DĖL specialiojo ugdymo paslaugų teikimo

Nutarimas

paskelbtas: Žin., 2004, Nr. 170-6263

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL specialiojo ugdymo paslaugų teikimo

programos patvirtinimo

2004 m. lapkričio 22 d. Nr. 1475

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr.

114-5100; 2003,

Nr. 32-1335;

2004, Nr. 133-4800),

40 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė

nutaria

1. Patvirtinti Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo

programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintos programos

įgyvendinimo priemonės finansuojamos pagal šalies finansines galimybes iš

Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje

atitinkamiems asignavimų valdytojams, atsakingiems už šios programos vykdymą,

patvirtintų bendrųjų asignavimų, savivaldybių biudžetų lėšų ir kitų teisės aktų

nustatyta tvarka gautų lėšų.

3. Nustatyti, kad

3.1. Lėšos, kurių reikia šio nutarimo 1 punkte

nurodytai programai įgyvendinti, tikslinamos rengiant kiekvienų metų Lietuvos

Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių

patvirtinimo įstatymo projektą ir Valstybės investicijų programą.

3.2. Šio nutarimo 1 punkte nurodytos programos

įgyvendinimą koordinuoja Švietimo ir mokslo ministerija.

L.e. Ministro Pirmininko

pareigas Algirdas

Brazauskas

L.e. švietimo ir mokslo

ministro pareigas Algirdas

Monkevičius

________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1475

specialiojo ugdymo paslaugų

teikimo programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Specialiojo ugdymo paslaugų teikimo programa

(toliau vadinama – ši Programa) skirta asmenims, turintiems specialiųjų

ugdymosi poreikių (toliau vadinama – specialiųjų poreikių asmenys), jų tėvams

(globėjams, rūpintojams), mokytojams, specialistams, teikiantiems specialiąją

pedagoginę, specialiąją, psichologinę ir socialinę pedagoginę pagalbą.

2. Šios Programos vykdytojai – Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos

ministerija, Finansų ministerija, apskričių viršininkų, savivaldybių

administracijos, ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo, profesinės, aukštosios

mokyklos, pedagoginės psichologinės tarnybos, nevyriausybinės organizacijos ir

kitos institucijos.

3. Teisinį šios Programos pagrindą sudaro Lietuvos

Respublikos švietimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos

Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3228), Lietuvos

Respublikos profesinio mokymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 98-2478), Lietuvos

Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983),

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatos, patvirtintos

Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin.,

2003, Nr. 71-3216),

Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos nuostatai, patvirtinti Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1520 (Žin.,

2001, Nr. 106-3810),

kiti teisės aktai.

4. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka

gautų lėšų.

II. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

5. Šios Programos tikslas – padidinti mokymosi

prieinamumą specialiųjų poreikių asmenims.

6. Šios Programos uždaviniai

6.1. sukurti specialiųjų poreikių asmenims ugdyti

palankią aplinką;

6.2. užtikrinti mokytojų pasirengimą ugdyti įvairaus

amžiaus specialiųjų poreikių asmenis.

III. BŪKLĖS ANALIZĖ

7. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina

specialioji pedagoginė ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 mokslo metais

specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 procento, 2000–2001

mokslo metais – 9 procentus, 2001–2002 mokslo metais – 9,4 procento, 2003–2004

mokslo metais – 10 procentų visų Lietuvos mokinių, besimokančių dienine forma.

8. Kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių,

pasirenkančių ugdymąsi drauge su bendraamžiais. Švietimo ir mokslo ministerijos

ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis,

1999–2000 mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais

buvo ugdomi 82 procentai, 2000–2001 mokslo metais – 85 procentai, 2001–2002

mokslo metais – 86,5 procento, 2003–2004 mokslo metais – 89 procentai šių

mokinių. Didžiuma jų – mokiniai, turintys kalbos ir kitų komunikacijos

sutrikimų, – apie 60 procentų, apie 20 procentų – specifinių pažinimo

sutrikimų, 8–8,5 procento – ribotą intelektą, 5–5,5 procento – protinį

atsilikimą, apie 3,5–5 procentus – regos sutrikimų (dauguma jų nėra

silpnaregiai, šių apskaita netiksli), apie 1 procentą – turintys klausos

sutrikimų. Patyrimas rodo, kad per siaurai suprantama specialiųjų poreikių

asmenų įvairovė. Ypač nepalanki situacija mokinių, turinčių elgesio ir emocijų

sutrikimų, taip pat apleistų pedagoginiu, socialiniu ir psichiniu požiūriu.

