LT
DĖL valstybinės saugaus eismo automobilių
Statutory Text (1 Articles)
Neoficialus nutarimo
tekstas
Nutarimas skelbtas: Žin.,
2005, Nr. 84-3117
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL valstybinės saugaus eismo automobilių
keliais
2005–2010 metų programos patvirtinimo
2005 m. liepos 8 d. Nr. 759
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo
automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2002, Nr.
123-5543) 5
straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria
Patvirtinti Valstybinę saugaus eismo automobilių
keliais 2005–2010 metų programą (pridedama).
Finansų ministras,
pavaduojantis Ministrą Pirmininką Zigmantas
Balčytis
Susisiekimo ministras Petras
Čėsna
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759
valstybinė saugaus eismo
automobilių keliais 2005–2010 metų programa
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais
2005–2010 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – sudaryti
kryptingo ir ilgalaikio saugaus eismo gerinimo sąlygas, numatyti ir įgyvendinti
atitinkamas priemones, padėsiančias sumažinti avaringumą keliuose, kad eismo
sauga keliuose būtų pasiekta ne mažinant žmonių judėjimo laisvę, bet padarant
ją saugesnę. Šia Programa taip pat siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos tikslą
– iki 2010 metų sumažinti per pusę žuvusiųjų per kelių eismo įvykius.
2. Teisinį šios Programos pagrindą sudaro Lietuvos
Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2883).
3. Ši Programa parengta vadovaujantis Europos
Bendrijos komunikatu „Dvigubas aukų skaičiaus sumažinimas Europos Sąjungos kelių
eismo įvykiuose – bendra pareiga“ (2003 m. birželio 2 d., COM (2003) 311,
galutinis), kuriame suformuluota veiklos strategija padės įgyvendinti Europos
Sąjungos užsibrėžtą tikslą – iki 2010 metų per pusę sumažinti žuvusiųjų per
eismo įvykius.
4. Šios Programos vykdymo pradžia – 2005 metai,
pabaiga – 2010 metai.
5. Šios institucijų Programos vykdytojai – Susisiekimo
ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija,
Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinė kelių transporto inspekcija
prie Susisiekimo ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų
ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus
reikalų ministerijos, apskričių viršininkai, savivaldybės, kitos valstybės
valdymo institucijos, mokslo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.
6. Šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartojamas
sąvokas.
II. SAUGAUS EISMO būklė
LIETUVOJE
7. Lietuvoje 2002–2004 metais eismo įvykiuose žuvo
2155 asmenys (229 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės), iš jų: 717 – pėsčiųjų,
639 – vairuotojai, 504 – keleiviai, 266 – dviratininkai ir dar 22585 (3097 –
dėl neblaivių vairuotojų kaltės) buvo sužeisti.
8. Kiekvienais metais užregistruojama apie 6 tūkst.
eismo įvykių, kuriuose žūva ar būna sužalojami žmonės. Dar daugiau eismo
įvykių, kai apgadinamos kelių transporto priemonės, transporto infrastruktūros
objektai, padaroma žalos aplinkai.
9. Kadangi eismo intensyvumas 2002–2004 metais
vidutiniškai didėjo 3,8 procento per metus, o žuvusiųjų, tenkančių 1000
transporto priemonių, 2002 metais buvo 0,47, 2003 metais – 0,45, 2004
metais – 0,46, galima teigti, kad avaringumas šalyje pastaruoju metu
stabilizavosi.
10. Analizuojant 2002–2004 metų eismo įvykius pagal
rūšis, nustatyta, kad keliuose dažniausi užvažiavimai ant pėsčiųjų
(vidutiniškai 35,5 procento visų eismo įvykių), transporto priemonių
susidūrimai (26,5 procento), užvažiavimai ant dviratininkų (11,7 procento),
užvažiavimai ant kliūties (11,3 procento), apvirtimai (10,9 procento), kiti
eismo įvykiai (4,1 procento).
11. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos
valstybėmis, žūva labai daug pėsčiųjų ir dviratininkų (apie 50 procentų visų
žuvusių eismo dalyvių). Analizuojant eismo įvykių statistiką, nustatyta, kad
apie 67,7 procento visų įskaitinių eismo įvykių kaltininkai – transporto
priemonių vairuotojai ir tik apie 20 procentų – pėstieji.
12. Eismo įvykių nuostoliai šalies ūkiui per metus –
apie 1,5 mlrd. litų (Transporto ir kelių tyrimo institutas, 2000), t.y. apie 3
procentai bendrojo vidaus produkto (o kitose Europos valstybėse šie nuostoliai
– 1–2 procentai bendrojo vidaus produkto).
III. EISMO ĮVYKIŲ PRIEŽASTYS IR VEIKSMAI, GERINANTYS
SAUGAUS EISMO būklę
13. Šalyje iki šiol pasigendama racionalios saugaus
eismo sistemos struktūros, kuri užtikrintų visų grandžių veiklos nuoseklumą ir
tarpusavio sąveiką. Eismo priežiūra ir kontrolė – epizodiškos, todėl vis
dažniau vairuojama apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, vis mažiau
vairuotojų ir keleivių naudojasi saugos diržais, vaikai vežami ne specialiose
saugos kėdutėse, dažnai viršijamas greitis.
14. Saugaus eismo būklės gerinimui per mažai dėmesio
ir lėšų skiria savivaldybės ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių
savininkų ir vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo biuras. Miestų ir rajonų
saugaus eismo komisijos (ten, kur jos sudarytos) dažniausiai dirba tik
formaliai, arba jų veikla tik nedaug prisideda prie esamos būklės gerinimo.
15. Pastarųjų metų eismo įvykių statistikos analizė
rodo, kad apie 87 procentai eismo įvykių Lietuvoje įvyksta dėl žmogaus (eismo
dalyvio) kaltės. Taigi į saugaus eismo užtikrinimo procesą numatoma plačiau įtraukti
visuomenę, kadangi kiekvienas visuomenės narys yra kelių eismo dalyvis ir nuo
jo veiksmų priklauso saugaus eismo būklė šalyje.
