DĖL ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ IR MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ VALDYMO TVARKOS, VIDAUS KONTROLĖS SISTEMOS IR KLIENTŲ LĖŠŲ APSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

LIETUVOS BANKO VALDYBOS

Suvestinė redakcija nuo 2026-01-01

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 4-184, i. k. 109505ANUTA00000247

Nauja redakcija nuo 2026-01-01

Nr. 03-33, 2025-03-06, paskelbta TAR 2025-03-07, i. k. 2025-03919

LIETUVOS BANKO VALDYBA

NUTARIMAS

DĖL ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ IR MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ VALDYMO TVARKOS, VIDAUS KONTROLĖS SISTEMOS IR KLIENTŲ LĖŠŲ APSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

2009 m. gruodžio 30 d. Nr. 247

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 5 dalimi, 271 straipsnio 2 dalimi, 28 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, 211 straipsnio 2 dalimi ir 22 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos banko valdyba nutaria

Patvirtinti Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo tvarkos, vidaus kontrolės sistemos ir klientų lėšų apsaugos reikalavimų aprašą (pridedama).

Valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2009 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 247

(Lietuvos banko valdybos 2025 m. kovo 6 d.

nutarimo Nr. 03-33 redakcija)

ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ IR MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ VALDYMO TVARKOS, VIDAUS KONTROLĖS SISTEMOS IR KLIENTŲ LĖŠŲ APSAUGOS REIKALAVIMŲ APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo tvarkos, vidaus kontrolės sistemos ir klientų lėšų apsaugos reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas) nustato pagrindinius valdymo tvarkos ir vidaus kontrolės sistemos bei detalius elektroniniams pinigams leisti iš elektroninių pinigų turėtojų ir mokėjimo operacijoms vykdyti tiesiogiai iš mokėjimo paslaugų vartotojų ir (arba) iš kitų mokėjimo paslaugų teikėjų gautų lėšų apsaugos reikalavimus, kuriuos elektroninių pinigų įstaigos, užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai ir mokėjimo įstaigos turi vykdyti, kad būtų apsaugoti elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų interesai, o šių įstaigų ir filialų veikla būtų stabili, patikima ir saugi.

2. Aprašas taikomas elektroninių pinigų įstaigoms, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialams ir mokėjimo įstaigoms, turintiems Lietuvos banko išduotą licenciją (toliau – Įstaiga), išskyrus Aprašo 3 ir 4 punktuose nustatytus atvejus.

3. Aprašo 25 punkto nuostatų rekomenduojama laikytis Įstaigoms

3.1. turinčioms elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, išskyrus elektroninių pinigų įstaigas, nurodytas Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (EPEPĮĮ) 14 straipsnio 6 dalyje;

3.2. turinčioms mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, išskyrus mokėjimo įstaigas, nurodytas Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo (MĮĮ) 7 straipsnio 4 dalyje;

3.3. turinčioms mokėjimo įstaigos, teikiančios tik sąskaitos informacijos paslaugą, licenciją.

Kitos Įstaigos privalo laikytis Aprašo 25 punkto nuostatų.

4. Aprašo III skyriaus penktojo skirsnio nuostatos taikomos Įstaigoms, kurios yra finansų įmonės. Įstaigoms, kurios nėra finansų įmonės, rekomenduojama laikytis Aprašo III skyriaus penktojo skirsnio nuostatų.

5. Apraše vartojamos sąvokos

5.1. Atskiroji sąskaita – Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte arba Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta atskira sąskaita;

5.2. Incidentas – veiksmas, įvykis arba jų seka elektroninių pinigų įstaigos, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialo arba mokėjimo įstaigos, turinčių Lietuvos banko išduotą licenciją, veikloje arba srityje, už kurią elektroninių pinigų įstaiga, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialas arba mokėjimo įstaiga, turintys Lietuvos banko išduotą licenciją, atsakingi, kurie yra susiję su elektroninių pinigų įstaigos, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialo arba mokėjimo įstaigos, turinčių Lietuvos banko išduotą licenciją, dėl elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo taikomų teisės aktų arba elektroninių pinigų įstaigos, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialo arba mokėjimo įstaigos, turinčių Lietuvos banko išduotą licenciją, vidaus dokumentų reikalavimų vykdymu ir kurie neigiamai paveikė arba gali neigiamai paveikti elektroninių pinigų įstaigos, užsienio valstybės elektroninių pinigų įstaigų filialo arba mokėjimo įstaigos, turinčių Lietuvos banko išduotą licenciją, atitiktį teisės aktų reikalavimams, veiklos procesus, reputaciją, finansus ir pan.;

5.3. Saugotinos klientų lėšos – lėšos, gautos iš elektroninių pinigų turėtojų už leistus elektroninius pinigus, ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos mokėjimo operacijoms vykdyti, kurios turi būti apsaugotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 25 straipsniu arba Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo 17 straipsniu;

5.4. kitos Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos EPEPĮĮ, MĮĮ, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme.

6. Jeigu pagal įstatymus ir Įstaigos įstatus Įstaigoje neturi būti sudarytas kolegialus priežiūros organas (stebėtojų taryba), tačiau pagal teisės aktų reikalavimus Įstaigoje turi būti sudarytas kolegialus valdymo organas (valdyba) arba, nors reikalavimas sudaryti kolegialų valdymo organą (valdybą) teisės aktuose Įstaigai nenustatytas, tačiau pagal Įstaigos įstatus šis organas Įstaigoje turi būti sudarytas, Apraše nustatyti reikalavimai priežiūros organui yra taikomi kolegialiam valdymo organui (valdybai). Jeigu pagal teisės aktų reikalavimus ir Įstaigos įstatus Įstaigoje nei priežiūros organas (stebėtojų taryba), nei kolegialus valdymo organas (valdyba) neturi būti sudaryti, Apraše nustatyti reikalavimai priežiūros organui taikomi Įstaigos visuotiniam akcininkų susirinkimui.

7. Kai Įstaigoje pagal teisės aktus ir Įstaigos įstatus neturi būti sudarytas kolegialus valdymo organas (valdyba), Apraše nustatyti reikalavimai kolegialiam valdymo organui taikomi Įstaigos vienasmeniam valdymo organui (Įstaigos vadovui).

8. Apraše nustatyti reikalavimai taikomi proporcingai Įstaigos veiklai, atsižvelgiant į šiuos kriterijus

8.1. Įstaigos vykdomą veiklą (verslo modelį ir jo struktūrą), apimančią elektroninių pinigų leidimą ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimą;

8.2. Įstaigos per pastaruosius 12 mėnesių atliktų mokėjimo operacijų sumą ir (arba) neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkį;

8.3. Įstaigos organizacinę struktūrą;

8.4. Įstaigos geografines veiklos sritis ir jos veiklos kiekvienoje jurisdikcijoje mastą;

8.5. Įstaigos klientų tipą ir produktų arba sutarčių sudėtingumą;

8.6. mokėjimo paslaugų teikimą per Įstaigos tarpininkus, Įstaigos tarpininkų skaičių, per juos teikiamas mokėjimo paslaugas ir šių paslaugų mastą;

8.7. Įstaigos funkcijų, susijusių su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugomis, ir kitų svarbių funkcijų perdavimą kitiems asmenims, perduotų funkcijų pobūdį, skaičių ir mastą;

8.8. Įstaigos turimas informacinių ir ryšių technologijų sistemas, šių sistemų veiklos tęstinumo užtikrinimo priemones;

8.9. Įstaigos dalyvavimą mokėjimo sistemose ir mokėjimo kortelių sistemose.

II SKYRIUS

VALDYMO TVARKOS REIKALAVIMAI

9. Įstaigoje turi būti įgyvendinta patikima ir riziką ribojančiais principais grindžiama valdymo sistema, apimanti aiškią organizacinę struktūrą, kuria užtikrinama Įstaigos priežiūros ir valdymo organų (toliau – Įstaigos organai) ir darbuotojų kompetencija bei atsakomybė. Valdymo sistema nustatoma atsižvelgiant į Įstaigos vykdomą veiklą (verslo modelį), su Įstaigos veikla susijusią riziką ir jos valdymą ir turi užtikrinti Įstaigos organų gebėjimą tinkamai vadovauti Įstaigos veiklai ir veiksmingą Įstaigos valdymą.

10. Įstaiga, nustatydama ir įgyvendindama valdymo tvarką, turi užtikrinti, kad

10.1. Įstaigos organų funkcijos ir atsakomybė yra aiškiai reglamentuotos, Įstaigos vidaus dokumentuose nurodydama, kokios funkcijos kokiems Įstaigos organams priskirtos, kaip atskirtos vykdomos valdymo ir priežiūros funkcijos;

10.2. kiekvieno Įstaigos organo narių, bendros sudėties ir narių žinių bei patirties pakanka, kad šis organas suprastų Įstaigos veiklą, prisiimamą riziką ir vykdytų jam priskirtas funkcijas. Įstaigos organų nariai turi užtikrinti, kad jų kolegialūs sprendimai ir veiksmai neprieštarauja veiksmingam Įstaigos valdymui (tinkamai atlikti priežiūros ir valdymo funkcijas), su Įstaigos veikla susijusios rizikos valdymui, ir yra atsakingi už šiuos sprendimus;

10.3. kiekviena sritis (strateginis planavimas, pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevencija, kitos rizikos valdymas, klientų lėšų apsauga, nuosavo kapitalo klausimai, vidaus auditas, finansai ir apskaita, atitiktis ir pan.), kuriose sprendimus priima šis organas, yra priskirta kuruoti bent vienam kolegialaus Įstaigos organo nariui, o tuo atveju, kai keliems nariams yra priskirta ta pati kuravimo sritis, aiškiai atskirta kiekvieno nario atsakomybė šioje srityje. Kiekvienas kolegialaus Įstaigos organo narys turi išmanyti Įstaigos valdymo struktūrą, šio organo funkcijas ir atsakomybę bei narių funkcijų ir kuravimo sričių (atsakomybių) paskirstymą;

10.4. Įstaigos organų nariams taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, jie turi pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties savo funkcijoms tinkamai vykdyti. Įstaigos organų nariai turi skirti užtektinai laiko savo funkcijoms Įstaigoje atlikti. Kiekvienas Įstaigos organo narys turi veikti sąžiningai ir savarankiškai, kad pagal savo kompetenciją veiksmingai priimtų pagrįstus sprendimus (angl. informed decisions);

10.5. Įstaigos organų posėdžiai vyksta reguliariai, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas esminių Įstaigos valdymo klausimų sprendimas. Turi būti nustatytos ir taikomos priemonės (posėdžių šaukimo periodiškumas, darbotvarkių sudarymas, su svarstomais klausimais susijusios medžiagos pateikimas nustatytais terminais, teikiamos informacijos reikalavimai, formos ar pan.), kuriomis sudaromos sąlygos Įstaigos organų nariams iš anksto tinkamai įvertinti svarstomus klausimus.

