Vidutinės trukmės tikslai – užtikrinti

socialinio draudimo išmokų, pirmiausia pensijų, gavėjams pakankamą jų prarastų

pajamų kompensavimą, socialinę paramą skirti tiems asmenims, kuriems jos

labiausiai reikia, užtikrinti kiekvienam socialinės atskirties grupėms

priklausiančiam asmeniui bent minimalų ekonominį ir socialinį saugumą, įveikti

ypač didelį skurdą.

173.

Pagrindiniai vidutinės trukmės uždaviniai yra šie

173.1.

išlaikyti pakankamą socialinio draudimo

išmokų, pirmiausia pensijų, lygį, derinti jį su finansinėmis socialinio draudimo

ir pensijų sistemos galimybėmis;

173.2. užtikrinti

tinkamą paramą jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus;

173.3.

užtikrinti socialinės paramos

priemonių tikslingumą ir dydį, leidžiantį pagrįstai šią paramą gaunantiems

asmenims turėti jų orumo nežeminančias pajamas;

173.4.

didinti socialinių paslaugų

prieinamumą ir gerinti jų kokybę.

Visuomenės sveikata

174.

Ilgalaikiai tikslai –

gerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę, pailginti gyvenimo trukmę – mažinti

sergamumą, mirtingumą ir neįgalumą, ypač nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų,

kraujotakos sistemos, onkologinių ligų, psichikos sveikatos sutrikimų, gerinti

sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.

175.

Pagrindiniai

ilgalaikiai uždaviniai yra

šie

175.1.

sutelktomis visuomenės

ir visų sektorių pastangomis sumažinti aplinkos, socialinių ir ekonominių

veiksnių neigiamą poveikį sveikatai: vidutinę būsimo gyvenimo trukmę prailginti

iki 72,5 metų, pasiekti ES valstybių senbuvių esamą kūdikių mirtingumo lygį;

175.2.

sumažinti rūkymo

paplitimą, alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vartojimą;

175.3.

sumažinti traumatizmą,

sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis ir mirtingumą nuo jų;

175.4.

pagerinti gyventojams

teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę;

175.5.

sumažinti Lietuvos

regionų, vyrų ir moterų sveikatos skirtumus;

175.6.

vykdyti užkrečiamųjų

ligų profilaktiką ir kontrolę.

176.

Trumpalaikiai tikslai – sukurti modernią ir gerai veikiančią

sveikatos priežiūros sistemą, pagrįstą socialinių partnerių bendradarbiavimu ir

skatinančią sveiką gyvenseną, sveiką aplinką, prieinamą ir tinkamą sveikatos

priežiūrą.

177.

Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie

177.1.

sumažinti gyventojų

mirtingumą nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų;

177.2.

stabilizuoti jaunesnių

nei 65 metų gyventojų mirštamumą nuo kraujotakos sistemos ligų;

177.3.

gerinti visuomenės

psichikos sveikatą ir sumažinti savižudybių; ypač daug dėmesio skirti

priklausomybės ligų prevencijai;

177.4.

gerinti sveikatos

rizikos veiksnių valdymą, sumažinti kaimo ir miesto gyventojų sveikatos

skirtumus;

177.5.

užtikrinti greitą

reagavimą į pavojus visuomenės sveikatai;

177.6.

sustiprinti visuomenės

sveikatos priežiūrą savivaldybėse – priartinti ją prie bendruomenės.

Švietimas ir mokslas

178.

Ilgalaikiai tikslai – išugdyti išsilavinusius, savarankiškus, aktyvius ir

atsakingus visuomenės narius, sustiprinti intelektinį visuomenės potencialą,

kad žinios ir mokslas užtikrintų darnų ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos

tikslų įgyvendinimą.

179.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

179.1.

užtikrinti įvairių lygių švietimo

prieinamumą;

179.2.

sukurti nuolat besimokančią

visuomenę, sudaryti sąlygas asmenims, norintiems keisti ar kelti kvalifikaciją,

mokytis visą gyvenimą;

179.3.

skleisti darnaus vystymosi idėjas

visais švietimo lygmenimis;

179.4.

užtikrinti sistemingą mokslo ir

technologijų vystymąsi, leidžiantį kurti mokslu, naujausiomis, aplinkai mažesnį

neigiamą poveikį darančiomis technologijomis ir inovacijomis pagrįstą žinių

visuomenę;

179.5. įgyvendinti Jungtinių Tautų Europos

ekonomikos komisijos (JTEEK) darnaus vystymosi švietimo strategijos veiksmų

planą ir šios strategijos įgyvendinimo Vilniaus gaires (CEP/AC.

13/2005/3/Rev.1);

179.6.

vykdyti tarpkryptinius ir

tarpdalykinius tyrimus, aprėpiančius socialinius ir gamtos mokslus, skatinti jų

sąveiką su politikos formavimo procesu, siekti, kad priimami sprendimai būtų

grindžiami mokslo tyrimais ir ekonominių, socialinių bei aplinkosaugos tikslų,

uždavinių ir įgyvendinimo priemonių integralumu.

180.

Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti spartų švietimo, mokslo ir technologijų

vystymąsi, pasiekti, kad švietimas, mokslas ir naujausios technologijos didintų

tarptautinį Lietuvos konkurencingumą visose gyvenimo srityse ir skatintų darnų

Lietuvos vystymąsi.

181.

Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie

181.1. stiprinti

bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų sanglaudą;

181.2.

skatinti mokslo, technologijų

kūrimo ir verslo institucijų sąveiką, kurti naujausias ir mažesnį neigiamą

poveikį aplinkai darančias technologijas;

181.3.

pasiekti, kad žinios ir mokslas

taptų svarbiu veiksniu, užtikrinančiu spartų ekonominį ir socialinį vystymąsi,

efektyvų gamtos išteklių naudojimą, švarią ir sveiką aplinką, spartinti žinių

visuomenės kūrimą;

181.4.

padidinti mokslinių tyrimų

efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą, sumažinti protų nutekėjimą.

Kultūros savitumo išsaugojimas

182.

Ilgalaikiai tikslai – išsaugoti lietuvių kalbą,

lietuvių etninę ir regioninę kultūrą, istorinį Lietuvos kultūros paveldą,

Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrinį savitumą.

183. Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie

183.1.

formuoti Lietuvos piliečių vertybinę orientaciją, siejančią su Lietuvos

kultūra, padėti pažinti ir suvokti Lietuvos kultūros savitumą ir ypatumus;

183.2. kryptingai ugdyti tvarią kaimo bendruomenę, gebančią

išsaugoti ir perduoti ateities kartoms pagrįstą nacionalinėmis kultūros

vertybėmis Lietuvos kaimo materialinį ir dvasinį paveldą;

183.3.

užtikrinti lietuvių kalbos apsaugą

ir tęstinumą, skatinti jos vystymąsi žinių visuomenės poreikiams tenkinti;

183.4. išsaugoti etninę kultūrą, vietos tradicijas, saugoti

paveldą, jo vertę;

183.5.

remti Lietuvoje gyvenančių

tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą;

183.6.

spręsti užsienyje esančio Lietuvos

kultūros paveldo išsaugojimo problemas.

184.

Trumpalaikiai

tikslai – užtikrinti kultūros

paveldo apsaugą – stiprinti tiesioginę valstybės institucijų ir visuomenės

atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą.

185.

Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie

185.1.

skatinti kuo aktyvesnį visuomenės

dalyvavimą išsaugant Lietuvos ir jos etninių regionų savitumą;

185.2.

plėtoti regioninę kultūros

politiką, saugoti regioninius kultūros paveldo skirtumus.

Tausojantis vartojimas

186.

Ilgalaikiai tikslai – augant

bendram gaminių ir paslaugų vartojimui, pasiekti, kad didėjantis vartojimas

neprastintų aplinkos būklės, pirmenybę teikti palankioms aplinkai paslaugoms ir

gaminiams, kurių gamybai ir eksploatavimui sunaudojama kuo mažiau energijos ir

kitų gamtos išteklių, nenaudojama toksinių medžiagų, kurie daro kuo mažesnį

neigiamą poveikį aplinkai per visą būvio ciklą.

187.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

187.1.

pasiekti,

kad aplinkai palankūs (žalieji) pirkimai apimtų visą viešąjį sektorių ir

atitiktų pirmaujančių šioje srityje ES valstybių lygį;

187.2.

skatinti individualius palankius aplinkai

(žaliuosius) pirkimus ir ekologiškų produktų vartojimą;

187.3.

teikti perkančiosioms

organizacijoms ir visuomenei metodinę pagalbą žaliųjų pirkimų klausimais;

187.4.

pasiekti, kad valstybės ir

savivaldybių institucijos ir įstaigos

laikytųsi tausojančio vartojimo standartų.

188.

Trumpalaikiai tikslai – ištirti

vartotojų vertybines nuostatas, vartojimo įpročius ir elgseną, nustatyti

palankesnio aplinkai vartojimo prioritetus, sukurti ir pradėti įgyvendinti

tausojančio vartojimo politiką, pagrįstą produktų ir paslaugų, darančių kuo

mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, vartojimu.

189.

Pagrindiniai trumpalaikiai

uždaviniai yra šie

189.1.

atlikti vartotojų vertybinių nuostatų, įpročių ir elgsenos tyrimus,

nustatyti palankesnio aplinkai vartojimo prioritetus;

189.2.

skatinti gamintojus plėsti gaminių,

turinčių ES ir / ar Lietuvos ekologinį ženklą, gamybą.

Teritorijų vystymasis

190.

Ilgalaikiai tikslai – užtikrinti tolygų šalies teritorinį vystymąsi, palankias

socialinio ir ekonominio vystymosi sąlygas, gerą aplinkos kokybę visoje

Lietuvos teritorijoje.

191.

Pagrindiniai ilgalaikiai

uždaviniai yra šie

191.1. pertvarkyti

esamą teritorijų planavimo sistemą, sukurti šiuolaikišką, stabilią, skaidrią,

suprantamą ir logišką teritorijų planavimo ir įgyvendinimo sistemą;

191.2. sumažinti

teritorinius gyvenimo kokybės skirtumus ir užtikrinti nuo šalies vidurkio

atsiliekančių šalies regionų ir probleminių teritorijų spartesnį ekonominį

vystymąsi, sumažinti švytuoklinę gyventojų migraciją

į didžiuosius šalies miestus – sumažinti transporto poreikį ir jo lemtą

aplinkos taršą bei klimato kaitą;

191.3.

užtikrinti palankias

kaimo ir miesto sąveikos ir partnerystės sąlygas.

192.

Trumpalaikiai tikslai – optimizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų

ir įstaigų

sistemą ir jų funkcijų pasidalijimą, sustiprinti vietos bendruomenes, kuo

sparčiau išspręsti probleminių teritorijų ekonominio ir socialinio vystymosi

problemas, sustabdyti jų depopuliacijos procesus.

193.

Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie

193.1.

sustiprinti silpnąsias gyvenamųjų

vietovių tinklo grandis, jų ekonominį ir

socialinį potencialą, gerinti jose žmonių gyvenimo kokybę;

193.2.

sustiprinti savivaldybių

institucijas ir įstaigas bei jų gebėjimus;

193.3.

veiksmingiau naudoti vietinius

išteklius, tausoti gamtos ir kultūros vertybes;

193.4.

skatinti visuomenę aktyviau

dalyvauti valdant savivaldybes.

Vystomasis bendradarbiavimas

194.

Ilgalaikiai tikslai – prisidėti

prie Jungtinių Tautų patvirtintų Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimo,

taikos užtikrinimo pasaulyje, skirtumų tarp išsivysčiusių ir besivystančių

valstybių mažinimo, besivystančių valstybių integravimo į pasaulio ekonomiką ir

jų darnaus vystymosi, konfliktų prevencijos.

195. Pagrindiniai ilgalaikiai uždaviniai yra šie

195.1.

suderinti Lietuvos Respublikos

vykdomą vystomojo bendradarbiavimo politiką su ES vystomojo bendradarbiavimo

politikos principais ir tikslais;

195.2. didinti Lietuvos oficialią paramą

vystymuisi, atsižvelgiant į Lietuvos finansines galimybes.

196. Trumpalaikiai tikslai – aktyviai prisidėti prie ES vystomojo bendradarbiavimo plėtros pagal

ES įsipareigojimus, įgyvendinti dvišalius Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo

projektus prioritetinėse valstybėse.

197.

Pagrindiniai trumpalaikiai uždaviniai yra šie

197.1. užtikrinti Lietuvos privalomųjų įmokų tarptautinėms

organizacijoms, kurios įskaitomos kaip dalis Lietuvos oficialios paramos

vystymuisi, mokėjimą;

197.2.

sustiprinti Lietuvos vykdomų

dvišalių ir daugiašalių projektų ir programų valdymo administracinius

gebėjimus.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Strategijos įgyvendinimas ir priežiūra

198.

Siekiant sustiprinti darnaus

vystymosi koordinavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d.

nutarimu Nr. 888 „Dėl Nacionalinės darnaus vystymosi komisijos sudarymo ir jos

nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1950)

sudaryta Nacionalinė darnaus vystymosi komisija.

199.

Strategijos įgyvendinimo

monitoringui vykdyti, išsamesnei pokyčių ir priežastinių ryšių analizei atlikti

aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 672 (Žin., 2004, Nr. 4-79)

sudaryta Ekspertų grupė Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos įgyvendinimo

eigai vertinti ir atitinkamoms rekomendacijoms rengti.

200.

Nacionalinė darnaus vystymosi

komisija turi svarstyti dvimetes darnaus vystymosi

ataskaitas, kurios nustatytąja tvarka pateikiamos Jungtinių Tautų ir ES

institucijoms. Su šiomis ataskaitomis turi būti supažindinama visuomenė. Tai

organizuoja atitinkami Aplinkos ministerijos padaliniai.

Darnaus vystymosi rodikliai

201.

Darnaus vystymosi rodikliai

sugrupuoti pagal 3 pagrindinius darnaus vystymosi sektorius – aplinkos būklė,

ekonominis vystymasis ir socialinis vystymasis. Šis sugrupavimas gana

sąlyginis, nes didelė dalis pateikiamų rodiklių tarpsektoriniai, apibūdinantys

sektorių sąveiką. Atskirai pateikiami teritorijų vystymosi rodikliai, atspindintys padėtį apskrityse, savivaldybėse ir

smulkesniuose teritorijos vienetuose.

202.

Aplinkos būklės

rodikliai

Atsakinga institucija

202.1.

išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų

kiekis CO2 ekvivalentu – iš viso, mln. tonų, BVP vienetui, iš viso

ir pagal ekonominės veiklos rūšis, tonų / tūkst. litų

Aplinkos apsaugos agentūra

202.2.

išmetamų į atmosferą sieros dioksido, azoto oksidų,

lakiųjų organinių junginių ir amoniako kiekis – iš viso, tūkst. tonų, BVP

vienetui, iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis, tonų / tūkst.

litų

Aplinkos apsaugos agentūra

202.3.

miestų oro

kokybė – dienų, kai azoto dioksido, kietųjų dalelių ir pažemio ozono

koncentracijos viršija leistinus normatyvus, skaičius per metus

Aplinkos apsaugos agentūra

202.4.

valytų

nuotekų (mln. kub. metrų) atitiktis teisės aktų nustatytiems reikalavimams

per metus, procentais

Aplinkos apsaugos agentūra

202.5.

paviršinio

vandens kokybė – organinių medžiagų, azoto ir fosforo junginių koncentracija

upėse, ežeruose, Kuršių mariose, Baltijos jūros priekrantės zonoje,

mg / l

Aplinkos apsaugos agentūra

202.6.

požeminio

vandens sąnaudos, mln. kub. metrų ir procentais, esamuose požeminio vandens

ištekliuose

Aplinkos apsaugos agentūra

202.7.

požeminio

vandens kokybės normas atitinkančių mėginių požeminio vandens telkiniuose,

procentais

Lietuvos geologijos tarnyba prie

Aplinkos ministerijos

202.8.

organinių

medžiagų, azoto ir fosforo junginių prietaka į Baltijos jūrą, tūkst. tonų

Aplinkos apsaugos agentūra

202.9.

saugomų

teritorijų plotas iš viso Lietuvos teritorijos ploto, procentais

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

prie Aplinkos ministerijos

202.10.

miškų plotų

iš viso Lietuvos teritorijos ploto, procentais

Valstybinė miškotvarkos tarnyba

202.11.

pažeistos

žemės, eksploatuojamų ir išeksploatuotų naudingųjų iškasenų karjerų, durpynų

ir sąvartynų plotas, hektarais

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės

ūkio ministerijos

202.12.

nenaudojamos

žemės, netinkamos žemės ūkio augalams auginti arba dėl mažos ūkinės vertės

dirvožemio netinkamos nuolat ganyti ir šienauti, plotas, hektarais

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės

ūkio ministerijos

202.13.

surinktų

komunalinių atliekų kiekis, tenkantis vienam gyventojui per metus,

kilogramais

Aplinkos apsaugos agentūra

202.14.

gamybos atliekų

kiekis, tenkantis BVP vienetui, iš viso ir pagal ekonominės veiklos rūšis,

tonų / tūkst. litų

Aplinkos

apsaugos agentūra

202.15.