16. Daugiau dėmesio bus skirta šalies eismo dalyvių
eismo kultūrai. Vairuotojai ir pėstieji ne tik nejaučia pagarbos vieni kitiems,
bet labai dažnai pažeidžia ir Kelių eismo taisykles. Prasta eismo dalyvių
kultūra ir drausmė, Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepaisymas, visuomenės
nedalyvavimas sprendžiant saugaus eismo problemas didina avaringumą šalyje.
17. Eismo įvykių, kurių padariniai skaudūs, daugėja ir
dėl to, kad nesinaudojama saugos diržais. Šalies keliuose 2002–2004 metais žuvo
639 vairuotojai ir 504 keleiviai (53 procentai visų žuvusiųjų), taigi
galima teigti, kad didžiuma jų nesinaudojo saugos diržais. Ypač daug dėmesio
numatoma skirti galinėse sėdynėse sėdinčių keleivių ir vaikų saugumui. Bus
siekiama, kad automobiliu vežami vaikai būtų segami saugos diržais.
18. Eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2003
metais pavyko sumažinti 15 procentų, palyginti su 2002 metais, tačiau 2004
metų statistika rodo, kad vis daugiau vairuotojų vairuoja transporto priemones
apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų (13,8 procento daugiau nei
2003 metais). Reguliarus vairuotojų tikrinimas alkotesteriais – vienas iš avaringumo
mažinimo būdų, taigi alkotesteriai bus naudojami kur kas plačiau (vairuotojų
kontrolės akcijos).
19. Vis didesnį nerimą kelia eismo įvykiai dėl
narkotikų ir kai kurių medikamentų vartojimo. Tik specialiai apmokyti
pareigūnai gali atpažinti vairuotojus, apsvaigusius nuo narkotinių medžiagų.
20. Nemažai eismo nelaimių įvyksta dėl to, kad eismo
dalyviai stokoja žinių, praktinių įgūdžių, nesugeba tinkamai vertinti
konkrečios eismo situacijos ir kelio sąlygų. Vairuotojų rengimo ir
kvalifikacijos kėlimo procese dar daug spragų: nereglamentuota vairuotojų
rengimo kontrolė, ir dėl to vairavimo mokyklose būsimi vairuotojai paprastai
mokomi ne saugiai dalyvauti eisme, o tik tam, kad išlaikytų egzaminą. Pašalinus
šiuos trūkumus, pagerės jaunų vairuotojų rengimas.
21. Siekiant apsaugoti pėsčiuosius ir dviratininkus,
bus rengiamos įspėjamosios akcijos, atliekama pėsčiųjų perėjų apžiūra, taikomos
naujovės ir gerinamas matomumas perėjose.
22. Neefektyvi kontrolė keliuose leidžia vairuotojams
nepaisyti darbo ir poilsio režimo, viršyti greitį ir daryti kitus pažeidimus,
keliančius pavojų ne tik patiems pažeidėjams, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Tik sugriežtinus vairuotojų darbo ir poilsio taisykles ir apmokius policijos
pareigūnus kontroliuoti darbo ir poilsio režimą kelyje, bus išvengta eismo
įvykių dėl nuovargio.
23. Magistraliniuose ir krašto keliuose, miestų
gatvėse nėra automatinių greičio matavimo prietaisų, kurie drausmintų greičio
mėgėjus. Nepakankamas kontroliuojančiųjų institucijų aprūpinimas šiuolaikinėmis
eismo kontrolės priemonėmis (greičio matavimo prietaisais, automobiliais su
kompiuterių įranga ir kitais) sudaro sąlygas didėti avaringumui.
24. Eismo saugumo propagandos stoka – dažna eismo
įvykių priežastis. Daugybė žmonių dėl eismo sąlygų kaitos ir didėjančio eismo
intensyvumo psichologiškai nepasirengę būti šiuolaikinio eismo dalyviais.
25. Mokomoji medžiaga apie Kelių eismo taisykles bus
tobulinama ir pristatoma vaikams ir paaugliams visose mokyklose, nes
pagrindiniai saugaus eismo principai suvokiami jau vaikystėje. Eismo kultūros
turi būti mokoma nuo pat mažens. Tėvai labiau turi saugoti savo vaikus nuo
eismo nelaimių.
26. Eismo įvykių sumažėtų, jeigu būtų geresni keliai.
Jeigu būtų tvarkomi keliai, (statomi šoniniai atitvarai, stiprinami
kelkraščiai), eismo dalyvis, padaręs klaidą ar nesilaikantis Kelių eismo
taisyklių dėl žinių ar gebėjimų stokos, nebūtinai žūtų ar sunkiai susižalotų.
27. Šalies automobilių kelių tinklas gerai išplėtotas,
tačiau dar daug yra avaringų ruožų („juodųjų dėmių“), palyginti platus
žvyrkelių tinklas, ne visuose keliuose pakanka saugų eismą užtikrinančių
priemonių. Kaimų teritorijoms ir užmiesčio keliams, kur važiuojama dideliu
greičiu, tenka 75–80 procentų visų žuvusiųjų. Siekiant užtikrinti ilgalaikį
eismo dalyvių saugumą, bus tiriami avaringi ruožai, privalomai tikrinami visi
statomi ir rekonstruojami kelių objektai (atliekamas auditas).
28. Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama eismo įvykių
miestuose analizei. Miestuose, kur dideli transporto priemonių ir pėsčiųjų
srautai, įvyksta apie pusė visų įskaitinių eismo įvykių. Tiesa, miestuose
važiuojama lėčiau, todėl eismo įvykių padariniai ne tokie skaudūs. Statistika
teigia, kad netinkamas greitis – pagrindinė eismo įvykių priežastis.