11. Įstaigos organai yra atsakingi už Įstaigos valdymo sistemos sukūrimą ir įdiegimą.

12. Įstaigos organai turi sukurti integruotą, patikimą ir nuoseklią rizikos kultūrą Įstaigoje. Rizikos valdymo pareigos turi būti deleguotos ne tik asmeniui, atsakingam už rizikos valdymo užtikrinimą (rizikos valdymo pareigūnui), bet ir visiems Įstaigos padaliniams, atsižvelgiant į Įstaigai priimtiną rizikos lygį ir pajėgumą prisiimti riziką. Rizikos kultūra turi užtikrinti Įstaigos organų atsakomybę už pagrindinių vertybių ir lūkesčių nustatymą ir skelbimą, darbuotojų atsakomybę už savo veiksmus, susijusius su rizikos prisiėmimu, darbuotojų mokymą, kad darbuotojai visiškai suvoktų savo su rizikos prisiėmimu ir valdymu susijusią atsakomybę, ir skatinti veikti neviršijant nustatytos priimtinos rizikos ribų ir darbuotojų atsakomybės sričių, darbuotojų konstruktyvų kritinį požiūrį ir kurti atviro bei konstruktyvaus dalyvavimo aplinką. Įstaigos organų narių elgesys turi atspindėti remiamas vertybes ir padėti vidaus lygmeniu jas skleisti darbuotojams. Įstaigos organai turi nuolat skatinti, stebėti ir vertinti rizikos kultūrą ir jos poveikį vidaus valdymui, o prireikus daryti pakeitimus.

13. Įstaigos organai atsako už interesų konfliktų valdymo priemonių sukūrimą ir įdiegimą Įstaigoje. Šiomis priemonėmis turi būti užtikrintas Įstaigos organų narių ir darbuotojų interesų konfliktų (kai jų asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti Įstaigos interesams, įskaitant atitiktį teisės aktų reikalavimams), kurie gali turėti neigiamą poveikį jų pareigų vykdymui ir atsakomybei, nustatymas, vertinimas, veiksmingų interesų konfliktų prevencijos, mažinimo arba panaikinimo priemonių diegimas ir jų taikymo priežiūra. Galimos interesų konfliktų sritys ir santykiai, dėl kurių gali kilti interesų konfliktų (įskaitant santykius su darbuotojais, klientais, kitais asmenimis, su kuriais Įstaiga sudaro ar svarsto sudaryti sutartis, su akcininkais, vadovais ir su jais artimos giminystės ir svainystės ryšiais susijusiais asmenimis), turi būti nurodyti Įstaigos vidaus dokumentuose. Įstaiga turi dokumentuoti pranešimus apie galimus ir kilusius interesų konfliktus, priimtus sprendimus taikyti konfliktų prevencijos, mažinimo ir panaikinimo priemones.

14. Įstaigos organai turi vidaus dokumentuose nustatyta tvarka stebėti Įstaigos valdymo sistemos veiksmingumą ir šią stebėseną dokumentuoti. Įstaigos valdymo tvarkos pakeitimai turi netrukdyti Įstaigos organams atlikti jiems pavestas funkcijas.

III SKYRIUS

VIDAUS KONTROLĖS SISTEMA

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI VIDAUS KONTROLĖS REIKALAVIMAI

15. Už vidaus kontrolės sistemos sukūrimą ir įdiegimą atsakingi Įstaigos organai.

16. Įstaigos vidaus kontrolė turi būti neatskiriama ir nenutrūkstama Įstaigos kasdienės veiklos dalis. Veiksminga vidaus kontrolės sistema turi užtikrinti, kad yra sukurta tinkama kontrolės struktūra, nustatytos kontrolės procedūros kiekvienu valdymo lygiu. Kontrolės procedūros turi apimti ataskaitas Įstaigos valdymo organams, tinkamą Įstaigos struktūrinių padalinių (departamentų, skyrių ir pan.) ir funkcinių padalinių (komisijų, komitetų, darbo grupių ir pan.) veiklos kontrolę, Įstaigos turto apsaugą, nustatytų limitų laikymosi ir nukrypimų nuo jų fiksavimą ir Įstaigos valdymo organų informavimą, teisių atlikti operacijas suteikimą bei duomenų palyginimą ir tikrinimą. Įstaigos organai turi stebėti ir palaikyti procedūrų, reikalingų vidaus kontrolei užtikrinti, veiksmingumą ir pakankamumą bei užtikrinti, kad nustatyti trūkumai bus pašalinti.

17. Kolegialus Įstaigos valdymo organas (išskyrus atvejus, kai pagal Aprašo 31.3 papunkčio, 37 ir 47 punktų nuostatas tai priskirta Įstaigos priežiūros organo kompetencijai) turi patvirtinti dėl elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo Įstaigai taikomų reikalavimų vykdymo vidaus kontrolės politiką nustatantį vidaus dokumentą.

18. Įstaiga turi patvirtinti vidaus kontrolės procedūrų aprašus, kuriuose nurodoma, kaip vykdoma periodinė ir nuolatinė reikalavimų vykdymo kontrolė, šios kontrolės dažnumas ir jai vykdyti paskirti žmogiškieji ištekliai, priemonės dvigubai veiklos procedūrų vidaus kontrolei užtikrinti (pvz., keturių akių principas), sprendimų priėmimo tvarka, atsakingų Įstaigos organų ir asmenų funkcijos, teisės, pareigos ir atskaitomybė, šiai kontrolei naudojamos informacinės ir ryšių technologijos, informacijos šaltiniai ir, kai taikoma, priemonės, kuriomis užtikrinamas reikiamos informacijos gavimas iš trečiųjų asmenų.

19. Vidaus kontrolės sistema turi užtikrinti, kad finansinė ir kita informacija, naudojama Įstaigos viduje ir pateikiama priežiūros institucijai arba kitiems asmenims, yra patikima, tinkama ir teikiama laiku, o Įstaigos veikla atitinka įstatymų, Lietuvos banko nutarimų, kitų teisės aktų, Įstaigos vidaus dokumentų (taisyklių, politikų, nuostatų, aprašų ir pan.) reikalavimus ir Įstaigos veiklos strategiją.

20. Įstaiga turi paskirti asmenis, atsakingus už kontrolės funkcijas Įstaigoje

20.1. asmenį, atsakingą už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą (pinigų plovimo prevencijos pareigūną);

20.2. asmenį, atsakingą už atitikties kitų teisės aktų ir Įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams užtikrinimą (atitikties pareigūną);

20.3. asmenį, atsakingą už rizikos valdymo užtikrinimą (rizikos valdymo pareigūną);

20.4. asmenį, atsakingą už veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims rizikos valdymą, kontrolę ir priežiūrą;

20.5. asmenį, atsakingą už klientų lėšų apsaugos reikalavimų laikymosi stebėseną, kontrolę ir užtikrinimą;

20.6. asmenį, atsakingą už kapitalo reikalavimų laikymosi stebėseną ir užtikrinimą;

20.7. asmenį, atsakingą už vidaus auditą.

21. Skirdama asmenis, atsakingus už kontrolės funkcijas, Įstaiga turi atsižvelgti į Įstaigos rizikos pobūdį, mastą, sudėtingumą, Aprašo 8 punkte nurodytus kriterijus ir sudaryti sąlygas šiems asmenims funkcijas vykdyti objektyviai, sąžiningai ir nepriklausomai, įskaitant reikiamus įgaliojimus ir laiką, kitus išteklius kontrolės funkcijoms vykdyti.

22. Įstaiga turi užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už kontrolės funkcijas, išskyrus asmenį, atsakingą už vidaus auditą, yra tiesiogiai atskaitingi Įstaigos kolegialiam valdymo organui, o asmuo, atsakingas už vidaus auditą, atskaitingas Įstaigos priežiūros organui.

23. Vienas asmuo gali būti atsakingas už kelias kontrolės funkcijas, išskyrus Aprašo 24 ir 26 punktuose nustatytus atvejus.

24. Įstaigose, kurios yra finansų įmonės, už vidaus auditą atsakingas asmuo negali būti atsakingas už kitas kontrolės funkcijas. Įstaigose, kurios nėra finansų įmonės, už vidaus auditą atsakingas asmuo gali būti atsakingas ir už kitas kontrolės funkcijas, kartu užtikrinant tinkamą interesų konfliktų valdymą ir atskaitomybę (už vidaus auditą – Įstaigos priežiūros organui, o už kitas kontrolės funkcijas – Įstaigos kolegialiam valdymo organui).

25. Aprašo 20.2, 20.3, 20.5 ir 20.6 papunkčiuose nurodytais asmenimis gali būti paskirti tik

25.1. aukštesnio hierarchijos lygio pareigas Įstaigoje einantys asmenys – jos darbuotojai arba joje renkamas (skiriamas) pareigas einantys asmenys;

25.2. tai pačiai įmonių grupei, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, kuriai priklauso ši Įstaiga, priklausančioje įmonėje aukštesnio hierarchijos lygio pareigas einantys asmenys – jos darbuotojai arba joje renkamas (skiriamas) pareigas einantys asmenys, kartu užtikrinant, kad šių asmenų kitoje grupės įmonėje einamos pareigos (atliekamos funkcijos) nedarys neigiamo poveikio Aprašo 21 punkte nustatytų reikalavimų vykdymui. Nustačiusi galimą neigiamą poveikį, Įstaiga turi nedelsdama imtis veiksmingų priemonių minėtų reikalavimų vykdymui užtikrinti.

