Legislator Case Law & Legislation
TAR.E971B22D9489 LT

DĖL VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS 2007–2010 METŲ STRATEGIJOS

1 Articles / Provisions · Lithuania
Open official source Machine-readable Markdown (.md)

Statutory Text (1 Articles)

e-TAR Suvestinė 2008-10-12

Nutarimas

sklebtas: Žin., 2007, Nr. 46-1742

Neoficialus

nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

nutarimas

DĖL VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS 2007–2010 METŲ STRATEGIJOS

IR JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO

2007 m. balandžio 11 d. Nr. 372

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių

apsaugos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007,

Nr. 12-488) 10 straipsnio

1 dalies 1 punktu ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008

metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 695

punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria

1. Patvirtinti pridedamus

1.1. Valstybinę vartotojų teisių apsaugos 2007–2010

metų strategiją;

1.2. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos 2007–2010

metų strategijos įgyvendinimo priemonių planą.

2. Nustatyti, kad Valstybinės vartotojų teisių

apsaugos 2007–2010 metų strategijos įgyvendinimo priemonių plane numatytos

priemonės (toliau vadinama – priemonės) vykdomos iš Lietuvos Respublikos

valstybės biudžete ir savivaldybių biudžetuose atitinkamoms ministerijoms,

institucijoms, įstaigoms, atsakingoms už 1 punkte nurodytos strategijos

vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Valstybės investicijų programos,

Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų ir kitų lėšų. Priemonėms finansuoti

gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos.

3. Pavesti

3.1. už priemonių įgyvendinimą atsakingoms

institucijoms – kasmet iki vasario 1 d. teikti Valstybinei vartotojų teisių

apsaugos tarnybai informaciją apie priemonių įgyvendinimą;

3.2. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai –

koordinuoti priemonių įgyvendinimą ir prireikus teikti Teisingumo ministerijai

pasiūlymus dėl priemonių plano pakeitimo.

4. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos konkurencijos

tarybai, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, Valstybinei kainų ir

energetikos kontrolės komisijai, savivaldybėms, Lietuvos savivaldybių

asociacijai ir vartotojų asociacijoms dalyvauti įgyvendinant 1 punkte nurodytą

strategiją.

Ministras Pirmininkas Gediminas

Kirkilas

Teisingumo ministras Petras

Baguška

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 372

VALSTYBINĖ VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS 2007–2010 METŲ

STRATEGIJA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vartotojų teisių apsauga – vienas iš Europos

Sąjungos (toliau vadinama – ES) politikos prioritetų, siekiant užtikrinti

vartotojų sveikatą, saugą ir ekonominius interesus, teisę į informaciją, taip

pat skatinti burtis į asociacijas savo interesams ginti. Laisvas prekių ir

paslaugų judėjimas – pamatinė ES vidaus rinkos laisvė – neįsivaizduojamas be

vartotojų pasitikėjimo, kad prekės ir paslaugos, kuriomis jie naudojasi, yra

saugios ir geros kokybės.

2. Numatytiems vartotojų teisių apsaugos tikslams

įgyvendinti reikia bendrų aktyvių visų kompetentingų valstybės ir savivaldybių

institucijų, vartotojų ir verslo asociacijų pastangų, bendradarbiavimo ir

administracinių gebėjimų stiprinimo. Spartėjant ES vidaus rinkos integracijai,

gausėjant prekių ir paslaugų, Lietuvos vartotojai vis dažniau gali rinktis,

tačiau drauge susiduria ir su didesniais produktų keliamais pavojais,

nesąžininga prekyba. Taigi labai svarbu stiprinti ir toliau aktyviai plėtoti

vartotojų teisių apsaugos politiką – įtraukti ją į kitas veiklos sritis.

3. Valstybės institucijų ir verslo subjektų

bendradarbiavimas diegiant geros verslo praktikos kodeksus, skatinant sąžiningą

verslo praktiką – viena iš priemonių vartotojų pasitikėjimui teikiamų prekių ir

paslaugų sauga ir kokybe stiprinti – turėtų tapti sudėtine vartotojų teisių

apsaugos politikos dalimi.

4. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos 2007–2010 metų

strategija (toliau vadinama – ši Strategija) parengta

4.1. siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin.,

2006, Nr. 112-4273),

695 punktą;

4.2. atsižvelgiant į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento

ir Tarybos sprendimą Nr. 1926/2006/EB dėl Bendrijos veiksmų programos vartotojų

politikos srityje sukūrimo (2007–2013 m.) (OL 2006 L 404).

5. Šioje Strategijoje pateikta vartotojų teisių

apsaugos 2007–2010 metų vizija, tikslai, uždaviniai ir priemonės. Šios

Strategijos paskirtis – įtraukti vartotojų teisių apsaugą į valstybės ūkinės

veiklos reguliavimą ir priežiūrą.

6. Ši Strategija sveikatos priežiūros paslaugas apima

tiek, kiek tai susiję su visuomenės sveikatos priežiūros paslaugomis, skirtomis

nustatyti, apibūdinti ir įvertinti sveikatos rizikos veiksnius, numatyti

sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo priemones.

7. Įgyvendinant Valstybinę vartotojų teisių apsaugos

strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 11

d. nutarimu Nr. 1404 (Žin., 2003, Nr. 107-4807) (toliau

vadinama – 2003–2006 metų strategija), įsteigti Nacionalinės vartotojų teisių

apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos teritoriniai skyriai, kad būtų

sukurta teritorinė vartotojų teisių gynimo institucinė sistema, leidžianti

priartinti vartotojų teisių apsaugą prie vartotojų gyvenamosios vietos,

įsteigta viešoji įstaiga Vartotojų švietimo centras. Įgyvendinant 2003–2006

metų strategiją, Lietuvoje įsteigta viešoji įstaiga Europos vartotojų centras,

informuojantis vartotojus apie jų teises kitose ES valstybėse ir taip

didinantis vartotojų pasitikėjimą ES vidaus rinka.