Tarptautiniai tyrimai rodo, kad sumažinus leistiną greitį vienu kilometru per
valandą mirtingumas gali sumažėti 3 procentais. Bus siekiama, kad gyvenamosios
zonos saugumo lygis būtų nustatomas bendruomenės susirinkimuose kartu su
valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.
29. Nauji automobiliai turi atitikti minimalius saugos
lygius, kurie nustatyti siekiant išvengti avarijų ir užtikrinti apsaugą nuo
sužalojimo. Transporto priemonių pasyviojo ir aktyviojo saugumo gerinimas turi
būti tiesiogiai susijęs su šalies automobilių parko atnaujinimu. Technologinė
pažanga ir toliau pastebimai gerina automobilių keleivių ir vairuotojų apsaugą.
Įgyvendinant Europos naujų automobilių tikrinimo programą (EuroNCAP), tikrinama
populiariausių kategorijų naujų automobilių sauga pagal suderintus bandymų
protokolus. Patikrinimai atliekami sąlygomis, būdingomis eismo įvykiams, per
kuriuos sunkiai sužalojami automobilių keleiviai ar vairuotojai. Nustatyta, kad
penkias žvaigždutes gavę automobiliai pasižymi 36 procentais mažesne mirtinų
eismo įvykių rizika nei tie automobiliai, kurie sukurti taip, kad tiesiog
atitiktų esamą standartą. Taigi naują automobilį įsigyjantiems asmenims reikia
objektyvios informacijos apie jo saugumą, nes tokia informacija gali skatinti
įsigyti saugesnį automobilį.
30. Vis dažniau naujos informacinės technologijos
diegiamos ir automobiliuose. Labai nebrangi, tačiau veiksminga priemonė,
skatinanti naudotis saugos diržais, – montuojamos automobiliuose garso arba
vaizdo sistemos, primenančios apie saugos diržus. Bus siekiama, kad į Lietuvą
importuojamuose naujuose automobiliuose būtų montuojamos tokios sistemos.
31. Siekiant švelninti sunkvežimių ir lengvųjų
automobilių susidūrimo padarinius, bus parengti reikalavimai sunkiasvorių
transporto priemonių galinei daliai. Remiantis Europos Sąjungos standartu Nr.
104 (E/ECE/324), bus privalomas sunkvežimių kontūrinis žymėjimas. Pagerėjęs
automobilių matomumas tamsiuoju paros metu padės sumažinti eismo įvykių.
32. Nors eismo įvykiai yra atsitiktiniai, tačiau
būtina suvokti ir valdyti jų priežastis, aplinkybes ir padarinius, kad būtų
užkirstas jiems kelias arba bent sušvelninti padariniai. Vienas iš svarbiausių
saugaus eismo sistemos kūrimo žingsnių – eismo įvykių duomenų bazės sukūrimas.
IV. Programos tikslaI IR
UŽDAVINIAI
33. Šios Programos strateginis tikslas – siekti iki
2010 metų perpus sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose, palyginti su 2004 metais.
34. Šios Programos tikslai – siekti
34.1. iki 2008 metų 25 procentais sumažinti žuvusiųjų
keliuose;
34.2. iki 2008 metų 10 procentų sumažinti
nukentėjusiųjų per eismo įvykius;
34.3. iki 2010 metų 20 procentų sumažinti
nukentėjusiųjų per eismo įvykius.
35. Nustatomi šie uždaviniai Programos tikslams
įgyvendinti
35.1. susiję su žmogaus (eismo dalyvio) elgsena
35.1.1. iki 2010 metų padidinti saugos diržų, vaikiškų
specialių saugos lopšių ir saugos kėdučių naudojimą;
35.1.2. sumažinti apsvaigusių nuo alkoholio,
narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų,
vairuojančių transporto priemones;
35.1.3. sugriežtinti važiavimo greičio kontrolę;
35.1.4. pagerinti vairuotojų mokymą ir egzaminavimą;
35.1.5. pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą;
35.1.6. sustiprinti vairuotojų darbo ir poilsio režimo
kontrolę;
35.1.7. gerinti eismo kultūrą ir eismo dalyvių
švietimą;
35.1.8. gerinti eismo kontrolės, medicinos pagalbos ir
gelbėjimo tarnybų darbą;
35.2. susiję su kelių infrastruktūra
35.2.1. šalinti eismo įvykių priežastis avaringuose
miestų ir valstybinės reikšmės kelių ruožuose;
35.2.2. sukurti kelių eismo saugos auditą;
35.3. susiję su transporto priemonių saugumo gerinimu
35.3.1. gerinti sunkiasvorių transporto priemonių
matomumą tamsiuoju paros metu;
35.3.2. gerinti transporto priemonių saugumą;
35.4. susiję su įstatymų bazės tobulinimu
35.4.1. tobulinti saugaus eismo teisinę bazę;
35.4.2. parengti mokslinę studiją, skirtą
institucijai, koordinuojančiai saugų eismą, įsteigti.
V. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO
KRITERIJAI
36. Ši Programa vertinama periodiškai po kiekvienų jos
įgyvendinimo metų ir galutinai – ją pabaigus. Kiekviena šią Programą vykdanti
institucija atsiskaito Saugaus eismo komisijai. Vertinant šią Programą kokybės
ir kiekybės požiūriais, analizuojama
36.1. šios Programos uždavinių pasiekimo laipsnis;
36.2. eismo įvykių statistika;
36.3. šios Programos tikslų svarba tolesniame etape
(ar ją pabaigus), naujų priemonių jiems pasiekti įtraukimo į šią Programą
poreikis;
36.4. šios Programos sąsajos su kitomis nacionalinėmis
programomis;
36.5. šią Programą vykdančių institucijų
bendradarbiavimo veiksmingumas;
36.6. lėšų, skirtų šios Programos priemonėms
įgyvendinti, naudojimo efektyvumas.