Esama mokyklos struktūra nelanksti šiems mokiniams, todėl jie dažnai keičia

mokyklas arba tiesiog nebaigia pagrindinės mokyklos.

9. Pastarąjį dešimtmetį specialiųjų poreikių asmenims

sudaryta galimybė ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose,

lavinamosiose klasėse. Siekiant diegti įvairius didelių ir labai didelių

specialiųjų ugdymosi poreikių asmenų ugdymo modelius, įgyvendinama daug įvairių

projektų. Ugdymo centruose imta ugdyti asmenis, kurie iki 1990 metų buvo

laikomi nemokytinais. 1999–2000 mokslo metais specialiosiose, lavinamosiose

klasėse buvo ugdomi 4 procentai, 2000–2001 mokslo metais – 2 procentai, 2001–2002

mokslo metais – 1,7 procento specialiųjų poreikių mokinių.

10. Lietuvoje veikia 34 apskričių specialiosios

mokyklos (turinčios bendrabutį) intelekto sutrikimų turintiems mokiniams.

Pastebima teigiama tendencija – gausėja mokyklų, jau kurį laiką atlikusių metodinių

centrų funkcijas, turinčių ilgalaikių bendradarbiavimo ryšių su įvairiomis

pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiomis mokyklomis,

susipažinusių su pažangia užsienio valstybių mokyklų darbo patirtimi.

11. Būtina kuo tinkamiau paskirstyti specialiąsias

mokyklas šalies teritorijoje – didžiumai specialiųjų poreikių asmenų

pradėjus lankyti mokyklas, esančias arčiausiai jų gyvenamosios vietos,

specialiosiose (turinčiose bendrabutį) mokyklose ugdomų mokinių kasmet mažėja.

Palyginti su 1989–1990 mokslo metais, mokinių specialiosiose mokyklose

1999–2000 mokslo metais sumažėjo apie 43 procentus; 1999–2000 mokslo metais

specialiosiose mokyklose mokėsi 14 procentų, 2000–2001 mokslo metais – 12

procentų, 2001–2002 mokslo metais – 11,1 procento, 2003–2004 mokslo metais –

11,5 procento specialiųjų poreikių mokinių ir daugiau negu pusė jų gyveno šių

mokyklų bendrabučiuose.

12. Keičiasi šių mokyklų mokinių kontingentas

sumažėjo vidutinių specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių (jie pradėjo mokytis

bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose arba bendrojo ugdymo klasėse), taigi

santykinai padaugėjo didelių ir labai didelių ugdymosi poreikių mokinių.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 1999 metais specialiosiose

(skirtose sutrikusio intelekto mokiniams) mokyklose mokiniai, iki 1991 metų

laikyti nemokytinais, sudarė 17,3 procento visų mokinių. Tačiau ligi šiol

specialiąsias mokyklas lanko nemažai socialiai apleistų mokinių.

13. Vis tiksliau nustatomas asmens specialiojo

ugdymosi poreikis, tobulėja specialiojo ugdymo skyrimas, gerėja specialiųjų

poreikių asmenų ugdymo kokybė, tačiau čia dar būtina daug ką nuveikti

13.1. Nuo 1996 metų daugėja pedagoginių psichologinių

tarnybų. Šių tarnybų specialistai konsultuoja bendrojo lavinimo mokyklų

mokytojus, specialistus, administraciją, šeimas specialiųjų poreikių asmenų

ugdymo klausimais. Vykdoma švietimo reforma, siekiama kurti atvirą, lanksčią ir

demokratišką švietimo sistemą, taigi pedagoginėms psichologinėms tarnyboms

reikia tobulėti, o tam trukdo darbuotojų stoka, skurdi materialinė ir metodinė

bazė.

13.2. Stokojama galimybių lanksčiai organizuoti ugdymą

bendrojo lavinimo, o tam tikrais atvejais ir specialiosiose mokyklose

mokiniams, turintiems judesio ir padėties, emocijų, elgesio ir socialinės

raidos, didelių kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, taip pat smarkiai

neprigirdintiems.

13.3. Mokyklose trūksta specialiųjų pedagogų,

logopedų, psichologų. Šių specialistų ypač stokojama kaimo vietovėse.