Įgyvendinant 2003–2006 metų strategijos tikslus ir

uždavinius, parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 12 d.

priimtas Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymo pakeitimo

įstatymas (Žin., 2007, Nr. 12-488),

nustatantis vartotojų teisių apsaugos sritis, vartotojų teisių apsaugos

institucinę sistemą, išsamiau ir aiškiau nustatantis vartotojų teisių apsaugos

institucijų kompetenciją, aiškiau apibrėžiantis vartotojų asociacijų vaidmenį

formuojant vartotojų politiką, reglamentuojantis vartotojų teisių gynimo ne

teisme procedūrą, keičiantis Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos

prie Teisingumo ministerijos pavadinimą – „Valstybinė vartotojų teisių apsaugos

tarnyba“.

II. VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS ESAMOS BŪKLĖS IR SSGG

(STIPRYBĖS, SILPNYBĖS, GALIMYBĖS, GRĖSMĖS) ANALIZĖ

Esama būklė

8. Valstybė gina vartotojų interesus. Tai įtvirtinta

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje.

9. Vartotojų teises ginančių valstybės institucijų

veiklą Lietuvoje koordinuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Pastaraisiais metais vartotojų skundų nuolat gausėja. Dažniausiai skundžiamasi

dėl įsigytų netinkamos kokybės ne maisto prekių (kompiuterinės technikos,

judriojo telefono ryšio galinių įrenginių, buitinės paskirties elektros prekių,

baldų), drabužių cheminio valymo, judriojo telefono ryšio paslaugų netinkamos

kokybės, statybos, remonto darbų kokybės, energijos kokybės reikalavimų

nesilaikymo, energijos apskaitos ir mokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų,

kelionių organizatorių teikiamų paslaugų, vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų

taikymo.

10. Vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo

kriterijai reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000,

Nr. 74-2262) ir

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme (Žin., 1994, Nr. 94-1833; 2007,

Nr. 12-488).

Vadovaudamasi minėtais teisės aktais, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos

tarnyba kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas

vartojimo sutarčių sąlygas.

11. ES valstybėse narėse 2006 metais atliktas tyrimas

„Eurobarometer 252“, kuris parodė, kad palyginti su ES vidurkiu vartotojų

teisių apsaugos teisinio reguliavimo netolygumai Lietuvoje yra vidutinio

laipsnio. Į klausimą, ar vartotojų teisių apsaugą išsamiai reglamentuoja

nacionaliniai teisės aktai, teigiamai atsakė 31 procentas Lietuvos vartotojų ir

54 procentai ES vartotojų. Į klausimą, ar jūsų šalyje paprasta išspręsti ginčus

su pardavėjais ar paslaugų teikėjais taikiu susitarimu (ir (ar) mediacijos,

arbitražo būdu), teigiamai atsakė 26 procentai Lietuvos vartotojų ir 42

procentai ES vartotojų.

12. Ne maisto prekių vartotojų teisių apsauga.

Ar į rinką teikiamos ne maisto prekės atitinka

nustatytuosius saugos ir ženklinimo reikalavimus, prižiūri Valstybinė ne maisto

produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos ir kitos valstybės institucijos. Tam

tikrų ne maisto prekių grupių saugos ir nekenksmingumo reikalavimus nustato

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324), Lietuvos

Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos

Respublikos tabako kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 11-281; 2003, Nr. 117-5317),

Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros

įstatymas (Žin., 1995, Nr. 61-1528) ir kiti

teisės aktai.

Pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą

nuo 2004 metų keičiamasi informacija su Europos Komisija ir ES valstybėmis

narėmis, prisijungus prie keitimosi informacija apie pavojingus vartotojų

sveikatai gaminius (RAPEX) sistemos. Pagal Nacionalinės vartotojų teisių

apsaugos tarybos prie Teisingumo ministerijos 2003 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr.

10-76 „Dėl Skubaus keitimosi informacija apie pavojingus vartotojų sveikatai

gaminius tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 85-3898) rinkos

priežiūros institucijos teikia informaciją apie rinkoje rastus pavojingus

gaminius Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, o Valstybinė vartotojų

teisių apsaugos tarnyba – Europos Komisijai. Valstybinė vartotojų teisių

apsaugos tarnyba, gavusi iš Europos Komisijos pranešimą apie nesaugų ir

pavojingą vartotojų sveikatai gaminį, apie tai informuoja rinkos priežiūros

institucijas ir visuomenę. Europos Komisijos pranešimų kasmet gausėja.

13. Energijos vartotojų teisių apsauga.

Vienas iš pagrindinių valstybės energetikos veiklos

reguliavimo tikslų – užtikrinti energijos išteklių ir energijos vartojimo

efektyvumą, kaip numatyta Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme (Žin.,

2002, Nr. 56-2224),

Nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos

Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), ir

Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2006–2010 metų

programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės

11 d. nutarimu Nr. 443 (Žin., 2006, Nr. 54-1956). Viena iš

Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų – sudaryti sąlygas šilumos

vartotojams patiems dalyvauti šilumos ūkio valdymo ir modernizavimo procesuose,

kontroliuoti natūralias monopolijas ir suderinti tiekėjų bei vartotojų

interesus. Energijos efektyvumo didinimo pastatuose priemonės glaudžiai

susijusios su vartojimu ir vartotojų teisių apsauga siekiant užtikrinti skaidrų

rinkos ekonomikos funkcionavimą ir energijos taupymą.

14. Paslaugų vartotojų teisių apsauga.

Kai kurių paslaugų teikimą vartotojams reglamentuoja

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas

(Žin., 1998, Nr. 32-852;

2002, Nr. 123-5507),

Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 94-2918), Lietuvos

Respublikos energetikos įstatymas, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas

(Žin., 2003, Nr. 51-2254),

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas (Žin., 2004, Nr. 69-2382), Lietuvos

Respublikos pašto įstatymas (Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2004, Nr. 60-2125), Lietuvos

Respublikos gamtinių dujų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89-2743), Lietuvos

Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Žin.,

2006, Nr. 82-3260)

ir kiti teisės aktai.

Reglamentuojamų paslaugų rinką prižiūri Lietuvos

Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija prie

Ūkio ministerijos, Lietuvos metrologijos inspekcija, Valstybinė kelių

transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinis turizmo

departamentas prie Ūkio ministerijos, Valstybinė visuomenės sveikatos

priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė teritorijų

planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, teritorijų

planavimo ir statybos valstybinės priežiūros institucijos ir kitos valstybės

institucijos.