37. Nustatomi šios Programos uždavinių įgyvendinimo
vertinimo kriterijai
37.1. kiek ir kokių teisės aktų, reglamentuojančių
saugų eismą, transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų kvalifikacijos
kėlimą, ir jų pakeitimo projektų parengta ir įgyvendinta;
37.2. kiek surengta saugaus eismo kampanijų ir kiek
jose dalyvavo eismo dalyvių;
37.3. kiek pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių saugaus
eismo srityje, kelia kvalifikaciją (bendras skaičius);
37.4. kiek sumažėjo žuvusiųjų ir sužeistųjų dėl saugos
diržų naudojimo, greičio viršijimo ir neblaivių vairuotojų;
37.5. kiek sumažėjo žuvusiųjų ir sužeistųjų miestuose
ir valstybinės reikšmės keliuose;
37.6. kiek nutiesta dviračių ir pėsčiųjų takų, įrengta
pėsčiųjų perėjų;
37.7. kiek atskleista darbo ir poilsio režimo
pažeidimų;
37.8. kiek nustatyta neblaivių vairuotojų, saugos
diržų naudojimo ir greičio viršijimo pažeidimų atvejų;
37.9. kiek parengta ir išleista saugaus eismo programų
I–VIII klasių mokiniams;
37.10. kiek parengta ir įgyvendinta avaringų ruožų
likvidavimo projektų;
37.11. kiek atlikta kelių eismo saugos auditų;
37.12. kaip pakito materialinė techninė bazė saugaus
eismo požiūriu (kiek įsigyta įrangos, transporto priemonių, kompiuterių ir
kitko);
37.13. kaip pakito visuomenės informuotumas apie
saugaus eismo būklę šalies keliuose.
VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
38. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos
valstybės biudžeto, Valstybės investicijų programos ir Kelių priežiūros ir
plėtros programos lėšų, skirtų saugaus eismo užtikrinimo programoms ir jų
priemonėms vykdyti, bevariklio transporto trasoms įrengti ir prižiūrėti, o
esant galimybei – ir iš tam skirtų Europos Sąjungos paramos lėšų arba kitų
teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.
Lėšų poreikis numatytas šios Programos priede.
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS
39. Ši Programa įgyvendinama pagal priede numatytas
jos įgyvendinimo priemones.
40.
Už šios Programos koordinavimą
atsakinga Saugaus eismo komisija.
41.
Šios Programos vykdymą organizuoja
Susisiekimo ministerija, kuri atsakinga už šios Programos kompleksinį
įgyvendinimą ir institucijų bendradarbiavimą.
42. Šios Programos atsakingi vykdytojai kiekvienų
metų pradžioje turi sudaryti ir patvirtinti planus, kuriuose būtų nurodyta,
kaip bus įgyvendinamos joje numatytos priemonės, ir pateikti šiuos planus
Susisiekimo ministerijai, kuri teikia Saugaus eismo komisijai minėtųjų planų
apibendrintas išvadas ir pasiūlymus.
43. Šios Programos
atsakingi vykdytojai kas pusmetį turi teikti šios Programos vykdymo ataskaitas
Susisiekimo ministerijai, kuri teikia Saugaus eismo komisijai minėtųjų
ataskaitų apibendrintas išvadas ir pasiūlymus.
44. Tam tikriems šios Programos įgyvendinimo
klausimams spręsti gali būti sudaromos darbo grupės.
––––––––––––––––
Valstybinės saugaus eismo
automobilių keliais
2005–2010 metų programos
priedas
VALSTYBINĖS
SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS 2005–2010 METŲ PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Uždavinys
Priemonės pavadinimas
Įvykdymo terminas
Atsakinga institucija
Lėšų poreikis (tūkst. litų)
Laukiami rezultatai
2005 metais
2006 metais
2007 metais
2008 metais
2009 metais
2010 metais
iš viso išlaidų
1. Padidinti saugos diržų,
vaikiškų specialių saugos lopšių ir saugos kėdučių naudojimą
1.1. Stiprinti saugos
diržų, šalmų ir vaikiškų saugos kėdučių naudojimo kontrolę
1.1.1. nuolat vykdyti
saugos diržų, šalmų ir vaikiškų saugos kėdučių naudojimo kontrolę, rinkti ir
kartą per mėnesį teikti Saugaus eismo komisijai informaciją
2006–2010 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
100
100
100
100
100
500
padidės saugos diržų,
vaikiškų specialių saugos lopšių ir saugos kėdučių naudojimas
1.2. Sumažinti žuvusių
vairuotojų ir keleivių, skirti ypač daug dėmesio vaikų saugumo priemonėms
automobilyje
1.2.1. rengti ilgalaikes
informacines saugaus eismo kampanijas, skatinančias naudotis saugos diržais,
parengti ir išleisti informacinius leidinius apie vaikų saugumo priemones
automobilyje
2005–2010 metai
Susisiekimo ministerija
700*
750*
795*
820*
845*
850*
4760*
2. Sumažinti apsvaigusių
nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių
medžiagų asmenų, vairuojančių transporto priemones
2.1. Mažinti neblaivių ir
nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių vairuotojų
2.1.1. apmokyti policijos
pareigūnus atpažinti nuo narkotinių medžiagų apsvaigusius vairuotojus
2006–2010 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
15
15
15
15
15
75
policijos pareigūnai,
personalas geriau atpažins vairuotojus, apsvaigusius nuo narkotinių medžiagų
2.1.2. rengti ilgalaikes
saugaus eismo kampanijas prieš neblaivius ir nuo narkotikų apsvaigusius
vairuotojus, skatinti visuomenės nepakantumą tokiems vairuotojams
2005–2010 metai
Susisiekimo ministerija
550*
620*
640*
660*
680*
700*
3850*
sumažės žuvusiųjų dėl
neblaivių ir nuo narkotikų apsvaigusių vairuotojų kaltės
2.1.3. ne rečiau kaip kartą
per ketvirtį rengti atsitiktinį visų transporto priemonių vairuotojų
patikrinimą kelyje, ypač stengtis nustatyti neblaivius ir nuo narkotikų
apsvaigusius vairuotojus
2006–2010 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
200
200
200
200
200
1000
3. Sugriežtinti važiavimo
greičio kontrolę
3.1. Mažinti leistino
greičio viršijimo atvejų ir žuvusiųjų dėl saugaus greičio nepasirinkimo
3.1.1. įrengti valstybinės
reikšmės keliuose nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojančius
automatinius prietaisus su skaitmeniniu duomenų perdavimu
2005–2010 metai
Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos
400*
2400*
3000*
3600
4200*
4800*
18400*
sumažės žuvusiųjų dėl
greičio viršijimo
3.1.2. rengti ilgalaikes
saugaus eismo kampanijas prieš greičio pažeidėjus
2005–2010 metai
Susisiekimo ministerija
500*
550*
550*
550*
550*
550*
3250*
3.2. Mažinti automobiliui
apvirtus žuvusių ir sužeistų vairuotojų ir keleivių
3.2.1. įsigyti
demonstracijos įrenginį, imituojantį automobilio apvirtimą (naudoti per
saugaus eismo kampanijas)
2005 metai
Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos
144*
144*
apmokyti eismo dalyviai bus
psichologiškai pasirengę nesutrikti apvirtus automobiliui, sugebės operatyviai ir saugiai iš jo išsigauti
4. Pagerinti vairuotojų
mokymą ir egzaminavimą
4.1.