žaliavų

perdirbimas – perdirbtų popieriaus, stiklo, plastiko, metalo atliekų kiekis

Aplinkos apsaugos

agentūra

202.16.

surinktas

pavojingų atliekų kiekis – pagal rūšis, tonomis

Aplinkos

apsaugos agentūra

202.17.

žaliųjų viešųjų

pirkimų iš visų viešųjų pirkimų, procentais, litais

Viešųjų pirkimų

tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

203.

Ekonomikos vystymosi rodikliai

203.1.

BVP to meto

kainomis, mln. litų, BVP augimas, procentais, bendrosios pridėtinės

vertės augimas pagal ekonominės veiklos rūšis, procentais

Statistikos departamentas prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės (toliau – Statistikos departamentas)

203.2.

BVP vienam

gyventojui, litais ir perkamosios galios standartu

Statistikos departamentas

203.3.

valdžios

sektoriaus bendroji skola, palyginti su BVP, procentais

Statistikos departamentas

203.4.

bendrosios investicijos,

palyginti su BVP, procentais, iš viso ir pagal sektorius

Statistikos departamentas

203.5.

darbo našumas

(bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai),

litais, šalies ir pagal ekonominės veiklos rūšis; darbo našumas vienam

darbuotojui, perkamosios galios standartais

Statistikos

departamentas

203.6.

ūkio šakose

sunaudotas galutinės energijos kiekis, tenkantis BVP vienetui, iš viso ir

pagal ekonominės veiklos rūšis

Statistikos departamentas

203.7.

gamybai

sunaudotas vandens kiekis, tenkantis BVP vienetui, iš viso ir pagal

ekonominės veiklos rūšis

Aplinkos apsaugos agentūra

203.8.

krovinių ir

keleivių pervežimo pasiskirstymas pagal transporto rūšis, mln. tonkilometrių

ir BVP vienetui, mln. keleivio kilometrų

Statistikos departamentas

203.9.

biodegalų

sunaudojimas transporte ir jų dalis, palyginti su visu transporte sunaudotų

degalų kiekiu, tūkst. tonų ir procentais

Statistikos departamentas

203.10.

lengvųjų

automobilių skaičius 1 000 gyventojų

Statistikos departamentas

203.11.

senesnių kaip

10 metų lengvųjų automobilių iš visų lengvųjų automobilių, procentais

Statistikos departamentas

203.12.

gamyklų,

turinčių kokybės vadybos sistemų sertifikatą ISO 9000 arba ISO 9001,

skaičius, vienetais, ir iš visų įmonių, procentais

Lietuvos

standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Lietuvos

standartizacijos departamentas)

203.13.

gamyklų,

turinčių ISO 14001 arba EMAS sertifikatą, skaičius, vienetais, ir iš visų

įmonių, procentais

Lietuvos standartizacijos departamentas,

Aplinkos apsaugos agentūra

203.14.

apdirbamosios

gamybos įmonių sukurtos pridėtinės vertės dalis, kurią sudaro aukštųjų

technologijų sektoriaus sukurta pridėtinė vertė, procentais

Statistikos departamentas

203.15.

atsinaujinančių

energijos išteklių iš visų energijos sąnaudų, procentais

Statistikos departamentas

203.16.

elektros

energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, iš visos pagamintos

elektros energijos, procentais

Statistikos departamentas

203.17.

elektros

energijos, pagamintos kogeneracinėse elektrinėse, iš visos pagamintos

elektros energijos, procentais

Statistikos departamentas

203.18.

elektros

suvartojimas namų ūkiuose per metus – iš viso ir vienam gyventojui, GWh

Statistikos departamentas

203.19.

pasėlių,

skirtų biologiniam kurui gaminti, plotas, tūkst. hektarų, ir iš viso žemės

ūkio naudmenų ploto, procentais

Statistikos departamentas

203.20.

ekologinių

ūkių žemės plotas, tūkst. hektarų, ir iš viso žemės ūkio naudmenų ploto,

procentais

Žemės ūkio ministerija

203.21.

ekologinės

žemės ūkio produkcijos gamybos plotai, hektarais, pagal produkcijos rūšis (daržovės, grūdai,

bulvės, vaisiai ir uogos), pieną ir jo gaminius, mėsą pagal sertifikuotų

gyvulių skaičių, vienetais

Žemės ūkio ministerija

203.22.

pesticidų

naudojimas (iš viso panaudota pesticidų pagal veikliąją medžiagą), tūkst.

tonų ir kilogramais hektarui naudojamų žemės ūkio naudmenų

Valstybinė augalų apsaugos tarnyba

203.23.

būstuose

gyventojų sunaudotas vandens kiekis, litrais vienam gyventojui per parą

Aplinkos apsaugos agentūra

203.24.

būstuose

sunaudotos šilumos energijos kiekis, tne, ir sunaudotos elektros energijos

kiekis, tenkantis vienam gyventojui per metus, kWh

Statistikos departamentas

203.25.

gyventojų,

aprūpinamų centralizuotai tiekiamu vandeniu, iš visų šalies gyventojų,

procentais, – iš viso ir atskirai – miesto, kaimo gyventojų

Aplinkos apsaugos agentūra

203.26.

gyventojų,

aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, iš visų

šalies gyventojų, procentais, – iš viso ir atskirai – miesto, kaimo gyventojų

Aplinkos apsaugos agentūra

203.27.

gyventojų,

kurie naudojasi viešąja komunalinių atliekų tvarkymo paslauga, iš visų šalies

gyventojų, procentais, – iš viso ir atskirai – miesto, kaimo gyventojų

Aplinkos apsaugos agentūra

203.28.

namų ūkio trumpalaikės piniginės išlaidos būstui, vandeniui, dujoms, kurui – vidutinių

namų ūkio išlaidų dalis, procentais, palyginti su vidutinėmis namų ūkio

pajamomis, litais

Statistikos departamentas

203.29.

bendrosios

pridėtinės vertės dalis, kurią sudaro turizmo sektoriuje sukurta pridėtinė

vertė, procentais

Statistikos departamentas

203.30.

suteiktų

nakvynių viešbučiuose, sveikatingumo ir poilsio, kaimo turizmo ir kitose

apgyvendinimo įmonėse skaičius, tūkst. vienetų

Statistikos departamentas

203.31.

pagal

nustatytuosius reikalavimus įrengtų dviračių turizmo trasų ilgis, kilometrais

Lietuvos savivaldybių asociacija

204.

Socialinio vystymosi rodikliai

204.1.

15–64 metų

asmenų užimtumo lygis, procentais

Statistikos departamentas

204.2.

nedarbo ir

ilgalaikio nedarbo lygis, procentais

Statistikos departamentas

204.3.

BVP dalis,

kurią sudaro socialinės apsaugos išlaidos, procentais

Statistikos departamentas

204.4.

skurdo

rizikos lygis, procentais

Statistikos departamentas

204.5.

pajamų

pasiskirstymo koeficientas

Statistikos departamentas

204.6.

vidutinė

tikėtina gyvenimo trukmė (iš viso ir pagal lytį), metais

Statistikos departamentas

204.7.

natūrali

gyventojų kaita 1 000 gyventojų

Statistikos departamentas

204.8.

gyventojų

mirties atvejų iš visų kvėpavimo sistemos ligų 100 000 gyventojų

Statistikos departamentas

204.9.

gyventojų

mirties atvejų iš visų kraujotakos sistemos ligų 100 000 gyventojų

Statistikos departamentas

204.10.

gyventojų

mirties atvejų iš visų piktybinių navikų ligų 100 000 gyventojų

Statistikos departamentas

204.11.

gyventojų

mirties dėl kelių transporto įvykių atvejų skaičius, iš viso ir 100 000

gyventojų

Statistikos departamentas

204.12.

per kelių

transporto įvykius sužeistų gyventojų skaičius per metus, iš viso ir 100 000

gyventojų

Policijos departamentas prie Vidaus

reikalų ministerijos

204.13.

susirgimų

salmonelioze atvejų skaičius 100 000 gyventojų

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir

kontrolės centras

204.14.

naujagimių

iki vienerių metų mirtingumas (mirusių kūdikių 1 000 gimusiųjų)

Statistikos departamentas

204.15.

vidutiniškai

vienam gyventojui tenkantis naudingasis gyvenamasis plotas – mieste, kaime,

kv. metrais

Statistikos departamentas

204.16.

asmenų,

žuvusių dėl nelaimingų atsitikimų darbe, skaičius

Valstybinė darbo inspekcija

204.17.

atitinkamo

triukšmo garso lygio veikiamų teritorijų plotas, kv. kilometrais, šalia

pagrindinių transporto infrastruktūrų

Valstybinis aplinkos sveikatos centras

204.18.

atitinkamo

triukšmo garso lygio veikiamų žmonių skaičius aglomeracijose ir šalia

pagrindinių transporto infrastruktūrų

Valstybinis aplinkos sveikatos centras

204.19.

švietimui

skiriamos lėšos, BVP procentais

Statistikos departamentas

204.20.

kultūrai

skiriamos lėšos, BVP procentais

Statistikos departamentas

204.21.

išlaidos

moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, BVP procentais

Statistikos departamentas

204.22.

aukštųjų

mokyklų studentų (visų tais metais baigusių studijas) skaičius, palyginti su

20–24 metų asmenų skaičiumi, procentais

Statistikos departamentas

204.23.

bendrojo

lavinimo mokyklų mokinių (visų tais metais įgijusių pagrindinį, vidurinį

išsilavinimą) skaičius, palyginti su 15–19 metų asmenų skaičiumi,

procentais

Švietimo ir mokslo ministerija,

Statistikos departamentas

204.24.

profesinio

mokymo mokinių iš visų vidurinio mokymo lygmens mokinių, procentais

Statistikos departamentas

204.25.

18–24 metų

jaunuoliai, turintys tik pagrindinį išsilavinimą ir toliau nesimokantys,

procentais

Statistikos departamentas

204.26.

aukštojo

mokslo studento finansavimo krepšelio dydis, litais

Švietimo ir mokslo ministerija

204.27.

asmenų,

baigusių universitetų trečiosios pakopos studijas ir įgijusių mokslo laipsnį,

skaičius per metus

Statistikos departamentas

205.

Teritorijų vystymosi rodikliai

205.1.

regiono BVP,

tenkantis vienam gyventojui, ir santykis su šalies vidurkiu, procentais

Statistikos departamentas

205.2.

materialinės

investicijos, tenkančios vienam gyventojui, mln. litų, ir santykis su

šalies vidurkiu, procentais

Statistikos departamentas

205.3.

gyventojų, kuriems regiono teritorijoje

centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo, skaičius, procentais, palyginti

su bendru gyventojų skaičiumi pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą

Aplinkos apsaugos agentūra

205.4.

gyventojų,

kurie regiono teritorijoje prijungti prie centralizuoto nuotekų tinklo,

skaičius, procentais, palyginti su bendru gyventojų skaičiumi pagal

deklaruojamą gyvenamąją vietą

Aplinkos apsaugos agentūra

205.5.

regiono teritorijoje centralizuotai patiekto

geriamojo vandens kiekis, vidutiniškai kub. metrais vienam gyventojui per

parą

Aplinkos apsaugos agentūra

205.6.

15–64 metų

gyventojų užimtumo lygis, procentais, ir santykis su šalies vidurkiu

Statistikos departamentas

205.7.

nedarbo

lygis, procentais, ir santykis su šalies vidurkiu

Statistikos departamentas

205.8.

regiono

teršalų emisija į orą, tonomis 1 kv. kilometrui, ir santykis su šalies

vidurkiu

Aplinkos apsaugos agentūra

205.9.

regiono

miškingumas, procentais

Valstybinė miškotvarkos tarnyba

––––––––––––––––––––

Papildyta nauju priemonių planu

Nr. 1247, 2009-09-16,

Žin., 2009, Nr. 121-5215 (2009-10-10)

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1247

redakcija)

NACIONALINĖS DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJOS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Tikslai

Uždaviniai

Uždavinių įgyvendinimo priemonės

Įvykdymo terminas (metai)

Vykdytojai

I. APLINKOS KOKYBĖ

Oras ir klimato kaita

1. Ilgalaikiai

tikslai – užtikrinti nepavojingą žmonių

sveikatai ir atitinkančią reikalavimus oro kokybę visoje šalies teritorijoje,

pasiekti, kad į atmosferą išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių

dujų daugėtų dvigubai lėčiau, negu auga gamyba ir paslaugos, o ozono sluoksnį

ardančios medžiagos iš viso nebūtų vartojamos

1.1.

Užtikrinti, kad išmetamų į atmosferą

teršalų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukuriamo BVP vienetui sumažėtų

perpus ir neviršytų nustatytųjų nacionalinių limitų

1.1.1.

Užtikrinti, kad šiluminėse elektrinėse

iki 2015 metų būtų pasiekti naujiems

dideliems kurą deginantiems įrenginiams nustatyti aplinkosaugos reikalavimai

2015

Aplinkos ministerija

1.1.2.

Organizuoti ir koordinuoti Jungtinių

Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų

nacionalinės strategijos įgyvendinimą

2009–2012

Aplinkos ministerija

1.1.3.

Parengti Klimato kaitos valdymo nacionalinės

politikos strategiją ir jos įgyvendinimo 2013–2020 metų priemonių planą

2012

Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Energetikos

ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo ministerija,

Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija

1.1.4. Ekonominėmis

priemonėmis skatinti naudoti biologinį kurą ir gaminti elektrą ir šilumą

kogeneracinėse elektrinėse

2009–2020

Energetikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos

ministerija

1.1.5.

Nustatyti ES oro kokybės

gerinimo ir klimato kaitos mažinimo tikslų įgyvendinimą užtikrinančius

nacionalinius strateginius ūkio sektorių vystymo tikslus, atitinkančius sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų

organinių junginių, amoniako ir pirminių kietųjų dalelių (KD2,5) 2020 metų nacionalinius emisijos

limitus

2011–2020

Aplinkos ministerija

1.1.6.

Parengti Nacionalinę į atmosferą išmetamo teršalų

kiekio valdymo (ribojimo) iki 2020 metų programą ir koordinuoti jos

įgyvendinimą

2010–2020

Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Susisiekimo

ministerija, Žemės ūkio ministerija

1.2.

Užtikrinti, kad nebūtų viršijami aplinkos oro taršos normatyvai

1.2.1.

Rengti ir tobulinti aplinkos oro taršos ir kokybės vertinimą ir valdymą

reglamentuojančius teisės aktus

2009–2020

Aplinkos ministerija

1.2.2.

Nustatytaisiais terminais atnaujinti

Aplinkos oro kokybės vertinimo programą, jos įgyvendinimo priemonių planą ir savivaldybių programas aplinkos oro užterštumo

lygiui mažinti ir veiksmingai juos įgyvendinti

2009–2020

Aplinkos ministerija, savivaldybės

1.2.3.

Remti inovatyvių ir efektyvių technologijų, darančių mažiausią neigiamą

poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, diegimą

2009–2020

Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija

1.2.4.

Plėtoti visuomeninį transportą

2009–2020

savivaldybės, Susisiekimo ministerija

1.3.

Iki 2015 metų atsisakyti ozono sluoksnį ardančių medžiagų vartojimo, išskyrus

išimties atvejus, kai nėra tinkamų alternatyvų arba alternatyvų taikymas

nepriimtinas ekonominiu ar techniniu požiūriu

1.3.1.