Šiame punkte nustatyti aukštesnio hierarchijos lygio reikalavimai netaikomi Įstaigai, dėl kurios mažo dydžio jos organizacinėje struktūroje darbuotojų (neįskaitant Įstaigos vadovų) hierarchijos lygiai nesudaryti ir kuri nepriklauso įmonių grupei, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme. Aprašo 20.1 papunktyje nurodyto asmens skyrimo reikalavimai nustatyti pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiuose teisės aktuose.

26. Asmenimis, atsakingais už Aprašo 20 punkte nurodytas kontrolės funkcijas (išskyrus asmenį, atsakingą už vidaus auditą, ir atvejus, kai pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta kitaip), gali būti ir Įstaigos valdymo organo nariai, jeigu užtikrinamas tinkamas interesų konfliktų valdymas, įskaitant nusišalinimą nuo sprendimų, susijusių su šia kontrolės funkcija, priėmimo.

27. Įstaigos vidaus kontrolės sistemos veiksmingumas turi būti vertinamas tiek nuolat (Įstaigos darbuotojams atliekant savo pareigas), tiek periodiškai (atliekant, kai taikoma, vidaus auditą ir finansinių ataskaitų auditą, arba kitais pasirinktais būdais (pvz., atliekant savęs vertinimą arba savanoriškai atliekant (kai teisės aktai nenustato Įstaigos pareigos užtikrinti, kad būtų atliekami) vidaus auditą ir finansinių ataskaitų auditą).

ANTRASIS SKIRSNIS

ORGANIZACINĖS STRUKTŪROS, VIDAUS INFORMAVIMO SISTEMOS IR VADOVYBĖS INFORMAVIMO REIKALAVIMAI

28. Nustatant Įstaigos organizacinę struktūrą turi būti užtikrinta, kad Įstaigoje yra

28.1. Įstaigos kolegialaus valdymo organo patvirtinta išsami Įstaigos organizacinė schema, kurioje pavaizduotas kiekvienas Įstaigos organas, struktūrinis ir funkcinis padaliniai, Aprašo 20 punkte nurodytų už kontrolės funkcijas atsakingų asmenų vieta organizacinėje struktūroje, apibendrintai nurodyta kiekviena funkcija, kurią atlieka tarpininkas (-ai) ir (arba) asmuo (-enys), kuriam (-iems) perduotos veiklos funkcijos, nurodyti už šių padalinių veiklą, tarpininkų ir asmenų, kuriems perduotos veiklos funkcijos, veiklos stebėseną ir priežiūrą atsakingi asmenys. Tuo atveju, kai Įstaiga yra patronuojamoji įmonė, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, Įstaigos organizacinėje schemoje turi būti pavaizduota patronuojančioji įmonė ir jos organai, padaliniai ir konkretūs asmenys, kurie turi teisę priimti sprendimus dėl Įstaigos valdymo;

28.2. patvirtintas Įstaigos veiklos ir organizacinės struktūros aprašas, Įstaigos organų, kiekvieno struktūrinio ir funkcinio padalinių ir kiekvieno darbuotojo veiklai reglamentuoti skirti organizaciniai vidaus dokumentai (darbo reglamentai, padalinių nuostatai, darbuotojų pareigybių aprašai ir pan.), Įstaigos vidaus dokumentuose aiškiai nustatytos šių padalinių ir darbuotojų funkcijos, pareigos ir atskaitomybė ir užtikrintas aiškus Įstaigos organų, padalinių ir darbuotojų pareigų ir funkcijų paskirstymas ir atskyrimas;

28.3. Įstaigos sutartyse su tarpininkais ir asmenimis, kuriems perduotos veiklos funkcijos, aiškiai nustatytos ir atskirtos Įstaigos ir šių tarpininkų ir asmenų, kuriems perduotos veiklos funkcijos, funkcijos, teisės, pareigos ir atsakomybė;

28.4. Įstaigos kolegialaus valdymo organo patvirtinta išsami kiekvieno Įstaigos filialo organizacinė schema ir nuostatai, jeigu Įstaiga turi filialų. Įstaigos filialo organizacinei schemai mutatis mutandis taikomi Aprašo 28.1 papunktyje nustatyti reikalavimai;

28.5. tvarkomas Įstaigos tarpininkų registras. Šiame registre turi būti nurodyti bent šie duomenys apie kiekvieną Įstaigos tarpininką: tarpininką identifikuojantys duomenys (pavadinimas ir kodas, vardas ir pavardė), sutarties dėl mokėjimo paslaugų teikimo Įstaigos vardu (tarpininkavimo) pasirašymo data, įsigaliojimo data, pratęsimo datos ir sutarties galiojimo pabaigos data, per tarpininką teikiamos (teiktos) mokėjimo paslaugos, valstybė (-ės), kurioje (-iose) Įstaiga teikia (teikė) mokėjimo paslaugas per šį tarpininką, ir kiekvienos mokėjimo paslaugos teikimo per tarpininką pradžios data ir pabaigos data pagal valstybes, taip pat mokymų ir patikrinimų, nurodytų Aprašo 31.5 papunktyje, datos;

28.6. Lietuvos banko teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimą, nustatyta tvarka tvarkomas veiklos funkcijų perdavimo kitiems asmenims sutarčių registras;

28.7. Įstaigos organizacinė struktūra keičiama tik įvertinus pakeitimų įtaką Įstaigos veiklai ir vidaus kontrolei, vengiama neplanuotų reikšmingų organizacinės struktūros keitimų.

29. Įstaigoje turi būti sukurta ir įgyvendinta veiksminga vidaus informavimo sistema, kuria užtikrinamas patikimos ir tinkamos vidaus ir išorės informacijos, reikalingos veiklos, valdymo, priežiūros ir vidaus kontrolės funkcijoms atlikti, pateikimas ir gavimas Įstaigos horizontaliu ir vertikaliu lygmenimis laiku. Vidaus informavimo sistema turi atitikti šiuos reikalavimus

29.1. apie vidaus dokumentus (jų pakeitimus) turi būti informuojami visi su jų nuostatų vykdymu ir (arba) įgyvendinimu susiję Įstaigos organai, jų nariai ir darbuotojai;

29.2. Įstaigos darbuotojai savo funkcijas turi atlikti tik susipažinę su jiems taikomais vidaus dokumentų reikalavimais, juos suprasti ir jų laikytis;

29.3. Įstaiga turi tvarkyti informacijos, kuria keičiamasi Įstaigoje, registrą, kuriame nurodomi bent pagrindiniai informacijos šaltiniai, teikiamos informacijos turinys, ją rengiantys ir ją gaunantys asmenys ir informacijos teikimo periodiškumas;

29.4. Įstaigos darbuotojai, vykdydami savo pareigas, apie netinkamai valdomą riziką, su kuria susiduria Įstaiga, kitus vidaus kontrolės sistemos trūkumus, teisės aktų ir Įstaigos vidaus dokumentų pažeidimus turi nedelsdami informuoti atitinkamus asmenis, atsakingus už kontrolės funkcijas, Įstaigos vidaus dokumentuose nustatyta tvarka;

29.5. Įstaiga turi užtikrinti veiksmingą keitimąsi informacija tarp asmenų, atsakingų už kontrolės funkcijas, ir įtraukti keitimąsi šia informacija į Aprašo 29.3 papunktyje nurodytą registrą bei užtikrinti veiksmingą asmenų, atsakingų už kontrolės funkcijas, bendradarbiavimą atliekant kontrolės funkcijas.

30. Įstaigoje turi būti įdiegta perspėjimo sistema, kuri sudaro sąlygas Įstaigos organams ir vadovams gauti informaciją apie Įstaigoje kylančias veiklos, valdymo ir vidaus kontrolės problemas. Turi būti sudaryta galimybė informaciją pateikti anonimiškai. Įstaigos organai turi stebėti pažeidimo, apie kurį pranešta, tyrimo rezultatus.

TREČIASIS SKIRSNIS

REIKALAVIMAI, SUSIJĘ SU VEIKLOS PROCEDŪRŲ VIDAUS KONTROLE, DARBUOTOJŲ KOMPETENCIJA IR ATSKAITOMYBE

31. Įstaiga turi nustatyti vidaus kontrolės procedūras, kurios turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus

31.1. vidaus dokumentai (taisyklės, politikos, nuostatai, aprašai ir pan.) turi būti patvirtinti Įstaigos organų ir darbuotojų, kurių kompetencijai priskirtas atitinkamų taisyklių, politikų, nuostatų, aprašų, tvarkų ir pan. nustatymas;

31.2. vidaus dokumentuose turi būti nustatyta sprendimų priėmimo ir Aprašo 20 punkte nurodytų asmenų, atsakingų už kontrolės funkcijas, dalyvavimo priimant sprendimus tvarka;

31.3. kiekvienas Įstaigos organas, kuriam atskaitingi asmenys, atsakingi už kontrolės funkcijas, turi patvirtinti detalius šių jam atskaitingų asmenų atskaitomybės reikalavimus (atsiskaitymo terminus, tarpinių ir metinių ataskaitų turinio reikalavimus ir kt., kiek tai neprieštarauja teisės aktuose nustatytiems asmenų, atsakingų už kontrolės funkcijas, atskaitomybės reikalavimams);

31.4. turi būti patvirtintas Įstaigos filialų veiklos kontrolės procedūrų aprašas (jeigu Įstaiga turi filialų);

31.5. turi būti patvirtinta Įstaigos tarpininkų atrankos politika, nustatyta bendradarbiavimo su Įstaigos tarpininkais ir jų mokymų organizavimo tvarka bei Įstaigos tarpininkų veiklos stebėsenos ir priežiūros procedūrų aprašas, kiek tai susiję su Įstaigos per tarpininkus teikiamomis mokėjimo paslaugomis. Įstaiga turi užtikrinti, kad sprendimai dėl Įstaigos tarpininkų pasirinkimo yra motyvuoti ir pagrįsti bei atitinka Įstaigos tarpininkų atrankos politiką, Įstaigos santykiai su Įstaigos tarpininkais aiškiai apibrėžti, aiškiai atskirtos Įstaigos ir jos tarpininkų teisės ir pareigos bei jų atskyrimo momentas, Įstaigos tarpininkai laikosi teisės aktuose ir Įstaigos nustatytų reikalavimų, įskaitant vidaus kontrolės procedūras, ir vidaus kontrolė nebus sušvelninta dėl to, kad Įstaiga teikia mokėjimo paslaugas per tarpininkus. Įstaiga turi turėti pakankamai reikalingų išteklių, kad galėtų veiksmingai stebėti ir prižiūrėti savo tarpininkų vykdomą veiklą (įskaitant veiklos vidaus kontrolę), paskirti už stebėseną ir priežiūrą atsakingus asmenis ir dokumentuoti šios stebėsenos ir priežiūros veiksmus bei jų rezultatus. Įstaiga turi ne rečiau kaip kartą per metus atlikti savo tarpininkų veiklos patikrinimus;