Efektyviai organizuoti vairuotojų
rengimo ir egzaminavimo procesus, pagerinti vairuotojų rengimo kokybę
4.1.1. vertinant vairuotojų
mokyklų mokymo bazes ir atliekant mokymo proceso kontrolę, į ekspertų
komisijas kviesti vairavimo mokykloms atstovaujančių visuomeninių
asociacijų ir kitų institucijų atstovus, mokymo kokybei įvertinti naudotis
duomenimis apie vairavimo egzaminų laikymą
2005–2010 metai
Valstybinė kelių transporto
inspekcija prie Susisiekimo ministerijos
5
5
5
5
5
5
30
pagerės
kelių transporto priemonių vairuotojų rengimas
4.1.2. parengti vairuotojų
mokymo vairuotojų mokyklose vertinimo kriterijus ir nustatyti jų kontrolės
tvarką, parengti institucijos, atsakingos už vairuotojų rengimą ir
egzaminavimą, įkūrimo tikslingumo studiją
2005 metai
Susisiekimo ministerija
35
35
bus sudarytas mokslinis
pagrindas tobulinti teisinę bazę vairuotojų rengimo ir egzaminavimo
srityje
5. Pagerinti pėsčiųjų ir
dviratininkų saugumą
5.1. Skirti kuo daugiau
dėmesio neapsaugotiems eismo dalyviams (pėstiesiems, dviratininkams ir
vaikams), ypač tamsiuoju paros metu
5.1.1. rengti visoje šalyje
švietėjiškas pėsčiųjų ir dviratininkų saugos akcijas, skatinti atšvaitų ir
drabužių su šviesą atspindinčiomis medžiagomis dėvėjimą
2005–2010 metai
Susisiekimo ministerija
660*
800*
800*
800*
800*
800*
4660*
sumažės žuvusių pėsčiųjų ir
dviratininkų
5.1.2. įrengti pėsčiųjų bei
pėsčiųjų ir dviračių takus avaringuose kelių ruožuose
2005–2010 metai
Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2000**
2300**
2700**
3000**
3500**
4000**
17500**
5.1.3. nuolat kontroliuoti
pėsčiųjų ir dviratininkų elgesį keliuose
2006–2010 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
50
50
50
50
50
250
5.1.4. rengti švietėjiškas
pėsčiųjų informavimo apie saugų eismą gatvėse, keliuose ir pėsčiųjų perėjose
akcijas
2005–2010 metai
Susisiekimo ministerija
500*
500*
500*
500*
500*
500*
3000*
eismo dalyviai geriau
suvoks saugaus eismo problemas, sumažės žuvusių pėsčiųjų
6. Sustiprinti vairuotojų
darbo ir poilsio režimo kontrolę
6.1. Nustatyti asmenis,
kurie negali vairuoti dėl darbo ir poilsio režimo pažeidimų
6.1.1. apmokyti policijos
pareigūnus kontroliuoti darbo ir poilsio režimą kelyje
2005–2010 metai
Valstybinė kelių transporto
inspekcija prie Susisiekimo ministerijos
10
10
10
10
10
10
60
kvalifikuoti pareigūnai
padės užkirsti kelią eismo įvykiams dėl darbo ir poilsio režimo pažeidimų
6.2. Nustatyti krovininio
ir keleivinio transporto priemonių patikros aikštelių poreikį
magistraliniuose keliuose
6.2.1. nustatyti krovininio
ir keleivinio transporto priemonių patikros aikštelių poreikį
magistraliniuose keliuose
2005 metai
Valstybinė kelių transporto
inspekcija prie Susisiekimo ministerijos
2
2
bus nustatytas krovininio
ir keleivinio transporto priemonių patikros aikštelių poreikis magistraliniuose
keliuose
6.3. Atlikti kompleksinius
ir atsitiktinius krovininio ir keleivinio transporto priemonių patikrinimus
6.3.1. pagal nustatytą
poreikį magistraliniuose keliuose įrengti krovininio transporto priemonių
patikros aikšteles
2006–2007 metai
Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos
200*
200*
400*
bus užtikrinta saugi
transporto priemonių patikra
7. Gerinti eismo kultūrą ir
eismo dalyvių švietimą
7.1. Aprūpinti švietimo
įstaigas didaktine mokomąja medžiaga
7.1.1. parengti ir išleisti
saugaus eismo programas I–VIII klasių mokiniams ir užtikrinti mokymo procesą
2006–2009 metai
Švietimo ir mokslo
ministerija
20
25
30
75
sumažės eismo įvykiuose
nukentėjusių vaikų
7.1.2. parengti ir išleisti
saugaus eismo mokymo metodinę medžiagą I–XII klasių mokiniams
2006–2010 metai
Švietimo ir mokslo
ministerija
165
90
95
100
105
555
pagerės saugaus eismo
mokymo kokybė per pamokas
7.2. Kelti saugaus eismo
mokytojų kvalifikaciją
7.2.1. organizuoti kursus
saugaus eismo mokytojams
2006–2010 metai
Švietimo ir mokslo
ministerija
2
3
3
8
mokytojai kursuose įgis
saugaus eismo mokytojo kvalifikaciją
7.3. Formuoti saugesnę eismo
dalyvių elgseną
7.3.1. organizuoti Lietuvos
moksleivių konkursą „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“
2005–2010 metai
Susisiekimo ministerija
70*
95*
100*
105*
110*
115*
595*
jauniausieji eismo
dalyviai įgis įgūdžių, o tai mažins nukentėjusiųjų per eismo nelaimes
7.3.2. informuoti eismo
dalyvius apie eismo įvykius keliuose ir gatvėse
2005–2010 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
2
2
2
2
2
2
12
sumažės eismo įvykių
keliuose
7.3.3. nuolat informuoti
eismo dalyvius apie eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose
2005–2010 metai
Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos
2*
2*
2*
2*
2*
2*
12*
7.4. Skatinti kultūringą
elgesį keliuose
7.4.1. propaguoti
visuomenei kultūringą elgesį keliuose, smerkti agresyvų vairavimą
2005–2010 metai
Susisiekimo ministerija
2
2
2
2
2
2
12
pagerės eismo dalyvių
kultūra, sumažės agresyvaus vairavimo keliuose