Ekonominėmis ir administracinėmis priemonėmis, taip pat vykdant atitinkamus

projektus skatinti naudoti neardančias ozono sluoksnio medžiagas,

technologijas arba taikyti kitas alternatyvias priemones

2010–2020

Aplinkos ministerija

2. Trumpalaikiai

tikslai – pasiekti, kad vystantis pramonės, energetikos ir

transporto sektoriams iki 2010 metų į atmosferą išmetamų teršalų kiekis

nedidėtų, palyginti su 2001–2005 metais, tinkamai naudojant Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto, privačias lėšas ir ES paramą

2.1.

Užtikrinti, kad būtų įgyvendinti taršos

mažinimo reikalavimai didelėse deginimo įmonėse

2.1.1.

Užtikrinti, kad bendras SO2 ir NOx kiekis, išmetamas

2009–2010 metais gaminant elektros energiją, neviršytų Lietuvos stojimo į ES

sutartyje nustatytų normatyvų

2009–2010

Aplinkos ministerija

2.2. Užtikrinti, kad į atmosferą išmetamas sieros

dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių ir amoniako kiekis

neviršytų nustatytųjų nacionalinių limitų

2.2.1. Parengti Lietuvos Respublikos aplinkos oro

apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių

teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymo projektus – nustatyti

savivaldybių atsakomybę už aplinkos oro kokybės valdymo priemonių nustatymą

ir įgyvendinimą

2009

Aplinkos ministerija

2.2.2. Nustatyti biokurą ir biodegalus naudojančių įrenginių

taršos normatyvus

2009–2010

Aplinkos ministerija

2.3.

Užtikrinti, kad įgyvendinant oro taršos mažinimo priemones kietųjų dalelių

koncentracija neviršytų nustatytųjų aplinkos oro kokybės normų

2.3.1. Sukurti transporto priemonių keliamos taršos reguliavimo

sistemą, laikantis atsakomybės („teršėjas moka“) principo

2009

Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, savivaldybės

Vanduo

1. Ilgalaikiai tikslai – pasiekti, kad požeminio vandens, upių, ežerų, Kuršių marių ir

Baltijos jūros būklė būtų gera, vandens ekosistemos išlaikytų didelę įvairovę,

paviršiniai vandens telkiniai

tiktų poilsio reikmėms

tenkinti, o visi šalies gyventojai gautų saugos ir

1.1.

Sumažinti vandenų taršą pavojingomis medžiagomis tiek, kad pavojingų medžiagų

išmetimai neviršytų ES normatyvų ir netrukdytų siekti geros vandens telkinių

būklės

1.1.1.

Remti inovatyvių ir efektyvių technologijų, leidžiančių taupiau naudoti

vandens išteklius ir mažinti jų taršą, diegimą

2009–2015

Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija

1.1.2. Vykdyti Baltijos jūros ir vidaus vandenų maudyklų vandens

kokybės monitoringą

2009–2020

savivaldybės

1.2.

Sumažinti Baltijos jūros,

Kuršių marių taršą iš sausumos šaltinių, laivų bei veiklos jūroje ir kituose

vandens telkiniuose

1.2.1.

Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą su

kitomis valstybėmis, ypač Baltarusija, Rusijos Federacija ir Lenkija,

siekiant bendrų Baltijos jūros ir kitų paviršinių bei požeminių vandenų

apsaugos, naudojimo ir taršos mažinimo veiksmų

2009–2020

Aplinkos ministerija

kokybės reikalavimus

atitinkantį geriamąjį vandenį

1.2.2.

Tobulinti jūros aplinkos

apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, stiprinti jūros apsaugos

institucinius pajėgumus

2009–2020

Aplinkos ministerija

1.3. Mažinti vandenų taršą

iš žemės ūkio šaltinių

1.3.1.

Ekonominėmis, teisinėmis ir informacinėmis priemonėmis skatinti taršos iš

žemės ūkio šaltinių mažinimo priemonių diegimą ūkiuose

2009–2013

Žemės ūkio ministerija

1.3.2.

Parengti ir patvirtinti aplinkosaugos

reikalavimus ūkiams, auginantiems daugiau kaip 100 sutartinių gyvulių

2010

Aplinkos

ministerija, Žemės ūkio ministerija

1.4.

Užtikrinti požeminių

vandenų apsaugą nuo taršos ir skatinti

racionalų požeminio vandens išteklių naudojimą

1.4.1. Nustatyti turimų

požeminio vandens išteklių kiekį, kokybės požiūriu geriausius požeminio

vandens telkinius vandeniui tiekti, numatyti optimalius vandens naudojimo

būdus, ištirti jo kokybę

2010–2020

Aplinkos ministerija

1.4.2.

Nustatyti potencialius požeminio vandens

taršos židinius vandenviečių poveikio zonose, ištirti jų grėsmės vandenviečių

išteklių kokybei mastą ir likviduoti taršos židinius

2010

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

(toliau – Lietuvos geologijos tarnyba), Aplinkos ministerija, savivaldybės

1.4.3.

Parengti ir patvirtinti Gyvulininkystės kompleksų poveikio požeminiam

vandeniui vertinimo (monitoringo, ekogeologinio tyrimo) tvarkos aprašą

2010

Aplinkos

ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba

1.5.

Sukurti veiksmingą potvynių rizikos vertinimo ir

valdymo sistemą, atsižvelgiant į socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius

aspektus

1.5.1.

Atlikti preliminarų potvynių rizikos įvertinimą tose teritorijose, kuriose

nustatytas didelis potvynių pavojus, parengti potvynių rizikos žemėlapius ir potvynių masto, neigiamo poveikio ir žemės

naudojimo tose teritorijose ataskaitą

2011

Aplinkos ministerija

2. Trumpalaikiai tikslai – pasiekti, kad būtų sumažinta paviršinio

ir požeminio vandens tarša, tinkamai naudojant valstybės, savi­valdybių,

2.1. Siekti sumažinti sutelktąją taršą azotu

810 tonų, fosforu – 85 tonomis, biocheminį deguo­nies suvartojimą

per 7 paras – 1050 tonų, palyginti su 2004 metais

2.1.1.

Vykdyti miestų nuotekų valymo įrenginių modernizavimo ir plėtros projektus

valstybės, savivaldybių, privačiomis ir ES paramos lėšomis

2010

savivaldybės

privačias ir ES struktūrinių

fondų paramos lėšas

2.2.

Sumažinti pasklidąją taršą azotu ir fosforu

2.2.1.

Sudaryti Lietuvos Respublikos jautrumo žemės ūkio taršai žemėlapį

2009

Aplinkos ministerija

2.2.2.

Parengti maistinių medžiagų balanso skaičiavimo metodiką, skirtą vandenų

taršos priklausomybei nuo dirvožemio tipo, ūkininkavimo sąlygų ir kitų

veiksnių nustatyti

2009

Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija

2.2.3.

Atnaujinti Valstybinę vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programą

ir jos įgyvendinimo priemonių planą

2012

Žemės ūkio ministerija

2.3.

Įdiegti upių baseinų principu pagrįstą

decentralizuotą vandens išteklių valdymo sistemą – sudaryti galimybes visiems

šalies gyventojams aktyviai dalyvauti nustatant vandens telkinių vandensaugos

tikslus ir parenkant jų įgyvendinimo priemones

2.3.1.

Parengti upių baseinų valdymo planų ir priemonių programų projektus ir

suderinti juos su visuomene ir upių baseinų rajonų koordinavimo tarybomis

2009

Aplinkos ministerija

2.3.2.

Sukurti efektyvią informacijos apie vandens telkinių būklę ir ūkinės veiklos

poveikį jai rinkimo ir valdymo sistemą

2009

Aplinkos ministerija

2.4.

Užtikrinti, kad visa ūkinė veikla būtų organizuota taip, kad nesudarytų

sąlygų į paviršinius ir požeminius vandens telkinius patekti pavojingoms

aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagoms

2.4.1.

Sugriežtinti gamybos nuotekų išleidimo į Kuršių marias ir Nemuną žemiau

Neries įtekėjimo vietos kontrolę

2009

Aplinkos ministerija

2.4.2.

Nustatyti požeminio vandens pabaseinių (lokalaus paplitimo telkinių)

išteklius, parengti pagrindinių požeminio vandens baseinų erdvinius

hidrogeologinius modelius

2010

Aplinkos ministerija

2.4.3.

Nustatyti faktines vandenviečių išteklių formavimosi teritorijas (poveikio

zonas) ir jų galimus pokyčius 2008–2020 metų eksploatavimo laikotarpiu

2010

Aplinkos ministerija

2.4.4.

Pakeisti Nuotekų tvarkymo reglamentą, patvirtintą aplinkos ministro 2006 m.

gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, siekiant įgyvendinti 2008 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/105/EB dėl aplinkos kokybės

standartų vandens politikos srityje nuostatas

2010

Aplinkos ministerija

Kraštovaizdžio ir

biologinė įvairovė

1. Ilgalaikiai

tikslai – išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę šalies įvairovę, gamtos ir

kultūros paveldo vertybes, atkurti pažeistus gamtinius elementus, užtikrinti

racionalų kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės naudojimą

1.1.

Išsaugoti valstybės ir jos etnografinių

regionų kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę ir savitumą, užtikrinti

racionalų jų naudojimą, mažinti neigiamą ūkinės veiklos poveikį

kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei

1.1.1.

Įgyvendinti agrarinėse teritorijose kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės

vertybių apsaugos priemones

2010–2020

Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

1.1.2.

Remti gamtai palankias ūkininkavimo didelę gamtinę vertę turinčiose pievose,

ganyklose ir šlapynėse formas

2009–2013

Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

1.2.

Plėtoti saugomų teritorijų tinklą ir gamtinį karkasą, derinti juos prie Europos

ekologinių tinklų, padidinti Lietuvos saugomų teritorijų plotą iki 16–18

procentų šalies teritorijos

1.2.1.

Parengti pažeidžiamiausių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ ir kitų

Lietuvos saugomų teritorijų arba jų dalių gamtotvarkos planus ir organizuoti

jų įgyvendinimą

2009–2020

Aplinkos ministerija

1.3.

Užtikrinti rekreacinių išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą, padidinti

saugomų teritorijų atvirumą visuomenei, skleisti informaciją apie saugomų

teritorijų svarbą ir tikslus

1.3.1.

Organizuoti valstybiniuose parkuose pažintinio turizmo (pėsčiųjų, dviračių,

vandens, automobilių, žirginio ir kitokio) takų ir trasų įrengimą, sukurti

pažintinio turizmo takų sistemą, organizuoti ekologinio švietimo kampanijas

2010–2020

Aplinkos ministerija

1.3.2.

Įsteigti lankytojų centrus visuose valstybiniuose parkuose

2009–2020

Aplinkos ministerija

1.3.3. Organizuoti upių renatūralizavimo projektų įgyvendinimą

2010–2020

Aplinkos ministerija

1.4.

Per Strategijos galiojimo laiką (iki 2020 metų)

padidinti 3 procentais Lietuvos miškingumą, plėsti kitos natūralios

daugiametės augmenijos plotus, sumažinti teritorinį miškų išsidėstymo

netolygumą, ypač daug dėmesio skirti mažiausiai miškingų rajonų miškingumo

didinimui

1.4.1.

Skatinti žemės ūkio naudmenų savininkus ir

valdytojus aktyviau naudotis ES parama miškui želdinti

2009–2020

Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija

1.4.2.

Parengti miškų atkūrimo ir įveisimo ekologiniu-genetiniu pagrindu projektus,

derinti miško želdinimą su savaiminiu atžėlimu

2009–2012

Aplinkos ministerija

1.4.3.

Skatinti medelynų plėtrą siekiant užtikrinti miško sodmenų kokybę ir

asortimentą

2009–2012

Aplinkos ministerija

1.5.

Sustiprinti jūros kranto, Kuršių marių kranto zonos kraštovaizdžio ir jūros

ekosistemų biologinės įvairovės apsaugą, derinti apsaugą su racionaliu jų

naudojimu visuomenės reikmėms

1.5.1.

Įgyvendinti ES nustatytus krantų apsaugos, integruoto kranto zonos vystymo

reikalavimus, nuolat vykdyti Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų apsaugos

ir tvarkymo priemones, parinkti tinkamiausią pajūrio žemėnaudos struktūrą

2010–2020

Aplinkos ministerija, savivaldybės

1.5.2.

Formuojant Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, atrinkti biologinės

įvairovės apsaugai svarbiausias teritorijas Lietuvai priklausančioje jūros

dalyje

2009–2012

Aplinkos ministerija

1.6.

Saugoti ir gausinti želdynus ir kitas natūralias urbanizuoto kraštovaizdžio

teritorijas

1.6.1.

Parengti ir įgyvendinti urbanizuoto kraštovaizdžio ekologines ir rekreacines

funkcijas atliekančių natūralių ir subnatūralių teritorijų gausinimo ir

tvarkymo projektus

2010–2020

Aplinkos ministerija, savivaldybės

1.7.

Tobulinti biologinės įvairovės apsaugos metodus, plėtoti biologinės

įvairovės, ūkinės veiklos poveikio ir saugomų teritorijų režimo veiksmingumo

tyrimus

1.7.1.

Tirti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę

2009–2020

Aplinkos ministerija

1.7.2.

Papildyti atnaujinamas bendrojo lavinimo vidurinio

ugdymo bendrąsias programas kompetencijos apie gamtos ir kultūros vertybių

apsaugą, tvarkymą ir racionalų naudojimą ugdymu, rekomenduoti tai įtraukti į

kuriamą studijų programų turinį, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ugdymo

modulius

2009–2011

Švietimo ir mokslo ministerija

2. Trumpalaikis tikslas – sukurti šiuolaikišką, Lietuvos nacionalinius interesus

ir ES reikalavimus atitinkančią kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės,

kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo sistemą

2.1.

Tobulinti biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio išsaugojimo teisinę bazę ir

strategines nuostatas

2.1.1.

Atnaujinti Lietuvos biologinės įvairovės išsaugojimo strategiją ir veiksmų

planą, siekiant integruoti biologinės įvairovės apsaugą į atskirus ūkio šakų

sektorius

2010

Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio

ministerija

2.1.2.

Atnaujinti Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, numatančią ilgalaikius

aplinkos sektoriaus prioritetus

2011

Aplinkos ministerija

2.2.

Tobulinti Lietuvos saugomų teritorijų

sistemą ir gamtinį karkasą, užtikrinti kertinių miško buveinių apsaugą, užbaigti steigti paukščių

apsaugai svarbias teritorijas

2.2.1. Atrinkti kertines

miško buveines, tinkamas įtraukti į Europos

ekologinio tinklo „Natura 2000“

teritorijų tinklą, sudaryti su privačių miškų savininkais kertinių miško

buveinių apsaugos sutartis

2009–2010

Aplinkos ministerija

2.2.2.

Baigti formuoti Europos ekologinį tinklą „Natura 2000“, kuo labiau jį

integruoti į Lietuvos saugomas teritorijas

2012

Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

2.3. Plačiau

naudoti saugomas teritorijas, visų pirma nacionalinius ir regioninius parkus,

pažintiniam-ekologiniam turizmui, taip pat miestų želdynus ekologiniam

švietimui, gamtos ir kultūros vertybių propagavimui

2.3.1. Organizuoti ekologinio švietimo seminarus, pažintinius

žygius saugomose teritorijose

2010

savivaldybės, Aplinkos ministerija, Švietimo ir mokslo

ministerija

2.4.

Atkurti labiausiai pažeistus kraštovaizdžio elementus, saugoti ir gausinti

estetines kraštovaizdžio vertybes, stiprinti tradicinio kaimo kraštovaizdžio

apsaugą, sumažinti jo vizualinę taršą

2.4.1. Parengti

ir įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimų neatitinkančių sąvartynų ir apleistų

karjerų rekultivavimo projektus

2011

savivaldybės, Aplinkos ministerija

2.4.2. Parengti rekomendacijas, kokių rūšių medžius

parinkti miškui atkurti ir įveisti, atsižvelgiant į įvairius aplinkos

veiksnius

2010

Aplinkos ministerija

Atliekų tvarkymas

1. Ilgalaikiai

tikslai – sukurti socialiniu, aplinkos ir ekonominiu požiūriais tinkamiausią

komunalinių, gamybos ir kitoje ūkio veikloje susidarančių atliekų tvarkymo

sistemą, sumažinti atliekų susidarymą ir jų neigiamą poveikį aplinkai bei

žmonių sveikatai, užtikrinti racionalų atliekų energijos išteklių naudojimą,

informavimą ir švietimą atliekų tvarkymo klausimais

1.1. Pasiekti, kad atliekų

daugėtų kur kas lėčiau negu auga gamyba, o atliekų, tenkančių pagamintam

BVP vienetui, kiekis neviršytų atitinkamų gamybos šakų atliekų kiekio ES

valstybių narių vidurkio

1.1.1. Remti inovatyvių ir efektyvių technologijų,

leidžiančių taupiau naudoti gamtos išteklius ir vengti atliekų susidarymo,

diegimą

2010–2020

Aplinkos ministerija, Ūkio

ministerija

1.2.