14. Siekiant užtikrinti tinkamą specialiųjų ugdymosi

poreikių tenkinimą, būtina tobulinti mokytojų rengimą. Kai kuriose aukštosiose

mokyklose, rengiančiose pedagogus, specialiosios pedagogikos ir psichologijos

dalykų programos nedėstytos arba dėstytos per siaurai.

IV.

UŽSIENIO valstybių PATIRTIS

15. Europoje daug įvairių švietimo sistemų ir jų

finansavimo modelių. Europos Sąjungos pasirinkta kryptis – specialiųjų poreikių

asmenų lygių galimybių, švietimo sistemos prieinamumo jiems užtikrinimas.

Siekiama, kad kuo daugiau šių mokinių ugdytųsi drauge su bendraamžiais, jiems

palankioje aplinkoje, jie būtų aprūpinami kompensacine technika, įranga,

specialiosiomis mokymo priemonėmis, informacinėmis technologijomis, skirtomis

neįgaliesiems, kad mokytojams, tėvams (globėjams, rūpintojams) būtų suteiktos

reikiamos konsultacijos

15.1. Švedijoje, Norvegijoje, Graikijoje, Ispanijoje,

Italijoje, Portugalijoje didžiuma specialiųjų poreikių mokinių ugdomi drauge su

bendraamžiais ir tik labai retai – specialiosiose klasėse ar specialiosiose

mokyklose.

15.2. Belgijoje, Olandijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje,

Latvijoje veikia 2 gana autonomiškos švietimo sistemos – bendroji ir

specialiojo ugdymo sistemos, reguliuojamos atskirų teisės aktų. Specialiųjų

poreikių mokinių bendrojo lavinimo mokyklose labai nedaug.

15.3. Danija, Vokietija, Prancūzija, Austrija, Čekija,

Estija, Slovakija, Vengrija, Lenkija, Slovėnija užtikrina bendrojo lavinimo ir

specialiojo ugdymo dermę. Šios valstybės teigia turinčios gana daug specialiųjų

poreikių mokinių ir 1–5 procentai jų ugdomi specialiosiose mokyklose arba specialiosiose

klasėse.

15.4. Skandinavijos valstybėse veikia specialiųjų

poreikių asmenų aprūpinimo jiems ugdyti skirta kompensacine technika,

specialiosiomis mokymo priemonėmis sistema, sukurti aiškūs tokių priemonių

kūrimo, informacijos apie jas skleidimo, mokyklų aprūpinimo, mokytojų ir tėvų

mokymo naudotis jomis modeliai.

15.5. Lietuvoje nesiūloma vieno sprendimo, ugdymo

formą ir mokyklą galima rinktis. Tai suteikia didesnę pasirinkimo laisvę,

tačiau daugelio mokyklų aplinka nepalanki specialiųjų poreikių asmenims ugdyti

nei fiziniu, nei psichologiniu, nei metodiniu požiūriais. Europos Sąjungos

valstybių patirtis rodo, kad norint įgyvendinti specialiųjų poreikių asmenų

lygių galimybių švietimo sistemoje principą būtina, kad švietimo finansavimo

modelis atlieptų teisės dokumentuose deklaruojamas demokratines nuostatas,

susijusias su specialiųjų poreikių asmenimis, t.y. užtikrintų teisiškai

pagrįstą realų papildomą finansavimą.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

16. Kad ši Programa būtų sėkmingai įgyvendinama,

reikia

16.1. patikslinti Moksleivio krepšelio ir sutartinių

moksleivių apskaičiavimo metodiką – numatyti lėšų specialistams,

teikiantiems specialiąją pedagoginę, psichologinę pagalbą, finansuoti;

16.2. sukurti specialiųjų poreikių asmenims ugdyti palankią

aplinką

16.2.1. nustatyti institucijų (ir jų formų),

teikiančių specialųjį ugdymą, poreikį, kurti jų plėtros planus;

16.2.2. pritaikyti mokyklas specialiųjų poreikių

asmenims (neįgaliesiems);

16.2.3. plėtoti mokyklų (klasių) įvairovę, sudaryti

palankesnes ugdymosi sąlygas, labiau atsižvelgti į individualius mokinių

ugdymosi poreikius;

16.2.4. skatinti specialiąsias mokyklas atlikti

metodinių centrų funkcijas, stiprinti specialiųjų mokyklų, taip pat mokyklų,

vykdančių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, materialinę ir metodinę

bazę;