15. Maisto produktų ir su maitinimu susijusių paslaugų

vartotojų teisių apsauga.

Teikiamo į rinką maisto ir jo tvarkymo reikalavimus,

valstybinės maisto kontrolės principus, maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei

pardavėjų pareigas ir atsakomybę nustato ES reglamentai (2002 m. sausio 28 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis

maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis

Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais

susijusias procedūras (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6

tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 7 d.

Europos Komisijos reglamentu (EB) Nr. 575/2006 (OL 2006 L 100 p. 3), 2004 m.

balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 852/2004 dėl

maisto produktų higienos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius,

34 tomas, p. 319), 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos

reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės maisto

produktų higienos reikalavimus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3

skyrius, 45 tomas, p. 14) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m.

lapkričio 6 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1662/2006 (OL 2006 L 320, p. 1),

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.

854/2004, nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti

žmonėms, oficialios kontrolės taisykles (OL 2004 m. specialusis leidimas,

3 skyrius, 45 tomas, p. 75), Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000,

Nr. 32-893),

Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas ir kiti teisės aktai.

Įdiegta skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir

pašarus sistema (RASFF). Rinkos priežiūros institucijos operatyviai gauna

informaciją apie gresiančius pavojus dėl nesaugaus maisto ES rinkoje, teikia

Europos Komisijai informaciją apie šalies rinkoje nustatytus nesaugius maisto

ir pašarų produktus, informuoja šiais klausimais visuomenę. Įdiegta maisto

kontrolės informacinė sistema (FIS), apimanti Maisto tvarkymo subjektų

registrą, maisto tvarkymo subjektų tikrinimo eigą, rezultatus, Vartotojų

pranešimų (skundų) registrą, užtikrinanti maisto kontrolės duomenų prieinamumą

bet kuriuo metu, duomenų analizę, atsekamumą, rizikos įvertinimą, inspektorių

darbo koordinavimą, tikrinimų unifikavimą, visuomenės informavimą.

Ar teikiami į rinką maisto produktai atitinka

nustatytuosius saugos ir kokybės reikalavimus, prižiūri Valstybinė maisto ir

veterinarijos tarnyba. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gina

pažeistas maisto ir su juo susijusių paslaugų vartotojų teises „vieno langelio“

principu. Tai pirmoji ES maisto kontrolės institucija, gavusi tarptautinį

akreditacijos įvertinimą, kuris tarptautiniu mastu užtikrina Valstybinės maisto

ir veterinarijos tarnybos atliekamos valstybinės maisto kontrolės

nepriklausomumą, efektyvumą ir skaidrumą.

16. Vartotojų ekonominių interesų gynimas.

Finansinių paslaugų teikimą vartotojams reglamentuoja

Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 97-2775; 2003 Nr. 61-2753), Lietuvos

Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos draudimo

įstatymas (Žin., 2003, Nr. 94-4246), Lietuvos

Respublikos finansinių priemonių rinkos įstatymas (Žin., 2007, Nr. 17-627), Lietuvos

Respublikos pensijų kaupimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 75-3472) ir kiti

teisės aktai. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas nustato kredito įstaigų

ir klientų santykius atliekant mokėjimus, mokėjimų tvarką ir civilinės

atsakomybės nustatymo principus. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą

vartotojų ir kredito įstaigų ginčus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių

apsaugos tarnyba, kuri priima sprendimus dėl ginčo esmės. Vadovaudamasi

Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 207 straipsniu, Lietuvos Respublikos

draudimo priežiūros komisija nagrinėja vartotojo ir draudiko ginčus, kylančius

iš draudimo sutarties ar susijusius su ja, ir nustato ginčų nagrinėjimo

taisykles. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija atlieka draudikų

naudojamų draudimo taisyklių kontrolės funkciją, susijusią su vartotojų teisių

gynimu.

2006 metais gausėjo vartotojų skundų, susijusių su

finansinėmis paslaugomis, – dėl neaiškios ir neišsamios informacijos teikimo,

išankstinio kredito grąžinimo mokesčio (tiek vartojimo kreditų, tiek būsto

paskolų atvejais), mokėjimo kortelių vagysčių ir pinigų išgryninimo neteisėtai

pasinaudojus PIN kodu.

2006 metais padaugėjo skundų dėl neetiškos reklamos,

neatitinkančios Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1937) nustatytų

bendrųjų reikalavimų reklamai, tačiau poveikio priemonės reklaminės veiklos

subjektams už bendrųjų reikalavimų reklamai nevykdymą nenumatytos, nenustatyta

tokių pažeidimų vertinimo tvarka.

Reklamos kontrolę atlieka ne tik Valstybinė vartotojų

teisių apsaugos tarnyba ir jos įgaliotos institucijos, bet ir kitos įstatymų

įgaliotos valstybės institucijos (Valstybinė lošimų priežiūros komisija,

Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos

Vyriausybės, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos

ministerijos ir kitos). Teisės aktai nenustato reklamos kontrolę

koordinuojančios institucijos. Įvairios valstybės institucijos (Lietuvos

Respublikos konkurencijos taryba ir kitos) ir vietos savivaldos vykdomosios

institucijos atlieka tam tikrų reklamos sričių priežiūrą. Teisės aktai

nenustato ir reklamos stebėsenos atlikimo tvarkos, kurios reikia reklamos pažeidimų

prevencijai.

Parengtas Lietuvos reklamos kodeksas ir įsteigta

reklamos savitvarkos institucija – Lietuvos reklamos asociacija Reklamos

biuras, kurios arbitražo komisijos veikloje dalyvauja ir Valstybinės vartotojų

teisių apsaugos tarnybos atstovas.

17. Švietimas vartotojų teisių apsaugos klausimais.

Vartotojai šviečiami šiomis kryptimis: vartotojų

informavimas, konsultavimas ir ugdymas siekiant lavinti kritiškai mąstantį,

pilietišką, išmanantį savo teises ir priimantį informacija grįstus sprendimus

vartotoją.