7.5. Informuoti
institucijas, dirbančias saugaus eismo srityje, apie saugaus eismo būklę
Lietuvoje
7.5.1. kasmet parengti ir
išleisti informacinį leidinį apie kelių eismo saugumo būklę Lietuvoje
2005–2010 metai
Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos
20*
20*
20*
20*
20*
20*
120*
tai padės institucijoms
operatyviau spręsti saugaus eismo problemas
7.6. Tobulinti saugaus
eismo specialistų žinias
7.6.1. suorganizuoti
tarptautinę konferenciją saugaus eismo gerinimo klausimais
2006 metai
Vidaus reikalų ministerija
50
50
saugaus eismo specialistai
pasikeis patirtimi, kaip gerinti saugų eismą
2008 metai
Susisiekimo ministerija
50
50
7.7. Aiškinti visuomenei
saugaus eismo vizijos siekius
7.7.1. atlikti ateities
saugaus eismo vizijos „Nulinė vizija“ studiją
2006 metai
Susisiekimo ministerija
40
40
visuomenė susipažins su saugaus
eismo vizijos siekiais
7.7.2. propaguoti
visuomenėje ,,Nulinės vizijos“ siekius ir tikslus
2007–2010 metai
Susisiekimo ministerija
50
50
50
50
200
8. Gerinti eismo kontrolės, medicinos pagalbos ir gelbėjimo tarnybų
darbą
8.1. Stiprinti eismo
dalyvių kontrolę
8.1.1. įsteigti Lietuvos
policijos eskortavimo rinktinės padalinius šalies apskričių centruose,
padidinant iki 300 šios įstaigos pareigūnų skaičių
2005–2006 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
2076
2076
4152
sustiprinus eismo dalyvių
kontrolę, sumažės Kelių eismo taisyklių pažeidimų
8.2. Parengti eismo dalyvių
kontrolės planus
8.2.1. kiekvienais metais
Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos parengti detalius
eismo dalyvių kontrolės planus, kuriuos būtina suderinti su Saugaus eismo
komisija
2006–2010 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
50
50
50
50
50
250
vadovaujantis eismo
dalyvių kontrolės planu, bus organizuojama efektyvi eismo dalyvių kontrolė
8.3. Mažinti eismo įvykių
riziką valstybinės reikšmės keliuose
8.3.1. nuolat vykdyti eismo
dalyvių kontrolę avaringuose ruožuose
2006–2010 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
100
100
100
100
100
500
sumažės žuvusiųjų ir
sužeistųjų
8.4. Aprūpinti policiją
šiuolaikinėmis eismo kontrolės priemonėmis
8.4.1. aprūpinti policijos
įstaigų eismo priežiūros padalinius patruliniais automobiliais, kompiuteriais,
eismo kontrolės priemonėmis, stebėjimo ir kitomis šiuolaikinėmis technikos priemonėmis
(iš viso 140 patrulinių automobilių su visa įranga)
2006–2010 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
8000
3035
3035
3035
3035
20140
padidės policijos patrulių
mobilumas, pagerės eismo kontrolės kokybė
8.4.2. aprūpinti steigiamus
Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės padalinius greičio matavimo prietaisais
su garso ir vaizdo įrašymo įranga, integruota transporto priemonių
identifikavimo sistema ir nešiojamaisiais kompiuteriais su GPRS (iš viso 70
patrulinių automobilių su visa įranga)
2006–2010 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
4000
1987,5
1987,5
1987,5
1987,5
11950
sumažės eismo įvykių dėl
greičio viršijimo, sustiprės eismo kontrolė
8.4.3. aprūpinti policijos
padalinius, kontroliuojančius eismą, blaivumo nustatymo prietaisais su
spausdintuvais ir apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų nustatymo prietaisais
(iš viso 210 prietaisų)
2006–2010 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
280
280
280
280
280
1400
sumažės žuvusiųjų dėl neblaivių
ir nuo narkotikų apsvaigusių vairuotojų kaltės
8.5. (neteko galios)
8.6. Gerinti greitosios
medicinos pagalbos ir gelbėjimo tarnybų darbą įvykus eismo įvykiui
8.6.1. parengti
diferencijuotas pirmosios medicinos pagalbos mokymo programas gelbėjimo
tarnybų darbuotojams
2005–2007 metai
Sveikatos apsaugos
ministerija
20
20
20
60
bus operatyviau ir
tinkamiau teikiama pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems per eismo
įvykį
8.6.2. aprūpinti gelbėjimo
tarnybas gelbėjimo įrangos komplektais
2008–2010 metai
Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
1000
500
500
2000
dėl geriau atliekamų
gelbėjimo darbų sumažės žuvusiųjų per eismo įvykius
8.6.3. aprūpinti gelbėjimo tarnybas
specialiaisiais gelbėjimo automobiliais
2008–2010 metai
Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
2000
1000
1000
4000
pagerės gelbėjimo tarnybų
darbas gelbstint eismo dalyvius, nukentėjusius per eismo įvykius
8.6.4. organizuoti
gelbėjimo darbų, vykdomų eismo įvykio vietoje, mokymus
2008–2010 metai
Priešgaisrinės apsaugos ir
gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
200
100
100
400
8.7. Tikrinti transporto
priemonių vairuotojų sveikatos būklę
8.7.1. tikrinti asmenų,
norinčių įsigyti ar turinčių vairuotojo pažymėjimą, sveikatos būklę (prieš
įsigyjant vairuotojo pažymėjimą ir vėliau periodiškai nustatytąja tvarka)
2005–2010 metai
Sveikatos apsaugos
ministerija
50
50
50
50
50
50
300
bus tikrinama vairuotojų
sveikatos būklė
9.