Sukurti veiksmingas regionines

komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir pasiekti, kad iki 2013 metų būtų

surinkta ir perdirbta ar kitaip panaudota ne mažiau kaip 50 procentų

komunalinių atliekų, o iki 2020 metų sąvartynuose šalinamos komunalinės

biologiškai skaidžios atliekos sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000

metų biologiškai skaidžių atliekų kiekio

1.2.1.

Užtikrinti, kad Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas būtų laiku

atnaujintas ir pakeistas

2009–2020

Aplinkos ministerija

1.2.2.

Plėsti regionines atliekų tvarkymo sistemas, įgyvendinti iš dalies ES paramos

lėšomis finansuojamus projektus

2009–2011

savivaldybės

1.2.3.

Uždaryti visus ES reikalavimų neatitinkančius sąvartynus

2009–2015

savivaldybės

1.3. Teikti visuomenei informaciją apie atliekų

tvarkymą, plėtoti ekologinį švietimą

1.3.1.

Nuolat informuoti visuomenę apie atliekų prevenciją, rūšiavimo ir perdirbimo

svarbą, šviesti ją šiais klausimais, ugdyti palankią nuomonę apie gaminių

pakartotinį naudojimą ir pagamintus iš atliekų produktus, organizuoti visuomenės informacines

kampanijas, akcijas, renginius, kurti informacinius ir publicistinius vaizdo

ir garso siužetus, spaudos ir lauko reklamos maketus, rengti ir spausdinti

straipsnius, leidinius, lankstinukus, skrajutes

2009–2020

Aplinkos

ministerija, Žemės

ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo

ministerija, Ūkio ministerija, savivaldybės

1.4. Veiksmingai tvarkyti nuotekų dumblą

1.4.1.

Sukurti regionines dumblo tvarkymo

sistemas (didžiuosiuose miestuose pastatyti reikalavimus atitinkančius dumblo

apdorojimo įrenginius, kurių našumo pakaktų regionuose susidarančiam dumblui

tvarkyti)

2009–2013

savivaldybės

1.5. Veiksmingai naudoti atliekų energetinius

išteklius

1.5.1.

Sukurti likusių surūšiavus komunalines

atliekas netinkamų perdirbti turinčių energetinę vertę komunalinių atliekų

naudojimo energijai gauti pajėgumus

2009–2013

savivaldybės

2. Trumpalaikiai tikslai – sudaryti sąlygas

sukurti šiuolaikišką komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, pavojingų

atliekų tvarkymo sistemą ir išplėsti viešųjų komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugų teikimą, ugdyti gyventojams atliekų tvarkymo kultūrą ir kelti

visuomenės ekologinį sąmoningumą

2.1. Sudaryti sąlygas užtikrinti viešosios komunalinių atliekų tvarkymo

paslaugos visuotinumą, kokybę ir prieinamumą ir plėtoti regionines atliekų

tvarkymo sistemas

2.1.1.

Parengti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo

projektą

2009

Aplinkos

ministerija

2.1.2. Nustatyti minimalius viešosios komunalinių

atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimus

2009

Aplinkos

ministerija

2.2. Užtikrinti kompleksinį pavojingų atliekų tvarkymą – surinkimą,

klasifikavimą, apdorojimą, naudojimą, šalinimą

2.2.1. Parengti Valstybinės pavojingų atliekų tvarkymo

2009–2013 metų programos projektą

2009

Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

2.3. Tobulinti pavojingų atliekų tvarkytojų kvalifikaciją

2.3.1. Nustatyti reikalavimus mokymo programoms, skirtoms pavojingų atliekų tvarkymo darbų vadovams

ir specialistams, norintiems gauti kvalifikacijos atestatus

2009

Aplinkos ministerija

2.4. Užtikrinti efektyvų biologiškai

skaidžių atliekų tvarkymą atsižvelgiant

į gamybos ir kitos ūkinės veiklos, taip pat komunalinių biologiškai skaidžių

atliekų bendro tvarkymo galimybes

2.4.1.

Organizuoti bandomojo biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo Šiaulių regione

projekto parengimą ir koordinuoti jo įgyvendinimą

2009–2010

Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos

ministerija

2.4.2.

Parengti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo

rekomendacijas, taip skatinti ūkio subjektų bendradarbiavimą tvarkant

gamybos, kitos ūkinės veiklos ir komunalines biologiškai skaidžias atliekas

2010

Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos

ministerija

2.5. Skatinti techninio komposto,

taip pat išvalyto nuo naftos ir jos produktų taršos grunto ir dirvožemio

naudojimą dirvai tręšti, pakelėms apželdinti, pažeistam reljefui atkurti,

karjerams rekultivuoti, energetiniams želdiniams auginti ir kitoms reikmėms

2.5.1. Parengti Techninio komposto naudojimo programą

2009

Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Susisiekimo

ministerija

2.5.2.

Nustatyti išvalyto nuo naftos ir jos produktų taršos grunto ir dirvožemio

naudojimo reikalavimus ir rekomendacijas, kaip juos įgyvendinti

2009

Aplinkos ministerija

II. EKONOMIKOS

VYSTYMASIS

Bendras ekonomikos

vystymasis

1.

Ilgalaikis bendrasis tikslas – sukurti šiuolaikišką žiniomis ir mokslu

pagrįstą stabiliai ir teritoriškai tolygiai augančią ekonomiką, užtikrinančią

spartų gyvenimo kokybės gerėjimą nebloginant aplinkos kokybės

1.1. Ilgalaikio makroekonominės aplinkos tvarumo sąlygomis užtikrinti

stabilų 6–7 procentų kasmetinį ekonomikos (BVP) augimą ir pagal vienam

gyventojui sukuriamą BVP (perkamosios galios standartu) pasiekti

2003 metų ES valstybių senbuvių lygį

1.1.1. Įgyvendinant visų ekonomikos šakų

vidutinės trukmės ir ilgalaikius uždavinius, skatinti vykdyti priemones,

numatančias aukštųjų ir naujausių technologijų bei gaminių diegimą ir

galinčias padidinti darbo našumą iki ES valstybių 2003 metų atitinkamos

gamybos šakos lygio

2009–2020

Ūkio ministerija

1.2. Sumažinti regionų ekonominio

išsivystymo netolygumus

1.2.1. Skirti probleminėms

teritorijoms ir regioniniams ekonomikos augimo centrams didesnę ES paramos ir

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto investicijų dalį, kurti juose naujas

geros kokybės darbo vietas

2010–2020

Finansų ministerija, Ūkio ministerija,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Žemės ūkio

ministerija, Vidaus reikalų ministerija

1.3. Sukurti aplinką, palankią įmonių

socialinės atsakomybės plėtrai

1.3.1. Parengti

Nacionalinę įmonių socialinės atsakomybės plėtros programą

2009–2013

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Transportas

1. Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugią, ekonomiškai

efektyvią ir palankią aplinkai transporto sistemą, daugiau naudojančią

alternatyvių degalų, sumažinti transporto neigiamą poveikį žmonių sveikatai

ir aplinkai, užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas laisvam ir saugiam

keleivių vežimui

1.1. Padidinti transporto sektoriaus ekonominį ir ekologinį veiksmingumą ir

pasiekti, kad degalų sąnaudos ir į orą išmetamų teršalų ir šiltnamio efektą

sukeliančių dujų kiekis didėtų dvigubai lėčiau nei krovinių ir keleivių

pervežimo apimtis

1.1.1. Gerinti kelių infrastruktūrą,

nutiesti pagrindinius Lietuvos Respublikos bendrajame plane numatytus miestų

aplinkkelius

2010–2020

savivaldybės, Susisiekimo ministerija

1.1.2. Teikti prioritetą valstybinės

reikšmės rajoninių kelių, kuriais naudojasi viešasis maršrutinis transportas,

asfaltavimui

2009–2020

Susisiekimo ministerija

1.1.3. Didžiuosiuose miestuose diegti

modernias koordinuoto automatinio eismo valdymo sistemas, reaguojančias į

eismo pokyčius

2010–2020

savivaldybės, Susisiekimo ministerija

1.1.4. Įgyvendinti švietimo priemones,

kurios skatintų transporto priemonių savininkus teikti pirmenybę mažiau

degalų naudojančioms ir ne tokioms taršioms, taip pat mažesnį triukšmą keliančioms kelių transporto priemonėms

2010–2020

Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos

apsaugos ministerija

1.2. Plėtoti aplinką mažiau

teršiantį ir mažesnį poveikį žmonių sveikatai turintį transportą, ypač geležinkelių

ir jūrų transportą, multimodalines (daugiarūšes) ir intermodalines

(įvairiarūšes) transporto sistemas

1.2.1. Ekonominėmis priemonėmis užtikrinti, kad krovinių vežimas

geležinkeliu ir jūrų transportu būtų ekonomiškai racionalesnis ir nuolat didėtų,

dėl to mažėtų oro tarša, taip pat plėtoti vandens transporto infrastruktūrą

ir taip didinti galimybes naudoti ekologiškai švaresnį vandens transportą

2009–2020

Susisiekimo ministerija

1.2.2. Skatinti logistikos centrų infrastruktūros plėtrą ir siekti,

kad būtų vis plačiau naudojamos daugiarūšio transporto sistemos, maksimaliai

naudojant visų rūšių transporto potencialą

2009–2020

Susisiekimo ministerija

1.2.3. Plėsti vandens kelių tinklą ir reikalingą vandens

turizmui viešąją infrastruktūrą

2009–2020

Susisiekimo ministerija, Valstybi­nis turizmo departamentas

prie Ūkio ministerijos (toliau – Valsty­binis turizmo departamentas)

1.2.4. Plėtoti dviračių ir

pėsčiųjų takų tinklą miestuose, gyvenvietėse, užmiesčio ir valstybinės

reikšmės keliuose

2009–2020

savivaldybės, Susisiekimo ministerija

1.2.5.

Mažinti Lietuvos transporto sistemos, ypač geležinkelių, atskirtį –

įgyvendinti ir plėtoti projektą ,,Rail Baltica“

2009–2020

Susisiekimo ministerija

1.2.6.

Atlikus ekonominį vertinimą, apsispręsti dėl giliavandenio jūrų uosto

statybos

2009–2018

Susisiekimo ministerija, Finansų ministerija,

Transporto investicijų direkcija

1.3. Integruoti aplinkos ir visuomenės

sveikatos saugos aspektus į nacionalinės transporto politikos sprendimo

priėmimo, stebėsenos ir poveikio vertinimo procesus

1.3.1. Atsižvelgiant į kasmetines

galimybes, parengti ir įgyvendinti žvyrkelių asfaltavimo planus, taip gerinti

eismo sąlygas ir mažinti neigiamą transporto poveikį aplinkai ir žmonių

sveikatai

2009–2020

savivaldybės

1.4. Didinti kelių transporto veiklos

energinį veiksmingumą

1.4.1. Siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir

užtikrinti eismo saugą kelių transporte, diegti efektyvesnes kontrolės

sistemas

2009–2015

savivaldybės, Valstybinė

kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

2. Trumpalaikiai tikslai – sukurti ekonomines ir teisines sąlygas,

skatinančias mažiau aplinką teršiančio ir saugesnio transporto vystymąsi,

geriau organizuoti ir reguliuoti kelių transporto eismą, didinti jo saugumą,

mažinti oro taršą ir triukšmą, pasiekti, kad oro tarša ir triukšmas miestuose

neviršytų leistinų normatyvų

2.1. Sumažinti tranzitinio transporto srautus

per miestus ir ypač centrines jų dalis

2.1.1. Įdiegti miestų transporto reguliavimo sistemas,

sureguliuoti transporto srautus miestuose taip, kad jo būtų mažiau miestų

centruose, sumažėtų transporto spūstys, oro tarša ir triukšmas

2009–2010

savivaldybės, Susisiekimo ministerija

2.2. Plėtoti viešąjį

transportą, teikti pirmenybę ne tokioms taršioms ir mažesnį triukšmą

keliančioms transporto priemonėms

2.2.1. Plačiau taikyti ekonomines ir

administracines priemones, ribojančias kelių transporto priemonių keliamą oro

taršą ir triukšmą

2009–2011

Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija,

savivaldybės

2.3. Padidinti eismo saugumą, siekiant, kad iki 2010 metų

transporto aukų sumažėtų apie du kartus

2.3.1. Atlikti išsamią, moksliškai

pagrįstą eismo įvykių Lietuvos keliuose tendencijų ir priežasčių analizę,

patikslinti Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 metų

programą, numatyti ir įgyvendinti šia analize pagrįstas eismo saugumo

didinimo priemones

2009–2010

Susisiekimo ministerija

Pramonė

1. Ilgalaikis tikslas – sukurti naujausiomis, palankiomis aplinkai

technologijomis pagrįstą, ekonominiu, aplinkosauginiu ir socialiniu

požiūriais veiksmingą pramonę

1.1. Padidinti

gamybos ir gaminių ekonominį ir aplinkosauginį veiksmingumą, pasiekti, kad

BVP vienetui pagaminti energijos ir vandens reikėtų mažiau, pagal šiuos

rodiklius pasiekti 2003 metų ES valstybių vidurkį

1.1.1. Remti pramonės įmonėse ekonominį ir aplinkosauginį

veiksmingumą didinančių priemonių taikymo iniciatyvą

2010–2020

Ūkio ministerija

1.2.

Padidinti aukštosiomis technologijomis

pagrįstą gamybą, pasiekti, kad pagal šį rodiklį Lietuva artėtų prie ES

valstybių vidurkio (20–25 procentai)

1.2.1. Skirti daugiausia ES struktūrinių fondų paramos

verslui lėšų žiniomis ir aukštosiomis technologijomis pagrįstoms pramonės

šakoms, užtikrinančioms didelį darbo našumą, skatinti

2010–2020

Ūkio ministerija

1.3.

Užtikrinti, kad cheminės medžiagos būtų gaminamos, tvarkomos ir naudojamos

taip, kad nekeltų didelio pavojaus žmonių sveikatai ir atitiktų ES cheminių

medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH)

reglamentą ir jo įgyvendinimo priemonių planą

1.3.1.

Skatinti keisti gamybai naudojamas pavojingas aplinkai ir žmonių sveikatai

medžiagas mažiau pavojingomis medžiagomis, o išsenkančius išteklius –

atsinaujinančiais ištekliais

2010–2020

Ūkio ministerija, Energetikos ministerija

2. Trumpalaikiai

tikslai – sumažinti neigiamą pramo­nės

poveikį aplinkai, padi­dinti vietinių atsikuriančiųjų

2.1.

Pasiekti, kad teršalų išmetimas į orą

augtų ne mažiau kaip du kartus lėčiau nei gamyba

2.1.1.

Nustatytąja tvarka ES ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis

finansuoti pramonės ir energetikos įmonių oro taršos mažinimo ir monitoringo

sistemų diegimo projektus

2010–2012

Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

ir antrinių žaliavų

perdirbimą, plačiau diegti švaresnės gamybos metodus ir kitas darnaus

pramonės vystymosi priemones

2.2.

Kuo daugiau Lietuvos pramonės įmonėse taikyti gaminių būvio ciklo vertinimo

ir kitas darnaus pramonės vystymosi priemones (aplinkos vadybos sistemas,

ekologinį gaminių projektavimą, ekologinį ženklinimą,

darnaus pramonės vystymosi ataskaitas)

2.2.1.