Lietuvos vartotojus šviečia Švietimo ir mokslo

ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kitos valstybės ir

savivaldybių institucijos pagal kompetenciją, vartotojų asociacijos, Europos

vartotojų centras, viešoji įstaiga Vartotojų švietimo centras, kitos

institucijos ir įstaigos.

Vartotojai šviečiami švietimo įstaigose pagal

parengtas švietimo programas, visuomenės informavimo priemonėmis, internetu,

leidžiami leidiniai, rengiami seminarai ir panašiai.

Verslo atstovai skatinami vadovautis sąžininga verslo

praktika, juos siekiama įtraukti į savireguliacijos mechanizmo diegimą.

Parengtas tinklalapis www.esaugumas.lt, kuriame nuolat

skelbiama aktuali informacija elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo

klausimais tikslinėms vartotojų grupėms: pavieniams vartotojams, įmonėms ir

institucijoms.

Kartu su Europos Komisija 2005–2006 metais leistas

„Europos dienoraštis“, skirtas Lietuvos moksleiviams supažindinti su jų, kaip

vartotojų, teisėmis.

2005 metų sausį Lietuvoje atlikto vartotojų nuomonių

tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei pusė apklaustų vartotojų (54

procentai; kaimo vietovėse – 70 procentų) nežinotų, kur kreiptis dėl savo

teisių gynimo, įsigijus prastos kokybės prekę ar paslaugą.

2005 m. vasario 9–kovo 20 d. Europos Komisijos atlikto

tyrimo „Keleivių teisės“ rezultatai parodė, kad 68 procentai Lietuvos vartotojų

neišmano savo, kaip keleivių, teisių (ES vidurkis – 60 procentų). 2006 metais

Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 73 procentai vartotojų nežino, kur kreiptis,

jeigu būtų pažeistos jų, kaip turizmo paslaugų vartotojų, teisės.

18. Bendradarbiavimas saugant vartotojų teises.

2004 metais Lietuva tapo Tarptautinio vartotojų

apsaugos ir gynimo tinklo (ICPEN) nare ir aktyviai dalyvauja šio tinklo

veikloje. Tarptautinio vartotojų apsaugos ir gynimo tinklo narės vartotojus

šviečia apgavysčių, elektroninių vagysčių klausimais, aiškina, kaip jas

atpažinti ir apie jas pranešti atitinkamoms institucijoms, aktyviai

bendradarbiaujama su kitų valstybių institucijomis ginant vartotojų interesus,

vykdant bendrą vartotojų apsaugos politiką, keičiantis naudinga informacija,

tobulinant teisinę bazę.

Lietuvoje 2005 metais įsteigta viešoji įstaiga Europos

vartotojų centras, padedantis apginti Lietuvos vartotojų teises visoje ES,

Norvegijoje ir Islandijoje, taip pat ES, Norvegijos ir Islandijos vartotojų

teises Lietuvoje. Šis centras Lietuvoje priklauso Europos vartotojų centrų

tinklui (ECC-Net), jis informuoja, konsultuoja, šviečia ir ugdo vartotojus,

atstovauja ES vartotojų interesams, nagrinėja skundus, supažindina visuomenę su

ES dokumentais.

Finansinių paslaugų vartotojų teises visoje ES padeda

ginti Europos Komisijos įkurtas Europos neteisminis tinklas finansinių paslaugų

sektoriui (FIN-NET). 2005 metais Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

tapo tikrąja šio tinklo nare.

2005 m. gruodžio 9 d. pasirašytas Valstybinės

vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir Ukrainos valstybinio techninio

reguliavimo ir vartojimo politikos komiteto susitarimas dėl bendradarbiavimo

apsaugant vartotojų teises pagrindinių krypčių. Šalys susitarė kurti teisinius

ir organizacinius bendradarbiavimo pagrindus, skirtus įgyvendinti suderintą

vartotojų teisių apsaugos politiką, kurios tikslas – sudaryti Ukrainos ir

Lietuvos piliečiams vienodas sąlygas, kad būtų ginami jų interesai nuo

nesąžiningos ūkio subjektų, veikiančių susitariančių šalių teritorijose,

veiklos.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų

inspekcija prie Ūkio ministerijos, siekdamos bendrų tikslų – skatinti vartotojų

sąmoningumą, užtikrinti deramą vartotojų teisių apsaugą – yra pasirašiusios su

vartotojų asociacijomis bendradarbiavimo susitarimus.

Siekiant kuo tinkamiau įgyvendinti 2004 m. spalio 27

d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių

institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą,

bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p. 1), 2006 metų gegužę pasirašyta Lietuvos,

Latvijos ir Estijos vartotojų teises ginančių institucijų bendradarbiavimo

sutartis.

Siekiant skatinti vartotojų sąmoningumą, užtikrinti

deramą vartotojų teisių apsaugą ir sąžiningą verslo praktiką, stiprinamas

bendradarbiavimas su Lietuvos akademine visuomene, privačiu sektoriumi.

Pasirašyti bendradarbiavimo susitarimai su verslo asociacijomis, Mykolo Romerio

universitetu ir Vilniaus pedagoginiu universitetu.

19. Vartotojų asociacijos.

Lietuvoje aktyviai veikia vartotojų asociacijos. Šiuo

metu įregistruota 20 vartotojų asociacijų. Stiprinant vartotojų asociacijų

vaidmenį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 15 d. nutarimu

Nr. 789 (Žin., 2005, Nr. 88-3318)

patvirtintos Finansinės paramos vartotojų teises ginančioms asociacijoms

teikimo taisyklės.

SSGG analizė

Stiprybės

20. Vartotojų teisių gynimas – viena iš prioritetinių

ES ekonominės ir socialinės politikos sričių.

21. Lietuvos vartotojai vis aktyviau gina savo, kaip

vartotojų, teises.

22. Toliau vykdoma valstybinė vartotojų teisių

apsaugos politika.

23. Kuriama vartotojų teisių apsaugos institucinė

sistema ir tobulinama teisinė bazė, reglamentuojanti vartotojų teisių apsaugą.