Šalinti eismo įvykių priežastis avaringuose miestų ir užmiesčio kelių
ruožuose
9.1. Tobulinti eismo įvykių
statistiką, apimančią visas kelių tinklo dalis, įskaitant savivaldybių
kelius, siekti, kad institucijos, kurios rūpinasi saugiu eismu, turėtų
neribotą duomenų apie eismo įvykius prieigą
9.1.1. parengti eismo
įvykių duomenų bazės modelio projektą, nustatant teikiamų duomenų saugos
lygius
2005–2006 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
2
2
4
bus nustatytos teisinės,
programinės ir techninės priemonės, reikalingos duomenims tiekti (gauti)
9.1.2. sukurti ir tobulinti
Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir eismo įvykių žinybinio registro programinę
įrangą
2008–2010 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
500
500
500
1500
institucijos, dirbančios
saugaus eismo srityje, disponuos tikslia ir operatyvia informacija apie
avaringumą keliuose, taikys veiksmingesnes eismo įvykių prevencijos priemones
9.2. Mažinti eismo įvykių
riziką valstybinės reikšmės keliuose
9.2.1. parengti ir
įgyvendinti avaringų ruožų likvidavimo techninius projektus
2005–2010 metai
Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos
1000*
1000*
1000*
1000*
1000*
1000*
6000*
sumažės žuvusių ir
sužeistų eismo dalyvių
9.3. Įtraukti bendruomenę į
saugaus eismo problemų sprendimą
9.3.1. organizuoti
savivaldybėms konkursą „Saugus eismas – saugesnis miestas“
2005–2010 metai
Susisiekimo ministerija
20*
150*
150*
150*
150*
150*
770*
pagerės gyvenamosios zonos
saugumo lygis
9.4.
Užtikrinti saugaus eismo programų įgyvendinimą apskrityse, siekiant
sumažinti žuvusiųjų ir sušvelninti eismo įvykių padarinius
9.4.1. užtikrinti, kad
apskrities viršininkas iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. pateiktų Saugaus
eismo komisijai derinti ateinančiųjų metų apskrities saugaus eismo programą
2006–2010 metai
apskričių viršininkai
apskrityse bus geriau
diegiamos saugaus eismo gerinimo priemonės
10.
Sukurti kelių eismo saugos audito sistemą
10.1. Atlikti įvairių kelių
saugaus eismo auditą (užstatytose teritorijose ir už jų ribų)
10.1.1.
parengti analitinę kelių eismo saugos audito sistemos sukūrimo ir taikymo statomiems ir rekonstruojamiems kelių
objektams studiją
2006 metai
Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos
30*
30*
sumažės eismo įvykių dėl
eismo organizavimo tvarkos ir kelio parametrų stygiaus
10.1.2. įvesti privalomus
kelių eismo saugos audito patikrinimus visiems statomiems ir rekonstruojamiems
kelių objektams
2006–2010 metai
Lietuvos automobilių kelių
direkcija prie Susisiekimo ministerijos
100*
100*
100*
100*
100*
500
10.2. Atlikti diegiamų
saugaus eismo gerinimo priemonių ekonominį įvertinimą
10.2.1. parengti saugaus
eismo gerinimo priemonių ekonominio įvertinimo efektyvumo saugaus eismo
požiūriu metodiką
2006 metai
Susisiekimo ministerija
40*
40*
bus sudarytas diegiamų saugaus
eismo gerinimo priemonių ekonominio pagrįstumo pagrindas
11. Gerinti transporto
priemonių saugumą
11.1. gerinti sunkiasvorių
transporto priemonių matomumą tamsiuoju paros metu
11.1.1. pradėti privalomai
žymėti motorinių transporto priemonių ir priekabų, kurių bendroji masė
didesnė kaip 12 tonų, kontūrus
2006 metai
Susisiekimo ministerija
2
2
pagerinus transporto
priemonių matomumą, sumažės eismo įvykių
11.2. gerinti eksploatuojamų
transporto priemonių saugumą
11.2.1. siekti, kad į
Lietuvą importuojamuose naujuose automobiliuose būtų montuojamos garso arba
vaizdo sistemos, primenančios apie saugos diržų naudojimą
2006 metai
Susisiekimo ministerija
2
2
sumažės žuvusių ir
sužeistų vairuotojų ir keleivių
11.2.2. organizuoti
transporto priemonių techninės būklės tikrinimą keliuose
2005–2010 metai
Valstybinė kelių
transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos
50
50
70
70
100
100
440
pagerės
eksploatuojamų transporto priemonių techninė būklė
12. Tobulinti teisinę bazę
12.1. Mažinti žuvusių
vairuotojų ir keleivių
12.1.1.