Platinti informacinę ir metodinę medžiagą apie darnaus pramonės vystymosi

priemones ir jų taikymą

2010–2011

Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija

2.3. Sumažinti neigiamą pramonės poveikį aplinkai ir pasiekti,

kad kuo daugiau Lietuvos pramonės įmonių taikytų švaresnės gamybos metodus

2.3.1. Remti sertifikuotų aplinkos vadybos sistemų (ISO 14001 ir

EMAS) diegimą pramonės įmonėse

2009–2010

Ūkio ministerija

2.4. Didinti

antrinių žaliavų perdirbimą

2.4.1. Remti privataus kapitalo investicijų į vietinių antrinių

žaliavų surinkimo ir perdirbimo pajėgumų kūrimą iniciatyvą

2010–2011

Ūkio ministerija

Energetika

1. Ilgalaikiai tikslai – sukurti saugų, palankų aplinkai, konkurencingą ir

į bendrą ES energetikos sistemą integruotą energetikos sektorių, užtikrinti

patikimą ir diversifikuotą energijos išteklių tiekimą, padidinti energijos

gamybos, skirstymo ir vartojimo

1.1. Modernizuoti esamas ir pagal naudingosios šilumos energijos

poreikį pastatyti naujas didelio efektyvumo kogeneracines elektrines

1.1.1. Išanalizuoti teisines ir finansines sąlygas statyti

Lietuvos elektrinėje naują iki 450 MW galios kombinuotojo ciklo dujų

turbininį bloką

2009–2012

Energetikos ministerija

1.1.2. Išanalizuoti teisines ir finansines sąlygas statyti Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, kitų vietovių

elektrinėse kombinuotojo ciklo dujų turbininius blokus

2009–2012

Energetikos ministerija, savivaldybės

1.1.3.

Pagal poreikius ir galimybes organizuoti

Šiauliuose, Panevėžyje ir kituose miestuose kogeneracinių elektrinių,

naudojančių biokurą arba netinkamas perdirbti energinę vertę turinčias

komunalines ir kitas atliekas, statybą

2012–2020

Energetikos ministerija, savivaldybės

efektyvumą, išplėsti

atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimą

1.2.

Didinti elektros energijos, šilumos

gamybos, skirstymo ir vartojimo efektyvumą, sumažinti energijos nuostolius

skirstomuosiuose tinkluose

1.2.1.

Koordinuoti centralizuoto šilumos tiekimo sistemų

modernizavimą ir plėtrą, šilumos tiekimo tinklų renovavimą – sudaryti sąlygas

šilumos gamintojams konkuruoti, o vartotojams – galimybę reguliuoti šilumos

suvartojimą

2009–2020

savivaldybės, Energetikos ministerija

1.2.2.

Organizuoti elektros energijos tiekimo infrastruktūros

atnaujinimą (transformatorių pastočių modernizavimą, iš dalies – elektros

perdavimo ir skirstomųjų tinklų renovavimą) – sudaryti sąlygas prisijungti

naujiems elektros energijos gamintojams

2010–2020

Energetikos ministerija

1.3.

Sumažinti teršalų ir išmetamų šiltnamio

efektą sukeliančių dujų kiekį pagamintos energijos vienetui

1.3.1. Koordinuoti

ES saugumo reikalavimus atitinkančios naujos atominės elektrinės projekto

įgyvendinimą

2009–2018

Energetikos ministerija

1.4.

Sumažinti šalies priklausomybę nuo kuro importo, padidinant energijos gamybą

iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių

1.4.1. Išanalizuoti teisines ir finansines sąlygas, kurios

užtikrintų efektyvią energijos gamybą, naudojant vietinius, atsinaujinančius

ir atliekinius energijos išteklius

2010

Energetikos ministerija, Žemės ūkio

ministerija, Aplinkos ministerija

1.4.2. Organizuoti ir koordinuoti, kad visas ekonomiškai

pateisinamas miško kirtimo atliekų potencialas – apie 150 tūkst. tne (apie 900 tūkst. kietmetrių) per metus –

būtų sunaudotas energijos gamybai

2009–2020

Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija

1.5.

Kompleksiškai integruoti Lietuvos energetikos sistemas, ypač elektros ir dujų

tiekimo sektorius, į ES sistemas ir ES energijos rinką

1.5.1. Koordinuoti Lietuvos

aukštosios įtampos elektros tinklų sujungimo su Skandinavijos valstybių ir

Lenkijos tinklais projektų įgyvendinimą

2009–2015

Energetikos ministerija

1.5.2. Išanalizuoti teisines ir finansines sąlygas statyti suskystintų dujų

terminalą ir plėtoti gamtinių dujų perdavimo tinklus

2009–2015

Energetikos ministerija

2. Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti

patikimą ir saugų, neviršijantį numatytųjų taršos limitų energijos tiekimą

visoms Lietuvos ūkio šakoms, didinti energijos taupymą ir naudojimo

efektyvumą, tinkamai naudojant ES struktūrinių paramos fondų, valstybės ir

privačias lėšas

2.1. Pasiekti, kad šiluma, pagaminta iš atsinaujinančių ir atliekinių

energijos išteklių, 2010 metais sudarytų 17 procentų bendro pirminės

energijos gamybos balanso, o elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių

energijos išteklių sudarytų daugiau kaip 7 procentus visos šalyje

suvartojamos elektros energijos

2.1.1. Patikslinti Kogeneracijos plėtros

planą, siekiant iš esmės padidinti šilumos ir elektros energijos gamybą iš

biokuro

2010

Energetikos ministerija

2.1.2. Parengti projektą teisės akto, reglamentuojančio elektros

energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai,

gamybos ir pirkimo skatinimą 2010–2020 metais, siekiant kuo plačiau naudoti

atsinaujinančius ir vietinius energijos išteklius

2010

Energetikos ministerija

2.1.3. Parengti ir patvirtinti Lietuvos atsinaujinančių

energijos išteklių naudojimo skatinimo 2010–2020 metų veiksmų planą

2010

Energetikos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos

ministerija

2.2. Padidinti pirminės energijos transformavimo veiksmingumą

elektros energetikos ir ypač centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuose,

mažinti šilumos perdavimo nuostolius

2.2.1. Nustatyti subalansuotą, efektyvų ir ekonomiškai konkurencingą bendrą

centralizuotos šilumos ir elektros energijos gamybos poreikį šalyje, didinti

biokuro naudojimą, įgyvendinti Kogeneracijos plėtros planą

2010

Energetikos ministerija, savivaldybės

2.3. Didinti energijos taupymą ir vartojimo efektyvumą

2.3.1.

Parengti ir Lietuvos Respublikos

Vyriausybei pateikti Nacionalinės energijos vartojimo efektyvumo didinimo

2011–2015 metų programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano projektą

2010

Energetikos ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo

ministerija

2.3.2. Įgyvendinti energiją taupančias ūkio šakų

priemones, kurios leistų per 3 metus sumažinti lyginamąsias galutinės

energijos sąnaudas 1,5 procento, palyginti su 2007 metais

2010

Energetikos ministerija, Ūkio ministerija

Žemės ūkis

1. Ilgalaikiai tikslai – sukurti ekonomiškai efektyvų ir

konkurencingą žemės ūkį, pagrįstą mažesnį poveikį aplinkai darančiu

ūkininkavimu, plėtoti ekologinius ūkius ir aukštos kokybės sertifikuotų žemės

ūkio ir maisto produktų gamybą, tausoti gamtos išteklius

1.1. Intensyviai plėtoti

ekologiškų augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą, pasiekti, kad

2013 metais sertifikuoti ekologinės gamybos plotai sudarytų ne mažiau

kaip 5 procentus, o 2020 metais – 10 procentų visų žemės ūkio naudmenų

1.1.1. Teikti ekonominę paramą

ekologiniams ūkiams plėtoti, propaguoti ekologinį ženklą

2009–2013

Žemės ūkio ministerija

2. Trumpalaikiai tikslai – sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį

aplinkai, ypač ekologiškai jautriose teritorijose, gerinti ekonominę ir teisinę

aplinką, tinkamą plėtoti tradiciniams (ypač smulkiems ir vidutiniams),

ekologiniams ūkiams, padidinti vidutinių ir smulkių

ūkių konkurencingumą, aprūpinti vartotojus aukštos kokybės mitybos poreikius

atitinkančiais maisto produktais

2.1.

Sumažinti žemės ūkio veiklos poveikį

ekologiškai jautrioms teritorijoms, padidinti jų stabilumą

2.1.1. Parengti Biržų

regioninio parko teritorijos dalies gamtotvarkos planą, numatantį tinkamas

karstinio regiono apsaugos ir tvarkymo priemones

2011

Aplinkos ministerija, Valstybinė saugomų

teritorijų tarnyba

2.1.2. Skatinti ekologiškai jautriose teritorijose (karstinis

regionas, kalvoti regionai) ūkininkauti ekologiškai

2009–2013

Žemės ūkio ministerija

2.2.

Didinti ekologiškų produktų realizavimo šalyje ir užsienyje galimybes

2.2.1. Plėtoti ekologinės gamybos, ekologiškų produktų kokybės

ir ekologiškų produktų rinkos mokslinius tyrimus ir duomenų apie tai bazes,

skatinti vartotojų švietimą ir informavimą

2009–2010

Žemės ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo

ministerija

2.3.

Didinti vidutinių ir mažų ūkių konkurencingumą, užtikrinti, kad juose būtų

ūkininkaujama mažiau veikiant aplinką

2.3.1. Skatinti vidutinius ir mažus ūkius imtis netradicinės

alternatyvios augalininkystės ir gyvulininkystės, ūkininkauti pagal rentabilesnius

ir mažiau aplinką veikiančius metodus

2009–2010

Žemės ūkio ministerija

2.3.2. Ekonominėmis priemonėmis skatinti mažų žemės ūkio

produkcijos perdirbimo įmonių steigimąsi

2009–2010

Žemės ūkio ministerija

2.4.

Mažinti neigiamą organinių ir

mineralinių trąšų, pesticidų poveikį aplinkai ir žemės ūkio produkcijos

kokybei

2.4.1. Siekti, kad mineralinės trąšos būtų naudojamos laikantis

mokslo institucijų parengtų rekomendacijų, o pesticidai – laikantis geros

augalų apsaugos praktikos taisyklių ir integruotų kontrolės reikalavimų,

griežčiau kontroliuoti jų kokybę ir naudojimą

2009–2010

Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija

2.5.

Mažinti amoniako patekimą į aplinką

2.5.1.

Ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis skatinti statyti ES reikalavimus

atitinkančias mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus, naudoti šiuolaikiškas

organinių trąšų įterpimo ir skleidimo priemones, mažinančias amoniako

patekimą į aplinką

2009–2010

Žemės ūkio ministerija

Būstas

1. Ilgalaikiai tikslai – sukurti šiuolaikišką būsto

infrastruktūrą, geras, higieniškas buities sąlygas, padidinti būsto energinį

naudingumą, užtikrinti šiuolaikiškas, geros kokybės visiems prieinamas

viešąsias paslaugas, sumažinti neigiamą būsto poveikį aplinkai, skatinti

socialinę sanglaudą

1.1.

Padidinti būstų energinį efektyvumą,

spartinti daugiabučių namų modernizavimą

1.1.1.

Įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą – tobulinti priemones

programos tikslams įgyvendinti, kooperuoti ES struktūrinių fondų, Ignalinos

programos ir kitų programų lėšas, valstybės biudžeto asignavimus ir privataus

kapitalo lėšas

2009–2020

Aplinkos ministerija,

Finansų ministerija, Ūkio ministerija, savivaldybės

1.1.2.

Parengti „pasyvaus energijos vartojimui pastato“ – maksimaliai taupančio

energiją pastato – normatyvinę bazę ir įgyvendinti demonstracinį projektą

2010

Aplinkos ministerija

1.2.

Gerinti būstų kokybę, pasiekti, kad

būsto naudingas plotas vienam gyventojui padidėtų iki 28–29 kv. metrų ir būtų

artimas esamam ES valstybių senbuvių vidurkiui

1.2.1.

Užtikrinti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo ir techninės

priežiūros kontrolę, pagerinti būstų statybos kokybės kontrolę

2009–2020

savivaldybės, Aplinkos

ministerija

1.3. Plėtoti socialinio būsto fondą

1.3.1.

Analizuoti socialinio būsto poreikį, prognozuoti jo pokyčius, tobulinti

valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimo sąlygas ir tvarką,

ypač daug dėmesio skirti jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus

2009–2020

Aplinkos ministerija

2. Trumpalaikiai tikslai –

toliau įgyvendinti Daugiabučių namų modernizavimo programą

2.1. Užtikrinti, kad teikiama valstybės

parama skatintų daugiabučių namų butų savininkus įgyvendinti energiniu

požiūriu efektyvius namų modernizavimo projektus

2.1.1.

Teikti ir administruoti valstybės paramą namų modernizavimo projektams

parengti ir įgyvendinti

2009–2011

Aplinkos ministerija,

Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Būsto ir

urbanistinės plėtros agentūra

2.2. Skatinti daugiabučių namų

modernizavimą –viešinti jį, informuoti ir konsultuoti daugiabučių namų butų

savininkus, parengti tipinius ir demonstracinius projektus, galimybių

studijas, mokyti būsto sektoriaus dalyvius

2.2.1.

Parengti ir įgyvendinti daugiabučių namų modernizavimo viešinimo priemones

(pranešimai spaudai, radijo ir televizijos laidos, skrajutės ir kita)

2009–2011

Būsto ir urbanistinės

plėtros agentūra, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija

2.2.2.

Teikti konsultacijas daugiabučių namų butų savininkams, būsto sektoriaus

dalyviams organizuoti mokymo ir kitus renginius, supažindinančius su

daugiabučių namų priežiūra, modernizavimu, racionaliu energijos išteklių

naudojimu

2009–2011

Būsto ir urbanistinės

plėtros agentūra, Aplinkos ministerija

2.2.3.

Kasmet parengti ne mažiau kaip 5 tipinius daugiabučių namų modernizavimo

projektus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir ES struktūrinės paramos

lėšomis

2009–2011

Aplinkos ministerija,

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra

Turizmas

1. Ilgalaikiai

tikslai – įgyvendinti darnaus vystymosi principus, planuojant ir vykdant

teritorinę turizmo plėtrą, įgyvendinant turizmo infrastruktūros projektus

nacionaliniu ir savivaldybių lygmenimis

1.1.

Didinti turizmo paslaugų apimtį ir

įvairovę, plėtoti turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą, geriau naudoti

šalies regionų gamtos ir kultūros savitumą, etnokultūros vertybes

1.1.1. Skatinti rekreacijos ir turizmo paslaugų infrastruktūros

plėtrą – tenkinti didėjančius vietinio ir atvykstamojo turizmo poreikius,

poilsiautojų ir turistų lūkesčius, išsaugoti teritorijų rekreacinio ir

ekologinio potencialo kokybę

2009–2020

Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo

departamentas

1.1.2.

Inicijuoti kultūros paveldo objektų (dvarų, malūnų, kitų objektų) naudojimo

turizmo reikmėms ir turistinių maršrutų viešosios infrastruktūros sukūrimo

projektus

2009–2020

Valstybinis turizmo departamentas, Kultūros

paveldo apsaugos departamentas

1.2. Tobulinti

šalies turizmo ir rekreacijos valdymo, planavimo ir rėmimo sistemą, teikti

pirmenybę kultūrinio, ekologinio, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo turizmo

plėtrai, skatinti šią veiklą, pirmiausia remti projektus, užtikrinančius

aplinkos kokybės išsaugojimą, racionalų rekreacinių išteklių naudojimą

1.2.1. Inicijuoti nacionalinės reikšmės

kultūrinio turizmo, aktyvaus poilsio (dviračių, vandens turizmo trasų)

viešosios infrastruktūros sukūrimo projektus

2009–2020

Valstybinis turizmo

departamentas, Kultūros paveldo apsaugos departamentas

1.2.2.

Sukurti ir įdiegti turizmo paslaugų kokybės, rinkodaros priemonių

veiksmingumo stebėsenos sistemą

2009–2020

Valstybinis turizmo departamentas, Aplinkos

ministerija

1.3. Sukurti moksliškai

pagrįstas turizmo išteklių tyrimo, rinkos stebėsenos, žmogiškųjų išteklių

ugdymo sistemas, leisiančias veiksmingai plėtoti turizmo sektorių ir aktyviai

formuoti Lietuvos – patrauklios turizmui valstybės – įvaizdį

1.3.1. Tobulinti į vartotoją orientuotą nacionalinę turizmo

informacinę sistemą

2010–2020

Valstybinis turizmo departamentas

1.4. Inicijuoti projektus, kurie didintų kultūros,

komunikacijos, sveikatinimo, kitų paslaugų ir pramogų pasiūlą

1.4.1. Įgyvendinti kurortų ir kurortinių

teritorijų kultūrines priemones sezoniškumui mažinti

2012–2020

Valstybinis turizmo

departamentas, savivaldybės

1.4.2. Skatinti atviro ir

uždaro tipo sporto ir poilsio infrastruktūros (golfo laukai, hipodromai ir

kita) plėtrą

2009–2020

Ūkio ministerija

1.4.3. Skatinti apgyvendinimo paslaugų infrastruktūros plėtrą,

pirmenybę teikti ekonominės klasės viešbučių ir kempingų tinklui turizmo

centruose ir rekreacinėse vietovėse

2009–2020

Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo

departamentas, savivaldybės

1.4.4. Dalyvauti Europos Komisijos vykdomame turistiniame

projekte „Europos patraukliausios turistinės vietovės (EDEN)“

2009–2011

Valstybinis turizmo departamentas

1.5.