16.2.5. plėtoti kompleksišką specialiąją pedagoginę,

psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pagalbą, laiku teikiamą

specialiųjų poreikių asmenims;

16.2.6. tobulinti aprūpinimo specialiosiomis mokymo

priemonėmis ir ugdymui skirta kompensacine technika sistemą;

16.2.7. didinti mokytojų padėjėjų ir kitų specialistų

pagalbos prieinamumą mokyklose;

16.3. siekiant parengti mokytojus dirbti su

specialiųjų poreikių asmenimis

16.3.1. tobulinti mokytojų rengimą šalies aukštosiose

mokyklose – būsimieji mokytojai turėtų turėti pakankamai specialiųjų poreikių

asmenų mokymo ir ugdymo žinių ir įgūdžių;

16.3.2. sudaryti sąlygas dirbantiems mokytojams ir

mokyklų vadovams tobulinti kvalifikaciją – įgyti trūkstamų specialiųjų poreikių

asmenų ugdymo ir ugdymo organizavimo žinių ir įgūdžių;

16.3.3. tobulinti psichologų, specialiųjų ir

socialinių pedagogų rengimą šalies aukštosiose mokyklose;

16.3.4. vykdyti specialiųjų poreikių asmenų ugdymo

organizavimo, kompensacinės technikos ir specialiųjų mokymo priemonių naudojimo

mokslinius tyrimus;

16.3.5. geriau aprūpinti mokyklas ir pagalbos

mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigas metodine literatūra, plačiau

supažindinančia su specialiųjų poreikių asmenų ugdymo ir mokymo tendencijomis;

16.3.6. sudaryti sąlygas vadovams, mokslininkams,

specialistams dalyvauti veikloje Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros

sudaromų darbo grupių, rengiančių Europos Sąjungos valstybių švietimo

ministerijoms rekomendacijas specialiųjų poreikių asmenų ugdymo klausimais,

dalyvauti vykdant šios agentūros veiklos programos priemones.

17. Šios Programos įgyvendinimo priemonės pateikiamos

priede.

VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

18. Numatomi tokie šios Programos įgyvendinimo rezultatai

18.1. 10 mokyklų bus pritaikytos specialiųjų poreikių

mokiniams (turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, neįgaliesiems);

18.2. bus įsteigta 500 mokytojų padėjėjų etatų

bendrojo lavinimo ir 40 – profesinėse mokyklose; 240 pagalbos mokiniui

specialistų (įvairios specializacijos specialiųjų pedagogų, logopedų,

taikomosios kūno kultūros specialistų ir kitų specialistų) etatų –

ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo profesinėse mokyklose; 50 gestų kalbos

vertėjų etatų – bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose;

18.3. savivaldybėse bus įsteigta 50 pedagoginių

psichologinių tarnybų;

18.4. pagerės specialiųjų poreikių mokinių

(neįgaliųjų) vežiojimas apskrityse – nupirkta ir paskirstyta 30 autobusų;

18.5. 10,3 procento daugiau vaikų bus suteikta

specialioji pedagoginė, psichologinė pagalba, 16,2 procento sumažės palikusiųjų

mokyklą;

18.6. bus parengtos 5 programos, finansuota ir

surengta 120 mokytojų ir vadovų kvalifikacijos tobulinimo seminarų, parengta

3000 asmenų, sukurta palankesnė aplinka bendrojo lavinimo, profesinėse ir

priešmokyklinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose, ugdančiose specialiųjų

poreikių asmenis, įgyvendinamos inkliuzinio ugdymo nuostatos;

18.7. bus parengti 45 pedagoginių psichologinių

tarnybų psichologai ir 820 mokyklų mokytojų, 65 specialieji pedagogai, 50

socialinių darbuotojų dirbti su linkusiais palikti mokyklą mokiniais;

18.8. bus patikslintos aukštųjų mokyklų, rengiančių

mokytojus, specialiuosius pedagogus, psichologus, socialinius pedagogus,

studijų programos.

VII.

PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KONTROLĖ

19. Šią Programą įgyvendina ir kontroliuoja valstybės

institucijos pagal kompetenciją, numatytą Lietuvos Respublikos švietimo

įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, Lietuvos Respublikos

specialiojo ugdymo įstatyme, kituose teisės aktuose.