suderinti Kelių eismo taisyklių
reikalavimus su Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. balandžio 8 d.
direktyva 2003/20/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių
privalomą saugos diržų naudojimą mažiau
kaip 3,5 tonos sveriančiose transporto priemonėse, suderinimo
2006 metai
Susisiekimo ministerija
2
2
sumažės žuvusių ir sužeistų
vairuotojų ir keleivių
12.2. Gerinti transporto
priemonių vairuotojų kvalifikaciją
12.2.1.
parengti teisės aktus, kuriais bus
įgyvendinama Europos Parlamento 2003 m. liepos 15 d. direktyva 2003/59/EB
dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti
vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo
2005 metai
Valstybinė kelių
transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos
2
2
bus saugiau vežami
kroviniai ir keleiviai vidaus ir tarptautiniais maršrutais
12.3. Tobulinti automobilių
techninės apžiūros atlikimo kontrolės sistemą
12.3.1. parengti Kelių
transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių
pakeitimus, siekiant sugriežtinti techninių apžiūrų kontrolės mechanizmą
2005 metai
Valstybinė kelių
transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos
2
2
sumažės eismo įvykių dėl
transporto priemonių techninės būklės
12.4. Sukurti institucijos,
koordinuojančios saugų eismą, steigimo mokslinį pagrindą
12.4.1. parengti mokslinę
studiją, skirtą institucijai, koordinuojančiai saugų eismą, įsteigti
2006 metai
Susisiekimo ministerija
35
35
bus sudarytas institucijos,
koordinuojančios saugų eismą, steigimo mokslinis pagrindas
12.5. Sukurti teisinį
specializuotos policijos įstaigos, kuri kontroliuotų eismą valstybinės
reikšmės keliuose, įsteigimo pagrindą
12.5.1. parengti teisės
aktus dėl specializuotos policijos įstaigos, kuri kontroliuotų eismą valstybinės
reikšmės keliuose, išplėtimo ir funkcijų didinimo
2005 metai
Policijos departamentas
prie Vidaus reikalų ministerijos
2
2
bus sukurtas teisinis
pagrindas didinti policijos kelių patrulių skaičių, numatytos jų funkcijos
ir atsakomybė
12.6. Sugriežtinti reikalavimus
registruojamoms transporto priemonėms
12.6.1. parengti teisės
aktų projektus, reglamentuojančius įvežamų netinkamų eksploatuoti ir po to
suremontuotų transporto priemonių privalomą techninę ekspertizę prieš jų
registravimą
2006 metai
Valstybinė kelių transporto
inspekcija prie Susisiekimo ministerijos
2
2
sumažės eismo įvykių dėl
transporto priemonių techninės būklės
12.7.
Pasitelkti įvairius saugaus eismo specialistus Saugaus eismo komisijos darbui
organizuoti
12.7.1. sudaryti prie
Saugaus eismo komisijos ekspertų darbo grupę
2005 metai
Susisiekimo ministerija
2
2
saugaus eismo gerinimo
klausimai bus sprendžiami įvairiapusiškai
12.8.
Numatyti institucijų (ministerijų, apskričių viršininkų, savivaldybių ir kitų)
atsakomybę ir atskaitomybę užtikrinant saugų eismą
12.8.1. parengti teisės
aktų pakeitimus, įpareigojančius atitinkamas institucijas rūpintis saugaus
eismo gerinimu, ir suteikti Saugaus eismo komisijai daugiau negu kitoms
institucijoms įgaliojimų gerinant saugų eismą
2005 metai
Susisiekimo ministerija
2
2
institucijos tinkamiau
spręs saugaus eismo problemas
12.9.
Užtikrinti efektyvų programos finansavimą
12.9.1. atlikti atitinkamų
teisės aktų pakeitimą, siekiant nustatyti sisteminį programos finansavimo
mechanizmą
2005 metai
Susisiekimo ministerija
2
2
bus užtikrinamas deramas
programos finansavimas
12.10. Efektyviai organizuoti
vairuotojų rengimo ir egzaminavimo procesus, gerinti vairuotojų rengimo
kokybę
12.10.1. parengti reikiamus
teisės aktų dėl įpareigojimo paskirti vieną instituciją, kuri būtų tiesiogiai
atsakinga už vairuotojų rengimo ir egzaminavimo procesus, projektus
2005 metai
Valstybinė kelių
transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos
2
2
pagerės vairuotojų rengimo
kokybė
Iš viso
8834
24889
16698,5
21161,5
20723,5
21831,5
114138
*
Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, skirtos saugaus eismo keliuose
programoms ir jų priemonėms vykdyti.
** Kelių priežiūros ir
plėtros programos lėšos, skirtos bevariklio transporto trasoms prie kelių
įrengti ir prižiūrėti.
Priedo
pakeitimai
Nr.
493,
2007-04-25, Žin., 2007, Nr. 59-2297 (2007-05-29)
_____________________
Pakeitimai
1.
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 493, 2007-04-25,
Žin., 2007, Nr. 59-2297 (2007-05-29)
DĖL
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2005 M. LIEPOS 8 D. NUTARIMO NR. 759 "DĖL
VALSTYBINĖS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS 2005-2010 METŲ PROGRAMOS
PATVIRTINIMO" PAKEITIMO
***
Pabaiga ***
Redagavo
Aušra Bodin (2007-05-29)
ausra.bodin@lrs.lt