Skatinti ir visokeriopai remti dviračių ir vandens turizmo viešosios

infrastruktūros plėtrą, didinti informacijos sklaidą

1.5.1. Parengti nacionalinių dviračių turizmo trasų

specialiuosius planus, infrastruktūros plėtros projektus, skatinti jų

įgyvendinimą

2009–2015

Valstybinis turizmo

departamentas, savivaldybės,

Aplinkos ministerija

1.5.2. Inicijuoti nacionalinių vandens turizmo trasų ir jų

infrastruktūros plėtros projektus, skatinti jų įgyvendinimą

2009–2015

Valstybinis turizmo

departamentas, Ūkio ministerija, savivaldybės, Aplinkos ministerija

1.5.3. Rengti visuomenės informavimo priemones dviračių turizmui

skatinti

2011–2020

Valstybinis turizmo departamentas

2. Trumpalaikiai

tikslai – sukurti geros kokybės kultūrinio, aktyvaus poilsio, sveikatingumo,

kaimo turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, sistemingai ugdyti žmogiškųjų

išteklių gebėjimus, užtikrinti gamtos ir kultūros vertybių apsaugą ir

racionalų naudojimą

2.1.

Plėtoti turizmo potencialą šalies

regionuose ir turizmo centruose, veiksmingai naudojant valstybės, savivaldybių, ES,

kitų tarptautinių fondų paramos lėšas

2.1.1. Įgyvendinti Kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtojimo

kaimo vietovėse programą

2009–2013

Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija,

Valstybinis turizmo departamentas

2.1.2. Įgyvendinti programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė

2009“ priemones

2009

Kultūros

ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė

2.2.

Suderinti turizmo infrastruktūros

plėtrą šalies teritorijoje, atsižvelgiant į rekreacinių išteklių potencialą

ir regionų ekologinį talpumą

2.2.1. Parengti Lietuvos turizmo ir rekreacijos išteklių

potencialo teritorinio vertinimo metodiką ir studiją – nustatyti didžiausio

turistinio potencialo traukos vietoves

2010–2011

Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas

2.2.2.

Palaikyti nacionalinės turizmo informacijos sistemos veiklą ir sistemingai

atnaujinti informaciją

2009–2010

Valstybinis turizmo departamentas

2.2.3.

Parengti mėgėjiškos žūklės plėtros Lietuvoje galimybių studiją

2010

Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinis

turizmo departamentas

2.2.4.

Parengti aviaturizmo plėtros galimybių studiją

2011

Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija,

Valstybinis turizmo departamentas

2.3. Skleisti

šalyje ir užsienyje informaciją apie Lietuvos poilsio ir turizmo galimybes,

kaupti informaciją apie šalies gamtos ir kultūros vertybes

2.3.1. Propaguoti ir skatinti kurortinių

sveikatinimo ir SPA paslaugų plėtrą – perspektyvią turizmo, gyventojų

sveikatinimo ir užimtumo kurortuose ir kurortinėse teritorijose didinimo

priemonę

2009–2020

Ūkio ministerija,

Valstybinis turizmo departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija

2.3.2.

Didinti savivaldybių ir nacionalinių parkų informacijos centrų veiklos

veiksmingumą, plėsti informacijos pateikimo galimybes, sustiprinti

šviečiamąją, informacijos sklaidos ir įvaizdžio kūrimo veiklą

2009–2010

Aplinkos ministerija, savivaldybės, Švietimo ir

mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas

III. SOCIALINIS

VYSTYMASIS

Užimtumas

1. Ilgalaikiai tikslai – skatinti gyventojų užimtumą, investicijas

į žmogiškąjį kapitalą, naujų ir geros kokybės darbo vietų kūrimą, užtikrinti

lygias galimybes visiems dalyvauti darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime, taip

stiprinti socialinę sanglaudą

1.1.

Vykdyti aktyvią užimtumo ir žmogiškųjų

išteklių ugdymo politiką, pagerinti darbo kokybę, padidinti jo našumą,

sustiprinti socialinę ir teritorinę sanglaudą

1.1.1. Efektyviai taikyti aktyvios darbo rinkos politikos

priemones, kartu teikti psichologinės socialinės ir (ar) profesinės

reabilitacijos paslaugas, mažinančias labiausiai nuo darbo rinkos atskirtų

žmonių

2010–2020

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinis

turizmo departamentas

1.1.2. Tobulinti mokymosi visą gyvenimą sistemą, užtikrinti

tęstinio mokymosi paslaugų įvairovę ir prieinamumą

2010–2020

Švietimo ir mokslo ministerija

1.1.3. Kompleksiškai spręsti darbuotojų saugos ir sveikatos

problemas, grindžiamas nuodugnia situacijos analize

2010–2020

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.2. Siekti,

kad vidutinis metinis užimtumo lygis padidėtų iki 70 procentų, sudaryti

sąlygas, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti Lietuvos gyventojas rastų

savęs vertą ir tinkamą darbą

1.2.1. Užtikrinti imlią ir įtraukiąją darbo rinką,

integruoti lyčių lygybės ir lygių galimybių aspektą užimtumo srityje

2010–2020

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija

1.2.2.

Sudaryti sąlygas derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, plėtoti socialinių

paslaugų infrastruktūrą

2010–2020

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.

Gerinti darbo rinkos poreikių atitiktį,

sudaryti sąlygas tobulinti kompetenciją ir didinti užimtumo gebėjimus –

plėtoti investicijas į žmogiškąjį kapitalą ir geriau jas naudoti

1.3.1.

Rengti kvalifikuotą, gebančią prisitaikyti prie rinkos pokyčių darbo jėgą –

organizuoti profesinį mokymą, pirmenybę teikti darbui su naujausiomis

technologijomis, skatinti asmenų, ypač priklausančių socialinės atskirties

grupėms, dalyvavimą tęstinio mokymosi procese

2009–2020

Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija

1.3.2.

Taikyti vidutinės ir ilgalaikės trukmės kvalifikacijų poreikio prognozavimo

metodus, tobulinti profesinio orientavimo sistemą

2009–2020

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.3.3.

Sukurti ir plėtoti nacionalinę kvalifikacijų sistemą ir jos infrastruktūrą

2009–2020

Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija

1.4.

Skatinti darbo rinkos lankstumą, derinti jį su užimtumo garantijomis,

užtikrinti aktyvų socialinių partnerių dalyvavimą šiame procese

1.4.1.

Plėtojant socialinį dialogą, tobulinti teisės aktus, reguliuojančius darbo

santykius, taip siekti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų

pusiausvyros

2009–2020

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, socialiniai

partneriai

2. Vidutinės trukmės

tikslai – padidinti darbo jėgos gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių,

įtraukti į darbo rinką kuo daugiau

asmenų,

turinčių integra­vimosi į darbo rinką problemų, užtikrinant geros kokybės ir

saugų užimtumą,

2.1. Pasiekti,

kad vidutinis metinis užimtumo lygis šaly­je padidėtų iki 68,8 procento, o

jau pasiektas moterų 61 pro­cento ir pagyvenusių (55–64 metų)

žmonių 53 procentų užimtumo lygis nemažėtų

2.1.1. Formuoti visiems prieinamą darbo rinką, užtikrinti lygias

moterų ir vyrų įsidarbinimo galimybes, šeimos ir darbo įsipareigojimų

derinimą, remti darbo vietų kūrimą neįgaliesiems ir bedarbiams, jų ir gausių

šeimų tėvų savarankišką užimtumą

2009–2010

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.1.2. Plėtoti jaunimo verslumą

2009–2011

Švietimo ir mokslo ministerija, Jaunimo reikalų

departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Ūkio

ministerija

sumažinti nedeklaruojamą darbą; sustiprinti

socialinę partnerystę ir įmonių socialinę atsakomybę

2.2. Padidinti

ieškančių darbo asmenų (ypač jaunimo) užimtumą ir darbo patrauklumą, vykdyti

nedarbo (ypač ilgalaikio) prevenciją, patobulinti aktyvios darbo rinkos

politikos priemones

2.2.1. Modernizuoti darbo rinkos

institucijas, tobulinti darbo rinkos stebėsenos ir valdymo rodiklių sistemas,

didinti taikomų priemonių ir paslaugų veiksmingumą, racionaliau naudoti lėšas

2009–2010

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija

2.2.2. Remti darbo jėgos mobilumą

2009–2010

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.3.

Sumažinti nedeklaruojamą darbą, sudaryti sąlygas pereiti iš nelegalaus darbo

į legalų, diegti naujus darbo organizavimo būdus

2.3.1.

Mažinti paskatas dirbti nelegaliai, vykdyti veiksmingą nelegalaus darbo

prevenciją, stiprinti tarpinstitucinio kontrolinio darbo koordinavimą

2009–2010

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.3.2.

Vykdyti įmonių socialinę atsakomybę skatinančias priemones

2009–2010

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.4.

Sudaryti tinkamas sąlygas vyresnio

amžiaus ir neįgaliems asmenims išlikti aktyviems darbo rinkoje, išlaikyti kuo

ilgiau darbo rinkoje patyrusius darbuotojus, tobulinti sveikatinimo veiklą,

užtikrinti kuo didesnį gyventojų darbingumą

2.4.1.

Plėtoti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų tinklą

2009–2010

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.4.2. Sudaryti sąlygas derinant užimtumo, visuomenės sveikatos,

švietimo ir mokslo, pensijų bei socialinės partnerystės politikos priemones

prailginti žmonių darbingą gyvenimą, didinti vyresniojo amžiaus žmonių

dalyvavimą darbo rinkoje

2010–2012

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,

Finansų ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo

ministerija

2.5. Sudaryti tinkamas mokymosi visą gyvenimą

sąlygas, plėtoti profesinio orientavimo paslaugas,

tobulinti savaiminiu ir neformaliuoju būdu įgytos

kompetencijos vertinimą ir pripažinimą

2.5.1. Užtikrinti ieškantiems darbo asmenims geros

kokybės mokymo ir profesinio orientavimo prieinamumą, pritaikyti ir diegti

profesinio mokymo ir profesinio konsultavimo programas mažai išsilavinusiems

asmenims

2009–2010

Švietimo ir mokslo ministerija,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.5.2. Tobulinti teikiančiųjų suaugusiesiems

mokymosi visą gyvenimą paslaugas sistemą

2009–2012

Švietimo ir mokslo ministerija,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.6.

Įgyvendinti priemones, užtikrinančias darbingumo, sveikatos ir gyvybės išsaugojimą darbo

vietoje

2.6.1.

Sukurti darbuotojų saugos

ir sveikatos būklės darbo vietose nuolatinės stebėsenos sistemą, skirtą

duomenims apie įmonių, įstaigų ir organizacijų darbo sąlygas darbo vietose

kaupti

2010–2011

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybinė darbo

inspekcija

2.6.2.

Vykdyti Darbuotojų saugos ir sveikatos

2009–2012 metų strategiją

2009–2012

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Skurdas ir socialinė atskirtis

1. Ilgalaikiai

tikslai – padidinti gyventojų pajamas,

sumažinti visuomenės diferenciaciją ir skurdą, užtikrinti tinkamas darbo

sąlygas, siekti efektyvios socialinės apsaugos – sudaryti palankias sąlygas

šeimoms, užtikrinti socialiai pažeidžiamų gyventojų grupių socialinę

integraciją

1.1.

Sumažinti visuomenės diferenciaciją ir

skurdą, regioninius socialinio vystymosi skirtumus

1.1.1.

Rengti ir įgyvendinti skurdo ir socialinės atskirties prevencijos priemones

2010–2020

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

1.1.2.

Užtikrinti pakankamą minimalią paramą mažas pajamas

turintiems gyventojams, atsižvelgiant į

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes

2010–2020

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2. Vidutinės trukmės tikslai – užtikrinti socialinio draudimo išmokų, pirmiausia

pensijų, gavėjams pakankamą jų prarastų pajamų kompensavimą, socialinę

paramą skirti tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, užtikrinti kiekvienam

socialinės atskirties grupėms priklausiančiam asmeniui bent minimalų

ekonominį ir socialinį saugumą, įveikti ypač didelį skurdą

2.1. Išlaikyti pakankamą socialinio draudimo išmokų, pirmiausia

pensijų, lygį, derinti jį su finansinėmis socialinio draudimo ir pensijų

sistemos galimybėmis

2.1.1. Vykdyti pensijų sistemos

monitoringą, siekiant nustatyti Lietuvos pensijų sistemos einamojo

(valstybinio socialinio draudimo) ir kaupiamojo (pensijų fondų) modelių

plėtros perspektyvas

2009–2010

Socialinės apsaugos ir

darbo ministerija

2.2. Užtikrinti tinkamą paramą jaunoms šeimoms

2.2.1. Siekti sudaryti palankias sąlygas šeimoms

derinti darbą ir asmeninį gyvenimą

2009–2015

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija

2.3. Užtikrinti

socialinės paramos priemonių tikslingumą ir dydį, leidžiantį pagrįstai šią

paramą gaunantiems asmenims turėti jų orumo nežeminančias pajamas

2.3.1. Tobulinti piniginės socialinės

paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims sistemą

2009–2013

Socialinės apsaugos ir darbo

ministerija

2.3.2.

Rengti ir įgyvendinti skurdo ir socialinės atskirties prevencijos priemones;

tobulinti skurdo ir socialinės atskirties monitoringo sistemą, reikiamas

duomenų bazes, informacijos apdorojimo ir analizės sistemas

2009–2010

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.4.

Didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę

2.4.1.

Tobulinti socialinių paslaugų infrastruktūrą – tobulinti socialinių

darbuotojų ir jų padėjėjų gebėjimus

2009–2010

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Visuomenės sveikata

1. Ilgalaikiai tikslai – gerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo

kokybę, pailginti gyvenimo trukmę – mažinti sergamumą, mirtingumą ir

neįgalumą, ypač nuo nelaimingų atsitikimų ir traumų, kraujotakos sistemos

ligų, onkologinių

1.1. Sutelktomis

visuomenės ir visų sektorių pastangomis mažinti aplinkos, socialinių ir

ekonominių veiksnių neigiamą poveikį sveikatai: vidutinę būsimo gyvenimo

trukmę prailginti iki 72,5 metų, pasiekti ES valstybių senbuvių esamą kūdikių

mirtingumo lygį

1.1.1. Plėtoti tarpžinybinį bendradarbiavimą, įtraukti kitus

sektorius į sveikatinimo veiklą

2009–2020

Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir

mokslo ministerija, Aplinkos

ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio

ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės

ligų, psichikos sveikatos sutrikimų, gerinti sveikatos

priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę

1.1.2. Skatinti sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą, mažinti

antsvorio ir nutukimo plitimą

2009–2020

Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos

ministerija, Susisiekimo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės

ūkio ministerija, savivaldybės

1.1.3. Įgyvendinti motinos ir vaiko sveikatą užtikrinančias

priemones

2009–2020

Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės

1.2. Sumažinti rūkymo paplitimą, alkoholio ir psichoaktyviųjų

medžiagų vartojimą

1.2.1. Vertinti galimą poveikį visuomenės sveikatai, numatyti ir

įgyvendinti neigiamo priklausomybių ligų poveikio mažinimo priemones

2009–2020

Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės,

Aplinkos ministerija Susisiekimo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija,

Vidaus reikalų ministerija, Narkotikų,

tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

1.3. Sumažinti traumatizmą, sergamumą lėtinėmis neinfekcinėmis

ligomis ir mirtingumą nuo jų

1.3.1. Vykdyti lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją, ypač daug

dėmesio skirti priklausomybių ligų prevencijai ir visuomenės psichikos

sveikatai

2009–2020

Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir

mokslo ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus

reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės

departamentas

1.4. Pagerinti gyventojams teikiamų sveikatos priežiūros

paslaugų prieinamumą ir kokybę

1.4.1. Užtikrinti saugias, geros kokybės, veiksmingas,

atitinkančias ES reikalavimus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros

paslaugas

2011–2020

Sveikatos apsaugos ministerija

1.5. Sumažinti

Lietuvos regionų, vyrų ir moterų sveikatos skirtumus

1.5.1. Plėtoti kurortų ir kurortinių teritorijų

infrastruktūrą – didinti sveikatingumo ir gydymo paslaugų įvairovę ir

apimtį, prieinamumą įvairiems vartotojams

2009–2020

Ūkio ministerija, savivaldybės, Sveikatos

apsaugos ministerija

1.5.2. Vykdyti visuomenės sveikatos mokslinius tyrimus, siekiant

mažinti regionų, vyrų ir moterų sveikatos netolygumus

2009–2010

Sveikatos apsaugos ministerija

1.6. Vykdyti užkrečiamųjų

ligų profilaktiką ir kontrolę

1.6.1. Vykdyti

užkrečiamųjų ligų (ypač gripo, skiepijimu valdomų, per maistą plintančių, ŽIV

/ AIDS, lytiškai plintančių infekcijų) profilaktiką

2009–2020

Sveikatos apsaugos ministerija

2. Trumpalaikiai tikslai –

sukurti modernią ir gerai veikiančią sveikatos priežiūros sistemą, pagrįstą

socialinių partnerių bendradarbiavimu ir skatinančią sveiką gyvenseną, sveiką

aplinką, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą

2.1.