31.6. turi būti vidaus dokumentuose nustatytos ir įgyvendintos priemonės bei procedūros, kuriomis Įstaiga užtikrina jai taikomų kapitalo reikalavimų laikymąsi ir rezervų panaudojimą nustatyta tvarka. Įstaiga vidaus dokumentuose nustatyta tvarka turi nedelsdama užfiksuoti, ar kiekviena Įstaigos teikiama mokėjimo paslauga yra susijusi ar nesusijusi su elektroninių pinigų leidimu, ir pagal ją nuosavo kapitalo poreikiui skaičiuoti taikomą metodą;

31.7. turi būti vidaus dokumentuose nustatytos ir įgyvendintos veiksmingos priemonės bei procedūros, kuriomis Įstaiga užtikrina jai taikomų teisės aktų, reglamentuojančių finansų rinkos dalyvių veiklos funkcijų perdavimą, reikalavimų laikymąsi, jeigu Įstaiga perduoda veiklos funkcijas kitiems asmenims;

31.8. turi būti vidaus dokumentuose nustatytos ir įgyvendintos veiksmingos priemonės bei procedūros, kuriomis Įstaiga užtikrina jai taikomų teisės aktų, reglamentuojančių pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, laikymąsi;

31.9. turi būti vidaus dokumentuose nustatytos ir įgyvendintos veiksmingos priemonės bei procedūros, kuriomis Įstaiga užtikrina jai taikomų teisės aktų, reglamentuojančių informacinių ir ryšių technologijų rizikos ir saugumo rizikos valdymo reikalavimus, laikymąsi;

31.10. Įstaiga užtikrina tvarkymą duomenų, susijusių su veiklos rezultatais, operacijomis, sukčiavimais. Įstaigos vidaus dokumentuose turi būti aprašyta, kaip veikia sistemos, kurias naudojant renkami, saugomi ir analizuojami su veiklos rezultatais, operacijomis, sukčiavimais susiję duomenys;

31.11. turi būti vidaus dokumentuose nustatytos finansinei informacijai tvarkyti ir ataskaitoms sudaryti skirtos apskaitos procedūros, kurios sudaro sąlygas Įstaigai saugiai ir patikimai naudoti bei valdyti turtą ir juo disponuoti. Įstaiga turi atskirai įtraukti į apskaitą elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas ir kitas Įstaigos turimas lėšas, taikyti kitas apskaitos procedūras, kurios sudaro sąlygas Įstaigai tinkamai įgyvendinti elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos reikalavimus, bet kuriuo metu ir nedelsiant nustatyti Įstaigos turtą ir įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus kiekvienam elektroninių pinigų turėtojui ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojui;

31.12. Įstaigos vidaus dokumentai, kuriuose nustatyti Aprašo 31.1–31.11 papunkčiuose nurodytos Įstaigos taisyklės, politikos, nuostatai, aprašai, tvarkos, priemonės, procedūros ir pan., atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, šios taisyklės, politikos, nuostatai, aprašai, tvarkos, priemonės, procedūros ir pan. suderintos tarpusavyje ir su Aprašo 28.1 ir 28.4 papunkčiuose nurodytais dokumentais.

32. Įstaiga turi parengti, reguliariai testuoti ir bent kartą per metus įvertinti ir prireikus atnaujinti pagrįstą veiklos tęstinumo planą, kad užtikrintų savo gebėjimą nuolat vykdyti veiklą ir apriboti nuostolius veiklai sutrikus. Įstaiga turi dokumentuoti visus sunkumus ir trikdžius vykdant testavimus ir juos išnagrinėti, įvertinti atitinkamai tikslindama veiklos tęstinumo planą.

33. Įstaiga turi per EPEPĮĮ 271 straipsnio 3 dalyje ir (arba) MĮĮ 211 straipsnio 3 dalyje, o jeigu Įstaiga pradėjo elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklą iki 2025 m. balandžio 8 d., – per Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 11, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 271 straipsniu įstatymo 5 straipsnio 3 ir (arba) 4 dalyje arba Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 17 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 211 straipsniu įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus parengti, o kolegialus Įstaigos valdymo organas patvirtinti elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo planą. Veiklos nutraukimo plane turi būti numatyta bent

33.1. elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo scenarijai ir jų įgyvendinimo priemonės. Šie scenarijai turi apimti tiek Įstaigos suplanuotą elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimą, tiek veiklos nutraukimą dėl nuostolių, klientų ar infrastruktūros praradimo, krizių, Lietuvos banko poveikio priemonių ir kitais iš anksto nesuplanuotais atvejais. Veiklos nutraukimo scenarijai turi būti realistiški, o jų įgyvendinimo priemonės tokios, kurias Įstaiga gali prireikus nedelsdama pritaikyti;

33.2. asmenų, kuriuos paveiks elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimas, grupės (įskaitant elektroninių pinigų turėtojus ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojus, kitus finansų rinkos dalyvius) ir numatomas jų skaičius pagal grupes, numatomas poveikis bei priemonės neigiamam poveikiui šiems asmenims ir finansų rinkai maksimaliai sumažinti, atsiskaitymo su elektroninių pinigų turėtojais ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojais tvarka;

33.3. rodikliai, pagal kuriuos nustatomas galimas poreikis nutraukti elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklą (pvz., finansiniai (mokumo ir likvidumo, pelningumo, finansinio stabilumo, pajamų, kapitalo ir kt.), atitikties ir reguliacinės rizikos (privalomas pagal teisės aktus funkcijas vykdančių darbuotojų turėjimo, kapitalo pakankamumo rodiklio, priežiūros institucijos pranešimų apie veiklos trūkumus ir sprendimų dėl pažeidimų, baudų, atitikties kaštų didėjimo ir kt.), veiklos (klientų pasitenkinimo, aktyvių klientų skaičiaus, sutarčių su klientais skaičiaus, operacijų skaičiaus, vienam klientui tenkančių operacijų skaičiaus, tam tikrų paslaugų pelningumo, gaunamų pajamų mažėjimo dėl kibernetinių atakų ar sukčiavimo ir kt.), strateginiai (verslo modelio tvarumo, investuotojų susidomėjimo ar pasitikėjimo, pagrindinių partnerių išlaikymo, siūlomų paslaugų atitikties rinkos poreikiams ir kt.), rinkos rizikos (rinkos dydžio, tikslinių teritorijų masto, rinkos ar klientų dalies praradimo dėl konkurencijos ir kt.) ir pan.), rodiklių reikšmės, kurioms esant Įstaiga sprendžia, ar nutraukti elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklą, ir rodiklių stebėsenos tvarka;

33.4. sąrašo, į kurį būtų įtraukti visi elektroninių pinigų turėtojai ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojai, nurodant bent informaciją apie kiekvieno jų lėšų sumą ir bendrą elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų sumą, atskirai išskiriant sumas lėšų, disponavimas kuriomis teisės aktų nustatyta tvarka apribotas, ir sprendimus dėl šių apribojimų priėmusius subjektus, forma ir sudarymo tvarka. Kai sprendimą dėl elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo priima pati Įstaiga, sąrašas turi būti sudarytas prieš priimant šį sprendimą, kad priimdama sprendimą Įstaiga įvertintų sąrašo informaciją;

33.5. sprendimo dėl elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo (kai šį sprendimą priima pati Įstaiga) priėmimo tvarka, taip pat veiksmai, kuriais užtikrinamas Lietuvos banko informavimas nedelsiant apie sprendimą nutraukti elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklą, ir už šių veiksmų atlikimą atsakingi asmenys;

33.6. elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo veiksmai ir jų atlikimo terminai, taip pat elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo proceso ir konkrečių rizikų, galinčių turėti įtakos sklandžiam veiklos nutraukimui, valdymo tvarka, įskaitant priemones, kuriomis užtikrinamas tinkamas sutarčių su elektroninių pinigų turėtojais ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojais nutraukimas ir neužbaigtų mokėjimo operacijų įvykdymas. Įstaiga, numatydama atliktinų veiksmų terminus, turi, be kita ko, atsižvelgti į įstatymuose (Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir pan.) ir Įstaigos sudarytose sutartyse nustatytas sutarčių nutraukimo sąlygas ir įvertinti pasekmes, kurių galėtų būti Įstaigai nevykdant sutarčių ar jas vykdant netinkamai;

33.7. elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklai nutraukti reikalingi nefinansiniai ištekliai (informacijos, žmogiškieji, informacinių ir ryšių technologijų ištekliai, kviestiniai konsultantai, kiti paslaugų teikėjai ir kt.) ir finansiniai ištekliai bei jų šaltiniai;

33.8. informacijos apie elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimą teikimo planas. Šiame plane turi būti numatyti bent asmenys (įskaitant elektroninių pinigų turėtojus ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojus bei asmenis, priėmusius sprendimus dėl disponavimo jų lėšomis apribojimo), kurie bus informuojami apie veiklos nutraukimą, ir už teiktinos informacijos parengimą, patvirtinimą, informacijos teikimo koordinavimą ir informavimą atsakingi asmenys;

33.9. priemonės, kuriomis užtikrinama, kad Įstaiga galėtų prireikus nedelsdama susisiekti su kiekvienu elektroninių pinigų turėtoju ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotoju;

33.10. atskaitomybės Įstaigoje už veiklos nutraukimo plano vykdymą tvarka;

33.11. elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo plano peržiūros periodiškumas ir už peržiūrą atsakingi asmenys, taip pat atvejai, kai elektroninių pinigų leidimo ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimo veiklos nutraukimo planas turi būti peržiūrėtas nedelsiant.