––––––––––––––––

Specialiojo

ugdymo paslaugų teikimo programos

priedas

SPECIALIOJO UGDYMO PASLAUGŲ TEIKIMO PROGRAMOS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas

Atsakingi vykdytojai

Lėšų šaltinis

Lėšų poreikis (tūkst. litų)

Laukiamas rezultatas

iš viso

2005 metais

2006 metais

2007 metais

2008 metais

1. Pagal nustatytąjį

poreikį pritaikyti mokyklų aplinką specialiųjų poreikių asmenims

(neįgaliesiems)

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo ministerija,

apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės

Lietuvos Respublikos

valstybės biudžeto (toliau vadinama – Valstybės biudžetas) lėšos

turtui įsigyti – 20000

10000

10000

bus nustatytas institucijų

(ir jų formų), teikiančių specialųjį ugdymą, poreikis, parengtas šio poreikio

tenkinimo plėtros planas, pritaikyta 10 mokyklų aplinka, įsteigta

mokyklų (klasių) emocijų ir elgesio sutrikimų turintiems mokiniams

2. Modernizuoti

specialiąsias mokyklas

2006 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės

Valstybės biudžeto, Europos

Sąjungos struktūrinių fondų lėšos

bus parengtas projektas

Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimui gauti, remiantis apskričių

regioninės plėtros planais, gautas finansavimas ir modernizuotos

specialiosios mokyklos

3. Suremontuoti pedagoginių

psichologinių tarnybų patalpas, sustiprinti materialinę ir metodinę bazę

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija, savivaldybės

Valstybės biudžeto lėšos

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos

18500

bus įgyvendinti Europos

Sąjungos struktūrinių fondų projektai „Pedagoginių psichologinių tarnybų

plėtra“ ir „Palikusių mokyklą mokinių grąžinimas“ (BPD 1.5 ir

2.4 priemonės), renovuotos 46 pedagoginių psichologinių tarnybų

patalpos, 46 tarnybos aprūpintos vertinimo metodikomis, kompiuterių

įranga, parengti 45 psichologai, 820 mokytojų, 65 specialieji

pedagogai, 50 socialinių darbuotojų dirbti su vaikais, linkusiais

palikti bendrojo lavinimo sistemą, 10,3 procento daugiau vaikų laiku bus

suteikta pagalba, 16,2 procento sumažės palikusiųjų mokyklą

4. Įgyvendinti Specialiųjų

poreikių asmenų aprūpinimo ugdymui skirta kompensacine technika tvarkos

nuostatas

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos apsaugos

ministerija, Neįgaliųjų reikalų

departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Valstybės biudžeto lėšos

turtui įsigyti – 3000

750

750

750

750

specialiųjų poreikių

asmenys mokyklose bus aprūpinami ugdymui skirta kompensacine technika pagal

poreikį, laikantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintos tvarkos

5. Įgyvendinti aprūpinimo

specialiosiomis mokymo priemonėmis modelį

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija

Valstybės biudžeto lėšos

išlaidoms – 1288

72

100

72

300

72

300

72

300

švietimo ir mokslo

ministras patvirtins aprūpinimo specialiosiomis mokymo priemonėmis modelį;

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centre bus įsteigtas padalinys,

koordinuojantis specialiųjų mokymo priemonių ir metodinės medžiagos paklausos

stebėseną ir rengimą; bus sukurta arba pritaikyta Lietuvai ir išleista

30 specialiųjų mokymo priemonių

6. Steigti mokytojų

padėjėjų etatus ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir profesinėse

mokyklose

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo ministerija,

apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės

Valstybės biudžeto lėšos

(Mokinio krepšelio lėšos)

išlaidoms – 5400

1350

1350

1350

1350

bus įsteigta

500 mokytojų padėjėjų etatų ikimokyklinio ugdymo, bendrojo lavinimo ir

40 etatų – profesinėse mokyklose, 3–21 metų specialiųjų poreikių asmenys gaus

geros kokybės atitinkančias jų poreikius ugdymo paslaugas

7. Steigti pagalbos

mokiniui specialistų (įvairių specializacijų specialiųjų pedagogų, logopedų,

taikomosios kūno kultūros specialistų ir kitų) etatus ikimokyklinio ugdymo,

bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija, apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės

Valstybės biudžeto lėšos

(Mokinio krepšelio lėšos)

išlaidoms – 2500

700

600

600

600

bus įsteigta

240 specialistų etatų, laiku teikiama specialistų pagalba specialiųjų

poreikių vaikams

8. Steigti gestų kalbos

vertėjų etatus bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos,

apskričių viršininkų administracijos, savivaldybės

Valstybės biudžetas

išlaidoms – 1500

300

400

400

400

bus įsteigta 50 gestų

kalbos vertėjų etatų bendrojo lavinimo ir profesinėse mokyklose

9. Parengti ir įgyvendinti

Specialiųjų poreikių mokinių vežiojimo 2005–2008 metų programą

„Geltonasis autobusas“

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Valstybės biudžetas

turtui įsigyti – 3000

1000

1000

1000

specialiosioms mokykloms

bus nupirkta 30 autobusų po 100 tūkst. litų

10. Įvesti vientisą

privalomų kreditų (specialiosios pedagogikos ir psichologijos dalykų) sistemą

šalies aukštosiose mokyklose, rengiančiose mokytojus

2006 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija

Valstybės biudžetas

bus rengiami mokytojai,

turintys reikiamų žinių ir įgūdžių, būtinų ugdyti specialiųjų poreikių

asmenims visose švietimo sistemos grandyse, pagal visas programas

11. Finansuoti mokytojų

švietimo centrų parengtas mokytojų ir mokyklų vadovų kvalifikacijos

tobulinimo programas specialiųjų poreikių asmenų ugdymo organizavimo,

kompensacinės technikos ir specialiųjų mokymo priemonių naudojimo klausimais

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo ministerija

Valstybės biudžetas

išlaidoms – 90

21

23

23

23

bus parengtos

5 programos, finansuota ir surengta 120 pedagogų ir vadovų

kvalifikacijos tobulinimo seminarų, apmokyta 3000 asmenų

12. Įvesti bendrą privalomų

specialiosios pedagogikos, specialiosios psichologijos ir socialinės

pedagogikos dalykų kreditų skaičių studijų programose

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija, aukštosios mokyklos

Valstybės biudžeto lėšos

bus patobulintas

specialiųjų pedagogų, psichologų ir socialinių pedagogų rengimas aukštosiose

mokyklose, pakeistos ir papildytos aukštųjų mokyklų studijų programos

13. Finansuoti specialiųjų

poreikių asmenų ugdymo organizavimo, kompensacinės technikos ir specialiųjų

mokymo priemonių naudojimo mokslinius tyrimus

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija

Valstybės biudžeto lėšos

išlaidoms – 80

20

20

20

20

bus parengtos praktinės

rekomendacijos, kaip organizuoti specialiųjų poreikių asmenų ugdymą, naudoti

kompensacinę techniką ir specialiąsias mokymo priemones

14. Leisti lietuvių autorių

parengtą metodinę literatūrą, versti iš užsienio kalbų, pritaikyti ir leisti

metodinės literatūros ir kitus leidinius

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija

Valstybės biudžetas

išlaidoms – 400

100

100

100

100

pagerės mokyklų aprūpinimas

naujausia metodine literatūra specialiosios pedagogikos, psichologijos,

inkliuzinio ugdymo klausimais, leidiniai, skirti specialiojo ugdymo

tematikai, bus verčiami į lietuvių kalbą

15. Sudaryti sąlygas

vadovams, mokslininkams, specialistams dalyvauti veikloje Europos specialiojo

ugdymo plėtros agentūros sudaromų darbo grupių, rengiančių Europos Sąjungos

valstybių švietimo ministerijoms rekomendacijas specialiųjų poreikių asmenų

ugdymo klausimais

2005–2008 metai

Švietimo ir mokslo

ministerija

Valstybės biudžetas

išlaidoms – 720

180

180

180

180

Švietimo ir mokslo

ministerija taps tikrąja Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūros nare

(moka metinį 28500 eurų nario mokestį, vykdo agentūros finansuojamas veiklos

programos priemones)

Iš viso – 56478

Iš Valstybės biudžeto – 35478

Priedo pakeitimai

Nr. 670, 2006-07-03,

Žin., 2006, Nr. 75-2874 (2006-07-05)

___________________

Pakeitimai

1.

Lietuvos

Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr.

670,

2006-07-03, Žin., 2006, Nr. 75-2874 (2006-07-05)

DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. LAPKRIČIO 22 D. NUTARIMO NR. 1475

"DĖL SPECIALIOJO UGDYMO PASLAUGŲ TEIKIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

***

Pabaiga ***

Redagavo

Angonita Rupšytė (2006-07-10)

anrups@lrs.lt