Sumažinti gyventojų mirtingumą nuo

nelaimingų atsitikimų ir traumų

2.1.1. Rengti ir įgyvendinti traumatizmo prevencijos priemones

2009–2010

Sveikatos apsaugos ministerija, Susisiekimo

ministerija, Vidaus reikalų ministerija

2.2.

Stabilizuoti jaunesnių nei 65 metų gyventojų mirtingumą nuo kraujotakos

sistemos ligų

2.2.1. Ugdyti sveiką gyvenseną, didinti vaikų, jaunimo ir kitų

amžiaus grupių asmenų fizinį aktyvumą, skatinti sveiką mitybą

2009–2010

Sveikatos apsaugos ministerija

2.3. Gerinti visuomenės psichikos sveikatą ir sumažinti

savižudybių, ypač daug dėmesio skirti priklausomybės ligų prevencijai

2.3.1. Vykdyti

Psichikos sveikatos strategiją ir jos įgyvendinimo programą

2009–2010

Sveikatos apsaugos ministerija

2.3.2. Įgyvendinti

alkoholio vartojimo mažinimo priemones

2009–2010

Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija,

Susisiekimo ministerija, savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus

reikalų ministerija

2.3.3. Įgyvendinti

rūkymo mažinimo, ypač tarp vaikų ir jaunimo, priemones

2009–2010

Sveikatos apsaugos ministerija, Ūkio ministerija,

Susisiekimo ministerija, savivaldybės, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus

reikalų ministerija

2.3.4. Vykdyti narkotikų kontrolę, narkomanijos ir

psichoaktyviųjų medžiagų prevenciją

2009–2010

Narkotikų kontrolės departamentas, Sveikatos apsaugos

ministerija, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Vidaus

reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija

2.3.5. Vykdyti visuomenės

sveikatos stebėseną (monitoringą)

2009–2010

Sveikatos apsaugos ministerija

2.3.6. Vykdyti sveikatos mokslinius tyrimus

2009–2010

Sveikatos apsaugos ministerija

2.4. Gerinti sveikatos rizikos veiksnių valdymą

2.4.1. Tobulinti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą

2009–2010

Sveikatos apsaugos ministerija

2.4.2. Vykdyti

visuomenės sveikatos rizikos veiksnių stebėseną

2009–2010

Sveikatos apsaugos ministerija

2.4.3. Vykdyti sveikatos rizikos veiksnių mokslinius tyrimus

2009–2010

Sveikatos apsaugos ministerija

2.5. Užtikrinti greitą reagavimą į pavojus visuomenės sveikatai

2.5.1. Įgyvendinti

Pasaulio sveikatos organizacijos 2005 m. gegužės 23 d. asamblėjoje priimtų

Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių

nuostatų įgyvendinimo Lietuvoje 2007–2012 metų programą

2009–2010

savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerija

2.5.2. Tobulinti

visuomenės sveikatos priežiūros specialistų gebėjimus

2009–2010

Sveikatos apsaugos ministerija

2.6.

Sustiprinti visuomenės

sveikatos priežiūrą savivaldybėse – priartinti ją prie bendruomenės

2.6.1. Gerinti savivaldybių teikiamas visuomenės sveikatos

priežiūros paslaugas – steigti

visuomenės sveikatos biurus, kurie leis aktyviau spręsti aktualias tam tikros

teritorijos visuomenės sveikatos priežiūros problemas, aktyviau vykdyti

sveikatinimo veiklą

2009–2010

savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerija

Švietimas ir mokslas

1. Ilgalaikiai

tikslai – išugdyti išsilavinusius,

savarankiškus, aktyvius ir atsakingus visuomenės narius, sustiprinti

intelektinį visuomenės potencialą, kad žinios ir mokslas užtikrintų darnų

ekonominių, sociali­nių ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimą

1.1.

Užtikrinti įvairių lygių švietimo

prieinamumą

1.1.1.

Įteisinti ugdymo darnaus vystymosi reikmėms ir žinių visuomenės kūrimo

pagrindines nuostatas įvairaus lygmens švietimo veiklą reglamentuojančiuose

dokumentuose

2010–2020

Švietimo ir mokslo ministerija

1.2. Sukurti nuolat besimokan­čią visuomenę, sudaryti sąlygas

asmenims, norintiems keisti ar kelti kvalifikaciją, mokytis visą gyvenimą

1.2.1. Sudaryti sąlygas asmenims mokytis formaliuoju ir

neformaliuoju būdu

2010–2020

Švietimo ir mokslo ministerija

1.2.2. Naudoti lanksčias mokymosi ir studijų formas ir būdus,

sudarančius galimybę dirbantiems asmenims įsigyti, tęsti ir tobulinti visų

lygmenų išsilavinimą

2010–2020

Švietimo ir mokslo ministerija

1.3. Skleisti darnaus vystymosi idėjas visais švietimo lygmenimis

1.3.1. Vykdyti mokslinius ugdymo turinio ir metodikos tyrimus,

švietimo orientavimo į darnų vystymąsi stebėseną

2010–2020

Švietimo ir mokslo ministerija

1.3.2. Inicijuoti ir plėtoti nacionalinį darnaus vystymosi

švietimo kompetencijos tinklą

2010–2020

Švietimo ir mokslo ministerija

1.4. Užtikrinti sistemingą mokslo ir technologijų vystymąsi,

leidžiantį kurti mokslu, naujausiomis, aplinkai mažesnį neigiamą poveikį

darančiomis technologijomis ir inovacijomis pagrįstą žinių visuomenę

1.4.1. Parengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo

laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas, į kurias

būtų įtrauktos darnaus vystymosi problemos

2010–2020

Švietimo ir mokslo ministerija

1.4.2. Skatinti šalies verslą investuoti į mokslinius tyrimus ir

dalyvauti kuriant ir diegiant inovacijas, stiprinant studijų, mokslinių

tyrimų, inovacijų trikampį

2010–2020

Ūkio ministerija

1.4.3. Nuolat rengti ir atnaujinti darnaus vystymosi švietimo

metodinę, informacinę ir kitą medžiagą, užtikrinti jos sklaidą

2010–2020

Švietimo ir mokslo ministerija

1.5. Įgyvendinti Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos

(JTEEK) Darnaus vystymosi švietimo strategiją ir šios strategijos

įgyvendinimo Vilniaus gaires

1.5.1. Vykdyti Nacionalinės darnaus vystymosi švietimo programos

įgyvendinimo stebėseną, grindžiamą JTEEK darnaus vystymosi švietimo

strategijos rodikliais

2010–2015

Švietimo ir mokslo ministerija

1.5.2.

Įgyvendinti Nacionalinę darnaus vystymosi švietimo 2007–2015 metų programą

2009–2015

Švietimo ir mokslo ministerija

1.5.3. Nuolat atnaujinti darnaus vystymosi švietimo

internetinę svetainę

2010–2020

Švietimo ir mokslo ministerija

1.6. Vykdyti tarpkryptinius ir tarpdalykinius

tyrimus, aprėpiančius socialinius ir gamtos mokslus, skatinti jų sąveiką su

politikos formavi­mo procesu, siekti, kad priimami sprendimai būtų

1.6.1.

Reguliariai kontroliuoti studijų kokybę, atsižvelgti į darnaus visuomenės

vystymosi poreikius ir darbo rinkos pokyčius, patobulinti studijų kokybės

vertinimo tvarką

2009–2020

Švietimo ir mokslo ministerija

1.6.2.

Inicijuoti darnaus vystymosi mokslo tyrimams skirtus tarptautinius projektus,

programas ir tinklus, dalyvauti juos įgyvendinant

2009–2020

visos ministerijos

grindžiami mokslo tyrimais

ir ekonominių, socialinių bei aplinkosaugos tikslų, uždavinių ir įgyvendinimo

priemonių integralumu

1.6.3.

Skatinti mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą su verslo

institucijomis

2009–2020

Švietimo ir mokslo ministerija

2. Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti spartų švietimo, mokslo ir

technologijų vystymąsi, pasiekti, kad švietimas, mokslas ir naujausios

technologijos didintų tarptautinį Lietuvos konkurencingumą visose gyvenimo

srityse ir skatintų darnų Lietuvos vystymąsi

2.1.

Stiprinti vidurinių, profesinių ir aukštųjų

mokyklų sanglaudą

2.1.1.

Parengti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų,

patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr.

IX-1700, pakeitimo projektą

2010

Švietimo ir mokslo ministerija

2.2.

Skatinti mokslo, technologijų kūrimo ir verslo institucijų sąveiką, kurti

naujausias ir mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančias technologijas

2.2.1.

Ekonominėmis ir organizacinėmis priemonėmis aktyvinti dalyvavimą

tarptautiniuose mokslo ir studijų mainuose, tarptautinėse mokslinių tyrimų ir

naujausių technologijų kūrimo programose

2009–2010

Švietimo ir mokslo ministerija

2.3. Pasiekti, kad žinios ir mokslas taptų svarbiu

veiksniu, užtikrinančiu spartų ekonominį ir socialinį vystymąsi, efektyvų

gamtos išteklių naudojimą, švarią ir sveiką aplinką, spartų žinių visuomenės

kūrimą

2.3.1.

Reformuoti švietimo įstaigų tinklą

2009–2010

Švietimo ir mokslo ministerija

2.3.2.

Pakeisti tradicinius pasyvius ugdymo ir studijų metodus aktyviais,

savarankiškumą, aktyvumą ir atsakomybę ugdančiais metodais

2009–2010

Švietimo ir mokslo ministerija

2.3.3.

Išplėsti vidurinių mokyklų kompiuterizavimą, patobulinti žinių įgijimo ir

naudojimo metodus

2009–2010

Švietimo ir mokslo ministerija

2.3.4.

Vykdyti darniam vystymuisi skirtus mokslinius tyrimus, laikant juos vienu iš

nacionalinių mokslo prioritetų

2009–2010

Švietimo ir mokslo ministerija

2.4.

Padidinti mokslinių tyrimų efektyvumą ir tarptautinį konkurencingumą,

sumažinti protų nutekėjimą

2.4.1.

Gerinant mokslinių tyrimų ir finansavimo sąlygas, sumažinti protų nutekėjimą

ir skatinti sugrįžti į šalies mokslo institucijas užsienyje moksliniam darbui

parengtus Lietuvos mokslininkus

2009–2010

Švietimo ir mokslo ministerija

Kultūros savitumo išsaugojimas

1. Ilgalaikiai

tikslai – išsaugoti

lietuvių kalbą, lietuvių etninę ir regioninę kultūrą, istorinį Lietuvos

kultūros paveldą, Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrinį savitumą

1.1.

Formuoti Lietuvos piliečių vertybinę

orientaciją, siejančią su Lietuvos kultūra, padėti pažinti ir suvokti

Lietuvos kultūros savitumą ir ypatumus

1.1.1.

Vykdyti Ilgalaikę etninės kultūros plėtros programą

2010–2020

Kultūros ministerija

1.2.

Kryptingai ugdyti tvarią kaimo

bendruomenę, gebančią išsaugoti ir perduoti ateities kartoms pagrįstą

nacionalinėmis kultūros vertybėmis Lietuvos kaimo materialinį ir dvasinį

paveldą

1.2.1.

Įgyvendinti vertingiausias kultūros paveldo reikšmės suvokimo didinimo

priemones, tobulinti kultūros paveldo vertybių apskaitą ir propagavimą

2009–2020

Kultūros paveldo departamentas prie

Kultūros ministerijos (toliau – Kultūros paveldo departamentas)

1.2.2.

Organizuoti ir vykdyti kultūros vertybių apsaugos monitoringą

2009–2020

Kultūros paveldo departamentas

1.2.3. Vykdyti Tautinio paveldo produktų apsaugos, jų rinkos ir

amatų plėtros programą

2009–2015

Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija,

Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybinis turizmo departamentas

1.3. Užtikrinti lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą, skatinti

jos vystymąsi žinių visuomenės poreikiams tenkinti

1.3.1. Stiprinti valstybinės lietuvių kalbos vartojimo teisinius

pagrindus

2010–2020

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

1.3.2. Užtikrinti Lietuvos bibliotekų fondų integraciją į

skaitmeninę Europos kultūros paveldo erdvę

2009–2013

Kultūros ministerija

1.4. Globoti etninę kultūrą, vietos tradicijas, saugoti kultūros

paveldą, jo vertę

1.4.1. Pagerinti visuomenės švietimą – įtraukti pagrindines

žinias apie kultūros vertybes ir jų apsaugos būdus į bendrojo lavinimo mokyklų

bendrąsias programas ir rekomenduoti įtraukti į studijų programas

2011–2015

Švietimo ir mokslo ministerija

1.4.2. Perkelti į modernias saugojimo laikmenas etninės kultūros

paveldą, tyrinėti etninę kultūrą

2011–2020

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas,

Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija

1.5. Remti Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir

švietimą

1.5.1. Įgyvendinti Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės

apsaugos ir skatinimo nuostatas Lietuvoje

2009–2020

Kultūros ministerija

2. Trumpalaikiai tikslai – užtikrinti

kultūros paveldo apsaugą – stiprinti tiesioginę valstybės institucijų ir

visuomenės atsakomybę už kultūros paveldo išsaugojimą

2.1. Skatinti kuo aktyvesnį visuomenės dalyvavimą išsaugant

Lietuvos ir jos etninių regionų savitumą

2.1.1. Per šalies ir vietos visuomenės informavimo priemones

supažindinti visuomenę su išlikusiomis kultūros vertybėmis, etniniais

savitumais, vietos tradicijomis, siekti plačiau įtraukti visuomenę, ypač

jaunimą, į jų išsaugojimą ir puoselėjimą

2009–2010

Kultūros paveldo departamentas

2.1.2.

Baigti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkūrimą, iškilmingai

paminėti Lietuvos tūkstantmetį, įgyvendinti projekto „Vilnius – Europos

kultūros sostinė“ renginius

2010

Kultūros ministerija, savivaldybės

2.2.

Plėtoti regioninę kultūros politiką, saugoti regioninius kultūros paveldo

skirtumus

2.2.1.

Parengti kultūros paveldo objektų ir vietovių apsaugos regionines programas –

sudėtinę regionų vystymosi programų dalį, organizuoti jų vykdymą

2009–2010

Kultūros paveldo departamentas, savivaldybės

2.2.2.

Tobulinti kultūros paveldo objektų tvarkybos darbų finansavimo sistemą

2009–2010

Kultūros ministerija

2.2.3.