34. Įstaigos valdymo organai turi užtikrinti, kad Įstaigos darbuotojai turėtų pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties jiems pavestoms funkcijoms atlikti.

35. Įstaigos valdymo organai, įgyvendindami jiems teisės aktuose, Įstaigos įstatuose ir kituose vidaus dokumentuose nustatytas funkcijas, turi

35.1. reguliariai su Įstaigos priežiūros organu aptarti, ar aktuali ir kaip įgyvendinama nustatyta Įstaigos veiklos strategija;

35.2. prieš priimdami sprendimus konstruktyviai išnagrinėti ir kritiškai įvertinti struktūrinių ir funkcinių padalinių ir asmenų, atsakingų už kontrolės funkcijas, pateiktus pasiūlymus, paaiškinimus ir kitą informaciją, reikšmingus šiems sprendimams priimti ir (arba) kitaip susijusius su šiais sprendimais, kaupti ir sisteminti su šių sprendimų priėmimu susijusią informaciją;

35.3. reguliariai ir prireikus nedelsiant informuoti priežiūros organo narius apie svarbius Įstaigoje susidariusios padėties vertinimo aspektus, riziką ir pokyčius, turinčius arba galinčius turėti poveikį Įstaigai, pvz., svarbius sprendimus dėl veiklos ir prisiimamos rizikos, ekonominės ir verslo aplinkos, atitikties kapitalo reikalavimams.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SPECIALIEJI RIZIKOS VALDYMO SISTEMOS REIKALAVIMAI

36. Įstaiga turi įdiegti veiksmingą rizikos valdymo sistemą, apimančią faktinės ir tikėtinos rizikos, kuri kyla ar galėtų kilti Įstaigai leidžiant elektroninius pinigus, teikiant mokėjimo ir kitas paslaugas, investuojant lėšas, gautas iš elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų arba kitų mokėjimo paslaugų teikėjų, arba kitais būdais apsaugant klientų lėšas ar vykdant kitą veiklą (pvz., atsiskaitymų, likvidumo, operacinės, pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo, tarptautinių sankcijų, sukčiavimo, informacinių ir ryšių technologijų, saugumo, duomenų apsaugos, atitikties, rinkos, sandorio šalies kredito, koncentracijos, elgsenos su klientais ir kt.), valdymą. Įstaigos rizikos valdymo sistema turi užtikrinti, kad rizika, kuri gali turėti įtakos Įstaigos veiklai, yra nustatyta, nuolat vertinama, identifikuojamos ir tinkamai įvertinamos naujos arba anksčiau nekontroliuotos rizikos ir Įstaiga imasi tinkamų priemonių rizikai kontroliuoti (mažinti).

37. Įstaigos priežiūros organas turi patvirtinti vidaus dokumentą, nustatantį Įstaigos rizikos strategiją ir rizikos valdymo organizavimo principus. Jame turi būti apibūdinti pagrindiniai Įstaigos rizikos valdymo proceso įgyvendinimo veiksmai ir nustatyti bent rizikos valdymo tikslai, pagrindiniai rizikos valdymo proceso etapai, rizikos valdymo proceso dalyviai ir pagrindinės jų funkcijos (vaidmenys) bei atsakomybė ir atskaitomybė, informacijos rizikos valdymo klausimais teikimo priežiūros organui reikalavimai, rizikos rūšių sąrašas, prisiimama kiekvienos rūšies rizika (rizikos apetitas) ir tolerancijos limitai.

38. Įstaiga turi nustatyti vidines procedūras rizikai identifikuoti, vertinti, stebėti, kontroliuoti (mažinti). Šios procedūros turi atitikti Aprašo 18 punkte nustatytus turinio reikalavimus. Įstaiga turi užtikrinti nustatytų rizikos limitų laikymosi ir nukrypimų nuo jų fiksavimą.

39. Rizikos valdymo pareigūnas turi dalyvauti rengiant Aprašo 37 punkte nurodytą vidaus dokumentą ir priimant visus sprendimus dėl reikšmingos rizikos valdymo. Rizikos valdymo pareigūnui turi būti sudaryta galimybė tiesiogiai informuoti Įstaigos priežiūros organą ir kolegialų valdymo organą apie esančius arba galinčius atsirasti rizikos pokyčius, kurie gali daryti Įstaigai neigiamą poveikį.

40. Įstaiga turi tvarkyti rizikų registrą, kuriame registruojama kiekviena konkreti Įstaigai būdinga rizika, pateikiant bent rizikos apibūdinimą, nurodant rizikos limitus, taip pat nurodant, kurių limitų turi būti griežtai laikomasi (angl. hard limits), o kurie naudojami tik kaip išankstinio įspėjimo priemonė (angl. soft limits), rizikos rūšį, kuriai ši konkreti rizika priskirta, už rizikos nustatymą, komunikavimą atsakingus padalinius, rizikos poveikio pokyčius ir jų priežastis.

41. Įstaiga turi tvarkyti incidentų registrą, kuriame registruojamas kiekvienas incidentas, pateikiant bent incidento apibūdinimą, nurodant incidento ir jo registravimo registre datas, už incidento sprendimą atsakingą (-us) asmenį (-is), incidento priežastis, incidento išsprendimo terminą, veiksmus incidentui išspręsti, atliktus veiksmus ir jų atlikimo datą, už incidento išsprendimo kontrolę atsakingą (-us) asmenį (-is).

42. Įstaigos kolegialus valdymo organas turi nustatyti Aprašo 40 ir 41 punktuose nurodytų registrų tvarkymo Įstaigoje procedūras, kuriomis būtų užtikrinamas nuolatinis registrų duomenų atnaujinimas ir analizė bei įvertinimas rizikos valdymo tikslais.

43. Rizikos valdymo pareigūnas turi ne rečiau kaip kas ketvirtį kolegialiam Įstaigos valdymo organui pateikti, o šis įvertinti Įstaigos ketvirčio rizikos valdymo ataskaitą, į kurią turi būti įtrauktas rizikų žemėlapis, kuriame turi būti įvertintas Įstaigai būdingos rizikos poveikis (pvz., labai aukštas, aukštas, vidutinis, žemas, atsitiktinis ir pan.) ir tikimybė.

44. Rizikos valdymo pareigūnas turi kartą per metus kolegialiam Įstaigos valdymo organui pateikti, o šis įvertinti metinę rizikos valdymo ataskaitą. Į metinę rizikos valdymo ataskaitą turi būti įtrauktas bendras rizikos įvertinimas, įskaitant informaciją apie rizikas, su kuriomis Įstaiga susidūrė, įgyvendintas rizikos valdymo tobulinimo ir kitas rizikos valdymo priemones ir jų poveikį rizikos valdymui, siūlomas priemones rizikos valdymui tobulinti ir numatomą rizikos pokytį jas įgyvendinus.

45. Kolegialus Įstaigos valdymo organas, atsižvelgdamas į rizikos valdymo sistemos įvertinimo rezultatus, turi periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą per metus įvertinti, ar yra poreikis tobulinti rizikos valdymo sistemą Įstaigoje, ir nustatęs, kad rizikos valdymo sistemą reikia tobulinti, patvirtinti rizikos valdymo tobulinimo planą, kuriame turi būti nurodytos priemonės rizikos valdymui tobulinti, už šių priemonių įgyvendinimą atsakingi asmenys ir priemonių įgyvendinimo terminai, už šio plano vykdymo kontrolę ir rizikos pokyčio įvertinimą įgyvendinus priemones atsakingus asmenis.

PENKTASIS SKIRSNIS

SPECIALIEJI VIDAUS AUDITO REIKALAVIMAI

46. Vidaus audito funkciją įstaigoje vykdo Įstaigos darbuotojas – vidaus auditorius arba Įstaigos vidaus audito struktūrinis padalinys, arba kitas asmuo, kuriam Įstaiga perdavė vidaus audito funkcijos vykdymą (toliau – vidaus auditorius). Įstaiga negali perduoti vidaus audito funkcijos vykdyti audito įmonei, su kuria yra sudariusi sutartį dėl finansinių ataskaitų audito.

47. Įstaigos priežiūros organas turi patvirtinti vidaus audito nuostatus, kuriuose apibrėžiami vidaus audito veiklos tikslai, įgaliojimai ir funkcijos, vidaus audito organizavimo Įstaigoje principai, vidaus audito veiklos vieta Įstaigos valdymo ir organizacinėje struktūroje, įskaitant vidaus auditoriaus atsakomybę Įstaigos priežiūros organui, sąlygos vidaus auditoriaus nepriklausomumui ir objektyvumui Įstaigoje užtikrinti, vidaus auditoriaus atsiskaitymo Įstaigos priežiūros organui už vidaus audito funkcijos vykdymą tvarka, suteikti įgaliojimai naudotis Įstaigos informaciniais ir kitais ištekliais, reikalingais vidaus audito funkcijai vykdyti.

48. Vidaus audito procesas Įstaigoje turi apimti šiuos etapus

48.1. vidaus audito planavimą;

48.2. vidaus audito atlikimą (informacijos rinkimą, tikrinimą ir vertinimą);

48.3. vidaus audito rezultatų pateikimą;

48.4. vidaus audito metu nustatytų trūkumų šalinimo ir vidaus audito rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę.

49. Įstaigos priežiūros organas turi užtikrinti vidaus audito funkcijos vykdymo tęstinumą Įstaigoje.

50. Vidaus auditorius, atsižvelgdamas į vykdant vidaus audito funkciją atlikto Įstaigos veiklos sričių rizikos vertinimo rezultatus, turi sudaryti metinį vidaus audito planą.

51. Įstaigos priežiūros organas turi patvirtinti vidaus auditoriaus pateiktą metinį vidaus audito planą, taip pat metinio vidaus audito plano pakeitimą, jei reikalingas reikšmingas pakeitimas. Reikšmingu pakeitimu laikomas naujo vidaus audito įtraukimas į vidaus audito planą, taip pat jau suplanuoto vidaus audito atsisakymas. Įstaiga turi skirti pakankamai išteklių patvirtintam metiniam vidaus audito planui įgyvendinti.

52. Prieš atlikdamas atitinkamos veiklos srities vidaus auditą, vidaus auditorius turi parengti ir dokumentuoti konkretaus vidaus audito planą, apimantį šio audito tikslus, apimtį, trukmę ir reikalingus išteklius.