24. Įsteigus Europos vartotojų centrą ir Lietuvai

prisijungus prie Europos vartotojų centrų tinklo, geriau ginamos Lietuvos

vartotojų teisės, pažeistos kitose ES narėse, atstovaujama Lietuvos ir kitų ES

narių vartotojų interesams Lietuvoje.

25. Įsteigus vartotojų teises ginančių institucijų

teritorinius padalinius, sukurta teritorinė vartotojų teisių gynimo institucinė

sistema, leidžianti vartotojų teisių apsaugą priartinti prie vartotojų

gyvenamosios vietos.

26. ES mastu įgyvendinama valstybinė produktų saugos

kontrolė, sukurta keitimosi skubia informacija apie nesaugius produktus tvarka.

27. Lietuvoje aktyviai veikia vartotojų asociacijos.

28. Vartotojų asociacijoms teikiama valstybės

finansinė parama.

29. Parengtos ir tobulinamos vartotojų švietimo

priemonės, skirtos bendrojo lavinimo įstaigų mokiniams ugdyti, vartotojų

švietimas įtraukiamas į formaliojo ugdymo programas. Įsteigus Vartotojų

švietimo centrą, vartotojai, verslininkai, valstybės ir savivaldybių

tarnautojai veiksmingiau šviečiami vartotojų teisių apsaugos klausimais.

30. Vis glaudžiau bendradarbiauja vartotojai, verslo

asociacijos ir mokslo institucijos.

31. Įsteigtos ir veikia reklamos savitvarkos

institucijos.

Silpnybės

32. Lietuvoje nėra senų vartotojų teisių apsaugos

tradicijų.

33. Vartotojų teisių apsauga nevisiškai integruota į

visas su vartojimo santykiais susijusias veiklos sritis

33.1. nėra valstybinės institucijos, galinčios

pateikti vartotojui išvadą dėl statybos ir remonto paslaugų kokybės;

33.2. nepakankamai reglamentuota vartotojų teisių

apsauga monopolinių energijos tiekimo, finansinių paslaugų (vartotojų įsiskolinimo,

lizingo bendrovių bankroto, hipotekinių kreditų), mokėjimų ir kitų viešųjų

atlygintinų paslaugų srityse;

33.3. neišsamiai reglamentuotas elektroninių ryšių

tinklų ir informacijos saugumas, nes nėra įstatyminio elektroninių ryšių tinklų

ir informacijos saugumo visuomeninių santykių reglamentavimo;

33.4. gausėjantys vartotojų skundai, susiję su

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimais, rodo, kad neefektyvi

teisinė atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus.

34. Įstatymuose, reglamentuojančiuose vartotojų teisių

apsaugą, nustatytos ekonominės sankcijos neveiksmingos.

35. Per mažai rūpinamasi jaunimo ir socialinę atskirtį

patiriančių vartotojų (neįgaliųjų, senyvų asmenų) švietimu pagal jų specifinius

poreikius ir finansines išgales.

36. Menkas bendras vartotojų švietimas interaktyvioje

aplinkoje. Vis dar mažai naudojamasi informacinės visuomenės teikiamomis

galimybėmis šviesti vartotojus.

37. Vangiai diegiamas savireguliacijos mechanizmas,

užtikrinantis sąžiningą vartotojui verslo praktiką.

38. Nesukurta duomenų apie nelaimingus atsitikimus ir

kitus sveikatos sutrikimus, susijusius su vartotojų naudojamais produktais,

rinkimo ir keitimosi jais sistema.

39. Per mažai tiriamas rinkos pokyčių poveikis

vartotojui.

40. Aukštųjų mokyklų programose stokojama dėmesio

vartotojų teisių apsaugai, vartotojų teisių apsaugos specialistų rengimui.

41. Stiprinant administracinius gebėjimus,

neužtikrintas visų vartotojų teisių apsaugos specialistų tęstinis mokymas.

Galimybės

42. Gerėjant vartotojų teisių apsaugai, sumažės

vartotojų teisių pažeidimų, vartotojai ims labiau pasitikėti valstybe.

43. Didesnis vartotojų pasitikėjimas gerins vidaus

rinkos veikimą ir skatins verslo konkurenciją.

44. Gerėjant prekių ir paslaugų kokybei, vartotojai

ims labiau pasitikėti ES vidaus rinka.

45. ES investicijų, dvišalės pagalbos ir kiti

projektai, skirti vartotojų teisių apsaugos institucijų administraciniams

gebėjimams stiprinti, užtikrins efektyvesnį visų su naryste ES susijusių

funkcijų atlikimą.

46. Prekių ir paslaugų saugos stebėsena ir vertinimas

stiprins pavojų vartotojų saugumui ir ekonominiams interesams prevenciją.

47. Priėmus reikiamus teisės aktus, bus įtvirtinta

galimybė nagrinėti vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus ne teisme.

48. Koordinuota vartotojų švietimo sistema leis

tinkamai ir racionaliai naudoti vartotojams šviesti valstybės ir savivaldybių

institucijų ir įstaigų, vartotojų asociacijų išteklius ir galimybes.

49. Gerėjant vartotojų švietimui, vartotojai

sąmoningiau rinksis paslaugas ir prekes.

50. Verslo savireguliacijos mechanizmų, užtikrinančių

sąžiningą verslo praktiką, diegimas leis užtikrinti saugesnių ir geresnės

kokybės prekių ir paslaugų gausėjimą, didins vartotojų pasitikėjimą rinka,

skatins produktų ir paslaugų vartojimą, taigi ir ekonomikos augimą.

51. Bendradarbiavimas ir keitimasis informacija bei

patirtimi su kitų valstybių vartotojų teises ginančiomis institucijomis suteiks

galimybę diegti geriausią vartotojų teisių apsaugos praktiką Lietuvoje, plėtoti

vartotojų teisių pažeidimų prevenciją, perduoti sukauptą vartotojų teisių

apsaugos patirtį kitoms valstybėms ir užtikrinti vienodą vartotojų teisių

apsaugą.

52. Naujų informacinių technologijų naudojimas leis

geriau informuoti visuomenę vartotojų teisių apsaugos klausimais.

Grėsmės

53. Dėl Europos ir nacionalinių institucijų

bendradarbiavimo rengiant tam tikrų sričių teisės aktų projektus stokos teisės

aktai, reglamentuojantys vartotojų teisių apsaugą, gali nesutikti tarpusavyje.

54. Vis plačiau naudojamos informacinės technologijos

lemia ir didesnių grėsmių atsiradimą, kelia saugumo ir privatumo užtikrinimo

problemų, didina nusikaltimų virtualioje erdvėje.

55. Neužtikrinus vartotojų teisių apsaugos specialistų

ir jų administracinių gebėjimų stiprinimo, nebus tinkamai apsaugotos vartotojų

teisės.

56. Neužtikrinus vartotojų teisių apsaugos visose

vartojimo srityse, daugės vartotojų, nepatenkintų suteiktų paslaugų ir (ar)

įsigytų prekių kokybe, o tai gali stabdyti verslo plėtrą.

57. Šiuo metu už įstatymų, reglamentuojančių vartotojų

teisių apsaugą, pažeidimus nustatyti baudų dydžiai gali lemti smulkių įmonių

bankrotą, o stambioms įmonėms taikomos vartotojų teisių pažeidimo prevencijos

priemonės nebus efektyvios.

58. Jeigu nebus diegiama sąžininga vartotojams verslo

praktika, sąžiningi verslininkai nepajėgs konkuruoti su nesąžiningais, taip bus

iškreipta rinkos ekonomika, blogės prekių ir paslaugų sauga bei kokybė.

59. Nesukūrus vienos vartotojų informavimo sistemos,

vartotojams skirta informacija bus teikiama nenuosekliai ir neduos laukiamų

rezultatų.

60. Didėjant prekių ir paslaugų pasiūlai, vartotojų

švietimas gali atsilikti nuo rinkos pokyčių.

61. Skiriant per mažai dėmesio vartotojų švietimui,

gali gausėti nesąžiningų prekybos būdų, didėti vartotojų nepasitenkinimas ES

vidaus rinka.

62. Nesant išankstinės ginčų sprendimo ne teisme

tvarkos didžiumoje vartojimo sričių (maisto, ne maisto, turizmo, statybos ir

kitose srityse), didės vartotojų nepasitenkinimas valstybe.

63. Neužtikrinus tinkamo maisto ir geriamojo vandens,

visuomenės sveikatos rizikos veiksnių stebėsenos bei tyrimų programų, skirtų

produktų ir paslaugų saugai bei kokybei įvertinti, laboratorinės įrangos ir

priemonių įsigijimo finansavimo, nebus galima visiškai įgyvendinti ES nustatytų

maisto saugos, veterinarijos, visuomenės sveikatos bei vartotojų teisių gynimo

reikalavimų.

III. STRATEGIJOS VIZIJA, TIKSLAI, UŽDAVINIAI

64. Atsižvelgiant į esamos būklės ir stiprybių,

silpnybių, galimybių ir grėsmių analizes, šios Strategijos vizija – užtikrinti

vartotojų teisių apsaugą, pagerinti Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenimo

kokybę.

65. Šios Strategijos tikslai

65.1. stiprinti ir toliau aktyviai plėtoti vartotojų

teisių apsaugos politiką;

65.2. apsaugoti vartotojus nuo jų saugai ir

ekonominiams interesams kylančios rizikos ir pavojų, kurių individualiai

valdyti neįmanoma, kurti saugią informacinę visuomenę, pagrįstą sąžininga

verslo praktika, vartotojų pasitikėjimu teikiamų prekių ir paslaugų sauga ir

kokybe;

65.3. gerinti vartotojų gebėjimą priimti žiniomis

pagrįstus sprendimus dėl savo, kaip vartotojų, interesų, šiuo tikslu šviesti

vartotojus tam tikromis ugdymo bei informavimo ir konsultavimo kryptimis.

66. Šios Strategijos uždaviniai

66.1. atlikti teisės aktų, susijusių su vartotojų

teisių apsauga, įgyvendinimo stebėseną;

66.2. užtikrinti vartotojų teisių apsaugą nepakankamai

reglamentuotose vartojimo srityse;

66.3. plėtoti valstybės, savivaldybių, mokslo ir

studijų institucijų, vartotojų asociacijų ir žiniasklaidos bendradarbiavimą

vietiniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis, siekiant užtikrinti

vartotojų teisių apsaugą;

66.4. stiprinti vartotojų apsaugą nuo rizikos ir

pavojų, kuriuos kelia pavojingi produktai, nesąžiningi prekybos būdai;

66.5. stiprinti elektroninių ryšių tinklų ir

informacijos saugumo incidentų prevenciją;

66.6. stiprinti vartotojų teises ginančių institucijų

administracinius gebėjimus, susijusius su vartotojų teisių apsauga;

66.7. šviesti vartotojus ir sukurti vieną visiems

prieinamą vartotojų informavimo sistemą;

66.8. informuoti verslininkus vartotojų teisių

apsaugos klausimais.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

Vertinimo kriterijai

67. Šios Strategijos įgyvendinimo stebėsenai atlikti

nustatyti vertinimo kriterijai, tiesiogiai susiję su joje numatytais tikslais,

uždaviniais ir leidžiantys vertinti padarytą pažangą

67.1. kiek pagausėjo vartotojų, išmanančių savo, kaip

vartotojo, teises (procentais);

67.2. kiek įgyvendinta bendrų su kitomis

institucijomis ir organizacijomis vartotojų teisių apsaugos projektų

(vienetais);

67.3. ar sukurta duomenų apie sveikatos sutrikimus,

nelaimingus atsitikimus, susijusius su vartotojų naudojamais pavojingais

produktais, rinkimo ir apdorojimo sistema;

67.4. kiek įmonių įdiegė savireguliacijos mechanizmus,

užtikrinančius sąžiningą vartotojams verslo praktiką;

67.5. kiek atlikta vartotojų nuomonių sociologinių

tyrimų;

67.6. kiek organizuota mokymų vartotojų teises

ginančių institucijų specialistams bei vartotojų asociacijų nariams;

67.7. kiek išleista informacinės medžiagos

vartotojams;

67.8. ar pagausėjo vartotojų, naudojančių apsaugos nuo

tinklų ir informacijos saugumo incidentų priemones;

67.9. kiek pateikta pasiūlymų dėl teisės aktų,

reglamentuojančių išankstinę ginčų sprendimo ne teisme tvarką, tobulinimo;

67.10. kiek rinkos priežiūros, vartotojų teises

ginančių institucijų specialistų apmokyta vertinti gaminių ir paslaugų riziką

vartotojo sveikatai ir saugai.