Rengiant kaimo plėtros programas, numatyti kultūros paveldo ir tradicijų

atgaivinimo ir apsaugos priemones

2009–2010

savivaldybės

Tausojantis

vartojimas

1. Ilgalaikiai

tikslai – augant bendram gaminių ir paslaugų vartojimui, pasiekti, kad

didėjantis vartojimas neprastintų aplinkos būklės, pirmenybę teikti

palankioms aplinkai paslaugoms ir gaminiams, kurių gamybai ir eksploatavimui

sunaudojama kuo mažiau energijos ir kitų gamtos išteklių, nenaudojama

1.1.

Pasiekti, kad aplinkai

palankūs (žalieji) pirkimai apimtų visą viešąjį sektorių ir atitiktų pirmaujančių

šioje srityje ES valstybių lygį

1.1.1. Parengti ir įgyvendinti Nacionalinės žaliųjų

pirkimų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 804, pakeitimus, numatančius Nacionalinės

žaliųjų pirkimų įgyvendinimo programos įgyvendinimo 2012–2016 metų priemones

2011

Aplinkos ministerija

1.1.2.

Reguliariai papildyti

sąrašus produktų, kurių viešiesiems pirkimams taikytini aplinkosaugos

kriterijai vis nuo tolesnių metų (sudaryti vis naujas atitinkamų produktų

grupes)

2010–2020

Aplinkos ministerija

1.1.3.

Periodiškai nustatyti žaliųjų pirkimų kriterijus vis naujoms produktų grupėms

2010–2020

Aplinkos ministerija

toksinių medžiagų, kurie

daro kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai per visą būvio ciklą

1.2. Skatinti

individualius palankius aplinkai (žaliuosius) pirkimus ir ekologiškų produktų

vartojimą

1.2.1.

Remti visuomenines organizacijas, aktyviai propaguojančias visuomenei

aplinkai palankius (žaliuosius) pirkimus ir ekologiškų produktų vartojimą

2009–2020

Aplinkos ministerija

1.3.

Teikti perkančiosioms organizacijoms ir visuomenei metodinę pagalbą žaliųjų

pirkimų klausimais

1.3.1.

Rengti ir platinti perkančiosioms organizacijoms ir

visuomenei rekomendacinius ir informacinius leidinius apie žaliuosius

pirkimus

2010–2020

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos

Respublikos Vyriausybės (toliau – Viešųjų pirkimų tarnyba), Aplinkos ministerija

1.4. Pasiekti, kad valstybės ir savivaldybių

institucijos ir įstaigos laikytųsi tausojančio

vartojimo standartų

1.4.1. Įdiegti valstybės

ir savivaldybių institucijose ir įstaigose Europos

bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS) arba aplinkos

apsaugos vadybos sistemą pagal LST EN ISO14001:2005

2009–2020

visos ministerijos ir savivaldybės

2. Trumpalaikiai tikslai – ištirti vartotojų vertybines

nuostatas, vartojimo įpročius ir elgseną, nustatyti palankesnio aplinkai

vartojimo prioritetus, sukurti ir pradėti įgyvendinti darnaus vartojimo

politiką, pagrįstą produktų ir paslaugų, darančių kuo mažesnį neigiamą

poveikį aplinkai, vartojimu

2.1.

Atlikti vartotojų vertybinių nuostatų,

įpročių ir elgsenos tyrimus, nustatyti palankesnio aplinkai vartojimo

prioritetus

2.1.1.

Periodiškai tobulinti Žaliųjų pirkimų

mokymo programą

2009–2011

Viešųjų pirkimų tarnyba, Aplinkos ministerija

2.1.2.

Organizuoti perkančiosioms organizacijoms mokymą žaliųjų pirkimų klausimais

2009–2011

Viešųjų pirkimų tarnyba, Aplinkos ministerija

2.2.

Skatinti gamintojus plėsti gaminių, turinčių ES ir / ar Lietuvos

ekologinį ženklą, gamybą

2.2.1.

Supaprastinti Lietuvos ekologinio ženklo suteikimo procedūras

2009–2010

Aplinkos ministerija

2.2.2.

Teikti interneto žaliųjų pirkimų

tinklalapyje informaciją apie aplinkai palankius produktus, aplinkosaugos

kriterijus, kitą perkančiosioms organizacijoms, atliekančioms žaliuosius

pirkimus, naudingą informaciją

2009–2011

Aplinkos ministerija

2.2.3.

Pritaikyti Viešųjų pirkimų tarnybos informacinę sistemą rinkti žaliųjų

pirkimų statistiką

2009–2011

Viešųjų pirkimų tarnyba

IV. TERITORIJŲ VYSTYMASIS

1. Ilgalaikiai tikslai – užtikrinti tolygų

šalies teritorinį vystymąsi, palankias socialinio ir ekonominio vystymosi

sąlygas, gerą aplinkos kokybę visoje Lietuvos teritorijoje

1.1. Pertvarkyti

esamą teritorijų planavimo sistemą, sukurti šiuolaikišką, stabilią, skaidrią,

suprantamą ir logišką teritorijų planavimo ir įgyvendinimo sistemą

1.1.1. Parengti

naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo,

numatančio pagerinti teritorijų planavimo proceso valdymą, projektą

2010

Aplinkos ministerija

1.1.2. Modernizuoti

Teritorijų planavimo dokumentų registrų informacinę sistemą – integruoti

valstybės ir savivaldos teritorijų planavimo sprendinius į vieną sistemą,

sukurti, įdiegti ir organizuoti teritorijų planavimo stebėsenos sistemą,

siekiant pagerinti teritorijų planavimo proceso valdymą

2012

Aplinkos ministerija

1.2.

Sumažinti teritorinius gyvenimo kokybės

skirtumus ir užtikrinti nuo šalies vidurkio atsiliekančių šalies regionų ir

probleminių teritorijų spartesnį ekonominį vystymąsi, sumažinti švytuoklinę gyventojų migraciją į didžiuosius

šalies miestus – sumažinti transporto poreikį ir jo lemtą aplinkos taršą bei

klimato kaitą

1.2.1.

Plėtoti ir remti vietinių užimtumo iniciatyvų

projektus ir kitas bendruomenių priemones užimtumui didinti, skurdui ir

atskirčiai mažinti, siekiant sumažinti teritorinius skirtumus

2011–2020

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų

ministerija

1.2.2. Periodiškai atnaujinti miestų ir rajonų plėtros planus

pagal darnaus vystymosi principus

2010–2020

savivaldybės

1.2.3. Parengti projektą Lietuvos Respublikos geriamojo vandens

tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo, numatančio

užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą,

geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, kad būtų

sumažinti miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių plėtros netolygumai, sparčiau

vystytųsi atsiliekantys regionai

2009

Aplinkos ministerija

1.2.4. Parengti ir patvirtinti rekomendacijas savivaldybėms

naujų abonentų (vartotojų) prijungimo prie geriamojo vandens tiekimo ir

nuotekų tvarkymo infrastruktūros klausimais

2010

Aplinkos ministerija

1.2.5. Organizuoti nuotekų valymo įrenginių modernizavimo

ir plėtros projektų, vykdomų aglomeracijose, didesnėse kaip 2 000

gyventojų, įgyvendinimą

2010

Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos Aplinkos

projektų valdymo agentūra

1.3.

Užtikrinti palankias kaimo ir miesto sąveikos ir partnerystės sąlygas

1.3.1. Rengti ir įgyvendinti ekonominio kaimo vietovių augimo ir

užimtumo projektus

2011–2020

savivaldybės, Žemės ūkio ministerija

1.3.2. Skatinti aplinkos ir kultūros paveldo objektų pritaikymą

turizmo ir rekreacijos reikmėms

2011–2020

Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Kultūros

ministerija

1.3.3. Parengti ir

patvirtinti Pajūrio juostos tvarkymo 2014–2018 metų programą, atsižvelgiant į

įgyvendintų Baltijos jūros krantotvarkos priemonių efektyvumą ir kranto būklę

2013

Aplinkos ministerija, savivaldybės

2. Trumpalaikiai tikslai – optimizuoti valstybės ir

savivaldybių institucijų ir įstaigų sistemą ir jų funkcijų

pasidalijimą, sustiprinti vietos bendruomenes, kuo sparčiau išspręsti

probleminių teritorijų ekonominio ir socialinio vystymosi problemas,

sustabdyti jų depopuliacijos procesus

2.1.

Sustiprinti silpnąsias gyvenamųjų vietovių tinklo

grandis, jų ekonominį ir socialinį potencialą, gerinti jose žmonių

gyvenimo kokybę

2.1.1.

Parengti ir patvirtinti miestų, miestelių ir kaimų (gyvenamųjų vietovių)

planavimo normas

2009

Aplinkos ministerija

2.1.2.

Baigti rengti savivaldybių ir jų dalių (miestų, miestelių) bendruosius planus

2009–2010

savivaldybės, Aplinkos ministerija

2.1.3.

Rengti ir įgyvendinti probleminių ir atsiliekančių teritorijų plėtros

programas, tinkamai administruoti ir naudoti ES struktūrinių fondų paramos

lėšas

2009–2020

Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės

apsaugos ir darbo ministerija

2.1.4.

Vykdyti regionų socialinio ir ekonominio vystymosi stebėseną, tobulinti

regionų socialinio ir ekonominio vystymosi ir strateginių nacionalinės

regioninės politikos dokumentų stebėsenos sistemą

2009–2020

Vidaus reikalų ministerija

2.1.5.

Parengti ir patvirtinti viešojo

naudojimo rekreacinių teritorijų (vandens telkinių ir jų pakrančių) tvarkymo,

specialiojo plano koncepciją, kurioje bus numatyti valstybės viešosios

paskirties rekreacijai ir poilsiui skirtų teritorijų apsaugos, tvarkymo ir

naudojimo, kitos ūkinės veiklos vykdymo principai

2011

Aplinkos ministerija

2.1.6.

Parengti projektą naujos redakcijos

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo,

numatančio įpareigojimus savivaldybėms parengti rekreacinių teritorijų

detaliuosius planus, detalizuojant savivaldybių teritorijų bendruosius planus

2010

Aplinkos ministerija

2.1.7.

Parengti Lietuvos urbanistinės politikos kryptis, siekiant suformuoti darnios

urbanistikos politiką, ir jų įgyvendinimo 2011–2016 metų priemonių planą

2009

Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija

2.2. Sustiprinti savivaldybių institucijas ir įstaigas bei jų

gebėjimus

2.2.1.

Sukurti nuolatinę savivaldybių specialistų kompetencijos ugdymo sistemą

2009–2010

savivaldybės

2.2.2.

Sukurti teisinį-finansinį mechanizmą, sudarantį palankias sąlygas investuoti

į atsiliekančių teritorijų ekonomiką

2009–2010

Vidaus reikalų ministerija

2.2.3. Modernizuoti

aplinkos informacijos valdymo integruotą kompiuterinę sistemą (AIVIKS) –

užtikrinti aplinkosauginių duomenų ir informacijos viešinimą

2012

Aplinkos ministerija

2.3.

Veiksmingiau naudoti vietinius

išteklius, tausoti gamtos ir kultūros vertybes

2.3.1.

Inicijuoti programas ir remti projektus, orientuojančius probleminių

teritorijų ekonominį ir socialinį potencialą į paslaugų teikimą, gamtinės

aplinkos ir kultūros paveldo objektų pritaikymą turizmo ir rekreacijos

reikmėms

2009–2010

Vidaus reikalų ministerija, Aplinkos

ministerija, Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo

departamentas

2.3.2.

Įgyvendinti Lietuvos Baltijos pajūrio juostos atkūrimo išsaugojimo projekto, finansuojamo

ES lėšomis, 2008–2012 metų priemones

2009–2012

Aplinkos ministerija, savivaldybės

2.3.3.

Parengti ir patvirtinti ekogeologines rekomendacijas pagal ūkinės veiklos

rūšis Lietuvos teritorijoje ir sudaryti šių rekomendacijų žemėlapį

2010

Aplinkos

ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau –

Lietuvos geologijos tarnyba)

2.3.4.

Parengti ir patvirtinti geologinės informacijos naudojimo teritorijų

planavimui metodinius nurodymus

2010

Aplinkos

ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba

2.4.

Skatinti visuomenę aktyviau dalyvauti valdant

savivaldybes

2.4.1.

Sudaryti teisines ir ekonomines sąlygas gyventojų bendruomenėms aktyviai

dalyvauti priimant jų gyvenamoms teritorijoms svarbius sprendimus

2009–2010

Vidaus reikalų ministerija, savivaldybės

2.4.2.

Sukurti galbūt užterštų ir užterštų teritorijų informacinę sistemą, prieinamą

visuomenei

2010

Aplinkos

ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba

2.4.3.

Parengti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų,

patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr.

247, pakeitimus – sudaryti palankesnes sąlygas visuomenei dalyvauti rengiant

teritorijų planavimo sprendimus

2011

Aplinkos

ministerija

V. VYSTOMASIS

BENDRADARBIAVIMAS

1. Ilgalaikiai

tikslai – prisidėti prie Jungtinių Tautų patvirtintų Tūkstantmečio vystymosi

tikslų įgyvendinimo, taikos užtikrinimo pasaulyje, skirtumų tarp

išsivysčiusių ir besivystančių valstybių mažinimo, besivystančių valstybių

integravimo į pasaulio ekonomiką ir jų darnaus vystymosi bei konfliktų

prevencijos

1.1.

Suderinti Lietuvos Respublikos vykdomą

vystomojo bendradarbiavimo politiką su ES vystomojo bendradarbiavimo

politikos principais ir tikslais

1.1.1.

Dalyvauti įgyvendinant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką, perimti

geriausią ES valstybių narių šios srities patirtį

2009–2020

Užsienio reikalų ministerija

1.2.

Didinti Lietuvos oficialią paramą vystymuisi,

atsižvelgiant į Lietuvos finansines galimybes

1.2.1.

Vykdyti ES tarptautinius įsipareigojimus, paskelbtus Jungtinių Tautų 2000

metų Tūkstantmečio deklaracijoje, 2002 metų Monterėjaus aukščiausiojo lygio

susitikime, 2002 metų Johanesburgo darnaus vystymosi plane ir 2005 metų

Tūkstantmečio vystymosi tikslų peržiūros aukščiausiojo lygio susitikime

2009–2020

Užsienio reikalų ministerija

1.2.2.

Analizuoti esamus ir naujus vystomojo bendradarbiavimo finansavimo šaltinius

ir paramos teikimo formas

2009–2020

Užsienio reikalų ministerija

1.2.3.

Siekti, kad kuo daugiau suinteresuotų Lietuvos subjektų įsitrauktų į

vystomojo bendradarbiavimo projektų įgyvendinimą

2009–2020

Užsienio reikalų ministerija

1.2.4. Parengti Lietuvos oficialios paramos vystymuisi didinimo

iki 2015 metų planą

2009

Užsienio reikalų ministerija

2. Trumpalaikiai

tikslai – aktyviai prisidėti prie ES

vystomojo bendradarbiavi­mo plėtros pagal ES įsipareigojimus, įgyvendinti

dvišalius Lietuvos vysto­mo­jo bendradarbiavimo projektus prioritetinėse

valstybėse

2.1.

Užtikrinti Lietuvos privalomųjų įmokų tarptautinėms organizacijoms, kurios

įskaitomos kaip dalis Lietuvos oficialios paramos vystymuisi, mokėjimą

2.1.1.

Kontroliuoti, kad Lietuva laiku mokėtų privalomąsias įmokas tarptautinėms

organizacijoms

2009–2010

Užsienio reikalų ministerija

2.2.

Sustiprinti Lietuvos vykdomų dvišalių ir daugiašalių projektų ir programų

valdymo administracinius gebėjimus

2.2.1.

Konsultuotis su kitų ES valstybių atstovais vystomojo bendradarbiavimo

politikos administravimo metodologijos klausimais

2009–2010

Užsienio reikalų ministerija

Plano

pakeitimai

Nr.

379,

2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 41-1949 (2011-04-07)

––––––––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

1247,

2009-09-16, Žin., 2009, Nr. 121-5215 (2009-10-10)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. RUGSĖJO 11 D. NUTARIMO NR. 1160

"DĖL NACIONALINĖS DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJOS PATVIRTINIMO IR

ĮGYVENDINIMO" PAKEITIMO

2.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

379,

2011-03-30, Žin., 2011, Nr. 41-1949 (2011-04-07)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2003 M. RUGSĖJO 11 D. NUTARIMO NR. 1160

"DĖL NACIONALINĖS DARNAUS VYSTYMOSI STRATEGIJOS PATVIRTINIMO IR

ĮGYVENDINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2011-04-08)

aubodi@lrs.lt