53. Atlikęs konkretų vidaus auditą, vidaus auditorius turi parengti vidaus audito ataskaitos projektą ir jį pateikti Įstaigos struktūrinių padalinių, kuriuose buvo atliktas vidaus auditas, pastaboms, o jas įvertinęs parengti galutinę audituotos srities vidaus audito ataskaitą.

54. Aprašo 53 punkte nurodytoje vidaus audito ataskaitoje turi būti nurodyti atlikto vidaus audito tikslai, audito pradžios ir pabaigos datos (pabaigos data laikoma galutinės audituotos srities vidaus audito ataskaitos pasirašymo data), tikrinimo objektas, tikrinamas laikotarpis, atlikti tikrinimo darbai, nustatyti faktai, rasti trūkumai, jų reikšmingumas, išvados ir rekomendacijos situacijai pagerinti ir trūkumams pašalinti. Vidaus audito ataskaita turi būti tiksli, aiški, objektyvi, konstruktyvi, išsami ir pateikta laiku, kad Įstaigos valdymo organas, atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus nustatytų trūkumų ir pateiktų rekomendacijų reikšmingumą, galėtų nedelsdamas imtis veiksmų trūkumams pašalinti ir rekomendacijoms įgyvendinti.

55. Įstaigos valdymo organas, atsižvelgdamas į vidaus audito metu nustatytus trūkumus ir vidaus auditoriaus pateiktas išvadas bei rekomendacijas, turi patvirtinti audituotos srities veiksmų planą, skirtą konkretaus vidaus audito nustatytiems trūkumams šalinti ir rekomendacijoms įgyvendinti (toliau – veiksmų planas), nurodydamas atsakinguosius asmenis, trūkumų šalinimo ir rekomendacijų įgyvendinimo terminus. Patvirtintas veiksmų planas pateikiamas vidaus auditoriui. Vidaus auditorius turi atlikti nustatytų trūkumų šalinimo ir pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo kontrolę ir radęs reikšmingų pažeidimų (veiksmų planas įgyvendinamas netinkamai, nesilaikoma jame nustatytų terminų ir pan.) apie tai nedelsdamas informuoti Įstaigos priežiūros organą ir valdymo organą, kurio kompetencijai priskirta tvirtinti veiksmų planą.

56. Vidaus auditorius ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Įstaigos priežiūros organui. Ataskaitoje turi būti nurodyta bent informacija apie atliktų auditų rezultatus, nustatytą svarbią riziką, apie Įstaigos vadovų, kitų vadovaujančių asmenų ar asmenų, atsakingų už kontrolės funkcijas, prisiimtą riziką, kuri gali būti nepriimtina Įstaigai, apie vidaus auditoriaus pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą, taip pat pateikia informaciją, ar pakanka vidaus auditui skirtų išteklių ir ar Įstaigos valdymo organai ir darbuotojai neribojo vidaus audito apimties, bei apibendrintą išvadą dėl Įstaigos valdymo, rizikos valdymo ir kitos vidaus kontrolės Įstaigoje veiksmingumo ir pastabas (pastebėjimus) dėl kriterijų (rodiklių), kuriais remdamasi Įstaiga vertina, ar įgyvendinti jos tikslai ir uždaviniai, tinkamumo.

57. Įstaigos priežiūros organas, atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus pateiktą informaciją, Įstaigos valdymo organų ir darbuotojų pateiktus paaiškinimus bei kitą informaciją, turi įvertinti, ar Įstaigos valdymo organas (-ai) arba darbuotojai neribojo vidaus audito apimties ir vidaus audito veiklai reikalingų išteklių, o nustatęs tokius ribojimus, nedelsdamas imtis priemonių jiems pašalinti.

58. Įstaigos priežiūros organas turi įvertinti Aprašo 56 punkte nurodytoje vidaus audito ataskaitoje pateiktą informaciją ir atsižvelgdamas į ją užtikrinti tinkamą savo funkcijų vykdymą Įstaigoje.

IV SKYRIUS

KLIENTŲ LĖŠŲ APSAUGOS REIKALAVIMAI

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI KLIENTŲ LĖŠŲ APSAUGOS IR JOS VIDAUS KONTROLĖS REIKALAVIMAI

59. Įstaiga turi nuolat galėti nedelsdama nustatyti tikslią saugotinų klientų lėšų sumą ir savo įsipareigojimus kiekvienam elektroninių pinigų turėtojui ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojui.

60. Įstaiga turi užtikrinti, kad saugotinos klientų lėšos yra apsaugotos bent vienu EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalyje ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu, visa saugotinų klientų lėšų suma yra apsaugota ir kad prireikus Įstaiga galės nedelsdama įvykdyti savo įsipareigojimus elektroninių pinigų turėtojams ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojams.

61. Įstaiga turi turėti vidaus dokumentus, nustatančius saugotinų klientų lėšų apsaugos procesą, tokių lėšų apskaitos ir vidaus kontrolės procedūras, atitinkančius Aprašo 17 ir 18 punktuose nustatytus reikalavimus. Šiuose dokumentuose taip pat turi būti nustatyta sandorių dėl elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos galiojimo stebėsenos ir kontrolės, kad būtų sudarytos sąlygos nenutrūkstamai apsaugai užtikrinti, tvarka, prieigos teisių prie atskirosios sąskaitos (kai taikoma) suteikimo tvarka ir funkcijos, kurias atliekantys asmenys gali gauti konkrečias prieigos prie atskirosios sąskaitos teises.

62. Jeigu Įstaiga pasirenka taikyti abu EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus saugotinų klientų lėšų apsaugos būdus, Aprašo 61 punkte nurodytuose vidaus dokumentuose turi būti aiškiai nustatyta, kokioms lėšoms arba kokiai lėšų daliai kuris būdas taikomas ir vidaus kontrolės procedūros tam užtikrinti.

63. Įstaiga Aprašo 61 punkte nurodytus vidaus dokumentus turi peržiūrėti ir savo nustatyta tvarka jų taikymo praktiką, nustatytų ir taikomų priemonių veiksmingumą ir pakankamumą įvertinti savo pasirinktu periodiškumu, taip pat keisdama organizacinę struktūrą, veiklą, Įstaigos taikomus lėšų apsaugos būdus ar keičiantis kitoms aplinkybėms, jei tai gali turėti reikšmingą poveikį saugotinų klientų lėšų apsaugos procesui, ir prireikus juos atnaujinti. Įstaiga turi paskirti už šią vidaus dokumentų peržiūrą ir jų reikalavimų taikymo įvertinimą atsakingus asmenis, o peržiūrą ir įvertinimą dokumentuoti.

64. Įstaiga, kuri pasirinko EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos būdą, vadovaudamasi šiomis įstatymų nuostatomis, privalo

64.1. pervesti šias lėšas į atskirąją sąskaitą ir (arba);

64.2. šiame Aprašo skyriuje nustatyta tvarka investuoti šias lėšas į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą.

65. Jeigu Įstaiga, pasirinkusi taikyti EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą saugotinų klientų lėšų apsaugos būdą, pasirinko dalį saugotinų klientų lėšų investuoti į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą, Aprašo 61 punkte nurodytuose dokumentuose turi būti aiškiai nustatyta didžiausia saugotinų klientų lėšų dalis, kurią Įstaiga gali investuoti, ir vidaus kontrolės procedūros tam užtikrinti.

66. Sutarčių dėl atskirosios sąskaitos, dėl lėšų, perduotų asmeniui, teikiančiam Įstaigai investicines paslaugas, vertybiniams popieriams už Įstaigos gautas elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas pirkti, sąskaitos ir dėl vertybinių popierių saugojimo sąskaitos atidarymo sąlygose turi būti nustatyta, kad atitinkama sąskaita skirta tik Įstaigai perduotų elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšoms arba tik vertybiniams popieriams, kurie buvo įsigyti už Įstaigos gautas elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, laikyti ir tvarkyti, kad šios lėšos išlieka jas perdavusių elektroninių paslaugų turėtojų ir mokėjimo paslaugų vartotojų nuosavybė ir kad į šias lėšas ir į šiuos vertybinius popierius negali būti nukreiptas išieškojimas pagal Įstaigos skolas, taip pat turi būti nustatytos sąlygos, kuriomis užtikrinamas Aprašo 73.2 papunktyje nustatytas sutarčių sąlygų dėl lėšų atskyrimo reikalavimo vykdymas. Jeigu sutarties sąlygose nėra šiame punkte nurodytų atitinkamų elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos nuostatų, Įstaiga, prieš pradėdama naudoti šią sąskaitą elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšoms apsaugoti, su atitinkamai centriniu banku, kredito įstaiga, asmeniu, teikiančiu investicines paslaugas, arba vertybinių popierių saugotoju turi sudaryti atskirą susitarimą arba gauti jų rašytinį patvirtinimą dėl šių sąlygų taikymo konkrečiai sąskaitai nuo atskiro susitarimo sudarymo arba patvirtinimo išdavimo dienos.

67. Įstaiga, įgyvendindama Aprašo 64.1 papunktyje nustatytą reikalavimą

67.1. gali gauti elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas į atskirąją sąskaitą arba kitą Įstaigos vardu atidarytą sąskaitą, skirtą tik elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų mokėjimo operacijoms vykdyti, (toliau – mokėjimų sąskaita) arba grynaisiais pinigais;

67.2. jeigu elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos buvo gautos į mokėjimų sąskaitą arba grynaisiais pinigais, privalo pervesti saugotinas klientų lėšas arba Įstaigos nuosavas lėšas, atitinkančias saugotinų klientų lėšų sumą, į atskirąją sąskaitą ne vėliau kaip kitos darbo dienos pabaigoje;

67.3. privalo užtikrinti, kad atskirojoje sąskaitoje bus laikomos tik elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos, išskyrus atvejus, nurodytus Aprašo 70 punkte;

67.4. privalo įsitikinti, kad nėra jokių priežasčių, dėl kurių kredito įstaiga, kurioje atidaryta atskiroji sąskaita, neįvykdys įsipareigojimų. Nurodytas vertinimas turi būti atliekamas kiekvienų vienų metų perspektyvai.