Finansavimo šaltiniai

68. Šios Strategijos įgyvendinimas finansuojamas iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų teisėtai

gautų lėšų.

––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 372

VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS 2007–2010 METŲ

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Strategijos tikslai ir uždaviniai

Strategijos priemonės

Atsakingi vykdytojai

Įvykdymo terminas

1. Stiprinti ir toliau

aktyviai plėtoti vartotojų teisių apsaugos politiką

1.1. Atlikti teisės aktų,

susijusių su vartotojų teisių apsauga, įgyvendinimo stebėseną

1.1.1. Kartą per metus rengti

nepriklausomų ekspertų tyrimus, kaip ginami teisėti vartotojų interesai

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba

2007–2010 metai

1.1.2. Atlikti ginčų

sprendimo ne teisme tvarkos analizę ir prireikus parengti rekomendacijas,

kaip tobulinti ginčų sprendimo ne teisme tvarką

Teisingumo ministerija

2009 metų

II ketvirtis

1.2. Užtikrinti vartotojų teisių apsaugą nepakankamai reglamentuotose

vartojimo srityse

1.2.1. Nustatyti Lietuvos

Respublikos produktų saugos įstatyme veiksmingesnes ekonomines sankcijas ir

jų taikymo tvarką

Sveikatos

apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Valstybinė vartotojų teisių

apsaugos tarnyba

2007 metų

IV ketvirtis

1.2.2. Parengti Lietuvos

Respublikos pašto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – numatyti tinkamas ir

proporcingas poveikio priemones pašto ir (ar) pasiuntinių paslaugų teikėjams,

kurie nesilaiko pašto ir (ar) pasiuntinių veiklą reglamentuojančių

teisės aktų

Susisiekimo ministerija,

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

2008 metų

III ketvirtis

1.2.3. Parengti Lietuvos

Respublikos elektroninių ryšių tinklų ir informacijos saugumo įstatymo

projektą – numatyti vartotojų teisių apsaugą šioje srityje

Susisiekimo ministerija,

Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

2007 metų

IV ketvirtis

1.2.4. Parengti Lietuvos

Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo

projektą – nustatyti savivaldybių funkcijas, susijusias su vartotojų teisių

apsauga

Vidaus reikalų ministerija,

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Lietuvos savivaldybių asociacija

2008 metų

II ketvirtis

1.2.5. Išanalizuoti, ar

tikslinga rengti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų nemokumo įstatymą

Ūkio ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

2008 metų

IV ketvirtis

1.2.6. Parengti projektą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl vartotojų teisių apsaugos

teikiant kultūros ir sporto renginių paslaugas

Teisingumo

ministerija, Kultūros ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 metų

I ketvirtis

1.2.7. Parengti ūkio

ministro rekomendacijas dėl kompensacijų už netinkamai suteiktas turizmo

paslaugas apskaičiavimo tvarkos

Ūkio ministerija,

Valstybinis turizmo de-partamentas prie Ūkio ministerijos, Vals-tybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba

2008 metų

IV ketvirtis

1.2.8. Išanalizuoti

pardavimų skatinimo būklę ir nustatyti, ar būtina teisės aktuose

reglamentuoti pardavimų skatinimą

Ūkio ministerija, Lietuvos

Respublikos konkurencijos taryba, Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija

prie Ūkio ministerijos

2009 metų

I ketvirtis

1.3. Plėtoti valstybės,

savivaldybių, mokslo ir studijų institucijų, vartotojų asociacijų ir

žiniasklaidos bendradarbiavimą vietiniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu

lygmenimis, siekiant užtikrinti vartotojų teisių apsaugą

1.3.1. Atstovaujant

Lietuvos vartotojų interesams, parengti bendradarbiavimo susitarimus tarp

Lietuvos, ES valstybių narių ir Rytų Europos valstybių institucijų, atsakingų

už vartotojų teisių apsaugą

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

vartotojų asociacijos

2007–2010 metai

1.3.2. Dalyvauti

tarptautinių vartotojų teisių apsaugos tinklų (ICPEN, FIN-Net, ECC-Net, BEUC)

veikloje, taip didinti vartotojų pasitikėjimą ES vidaus rinka

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

vartotojų asociacijos

2007–2010 metai

1.3.3. Vykdyti bendrus

vartotojų teisių apsaugos projektus, bendradarbiaujant valstybės ir savivaldybių

institucijoms, vartotojų asociacijoms, mokslo ir studijų institucijoms

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė visuomenės sveikatos

priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos

ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija,

Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė kainų ir

energetikos kontrolės komisija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio

ministerijos, Civilinės aviacijos administracija

2007–2010 metai

1.3.4. Parengti projektą

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės institucijų

informacijos apie vartotojų teisių apsaugą teikimo Valstybinei vartotojų

teisių apsaugos tarnybai

Teisingumo

ministerija, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

2007 metų

III ketvirtis

1.3.5. Vykdyti bendrus su

kitomis ES valstybė-mis narėmis kainų palyginimo projektus

Valstybinė vartotojų

teisių apsaugos tarnyba

2007–2010 metai

2. Apsaugoti vartotojus nuo

jų saugai ir ekonominiams interesams kylančios rizikos ir pavojų, kurių

individualiai valdyti neįmanoma, kurti saugią informacinę visuomenę, pagrįstą

sąžininga verslo praktika, vartotojų pasitikėjimu teikiamų prekių ir paslaugų

sauga ir kokybe

2.1. Stiprinti vartotojų

apsaugą nuo rizikos ir pavojų, kuriuos kelia pavojingi produktai, nesąžiningi

prekybos būdai

2.1.1. Rengti ir

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos viršininko

įsakymu tvirtinti pavojingų ne maisto produktų keliamos rizikos (pavojaus)

laipsnio nustatymo aprašus, didinti bandymų apimtį, plėsti rinkos stebėseną

Valstybinė ne maisto

produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė visuomenės sveikatos

priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2007–2010 metai

2.1.2. Sukurti duomenų apie

nelaimingus atsitikimus, susijusius su pavojingais produktais (prekėmis ir

paslaugomis), rinkimo ir apdorojimo sistemą

Valstybinė vartotojų

teisių apsaugos tarnyba, Sveikatos

apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija,

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos

2009 metų

III ketvirtis

2.1.3. Stiprinti rizikos ir

pavojų vertinimo administracinius gebėjimus

Valstybinė ne maisto

produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2007–2010 metai

2.1.4. Kaupti, analizuoti

ir viešai skelbti duomenis apie pavojingus bei prastos kokybės produktus ir

jų keliamą riziką

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros

tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos ryšių

reguliavimo tarnyba

2007–2010 metai

2.1.5. Viešai skelbti

informaciją apie ūkio subjektus, įdiegusius geros verslo praktikos kodeksus

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba

2007–2010 metai

2.1.6. Tirti rinkos

pokyčius ir jų poveikį vartotojams

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros

tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2007–2010 metai

2.2. Stiprinti elektroninių

ryšių tinklų ir informacijos saugumo incidentų prevenciją

2.2.1. Parengti ir įdėti į

interneto tinklalapį programinę įrangą, leidžiančią įvertinti vartotojų

naudojamos kompiuterinės įrangos saugumą ir pateikti rekomendacijas, kaip jį

padidinti

Lietuvos Respublikos ryšių

reguliavimo tarnyba

2007–2010 metai

2.3. Stiprinti vartotojų

teises ginančių institucijų administracinius gebėjimus, susijusius su

vartotojų teisių apsauga

2.3.1. Organizuoti

vartotojų teisių apsaugos specialistų mokymus

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros

tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2007–2010 metai

2.3.2. Didinti vartotojų

asociacijų pajėgumus – rengti mokymus įgūdžiams ugdyti ir žinioms plėsti,

skatinti jungtis į tinklus

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija

prie Ūkio ministerijos, Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba

prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo

tarnyba, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija, Valstybinė

energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė kainų ir

energetikos kontrolės komisija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio

ministerijos, Civilinės aviacijos administracija

2007–2010 metai

2.3.3. Parengti valstybės

tarnautojų mokymo programą, supažindinančią su vartotojų teisių apsaugos

pagrindais

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba

2007 metų

IV ketvirtis

3. Gerinti vartotojų

gebėjimą priimti žiniomis pagrįstus sprendimus dėl savo, kaip vartotojų,

interesų, šiuo tikslu šviesti vartotojus tam tikromis ugdymo bei informavimo

ir konsultavimo kryptimis

3.1. Šviesti vartotojus ir

sukurti vieną visiems prieinamą vartotojų informavimo sistemą

3.1.1. Sukurti vartotojus

šviečiančių organizacijų bei institucijų duomenų bazę, kad tikslingai ir

efektyviai būtų skleidžiamos metodinės informacinės priemonės vartotojų

teisių apsaugos klausimais

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Švietimo ir mokslo ministerija

2007 metų

IV ketvirtis

3.1.2. Šviesti tam tikras

vartotojų grupes (jaunimą, neįgaliuosius, senyvus asmenis ir kitus) pagal

specifinius vartotojų poreikius

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė visuomenės

sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos

Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos Respublikos draudimo

priežiūros komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio

ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinis

turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Civilinės aviacijos

administracija

2007–2010 metai

3.1.3. Ugdyti jaunuosius

vartotojus – įtraukti vartotojų teisių apsaugos klausimus į formaliojo ugdymo

įstaigų mokymo programas

Švietimo ir mokslo

ministerija

2007–2010 metai

3.1.4. Leisti ir platinti

informacinę medžiagą vartotojams jų teisių apsaugos klausimais

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija

prie Ūkio ministerijos, Valstybinė

visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2007–2010 metai

3.1.5. Kurti tikslinėms

vartotojų grupėms viešai prieinamas informacines sistemas, kuriose vartotojai

galėtų rasti jiems rūpimos informacijos apie savo teises įvairiose vartojimo

srityse

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė visuomenės

sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos

Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos Respublikos draudimo

priežiūros komisija, Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio

ministerijos, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Valstybinis

turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Civilinės aviacijos

administracija

2007–2010 metai

3.1.6. Kaupti, analizuoti

ir viešai skelbti iš valstybės institucijų gautą informaciją vartotojų teisių

apsaugos klausimais

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba

2007–2010 metai

3.1.7. Tirti euro įvedimo

galimą poveikį vartotojams

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba,

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vartotojų asociacijos

2007–2009 metai

3.2. Informuoti

verslininkus vartotojų teisių apsaugos klausimais

3.2.1. Rengti pardavėjams,

paslaugų teikėjams ir gamintojams seminarus, kitokius renginius, informacinę

medžiagą vartotojų teisių apsaugos klausimais

Valstybinė

vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė

maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė visuomenės sveikatos

priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos

ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija,

Valstybinė energetikos inspekcija prie Ūkio ministerijos, Valstybinė kainų ir

energetikos kontrolės komisija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio

ministerijos, Civilinės aviacijos administracija, Valstybinė akreditavimo

sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

2007–2010 metai

Plano

pakeitimai

Nr.

987,

2008-10-01, Žin., 2008, Nr. 117-4451 (2008-10-11)

–––––––––––––––––––––––––––––

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 987, 2008-10-01,

Žin., 2008, Nr. 117-4451 (2008-10-11)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2007 M. BALANDŽIO 11 D. NUTARIMO NR. 372

"DĖL VALSTYBINĖS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGOS 2007-2010 METŲ STRATEGIJOS IR

JOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Aušra Bodin (2008-10-13)

ausra.bodin@lrs.lt

Need to analyze how this provision applies to your matter?

Cross-reference this statute against case law, commentaries, and related legislative provisions inside Legislator AI.

Open in Legislator →