68. Įstaiga turi valdyti saugotinų klientų lėšų, laikomų kredito įstaigose atidarytose specialiosiose sąskaitose, koncentracijos riziką. Rekomenduojama Įstaigai turėti bent dvi specialiąsias sąskaitas, atidarytas skirtingose kredito įstaigose, ir vidaus dokumentuose nustatyti didžiausią vienoje kredito įstaigoje atidarytose specialiosiose sąskaitose galimų laikyti saugotinų klientų lėšų sumą. Nustatant šią sumą, Įstaigai rekomenduojama atsižvelgti į kredito įstaigos turto dydį.

69. Mokėjimų sąskaita ir sąskaita, atidaryta pagal indėlio, išskyrus neatšaukiamą terminuotąjį indėlį, sutartį, laikomos atskirosiomis sąskaitomis, jeigu jos atidarytos kredito įstaigoje arba centriniame banke, nurodytuose EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte, ir atitinka Aprašo 66 punkte nustatytus reikalavimus, o Įstaiga kredito įstaigos, kurioje atidaryta sąskaita, atžvilgiu vykdo Aprašo 67.4 papunktyje nustatytą reikalavimą. Jeigu sąskaita atidaryta pagal terminuotojo indėlio sutartį, Aprašo 67.4 papunktyje nurodytą vertinimą Įstaiga turi atlikti perspektyvai iki indėlio termino pabaigos.

70. Įstaiga gali atskirojoje sąskaitoje laikyti šias nuosavas lėšas

70.1. skirtas kredito įstaigos ar centrinio banko taikomiems įkainiams už atskirosios sąskaitos tvarkymo paslaugą sumokėti, bet tik tada, jeigu kredito įstaiga ar centrinis bankas, kuriuose atidaryta atskiroji sąskaita, nesudaro kitos galimybės sumokėti šiuos įkainius;

70.2. gautus iš elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų komisinius atlyginimus ir kitas įmokas už mokėjimo ir kitas glaudžiai su mokėjimo paslaugomis susijusias papildomas paslaugas. Įstaiga privalo pervesti šias lėšas į kitą Įstaigos vardu atidarytą sąskaitą vidaus dokumentuose nustatytu periodiškumu, kuris turi būti nustatytas atsižvelgiant į Įstaigos veiklos modelio ypatumus. Įstaiga privalo galėti bet kuriuo momentu nustatyti atskirojoje sąskaitoje esančių nuosavų lėšų sumą.

71. Įstaiga turi nuolat stebėti ir vertinti Aprašo 70 punkte nurodytų nuosavų lėšų sumą atskirojoje sąskaitoje.

72. Įstaiga turi nuolat taikyti vidaus kontrolės procedūras, skirtas elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos reikalavimams užtikrinti.

ANTRASIS SKIRSNIS

LĖŠŲ SUTIKRINIMAS

73. Lėšų sutikrinimas (toliau – sutikrinimas) turi būti sudėtinė vidaus kontrolės procedūrų, skirtų elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos reikalavimams užtikrinti, dalis. Atliekant sutikrinimą bent

73.1. palyginama dienos pabaigos atskirosios sąskaitos likučio suma su atitinkama saugotinų klientų lėšų suma (kai Įstaiga pasirenka EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos būdą, laikant šias lėšas atskirojoje sąskaitoje). Jeigu nustatoma, kad atskirojoje sąskaitoje esanti suma yra mažesnė už saugotinų klientų lėšų sumą, Įstaiga turi nedelsdama pervesti trūkstamą sumą į atskirąją sąskaitą. Jei nustatoma, kad atskirojoje sąskaitoje esanti suma yra didesnė už saugotinų klientų lėšų sumą, Įstaiga turi Įstaigos vidaus dokumentuose nustatyta tvarka sumažinti atskirojoje sąskaitoje laikomų lėšų perviršį;

73.2. palyginama saugaus, likvidaus ir mažos rizikos turto, į kurį buvo investuotos elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos, tikroji vertė arba amortizuota savikaina su į jį investuota elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų suma. Taip pat, kad būtų nustatyta atitiktis Aprašo 81 punkte nustatytam ir vadovaujantis Aprašo 65 punktu Įstaigos nustatytam didžiausios saugotinų klientų lėšų dalies, kurią Įstaiga gali investuoti, reikalavimams, sutikrinama, kokią visos saugotinų klientų lėšų sumos dalį sudaro į šį saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą investuota elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų suma (kai Įstaiga pasirenka EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos būdą, investuojant šias lėšas į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą). Jeigu nustatoma, kad saugaus, likvidaus ir mažos rizikos turto, į kurį buvo investuotos elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos, tikroji vertė arba amortizuota savikaina yra mažesnė už investuotą saugotinų klientų lėšų sumą, Įstaiga turi nedelsdama investuoti trūkstamą sumą į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą arba pervesti nuosavų lėšų sumą, atitinkančią trūkstamą sumą, į atskirąją sąskaitą. Įstaiga turi užtikrinti, kad tada, kai saugaus, likvidaus ir mažos rizikos turto, į kurį buvo investuotos elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos, tikroji vertė arba amortizuota savikaina sudaro didesnę sumą už investuotą elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų sumą, Įstaigos sudarytų sutarčių dėl vertybinių popierių saugojimo sąskaitos atidarymo sąlygose, Įstaigos didžiojoje knygoje ir kituose finansinės apskaitos registruose, apskaitos ir atskaitomybės bei kituose dokumentuose šių sumų skirtumas yra aiškiai įvardytas kaip Įstaigos turtas ir taip Įstaiga atskiria jį nuo elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų. Pardavus turtą, į kurį buvo investuotos elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos, elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos nedelsiant atskiriamos nuo Įstaigos nuosavų lėšų ir apsaugomos EPEPĮĮ ir (arba) MĮĮ bei Apraše nustatyta tvarka;

73.3. palyginamas draudimo išmokos, garantija ar laidavimu užtikrintas prievolių dydis su saugotinų klientų lėšų suma (kai Įstaiga pasirenka EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų apsaugos būdą). Jeigu nustatoma, kad šis dydis ar suma yra mažesni už saugotinų klientų lėšų sumą, Įstaiga turi nedelsdama trūkstamą sumą apsaugoti EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais būdais;

73.4. jeigu sutikrinimo metu nustatoma, kad apsaugota ne visa saugotinų klientų lėšų suma, Įstaiga vietoj atitinkamame Aprašo 73.1, 73.2 arba 73.3 papunktyje nustatytų veiksmų apsaugotos saugotinų klientų lėšų sumos trūkumui panaikinti gali nedelsdama vidaus dokumentuose nustatyta tvarka pritaikyti ir kitus EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalyje ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus būdus ir (arba) EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas priemonių rūšis (laikymą atskirojoje sąskaitoje ir (arba) investavimą į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą) ir taip užtikrinti, kad visa saugotinų klientų lėšų suma yra apsaugota;

73.5. Įstaiga, kai saugotinoms klientų lėšoms apsaugoti taiko kelis Aprašo 73.1–73.3 papunkčiuose nurodytus būdus ir (arba) priemonių rūšis, atlikdama sutikrinimą turi palyginti atitinkamas sumas su saugotinų klientų lėšų suma, kurią Įstaiga pasirinko apsaugoti tuo būdu ir ta priemonių rūšimi, ir užtikrinti, kad šiais būdais ir (arba) priemonėmis, taikomais kartu, apsaugos visą saugotinų klientų lėšų sumą.

74. Įstaiga nedelsdama turi nustatyti apsaugotos saugotinų klientų lėšų sumos trūkumo ir perviršio susidarymo priežastis.

75. Sutikrinimo atlikimo periodiškumas turi būti nustatytas Įstaigos vidaus dokumentuose. Kuo didesnė yra šių sumų nesutapimo rizika, tuo dažniau Įstaiga turi atlikti sutikrinimą. Sutikrinimas turi būti atliekamas bent

75.1. jei buvo atliekamos mokėjimo operacijos, – kiekvieną pirmą darbo dieną, einančią po dienos, kurią buvo atliekamos mokėjimo operacijos ir

75.2. jei Įstaiga sužinojo apie turto, į kurį buvo investuotos elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos, tikrosios vertės arba amortizuotos savikainos pokyčius, – ne vėliau kaip pirmą darbo dieną, einančią po tos dienos, kurią ji sužinojo apie šiuos pokyčius, o jei dėl jų gali būti pažeisti EPEPĮĮ, MĮĮ arba Apraše nustatyti klientų lėšų apsaugos reikalavimai, – nedelsiant tą pačią dieną. Jeigu elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos buvo investuotos, visais atvejais sutikrinimas negali būti atliekamas rečiau kaip kartą per mėnesį; ir

75.3. kitais atvejais, kai pasikeičia saugotinų klientų lėšų suma arba apsaugota saugotinų klientų lėšų suma, – ne vėliau kaip pirmą darbo dieną, skaičiuojant nuo pasikeitimo dienos, o jei dėl pasikeitimo gali būti pažeisti EPEPĮĮ, MĮĮ arba Apraše nustatyti klientų lėšų apsaugos reikalavimai, – nedelsiant (tą pačią darbo dieną).

76. Atliktas sutikrinimas turi būti dokumentuotas.

TREČIASIS SKIRSNIS

SPECIALIEJI REIKALAVIMAI DĖL TARPININKŲ

77. Įstaiga, kuri mokėjimo paslaugas teikia per tarpininką, turi

77.1. užtikrinti, kad tarpininkas turi dokumentuotas mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų, šio tarpininko gautų Įstaigai per jį teikiant mokėjimo paslaugas, atskyrimo procedūras, atitinkančias mutatis mutandis bent Aprašo 18 punkte nustatytus reikalavimus;

77.2. turėti nustatytas ir taikyti informacijos apsikeitimo ir vidaus kontrolės, įskaitant tarpininkų veiklos patikrinimų, procedūras, skirtas įsitikinti, kad kiekvienas tarpininkas tinkamai atskiria mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, šio tarpininko gautas Įstaigai per jį teikiant mokėjimo paslaugas.

78. Įstaiga, kuri mokėjimo paslaugas teikia per tarpininką, turi užtikrinti, kad lėšos, kurias gavo Įstaigos tarpininkas ir kurias kitos darbo dienos pabaigoje tarpininkas dar turi ir dar neperdavė gavėjui arba kitam mokėjimo paslaugų teikėjui, laikomos Įstaigos vardu atidarytoje atskirojoje sąskaitoje. Įstaiga privalo nedelsdama į atskirąją sąskaitą pervesti nuosavų lėšų, atitinkančių saugotinų klientų lėšų, gautų per Įstaigos tarpininką, sumą, jeigu tarpininkas šių lėšų dar nėra pervedęs. Šiame punkte nustatytas reikalavimas netaikomas, jeigu Įstaiga elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšas, gautas per Įstaigos tarpininką, yra apsaugojusi kitu EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalyje ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytu būdu ir (arba) nustatytos rūšies priemonėmis ir Įstaiga nuolat iš savo tarpininko gauna išsamią ir tikslią informaciją bei taiko kontrolės procedūras, kuriomis nuolat užtikrina, kad saugotinos klientų lėšos yra tinkamai apsaugotos.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

INVESTAVIMAS Į SAUGŲ, LIKVIDŲ IR MAŽOS RIZIKOS TURTĄ

79. Įstaiga saugiam, likvidžiam ir mažos rizikos turtui saugotinų klientų lėšų apsaugos tikslu gali priskirti tik

79.1. turtą, kuris atitinka 2014 m. spalio 10 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 2015/61, kuriuo dėl kredito įstaigoms taikomo padengimo likvidžiuoju turtu reikalavimo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013, su visais pakeitimais, (toliau – Deleguotasis reglamentas) 7 straipsnyje nurodytus bendruosius reikalavimus, 8 straipsnyje nurodytus veiklos reikalavimus ir priklauso vienai iš šių finansinio turto kategorijų

79.1.1. 1 lygio likvidžiojo turto, kuriam pagal Deleguotąjį reglamentą taikomas 0 procentų vertės mažinimas;

79.1.2. 1 lygio likvidžiajam turtui priskiriamų itin aukštos kokybės padengtų obligacijų pozicijų, atitinkančių visus Deleguotojo reglamento 10 straipsnio 1 dalies f punkte nurodytus reikalavimus, – iki 35 procentų elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšų. Nustatytas santykis turi būti vykdomas kiekvieno kalendorinių metų ketvirčio paskutinę dieną ir apskaičiuojamas kaip santykių paskutinėmis šio ir ankstesnio ketvirčio kiekvieno mėnesio dienomis vidurkis;

79.1.3. 2 A lygio likvidžiojo turto, kuriam pagal Deleguotąjį reglamentą taikomas 15 procentų vertės mažinimas, – iki 20 procentų saugotinos klientų lėšų sumos. Nustatytas santykis turi būti vykdomas kiekvieno kalendorinių metų ketvirčio paskutinę dieną. Šis santykis apskaičiuojamas kaip santykių paskutinėmis šio ir ankstesnio ketvirčio kiekvieno mėnesio dienomis vidurkis.

79.2. suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto, atitinkančio 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012, su visais pakeitimais, 132 straipsnio 3 dalies reikalavimus ir investuojančio tik į Aprašo 79.1 papunktyje nurodytą turtą, atpirkimo sandorius, atitinkančius 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/1131 dėl pinigų rinkos fondų, su visais pakeitimais, 14 straipsnio reikalavimus, ir Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo 79 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytus indėlius, investicinius vienetus. Kai šiame papunktyje nurodytas suderintasis kolektyvinio investavimo subjektas didesnę nei 0,5 proc. dalį turto investuoja į kitą nei Aprašo 79.1 papunktyje nurodytą turtą, saugiam, likvidžiam ir mažos rizikos turtui priskiriama tik ta investicijų dalis, kuri atitinka Aprašo 79.1 papunkčio reikalavimus;

79.3. skolos vertybinius popierius, suderintojo kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus, kurie neatitinka Aprašo 79.1 ir 79.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų, jeigu jie buvo įsigyti iki 2025 m. gruodžio 31 d. ir atitiko įsigijimo metu galiojusius Apraše nustatytus saugaus, likvidaus ir mažos rizikos turto reikalavimus.

80. Investicijų į Aprašo 79.1 papunktyje nurodytas priemones ir 79.2 papunktyje nurodytų kolektyvinių investavimo subjektų turtą sudarančias priemones svertinis vidutinis terminas iki išpirkimo dienos negali būti ilgesnis kaip treji metai.

81. Įstaiga negali investuoti daugiau kaip 70 procentų visos saugotinų klientų lėšų sumos. Šis santykis turi būti vykdomas kiekvieno kalendorinių metų ketvirčio paskutinę dieną ir apskaičiuojamas kaip investuotų lėšų ir saugotinų klientų lėšų santykių paskutinėmis šio ir ankstesnio ketvirčio kiekvieno mėnesio dienomis vidurkis.

82. Investicijoms į Aprašo 79.1–79.3 papunkčiuose nurodytą turtą taikomi šie koncentracijos apribojimai vienam emitentui arba glaudžiai susijusiems emitentams

82.1. ne daugiau kaip 35 procentai nuo didžiausios leidžiamos pagal Aprašo 81 punktą investicijų į Aprašo 79.1–79.3 papunkčiuose nurodytą turtą sumos, kai vertybiniams popieriams ar pinigų rinkos priemonėms taikomas 0 procentų vertės sumažėjimas pagal Deleguotąjį reglamentą;

82.2. ne daugiau kaip 10 procentų nuo didžiausios leidžiamos pagal Aprašo 81 punktą investicijų į Aprašo 79.1–79.3 papunkčiuose nurodytą turtą sumos Aprašo 79.1.2 papunktyje nurodyto turto emitento atveju;

82.3. ne daugiau kaip 10 procentų nuo didžiausios leidžiamos pagal Aprašo 81 punktą investicijų į Aprašo 79.1–79.3 papunkčiuose nurodytą turtą sumos Aprašo 79.1.3 papunktyje nurodyto turto emitento atveju.

83. Įstaiga turi užtikrinti, kad elektroninių pinigų turėtojų ir (arba) mokėjimo paslaugų vartotojų lėšos, investuotos į Aprašo 79.1–79.3 papunkčiuose nurodytą finansinį turtą, yra laikomos leidimą veiklai turinčio vertybinių popierių saugotojo atskirojoje sąskaitoje, kuriai mutatis mutandis taikomi EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte, Aprašo 66 punkte ir 67.3 papunktyje nustatyti atskirosios sąskaitos reikalavimai.

84. Įstaigoje, kuri pasirinko taikyti EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą saugotinų klientų lėšų apsaugos būdą dalį saugotinų klientų lėšų investuojant į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą, turi būti kolegialaus valdymo organo patvirtinta investavimo politika, kurioje turi būti nustatyta bent

84.1. siekiamas viso investicijų portfelio saugumo ir likvidumo lygis, paaiškinant, kaip jis bus pasiektas;

84.2. dėl saugotinų klientų lėšų investavimo kylanti rizika ir taikytinos rizikos mažinimo priemonės;

84.3. investicijų į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą limitai pagal valiutas ir kitos prisiimamos užsienio valiutos kurso rizikos valdymo priemonės;

84.4. likvidumo poreikiai per trumpalaikį ir vidutinės trukmės laikotarpį, jų stebėsena ir tinkama likvidumo atsarga, kuri būtų panaudota esant likvidžiųjų lėšų trūkumui;

84.5. sprendimų dėl vertybinių popierių portfelio sudarymo priėmimo procesas;

84.6. vidaus kontrolės procedūros, kuriomis užtikrinamas investavimo rizikos valdymo ir kontrolės funkcijų atskyrimas;

84.7. testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ir scenarijų testavimo (angl. scenario test) metodika ir dažnumas;

84.8. valdymo organų informavimo apie įsigytų vertybinių popierių kainų, likvidumo pokyčius, nustatytų limitų laikymąsi, testavimo rezultatus ir kitas reikšmingas su investicijomis susijusias aplinkybes procesas.

85. Įstaiga, kuri pasirinko taikyti EPEPĮĮ 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir (arba) MĮĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą saugotinų klientų lėšų apsaugos būdą dalį saugotinų klientų lėšų investuojant į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą, gali naudoti išvestines finansines priemones investicijų portfelio rizikai valdyti, savo sąskaita vykdydama išvestinių finansinių priemonių sandorius ir prisiimdama dėl jų kylančią riziką. Naudodama išvestines finansines priemones, Įstaiga turi

85.1. investavimo politikoje nustatyti ir įdiegti išvestinių finansinių priemonių rezultatų stebėjimo procedūras;

85.2. įvertinti, ar naudojant išvestines finansines priemones yra gerinama viso investicijų portfelio kokybė ir likvidumas, ar nedaromas reikšmingas neigiamas poveikis nė vienam iš šių kriterijų;

85.3. dokumentuoti pagrindines priežastis, dėl kurių buvo pasirinkta išvestinė priemonė, ir rizikos perdavimo veiksmingumo įvertinimą.

______________

Priedo pakeitimai

Nr. 03-106, 2020-07-23, paskelbta TAR 2020-07-27, i. k. 2020-16427

Nr. 03-33, 2025-03-06, paskelbta TAR 2025-03-07, i. k. 2025-03919

Pakeitimai

1.

Lietuvos banko valdyba, Nutarimas

Nr. 03-45, 2012-02-23, Žin., 2012, Nr. 28-1285 (2012-03-06), i. k. 112505ANUTA00003-45

Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 "Dėl Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų mokėjimo įstaigoms" pakeitimo

2.

Lietuvos bankas, Nutarimas

Nr. 03-224, 2014-10-30, paskelbta TAR 2014-11-04, i. k. 2014-15675

Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo

3.

Lietuvos bankas, Nutarimas

Nr. 03-260, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-21, i. k. 2018-21264

Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo

4.

Lietuvos bankas, Nutarimas

Nr. 03-106, 2020-07-23, paskelbta TAR 2020-07-27, i. k. 2020-16427

Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“ pakeitimo

5.

Lietuvos bankas, Nutarimas

Nr. 03-33, 2025-03-06, paskelbta TAR 2025-03-07, i. k. 2025-03919

Dėl Lietuvos banko valdybos 2009 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 247 „Dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo